Baudžiamoji byla Nr. 1A-183-319/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28618-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,

nuteistojo V. S. gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 68 straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas ir nusikalstamos veikos priemonė - automobilis „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotas valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 18 d. 18.30 val. iki 2018 m. birželio 17 d. 17.00 val. (viena para).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. birželio 16 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį ,,Opel Omega“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,69 promilės etilo alkoholio).

2.       Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, apylinkės teismas vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas aplinkybes.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje, nes ten jis galėtų dirbti ir sumokėti baudas, kurios jam yra paskirtos administracine tvarka. 

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. S. gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir kartu prašė paskirti nuteistajam kitą bausmės rūšį – baudą arba areštą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

5.       Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas. 

6.       Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo V. S. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir jos atlikimo vieta, būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7.       Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia ar išskirtine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-148/2014).

8.       Nuteistojo gynėjas advokatas prašo pakeisti V. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę – baudą arba areštą, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas V. S. parinko netinkamą bausmės rūšį ar neteisingai nustatė jos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas skirdamas nuteistajam bausmę įvertino tai, kad V. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11straipsnio 3 dalis), šį nusikaltimą padarė būdamas praeityje teistas net 11 kartų už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą (t. 1, b. l. 54-68), todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai buvo pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino V. S. visišką prisipažinimą kaltu dėl padarytos veikos bei nuoširdų gailėjimąsi. V. S. nedirba, užimtumo tarnyboje (darbo biržoje) neregistruotas. Šių aplinkybių įvertinimas apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę.

9.       Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl tinkamai apeliantui parinktos bausmės rūšies pagilina ir byloje esantys Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, jog apeliantas ne kartą yra baustas už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už šiurkščius - vairavimą apsvaigus nuo alkoholio bei vairavimą neturint teisės vairuoti, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 76-87). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir visiškai nedaro dėl jų išvadų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė V. S. griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į nustatytą po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė didesnį nei numatytas šios bausmės dydžio vidurkis, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam V. S. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. 

10.       Apeliantas skundu taip pat prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės atlikimo vietos nustatymas yra išimtinė baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė. Baudžiamasis įstatymas nenustato formalių kriterijų, į kuriuos teismas privalėtų atsižvelgti parinkdamas pataisos įstaigos rūšį, teismui leidžiama spręsti kiekvienu konkrečiu atveju pačiam, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Tačiau ši BVK nuostata nesaisto teismo nustatant nuteistajam laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigą. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad V. S. jam paskirtą bausmę turi atlikti pataisos namuose. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantas nuteistas už vieno tyčinio nusikaltimo padarymą, jis nuteistas dvyliktą kartą, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu ir pakeisti V. S. paskirtą bausmės atlikimo vietą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir tinkamai atsižvelgiant į kaltininko asmenybę bei kitas bylos aplinkybes.

11.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, daro išvadą, kad V. S. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskirta bausmė yra teisinga. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendis, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas.       

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

              Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                 Algirdas Jaliniauskas

Jurgis Kiškis

Rimas Švirinas