Administracinė byla Nr. N-062-2862/2009
Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 45.4.5
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Utenos rajono policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus eismo organizavimo ir kontrolės grupės specialistas 2008 m. rugsėjo 22 d. surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje padarymo, kadangi jis 2008 m. rugpjūčio 13 d. apie 19:20 val. Utenoje, Aukštakalnio g. 104 namo kieme, vairuodamas jam priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, jį apgadindamas, iš įvykio vietos pasišalino.
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nutarimu A. B. pagal 127 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje buvo paskirta 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus nuobaudas, A. B. galutinai paskirta 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. prisipažino padaręs administracinius pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų. Teismas padarė išvadą, kad A. B. kaltė, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta 2008 m. rugsėjo 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, Utenos rajono PK VP PB patrulio tarnybiniu pranešimu, autoavarijos vietos schema, A. D. paaiškinimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu.
Skirdamas administracines nuobaudas A. B. teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą, yra neįgalus (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas įvertino A. B. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai, yra tik iš dalies darbingas – nustatytas 40 proc. darbingumas, gyvena su žmona, kuriai taip pat nustatytas nedarbingumas ir kuri dėl susirgimo pobūdžio negali gauti vairuotojo pažymėjimo, abu sutuoktiniai gauna nedideles invalidumo pensijas, A. B. darbo užmokestis nėra didelis. Įvertinus A. B. atsakomybę lengvinančias ir išskirtines aplinkybes, t. y. A. B. ir jo žmonos neįgalumą, ko pasėkoje ilgą laiką neturint teisės vairuoti transporto priemones būtų labai apsunkintos jų galimybės nuvykti pas gydytojus, realizuoti kitus poreikius, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, pažeidimo pobūdį, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais (LR ATPK 301 str. 1d.), teismas padarė išvadą, kad tikslinga skirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
II.
Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad pagal ATPK 301 straipsnio nuostatas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Nors teismas nurodo, jog A. B. gailisi dėl pažeidimo, nėra baustas administracine tvarka, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, iš dalies darbingas, nedidelis darbo užmokestis, tačiau minėtos aplinkybės negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis sąlygoti paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimą, todėl pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį nebuvo. Į visas šias aplinkybes galėjo būti atsižvelgta tik individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, dėl ATPK 301straipsnio taikymo. Minėto teismo nuostata yra, kad ATPK 301 straipsnio nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinos, kai nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė vienintele atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei aplinkybėmis, kad nėra baustas, neteistas, iš dalies darbingas ir t.t., kurios teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nelaikomos išskirtinėmis, o galėjo būti tik pagrindu, sprendžiant sankcijos ribose, dėl mažesnės nuobaudos skyrimo.
Pagal ATPK 248 straipsnį, vienas iš nuobaudos tikslų yra auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų. Todėl skiriant nuobaudą, būtina įvertinti, ar ja bus pasiektas ir šis tikslas, t. y. ar atitinkamam asmeniui ji sudarys pagrindą suvokti savo neteisėtą elgesį ir ateityje jo nekartoti.
Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. A. B. turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą
A. B. žinojo, kad už veiką kurios padarymu jis pripažintas kaltu yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, bet sąmoningai pasirinko šią veiką daryti. Ir tai rodo, kad A. B. nebrangina turėjimo teisės vairuoti transporto priemones.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu A. B. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl padarytų pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija laiko juos nustatytus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimt parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Nagrinėjamu atveju A. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.
ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N11396/2007, N17 103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nuobauda nagrinėjamu atveju paskirta per švelni.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo ir jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis yra jo atsakomybę švelninančios aplinkybės (ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 10 p.). Tačiau šios aplinkybės gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, t. y. kad A. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai, sutuoktinei taip pat nustatytas nedarbingumas, abu sutuoktiniai taip pat gauna nedideles invalidumo pensijas nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. A. B. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tuo padarydamas antrą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 2 dalyje. Pažeidėjas turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Antanas Ablingis Stasys Gagys Virgilijus Valančius |