Civilinė byla Nr. e3K-3-13-611/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00593-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.1.2.5; 3.3.1.18.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., uždarosios akcinės bendrovės ,,Group Europa Investment“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Europa Group“ ieškinį atsakovams R. B., M. J. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Aderas“ dėl nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Teniso pasaulis“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Sitis“ ir akcinė bendrovė ,,Swedbank“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas A. B. 2014 m. kovo 13 d. netiesioginiu ieškiniu, jį vėliau patikslinęs, prašė Vilniaus apygardos teismo: priteisti solidariai iš atsakovų R. B., M. J. ir UAB ,,Aderas“ ieškovei UAB ,,Group Europa Investment“ 1 249 550 Eur ir ieškovei UAB ,,Europa Group“ 4 549 375 Eur nuostolių, patirtų atsakovams neteisėtai perkėlus verslą, atlyginimą, taip pat ieškovei UAB ,,Group Europa Investment“ 599 575 Eur žalos atlyginimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., o nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – už kiekvieną dieną po 448 Eur iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei UAB ,,Europa Group“ – 1 651 151 Eur žalos atlyginimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., o nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – už kiekvieną dieną po 1234 Eur iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisti solidariai iš atsakovų procesines palūkanas.
3. Ieškovas nurodė, kad jam ir atsakovui R. B. priklauso po 50 proc. UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ akcijų. 2012 m. viduryje tarp akcininkų kilo nesutarimų dėl ieškovui grąžintinos skolos. Vėliau atsakovas R. B. sudarė sandorius, kuriais, veikdamas kartu su atsakove UAB „Aderas“ bei jos vadovu ir vieninteliu akcininku M. J., nuo 2013 m. kovo mėn. iki balandžio mėn. neteisėtai ir neatlygintinai perkėlė bendrovių vykdytą viešbučių ir restoranų paslaugų verslą kaip turtinį kompleksą į UAB ,,Aderas“.
4. Ieškovas teigė, kad verslas buvo perkeltas tokiais veiksmais: nutraukus nuomos sutartį bei ją su nuomotoju sudarius atsakovei UAB ,,Aderas“, taip pat sudarius subnuomos sutartį, kurių pagrindu atsakovei UAB ,,Aderas“ buvo išnuomotos patalpos, kuriose iki tol viešbučių ir maitinimo veiklą vykdė UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ (toliau – ir bendrovės); pasirašius franšizės sutartį, pagal kurią atsakovei UAB ,,Aderas“ buvo perleista teisė naudotis bendrovėms priklausančiais prekių ženklais, išnuomojus veiklai reikalingus baldus bei įrangą; sudarius darbuotojų nuomos sutartį; perleidus nuosavybės teisę į viešbučio baldus patalpų savininkui (buvusiam nuomotojui), o šiam juos pardavus atsakovei UAB „Aderas“; vėliau darbuotojams nutraukus darbo sutartis su bendrovėmis ir įsidarbinus UAB „Aderas“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: solidariai iš atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. priteisė ieškovei UAB „Group Europa Investment“ 1 249 550 Eur ir ieškovei UAB „Europa Group“ 4 549 375 Eur žalos atlyginimo, taip pat 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2014 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas A. B. ir atsakovas R. B. yra UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ akcininkai, valdantys po 50 proc. bendrovių akcijų, o jų direktorius ginčo laikotarpiu (2013 m. kovo–balandžio mėn.) buvo R. B. Pagrindinė bendrovių veikla, kurią jos vykdė iki 2013 m. kovo–balandžio mėn., buvo sostinėje esančių šių viešbučių ir maitinimo įstaigų valdymas ir administravimas: „Europa Royale Vilnius“ – keturių žvaigždučių viešbutis Aušros Vartų g. 6; restoranas „Medininkai“ – maitinimo įstaiga Aušros Vartų g. 6; „Europa Stay Vilnius“ – trijų žvaigždučių viešbutis Ąžuolyno g. 7, teniso aikštyno arenoje „SEB Arena“; restoranas „Break Point“ – maitinimo įstaiga Ąžuolyno g. 7.
7. 2013 m. kovo–balandžio mėn. R. B., veikdamas kaip bendrovių direktorius, sudarė sandorius.
8. 2013 m. kovo 5 d. nutraukta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta su UAB „Sitis“, dėl dalies patalpų Vilniuje, Aušros Vartų g. 8, ir tą pačią dieną UAB ,,Aderas“ ir UAB „Sitis“ sudarė naują tokio pat turinio negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB ,,Aderas“ pradėjo valdyti dalį viešbučio „Europa Royale Vilnius“ patalpų Vilniuje, Aušros Vartų g. 6; šiose patalpose veiklą iki tol vykdė UAB „Europa Group“. 2013 m. kovo 13 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties pagrindu UAB „Europa Group“ subnuomojo atsakovei UAB ,,Aderas“ visas likusias viešbučio „Europa Royale Vilnius“ patalpas Vilniuje, Aušros Vartų g. 6.
9. 2013 m. kovo 7 d. R. B. UAB „Group Europa Investment“ vardu kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Teniso pasaulis“ su prašymu leisti atsakovei UAB ,,Aderas“ subnuomoti 2016 m. rugpjūčio 26 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu nuomojamas patalpas, esančias Vilniuje, Ąžuolyno g. 7. Gavus UAB „Teniso pasaulis“ leidimą 2013 m. kovo 8 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, pagal kurią atsakovė UAB ,,Aderas“ pradėjo valdyti patalpas, kuriose veikia „Europa Stay Vilnius“ viešbutis.
10. 2013 m. kovo 28 d. R. B. UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ vardu išsiuntė raštus bendrovių klientams, partneriams ir kitoms suinteresuotoms šalims, kuriuose nurodė, kad keičiasi „Europa Royale Vilnius“ ir „Europa Stay Vilnius“ viešbučių operatorius ir naująja operatore tampa atsakovė UAB ,,Aderas“ ir kad visus mokėjimus (įskaitant pagal jau sudarytas sutartis su bendrovėmis) atitinkami asmenys turi atlikti į atsakovės UAB ,,Aderas“ banko sąskaitą, o ne į bendrovių sąskaitas.
11. 2013 m. balandžio 2 d. UAB „Europa Group“ ir atsakovė UAB ,,Aderas“ pasirašė franšizės sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB ,,Aderas“ įgijo teisę naudotis UAB „Europa Group“ priklausančiais prekių ženklais bei sistema, skirta viešbučių verslui plėsti ir valdyti. Franšizės sutartyje šalys susitarė, kad sutartis galioja viešbučiams Vilniuje, Aušros Vartų g. 6 ir 8 bei Ąžuolyno g. 7.
12. 2013 m. balandžio 2 d. UAB „Europa Group“ ir atsakovė UAB ,,Aderas“ sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Europa Group“ už 3500 Lt (1013,67 Eur) plius PVM išnuomojo atsakovei UAB ,,Aderas“ visus viešbučio baldus ir susijusią įrangą, esančius viešbutyje „Europa Royale Vilnius“ Vilniuje, Aušros Vartų g. 6. UAB „Group Europa Investment“ ir atsakovė UAB ,,Aderas“ taip pat sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB ,,Aderas“ už 3000 Lt (868,86 Eur) plius PVM išsinuomojo visus viešbučio baldus ir susijusią įrangą, esančius viešbutyje „Europa Stay Vilnius“ Vilniuje, Ąžuolyno g. 7.
13. 2013 m. balandžio 2 d. atsakovė UAB ,,Aderas“ ir UAB „Europa Group“ sudarė paslaugų teikimo sutartį – darbuotojų nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Europa Group“ išnuomojo atsakovei UAB ,,Aderas“ visus „Europa Royale Vilnius“ dirbančius darbuotojus. Atsakovė UAB ,,Aderas“ ir UAB „Group Europa Investment“ taip pat sudarė paslaugų teikimo sutartį – darbuotojų nuomos sutartį, kurios pagrindu UAB „Group Europa Investment“ išnuomojo atsakovei UAB ,,Aderas“ visus „Europa Stay Vilnius“ dirbančius darbuotojus.
14. 2013 m. balandžio 19 d. UAB „Group Europa Investment“ su UAB „Teniso pasaulis“ sudarė susitarimą dėl 2009 m. rugpjūčio 26 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo susitarė, kad nuo 2013 m. balandžio 24 d. šalys nutraukia nuomos sutartį. Pagal 2013 m. balandžio 23 d. baldų ir įrangos pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Group Europa Investment“ perleido UAB „Teniso pasaulis“ visus baldus ir įrangą, esančius viešbutyje „Europa Stay Vilnius“, juos kitą dieną baldų ir įrangos pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Teniso pasaulis“ už tą pačią kainą perleido atsakovei UAB ,,Aderas“. 2013 m. balandžio 24 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi atsakovė UAB ,,Aderas“ išsinuomojo iš UAB „Teniso pasaulis“ patalpas, esančias Vilniuje, Ąžuolyno g. 7, kuriose veikia viešbutis „Europa Stay Vilnius“. 2013 m. spalio–lapkričio mėn. UAB „Europa Group“ darbuotojai organizuotai nutraukė darbo sutartis su UAB „Europa Group“ ir pradėjo dirbti pas atsakovę UAB ,,Aderas“. Tuo pačiu laikotarpiu UAB „Group Europa Investment“ darbuotojai nutraukė darbo sutartis su UAB „Group Europa Investment“ ir pradėjo dirbti pas atsakovę UAB ,,Aderas“.
15. UAB „Aderas“ įsteigta 2012 m. spalio 5 d., jos vienintelis akcininkas ir vadovas yra atsakovas M. J.
16. Teismo ekspertė 2015 m. rugsėjo 4 d. pateiktame ekspertizės akte ir 2016 m. gegužės 19 d. pateiktame papildomos ekspertizės akte nurodė, kad UAB „Group Europa Investment“ vykdyto verslo vertė 2013 m. vasario 28 d. buvo 4 314 448 Lt (1 249 550 Eur); UAB „Europa Group“ vykdyto verslo vertė 2013 m. vasario 28 d. buvo 15 708 084 Lt (4 549 375 Eur); UAB „Group Europa Investment“ 2013 m. negavo 571 379 Lt (165 482 Eur) grynojo pelno iš viešbučio „Europa Stay Vilnius“ ir restorano „Break Point“ verslo; UAB „Europa Group“ 2013 m. negavo 1 596 775 Lt (462 458 Eur) grynojo pelno iš viešbučio „Europa Royale Vilnius“ ir restorano „Medininkai“ verslo; UAB „Group Europa Investment“ 2014 m. negavo 558 352 Lt (161 709 Eur) grynojo pelno iš viešbučio „Europa Stay Vilnius“ ir restorano „Break Point“ verslo; UAB „Europa Group“ 2014 m. negavo 1 513 782 Lt (438 421 Eur) grynojo pelno iš viešbučio „Europa Royale Vilnius“ ir restorano „Medininkai“.
17. Teismas nustatė, kad ieškovas A. B. turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininkes UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“, kad ieškovas A. B. atitinka subjekto, galinčio reikšti netiesioginį ieškinį, požymius. Teismas nurodė, kad netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas ne tik tada, kai neįgyvendinamos iš sutartinių teisinių santykių atsiradusios reikalavimo teisės, bet ir tada, kai kreditoriaus skolininkas neįgyvendina reikalavimo teisės į jam žalos padariusį asmenį.
18. Teismas nurodytus sandorius vertino kaip sistemą koordinuotų sandorių ir kitų veiksmų, kurių tikslas UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ vykdytą restoranų ir viešbučių verslą perkelti į UAB „Aderas“. Konkrečius sandorius inicijavo atsakovas R. B. Teismo ekspertė nustatė, kad UAB „Aderas“ neatlygintinai perleisto verslo vertė siekė beveik 5,8 milijono Eur. Teismas sprendė, kad toks bendrovių veiklos verslo pertvarkymas pažeidė bendrovių ir jų kreditorių interesus, nes lėmė pajamų ir pelno praradimą.
19. Teismas, nustatęs, kad sudarytų sandorių visuma buvo siekiama pridengti verslo kaip turtinio komplekso perleidimo sandorį, konstatavo, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai bei pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų ir laikytis sąžiningumo pareigos.
20. Pagal CK 6.402 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą verslo (įmonės) perleidimo sampratą nereikalaujama perleisti absoliučiai viso įmonės turto. Tam, kad sandoris būtų pripažintas verslo kaip turtinio komplekso pirkimu ir pardavimu, pakanka konstatuoti esminės verslo dalies perleidimą. Tiek faktinės aplinkybės, tiek ekspertizės išvada įrodo, kad UAB „Aderas“ perleista verslo dalis buvo ypač reikšminga UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ veiklos dalis. Teismo vertinimu, atsakovų veiksmų kvalifikavimą kaip verslo perkėlimą lemia restoranų ir viešbučių patalpų ir inventoriaus nuomos, nuosavybės teisių perkėlimas bei visų darbuotojų perėjimas į UAB „Aderas“, leidimas franšizės sutartimi UAB „Aderas“ naudotis UAB „Europa Group“ priklausančiais prekių ženklais bei sistema, skirta viešbučių verslui plėsti ir valdyti. Atsakovai veikė nesąžiningai, kad išvengtų verslo kaip turtinio komplekso perleidimą reglamentuojančių normų taikymo, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių bendrovės prarado savo vykdytą veiklą.
21. UAB ,,Group Europa Investment“ įstatų ir UAB „Europa Group“ įstatų 5.6 punktuose yra nurodyta, kad bendrovės vadovas privalo gauti išankstinį visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą sudaryti sandorius dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė negu 20 tūkst. Lt (5792,40 Eur), investavimo, perleidimo, nuomos. Atsakovas R. B., veikdamas kaip UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ vadovas ir būdamas iš anksto susitaręs su UAB „Aderas“ vadovu M. J. pasisavinti bendrovių veiklą, sudarė bendrovių tikslams prieštaraujančius sandorius, todėl subnuomos sutartis, franšizės sutartis, darbuotojų nuomos sutartys, nuomos sutartys prieštarauja bendrovių veiklos tikslams. Sudarydami šiuos sandorius atsakovai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoriai neatitinka bendrovių veiklos tikslų ir viršija bendrovių vadovo kompetenciją, tačiau vis tiek juos sudarė. Atsakovų veiksmai pripažintini nesąžiningos konkurencijos veiksmais pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintus požymius.
22. Teismas nurodė, kad UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ padaryta žala yra lygi prarasto verslo vertei ir, remiantis ekspertize, UAB ,,Group Europa Investment“ atlygintina verslo vertė – 4 314 448 Lt (1 249 550 Eur), o UAB „Europa Group“ – 15 708 084 Lt (4 549 375 Eur). Teismas konstatavo, kad, atlyginus ieškovams perleisto verslo vertę, nėra pagrindo priteisti ir negautas pajamas, kurios būtų gautos tuo atveju, jei neteisėto verslo perkėlimo nebūtų buvę. Bendrovių veikla buvo perkelta į UAB „Aderas“, atsakovai veikė bendrai siekdami vieno tikslo – perimti verslą, todėl jiems taikytina solidarioji atsakomybė.
23. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo A. B., atsakovų R. B., M. J. ir UAB ,,Aderas“ apeliacinius skundus, 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo A. B. kasacinį skundą, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-313/2018 Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovams UAB ,,Aderas“ ir M. J., paliko nepakeistą; kitą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog nėra pagrindo taikyti R. B., kaip UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ vadovui, civilinę atsakomybę dėl sudarytų ginčo sandorių, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas atsakovui R. B., kaip UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ vadovui, atlyginti žalą UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“, panaikinta ir ši bylos dalis perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-313/2018 taip pat nurodyta, kad ginčo sandorių visumos pasekmė yra ta, jog UAB ,,Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ prarado pastovias nemažas pajamas, gaunamas iš apgyvendinimo ir maitinimo veiklos. Sprendžiant, ar UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ vadovas pažeidė fiduciarines pareigas UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“, taip pat svarbu nustatyti, ar, jam pažeidžiant bendrovių įstatuose nustatytą kompetenciją, sandorių sudarymo metu egzistavo specifinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą. Turėtų būti nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų įvertinti, ar ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ galėjo vykdyti įprastą apgyvendinimo ir maitinimo veiklą. Tik nustačius šias faktines bylos aplinkybes, pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką galima spręsti dėl civilinės atsakomybės atsakovui R. B., kaip UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ vadovui, taikymo. Jeigu atsakovui R. B. būtų taikoma civilinė atsakomybė dėl sudarytų sandorių, tai nustatant bendrovių realiai patirtą žalą dėl atsakovo R. B. veiksmų būtina nustatyti ir įvertinti tokias faktines aplinkybes: kokį laikotarpį UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ pagal sudarytas patalpų nuomos sutartis galėjo tikėtis teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, dėl kokių priežasčių UAB „Teniso pasaulis“ ir UAB „Sitis“ nutraukė patalpų nuomos sutartis su UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“, ar UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ turėjo galimybę nutraukti sutartis su UAB „Aderas“ ir vėl vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, ar UAB „Teniso pasaulis“ arba UAB „Sitis“ nutraukė su UAB „Aderas“ patalpų nuomos sutartis ir dėl kokių priežasčių, kokį laikotarpį UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ galėjo pačios vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, jeigu nebūtų buvę sudaryta ginčo sandorių, ir pan. Be to, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, iš žalos reikėtų išskaityti UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ gautą naudą iš UAB „Aderas“ ar trečiųjų asmenų dėl sudarytų sutarčių (pvz., baldų nuomos mokestį, baldų pardavimo kainą, franšizės mokestį ir pan.).
26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis panaikinta ir ieškovo A. B. ieškinys atsakovui R. B., kaip įmonių vadovui, dėl žalos atlyginimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
27. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visų vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių), priežastinio ryšio ir kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai)) egzistavimo netyrė. Sprendžiant atsakovo R. B., kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės taikymo klausimą, būtina nustatyti nurodytas sąlygas.
28. Nors apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-313/2018 nurodytos tirtinos aplinkybės (nutarties 25 punktas) šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose pirmosios bei apeliacinės instancijos teismams, taip pat bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka metu nėra pakankamai sukonkretintos ir atskleistos. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl naujų įrodymų ištyrimo būtinybės byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
30. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad šioje byloje nėra galimas teisingas reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo klausimo išsprendimas, todėl, atsižvelgdamas į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, sprendė, jog nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis spręsta dėl ieškinio reikalavimų atsakovui R. B., bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-313/2018 nurodytais aspektais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
31. Kasaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti bylos dalį dėl atsakovo R. B. atsakomybės nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo pažeisti CPK 12, 178 straipsniai, 179 straipsnio 1 dalis ir 185 straipsnio 1 dalis, kartu įtvirtinantys, kad būtent ieškovui ir atsakovui tenka teisė bei pareiga įrodinėti atitinkamas, jų įsitikinimu, reikšmingas aplinkybes (lot. onus probandi), o teismas turi tik teisę pasiūlyti pateikti atitinkamus įrodymus bei pareigą, bylos šalims nepateikus įrodymų, išnagrinėti bylą pagal žinomas aplinkybes ir turimus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent ieškovas A. B. turėjo teisę ir pareigą įrodinėti atitinkamas aplinkybes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti remdamasis visiškai nepagrįsta ir rungtyniškumo principą pažeidžiančia prielaida, jog teismas turi pareigą surinkti (o ne ieškovas A. B. – teisę ir pareigą pateikti) bylai išnagrinėti reikalingus įrodymus. A. B. neįrodžius ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, ieškinys privalėjo būti atmestas, o ne suteiktas „penktas šansas“ dar kartą pabandyti pagrįsti savo poziciją pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bylos dalį dėl R. B. atsakomybės perdavus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, A. B., UAB „Europa Group“, UAB ,,Group Europa Investment“ ir R. B. pateikė apeliacinės instancijos teismui net septynis rašytinius paaiškinimus (kartu su papildomais įrodymais) ir išsamiai išdėstė savo procesines pozicijas 2019 m. birželio 11 d. vykusio posėdžio metu. Taip A. B., UAB „Europa Group“, UAB ,,Group Europa Investment“ ir R. B. pasinaudojo jiems suteikta teise pasirinkti, kurias būtent aplinkybes įrodinėti ir kokia apimtimi tai daryti, bei prisiėmė atitinkamų aplinkybių neįrodymo riziką. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad A. B. ir R. B. pakartotinio bylos dalies nagrinėjimo metu savo pozicijų galutinai nesuformulavo ir nesukonkretino, suabsoliutindamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasakymą „būtina nustatyti ir įvertinti“, bei perdavė bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
31.2. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje suformuluotus klausimus, tačiau skundžiamoje nutartyje šių klausimų apskritai nenagrinėjo, o tik apsiribojo formaliu bylos dalies perdavimu Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pažeisti CPK 18 straipsnis ir 362 straipsnio 2 dalis, įtvirtinantys taisyklę, kad įsiteisėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas (įskaitant jame pateiktus išaiškinimus ir jais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas) yra privalomas bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui.
31.3. Ši civilinė byla jau nagrinėjama ilgiau nei penkerius metus ir yra itin didelės apimties (net 34 tomai, iš viso virš 7000 lapų), todėl jos perdavimas Vilniaus apygardos teismui reikštų jokiomis objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstą bylos nagrinėjimo bei teisinės taikos tarp šalių atkūrimo vilkinimą. Tai nesuderinama su CPK 7 straipsniu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įtvirtinančiais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Tai, kad šalys tariamai iki galo nesukonkretino ir nesuformulavo savo procesinių pozicijų (kaip nurodyta ankstesnėje šio kasacinio skundo dalyje) būtent tokia apimtimi, kokios norėjo apeliacinės instancijos teismas, nesudaro pagrindo grąžinti bylos dalį Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Bylos šalys turi teisę suformuluoti savo procesines pozicijas tokia apimtimi, kaip pageidauja UAB ,,Group Europa Investment“, kartu prisiimdamos riziką, jog teismas jų poziciją palaikys neįrodyta ar nepagrįsta ir šiuo pagrindu priims kitai šaliai palankų procesinį sprendimą.
31.4. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos aiškinant bylos pakartotinio nagrinėjimo stadiją, kad bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016; 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018; 2018 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018). R. B. atsakomybės klausimas buvo perduotas būtent Lietuvos apeliaciniam teismui (o ne Vilniaus apygardos teismui) nagrinėti iš naujo, nes su tuo susiję klausimai galėjo būti visiškai ir tinkamai išnagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme, o perdavimas Vilniaus apygardos teismui nebuvo galimas ir būtinas.
31.5. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos aiškinant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, t. y. kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
32. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. B. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 1 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
32.1. Bylos perdavimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio, kuria apeliacinės instancijos teismas privalo naudotis ypač apdairiai. Išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje nutartyje nustatė aiškias bylos nagrinėjimo ribas, nurodė, kokius papildomus klausimus ir aplinkybes dar reikia ištirti, ir nusprendė perduoti bylą nagrinėti ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teismui. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, t. y., kasaciniam teismui nustačius aiškias bylos nagrinėjimo ribas ir nurodžius, kokie dar klausimai turėtų būti išspręsti, Lietuvos apeliacinis teismas šių ribų ir turėjo laikytis bei pats spręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus klausimus. Kasacinis teismas taip pat turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagal CPK 360 straipsnį. Vis dėlto kasacinis teismas nenustatė CPK 360 straipsnyje nurodytų pagrindų (nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei esminių proceso teisės normų pažeidimų, kurie negalėjo būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme) ir bylą nagrinėti perdavė būtent Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris ir turėjo priimti byloje galutinį sprendimą pagal kasacinio teismo nutartyje suformuluotas išvadas ir nurodytus papildomai tirtinus klausimus. Bylą grąžinus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, tiek ieškovas, tiek ir atsakovas R. B. teikė savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisakė dėl kasacinio teismo nutartyje dėstomų klausimų. Nė vienas proceso dalyvių nei savo paaiškinimuose, nei žodiniame teismo posėdyje nesilaikė pozicijos, jog bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir būtina ją grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui, t. y. pačios šalys laikė, kad bylą galima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kaip tą ir nurodė kasacinis teismas.
32.2. Priimdamas skundžiamą nutartį, Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai, t. y. pernelyg plačiai, taikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Ši byla jau buvo nagrinėta ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir du kartus – apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nenustatė, kad byloje nebūtų atskleista jos esmė – priešingai, kasacinis teismas savo nutartyje expressis verbis (pažodžiui, tiesiogiai) nurodė, kad yra pakankamai duomenų teigti, jog R. B. atliko neteisėtus, žalą sukėlusius veiksmus. Todėl apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad bylos esmė neatskleista, neatitinka kasacinio teismo nutartyje priimtų išaiškinimų, taigi teismas pažeidė ir CPK 362 straipsnio 2 dalį.
32.3. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo R. B. veiksmai nelėmė verslo perkėlimo, ir tai laikė svarbia aplinkybe, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarties 106 punkte paaiškino, jog sandorių visuma, kad ir kaip ji būtų kvalifikuojama (įmonės pirkimas ir pardavimas ar įmonės nuoma), sukūrė tokias pasekmes, kad bendrovės prarado pastovias nemažas pajamas, gaunamas būtent iš šios veiklos. Tai galiausiai lėmė, kad bendrovėms buvo iškeltos bankroto bylos. Toks Lietuvos apeliacinio teismo nutarties teiginys neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimų. Kasacinis teismas aiškiai nurodė, kad atsakovo R. B. sudaryti sandoriai reiškė jo neteisėtus veiksmus ir jam neturėtų būti taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, o atsakomybės jis galėtų išvengti tik įrodžius kasacinio teismo nurodytas aplinkybes, kurias pavesta aiškintis ne pirmosios, o apeliacinės instancijos teismui.
32.4. Lietuvos apeliacinis teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 įpareigojimo: išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl bylos dalies panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžino bylą nagrinėti būtent apeliacinės instancijos teismui, o šis savo ruožtu bylą nagrinėti grąžino pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis ir ankstesne savo praktika, suformulavo ir šiai bylai reikšmingas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, kad CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą pats ištirti ir įvertinti neištirtas bylos aplinkybes. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme.
32.5. Atsakovas nepagrįstai siekia susiaurinti kasacinio teismo jau nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovas kasaciniame skunde įrodinėja, kad neva ieškovas neįrodė savo reikalavimų ir dėl to teismas neturėjo tenkinti pareikšto ieškinio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino įrodymų ir nepasisakė dėl kasacinio teismo suformuluotų klausimų. Bylos įrodymų pakanka bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokio vertinimo neatliko ir aplinkybių nenustatė. Kasacinis teismas aiškiai nurodė, kad dėl atsakovo sudarytų sandorių UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ prarado dideles ir pastovias pajamas iš pagrindinės veiklos – apgyvendinimo ir maitinimo; atsakovas sudarė sandorius negavęs visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo; byloje yra pakankamai įrodymų, rodančių neteisėtą atsakovo veikimą, o verslo sprendimo priėmimo taisyklė nagrinėjamoje byloje galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta tokios aplinkybės, kurios pagrįstų, kad UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ vadovas tinkamai ištyrė informaciją prieš sudarydamas ginčo sandorius, be kita ko, apie galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą, kad buvo specifinės aplinkybės, sudarančios būtinojo reikalingumo komerciniuose santykiuose pagrindą, t. y. kad UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ vadovas, sudarydamas sandorius, atsižvelgė į tai, jog, nesudarius šių sandorių, bendrovės būtų patyrusios didesnę žalą. Taigi pareiga pagrįsti šias aplinkybes tenka būtent atsakovui, tačiau iš bylos duomenų yra aišku, kad šių veiksmų atsakovas neatliko, o naujų įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes, atsakovas nepateikė ir negali pateikti. Galiausiai kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti ir konstatuoti, ar ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Europa Group“ ir UAB ,,Group Europa Investment“ galėjo vykdyti įprastą apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, nes šios aplinkybės nebuvo vertinamos. Kasacinis teismas nepasisakė, kad byloje nėra įrodymų ar jų yra nepakankamai. Kasacinis teismas aiškiai nurodė, kad šias aplinkybes būtina ištirti pagal byloje esančius įrodymus ir tai turėjo padaryti apeliacinės instancijos teismas, tačiau jis šiuo atveju to neatliko, nors tiek ieškovas, tiek atsakovas šias aplinkybes įrodinėjo. Todėl byla turėtų būti grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui pagal kasacinio teismo nutartyje nustatytas ribas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės ir pagrindų perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui po to, kai byla kasacinio teismo buvo perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui
33. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyti pagrindai (1 punktas) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (2 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl šios normos aiškinimo ir taikymo.
34. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota. Visų pirma kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Kasacinis teismas ne kartą yra nuosekliai pabrėžęs, kad, siekdamas įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 29 punktas).
35. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau vien šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 46 punktas).
36. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šių reikalavimų neatitinka, jei yra tik CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pacitavimas. Toks formalus motyvavimas nėra pakankamas taikant šią teisės normą. Apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą pats ištirti ir įvertinti neištirtas bylos aplinkybes. Konstatuodamas, kad neatskleista bylos esmė, teismas turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016, 27 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 32 punktas).
37. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas negali pats tirti ir nustatyti bylos faktinių aplinkybių. Todėl tuo atveju, kai kasacinis teismas nustato, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, reikia nustatyti naujas aplinkybes, atsižvelgiant į kasacinio teismo pateiktus materialiosios ar proceso teisės normų išaiškinimus, paprastai byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui gali tik CPK 360 straipsnyje įtvirtintais atvejais, t. y. jeigu yra konstatuojami CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai arba jeigu nustatomi esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Nesant šių pagrindų, byla turi būti grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
38. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. O pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje, atsižvelgdamas ir į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi būti išsiaiškinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams ją žemesnės instancijos teismas taikė. Dėl to kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiškai aiškios ar prieštaringos ir tie prieštaravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti šiuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014).
39. Tuo atveju, kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016 18 punktą; 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017 27 punktą). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nuo kasacinio teismo, turi išnagrinėti ir įvertinti ne tik teisinius, bet ir faktinius bylos aspektus, tam įstatyme jam suteikta teisė iš naujo atlikti įrodymų vertinimą, priimti ir vertinti naujus įrodymus, kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 314 straipsnis).
40. Apibendrindama aptartą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija pažymi, kad, kasaciniam teismui CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo pateiktus pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį privalomus išaiškinimus, pats turi atlikti bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą. Kartu tokioje nutartyje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai paprastai apibrėžia bylos nagrinėjimo iš naujo ribas.
41. Teisėjų kolegija išaiškina, kad šios nutarties 40 punkte pateikta apibendrinta kasacinio teismo suformuluota taisyklė nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas jokiais atvejais neturi teisės, nustatęs CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo buvimą, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Praktikoje gali susiklostyti situacija, kad, apeliacinės instancijos teisme aiškinantis naujas bylai reikšmingas aplinkybes ar iš naujo vertinant bylos medžiagą, gali paaiškėti aplinkybės, kurios buvo dar nežinomos ar į kurias neatsižvelgta proceso kasaciniame teisme metu, sudarančios CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte aptartą pagrindą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau tai turi būti atliekama pagal šios nutarties 34–36 punktuose nurodytą suformuotą kasacinio teismo praktiką.
42. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad šią bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 nusprendė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Aderas“ ir M. J. bei paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl šios dalies, palikti nepakeistą; kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui R. B. panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
43. Bylos dalis pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl vadovo atsakomybės grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl to, kad byloje papildomai turėtų būti nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų įvertinti, ar ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ galėjo vykdyti įprastą apgyvendinimo ir maitinimo veiklą; jeigu atsakovui R. B. būtų taikoma civilinė atsakomybė dėl sudarytų sandorių, tai nustatant bendrovių realiai patirtą žalą dėl atsakovo R. B. veiksmų būtina nustatyti ir įvertinti tokias faktines aplinkybes: kokį laikotarpį UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ pagal sudarytas patalpų nuomos sutartis galėjo tikėtis teikti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, dėl kokių priežasčių UAB „Teniso pasaulis“ ir UAB „Sitis“ nutraukė patalpų nuomos sutartis su UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“, ar UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ turėjo galimybę nutraukti sutartis su UAB „Aderas“ ir vėl vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, ar UAB „Teniso pasaulis“ arba UAB „Sitis“ nutraukė su UAB „Aderas“ patalpų nuomos sutartis ir dėl kokių priežasčių, kokį laikotarpį UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ galėjo pačios vykdyti apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, jeigu nebūtų buvę sudaryta ginčo sandorių, ir pan. Be to, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, iš žalos reikėtų išskaityti UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ gautą naudą iš UAB „Aderas“ ar trečiųjų asmenų dėl sudarytų sutarčių (pvz., baldų nuomos mokestį, baldų pardavimo kainą, franšizės mokestį ir pan.).
44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties 43 punkte nurodytas išsiaiškintinas aplinkybes, pasiūlė šalims pateikti įrodymus, gavo iš šalių rašytinius paaiškinimus, tačiau sprendė, jog šios aplinkybės šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka metu nėra pakankamai sukonkretintos ir atskleistos. Todėl teismas padarė išvadą, kad dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl naujų įrodymų ištyrimo būtinybės byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nusprendė grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 34–36, 40 punktuose nurodytus argumentus, sprendžia, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas bylos esmės neatskleidimą, nemotyvavo, kodėl kasacinio teismo nurodytų aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad pats apeliacinės instancijos teismas byloje rinko naujus įrodymus, kuriuos tik beliko įvertinti. Teismas nenurodė, kokias naujas aplinkybes reikia aiškintis, kiek tai susiję su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018 nurodytų privalomųjų nurodymų ir išaiškinimų vykdymu, o vien ta aplinkybė, kad šalys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pakankamai nesukonkretino savo pozicijų, sudaro pagrindą atitinkamai įvertinti šias aplinkybes (kaip įrodytas arba neįrodytas), o ne naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, turėjo galimybę tirti ir vertinti bylos dalį dėl atsakovo R. B. kaip vadovo atsakomybės pagrindų buvimo, todėl nepagrįstai ir neteisėtai bei visiškai nemotyvuotai perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tik formaliai nurodęs, kad dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl naujų įrodymų ištyrimo būtinybės byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais.
47. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pateiktais išaiškinimais ir išvadomis, pripažįsta pagrįstu atsakovo kasacinį skundą ir panaikina apeliacinės instancijos teismo nutartį bei perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
48. Kiti atsakovo kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Kadangi kasacinis teismas nutarė perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė