Administracinė byla Nr. A2.6-1346-908/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16705-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3.; 2.7.4.2.; 2.7.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. kovo 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Editai Petkuvienei, Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. C., jo atstovui advokatui V. K., išnagrinėjusi A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 1241 str. 8 d., 123 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
A. C. 2015-10-31, apie 17.10 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 21, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 17 p., reikalavimus, nes vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamai neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Be to, jis, pažeidė KET 16 p., reikalavimus, nes nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 str. 8 d.
Be to, jis pažeidė KET 226 p., reikalavimus, nes automobiliui Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu A. C. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad spalio 31 d., visą dieną važinėjo po kapus. Tą dieną yra miręs jo tėvas. Paminėti tėvo mirties metinių susirinko adresu: Žirmūnų g. 21. Į namo kiemą atvažiavo po 16 val. Norėjo greičiau pastatyti automobilį ir eiti prie stalo. Kapuose negėrė. Šio namo kieme jis išleido mamą ir pastatė automobilį. Parkuodamas automobilį užvažiavo keturiais ratais ant žolės. Jo manymu, liudytojas, kuris pranešė apie įvykį, matė kaip jis parkuojasi, todėl jam galėjo susidaryti įspūdis, kad A. C. išgėręs. Prisiparkavo 20 laipsniu kampu į važiuojamąją dalį. Užrakino automobilį ir nuėjo į butą. Prie stalo per pusvalandį išgėrė apie 400 g degtinės, po to nutarė parūkyti. Cigaretės buvo likusios automobilyje. Užsimetė striukę ir nuėjo prie automobilio. Striukėje buvo visi automobilio dokumentai. Atrakino automobilį, įlipo, susirado pakelį cigarečių, tada pamatė gulintį telefoną, jį paėmė, patikrino praleistus skambučius. Po to pamatė policijos švyturėlius ir ateinantį pareigūną. Pareigūnui paprašius išlipti iš automobilio, jis išlipo, pateikė asmens dokumentą – vairuotojo teises, nes jas turėjo su savimi. Paskui nuėjo link tarnybinio automobilio. Pareigūnas Č. paklausė, ar pūs. Jis jam atsakė, kad neprivalo pūsti, nes niekur nevažiavo. Jam liepė sėsti į tarnybinį automobilį, jis atsisėdo. Su pareigūnais nesiginčijo, vykdė nurodymus. Važiuojant į komisariatą, paskambino advokatui, papasakojo situaciją. Komisariate pradėjo forminti dokumentus. Budėtojų dalis pasiūlė iškraustyti viską, ką jis turi ir jis viską iškraustė. Kai padėjo raktus, Č. norėjo juos paimti, tačiau jis pareigūnui pasakė, kad neimtų. Dėl raktų įvykio konfliktas. Jo nuomone, vairavimas – tai automobilio užvedimas, bėgio įjungimas ir pradėjimas važiuoti su tikslu kažkur nuvažiuoti. Jis neužvedė variklio, neturėjo tikslo niekur važiuoti, tai reiškia, kad nebuvo vairavimo. Automobilis judėjo, nes buvo priparkuotas ant nelygaus paviršiaus. Automobilį palieka stovėti įjungęs bėgį, o ne rankinį. Taip gavosi, kad užkliudė bėgį, įsijungė neutrali pavara ir automobilis pajudėjo. Automobilio raktai buvo striukėje. Juos atidavė budėtojų dalyje. Pareigūnai, priėję prie jo, neprašė transporto priemonės raktelių. Transporto priemonė liko stovėti kieme atrakinta. Jis su savimi turėjo techninės registracijos pažymėjimą, civilinės atsakomybės draudimo polisą, vairuotojų pažymėjimą. Automobilio techninė apžiūra buvo pasibaigusi, nes nepavyko praeiti. Jis buvo pristatytas į Vilniaus m.1 PK, ten pateikė visus dokumentus: civilinės atsakomybės draudimo polisą, registracijos liudijimą. Kieme pareigūnams pateikė teises, nes jie paprašė pateikti asmens dokumentą, o jis neturėjo asmens tapatybės kortelės. Automobilio dokumentų nepateikė, nes kieme nebuvo tokio prašymo. Be to, nebuvo siūlyta pūsti, nes neveikė sistema. Alkotesteris yra sujungtas su duomenų baze (b. l. 60-66).
Teismo posėdžio metu 2016-02-15, peržiūrėjus vaizdo įrašą, A. C. nurodė, kad raktai buvo striukės kišenėje. Nebuvo užvedęs variklio. Jis įjunginėjo šviesas, nes ieškojo cigarečių. Kol ieškojo, gal kokį bėgį buvo įjungęs ir automobilis pariedėjo (b. l. 52).
A. C. tyrimo metu nuo paaiškinimų atsisakė (b. l. 2).
Teismo posėdžio metu liudytoja V. C. paaiškino, kad buvo jos vyro mirties metinės, kurios sutampa su visų mirusių paminėjimo diena. Tą dieną apie 11 val. su A. važiavo į kapines, kur palaidotas vyras, taip pat apvažiavo daug kitų kapinių. Žirmūnų g. 21 gyvena jos marti, vyresnio sūnaus žmona. Apvažiavę kapus, važiavo pietauti pas marčią. A. taip pat važiavo pietauti. Prie stalo visi po truputį išgėrė. P. A. prisiminė, kad paliko cigaretes automobilyje. Jis išėjo jų pasiimti. Tai buvo apie16-17 val. Jo laukė, galvojo, kad rūko. Paskui pradėjo jam skambinti į mobilųjį telefoną. Jis nekėlė ragelio. Vakare pats paskambino, pasakė, kad buvo sulaikytas. A. išgėręs nevairuoja automobilio. Iš svečių jie ruošėsi grįžti namo su taksi automobiliu. Savo automobilį būtų pasiėmę kitą dieną. Prieš atvykdamas į svečius Žirmūnų g. 21, A. nevartojo alkoholio. Ji negali pasakyti, kur A. priparkavo automobilį, nes jis ją išlaipino ir vėliau prisiparkavo (b. l. 42-44).
Teismo posėdžio metu liudytojas A. Č. paaiškino, kad 2015 m. spalio 31 dieną iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Žirmūnų g. 21 važinėja automobilis VW Golf, kurio vairuotojas yra neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, juos kartu su kolege Merita pasitiko asmuo, kuris nurodė stovintį automobilį ir pasakė, kad prie jo vis prieina neblaivus asmuo, sėda už vairo, važinėja kiemais, išvažiuoja į gatvę, grįžta atgal. Bendraujant su liudytoju pastebėjo, kad VW Golf pradėjo važiuoti. Prieš pradedant važiuoti, automobilis stovėjo kieme. Nedelsiant jį sustabdė. Jis spėjo pavažiuoti apie 10 metrų. Viskas buvo filmuojama vaizdo registratoriumi. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Vairuotojas pateikė tik vairuotojo pažymėjimą. Kitų dokumentų vairuotojas nepateikė. Bendraujant nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo judesių koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli, dėl to buvo įtarta, kad jis yra neblaivus. Bandė nustatyti blaivumą įvykio vietoje. Turėjo alkotesterį. Vairuotojas atsisakė tikrintis alkoholio kiekį matuokliu. Paaiškino, kad nevairavo, todėl nesitikrins. Kadangi nebuvo galimybės protokolą surašyti vietoje, nes tuo metu neveikė registrai, asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą protokolo surašymui. Komisariate jis taip pat atsisakė tikrintis blaivumą. Asmeniui policijos komisariate buvo surašytas protokolas už vengimą tikrintis. Buvo surašytas ir kitas protokolas už jo elgesį komisariate, nes ten elgėsi neadekvačiai, visus keikė, sakė nieko nerašys, nieko nedarys. Vėliau, jam (A. Č.) nedalyvaujant, buvo nustatytas A. C. girtumas. Nežino, kur buvo automobilio rakteliai. Nepuolė žiūrėti, ar raktai spynelėje. Matė vizualiai, kad automobilio žibintai įjungti, automobilis važiuoja įjungtu varikliu (b. l. 51-55).
Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. paaiškino, kad tiksliai nepamena datos, kada viskas vyko. Tą dieną atvažiavo su savo vaiku į kiemą, esantį adresu: Žirmūnų g. 21, pas savo darbuotoją pasiimti raktų. Pro jį įtartinai vingiuodama pravažiavo mašina. Už 20 m ji sustojo, vairuotojas išlipo. Liudytojas suprato, kad vairuotojas gerai apsvaigęs, tačiau pgalvojo, kad žmogus pastatė mašiną ir viskas tuo baigėsi. Nuvyko į biurą, kuris yra Šiaurės miestelyje, pabuvo ten 10 minučių ir važiavo atgal. Prie „Hyper Rimi“, sankryžoje, jam reikėjo sukti į dešinę, kad atiduoti tame pačiame kieme raktus, ir pamatė, kad priešais jį vėl išvažiuoja iš „Rimi“ aikštelės ta pati mašina „Golf“. Labai nustebo. Mašina išvažiavo iš tos sankryžos, pradėjo vingiuoti ir jau kitoje sankryžoje vairuotojas vos neįvažiavo į troleibusą. Automobilis pasuko į tą patį kiemą. Tada liudytojas iškvietė policiją. Pats iš paskos važiavo, kai vairuotojas įsukinėjo į kiemą. Vairuotojas pasistatė mašiną ir vingiuodamas nuėjo per dvi laiptines. Jį matė iš nugaros. Kai šis vairavo, veido nematė, nes važiavo iš paskos. Atvykus policijai, paliko savo vizitinę kortelę, parodė mašiną, iš kurios tas žmogus išlipo. Tuo metu vairuotojo automobilyje nebuvo, nes prieš tai jis vingiuodamas pastatė mašiną ir išėjo. Ar tai buvo A. C., nežino, nes nematė veido.
Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas A. R. nurodė, kad tai tas pats automobilis ir vairuotojas. Striukė ta pati (b. l. 51-55).
Teismo posėdžio metu liudytoja M. D. paaiškino, kad gavo iškvietimą. Nuvykus į vietą, juos pasitiko pranešėjas. Jis pasakė, kad po kiemą važinėja neblaivus vairuotojas, nurodė automobilį, vietą, kur jis priparkuotas, pasakė valstybinius numerius. Paaiškino, kad automobilį vairuotojas priparkavo ir nuėjo į kažkurią laiptinę. Atrodo, kad jie dar kalbėjosi prie tarnybinio automobilio, kai išėjo iš laiptinės vyriškis. Jis įlipo į automobilį ir pradėjo važiuoti, jie pradėjo važiuoti iš paskos, tada, liudytojos manymu, vairuotojas juos pamatęs, automobilį priparkavo atgal. Prieš tai automobilis buvo keturiais ratais išvažiavęs iš parkavimo vietos. Jų automobilis stovėjo priekyje, kad matytųsi visas vaizdas video registratoriuje. Vairuotojas elgėsi agresyviai. Kolega paprašė jo papūsti, kad nustatyti girtumą, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji tuo tarpu sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Prie jų priėjo tuomet, kai pamatė, kad vyksta konfliktas. Ji nuo vyriškio juto sklindantį alkoholio kvapą. Vyriškis keikėsi, sakė, kad alkoholio negėrė ir kad nevairavo automobilio. Viskas yra užfiksuota vaizdo įraše. Matė automobilio judėjimą, nes kitaip nebūtų priėję prie jo. Visus padarytus pažeidimus konstatavo jos kolega. Pažeidėjas atsisakė tikrintis girtumą, nes sakė, kad nevairavo. Įvykio metu vietoje negalėjo surašyti protokolo dėl techninių kliūčių, todėl reikėjo žmogų vežti į komisariatą. Kodėl vaizdo įrašas iš dviejų dalių pasakyti negali, tai gali atsakyti informatikai. Važiuojant per duobę, vaizdo įrašas nutrūksta ir prasideda naujas įrašas. Jie gali išjungti ir įjungti registratorių, bet to nedaro. Registratorių išjungia, kai baigia tarnybą. Ne visi registratoriai rodo filmavimo laiką ir datą. Registratoriai yra skirtingi. Registratoriaus dokumentai yra būdėtoje dalyje (b. l. 60-66).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulių A. Č., M. D. 2015-10-31 tarnybinių pranešimų duomenimis nustatyta, kad 2015-10-31, apie 16 val. 55 min., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Žirmūnų g. 21 kieme važinėja VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įtariama girtas. Įvažinėjant į kiemą juos pasitiko pranešėjas A. R., kuris paaiškino, kad automobilis “VW Golf”, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja akivaizdžiai neblaivus vyriškis pavojingai važinėja Žirmūnų g. kiemais, nes jis buvo priėjęs prie vairuotojo ir įspėjo, kad nevairuotų automobilio . Pranešėjas aiškino, kad “VW Golf” vairuotojas bent tris kartus buvo sustojęs ir priparkavęs kieme automobilį, bet vis po kurio laiko grįždavo ir vėl sėsdavo prie automobilio vairo, išvažiuodavo iš kiemo sukeldamas grėsmę asmenų ir eismo saugumui. Pranešėjas jiems nurodė kur priparkuotas automobilis ir teigė, kad jeigu prireiks, galės paliudyti (kadangi pranešėjas buvo kartu su mažamečiu vaiku įvykio vietoje raštiškai liudyti negalėjo, nes labai skubėjo, bet pateikė visus savo asmens duomenis). Policijos pareigūnams važiuojant ties Žirmūnų g. 21, pastebėjo važiuojantį automobilį “VW Golf, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius nedelsiant stabdė. Automobilį vairavo A. C.. Vairuotojas jiems pateikė tik vairuotojo pažymėjimą. Bendraujant su A. C. pajuto iš jo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, pastebėjo, kad jo judesių koordinacija sutrikusi, o kalba nerišli. Kadangi įtarė, kad vairuotojas neblaivus, pareikalavo pasitikrinti girtumą alkotesteriu, bet A. C. kategoriškai atsisakė. Vietoje surašyti ATPK protokolo nebuvo galimybės, A. C. buvo pristatytas į 1 PK. 1 PK A. C. elgėsi agresyviai, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, įžeidinėjo policijos pareigūnus, keikėsi necenzūriniais žodžiais. 1 PK už KET pažeidimą A. C. buvo surašytas ATPK protokolas. A. C. pasirašyti ant dokumentų atsisakė, bet su protokolu buvo supažindintas žodžiu, protokolo kopija įteikta asmeniškai, teisės ir pareigos išaiškintos. Automobilis saugojimui uždarytas į UAB „ARRO“ saugojimo aikštelę, Parodų g. 2, Vilnius. KET pažeidimas yra užfiksuotas tarnybinio automobilio registratoriumi (b. l. 3, 4).
Iš vaizdo įrašo, užfiksuoto policijos tarnybinio automobilio registratoriumi, matyti, kad tarnybinis automobilis stovi priekiu į kiemo važiuojamąją dalį. Po to automobilis pajuda į priekį kiemo keliu. Tarnybiniam automobiliui pavažiavus, matosi, kaip automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis įstrižai važiuojamosios dalies ant vejos, su įjungtom šviesom išvažiuoja iš parkavimosi vietos į kiemo keliuką, sustoja ir važiuoja atbulas bandydamas prisiparkuoti ant kalniuko esančios žalios vejos. Automobiliui prisiparkavus ant žalios vejos, automobilis sustoja. Prie automobilio prieina policijos pareigūnai. A. C. išlipdamas iš savo automobilio ir eidamas link tarnybinio automobilio rankoje laiko raktus (b. l. 11, 57).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad A. C. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 1241 str. 8 d., 123 str. 1 d., pasitvirtino visiškai.
Teismo posėdžio metu A. C. kaltės dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų nepripažino, išskyrus tai, kad sutiko, jog buvo pasibaigusi automobilio techninė apžiūra. A. C. paaiškino, kad automobilio nevairavo, o tiesiog sėdėjo automobilyje, policijos pareigūnai jo neprašė pateikti transporto priemonės registracijos liudijimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, nesiūlė pasitikrinti alkotesteriu. Teigė, kad automobilis pajudėjo iš vietos, nes buvo priparkuotas ant nelygaus paviršiaus. Automobilio rakteliai buvo striukėje. Užkliudė bėgį, įsijungė neutrali pavara ir automobilis pajudėjo. Šiuos A. C. paaiškinimus paneigia byloje esantys įrodymai. Tai, kad A. C. įvykio metu vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo bei nepateikė dokumentų, patvirtino įvykį tiesiogiai matę ir užfiksavę policijos pareigūnai A. Č. ir M. D.. Be to, teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas A. R., kuris ir pranešė apie neblaivų vairuotoją, patvirtino, jog vaizdo įraše užfiksuotas tas pats asmuo, kurį jis matė vairuojant automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tiek A. Č., tiek M. D., apklausti teisme, paaiškino, kad asmeniškai, sėdėdami tarnybiniame automobilyje, matė, kaip A. C. automobilis važiavo. Nedelsiant jį sustabdė. Viskas buvo filmuojama vaizdo registratoriumi. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Vairuotojas pateikė tik vairuotojo pažymėjimą. Kitų dokumentų vairuotojas nepateikė. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesių koordinacija buvo sutrikusi, kalba nerišli, dėl ko buvo įtariama, kad jis yra neblaivus. Bandė nustatyti blaivumą įvykio vietoje. Turėjo alkotesterį. Vairuotojas atsisakė tikrintis alkoholio kiekį matuokliu. Paaiškino, kad jis nevairavo, todėl nesitikrins. Nesiremti šiais policijos pareigūnų parodymai teismas neturi pagrindo, nes jie nurodė iš esmės tas pačias įvykio aplinkybės tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek apklausos metu teisme, be to minėti pareigūnai neturi suinteresuotumo apkalbėti pažeidėją, todėl teismas juos vertina kaip objektyvius. Priešingai pagrįstų abejonių kelia paties A. C. duoti paaiškinimai, nes jie prieštaringi, nelogiški. Teismo posėdžio metu 2016-02-25 A. C., duodamas parodymus, teigė, kad pareigūnas Č. paklausė jo, ar jis pūs į alkotesterį, tačiau jis atsisakė tai daryti, nes niekur nevažiavo. To paties teismo posėdžio metu pažeidėjas, atsakydamas į teisėjos klausimus, jau nurodė, jog kieme jam nebuvo nustatytas girtumas, nes jam nebuvo pasiūlyta pūsti, niekas neprašė pateikti dokumentų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. C. nurodyta aplinkybė, kad jis nejungė variklio, o automobilis pajudėjo, nes buvo priparkuotas ant nelygaus paviršiaus, yra nelogiška ir vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė pozicija bei siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi kaip matyti iš vaizdo įrašo automobilis atbulomis judėjo į kalniuką, o ne nuo kalniuko, o tai būtų neįmanoma neužvedus variklio bei nevairuojant transporto priemonės.
Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir KET 17 p.. ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010).
A. C. pripažino, kad policijos pareigūnams pareikalavus atsisakė tikrintis blaivumą, motyvuodamas tuo, jog policijos pareigūnai jo nesustabdė važiuojančio. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai A. Č. ir M. D. matė, kaip A. C. vairuojamas automobilis bandė parkuotis ir jame sėdėjo pažeidėjas. Taigi A. C. kaip vairuotojas policijos pareigūno reikalavimu privalėjo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus. Ta aplinkybė, kad A. C. blaivumas buvo patikrintas policijos įstaigoje vėliau, t. y. praėjus daugiau nei dviem valandoms nuo jo sustabdymo vairavus transporto priemonę (2015-10-31, 19.24 A. C. nustatytas 1.97 prom. girtumas) (b. l. 17), nepaneigia jo kaltės, padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.
A. C. atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad vaizdo įrašas negali būti įrodymu byloje, nes neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo. Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais advokato V. K. argumentais. Pažymėtina, kad ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostata, įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų, bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų pripažinimo įrodymais klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Esminė tokių byloje surinktų duomenų pripažinimo įrodymais sąlyga yra ta, kad juos bylos nagrinėjimo metu būtų galima patikrinti kitais proceso veiksmais ir įsitikinti jų teisingumu. Priešingu atveju tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymu. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad policijos pareigūnų pateiktas įvykio vaizdo įrašas pripažintinas leistinu įrodymu byloje, kadangi jį patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo A. C. parodymai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. C., apklausiamas teismo posėdyje, patvirtino vaizdo įraše užfiksuotas faktines aplinkybes bei nurodė, kad toks įvykis išties buvo. Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo registratorius nėra matavimo priemonė, todėl jam metrologinė patikra nebūtina, o sprendžiant dėl tokiu prietaisu užfiksuoto įrašo pripažinimo įrodymu, nesant ginčo dėl jame užfiksuoto įrašo autentiškumo, esminės reikšmės neturi faktai, koks tai tiksliai prietaisas, ar jis registruotas Lietuvos Respublikoje.
Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad, A. C. veiksmai atitinka požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 1241 str. 8 d., 123 str. 1 d., pažeidėjas baustinas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, į tai, kad pažeidėjas anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. A. C. dirba teisininku ne pilnu etatu, jo gaunamos pajamos nedidelės (mėnesio alga apie 160 eurų į rankas). Įvertinus minėtas aplinkybes, A. C. skirtinos baudos, kurių dydžiai artimi ATPK 126 str. 4 d., 1241 str. 8 d., 123 str. 1 d., sankcijose nurodytų baudų minimaliai ribai, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas
n u t a r i a :
A. C., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d., 1241 str. 8 d., 123 straipsnio 1 dalį numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:
pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 580 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį – 7 eurų baudą;
pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 30 eurų baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą A. C. paskirti 580 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Teisėja Eglė Gruodienė