Nr. 1S-517-238/2019

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07256-2018-4

        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. V. nuteistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimis, 641 straipsniu paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017-06-22 nuosprendžiu, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-05 nuosprendžiu iš dalies pakeistas, paskirta bausme, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 5 (penki) mėnesiai ir 28 (dvidešimt aštuonios) dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 16 d.).

2.       Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2018 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 14 d.

3.       Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 5 mėnesių ir 28 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 80 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir niekada netaps žema, nes nekintamų balų suma yra 64 balai. Stebimas pokytis t. y. balų mažėjimas, per bausmės atlikimo laiką sumažėjo 7 balais. Teigiami pokyčiai fiksuojant lėšų tvarkymo ir pajamų, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse. Apžvelgiami ir pažangos rezultatai – pataisos namuose dirba ir įgijo darbinės patirties, iš gaunamo atlyginimo dengia finansinius įsipareigojimus, taip pat nesielgia impulsyviai, agresyviai, savitvardos nebuvo praradęs, stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes bei problemas spręsti konstruktyviai. Iš teigiamų elgesio pokyčių, Komisija darė prielaidą, kad nuteistasis stengsis laikytis įstatymų ir nedaryti nusikaltimų. Taip pat pažymi, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog A. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. A. V. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo: nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 16 d. iki 2019 m. birželio 11 d. nuteistasis vieną kartą buvo svarstytas drausmės komisijoje, nes nevykdė administracijos reikalavimų, tačiau nuobauda neskirta, apsiribota svarstymu. Apylinkės teismas teigia, kad padarytas pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Pažymėjo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (80 balų), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 64 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Teismas įvertino ir tai, kad A. V. ne kartą teistas, jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, areštas, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors ši aplinkybė (nuteistojo nusikalstamas elgesys) ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą A. V., nes ji iš tiesų jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę už padarytus neteisėtus veiksmus, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis legalaus darbo patirties neturi, jo nuostata į darbą – dviprasmiška, nors turi tik 10 klasių išsilavinimą, tačiau pataisos įstaigoje nesimoko. Nuteistasis neturi specialių planų kaip susidoroti su netikėtomis problemomis. Be to, nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, praeityje jis buvo įtakojamas asocialios grupės. Teismo nutartyje teigiama, kad nuteistojo savivertė yra padidinta, savianalizė – menka ir vienpusiška. Nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra fiksuota savitvardos praradimo epizodų. Kalbant apie problemas nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų ir galvoja, kad nėra nieko, su kuo jis negalėtų susidoroti. Jis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, darė išvadą, jog nors nuteistasis A. V. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.       Skunde nuteistasis A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad nuteistasis nesutinka su teismo nutartimi, kadangi ši yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodoma, kad Komisijos nutarime nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, geri socialiniai ryšiai su artimaisiais, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Teigia, kad teismas nutartyje neįvertino Komisijos faktinių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodoma, kad nuteistasis nors ir dirba pataisos įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir gauna sąlyginai mažą atlyginimą, tačiau vis tiek vykdo finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis nesutinka su teismo motyvu, kad jis negalvoja apie savo padarytų nusikaltimų padarinius, nesvarsto paskirtos bausmės paskirties ir tikslų, teigia, kad jei jis negalvotų ir nesvarstytų, finansinių įsipareigojimų tikrai nevykdytų. Nuteistasis teigia, kad teismas nevertino teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, neatsižvelgė į komisijos nutarimą. Teigia, kad suprato savo nusikalstamos veikos pasekmes ir padarinius ir gailisi dėl neįvertinto teismo pasitikėjimo skiriant jam bausmės vykdymo atidėjimą.

6.       Atsiliepimu į nuteistojo A. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutarties prokuroras V. N. prašo atmesti skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį, teigdamas, kad nėra sudarytas pagrindas manyti, kad A. V. pritaikius lygtinį paleidimą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7.       Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

8.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

9.       BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. V. priklauso vidutinės rizikos grupei – 80 balų ir ši rizika nėra artima žemai (0-40 balų). Pažymėtina ir tai, kad 16 balų yra dinaminiai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos žymiai sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino tą aplinkybę, kad A. V. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, jam buvo skiriamos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė kitą nusikalstamą veiką, o tai nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis A. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

11.       Įvertinus A. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais jo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, skatintas taip pat nebuvo, dirba, išėjęs iš pataisos įstaigos turės gyvenamąją vietą. Ir vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. V. lygtiniam paleidimui, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Tokiu būdu, vien tai, kad spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą pirmosios instancijos teismas aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, įstatymų nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.

12.       Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami net šeši A. V. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (yra būdingas nusikaltimų modelis – smurtinio elgesio epizodai); išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti (menka darbinė patirtis, profesinės kvalifikacijos neturėjimas); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimus darė ne vienas, pasidavė kito įtakai, taip pat nusikaltimai padaryti leidžiant laisvalaikį nepozityviai); emocinė gerovė (menka savianalizė); nuteistojo mąstymas, elgesys (nusikaltimų metu: neapgalvotas elgesys, buvusių klaidų kartojimas, nepasimokymas iš patirties, savo elgesio pasekmių nenumatymas) bei nuostatos (bausmės vykdymo sąlygų pažeidimas), galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai suvokiama nuteistojo skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

13.       Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas A. V. nėra pirmasis. Praeityje jis ne kartą buvo teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai leidžia daryti prielaidą, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog A. V. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo A. V. skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, apylinkės teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

14.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. V. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, dėl ko, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių 2019 m. birželio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai        Algirdas Jaliniauskas

        Svetlana Jurgaitienė

        Danguolė Šiugždinytė