LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2020 m. vasario 18 d. gautu ieškovės A. D. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė A. D. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovui V. P. dėl kelio servituto nustatymo.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės A. D. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai netinkamai taikė CK 4.126 straipsnį, nes neįvertino ir nepasisakė dėl šioje normoje įtvirtintos būtinos sąlygos – ar nenustačius servituto būtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daiktą naudoti pagal paskirtį. Ieškovė išnaudojo visas įmanomas galimybes savo nuosavybės teisėms įgyvendinti kreipdamasi į įvairiais institucijas, kurios padarė išvadą, kad nėra kito būdo jai patekti į sklypą kaip tik per atsakovo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pralaidai įrengti pakaktų 6000 Eur, tačiau, ieškovės nuomone, šios išlaidos būtų ne mažiau kaip 10 000 Eur, tai jai yra didžiulė suma, o jos žemės sklypas tiek nevertas, kiek kainuotų pralaidos įrengimas, todėl tai būtų nenormaliai didelės daikto naudojimo pagal paskirtį sąnaudos. Teismai, spręsdami pralaidos įrengimo technines galimybes, neįvertino ir nesprendė, kad be servituto nustatymo nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto panaudoti pagal paskirtį. Dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad servituto nustatymas objektyviai nėra būtinas; 2) teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino esminių bylos aplinkybių, t. y. kad kelio servitutas yra būtinas, nes ji neturi kito būdo patekti į savo sklypo dalį, kad ji 20 metų naudojosi keliu atsakovo žemėje ir kad atsakovas viešai sutiko su kelio servituto nustatymu sklype. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė jos patikslinto ieškinio, kuriame ji žymiai susiaurino kelio servituto turinį (nuvesti ir parvesti gyvulius bei parsivežti šieną, kad jokia sunkiasvore technika važiuojama nebūtų); toks servitutas minimaliai ribotų atsakovo teises.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti A. D. (a. k. duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. vasario 17 d. AB „Lietuvos paštas“.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gediminas Sagatys
Vincas Verseckas