Civilinė byla Nr. 2A-1057-555/2021
Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00532-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.3.2; 2.4.3.2; 2.6.1.3.6; 2.6.28.1; 3.1.7.6;
3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-83-831/2021 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. L. dėl piniginių lėšų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. L. 3 142,00 Eur piniginių lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji 2017 m. balandžio mėn. grįžo iš (duomenys neskelbtini), ir mokėsi (duomenys neskelbtini). Lietuvoje susitiko atsakovą, kurį pažinojo anksčiau, bet nebuvo jo mačiusi ilgą laiką, bet su kuriuo bendravo telefonu keletą mėnesių. Baigiantis ieškovės atostogoms ir ruošiantis grįžti į (duomenys neskelbtini), atsakovas ieškovei pasiūlė su juo vasarai skristi į (duomenys neskelbtini) ir dirbti šokolado fabrike, kad nereikėtų visai vasarai išsiskirti, su kuo ieškovė sutiko. 2017 m. birželio 3 d. ieškovė ir atsakovas išskrido į (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini), ieškovė buvo įdarbinta ir, kaip suprato, pasirašė (duomenys neskelbtini) darbo sutartį, kurios kopijai jai nebuvo įteikta. Ieškovė atsakovo pagalba 2017 m. birželio 9 d. buvo registruota (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio mėn. ieškovė ir atsakovas nusprendė pasibaigus jų vasaros darbams (duomenys neskelbtini), pailsėti ir nusipirkti kelionę, todėl užsisakė kelionę į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d., už kurią ieškovė sumokėjo savo angliška bankine kortele. (duomenys neskelbtini) jie dirbo nuo 2017 m. birželio mėn. pradžios iki 2017 m. rugsėjo 6 d. (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo tik anglišką kortelę, į kurią nebuvo galima įnešti eurų ir neturėjo (duomenys neskelbtini) kortelės, todėl visą darbo užmokestį gaudavo grynais pinigais. Ieškovės atlyginimas priklausė nuo išdirbtų valandų skaičiaus, dėl ko kiekvieną mėnesį uždirbdavo ir gaudo nuo 1 200,00 Eur iki 1 400,00 Eur sumą. Kadangi ieškovė gaudavo atlyginimą tik grynaisiais pinigais ir neturėjo galimybės savo uždirbtų pinigų įsidėti į savo anglišką kortelę, atsakovas dėl saugumo pasiūlė ieškovei dėti uždirbtas pinigines lėšas į jo kortelę, o grįžus į Lietuvą, jas atiduoti ieškovei. Su atsakovo pasiūlymu ieškovė sutiko, dėl ko kiekvieną mėnesį uždirbtas pinigines lėšas atiduodavo atsakovui. Viso atsakovui buvo perduota 4 000,00 Eur suma, kurią jis turėjo ieškovei atiduoti grįžus į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą ieškovė prašė grąžinti jos uždribtas pinigines lėšas, tačiau atsakovas sugalvodavo įvairius pasiteisinimus, dėl ko jų negrąžinti, prasidėdavo pykčiai. Atsakovas yra grąžinęs dalį pinigų, t. y. į ieškovės banko sąskaitą yra pervedęs viso 858,00 Eur: 1) 2017 m. lapkričio 28 d. pervesta 400,00 Eur (349,35 svarų); 2) 2018 m. vasario 7 d. – 118,00 Eur (102,37 svarų); 3) 2018 m. kovo 1 d. – 150,00 Eur (130,24 svarų); 4) 2018 m. gegužės 14 d. – 100,00 Eur (86,27svarų); 5) 2018 m. gegužės 30 d. – 90,00 Eur (76,78 svarų). Ieškovės ir atsakovo santykiai blogėjo, todėl jie 2019 m. birželio mėn. išsiskyrė. Po išsiskyrimo ji atsakovo žodžiu paprašė grąžinti 3 142,00 Eur, kurie buvo jos uždirbti ir atsakovui perduoti tik laikinam pasaugojimui. Iš pradžių atsakovas sutiko grąžinti pinigus, tačiau vėliau ėmė neigti piniginių lėšų iš ieškovės gavimą.
3. Atsakovas A. L. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad šiuo atveju nėra jokio juridinio fakto (sandorio, delikto ar kt.), iš kurio būtų galima kildinti ieškovės reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Pati ieškovė nėra apsisprendusi, iš kokių teisinių santykių minėtą prievolę reikėtų kildinti – nurodo, kad ginčui kvalifikuoti galėtų būti taikomos pasaugą arba nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos. Ieškovė atsakovui nėra perdavusi 4 000,00 Eur nei saugoti, nei jokiais kitais tikslais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos teiginius dėl pinigų perdavimo atsakovui. Fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis turi būti rašytinė, jeigu daikto (daiktų) vertė viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų. Paprastos rašytinės formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir grąžinto daikto tapatybės, tačiau šalių ginčas kyla ne dėl daikto tapatybės, o dėl ieškovei priklausančių pinigų perdavimo atsakovo žinion fakto. Kadangi ieškovė teigia perdavusi atsakovui pinigų sumą viršijančią vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, todėl pinigų perdavimo fakto ji negali įrodinėti remdamasi liudytojų parodymais. Ieškovė nurodo, jog ginčo santykiams galėtų būti taikomos nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos tačiau tam, kad ieškovė turėtų pagrindą reikalauti iš atsakovo grąžinti, ką šis yra įgijęs jos sąskaita, turi būti nustatyta, jog atsakovas yra įgijęs tai, ką iš jo prašoma grąžinti. Tačiau atsakovas iš ieškovės nėra įgijęs nieko, kas generuotų jo prievolę kažką grąžinti ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 3 142,00 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 3 142,00 Eur sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 647 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybės naudai – 17,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog ieškovė perdavė atsakovui 4 000,00 Eur, kuriuos jis padėjo į asmeninę banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini)banke. Šias aplinkybes patvirtino antstolės R. G. 2020 m. spalio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuoti ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai mobiliosiose programose ,,Messenger“ ir ,,Snapchat“. Pateiktuose susirašinėjamuose matyti, jog atsakovas pripažįsta, kad yra skolingas ieškovei ,,Aš jei ir nebūčiau skolingas, karts nuo karto šiaip pervesčiau...“, iš kito susirašinėjimo matyti, jog atsakovas pats nurodo, kad turi atiduoti ieškovei priklausančias pinigines lėšas ,,Tai jo, bet atiduoti man reikia gi“. 2019 m. liepos 29 d. vykusiame ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nurodo neprisimenantis, kad kažką būtų skolingas ieškovei, tačiau tęsiant susirašinėjimą nurodė, jog viską prisimena. Aplinkybes, jog atsakovas ieškovės gautas pajamas laikė savo asmeninėje banko sąskaitoje taip pat patvirtino liudytojai A. S., K. G., S. G., R. G.. Byloje iš pateiktų ieškovės banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. į ieškovės banko sąskaitą atliko pervedimus, kurių bendra suma – 858,00 Eur.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo įrodyti, jog ieškovė nėra jam perdavusi pasaugoti jos piniginių lėšų. Atsakovas A. L. teigė, kad ieškovė nėra perdavusi jam pasaugoti 4 000,00 Eur sumos, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog ieškovė ir atsakovas tris mėnesius gyveno kartu ir bendriems poreikiams naudojo pinigines lėšas, tačiau nenurodė kokios sumos buvo išleidžiamos bendriems poreikiams tenkinti. Atsakovas pateikė ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašus (duomenys neskelbtini) kalba. Tačiau atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, t. y. banko sąskaitos išrašus ne valstybine kalba, todėl šių įrodymų teismas nevertino. Be to, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, atsakovas pats nurodė, jog procesiniai dokumentai turi būti pateikiami laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 198 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, tačiau pateikdamas banko išrašus nesilaikė šio reikalavimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė nėra perdavusi jam 4 000,00 Eur sumos.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė perdavė atsakovui savo pinigines lėšas, jog atsakovas jas pasaugotų savo banko sąskaitoje, o jiems grįžus į Lietuvą pinigus grąžintų ieškovei. Teismas sprendė, kad susitarimo objektas buvo pinigai, kurie, kaip civilinės teisės objektas, negali būti laikomi kilnojamuoju daiktu, o tarp šalių sudarytas susitarimas negali būti laikomas pasaugos sutartimi.
8. Teismas neginčijamai nustatė, kad ieškovė perdavė atsakovui pinigines lėšas t. y. 4 000,00 Eur. Susitarimu taip pat aptarta, jog atsakovas gautus pinigus įneš į banko sąskaitą ir pinigus saugos iki jie grįš į Lietuvą ir ieškovė galės juos persivesti į savo banko sąskaitą. Pinigai buvo įnešti į atsakovo banko sąskaitą, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn., kol ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), bei dalis patikėtų pinigų, t. y. 858,00 Eur, buvo grąžinta ieškovei. Šios aplinkybės objektyviai užfiksuotos rašytiniuose įrodymuose, t. y. ieškovės banko sąskaitos išrašuose. Ieškovė perduodama savo turtą, t. y. pinigines lėšas, nustatė, kur ir kaip jos turtas bus naudojamas, nurodė turto naudojimo tikslą (pinigų saugojimo tikslas). Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai savo esme atitinka turto patikėjimo teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.953 straipsnis).
9. Šalims žodiniu susitarimu susitarus dėl turto patikėjimo, tačiau nesilaikius rašytinės sutarties formos reikalavimo, teismas padarė išvadą, kad sudaryta sutartis yra niekinė, ji negalioja nuo pat jos sudarymo momento, todėl šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo (CK 6.960 straipsnio 1 dalis, CK 6.960 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškovė atsakovui perdavė 4 000,00 Eur, tačiau atsakovas ieškovei grąžino tik 858,00 Eur, todėl atsakovas privalo ieškovei grąžinti 3 142,00 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu A. L. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos medžiagos A. L. atidarytos banko sąskaitos išrašą su vertinimu į lietuvių kalbą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sprendime nurodytas susirašinėjimas per „Messenger“ programą visiškai nepatvirtina 4 000,00 Eur sumos perdavimo atsakovui, nei to, kad jis šią sumą padėjo į savo asmeninę banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke.
1.2. Byloje nebuvo CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytų ar kitokių aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti įstatyme įtvirtintą rašytinės formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtį, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant šalims nebuvo galima sudaryti sandorio raštu ir atitinkamai raštu įforminti pinigų perdavimą. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie netiesiogiai patvirtintų pinigų atsakovui perdavimą. Ieškovė, nesilaikydama įstatymo reikalavimo sudaryti patikėjimo sutartį bei fiksuoti pinigų perdavimą patikėtiniui rašytine forma, kartu prisiėmė riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui.
1.3. Patikėjimo dalyko perdavimo patikėtiniui įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, tačiau iškovė ne tik neįrodė 4 000,00 Eur sumos perdavimo atsakovui, bet taip pat net neįrodinėjo, kad ji išvis tokią sumą grynaisiais pinigais turėjo gavusi kaip darbo užmokestį. Reikalavimo pagrįstumą ieškovė iš esmės grindė liudytojų parodymais, tačiau nei vienas iš jų nebuvo (duomenys neskelbtini), kur pasak ieškovės, ir buvo perduoti atsakovui pinigai.
1.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovė perdavė pinigus atsakovui, pažeidė įrodymų leistinumo taisykles, nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Byloje nesant pateiktų patikėjimo sutarties dalyko perdavimą patvirtinančių rašytinių įrodymų bei pagrindo remtis byloje apklaustų liudytojų paaiškinimų, konstatuotina, kad 4 000,00 Eur perdavimo atsakovui faktas teismo buvo nustatytas pažeidžiant CPK 178, 185 straipsnio nuostatas.
1.5. Bylos nagrinėjimo metu nei teismas, nei ieškovė reikalavimo išversti į bylą priimto (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo į valstybinę kalbą nekėlė, todėl atsakovas turėjo lūkestį, kad nėra jokios problemos dėl šio įrodymo leistinumo. Tačiau teismas sprendime konstatavo, kad nepateikus šio įrodymo vertimo į valstybinę kalbą, jo išvis nevertino. Tokia teismo nenuosekli pozicija laikytina kaip CPK 8 straipsnio reikalavimų pažeidimas. Nurodyto rašytinio įrodymo vertimo į valstybinę kalbą pateikimo būtinybė iškilo vėliau, esant priimant teismo sprendimui.
1.6. Teismui nusprendus atmesti ieškovės ieškinį, atsakovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtos pirmosios instancijos teisme.
11. Ieškovė E. G. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovo apeliacinis skundas yra nenuoseklus, prieštaringas, bei grindžiamas ypač nesąžiningu bylos duomenų ir aplinkybių vertinimu, bei CPK įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų netinkamu aiškinimu. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs byloje nuoseklų surinktų įrodymų visumos vertinimą, pagrįstai konstatavo aplinkybę, jog atsakovui buvo perduoti 4 000,00 Eur. Tačiau atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria konstatuota ši aplinkybė, motyvuodamas netinkamu įrodymų vertinimu ir CPK normų pažeidimu. Tačiau šis skundo argumentas yra nepagrįstas.
2.2. Atsakovas ne tik elgiasi nesąžiningai, puikiai žinodamas, kad jis nėra ieškovei grąžinęs pinigų, pats neatvažiavo į teismo posėdį ir neteikė paaiškinimų, bet ir apeliaciniame skunde neteisingai kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą. Priešingai apelianto argumentams, pirmosios instancijos teismas teisingai, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atliko įrodymų vertinimą ir padarė pagrįstas išvadas. Atsakovas byloje nuolat keitė savo poziciją dėl byloje nustatinėjamų aplinkybių ginčo klausimu.
2.3. Ieškovė, teismui davusi priesaiką, nuosekliai nurodė visas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko jos paaiškinimai laikyti įrodymais byloje. Į bylą taip pat buvo pateikti ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai per Facebook „Messenger“ ir „Snapchat“ programas, iš kurių akivaizdus 4 000,00 Eur perdavimas atsakovui, atsakovo įsipareigojimas grąžinti ieškovei skolą. Be to, ieškovės įrodinėjamas aplinkybes patvirtino apklausti liudytojai A. S. (draugė), ieškovės tėvai K. G., S. G. ir dėdė R. G.. Šie liudytojai aplinkybes apie pinigų perdavimą ir atsakovo įsipareigojimą grąžinti pinigus tiesiogiai žinojo iš pačio atsakovo, tiesiogiai su juo bendraujant. Dėl to nėra pagrindo nesivadovauti šių liudytojų paaiškinimais.
2.4. Nors ieškinys buvo grindžiamas pasaugą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.830 straipsnis, 6,844 straipsnis), bei ieškinyje nurodoma, kad santykiams kvalifikuoti nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomos ir nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.237 straipsnis), tiek kitas prievoles reglamentuojančios teisės normos, teismas šalių santykius kvalifikavo kaip turto patikėjimą (CK 6.953 straipsnis). Byloje buvo įrodinėjama, kad 4 000,00 Eur atsakovui buvo perduota per tris kartus kiekvieną 2017 m. vasaros mėn., t. y. 1 400,00 Eur, 1 400,00 Eur ir 1 200,00 Eur, t. y. kiekvienas perdavimas nesiekė 1500,00 Eur sumos. Dėl to, remiantis CK 1.73 straipsniu bei įvertinus, kad ieškovė su atsakovu buvo draugai-pora, pinigų perdavimas vyko per tris kartus, laikytina, jog atskiros sutarties netgi nereikėjo. Kita vertus, būdama artimuose santykiuose su atsakovu ir juo besąlygiškai pasitikėdama, ieškovė negalėjo suvokti, jog reikėtų surašyti atskiras tris pinigų perdavimo sutartis. Vertinant priešingai, vadovaujantis CK 1.73 straipsnio 2 dalimi, ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai per Facebook „Messenger“ ir „Snapchat“ programas, iš kurių akivaizdus ieškovės pinigų perdavimas ir atsakovo įsipareigojimas grąžinti 4 000,00 Eur, yra laikytini rašytinės formos sandorį patvirtinančiais dokumentais. Atsakovas neneigia buvus tokiam susirašinėjimui.
2.5. Kad ir kaip teismas bevertintų santykių kvalifikavimą nagrinėjamu atveju, egzistuoja ir CK 1. 93 straipsni 6 dalyje numatyti pagrindai netaikyti liudytojų apklausos draudimo, jeigu prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Šiuo atveju egzistuoja nurodytame įstatyme įtvirtintos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apklausė liudytojus ir rėmėsi jų paaiškinimais, vertindamas juos kartu su kitais bylos duomenimis.
2.6. Visiškai nepagrįstas atsakovo prašymas prijungti prie bylos medžiagos atsakovo vardu atidarytos banko sąskaitos išrašą su vertimu į lietuvių kalbą. Teismo posėdis du kartus buvo atidėtas dėl to, kad atsakovas pateikė nepilnus banko sąskaitos išrašus ir įsipareigojimo dėl vertimo taip ir neįvykdė. (duomenys neskelbtini) kalba pateikti banko sąskaitos išrašai yra be dalies numeruotų lapų, ir nors pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs pateikti vertimus, šių vertimų atsakovas piktybiškai neteikė. Dėl to su apeliaciniu skundu pateiktas dalinis išrašas iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos su vertimu į lietuvių kalbą neturėtų būti prijungtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
14. Atsakovas (apeliantas) A. L. prašo priimti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą jo atidarytos banko sąskaitos išrašą su vertinimu į lietuvių kalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovo naujai teikiamas rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas ir pirmosios instancijos teismui, CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama teisingam bylos pagal apelianto apeliacinį skundą išnagrinėjimui, todėl apelianto naujai teikiamas rašytinis įrodymas nėra priimamas.
Dėl ginčo esmės
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo, bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo.
16. Aptariamu atveju ieškovė E. G. įrodinėja, kad pagal žodinį susitarimą, sudarytą su atsakovu A. L., ji jam perdavė (duomenys neskelbtini) uždirbtas pinigines lėšas, iš viso 4 000,00 Eur sumą, kurias atsakovas, ieškovės teigimu, pagal reikalavimą turėjo grąžinti. Nutraukus ieškovei artimus santykius su atsakovu, atsakovas tik iš dalies įvykdė susitarimą grąžinti gautas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė E. G. įrodė, kad ji perdavė atsakovui A. L. 4 000,00 Eur ir kad atsakovas ieškovei grąžino 858,00 Eur, todėl bylą nagrinėjęs teismas ieškovės teises gynė remiantis turto patikėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.953 straipsnis).
17. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (nevisapusiškai ir neišsamiai tyrė ir vertino bylos įrodymus, neįsigilino į bylos aplinkybes). Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
18. Bylose dėl perduoto turto (piniginių lėšų) grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl sutarties, kurios pagrindu buvo perduotas turtas, sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – sutarties dalyko perdavimo ir turtą gavusio asmens įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nors ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą nurodęs, kad atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog ieškovė nėra perdavusi jam 4 000,00 Eur, tačiau spręsdamas, jog pateiktos byloje įrodinėjimo priemonės pakankamos išvadai, jog ieškovė perdavė atsakovui 4 000,00 Eur, t. y. tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
21. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino motyvuodamas tuo, kad ieškovę ir atsakovą ginčo lėšų perdavimo metu siejo artimi santykiai, kurių metu šalys dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini). Teismas, sprendė, kad esant šalims artimiems santykiams, tarp bylos dalyvių buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu ieškovė gautas darbo užmokesčio sumas perduodavo atsakovui, kuris šias lėšas įsipareigojo saugoti. Apeliantas nesutinka nei su teismo išvadomis, kad ieškovę ir atsakovą siejo sutartiniai teisiniai santykiai, nei, kad ieškovė yra perdavusi 4 000,00 Eur sumą.
22. Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų (pavedimų, atsakovo pakvitavimų ar pan.), kurie pagrįstų piniginių lėšų perdavimą atsakovui, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kad ieškovė perdavė atsakovui 4 000,00 Eur padarė netiesioginių įrodymų pagrindu. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).
23. Siekdamas išsiaiškinti piniginių lėšų perdavimo aplinkybes, atsakovo įsipareigojimų apimtį, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes apie šalis siejusius santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išvadas, apie šalis siejusius santykius, jų ketinimus, ieškovės gautas darbo užmokesčio sumas, atsakovo įsipareigojimus, padarė ištyręs šalių paaiškinimus, tarpusavio susirašinėjimų elektroniniais laiškais turinį, šalių veiksmus po santykių nutraukimo, liudytojų parodymus. Iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių nustatyta, kad šalys kartu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), todėl logiškai paaiškinama aplinkybė, jog, esant artimiems, pasitikėjimo santykiams, susitarimo dėl lėšų perdavimo šalys nematė poreikio sudaryti. Byloje taip pat nustatyta, kad pašlijus ieškovės ir atsakovo santykiams, atsakovas elektroniniuose laiškuose, bendraudamas su ieškovės giminaičiais pripažino prievolę ieškovei grąžinti pinigines sumas, taip pat savo veiksmais, atlikdamas bankines operacijas, kuriomis ieškovei pervedė dalį jos (ieškovės) sumokėtų piniginių lėšų, iš dalies įvykdė prievolę (CPK 187 straipsnis).
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami išvadai, jog ieškovė, pasitikėdama atsakovu, turėjo siekį jam perduoti saugojimui gautas už darbą lėšas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje surinkti įrodymai yra taip pat pakankami spręsti, kad ieškovė atsakovui perdavė 4 000,00 Eur. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog pašlijus ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiams, bylos šalys susirašinėjimais sprendė turtinius santykius, susijusius su piniginių lėšų grąžinimu, derino įsiskolinimo sumas, atsakovas atliko dalinius piniginių lėšų grąžinimus.
25. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog byloje pateiktas šalių susirašinėjimas nelaikytina leistina įrodinėjimo priemone, kadangi jis nepatvirtina piniginių lėšų perdavimo fakto. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog šalių elektroninis susirašinėjimas nagrinėjamu atveju laikytinas leistinu įrodymu, rėmėsi kasacinio teismo suformuluotais kriterijais, kuriuos atitinkantis susirašinėjimas laikytinas leistinu įrodymu. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog elektroniniai laiškai, juolab jeigu juose pateiktą informaciją patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, yra tinkama įrodinėjimo priemonė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vidarta“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-23/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).
26. Vadovaudamasi CPK 177 straipsniu bei nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovės į bylą pateiktą susirašinėjimą mobiliose programose leistina įrodymo priemone, o apelianto argumentai, jog susirašinėjimas neinformatyvus, neišsamus, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik elektroninio susirašinėjimo medžiaga, bet ir visais kitais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį byloje įvertino ne pavienius dokumentus, o įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina ieškovės argumentus, kad susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga yra autentiška. Taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti, kad ieškovė teismui pateikė netinkamą susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiagą.
27. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
28. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė perdavė atsakovui užsienio valstybėje gautą darbo užmokestį. Ginčą nagrinėjamoje byloje sprendęs pirmosios instancijos teismas, nustatęs pinigų perdavimo faktą, ginčo šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip turto patikėjimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo materialinius santykius. Patikėjimo sutartis apibrėžiama, kaip dvišalis sandoris, kurio pagrindu viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais (CK 6.953 straipsnio 1 dalis). Taigi, turto patikėjimo sutartimi patikėtojas perduoda tam tikrą turtą, o patikėtinis įsipareigoja valdyti tą turtą patikėtojo interesais.
29. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį dėl 3 142,00 Eur priteisimo iš atsakovo reiškė, vadovaudamasi CK 6.830 straipsniu, nurodydama, kad šie pinigai buvo perduoti atsakovui pasaugos sutarties pagrindu, nesuteikiant teisės atsakovui perduotomis piniginėmis lėšomis disponuoti. Byloje nesant pagrindo spręsti, kad ieškovės perduotomis sumomis atsakovas turėjo teisę disponuoti, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių susitarimo sąlygos daugiau būdingos pasaugos, o ne patikėjimo teisiniams santykiams. Netinkamas šalies siejusių santykių kvalifikavimas, byloje esant pakankamai įrodymų, jog sutartis buvo sudaryta ir jos pagrindu prisiimti atitinkami įsipareigojimai, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti.
30. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, jų pakankamumą, todėl pripažinus, kad ieškovei perdavus pinigines lėšas atsakovui, jis jų nėra jai grąžinęs, ieškinį pagrįstai tenkino. Atsižvelgus į tai, apelianto A. L. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto A. L. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu ieškovė E. G. apeliacinės instancijos teisme turėjo 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-13999).
32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovo (apelianto).
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 6,18 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, netenkinus apelianto apeliacinio skundo, šios išlaidos priteisiamos iš jo valstybės naudai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 6,18 (šešis eurus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas