Civilinė byla Nr. e3K-3-208-916/2017

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00036-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.8.; 2.6.29.2.; 3.3.3.7.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį atsakovei B. V. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir likusios kredito dalies priteisimo; tretieji asmenys – akcinė bendrovė ,Šiaulių bankas, Druskininkų savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių terminuotų prievolių vykdymą ir kredito grąžinimą prieš terminą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 224,57 Eur skolą, 9,10 Eur palūkanų, 88,08 Eur delspinigių, 3044,09 Eur negrąžinto kredito, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. gruodžio 4 d. su AB ,Šiaulių banku sudarė kredito sutartį daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimui finansuoti. Atsakovė buvo supažindinta su kredito sutarties sąlygomis 2013 m. gruodžio 20 d. pranešimu. Atsakovės kredito dalis sudaro 7059,02 Eur. Pirmąją kredito dalį atsakovė turėjo sumokėti 2014 m. sausio 20 d., tačiau nėra sumokėjusi nė vienos įmokos. Ieškovė 2014 m. lapkričio 28 d. pareikalavo iš atsakovės sumokėti 281,75 Eur skolą, 150,42 Eur palūkanas ir 22,95 Eur delspinigius, tačiau nurodytos sumos nustatytu terminu nebuvo sumokėtos. 2014 m. kovo 28 d. pasirašyto susitarimo dėl kredito sutarties pakeitimo 7.3.3 punkte įtvirtinta, kad, nesumokėjus skolos per 14 kalendorinių dienų nuo reikalavimo sumokėti skolą gavimo dienos, administratorius kreipiasi į teismą, prašydamas priteisti praleistą mokėti skolą ir visam naudos gavėjo butui tenkančią kredito dalį.
4. Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. lapkričio 4 d. pažymoje nurodyta, kad atsakovė turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą nuo 2015 m. liepos 1 d., todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės kredito ir palūkanų sumą nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2015 m. liepos 1 d. Kadangi delspinigiai nebuvo kompensuoti, ieškovė delspinigius apskaičiavo nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2015 m. liepos 1 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 21 d. įsakymu atsakovei buvo skirta 380 Eur vienkartinė pašalpa, ši buvo pervesta ieškovei 2015 m. spalio 23 d. Ši suma buvo skirta padengti palūkanoms ir daliai negrąžinto kredito. Vadovaudamasi 2014 m. kovo 28 d. susitarimo 7.3.3 punktu, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės visą likusią kredito sumos dalį, t. y. 3044,09 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 224,57 Eur skolą, 9,10 Eur palūkanų, 44,15 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė valstybei iš ieškovės 255,68 Eur už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o iš atsakovės – 8,64 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė; grąžino ieškovei 43 Eur permokėto žyminio mokesčio; panaikino 2015 m. sausio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio nekilnojamojo daikto (daiktų) ne didesnės kaip 4949,12 Eur vertės areštą.
6. Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 4 d. ieškovė ir AB Šiaulių banku pasirašė daugiabučio namo kreditavimo sutartį daugiabučio namo Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g. 93, atnaujinimo projekto įgyvendinimui finansuoti. Atsakovei suteiktas 7059,02 Eur kreditas iki 2033 m. lapkričio 20 d. Ieškovė 2013 m. gruodžio 20 d. pranešimu informavo atsakovę apie sudarytą kredito sutartį. Atsakovė už namo renovaciją 2015 m. liepos 1 d. buvo skolinga 726,22 Eur. Skolą sudarė: 415,55 Eur kreditas, 223,59 Eur palūkanos, 88,08 Eur delspinigiai. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovei 2015 m. spalio 21 d. paskirta 380 Eur materialinė parama, ja buvo sumokėta dalis skolos ir palūkanų. Pagal Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2015 m. lapkričio 4 d. pažymą atsakovė turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Socialinės paramos skyrius mokėjo už atsakovė kreditą ir palūkanas nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 224,57 Eur negrąžinto kredito iki 2015 m. liepos 1 d. Nustatęs, kad atsakovė yra socialiai remtina, byloje nesant duomenų, kad ji ateityje praras teisę į paramą, įvertinęs tai, kad kredito grąžinimo terminas yra 2033 m. lapkričio 20 d., teismas atmetė ieškinio dalį dėl 3044,09 Eur kredito priteisimo.
8. Atsakovei prašant, teismas taikė ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, delspinigius skaičiavo už 180 dienų ir priteisė 44,15 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas ir palūkanas.
9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pakeitė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9  d. sprendimą; panaikino sprendimo dalis, kuriomis ieškinys iš dalies atmestas, panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, ir ieškinį patenkino visiškai, perskirstė bylinėjimosi išlaidas; panaikino Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį, kuria patikslintas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimas; sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: priteisė ieškovei iš atsakovės 224,57 Eur skolą, 9,10 Eur palūkanas, 3044,09 Eur negrąžinto kredito, 88,08 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 3277,76 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 788,55 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; grąžino ieškovei 43 Eur permokėto žyminio mokesčio; grąžino atsakovei 20 Eur permokėto žyminio mokesčio; paliko galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovės 1015,96 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme, be atsakovės apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, nurodo ir naujas, juose nenurodytas aplinkybes, teikia naujus įrodymus, nuotraukas, todėl šį atsakovės prašymą kolegija vertino kaip apeliacinio skundo papildymą ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 323 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi atsakovės prašymą ir jo priedų turinį, atsisakė jį priimti ir grąžino atsakovei.
11. Įvertinusi kredito sutarties bendrosios dalies 7.3.3 punktą, kuriame įtvirtinta ieškovės pareiga kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir dėl visos naudos gavėjo butui tenkančios kredito sumos dalies priteisimo, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė neginčija kredito sutarties ir fakto, kad ji nevykdė prievolės mokėti įmokas už ieškovės atsakovės naudai gautą kreditą; kad atsakovei buvo pateikta kreditavimo sutartis ir vėlesni jos pakeitimai, įmokų mokėjimo grafikas, atsakovė buvo supažindinta su kredito negrąžinimo ir palūkanų nemokėjimo pasekmėmis, teisėjų kolegija pripažino pagrįstais ieškovės skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl likusios negrąžintos kredito dalies priteisimo, ir sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė yra socialiai remtina ir kad nėra duomenų, jog vėliau ji praras teisę į socialinę paramą, nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą.
12. Teisėjų kolegija pripažino pagrįstu ieškovės skundo argumentą, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Kolegija nurodė, kad ieškovė, reikšdama ir tikslindama ieškinį, pagrįstai reikalavo delspinigių už daugiau kaip 180 dienų, nes ieškinį teisme pareiškė praėjus daugiau kaip 180 dienų nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kolegija vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kad delspinigių skaičiavimas turi tęstinį pobūdį, nes delspinigiai išieškomi už tam tikrą praleistą laikotarpį – dieną, savaitę, dekadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000). Kolegija nurodė, kad, atsakovei kiekvieną dieną neįvykdžius pagrindinės prievolės, ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo, nes kiekvienos dienos praleidimas laikytinas savarankišku pažeidimu (CK 1.127 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nevykdė prievolės ir po ieškinio pareiškimo, kolegija sprendė, kad ieškovė tikslindama ieškinį pagrįstai prašė priteisti delspinigius už naują laikotarpį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą, o ieškovės ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kadangi atsakovės klausa bloga, jos kontaktas su pirmosios instancijos teismu buvo formalus, atsakovė galėjo neteisingai išgirsti, kaip bylą nagrinėjanti teisėja išaiškina jos teises, taip pat atsakovė prastai girdėjo jai užduodamus klausimus. Teismo aiškinamas teises ji suprato nevisiškai arba nesuprato, todėl negalėjo tinkamai jomis pasinaudoti. Atsakovė nežinojo teisių turinio. Jos suvokimas apie bylos procesą buvo neadekvatus. Atsakymai teismui nebuvo išsamūs, neatitiko gynybos pozicijos. Ji nesugebėjo teismui atskleisti savo pozicijos ir jos pagrįsti, buvo silpnesnioji santykių šalis. Ieškovė jai netinkamai atstovavo sudarydama sutartis su banku ir rangovu. Atsakovės buto remontas atliktas su esminiais trūkumais, šiuos ji yra nurodžiusi užsakovui, bet įvardyti trūkumai liko nepašalinti. Pirmosios instancijos teismas dalį bylos esmės atskleidė, pagrįstai atmesdamas ieškovės ieškinio dalį dėl 3044,09 Eur kredito priteisimo.
2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178, 179 straipsnius. Atsakovė siekė įrodyti, kad turi teisę į kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo paramą, tačiau teismas šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų nepriėmė, nurodė, kad šie įrodymai nesusiję su nagrinėjama byla, apribojo atsakovės teisę gintis nuo ieškinio reikalavimų, užkirto galimybę atskleisti bylos tikrąją esmę. Teismas pažeidė CPK 179 straipsnio nuostatą, pagal kurią turėjo pasiūlyti ir išaiškinti atsakovės teisę teikti įrodymus, susijusius su jos teisių ir teisėtų interesų gynimu. Atsakovė buvo socialiai remtina ne tik kredito ir palūkanų mokėjimo metu, bet nuo 2007 metų turi teisę į buto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 179 straipsnio 2 dalies, nepasiūlė atsakovei pateikti papildomų įrodymų, todėl atsakovė laiku nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jai atnaujinta paramos teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti jos teikiamus įrodymus, nurodė, kad įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovė nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. buvo praradusi paramos teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą, tačiau vėliau ši teisė jai buvo vėl suteikta. Atsakovė teikė apeliacinės instancijos teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas jų nepriėmė, nurodė, kad jie turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas dokumentų ir duomenų apie atsakovės paramos teisės į apmokėjimą turėjimą, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra remtina.
3. Neįvertinęs atsakovės mokumo, visiškai patenkinęs ieškovės ieškinį, apeliacinės instancijos teismas, perskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neteisingai padidino jos sunkią finansinę naštą, priteisė labai didelę bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (788,55 Eur) ir 5 proc. metines palūkanas už priteistus 3277 Eur.
4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškovės ir banko 2014 m. kovo 28 d. susitarimo Nr. 1 7.3.3 punktą ir priteisė ieškovei ne tik skolą, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs, bet ir visą likusią kredito sumą, kurios mokėjimo terminai nebuvo suėję. Atsakovė nebuvo šio susitarimo šalis ir neįsipareigojo, kad, nesant sutarties pažeidimo, būtų galima priteisti kreditą. Susitarimo 7.3.3 punktas nėra pagrįstas jokia teisės norma. Prievolinė kreditų grąžinimo teisė nenustato priteisimo, kai dar nėra kredito grąžinimo pažeidimo, o atsakovė nėra 2014 m. kovo 28 d. susitarimo Nr. 1 dėl daugiabučio namo kreditavimo sutarties pakeitimo šalis. 3044,09 Eur negrąžintas kreditas priteistas nesant sutarties ar įstatymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.33 straipsnį, 6.34 ir 6.34 straipsnius dėl prievolių terminų nustatymo ir terminuotų prievolių vykdymo. Teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklių, pagal kurias susitarimo šalys susitarime nedalyvaujančiai šaliai galėtų paankstinti prievolės, kurios įvykdymo terminas nėra suėjęs, įvykdymą ar teismas galėtų nustatyti priverstinį prievolės įvykdymą.
14. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl jos procesinių teisių būti išklausytai, supažindintai su procesinėmis teisėmis pažeidimo. Atsakovei buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, nagrinėjant bylą jai atstovavo advokatas. Teismas tenkino atsakovės prašymus atidėti teismo posėdžius, kol jai bus paskirtas advokatas, taip pat tenkino advokato prašymus atidėti teismo posėdžius, kad tinkamai susipažintų su bylos medžiaga ir turėtų galimybę pateikti įrodymus. Teismas priėmė atsakovės atstovo pateiktus įrodymus, susijusius su bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau atsisakė priimti tuos, kurie buvo nesusiję su nagrinėjama byla. Atsisakymą priimti atsakovės teikiamus dokumentus teismas motyvavo. Teismas užtikrino šalių rungimosi principo laikymąsi, atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad supranta, dėl ko yra nagrinėjama byla, išdėstė savo poziciją dėl nesutikimo su ieškiniu.
2. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad prievolinė kreditų grąžinimo teisė nenustato kredito priteisimo, kol nėra kredito grąžinimo pažeidimo, o ji nebuvo 2014 m. kovo 28 d. susitarimo dėl daugiabučio namo kreditavimo sutarties pakeitimo šalis. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji nėra kredito sutarties šalis, nebuvo nurodytos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, todėl, vadovaujantis CPK 347 straipsnio 2 dalimi, šiomis aplinkybėmis kasaciniame teisme negalima remtis. Kita vertus, nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji neturi prievolės grąžinti kredito. Pagal 2013 m. gruodžio 4 d. daugiabučio namo kreditavimo sutarties 1.21 punktą naudos gavėju pagal kredito sutartį laikomas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso butas. Atsakovė buvo supažindinta su kredito sutartimi, jos priedais ir pakeitimu, pati nurodė, kad žinojo, jog už renovaciją reikės mokėti, buvo supažindinta su kilsiančiomis teisinėmis pasekmėmis, jei nevykdys kreditavimo sutarties reikalavimų. Atsakovei nesumokėjus skolos per 14 kalendorinių dienų nuo 2014 m. lapkričio 18 d. reikalavimo gavimo dienos, pagal susitarimo Nr. 1 7.3.3 punktą ieškovė privalėjo inicijuoti ne tik skolos, bet ir visos likusios kredito dalies išieškojimą. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir CK 6.874 straipsnio 2 dalyje, todėl nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikšti reikalavimą atsakovei dėl visos kredito sumos grąžinimo.
3. Atsakovės argumentai dėl netinkamai įvertintų aplinkybių, susijusių su jos bloga sveikata ir aplinkybe, kad ji yra socialiai remtina, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė, be jai priklausančio buto Druskininkuose, turi penkis žemės sklypus ir statinius Širvintų r. sav., todėl jos teiginiai apie sunkią materialinę padėtį neatitinka tikrovės. Atsakovės teiginiai, kad ji turi teisę į kredito padengimą ir palūkanų apmokėjimą, buto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijas nuo 2007 metų, nėra pagrįsti įrodymais. Atsakovės su kasaciniu skundu pateiktas Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. sausio 29 d. raštas patvirtina, kad ji neturėjo teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., todėl neatitinka tikrovės atsakovės teiginiai, kad ji turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą.
15. Trečiasis asmuo AB ,Šiaulių bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti atsakovės kasacinį skundą, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai iš esmės sutampa su ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodytais argumentais, papildomai nurodomi šie argumentai:
1. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ji nėra kredito sutarties šalis ir iš jos negali būti priteistos sumos. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). 2013 m. balandžio 9 d. įvykusiame daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime 61,90 proc. dalyvavusių asmenų pritarė namo atnaujinimo projektui ir kredito sutarties su banku sudarymui, pagrindinėmis kreditavimo sąlygomis, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ji nėra su banku sudarytos kredito sutarties šalis ir neprisiėmė joje įtvirtintų įsipareigojimų. Atsakovei nesumokėjus skolos per 14 kalendorinių dienų nuo 2014 m. lapkričio 18 d. reikalavimo gavimo dienos, pagal susitarimo Nr. 1 7.3.3 punktą ieškovė privalėjo inicijuoti ne tik skolos, bet ir visos likusios kredito dalies išieškojimą.
2. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad ieškovei nebuvo pagrindo reikšti ieškinį atsakovei dėl visos negrąžintos kredito sumos priteisimo. Kredito sutartyje nurodyta, kad kredito grąžinimo terminas – 2033 m. lapkričio 20 d., tačiau ši sąlyga galiotų, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi kredito sutarties sąlygas. Atsakovei nevykdant sutarties sąlygų, buvo taikoma atsakomybė, įtvirtinta kreditavimo sutarties 7.3.3 punkte, CK 6.874 straipsnio 2 dalyje.
3. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ji negalėjo tinkamai gintis nuo ieškovės pareikšto ieškinio, nes teismas jos neišklausė, atsakovė negirdėjo, ką kalba teisėja, teisėjos kalba buvo neaiški, teismas nepriimdavo jos teikiamų dokumentų. Atsakovę byloje atstovavo advokatas. Atstovavimas yra laikomas viena iš teisės į tinkamą procesą garantijų. Atsakovė aktyviai dalyvavo tiek parengiamojoje, tiek ir bylos nagrinėjimo iš esmės teisme stadijoje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavo procesui, motyvuotai priimdavo (atsisakydavo priimti) atsakovės ir jos atstovo teikiamus dokumentus, išklausydavo duodamus paaiškinimus, suteikė visas galimybes tinkamai per atstovą įgyvendinti savo teisę į gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

16. CPK 341 straipsnyje įtvirtintas absoliutus kasacijos draudimo pagrindas – kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytas draudimas galioja ir dėl sprendimo (nutarties) dalies, dėl kurios nebuvo paduota apeliacinio skundo ir kuri nebuvo peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo ex officio (savo iniciatyva) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 43 punktą).
17. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
18. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad dėl prastos klausos jos kontaktas su teismu buvo formalus, ji galėjo neteisingai išgirsti, kaip bylą nagrinėjanti teisėja aiškina jos teises, taip pat prastai girdėjo užduodamus klausimus, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti savo interesų gynimu, be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalį, kadangi nepasiūlė atsakovei pateikti įrodymų, susijusių su atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.
19. Argumentus dėl CPK 179 straipsnio 1 dalies ir savo procesinių teisių pažeidimo, negalėjimo tinkamai pasinaudoti savo teisių gynyba atsakovė nurodė tik kasaciniame skunde. Tokie atsakovės argumentai iš esmės laikytini naujais, negalinčiais būti bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalyku (CPK 347 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl šių atsakovės argumentų plačiau nepasisako.
20. Kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti konkretūs materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimai, turintys esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėję turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kiti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinti kasacijos pagrindai, išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą.
21. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).
22. Atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos pateiktus įrodymus, nurodęs, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
23. CPK 314 straipsnyje reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. CPK 323 straipsnyje nurodyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.
25. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės patikslintą apeliacinį skundą ir prie jo pridėtus įrodymus, vadovaudamasis CPK 323 straipsniu. Patikslintą apeliacinį skundą kartu su įrodymais atsakovė padavė pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui ir šio termino atnaujinti neprašė, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tiek patikslintą apeliacinį skundą, tiek su juo pateiktus įrodymus.
27. Atsakovei išsamiais teisiniais argumentais nepagrindus CPK 323 straipsnio pažeidimų ar netinkamo jo aiškinimo ir taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nesuformulavo kasacinio skundo pagrindų dėl CPK 323 straipsnio pažeidimo, todėl jos argumentai dėl nepagrįsto atsisakymo priimti apeliacinės instancijos teismui teiktus įrodymus nesudaro kasacinio skundo nagrinėjimo dalyko.

Dėl naujų įrodymų nepriėmimo

28. Atsakovė 2017 m. kovo 29 d. padavė kasaciniam teismui prašymą dėl įrodymų pridėjimo prie kasacinio skundo.
29. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Ši nuostata reiškia, kad prie kasacinio skundo negali būti pridedami nauji įrodymai, nes kasacinis teismas nevertina naujų įrodymų ir jų pagrindu nenustato naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 351 straipsnio 1 dalis, 347 straipsnio 2 dalis).
30. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos ir prašymą su priedais grąžina atsakovei.

Dėl kredito dalies grąžinimo prieš nustatytą terminą

31. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
32. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
33. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).
34. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovė, daugiabučio namo Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g., administratorė, su banku sudarė daugiabučio namo kreditavimo sutartį pagal kurią ieškovei naudos gavėjų naudai buvo suteiktas kreditas daugiabučio namo atnaujinimo projektui finansuoti. Ieškovė sutarties 2.1 punktu įsipareigojo gautą kreditą naudoti pagal paskirtį, jį grąžinti, mokėti palūkanas ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Tačiau sutartyje įtvirtinta, kad administratorės pareiga grąžinti bankui kreditą, mokėti palūkanas ir (ar) delspinigius galioja tiek, kiek yra surinkta kredito įmokų iš naudos gavėjų (sutarties 2.1 punktas). Pagal kredito sutarties sąlygas naudos gavėjas yra fizinis ar juridinis asmuo, nurodytas sutarties 2 priede „Naudos gavėjų sąrašas“, kuriam nuosavybės teise priklauso butas (sutarties 1.21 punktas). Administratorė įsipareigojo siekti, kad naudos gavėjai kreditą bankui grąžintų dalimis ir terminais, nurodytais grąžinimo grafike (2014 m. kovo 28 d. susitarimo Nr. 1 5.1 punktas); dėti maksimalias pastangas siekdama užtikrinti, kad naudos gavėjams už praėjusį kalendorinį mėnesį priskaičiuotos palūkanos bankui būtų išmokėtos einamojo kalendorinio mėnesio mokėjimo dieną (5.5 punktas); pareikalauti, kad naudos gavėjas sumokėtų delspinigius (5.7 punktas); naudos gavėjui vėluojant vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus administratorei daugiau kaip 60 k. d., informuoti naudos gavėją, kad nesumokėjus skolos per 14 k. d., bus pradėtos teisminės išieškojimo procedūros, dėl ko bus išieškoma ne tik pradelsta mokėtis skolos dalis, bet visa naudos gavėjo butui tenkanti kredito sumos dalis (7.3.3 punktas).
35. Daugiabučiame name, kuriam atnaujinti paimtas kreditas, atsakovei nuosavybės teise priklauso butas. Atsakovė buvo supažindinta su sudarytos daugiabučio namo kreditavimo sutarties sąlygomis ir kredito grąžinimo grafiku. Pagal kredito grąžinimo grafiką atsakovei suteiktas 7059,02 Eur kreditas, kredito grąžinimo pradžia 2014 m. sausio 20 d., pabaiga – 2033 m. lapkričio 20 d. 
36. Atsakovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jos priteista ne tik skola, kurios mokėjimo terminai yra suėję, tačiau ir visa likusi kredito suma, kurios mokėjimo terminai nėra suėję. Atsakovė teigia, kad ji nėra ieškovės ir banko sudarytos sutarties šalis, todėl iš jos negali būti priteista iš karto visa kredito suma. Teisėjų kolegija iš dalies su šiais atsakovės argumentais sutinka.
37. Nagrinėjamoje byloje kredito sutartį su banku sudarė ne atsakovė, o ieškovė, kuri yra daugiabučio namo administratorė, todėl sprendžiant dėl atsakovės, kuri pati asmeniškai nesudarė kredito sutarties, pareigos grąžinti visą jai priskirto kredito dalį prieš kredito grąžinimo grafike nustatytą terminą, laiku nesumokėjus kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų, ir banko bei administratorės sudarytos kredito sutarties sąlygų privalomumo atsakovei, svarbus ieškovės, kaip kredito sutarties šalies, teisinis statusas ir santykis su daugiabučio namo gyventojais, kurių naudai paimtas kreditas.
38. CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo.
39. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Administratoriaus veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos šios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 11 dalis). Pagal CK 4.239 straipsnio 1 dalį paprastasis turto administravimas yra tuomet, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. CK 4.240 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu.
40. Šių teisės normų analizė leidžia teigti, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius daugiabučio namo savininkų naudai veikia įstatyme įtvirtintu pagrindu, jo atliekamų veiksmų ribas apibrėžia būtinumo kriterijus, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad administratorius veikia tiek ir tokia apimtimi, kiek yra būtina tinkamai vykdant jo, kaip turto paprastojo administratoriaus, pareigas.
41. Teismų nustatyta, kad daugiabučio namo gyventojai 2013 m. balandžio 9 d. vykusiame susirinkime balsų dauguma nutarė dėl namo rekonstrukcijos ir šio projekto finansavimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017, 51 punktas). Taigi nors atsakovė šiam sprendimui nepritarė, tačiau daugiabučio namo savininkų balsų dauguma priimti sprendimai jai yra privalomi, nes toks yra bendraturčių bendrosios nuosavybės valdymo principas (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Be to, atsakovė neskundė priimto sprendimo CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
42. CK 4.85 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, <...> atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.
43. Taigi ieškovė sudarė kredito sutartį su banku dėl daugiabučio namo atnaujinimo projekto finansavimo vykdydama daugiabučio namo savininkų priimtą sprendimą CK 4.85 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, todėl negalėjo susitarti dėl naudos gavėjų, t. y. daugiabučio namo savininkų, teisių ir pareigų didesnės apimties, nei ją įpareigojo priimtas sprendimas ir įstatymas.
44. CK 6.1 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims (CK 6.154, 6.189 str.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).
46. Kredito sutartyje įtvirtinta, kad naudos gavėjui suteiktiną kredito dalį nustato administratorė (4.1, 4.2 punktai). Taigi administratorė susitarė asmeniškai su naudos gavėjais dėl jiems tenkančios kredito dalies ir kredito grąžinimo įmokų bei terminų. Atsakovės prievolė grąžinti banko suteiktą kreditą atsirado ne iš ieškovės ir banko sudarytos sutarties, o iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo projektą banko skirto kredito lėšomis ir iš atsakovės su ieškove pasirašyto susitarimo dėl kredito grąžinimo grafiko, todėl atsakovei, kuri nėra ieškovės ir banko sudarytos sutarties šalis, ši sutartis nesukūrė pareigų, kurios nėra prisiimtos daugiabučio namo savininkų sprendimu ar įtvirtintos įstatyme.
47. Teismų nustatyta, kad atsakovė pasirašė kredito grąžinimo grafiką, t. y. sutiko su jame nurodyta jai priskirta kredito dalimi ir nurodytais kredito grąžinimo įmokų dydžiais bei terminais. Taigi atsakovė sutiko vykdyti kredito grąžinimo grafike įtvirtintą prievolę – nustatytais terminais mokėti kredito įmokas ir palūkanas. Atsakovės prievolė pagal kredito sutarties grąžinimo grafike įtvirtintą įmokų mokėjimo tvarką laikytina prievole su atidedamuoju terminu. CK šeštosios knygos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios terminuotų prievolių rūšis ir vykdymą, nustato, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis). Atsakovei nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, ieškovė įgyja reikalavimo teisę priverstine tvarka, t. y. kreipdamasi į teismą, išieškoti atsakovės nesumokėtas sumas, tačiau ne visą ateityje mokėtino kredito dalį iš karto.
48. Kredito sutarties 7.3.3 punkte įtvirtintas administratorės įsipareigojimas kreiptis dėl visos naudos gavėjo butui tenkančios kredito sumos išieškojimo, jeigu naudos gavėjas daugiau kaip 60 k. d. vėluoja vykdyti savo mokėjimus administratoriui, atsakovei jokių papildomų pareigų nenustato. Minėta, kad šalys yra laisvos nusistatydamos savo teises ir pareigas pagal sutartis. Be to, atsakovė nebuvo įsipareigojusi sumokėti visų kredito įmokų iš karto, jeigu praleidžia įmokos mokėjimo terminą. Taigi aplinkybė, kad ieškovės ir banko sudarytoje sutartyje ieškovė prisiėmė įsipareigojimą naudos gavėjui laiku nesumokėjus kredito įmokų kreiptis į teismą dėl visos kredito sumos išieškojimo, nepaisant kredito grąžinimo grafike nustatytų terminų, nereiškia, kad tokia prievolė kyla atsakovei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kredito sutartimi ieškovė, kaip daugiabučio namo administratorė, prisiimdama papildomas pareigas, veikė savo rizika, kaip ir bankas, tokias pareigas nustatydamas.
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės teisinį statusą ir jos galimybę susitarti dėl kredito sutarties sąlygų apimties daugiabučio namo gyventojams, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė turi prievolę grąžinti visą kredito sumą prieš kredito grąžinimo grafike nurodytus terminus, nepagrįstai patenkino ieškovės apeliacinį skundą. Dėl to yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
51. Atsakovės kasaciniu skundu ginčijama suma sudarė 3365,84 Eur. Atsakovė prašė panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą, o ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovės kasacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. patenkinti 92 proc. kasacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovė už kasacinį skundą sumokėjo 101,55 Eur žyminį mokestį, todėl atsakovei iš ieškovės priteistini 93,43 Eur už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Kitų įrodymų, pagrindžiančių kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovė nepateikė.
52. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme sudarė 1052,70 Eur. Atmetus 8 proc. atsakovės kasacinio skundo reikalavimų, ieškovė turi teisę į 8 proc. kasaciniame turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 84,22 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
53. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
54. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, perskirstytinas apeliacinės instancijos teisme šalių turėtas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
55. Atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu, atlyginimą.
56. Ieškovė už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą turėjo 367,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovei iš atsakovės priteistinas 367,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bendra ieškovei iš atsakovės priteistina suma sudaro 452,19 Eur.
57. Ieškovės apeliaciniu skundu ginčijama suma sudarė 3088,02 Eur. Kasaciniam teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas ir ji neturi teisės į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu, atlyginimą.
58. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
59. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovei iš ieškovės priteista 93,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o ieškovei iš atsakovės – 452,19 Eur, vadovaudamasi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą sumažinti ieškovės atsakovei mokėtinos sumos dydžiu (93,43 Eur) ir priteisti ieškovei iš atsakovės 358,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis).
60. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio, nors ji pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį nuo šio mokesčio yra atleista. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, atsakovei grąžintini 2016 m. balandžio 14 d. už apeliacinį skundą sumokėti 20 Eur žyminio mokesčio.
61. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei grąžinti 43 Eur permokėto žyminio mokesčio pagal 2015 m. sausio 15 d. mokėjimo nurodymą Nr. 815, tačiau paduodama apeliacinį skundą, ieškovė prašė šią žyminio mokesčio sumą įskaityti į už apeliacinį skundą mokėtiną žyminio mokesčio sumą, todėl atitinkama dalimi sumokėjo mažesnį žyminį mokestį. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuris paliktas nepakeistas, ieškovei grąžinta žyminio mokesčio dalis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti valstybei iš ieškovės už apeliacinį skundą nesumokėto žyminio mokesčio dalį – 43 Eur (CPK 80 straipsnio 4 dalis).
62. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 12,48 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus 92 proc. kasacinio skundo reikalavimų, valstybei iš ieškovės priteistini 92 proc. šių išlaidų atlyginimo – 11,48 Eur (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20 (dvidešimt) Eur 2016 m. balandžio 14 d. už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Druskininkų butų ūkis“ (j. a. k. 152007157) 43 (keturiasdešimt tris) Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Druskininkų butų ūkis“ (j. a. k. 152007157) iš atsakovės B. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 358,76 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Druskininkų butų ūkis“ (j. a. k. 152007157) 11,48 Eur (vienuolika Eur 48 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Grąžinti atsakovei B. V. 2017 m. kovo 29 d. kasaciniam teismui paduotą prašymą ir jo priedus dėl įrodymų pridėjimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Alė Bukavinienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Gintaras Kryževičius

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Dalia Vasarienė