Nr. 1S-1405-593/2016

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo P. S. advokatės Laimos Razvickienės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje,

n u s t a t ė :

1. Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija – Valstybinė nusikaltusių asmenų priežiūros tarnyba (The National Offender Management Service), vadovaudamasi 2008-11-27 Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, kreipėsi dėl Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo (The Crown Court Central Criminal Court) 2014-06-27 nuosprendžiu Lietuvos Respublikos piliečiui P. S., gimusiam 1985-12-01, deklaravusiam nuolatinę gyvenamąją vietą Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Lietuvos Respublikoje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

1.1. Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo 2014-06-27 nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. T20137413) P. S. pripažintas kaltu:

1.2. pagal 1968 Vagystės akto 10 (1) skyrių (įsilaužimas sunkinančiomis aplinkybėmis): 2013-06-25 vėlų vakarą, veikiant kartu su kitais asmenimis, dalyvaujant organizuotoje grupėje, turint tikslą apvogti, įsilaužė į gyvenamąjį namą – vestuvių puotą, – labai išgąsdino ten buvusius asmenis ir panaudojo šaunamąjį ginklą, tačiau nieko nepavogė – buvo išstumti iš gyvenamojo namo. Skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė;

1.3. pagal 1968 Šaunamųjų ginklų akto 18 skyrių (šaunamojo ginklo nešiojimas, turint tikslą padaryti nusikaltimą): 2013-06-25 turėjo šaunamąjį ginklą, kurį norėjo panaudoti darant nusikaltimą, įsilaužimą į gyvenamąjį namą, arba pasipriešinti sulaikymui. Skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

1.4. pagal 1968 Šaunamųjų ginklų akto 5 (1) (a) skyrių (draudžiamo ginklo turėjimas): 2013-06-25 turėjo šaunamąjį ginklą be kompetentingos institucijos leidimo. Skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

1.5. pagal 1968 Vagystės akto 8 (1) skyrių (apiplėšimas): 2013-07-05, veikiant kartu su kitais asmenimis, dalyvaujant organizuotoje grupėje, panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą, taip pat ir šaunamąjį ginklą, apiplėšė lombardo paslaugas teikiančią įmonę – pagrobė 43600,00 £ vertės turto (atėmė pinigus, papuošalus ir laikrodžius). Skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė;

1.6. pagal 1968 Šaunamųjų ginklų akto 18 skyrių (šaunamojo ginklo nešiojimas, turint tikslą padaryti nusikaltimą): 2013-07-05 turėjo šaunamąjį ginklą, kurį norėjo panaudoti darant nusikaltimą, apiplėšimą, arba pasipriešinti sulaikymui. Skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

1.7. pagal 1968 Šaunamųjų ginklų akto 5 (1) (b) skyrių (draudžiamo ginklo turėjimas): 2013-07-05 turėjo šaunamąjį ginklą be kompetentingos institucijos leidimo. Skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

1.8. pagal 1968 Vagystės akto 9 (1) (b) skyrių (įsilaužimas): 2013-08-06, veikiant kartu su kitais asmenimis, dalyvaujant organizuotoje grupėje, turint tikslą apvogti, įsilaužė į gyvenamąjį namą ir pagrobė turto: asmens dokumentus, drabužių ir pinigų. Pagrobto turto vertė nebuvo didelė, maždaug 450,00 £. Skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

1.9. pagal 1968 Vagystės akto 8 (1) skyrių (apiplėšimas): 2013-08-08, veikiant kartu su kitais asmenimis, dalyvaujant organizuotoje grupėje, panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą, taip pat ir šaunamąjį ginklą, apiplėšė pinigų perlaidų punktą – pagrobė pinigų perlaidų punkto savininko judriojo ryšio telefoną ir pietų maistą. Pagrobtos turtas nebuvo vertingas. Skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė;

1.10. pagal 1968 Šaunamųjų ginklų akto 17 (2) skyrių (šaunamojo ginklo turėjimas nusikaltimo padarymo metu): 2013-08-08, darant nusikaltimą, plėšimą, su savimi turėjo šaunamąjį ginklą. Skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

1.11. Skiriant bausmes P. S., buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, padarytų nusikalstamų veikų formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų sukeltas pasekmes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo 2014-06-27 nuosprendyje nurodyta, jog už visas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliktinos kartu, tai yra – subendrintos. Visa P. S. skirta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo 2014-06-27 nuosprendis įsiteisėjęs – 2014-07-18 – ir vykdomas. Bausmės pradžia – 2013-08-10. Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerija (The Home Office) 2015-10-21 yra priėmusi sprendimą S1760892 dėl P. S. deportacijos iš Jungtinės Karalystės.

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-29 nutartimi Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos prašymas tenkintas iš dalies, tai yra Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo 2014-06-27 nuosprendis iš dalies pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

    2.1. Pripažintos ir vykdytinos Lietuvos Respublikoje šios Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo 2014-06-27 nuosprendyje konstatuotos P. S. padarytos nusikalstamos veikos:

    2.2. 2013-06-25 įsilaužimas sunkinančiomis aplinkybėmis (1968 Vagystės akto 10 (1) skyrius) atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį. Skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos;

    2.3. 2013-06-25 draudžiamo ginklo turėjimas (1968 Šaunamųjų ginklų akto 5 (1) (a) skyrius) atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį. Skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos;

    2.4. 2013-07-05 apiplėšimas (1968 Vagystės akto 8 (1) skyrius) atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį. Skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė viršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą – 10 metų laisvės atėmimo;

    2.5. 2013-07-05 draudžiamo ginklo turėjimas (1968 Šaunamųjų ginklų akto 5 (1) (b) skyrius) atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį. Skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos;

    2.6. 2013-08-06 įsilaužimas (1968 Vagystės akto 9 (1) (b) skyrius) atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos;

    2.7. 2013-08-08 apiplėšimas (1968 Vagystės akto 8 (1) skyrius) atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį. Skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos;

    2.8. 2013-08-08 šaunamojo ginklo turėjimas nusikaltimo padarymo metu (1968 Šaunamųjų ginklų akto 17 (2) skyrius) atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį. Skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos.

    2.9. Pažymėtina, kad Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo 2014-06-27 nuosprendžiu P. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės nebuvo maksimalios. Jungtinės Karalystės teismo nuspręsta, jog už visas nusikalstamas veikas P. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliktinos kartu, tai yra – subendrintos. Visa P. S. skirta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo.

   2.10. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų – 2013-07-05 apiplėšimą (1968 Vagystės akto 8 (1) skyrius) – P. S. buvo paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, viršijanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą, P. S. vis tik palikta Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo 2014-06-27 nuosprendžiu už visas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo, – nes ji neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 7 dalyje nustatytos subendrintos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos. Į bausmės laiką P. S. įskaičiuotas visas Jungtinėje Karalystėje kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas – laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuota nuo 2013-08-10.

3. Save skunde nuteistojo P. S. advokatė prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos prašymą atmesti, o nustačius, kad toks prašymas yra pagrįstas, skundžiamą nutartį pakeisti ir tinkamai kvalifikavus padarytą nusikalstamą veiką, skirti mažesnę nei 10 metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

    3.1. Skunde teigiama, kad P. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, padaręs nusikaltimą Anglijoje ir yra nuteistas neteisingai itin griežta laisvės atėmimo bausme. Skunde nurodoma, kad Anglijoje priimtu nuosprendžiu P. S. nuteistas nepagrįstai, esant abejonėms dėl jo kaltės įrodymų. Vėliau jis išvežtas į Lietuvą atlikinėti bausmę, nors šioje šalyje negyvena 12 metų. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta „ Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos“: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Skunde pažymima, kad visa P. S. šeima (žmona, 2012-06-01 gimusi dukra, motina, patėvis, dvi seserys, brolis, jų šeimos, pusbrolis) nuo 2004 metų gyvena, mokosi ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jis pats taip pat iki pat sulaikymo dirbo, o sulaikytas buvo nuolatos lankomas šeimos narių, kalėjimo sąlygos jam buvo priimtinos. Lietuva turėjo įsitikinti, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, tai pat buvo reikalingas nuteistojo sutikimas dėl tokio sprendimo vykdymo ir kad bus sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai. Skunde teigiama, kad buvo padaryta pažeidimų ir verčiant dokumentus iš anglų kalbos į lietuvių bei tvarkant jo deportacijos reikalus. Be to, iš Anglijos buvo persiųsta baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau ne visa, kas sutrukdė teisingam perkvalifikavimui ir skiriamai bausmei. Nevertinta specialisto išvada (ekspertizės aktas) dėl surasto ir paimto daikto priskyrimo šaunamajam ginklui, nors jokio šaunamojo ginklo jis nepanaudojo, bet jam skirta maksimali nepagrįsta bausmė pagal LR BK 253 str. 1 d. Skunde teigiama, kad galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė nuteistajam skirta neatsižvelgus į jo labai gerą charakteristiką, šeiminę padėtį, kitas aplinkybes, o pagal BK 180 str. 3 d. maksimali bausmė yra 10 metų laisvės atėmimas, todėl jam turėjo būti paskirta galutinė subendrinta bausmė, neviršijanti 10 metų laisvės atėmimo.

5. Nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.

6. Iš bylos duomenų matyti, kad vadovaujantis 2008-11-27 Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija – Valstybinė nusikaltusių asmenų priežiūros tarnyba (The National Offender Management Service) kreipėsi dėl Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo (The Crown Court Central Criminal Court) 2014-06-27 nuosprendžiu Lietuvos Respublikos piliečiui P. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Toks prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad nuteistasis P. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Lietuvos Respublikoje.

     6.1. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ yra įtvirtintas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant galima atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (3 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ teismas, nusprendęs pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnės negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

6.2. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje kitų Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo 2014-06-27 nuosprendžio dalių dėl laisvės atėmimo bausmės, išskyrus minėto nuosprendžio dalis dėl laisvės atėmimo bausmių, P. S. skirtų pagal 1968 Šaunamųjų ginklų akto 18 skyrių (šaunamojo ginklo nešiojimas, turint tikslą padaryti nusikaltimą): 2013-06-25 ir 2013-07-05 turėjo šaunamąjį ginklą, kurį norėjo panaudoti darant atitinkamus nusikaltimus, nes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą šios veikos nėra laikomos nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Tuo tarpu likusios nusikalstamos veikos, t. y. 2013-06-25 įsilaužimas sunkinančiomis aplinkybėmis, kas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d., 2013-06-25 draudžiamo ginklo turėjimas (1968 Šaunamųjų ginklų akto 5 (1) (a) skyrius) atitinka BK 253 str. 1 d., 2013-07-05 apiplėšimas (1968 Vagystės akto 8 (1) skyrius) atitinka BK 180 str. 3 d., 2013-07-05 draudžiamo ginklo turėjimas (1968 Šaunamųjų ginklų akto 5 (1) (b) skyrius) atitinka BK 253 str. 1., 2013-08-06 įsilaužimas (1968 Vagystės akto 9 (1) (b) skyrius) atitinka BK 178 str. 2 d., 2013-08-08 apiplėšimas (1968 Vagystės akto 8 (1) skyrius) atitinka BK 180 str. 3 d., 2013-08-08 šaunamojo ginklo turėjimas nusikaltimo padarymo metu (1968 Šaunamųjų ginklų akto 17 (2) skyrius) atitinka BK 253 str. 1 d., pagrįstai skundžiama teismo nutartimi pripažintos ir vykdytinos Lietuvos Respublikoje. Įvertinus Baudžiamojo kodekso nuostatas nustatyta, kad už šiuos nusikaltimus skirtos laisvės atėmimo bausmės neviršija (išskyrus vieną – 2013-07-05 apiplėšimą pagal BK 180 str. 3 d.) BK atitinkamų straipsnių sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių viršutinės ribos. Pažymėtina ir tai, kad nors skunde teigiama, jog P. S. nesutinka dėl Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo 2014-06-27 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tačiau toks nuteistojo nesutikimas nevertinamas, nes yra priimtas Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos sprendimas dėl nuteistojo P. S. deportacijos iš šalies (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad siekiant palankesnių sąlygų nuteistojo socialinei reabilitacijai, jis turi bausmę atlikinėti ne Lietuvoje, o Jungtinėje karalystėje, nes visa P. S. šeima nuo 2004 metų gyvena, mokosi ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jis pats taip pat iki pat sulaikymo dirbo, be to, neįsitikinta, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, atmetami kaip nepagrįsti.

6.3. Svarstant klausimą dėl P. S. nustatytos galutinės bausmės griežtumo, pažymėtina, kad Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo 2014-06-27 nuosprendžiu P. S. skirtos ne maksimalios laisvės atėmimo bausmės, o jas subendrinus skirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Už vieną iš P. S. padarytų veikų (2013-07-05 apiplėšimas), jam buvo paskirta BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą viršijanti laisvės atėmimo bausmė – 15 metų. Todėl apylinkės teismas pagrįstai už šią nusikalstamą veiką nustatė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Sutiktina su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo bausmių subendrinimo, tačiau teigti, jog neteisingai nustatė galutinę bausmę – nėra pagrindo.  Kaip matyti iš aprašytų veikų, bausmės, paskirtos pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. ir BK 253 str. 1 d. (2013-06-25 veika) bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p.; pagal BK 180 str. 3 d. ir 253 str. 1 d. paskirtos bausmės (2013-07-05 veika) – bendrintinos BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu ir bausmės, paskirtos pagal BK 180 str. 3 d. ir 253 str. 1 d. (2013-08-08 veika) – bendrintinos BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu. Subendrinus nustatytinos galutinės subendrintos bausmės atitinkamai 10 metų laisvės atėmimo, 10 metų laisvės atėmimo ir 7 metai laisvės atėmimo, kurios, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 3 p. bendrintinos tarpusavyje bei su bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2 d. Taigi,  įvertinus paskirtų bausmių dydį (10 m., 10 m., 2 m. ir 7 m. laisvės atėmimo) ir jų kiekį, bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 1 dalies pagrindu ir laikantis nuostatos, kad galutinė subendrinta bausmė negali viršyti 20 metų laisvės atėmimo (BK 63 str. 7 d.), P. S. pagrįstai palikta Jungtinės Karalystės Centrinio baudžiamojo teismo 2014-06-27 nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo. Be to, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalies nuostatų, į bausmės laiką įskaičiuotas visas Jungtinėje Karalystėje kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas – laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuota nuo 2013-08-10. Todėl skundo argumentai, kad P. S. nuteistas neteisingai itin griežta laisvės atėmimo bausme, skiriant subendrintą bausmę neįvertinta jo labai gera charakteristika, šeiminė padėtis, o pagal BK 180 str. 3 d., maksimali bausmė yra 10 metų laisvės atėmimo, yra atmetami kaip nepakankami išvadai, kad P. S. paskirta neteisinga galutinė laisvės atėmimo bausmė. Nors skunde keliamos abejonės dėl Anglijoje priimto nuosprendžio, kuriuo nuteistas P. S., pagrįstumo, tačiau pažymėtina, kad šis užsienio valstybės nuosprendis yra įsiteisėjęs ir jame nurodytos aplinkybės, nustatyti faktai ir padarytos išvados, pakartotinai nebevertinami. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti dokumentų iš anglų kalbos į lietuvių kalbą vertimu bei, tvarkant jo deportacijos reikalus, dėl iš Anglijos persiųstos baudžiamosios bylos medžiagos kiekio, kadangi jokių objektyvių duomenų galinčių sukelti abejones dėl šių aplinkybių teismui nepateikta, todėl skunde keliamos abejonės vertinamos kaip nepakankamos ir nesuteikiančios pagrindo suabejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Todėl naikinti apylinkės teismo nutartį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo P. S. advokatės skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Daiva Jankauskienė