Administracinė byla Nr. AS-507-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01200-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja V. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame nurodė, kad nesutinka su vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu, prie skundo pridėjo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2018 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. SD-37-4261.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjai, kad skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalį skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad VDI 2018 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. SD-37-4261, su kuriuo pareiškėja nesutinka, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalimi, išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl VDI Kauno skyriaus 2018 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. SD-2-2357. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ 28 straipsnio 2 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Taigi, atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, atsakovu nagrinėjamoje byloje turėtų būti laikomas VDI Kauno skyrius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad VDI Kauno skyrius nėra atskiras juridinis asmuo, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės nustatant bylos teismingumą, nes skyrius yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą.

Remdamasis nurodytomis nuostatomis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos teritorinis teismingumas nustatomas pagal VDI Kauno skyriaus buveinės vietą, kurios adresas yra Aušros g. 44, LT-44157 Kaunas. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, VDI Kauno skyriaus buveinė yra Regionų apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje, todėl pareiškėjos skundas turėtų būti paduodamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, esantiems adresu A. Mickevičiaus g. 8A, LT-44312 Kaunas. Taigi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

III.

Pareiškėja V. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir nagrinėti bylą iš esmės. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjama byla teisminga būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu (byla nepriskirtina tam teismui), atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad nurodytoje teisės normoje yra aiškiai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai teritorinio administravimo subjekto priimtas administracinis aktas buvo tikrinamas aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to teritorinio padalinio, kurio administracinio akto teisėtumas buvo tikrinamas, buveinės vietą (žr., pvz., 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-1062/2017; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-816-492/2017 ir kt.).

Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos ginčijamas VDI 2018 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. SD-37-4261, kaip teisingai iš šio sprendimo turinio nustatė pirmosios instancijos teismas, priimtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 7 dalimi, išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl VDI Kauno skyriaus 2018 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. SD-2-2357, t. y. pirminį sprendimą šiuo atveju priėmė VDI Kauno skyrius, pagal kurio buveinę, ši teritorija priskirta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritorijai. Tuo tarpu aplinkybė, jog pareiškėja teritorinio padalinio (t. y. VDI Kauno skyriaus) priimtą sprendimą apskundė aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui (vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui), bylos teritorinio teismingumo nekeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad byla turėtų būti nagrinėjama pagal VDI Kauno skyriaus buveinės vietą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 31 straipsnio, nustatančio teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles, ir 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, konstatuodamas, jog pareiškėjos skundas negali būti priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pareiškėjos subjektyvus ir niekuo nepagrįstas manymas, kad ši byla pagal jos suformuluotą skundo reikalavimą teisminga būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, nesilaikydama ABTĮ reikalavimų.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal ABTĮ įtvirtintas bylų teismingumo taisykles ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė jį priimti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimutis Alechnavičius

              Audrius Bakaveckas

              Dalia Višinskienė