Civilinė byla Nr. e2A-634-553/2018

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00118-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4; 3.3.1.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui J. G. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1.              Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 792,40 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.              Ieškovas nurodė, kad 2013-11-18 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 5, pagal kurios 1.1 punktą atsakovas įsipareigojo atlikti tvenkinio kasimo darbus, o užsakovas sumokėti Sutarties 2.1 punkte numatytą sumą. Vykdydamas savo įsipareigojimus pagal Sutartį V. P. skirtingomis datomis sumokėjo atsakovui 20 000 Lt (5792,40 EUR). Kilus nesutarimams tarp Sutarties šalių, atsakovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas iš V. P. priteisti 28 999,80 Lt už atliktus darbus, 852,60 Lt delspinigių, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. V. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 58 999,60 Lt nuostolių, susijusių su atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidomis, atlyginimui. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-04 nutartimi Nr. 2A-340-258/2016 J. G. ieškinį ir V. P. priešieškinį atmetė kaip nepagrįstus. Ši teismo nutartis įsiteisėjusi, kasacine tvarka neapskųsta, todėl ieškovas neturi pareigos įrodinėti Vilniaus apygardos teismo 2016-10-04 nutartyje nustatytų aplinkybių: atsakovui sumokėtos sumos dydžio, to, kad su atsakovu nebuvo iki galo aptartos sutarties sąlygos, kad atsakovas neperdavė jokio darbo rezultato, kad nurodytoje vietoje kasimo darbai yra negalimi ir už tokius darbus nėra teisinio pagrindo reikalauti atlyginimo. Ieškovo vertinimu, atsakovas pagal Sutartį gavo 20 000 Lt (5 792,40 EUR) avansą už darbus, už kuriuos nėra teisinio pagrindo reikalauti atlyginimo, todėl ši suma iš jo priteistina. Esą atsakovas neturėjo pagrindo gauti atlyginimo pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. 5, nors gavo 5 792,40 EUR, žinodamas, kad nurodytoje vietoje kasimo darbai yra negalimi, todėl aikytina, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo 5 792,40 EUR suma.

3.              Atsakovas J. G. rašė ieškinį atmesti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas ir pagal CPK 95 straipsnį skirti ieškovui 5 792 EUR baudą, pusę sumos priteisiant atsakovo naudai.

4.              Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ginčas dėl apmokėjimo už kūdros kasimus tarp ieškovo sūnaus V. P. ir atsakovo buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2016-10-04 nutartimi. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad jo 5 792,40 EUR suma, kuri sumokėta pagal minėtą sutartį, atsakovo yra gauta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad sutartyje nebuvo aptartos sąlygos dėl darbų apimties, kūdros gylio, darbų priėmimo tvarkos ir kt., todėl V. P. priešieškinys buvo atmestas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. P. sutiko su tuo, kad neapmokėta už kūdros kasimo darbus suma yra atimama iš sumos, priklausančios apmokėti už trūkumų pašalinimą. Taigi ieškovas gerai žino, kad pagal CK 6.658 straipsnio 5 dalį, nustačius darbų trūkumus, užsakovas turi teisę reikalauti trūkumų pašalinimo išlaidų kompensavimo, tačiau už atliktus darbus sumokėta ar priklausanti sumokėti suma neturi būti įskaičiuota. Kadangi sprendžiant ginčą su V. P. pastarasis pasirinko būtent trūkumo išlaidų kompensavimo būdą, todėl sumokėta atsakovui 5 792,40 EUR suma priklauso jam kaip apmokėjimas už atliktus darbus. Be to, nepagrįstas ieškovo teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apmokėjimas negalimas, nes toje vietoje kasimo darbai draudžiami, nes šiuo motyvu teismas atmetė atsakovo pareikštą reikalavimą apmokėti likusią sumą. Dėl jau sumokėtos sumos teismas nepasisakė, jos gavimo teisėtumas nebuvo ginčijamas. 20 000 Lt (5 792,40 EUR) suma buvo sumokėta ne kaip avansas, o pagal sutartį (2.2 p.) už darbus kaip pusė sutartos sumos. Ieškovas sąmoningai iškraipė tikrąją teismo nutarties esmę. Darbus priimdavo pats ieškovas su savo sūnumi-užsakovu, apžiūrėdavo darbus, jiems pritardavo ir tada sumokėdavo. Kai atsakovas išsiaiškino, kad sklypo dalyje kasinėjimai negalimi, jam buvo pareikšta pretenzija dėl darbų kokybės, todėl nebuvo sumokėta likusi suma. Ieškovo sūnus V. P. po kūdros kasimo padarė sklypo kadastrinius matavimus, pažymėjo sklypo plane iškastą kūdrą ir ją įregistravo VĮ Registrų centre. Todėl ieškovo teiginys, kad tai nėra darbo rezultatas ir kad apmokėta ne už darbus, o sumokėtas avansas, yra klaidinantis. Atsakovas nėra atsakingas dėl pažeidimų, už kuriuos atsako žemės savininkai - dėl kūdros kasimo darbų neleistinoje vietoje administracine tvarka buvo baustas žemės sklypo savininkas V. P.. Apie tai, jog toje vietoje kūdros kasimo darbai negalimi, užsakovas ir ieškovas nuo atsakovo nuslėpė. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, aiškiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl iš ieškovo išieškotina bauda pagal CPK 95 straipsnį, 50 procentų baudos skiriant atsakovui byloje.

II.              Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Širvintų rajono apylinkės teismas 2017-05-12 sprendimu ieškovo V. P. ieškinį atsakovui J. G. atmetė, priteisė atsakovo naudai iš ieškovo 300 EUR už advokato teisines paslaugas.

6. Teismas nustatė, kad 2013-11-18 tarp V. P. ir ūkininko J. G. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 5, pagal kurios 1.1 punktą vykdytojas įsipareigojo atlikti tvenkinio kasimo paslaugas ir kitus žemės lyginimo darbus pagal iš anksto su užsakovu suderintą datą: nuo 2013-11-20 iki....d. (data nenurodyta). Nors Sutarties 1.4. punkte nurodyta, kad užsakovas parenka, pažymi tvenkinio vietą, nurodo plotą, ilgį, plotį, gylį, kranto šlaito aukštį, kokiu atstumu nuo kranto paskleisti žemę, t. y. konkretūs kasamo tvenkinio parametrai, duomenys sutartyje nebuvo įrašyti. Sutarties 1.5 nurodyta, kad „Užsakovas prisiima visišką atsakomybę už 1.4 punkte pateiktą informaciją“. Sutartimi šalys sutarė, kad numatytos paslaugos įvertinamos 700 Lt su PVM už vieną arą. Už viso tvenkinio iškasimą ir žemių paskleidimą sumokama pagal iškastą kiekį (2.1 punktas). Sutarties 2.2 p. numatyta „atsiskaitymo tvarka: rankpinigiai 500 litų sumokami pasirašius sutartį,  avansas pagal susitarimą prieš pradedant kasimo darbus, atlikus pusę darbų sumokama pusė sutartos sumos pagal susitarimą, pradėjus žemės lyginimo darbus sumokama visa likusi sutarta suma......litų“. Sutarties 4.3 p. nurodyta, kad „Bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliojantiems atstovams. Žodinės išlygos neturi juridinės galios“. Atsakovas darbus pradėjo 2013 m. lapkritį ir su pertraukomis faktiškai dirbo iki 2014 m. kovo mėnesio, 2014-04-29 atsakovas išrašė V. P. PVM sąskaitą-faktūrą 48 999,80 Lt sumai už 70 arų tvenkinio kasimą ir pateikė ją apmokėti. Tarp šalių kilus ginčui, J. G. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl užmokesčio už atliktus darbus priteisimo, o V. P. pateikė priešieškinį dėl nuostolių, šalinant netinkamai atliktų darbų trūkumus, atlyginimo.

7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-05-05 sprendimu atsakovo ūkininko J. G. ieškinį V. P. atmetė, o V. P. priešieškinį atsakovui ūkininkui J. G. tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ūkininko J. G. atsakovui V. P. 14 403,45 EUR darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-04 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-05-05 sprendimo dalį, kuria V. P. priešieškinys buvo patenkintas iš dalies, panaikino ir V. P. priešieškinį ūkininkui J. G. atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-04 nutartyje nurodė, kad minėta sutartis kvalifikuotina kaip sutartis dėl paslaugų suteikimo. Teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovas ne tik neįsipareigojo perduoti atsakovui kokio nors darbo rezultatą, bet netgi nebuvo atsakingas už tai, kad atliekamų kasimo darbų vietoje atsiras vanduo, t. y. kad kūdros (ar iškastos dambos) gylis bus ne mažesnis nei 3 metrai.

8. Širvintų rajono apylinkės teismas 2017-05-12 sprendime pasisakė, kad nagrinėjamoji byla ir Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėta byla nėra tokios pačios, nes skiriasi ieškinio dalykai: Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-468-855/2015 buvo sprendžiami klausimai dėl skolos už atliktus darbus ir dėl nuostolių atlyginimo, o šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl sumokėtų pinigų grąžinimo. Teismas vertino, kad byloje nėra ginčo ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatyta, jog atsakovui už kasimo darbus buvo sumokėta 20 000 Lt, kurie buvo sumokėti dalimis per aštuonis kartus. Įvertinus aukščiau minėtas Paslaugų teikimo sutarties sąlygas, teismas sprendė, kad pinigai buvo mokami atlikus kasimo darbus, t. y. pagal atliktų darbų kiekį, nes V. P. prižiūrėdavo atliekamus darbus, todėl lėšos laikytinos gautomis pagrįstai pagal Paslaugų teikimo sutartį.

9. Teismas nepagrįstu vertino ieškovo argumentą, kad Vilniaus apygardos teismas, nepriteisdamas atsakovui visos sumos už kasimo darbus ir pasakydamas, kad tvenkinio kasimo vietoje buvo draudžiama kasti, konstatavo, jog ūkininkui J. G. už atliktus darbus visiškai nereikėjo mokėti, ir šiuo pagrindu jis turėtų grąžinti gautas iš V. P. lėšas. Teismas vertino, kad Vilniaus apygardos teismas sprendė tik dėl likusios nesumokėtos už kasimo darbus pinigų sumos. Be to, teismas nustatė, kad dalis kūdros buvo iškasta ir leistinoje vietoje, bei vertino, kad neteisinga visą kaltę dėl tvenkinio kasimo neleistinoje vietoje perkelti atsakovui, nes sklypo savininkas turėjo pasirūpinti leidimu kasti tvenkinį, todėl dalis atsakomybės tenka ir sklypo savininkui. Pažymėjo, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau kūdros kasimo vietoje buvo kasta kūdra ir ją esą reikėjo išgilinti, todėl atsakovas pagrįstai galėjo manyti, kad tvenkinį toje vietoje galima kasti. Teismas, įvertinęs į šią bylą pateiktus įrodymus ir įrodymus, esančius Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje, priėjo išvados, kad realiai tvenkinio kasimo paslaugos buvo suteiktos. Tai matyti iš UAB „Senasis Ežerėlis“ pateikto tvenkinio esančio V. P. priklausančiame žemės sklype įvertinimo, taip pat iš UAB „Geo planum“ 2014-05-29 ginčo tvenkinio Inžinierinio topografinio plano, UAB „GeoSieksnis“ 2014-09-29 žemės sklypo plano, įregistruoto VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre civilinėje byloje Nr. 2-468-855/2015. Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pinigus gavo pagrįstai, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti ir pinigus grąžinti ieškovui, perėmusiam turtines ir neturtines reikalavimo teises ir pareigas pagal 2013-11-18 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 5.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantas (ieškovas) V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visa apimtimi.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1 Pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalis atsakomybės dėl tvenkinio kasimo neleistinoje vietoje tenka užsakovui, prieštarauja tiek CK 6.718 straipsnio 3 dalies nuostatoms, tiek Vilniaus apygardos teismo 2016-10-04 nutartimi c/b Nr. 2A-340-258/2016 nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Esą paminėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pagal Paslaugų teikimo sutarties Nr. 5, 4.3 punktą šalys susitarė, kad bet kokie Sutarties pakeitimai ar papildymai galioja sudaryti tik raštu, žodinės išlygos neturi juridinės galios, o šalys dar nebuvo spėję aptarti, koks rezultatas turi būti pasiektas, koks kūdros plotas, gylis, vieta. Esant ginčui tarp šalių dėl to, kuo vadovaudamasis atsakovas parinko kūdros kasimo vietą, plotą, konfigūraciją ir atsakovui teigiant, kad jis veikė, vadovaudamasis ieškovo nurodymais, atsakovas turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus - rašytinį susitarimą dėl tvenkinio parametrų. Esą pagrįsta teigti, kad ieškovas teisėtai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2016-10-04 nutarties c/b Nr. 2A-340-258/2016 teiginiu, kad tvenkinys buvo kasamas draudžiamoje pagal įstatymus vietoje ir ūkininko J. G. reikalavimas atlyginti už atliktus kasimo darbus, kurių atlikimo vietoje darbai nebuvo galimi, pripažintinas nepagrįstu. J. G. gavo atlyginimo dalį (avansą), todėl privalo jį grąžinti.

11.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes teismas nurodė, kad atsakovas taip pat patyrė nuostolius, turėjo daug išlaidų ir jam dėl darbų trūkumų nebuvo sumokėta daugiau kaip pusė sumos - šie teismo motyvai visiškai nepagrįsti, nes, pirma, nurodomos aplinkybės nebuvo įrodinėjamos procese, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovas patyrė nuotolius ir turėjo daug išlaidų - šių aplinkybių nepagrindžia jokie bylos įrodymai. Tai visiškai nauja aplinkybė, konstatuota teismo sprendimu. Šia aplinkybe atsakovas nesirėmė ir jos visiškai neįrodinėjo. Teismo sprendimo motyvai neturi apsiriboti bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais. Nurodytos teismo išvados prieštarauja įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2016-10-04 nutarties c/b Nr. 2A-340-258/2016 teiginiui, kad “ūkininko J. G. reikalavimas atlyginti už atliktus kasimo darbus, kurių atlikimo vietoje darbai nebuvo galimi, pripažintinas nepagrįstu”, nes skundžiamame sprendime nurodoma, kad ūkininkui J. G. nesumokėta daugiau kaip pusė sumos dėl darbų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai ėmėsi aiškinti Vilniaus apygardos nutartį ir padarė išvadas visiškai priešingas, nei minėtoje nutartyje.

11.3. Esą Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad “ūkininko J. G. reikalavimas atlyginti už atliktus kasimo darbus, kurių atlikimo vietoje darbai nebuvo galimi, pripažintinas nepagrįstu” prieštarauja kita pirmosios instancijos teismo išvada, kurioje nurodoma, kad “atsakovui atlikus kasimo darbus, už juos buvo sumokėta ir šios lėšos laikytinos gautomis pagrįstai pagal Paslaugų teikimo sutartį”. Nurodydamas, kad dalis kūdros buvo iškasta leistinoje vietoje, teismas vėl gi faktiškai pakeitė Vilniaus apygardos teismo išvadas, kad tvenkinys buvo kasamas neleistinoje vietoje. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas logiškai nenuoseklus. Darydamas išvadą, kad dalis kūdros buvo iškasta leistinoje vietoje ir už tai turi būti mokama, teismas turėjo nustatyti plotą ir vietą, kurioje toks kasimas leistinas ir perskaičiuoti darbų kainą, atsižvelgdamas į nustatytą plotą, tačiau teismas vadovavosi bendro pobūdžio samprotavimais bei visiškai ignoravo 2006 metais darytą toponuotrauką, patvirtinančią, kad kūdra ieškovo nurodomoje vietoje jau buvo.

12. Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkini ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2017-05-12 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo:

12.1 Vilniaus apygardos teismas, vertindamas aplinkybę dėl atsakovui jau sumokėtos 5 792,40 EUR sumos už kūdros kasimo darbus, visiškai nepasisakė, kad ši suma sumokėta nepagrįstai, tik atmetė reikalavimą sumokėti kitą dalį sumos.

12.2. Pagal 2013-11-18 sutartį atsakovui buvo sumokėta 5 792,40 EUR aštuoniais mokėjimais , po kiekvieno darbų kiekio , mokant nuo 2013-11-23 iki 2014-02-14 . Teismas teisingai vertino , kad tiek apeliantas , tiek jo sūnus kontroliavo darbų eigą , sutiko su atliekamais darbais, nes jie šalia darbų objekto visą laiką gyveno. Ieškovo sūnus V. P. savo procesiniuose dokumentuose Vilniaus rajono apylinkės teismui ir apeliacinės instancijos teismui (c.b.2-468- 855/2015 ir 2A-340-258/2016 ) teigė , jog jie kontroliavo darbų eigą nuolat , o dabar tiek ieškinyje tiek apeliaciniame skunde teigia , jog atsakovas vos ne savavališkai kasė kūdrą , o apie atliekamus darbus esą jie nežinojo ir sumokėta suma yra avansas . Atsakovo teigimu, pinigų mokėjimai per tam tikrą laiką įrodo, kad apeliantas ir jo sūnus aktyviai dalyvavo kasant kūdrą, darbus priiminėjo ir už juos mokėjo, o nesutikę su kūdros gyliu – mokėjimus sustabdė, tad sumokėta suma negali būti laikoma avansu.

12.3. Atsakovas pažymėjo, kad prieš tai apeliacinėje instancijoje nagrinėtoje byloje atsiliepime į jo apeliacinį skundą kita šalis teikė priešingus argumentus – esą kad sumokėta ar mokėjimui priklausanti suma turi būti išjungta iš priklausančios už trūkumų šalinimą sumos, nekėlė reikalavimo grąžinti jau sumokėtą sumą. Be to, 2013-11-18 paslaugų teikimo sutarties 2.2 p. numatyta , kad atlikus pusę darbų sumokama pusė sutartos sumos , kas ir buvo padaryta : mokėta 8 mokėjimais per tam tikrą laiką iki buvo pasiekta bendra 5 792,40 EUR suma, o mokėjimų periodiškumas ir įrodo , kad darbai buvo priiminėjami.

12.4. Ieškovas ( apeliantas ) bando savo kaltę dėl kūdros kasimo neleistinoje vietoje perkelti atsakovui, nors jo sūnus kaip sklypo savininkas buvo baustas administracinėje byloje , taip pat jam ir ieškovui yra pareikšta Vilniaus RAAD 46 848 EUR pretenzija dėl žalos gamtai padarymo. Atsakovas dėl to nėra kaltinamas.

12.5. Iškasta kūdra pagal Vandens įstatymą yra vandens telkinys, ką įrodo žemės sklypo plane atvaizduota kūdra, ji taip pat įregistruota vandens telkiniu NT registre . Registro duomenys nenuginčyti ( NTRĮ 4 str.). Taigi darbų rezultate buvo iškasta kūdra, kaip daiktas, paties savininko atvaizduota bei įregistruota vandens telkiniu ir savininko naudojama. Todėl teismas pagrįstai ir teisingai pripažino , kad 5 792,40 EUR yra sumokėta už atliktus darbus. Pagal ortofoto nuotrauką ir kitus duomenis toje vietoje kūdros nebuvo , todėl apelianto teiginia, kad ten jau buvo kūdra, yra klaidinantys.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.

16. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas pinigus už atliktus darbus gavo pagrįstai, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti ir pinigus grąžinti ieškovui.

19. Byloje nėra jokio ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovas V. P., vykdydamas savo įsipareigojimus pagal 2013-11-18 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 5, skirtingomis datomis sumokėjo atsakovui J. G. 20 000 Lt (5 792,40 EUR). Šią aplinkybę ieškinyje pripažino pats ieškovas V. P., ši aplinkybė yra nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2016-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-340-258/2016 – teismas nusprendė, kad ieškovui už darbus buvo sumokėta 20 000 Lt suma.

20. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad į Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėtos bylos Nr. 2-468-855/2015, kurią apeliacine instancija išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. 2A-340-258/2016 priėmė 2016-10-04 nutartį, ieškinio dalyką nepatenka Širvintų rajono apylinkės teismo nagrinėtos bylos ieškinio dalykas. Vilniaus rajono apylinkės teismui buvo pareikštas reikalavimas dėl likusios neapmokėtos ieškovo J. G. reikalaujamos už atliktus darbus sumos (28 999,80 Lt) priteisimo, klausimas dėl jau sumokėtos 20 000 Lt sumos pagrįstumo nebuvo keliamas, nebuvo nagrinėtas ir teismai dėl jos nepasisakė, išskyrus aplinkybę dėl sumokėtos sumos dydžio ir pagrindo. Todėl tiek pirmosios instancijos sprendime, tiek apeliacinės instancijos nutartyje teismų išdėstyti argumentai yra susiję tik su Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėtoje byloje pareikštais reikalavimais.

21. Nagrinėjamojoje byloje apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.718 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėjo nepagrįstos išvados, kad atsakomybė dėl tvenkinio kasimo neleistinoje vietoje tenka ne tik paslaugų tiekėjui, bet ir klientui (sklypo savininkui). Esą tokia išvada prieštarauja ir Vilniaus apygardos teismo 2016-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-340-258/2016 nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apelianto vertinimu, esant ginčui, kas parinko tvenkinio kasimo vietą, plotą ir konfigūraciją, atsakovas privalėjo pateikti rašytinį susitarimą, o tokios sąlygos 2013-11-18 Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 5 nebuvo numatytos ir tai reiškia, kad atsakovas veikė savo rizika.

22. Teisėjų kolegija tokią apelianto poziciją vertina nepagrįsta. Pirma, apeliantas nepagrįstai sau palankiai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2016-10-04 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-340-258/2016. Kaip matyti iš šios nutarties turinio, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sutartinių santykių kvalifikavimo ir įsipareigojimų apimties, pasisakė, kad šalių žodinio susitarimo nepakanka pripažinti jog šalys susitarė dėl tvenkinio kaip objekto sukūrimo bei perdavimo/priėmimo, ir sprendė, kad šalis siejo ne rangos teisiniai santykiai, o paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai. Antra, Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtoje byloje atsakovas V. P. (jo teisių perėmėjas V. P.) priešieškiniu pripažino aplinkybes, kad jam nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) bei 9,01 ha žemės sklype buvo įrenginėjama kaimo turizmo sodyba „(duomenys neskelbtini)“, jos pilnam įrengimui ir pabaigimui reikėjo pabaigti kasti tvenkinį, kuris prieš 3-4 metus buvo iškastas, vienoje pusėje suformuotas dviejų metrų aukščio krantas, tačiau kasimo darbai nebaigti, todėl buvo kreiptasi į ūkininką J. G. ir susitikimo metu, apžiūrint vietą, ieškovas kartu su savo tėvu ir sutuoktine parodė darbų vietą ir informavo būsimą paslaugų teikėją, kad reikalingas 3 metrų tvenkinio gylis. CPK 182 straipsnio 5 punktas atleidžia nuo pareigos įrodinėti aplinkybes, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Šalis, kurios nurodytus faktus priešinga šalis pripažįsta, yra atleidžiama nuo pareigos įrodyti pripažintus faktus, o pripažinti faktai laikomi nustatytais ir toliau neįrodinėjami. Tokiu būdu atsakovas neturėjo pareigos įrodinėti aplinkybių, kuo vadovaudamasis jis pasirinko tvenkinio kasimo vietą, plotą ir konfigūraciją, nes šias aplinkybes ieškovas pripažino aptartuose procesiniuose dokumentuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog dalis atsakomybės dėl tvenkinio kasimo neleistinoje vietoje tenka pačiam klientui, davusiam nurodymus dėl paslaugų atlikimo vietos.

23. Nors apeliantas skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-340-258/2016 pasisakė, jog tvenkinys buvo kasamas draudžiamoje vietoje ir paslaugų teikėjui už tokį darbą reikalauti atlyginimo nėra pagrindo, teisėjų kolegija akcentuoja, jog minimoje byloje buvo sprendžiamas visiškai kito reikalavimo pagrįstumas ir joje išdėstyti teismo motyvai nagrinėjamos bylos tiesiogiai neįtakoja. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius argumentus, kodėl jis vertino, jog už darbus pagrįstai buvo sumokėta 20 000 Lt suma. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, tokiems teiginiams patvirtinti nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį ir kurias tyrė bei vertino pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą. Apeliantas nenurodo jokių teisės pažeidimų, kuriuos priimant sprendimą galimai padarė pirmosios instancijos teismas, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamos sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos tokios aplinkybės – apeliantas iš esmės siekia kitokio aplinkybių vertinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad realiai tvenkinio kasimo paslaugos buvo suteiktos ir 20 000 Lt atlygis atsakovui buvo sumokėtas pagrįstai pagal 2013-11-18 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 5.

24. Apelianto skundo motyvai, jog aplinkybės, kad atsakovas patyrė nuotolius ir turėjo daug išlaidų, nebuvo įrodinėjamos ir jų nepagrindžia jokie bylos įrodymai, neįtakoja skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl galimai atsakovo patirtų nuostolių dydžio, todėl atitinkamos aplinkybės ir nebuvo įrodinėjamos. Pirmosios instancijos teismas atitinkamus motyvus nurodė, vertindamas ieškovo reikalavimo sugrąžinti už atliktus darbus sumokėtą sumą pagrįstumą ir sprendė, kad susidariusioje situacijoje būtų neteisinga, jog atsakovui visiškai netektų joks atlygis. Teisėjų kolegija tokį vertinimą pripažįsta pagrįstu ir atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

25. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010 ir kt.).

26. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

27. Atsakovas pateikė teismui prašymą priteisti iš apelianto 250 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atsakovui, kuris sumokėjo už teisines paslaugas, iš apelianto priteisiama 250 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 250 EUR atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                                      Dainius Rinkevičius

                                                                                    Neringa Švedienė

                                                                                    Aldona Tilindienė