Baudžiamoji byla Nr. 1-938-805/2018

Teisminio proceso Nr.1-01-1-34177-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.14;  1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 23 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis darbininku A. U. įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. rugsėjo 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį – 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 2015 m. birželio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 284 straipsnio 1 dalį – galutine 18 parų arešto bausme;

3) 2017 m. gegužės 17 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

Kaltinamasis A. S. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. liepos 18 d. apie 01 val. 40 min. Birštono sav., kelyje A-16, Vilnius-Prienai-Marijampolė 93 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo E. A. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais A. S. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2018 m. liepos 17 d. vakare pas jį į svečius atvažiavo draugas A., kurio vardo nežino. Kartu išgėrė alaus, jis vienas galėjo išgerti apie 5-6 skardines alaus. Apie 23 val. jis sugalvojo nuvažiuoti į Birštoną pas draugus dar išgerti alkoholio. A. turėjo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A., kuris buvo girtesnis, paprašė, kad duotų automobilį, todėl automobilį vairavo jis. Iš (duomenys neskelbtini) kaimo, A. automobiliu atvyko į Birštoną, buvo apie 23 val. Čia pabuvo pas draugus, jis išgėrė dar alaus, neprisimena kiek išgėrė, ir apie 1 val. 30 min. važiavo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tik išvažiavus iš Birštono, A. automobilyje užmigo, o jis vairavo jo automobilį. Kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, jį sustabdė policijos patruliai. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,3 promilių girtumas. Jis vairuotojo pažymėjimo niekada nėra turėjęs, žino, kad vairuoti automobilį išgėrus ir neturint teisių yra draudžiama, tačiau vis tiek važiavo, tikėjosi, kad jo nepagaus policija, nesustabdys. Sutinka atlyginti proceso išlaidas dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo. Dėl savo veiksmų pilnai prisipažįsta, gailisi (b. l. 71-72, 75).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

liudytoja S. P. parodė, kad ji yra E. A. sugyventinė, kartu gyvena apie 3 metus, augina bendrą 5 mėnesių sūnų. Šiuo metu E. A. yra išvykęs į Angliją dirbti. Automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko internetu. Už automobilį mokėjo 80 Eur, visus pinigus davė ji, nes E. A. niekur nedirbo ir pajamų negavo, todėl šis automobilis yra jų bendra nuosavybė. Automobilis VĮ Regitra dar nėra registruotas. Pirkimo-pardavimo sutartyje ir VĮ Regitra norėjo registruoti jos vardu, tačiau neregistravo, kadangi ji neturi vairuotojo pažymėjimo. Apie tai, kad policijos pareigūnai sustabdė automobilį ir jį vairavo E. A. draugas, ji sužinojo iš paties E. A.. Kadangi ji mokėjo už automobilį visą sumą, jis priklauso jai, todėl prašo automobilį grąžinti jai kaip savininkei (b. l. 10-11);

2018 m. liepos 18 d. Alytaus apskrities VPK Birštono PK tyrėjo V. L. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2018 m. liepos 18 d. 1 val. 40 min. Birštono sav., kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė 93 kilometre, sustabdyta transporto priemonė „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo A. S.. Jį patikrinus alkotesteriu nustatytas 2.30 promilės girtumas.  Automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas saugoti(b. l. 3);

2018 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Birštono savivaldybėje, kelias A-16, Vilnius-Prienai-Marijampolė 93 kilometras (b. l. 4, 5-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,12promilės etilo alkoholio (b. l. 13);

2018 m. rugpjūčio 1 d. VšĮ „E.“ pažymoje dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymėta, kad automobilio „VW Golf“ vidutinė kaina (vertė) 2018 liepos mėnesį 240 Eur (b. l. 40);

2018 m. liepos 18 d. alkoholio kiekio matuokliu A. S. buvo nustatytas 2,30 promilių girtumas (b. l. 15-16).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino A. S. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2018 m. liepos 18 d. apie 01 val. 40 min. Birštono sav., kelyje A-16, Vilnius-Prienai-Marijampolė 93 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo E. A. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 promilės etilo alkoholio). Darytina išvada, kad tokiais veiksmais A. S. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad A. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi. Teismo baudžiamojo įsakymo tvarka ir pasekmės kaltinamajam išaiškintos (b. l. 87-92).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. S.– kaltinamasis teistas (b. l. 60-63), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 54-59), psichiatro ar narkologo įskaitoje neregistruotas (b. l. 53), dirba (b. l. 49), registruotas darbo biržoje (b. l. 50), sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį –areštą.

BK 641 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog A. S. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 18 d. 01.47val. iki 2018 m. liepos 18 d. 12.05 val. (1 para), vieną sulaikymo para prilyginant vienai arešto parai (b. l. 80-83).

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1(vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis A. S. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, šios bylos KET pažeidimai galėjo sukelti labai rimtas pasekmes ne tik pačiam kaltinamajam bet ir kitiems asmenims, be to, KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 2,12 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į nesukėlimą eismo įvykių, į tai, kad kaltinamasis dirba ir teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo, tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą sankciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis).BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajam A. S. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, kurio savininkas pagal pirkimo pardavimo sutartį yra E. A. (b. l. 39), tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, o liudytoja S. P. nurodė (b. l. 10-11), kad už minėtą automobilį mokėjo ji, dėl ko automobilis yra jos turtas, priešingų duomenų byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, jis nurodė, kad automobilį pasiskolino iš E. A., tačiau apie tai nebuvo žinoma S. P.. Nepateikus byloje priešingų duomenų netikėti S. P. parodymais teismas pagrindo neturi. Kadangi bylos duomenimis transporto priemonės savininkė S. P. nežinojo, kad jos sugyventinis automobilį perduos vairuoti neblaiviam kaltinamajam, todėl, teismo vertinimu, netikslinga konfiskuoti S. P. priklausančią transporto priemonę.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismas sprendžia, kad išieškant iš A. S. konfiskuotino turto vertę, kuri nurodyta VšĮ „E.“ pažymoje (b. l. 40), atitinkančią pinigų sumą 240,00 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo iš A. S. išieškoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo, kurios sudaro – 70,00 Eur. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Iš Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažymos apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18) matyti, jog transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidos yra 50,00 Eur, o saugojimo išlaidos už 20 dienų iki automobilio gražinimo savininkei yra 20,00 Eur (b. l. 34). Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis BPK 103 ir 105 straipsniais, prašo pripažinti šias išlaidas – proceso išlaidomis. Iš pateiktos 2018 m. birželio 6 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties 3.1.4 punkto matyti (b. l. 22-33), jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas sutarties vykdytojui atsiskaito pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, teismas transporto priemonės nuvežimo išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, kurios priteistinos iš kaltinamojo A. S..

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-86) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. liepos 18 d. 01.47 val. iki 2018 m. liepos 18 d. 12.05 val.(1 para) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš A. S. konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 240,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) sumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. S. Alytaus apskrities VPK priteisti 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam A. S. ir S. P. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, baudžiamojo įsakymo kopiją perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti kaltinamajam A. S., kad:

nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                  Loreta Radzevičienė