Civilinė byla Nr. 2-1126-653/2012
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03082-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija: 84, 44.5.1, 116.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Gintarei Blechertatei,
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. A. I., atsakovo atstovui adv. G. Murauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) ieškinį atsakovui UAB „Cgates“ dėl skolos priteisimo, ir
n u s t a t ė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 168 174,22 Lt negauto autorinio atlyginimo ir 35 316,59 Lt PVM; 16 702,67 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus duomenis apie visas iš abonentų gautas pajamas (2 t. b.l. 77-78), sumažino reikalavimo sumą ir prašė priteisti iš atsakovo 143 716 Lt negauto autorinio atlyginimo ir 30 180,36 Lt PVM, 14 273,60 Lt palūkanas, 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal Licencinių sutarčių sąlygas atsakovas visas abonentinio mokesčio pajamas, gaunamas iš abonentų, priskyrė retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamoms. Atsakovas iki Licencinių sutarčių pažeidimo dienos teikė ieškovui duomenis apie visas iš abonentų surinktas pajamas, todėl atsakovas su sutarčių sąlygomis sutiko, pasirinko būtent procentinę atlyginimo apskaičiavimo būdą. Licencinės sutarties sudarymo metu šalys nebuvo aptarusios atskiro pastovaus elektroninių ryšių aptarnavimo mokesčio, todėl šis mokestis buvo priskirtas prie bendro abonentinio mokesčio už retransliavimo paslaugas. Atsakovui vienašališkai nusprendus abonentinį mokestį skaidyti į dvi dalis ir autorinį atlyginimą mokėti tik nuo vienos dalies, atsakovo pajamos, surenkamos iš abonentų, nepakito, bet ieškovui mokama autorinio atlyginimo dalis ženkliai sumažėjo. Atsakovui buvo siųstos pretenzijos, kuriose ieškovas išreiškė savo nesutikimą dėl mokesčio išskaidymo į dalis.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal licencines sutartis šalys aiškiai susitarė, jog Kabelinės retransliacijos operatoriai ieškovui moka už naudojimąsi autorių turtinėmis teisėmis, retransliuojant autorių kūrinius. Autorinio atlyginimo dydis apskaičiuojamas nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, o ne nuo visų abonentinio mokesčio pajamų. Kabelinės retransliacijos operatorių gaunami iš klientų mokesčiai susideda ne vien tik už retransliavimo paslaugas, bet ir už tokias paslaugas, kaip elektroninių ryšių aptarnavimas ir kitos paslaugos. Sutartis su ieškovu atsakovas sudarė prisijungimo būdu. Atsakovas nekeitė vienašališkai sutarčių sąlygų. Atsakovas pagal sutarties sąlygas turėjo teisę savarankiškai nusistatyti savo teikiamų paslaugų apskaitos metodus ir taisykles, kuriais remiantis pateiks ieškovui duomenis autoriniam atlyginimui apskaičiuoti. Ieškovas niekada nebuvo įspėjęs atsakovo dėl to, kad autorinis atlyginimas mokamas pažeidžiant sutarčių sąlygas ir ieškovas nutrauks Licencines sutartis, todėl mokamas autorinis atlyginimas atitinka sutarčių sąlygas. Kadangi, atsakovo nuomone, autorinis atlyginimas skaičiuojamas nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, todėl atsakovas būtent šiuos duomenis teikė ieškovui. Jeigu ieškovui kilo abejonių dėl duomenų teisingumo, jis turėjo teisę atlikti pateiktų duomenų patikrinimą pagal sutarčių sąlygas. Tačiau ieškovas jokių pretenzijų neturėjo. Mokant autoriams atlyginimą ne tik nuo jų kūrinių turinio viešo paskelbimo, bet ir tam tikrą procentą nuo įrangos, elektroninių ryšių aptarnavimo/palaikymo kainos, būtų iškreiptas autorinio atlyginimo tikslas. Licencinėse sutartyse buvo numatyta galimybė atskirti pajamas, kurios gaunamos už paslaugas, nesusijusias su naudojimusi turtinėmis autorių teisėmis. Ieškovas laikytinas stipresniąja šalimis, pasiūliusia sutarties sąlygas, todėl jos turėtų būti vertinamos atsakovo naudai. Atsakovas neturėdamas techninių galimybių apskaičiuoti abonentinio mokesčio sudedamųjų dalių, ilgą laiką buvo priverstas mokėti autorinį atlyginimą nuo pajamų, į kurias buvo įskaitomos bet kokios pajamos iš atsakovo veiklos. Nuo 2009-05-01 atsakovas įdiegė programinę įrangą (apskaitos programa), kuri suteikia galimybę atsakovui išskirti abonentinio mokesčio dalis. Atsakovui nustojus mokėti atlyginimą nuo pajamų, nesusijusių su faktiniu naudojimusi autorių teisėmis, atsakovo nuomone, sutartis nebuvo pažeista. Atsakovas neteikia atskirai įrangos ar elektroninių ryšių aptarnavimo ir palaikymo paslaugos, tačiau siekdamas pritraukti daugiau klientų, yra priverstas gerinti aptarnavimo kokybę, investuoti į įrangą ir pan. Šios išlaidos atsispindi retransliavimo paslaugos kainoje, tačiau nėra susijusios su retransliavimu turiniu. Nuo 2011-04-27 atsakovo įmonės ir ieškovas sudarė naują Licencinę sutartį, kurioje atsisakyta abonentinio mokesčio ir autorinio atlyginimo sąsajos bei pakeista mokėjimo tvarka. Toje pat rinkoje veikianti Teo LT, AB mokėjo tokį pat tarifą, kaip atsakovas, tačiau tik nuo kūrinių turinio retransliavimo, neįskaitant linijos mokesčio. Ieškovas neįrodė, jog atsakovo pajamos iš visų surinktų mokesčių visą ginčo laikotarpį nekito, o rėmėsi tik prezumpcija. Ieškinyje nurodytos sumos skiriasi nuo 2011-02-28 ieškovo ir UAB „Viginta“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nurodytos sumos.
Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šalys susitarė, jog mokestis apskaičiuojamas nuo visų atsakovo pajamų. Mokesčio apskaičiavimas nepriklauso nuo sutarties dalyko. Ieškovas neginčija, kad atsakovas turi teisę skaidyti savo pajams į dalis, bet tai neturi įtakos sutartyje numatyto mokesčio apskaičiavimui. Šalys derėjosi dėl sutarčių sąlygų. Linijos paslauga nėra savarankiška paslauga, nes be jos neįmanomos kitos paslaugos. Ieškovas iki kreipimosi į teismą prašė atsakovo pateikti duomenis apie visas pajamas, bet tokių duomenų negavo. Atsakovas nesikreipė dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, galėjo ginčyti sutartis, bet to nedarė. Ginčo sutartys jau yra pasibaigusios, bet naujoje sutartyje šalys susitarė dėl tvirtos mokesčio sumos, nepriklausomos nuo paslaugų pobūdžio. Su TEO LT, AB ieškovas susitarė dėl kitokių mokesčio apskaičiavimo sąlygų. Skolų suderinimo aktai buvo sudaryti tik dėl sumų pagal pajamas, kurias pateikė atsakovas. Nuo 2006 m. ieškovas nėra vienintelė Lietuvoje autorinį atlyginimą administruojanti organizacija.
Teismo posėdyje atsakovas prašė ieškinį atmesti. Pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad sutartis su ieškovu atsakovas sudarė prisijungimo būdu, derėtis dėl sutarčių sąlygų negalėjo. Šalys susitarė, kad apskaičiuojant mokėtiną mokestį, imamos pajamos, gaunamos iš retransliavimo paslaugos. Sutartys yra teisėtos, todėl atsakovas jų neginčija. Linijos paslauga buvo teikiama visada, bet tik vėliau atsirado galimybė atskirti pajamas už šią paslaugą. Atsakovas pripažino, kad linijos paslauga nėra savarankiška paslauga, tai yra priemonė retransliavimo paslaugai teikti.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 1998-12-01 buvo sudaryta sutartis tarp ieškovo ir UAB „Viginta“, pagal kurią ieškovas LATGA-A suteikė teisę kabelinės retransliacijos operatoriui retransliuoti savo abonentams LATGA-A repertuaro kūtinius, o UAB „Viginta“ įsipareigojo už tai mokėti ieškovui autorinį atlyginimą, apskaičiuojamą procentine išraiška nuo abonentinio mokesčio įplaukų, gautų iš fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais kabelinės retransliacijos operatorius yra sudaręs radijo ir televizijos programų retransliavimo/transliavimo paslaugų teikimo sutartis (sutarties 6.1 p., b.l. 49-52). Ši sutartis buvo iš dalies pakeista 2004-12-28 papildomu susitarimu (b.l. 53).
2006-01-03 buvo sudaryta sutartis su UAB „Telesat“, kuri įsipareigojo mokėti LATGA-ai autorinį atlyginimą, lygų 1,9 proc. nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, paskaičiuojamų pagal kabelinės retransliacijos operatoriaus verslo apskaitos dokumentus (sutarties 4 p., b.l. 54-57). Analogiška sutartis 2006-01-03 buvo sudaryta su UAB „Marijampolės kabelinės televizija“ (b.l. 58-61).
Pagal minėtų sutarčių sąlygas kabelinės retransliacijos operatoriai įsipareigojo kartą per mėnesį pateikti ieškovui informaciją apie abonentinio mokesčio pajamas. Tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „Cgates“ yra minėtų įmonių teisių perėmėjas (b.l. 20-48), todėl ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.
2008-01-02 UAB „Viginta“ pranešė ieškovui, kad ji moka LATG-ai autorinį atlyginimą nuo bendro savo klientų mėnesinio abonentinio mokesčio pajamų ir mano, jog tai nėra teisinga, nes abonentinis mokestis susideda ne vien iš pajamų, gautų už programų retransliavimą, bet ir kitų pajamų. UAB „Viginta“ informavo ieškovą, kad, nuo 2008-01-01, įdiegus naują kompiuterinę įrangą, kuri suteikia galimybę bendrovei išskirti kliento mokamo mokesčio už paslaugas sudedamąsias dalis, UAB „Viginta“ mokės autorinį atlyginimą nuo pajamų, kurias gauna iš klientų būtent už programų retransliavimo paslaugą (b.l. 62). Analogišką pranešimą ieškovui 2009-07-13 pateikė UAB „Telesat“ (b.l. 63), informavęs, jog nurodyta tvarka mokės nuo 2009-06-01, ir 2009-10-28 UAB „Marijampolės kabelinė televizija“ – nurodyta tvarka mokės nuo 2009-11-01 (b.l. 64). Šalių paaiškinimai patvirtina, kad iki tol kabelinės televizijos operatoriai teikdavo ieškovui duomenis apie visas gautas iš abonentinio mokesčio pajamas, ir mokėdavo autorinį atlyginimą, paskaičiuotą nuo visų šių pajamų.
Ieškovas raštu pranešė kabelinės televizijos operatoriams, kad nesutinka su tokiu abonentinio mokesčio pajamų, nuo kurių mokamas autorinis atlyginimas, mažinimu (b.l. 65-70) ir pranešė, jog operatoriai deklaravo ne visas pajamas, nuo kurių pagal licencines sutartis turėjo būti mokamas autorinis atlyginimas, todėl prašė iki nustatyto termino atsiųsti LATG-ai informaciją apie visas gautas abonentinio mokesčio pajamas (b.l. 71-73). Šios aplinkybės paneigia atsakovo argumentą, jog ieškovas pripažino, kad kabelinės retransliacijos operatoriai pateikė visus būtinus dokumentus, reikalingus autorinių atlyginimų paskaičiavimui. Ieškovui į šią pretenziją buvo atsakyta, kad operatoriai deklaravo visas retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamas (b.l. 74-76), kad retransliavimo paslaugos mokestis bus paskaičiuotas pagal Kabelinės retransliacijos operatoriaus verslo apskaitos dokumentus (b.l. 171). Taigi, šalims nesusitarus, ginčas sprendžiamas teismine tvarka. Kadangi atsakovas neįvykdė ieškovo reikalavimo pateikti informaciją apie visas gautas abonentinio mokesčio pajamas, įskaitant visas sudedamąsias paslaugų dalis, todėl akivaizdu, jog skolų suderinimo aktas buvo sudarytas tik dalyje dėl atsiskaitymo pagal atsakovo pateiktus duomenis apie pajamas (2 t. b.l. 71), o kitoje dalyje šalių ginčas nebuvo išspręstas.
Teismas sutinka su atsakovo teiginiu, jog autorinis mokestis mokamas už naudojimąsi autorių kūriniais, t.y. programų retransliavimą. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 3 d. Tačiau minėtame įstatyme taip pat nurodyta, jog autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis. Atsakovas neginčijo sutarčių teisėtumo, pripažino, jog sutartys yra teisėtos, taigi, šioje byloje kilo ginčas dėl sutartyse nustatytų sąlygų, susijusiu su autorinio atlyginimo dydžio nustatymu, aiškinimu. Be to, sutarčių galiojimo laikotarpiu atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nereiškė reikalavimo dėl sutarčių sąlygų pakeitimo, ir, kaip buvo minėta, pripažino, jog sutarčių sąlygos yra teisėtos, todėl jo argumentai dėl sutartyse, kurių galiojimas jau yra pasibaigęs, per didelės kainos nustatymo, nustatomo atlyginimo skaidrumo ir pan., neturi teisinės reikšmės šioje byloje.
Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, yra suformuotos: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius; aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „ Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
Taigi, aiškinant sutarčių sąlygas, svarbu nustatyti tikruosius šalių ketinimus, sudarant sutartis. Atsakovas pripažino, kad jo išskirta abonentų mokėtino mokesčio dalis, pavadinta TV linijos palaikymo mokesčiu arba linijos mokesčiu, el. ryšių tinklo aptarnavimu ir pan. – b.l. 160-170), nustatyta už paslaugą, kuri savo esme nėra savarankiška, bet skirta būtent įgyvendinti retransliavimo paslaugų teikimą. Atsakovas pripažino, kad šią paslaugą atsakovas teikė nuo pat licencinių sutarčių sudarymo momento. Aukščiu buvo nustatyta, kad ilgą laiko tarpą (iki tol, kol atsakovas neįdiegė naujos mokesčių apskaitos sistemos) mokestis už autorinių kūrinių panaudojimą buvo apskaičiuojamas nuo visų iš fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais kabelinės retransliacijos operatorius yra sudaręs radijo ir televizijos programų retransliavimo/transliavimo paslaugų teikimo sutartis, gautų pajamų, neminusuojant įplaukų už linijos palaikymą. Iš UAB „Marijampolės kabelinės televizijos“ pranešimo apie 2009 m. pajamas (b.l. 202), kitų kabelinės televizijos operatorių pranešimų apie pajamas, nuo kurių skaičiuojamas autorinis atlyginimas (b.l. 187-204), matyti, jog pats atsakovas retransliavimo paslaugoms priskirdavo visas iš abonentinio mokesčio gautas pajamas. Toks šalių elgesys suponuoja išvadą, kad sudarant sutartis abi šalys pripažino, jog visos šios pajamos priskirtinos pajamoms, gautoms už retransliavimo paslaugas, nuo kurių apskaičiuojamas autorinio atlyginimo dydis. Atsakovas ilgą laiką mokėjo tokiu būdu skaičiuojamą mokestį, pripažindamas jį protingu ir teisingu. Be to, tokia mokesčio dydžio nustatymo tvarka yra logiška ir pagrįsta ir dėl to, kad linijos suteikimas yra neatsiejamai susijęs su retransliavimo paslaugos suteikimo galimybe, todėl pajamos už linijos suteikimą nepriskirtinos prie sutarties su UAB „Viginta“ 6.3 p. nurodytų įplaukų. Kaip buvo minėta, šią išvadą patvirtina ir atsakovo elgesys vykdant sutartį.
Atsakovas sudarė sutartis su ieškovu, siekdamas vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, susijusią su autorinių kūrinių panaudojimu. Atsakovas nėra vartotojas, bet veikė kaip verslininkas savo rizika ir privalėjo būti atidus, apdairus, protingas, rūpestingas, išsamiai išsiaiškinti, kokius padarinius gali sukelti vienos ar kitos sutarties sąlygos taikymas, o to negalėdamas suprasti – konsultuotis su teisininkais arba susilaikyti nuo sutarties pasirašymo. Atsakovas neįrodė, kad neturėjo galimybės derėtis dėl sutarčių sąlygų. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esantis papildomas susitarimas su UAB „Viginta“, kurioje šalys laisva valia tikslino autorinio atlyginimo apskaičiavimo sutarties sąlygą (b.l. 53) bei 2011-04-27 šalių sudaryta nauja licencinė sutartis, kurioje šalys susitarė dėl kitokios mokesčio apskaičiavimo tvarkos, taip pat atsakovo nurodytos aplinkybės apie kitokius ieškovo susitarimus su trečiaisiais asmenimis dėl mokesčio apskaičiavimo (pvz, su TEO LT, AB). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas yra silpnesnioji sandorio šalis ir dėl to labiau ginama. Sutarčių sąlygų, kuriose yra numatytas autorinio mokesčio apskaičiavimas, turinys yra pakankamai aiškus, šalių elgesys po sandorio sudarymo patvirtina, kad šalims neaiškumų dėl sutarties vykdymo nekilo, šalys vienodai suprato sutarčių sąlygas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.193 str. 4 d. numatytos sutarčių aiškinimo taisyklės.
2011-09-02 Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rašte pateiktas išaiškinimas nėra susijęs su ginčo sutarčių sąlygomis, tačiau jis papildomai patvirtina, kad visi abonentų sumokėti mokesčiai yra susiję su retransliavimo paslauga, nes mokami už galimybę priimti retransliuojamas programas (b.l. 206). Tai, kad linijos palaikymo paslauga nėra savarankiška ir neatsiejamai susijusi su retransliavimo paslaugos teikimu patvirtina ir UAB „Mgi In salvo“ auditoriaus išvados (b.l. 207-208). Iš to seka, kad linijos aptarnavimo mokestis savo esme yra abonentinio mokesčio dalis, todėl atsakovui vienašališkai pakeitus sutartyje numatytą ir šalių veiksmais patvirtintą autorinio atlyginimo dydžio nustatymo tvarką, jis pažeidė sutartinius įsipareigojimus, CK 1.137 str. 2 d., 6.158 str. numatytus principus. Tai, kad atsakovas pakeitė savo gaunamų pajamų apskaitą nepaneigia ieškovo teisės gauti tokį atlyginimo dydį, dėl kurio šalys iki tol buvo susitarusios. Pažymėtina ir tai, kad naujoje šalių sudarytoje 2011-04-27 licencinėje sutartyje atsakovas nesiekė išskirti būtent pajamas už programų retransliavimą, nes šalys susitarė dėl tvirtos mokesčių sumos už kiekvieną abonentą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ankščiau galiojusiose sutartyse buvo ydingai skaičiuotas autorinis atlyginimas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgus į teismų suformuotą praktiką analogiškoje byloje (b.l. 208-219), teismas konstatuoja, kad atsakovas neįvykdė sutartinės prievolės sumokėti 143 716 Lt autorinio atlyginimo ir 30 180,36 Lt PVM, todėl ši suma priteistinai iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.38 str., 6.200 str., 1.5 str.). Pažymėtinas, kad atsakovas neginčijo ieškovo sumažinto reikalavimo dydžio. Taip pat vadovaujantis CK 6.37 str. ir 6.210 str. iš atsakovo priteistinos 14 273,60 Lt palūkanos bei 5 proc. metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. taisykles. Rašytiniai įrodymai (2 t. b.l. 84-96) patvirtina, kad ieškovas šioje byloje patyrė 6261,75 Lt išlaidas, sumokėtas advokatui už teisines paslaugas, taip pat 4763 Lt sudaro mokėtinas žyminis mokestis už sumažintus reikalavimus. Taigi, iš viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 11 024,75 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovui sumažinus reikalavimus, permokėta 641 Lt žyminio mokesčio dalis jam grąžintina (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas
n u s p r e n d ė
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Cgates“ ieškovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros naudai 143 716 Lt negauto autorinio atlyginimo ir 30 180,36 Lt PVM, 14 273,60 Lt palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 173 896,36 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11024,75 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovui Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai 641 Lt žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto 2011-11-15 mokėjimo nurodymu Nr. 408 per Swedbank AB, dalį.
Priteisti iš atsakovo UAB „Cgates“ 22,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jelena Šiškina