Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-11-12][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-420-935-2018].docx
Bylos nr.: AN2-420-935/2018
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)

?

 

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-420-935/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00766-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. G. atstovės advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimo, kuriuo J. G. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 150 Eur dydžio bauda.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

1.       J. G. nubausta už tai, kad ji 2017 m. liepos 11 d., apie 14.14 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį Opel Astra, v. n. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančio automobilio Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Po susidūrimo su Opel automobiliu, Audi automobilis dar atsitrenkė į jam iš dešinės stovėjusio automobilio Volkswagen Tiguan, v. n. (duomenys neskelbtini) šoną, ko pasekoje eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta automobilio Audi keleivės G. G. sveikata, tokiais veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.

 

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

2.       Apeliaciniame skunde J. G. atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą J. G. nutraukti.

3.       Skunde nurodoma, kad eismo įvykio kilimą nulėmė tai, jog E. S. prieš šį įvykį didino greitį. Pažymima, kad faktą, jog E. S. viršijo leistiną greitį patvirtina policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, paties E. S. rašytiniame paaiškinime bei teismui pateiktame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys.

4.       Apeliantė aiškina, kad E. S. vairuojamas automobilis artėjo prie sankryžos važiuodamas pirmąja eismo juosta. Pamatęs, jog priešais jį važiuojantis automobilis stabdo, E. S. persirikiavo į antrą eismo juostą ir padidino greitį. E. S. vairuotas automobilis į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Apeliantės įsitikinimu, būtent tokie E. S. veiksmai, t. y. KET pažeidimai, ir nulėmė eismo įvykio kilimą.

5.       Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. G. prieš pradėdama sukti į kairę matė, jog priešinga kryptimi pirmąja eismo juosta važiavęs automobilis lėtėja ir sustoja, o antroje eismo juostoje automobilių nebuvo. J. G. pamačiusi, kad šviesoforo signalas pasikeitė bei matydama, jog priešais važiavęs automobilis sustojo, turėjo teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET, savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

6.       Skunde tvirtinama, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nutarimas skirti administracinę nuobaudą negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, teismo išvados turi būti pagrindžiamos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę, o abejonės aiškinamos asmens naudai, kai išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymima, kad teismas rėmėsi eksperto išvada, kurioje buvo nustatytos tik techninės eismo įvykio sąlygos ir aplinkybės, tačiau nebuvo vertintas E. S. veiksmas – greičio didinimas, kuris pažeidžia teisės normas ir įvyko prieš J. G. galimai padarytą KET 157 punkto pažeidimą.

7.       Apeliantė yra įsitikinusi, jog tuo atveju, jeigu E. S. būtų laikęsis KET ir laiku stabdęs, J. G. vairuoto automobilio sukimas į kairę nebūtų sukėlęs eismo įvykio. Ji nurodo, kad pirmasis KET reikalavimus pažeidė būtent E. S..

8.       Atsiliepimų į J. G. atstovės advokatės apeliacinį skundą negauta.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

 

J. G. atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkintinas.

9.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimu J. G. buvo pagrįstai pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo nėra jokio pagrindo.

10.       Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. į sankryžą įvažiavo pažeisdamas KET reikalavimus. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad E. S. vairuotas automobilis į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui ar jis, pagal susidariusią situaciją, neturėjo teisės įvažiuoti į sankryžą, privalėjo prieš ją sustoti. 

11.       Iš liudytojos K. N. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog eismo įvykis įvyko, kai ji buvo beveik pervažiavusi sankryžą, tuo metu galimai jau mirksėjo žalios spalvos šviesoforo signalas (b. l. 66). Taigi šios liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad E. S. automobilis į sankryžą įvažiavo tuo metu, kai draudžiamasis šviesoforo signalas jam dar nebuvo įsijungęs. Tokius paminėtos liudytojos parodymus iš dalies patvirtina ir G. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, iš kurių matyti, jog eismo įvykis įvyko beveik iš karto po to, kai ji pamatė mirksintį žalią šviesoforo signalą (b. l. 65). Šių liudytojų parodymai iš esmės sutampa ir su E. S. paaiškinimais, duotais tyrimo metu, iš kurių matyti, jog iki sankryžos likus 20-25 m jis pamatė, kad pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, todėl jis padidino greitį, norėdamas pravažiuoti sankryžą, tuo metu pastebėjo, jog automobilis Opel suka į kairę (b. l. 9). Faktą, jog E. S. automobilis į sankryžą įvažiavo nepažeisdamas KET reikalavimų, patvirtina ir eksperto H. V. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, iš kurių matyti, kad E. S. turėjo teisę važiuoti per sankryžą net ir degant geltonam šviesoforo signalui, jeigu automobilis tuo metu buvo arčiau nei 29 m iki STOP linijos (b. l. 67-68). Iš esmės tokia pati išvada yra užfiksuota ir ekspertizės akte Nr. 11-2072(17) (b. l. 42-46). Ekspertizės akte buvo padaryta išvada, jog automobilio Audi A4 vairuotojo veiksmai (įvažiavimas į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui) techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kylimą tik tuo atveju, jeigu Audi A4 važiavimo kryptimi geltonos spalvos signalas užsidegė šiam automobiliui būnant didesniu nei 29 m atstumu iki sankryžos. Šiuo atveju vien tik J. G. subjektyvus manymas, kad E. S. pažeidė KET reikalavimus, nepaneigia anksčiau aptartų duomenų.  

12.       J. G. iš esmės viso proceso metu tvirtino, kad ji nematė atvažiuojančio automobilio Audi, ji darė prielaidą, kad šis automobilis iš pradžių važiavo pirma eismo juosta, o pamačius, jog priešais važiuojantis automobilis stabdo, persirikiavo į antrą eismo juostą dideliu greičiu įvažiavo į sankryžą. Iš J. G. paaiškinimų taip pat matyti, jog ji, prieš atlikdama manevrą į kairę, įsitikino, kad niekam nekliudys, priešpriešinėje pirmoje eismo juostoje ji matė stovinčius automobilius, o antroje eismo juostoje automobilių nematė, todėl ir suko į kairę. Eismo įvykis įvyko jai tik pajudėjus iš vietos (b. l. 8, 64-65). Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog J. G. nurodoma situacija nėra galima, kadangi tuo atveju, jeigu ji matė priešpriešinėje pirmoje eismo juostoje jau stovintį automobilį ar stovinčius automobilius, tuo pačiu ji turėjo matyti ir į antrąją eismo juostą išvažiavusį Audi, kuris, įvertinus tai, kad eismo įvykis įvyko tik J. G. pradėjus sukti į kairę, turėjo apvažiuoti pirmojoje eismo juostoje stovėjusį automobilį ar automobilius, kuris ar kurie prieš tai dar turėjo ir mažinti greitį, kas taip pat lemia poreikį greičiau iš paskos važiuojančiam automobiliui persirikiuoti į kitą eismo juostą. Šiuo atveju mažai tikėtina tokia situacija, kad automobilis, kurio greitis yra didesnis už prieš jį važiuojančius automobilius, esant laisvai eismo juostai, į kitą eismo juostą persirikiuotų tik visiškai privažiavęs prie sustojusių ar greitį mažinančių automobilių ir tuomet staigiai didintų greitį. J. G. versija, kad automobilis Audi į antrąją eismo juostą persirikiavo tik prieš pat įvažiuodamas į sankryžą, prieštarauja E. S. tyrimo metu duotiems paaiškinimas, iš kurių matyti, jog jis važiavo antrąja eismo juosta, kurioje ir pradėjo didinti greitį. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde yra bandoma klaidinti teismą, nurodant, jog byloje esančiame vaizdo yra užfiksuota, kaip E. S. nurodo, kad važiavo pirma eismo juosta. Aptariamame vaizdo įraše iš tikrųjų yra užfiksuota, jog E. S. aiškina, kad jis važiavo antra eismo juosta, o pirma eismo juosta buvo užimta (vaizdo įrašo 52 sekundė). E. S. nurodytas įvykio aplinkybes iš dalies patvirtina liudytojos G. G. parodymai, iš kurių matyti, jog ji prieš sankryžą kitų automobilių nematė (byloje yra nustatyta, kad jų nebuvo būtent antroje eismo juostoje). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad J. G. sankryžoje suko į kairę, kadangi paprasčiausiai nepastebėjo kito atvažiuojančio automobilio, kurį pagal KET 157 punkto reikalavimus privalėjo praleisti, arba netinkamai įvertino susidariusią eismo situaciją.

13.       Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad būtent J. G. veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą bei įstatyme nurodytų pasekmių atsiradimą. Pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (padaryto pažeidimo) ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET reikalavimų, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018). Nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo E. S. vairuoto automobilio greičio, t. y. net jeigu būtų galima be jokių abejonių konstatuoti, jog jis viršijo leistiną maksimalų greitį, susidariusioje situacijoje, jis nebūtų galėjęs išvengti susidūrimo. Tuo pačiu teigtina, kad pašalinus J. G. pažeidimą iš eismo įvykio grandinės, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, net ir tuo atveju, jeigu E. S. vairuotas Audi viršijo leistiną maksimalų greitį. Aptartos aplinkybės rodo, kad būtent J. G. veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.

14.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, kurio asmens veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, nėra svarbu, kas pirmas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Esminę reikšmę turi tai, kieno padarytas pažeidimas nulėmė eismo įvykį, kurio metu atsirado įstatyme numatytos pasekmės.

15.       Esant aptartų aplinkybių visumai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimas paliktinas galioti, o J. G. atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. G. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

 

 

Teisėjas           Ugnius Trumpulis


Paminėta tekste:
  • 2K-7-1-693/2018