Civilinė byla Nr. e2-164-567/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00030-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.11.4; 3.3.2.1

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties atsisakyti tvirtinti pareiškėjo A. C. finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje. 

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas A. C. prašė patvirtinti 16 368,05 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos (toliau – LVšĮ) Teisės ir psichologijos instituto (toliau – ir įstaiga) bankroto byloje. 

2.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė:

2.1.                      pripažinti 2023 m. sausio 16 d. tarp A. C. ir LVšĮ Teisės ir psichologijos instituto sudarytą susitarimą dėl darbo santykių pabaigos, piniginių sumų ir kompensacijų išmokėjimo niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos;

2.2.                      atsisakyti tvirtinti LVšĮ Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje pareiškėjo A. C. 16 368,05 Eur finansinį reikalavimą. 

3.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo finansinį reikalavimą, neįrodė faktinių darbo teisinių santykių egzistavimo. Teismas nutarė savo iniciatyva pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 2023 m. sausio 16 d. tarp šalių sudarytą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo užmokesčio bei kompensacijų išmokėjimo, nes nustatė, kad vienintelis susitarimo šalių ketinimas buvo skirtas išimtinai pareiškėjo nepagrįstų turtinių interesų tenkinimui iš Garantinio fondo lėšų.

4.       2024 m. sausio 4 d. pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo pirmosios eilės pirmo etapo 10 196,20 Eur finansinį reikalavimą.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjui A. C. pateiktą atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties.

6.       Teismas nustatė, kad 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta 2023 m. lapkričio 29 d. per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), vėliau 2023 m. lapkričio 30 d. pakartotinai per EPP. 2023 m. gruodžio 1 d. nutartis taip pat registruotu paštu išsiųsta pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2023 m. gruodžio 7 d. siunta grąžinta teismui, pažymint, kad adresatas siuntos neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą. 2023 m. gruodžio 27 d. pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo pakartotinai išsiųsta 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis. Pareiškėjas yra Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) naudotojas ir paskutinį kartą prie LITEKO buvo prisijungęs 2022 m. gegužės 11 d.

7.       Teismas priėjo išvadą, kad, nepriimdamas jam teismo siųstų procesinių dokumentų ir siekdamas užvilkinti jam nepalankius teismo procesinius sprendimus, pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

8.       Teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo 2024 m. sausio 4 d. atskirąjį skundą dėl 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties, nes skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti ir neprašoma atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

9.       Teismas pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis buvo priimta, išnagrinėjus ginčą žodinio proceso tvarka 2023 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjas, todėl jam buvo žinoma apie nutarties priėmimą ir paskelbimą 2023 m. lapkričio 28 d.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

10.       Atskirajame skunde pareiškėjas A. C. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Pareiškėjas nepraleido atskirojo skundo padavimo termino, nes teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį gavo tik 2023 m. gruodžio 27 d. elektroniniu paštu. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio mėn. kelis kartus prašė atsiųsti 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį elektroniniu paštu, tačiau nutartis buvo atsiųsta tik po pakartotinio pareiškėjo prašymo 2023 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjas negavo nutarties deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei ir gautų, tai nutartį turėtų teisę apskųsti iki 2024 m. sausio 29 d., nes nutartis išsiųsta 2023 m. gruodžio 19 d. su 30 dienų saugojimo terminu.

10.2.                      Pareiškėjas negalėjo atsiimti 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties dėl sunkios sveikatos būklės, nedarbingumo. Pareiškėjas pateikė sveikatos būklę patvirtinančius įrodymus, todėl, jei teismas laikytų, jog terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas, turėtų svarstyti klausimą dėl termino atnaujinimo.

11.       Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą atsakovė LVšĮ Teisės ir psichologijos institutas, atstovaujama nemokumo administratorės R. Ž., neprieštarauja termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimui, jei pareiškėjas tikrai nebuvo informuotas apie 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį. Be kita ko, pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, todėl turėjo pareigą domėtis bylos eiga.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

 Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų 

 

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti apelianto atskirąjį skundą dėl teismo nutarties atsisakyti tvirtinti apelianto finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto įstaigos bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

 

Dėl esminių faktinių aplinkybių

 

13.       Pareiškėjas A. C. prašė patvirtinti 16 368,05 Eur finansinį reikalavimą LVšĮ Teisės ir psichologijos instituto bankroto byloje. Nurodė, kad 2022 m. kovo 1 d. pradėjo dirbti įstaigoje vadybininku. 2023 m. sausio 16 d. šalys sudarė susitarimą dėl darbo teisinių santykių nutraukimo 2023 m. sausio 31 d., darbo užmokesčio, išeitinės ir nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacijos išmokėjimo, tačiau po darbo sutarties įstaiga neatsiskaitė su pareiškėju.

14.       Atsakovės LVšĮ Teisės ir psichologijos instituto nemokumo administratorė R. Ž. nesutiko su pareiškėjo prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą. Nurodė, kad nenustatyta, jog pareiškėjas atliko kokias nors darbo funkcijas įstaigoje, todėl pareiškėjo prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra nepagrįstas.

15.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant įstaigos nemokumo administratorei ir pareiškėjui (prisijungė nuotoliniu būdu), išnagrinėjo pareiškėjo A. C. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir nutarė nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėti 2023 m. lapkričio 28 d., 16 val.

16.       2023 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui klaidingu elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis (teisingas  pareiškėjo elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini)). 

17.       2023 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųsta 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis. Taigi, nutartis išsiųsta teisingu pareiškėjo elektroninio pašto adresu, bet pareiškėjas nepatvirtino elektroninio laiško gavimo.

18.       2023 m. gruodžio 1 d. pareiškėjui 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis išsiųsta registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Siųsta korespondencija teismui grąžinta 2023 m. gruodžio 15 d., pažymint, jog siunta neįteikta, nes adresatas neatsiėmė siuntos per siuntos saugojimo terminą.

19.       2023 m. gruodžio 19 d. pareiškėjui 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis pakartotinai išsiųsta registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Siųsta korespondencija teismui grąžinta 2024 m. sausio 25 d., pažymint, jog siunta neįteikta, nes adresatas neatsiėmė siuntos per siuntos saugojimo terminą.

20.       2023 m. gruodžio 27 d. elektroniniu laišku pareiškėjas paprašė teismo atsiųsti 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį paprastu paštu.

21.       2023 m. gruodžio 27 d. elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini) teismo posėdžių sekretorė išsiuntė pareiškėjui 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį ir informavo pareiškėją, kad nutartis pareiškėjui pakartotinai 2023 m. gruodžio 19 d. išsiųsta pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.  

22.       2024 m. sausio 4 d. pareiškėjas A. C. elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo 10 196,20 Eur (t. y. 16 368,05 Eur atskaičius mokesčius) finansinį reikalavimą.

23.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjui A. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties.

24.       2024 m. sausio 16 d. pareiškėjas A. C. elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą ir priimti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties arba šį atskirąjį skundą laikyti atskiruoju skundu dėl 2024 m. sausio 4 d. nutarties ir, atnaujinus praleistą terminą dėl ligos, atskirąjį skundą priimti bei patvirtinti pirmosios eilės pirmo etapo 10 196,20 Eur finansinį reikalavimą.

25.       Pareiškėjas su 2024 m. sausio 16 d. atskiruoju skundu pateikė informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir E. sveikatos sistemų apie nedarbingumo laikotarpius 2022 m. vasario 22 d.–2023 m. sausio 18 d. ir 2024 m. sausio 5 d.–2024 m. sausio 17 d.

26.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi nutarė:

26.1.                      netenkinti pareiškėjo A. C. prašymo atnaujinti praleistą terminą ir atsisakyti priimti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties;

26.2.                      atnaujinti A. C. praleistą terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties ir 2024 m. sausio 16 d. pateiktą atskirąjį skundą priimti.

27.       2024 m. sausio 17 d. nutartyje teismas pakartojo 2024 m. sausio 4 d. nutartyje nurodytus argumentus, t. y. jog pareiškėjas, nepriimdamas jam teismo siųstų procesinių dokumentų ir siekdamas užvilkinti jam nepalankius teismo procesinius sprendimus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teismas sutiko, kad pareiškėjas galėjo nepasidomėti per EPP sistemą jam siųstais teismo procesiniais dokumentais, tačiau elektroniniu paštu teismo siųstus procesinius dokumentus jis gavo, nes elektroniniu paštu naudojasi, 2024 m. sausio 16 d. atskirąjį skundą pateikė elektroniniu paštu. 2023 m. lapkričio 28 d. nutartis priimta teismo posėdyje, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje pareiškėjas dalyvavo, todėl pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį nutartis atskiruoju skundu galėjo būti apskųsta per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Pareiškėjo nedarbingumas prasidėjo nuo 2024 m. sausio 5 d., o 2023 m. lapkričio–gruodžio mėn. jis buvo darbingas, todėl sveikatos problemos nepateisina termino atskirajam skundui paduoti dėl 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties praleidimo. Pareiškėjas atskirąjį skundą dėl 2024 m. sausio 4 d. nutarties padavė, praleidęs apskundimo terminą 1 diena, todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo nedarbingumą 2024 m. sausio 5–17 d., teismas nutarė atnaujinti pareiškėjui terminą atskirajam skundui paduoti dėl 2024 m. sausio 4 d. nutarties.

 

Dėl atskirojo skundo

 

28.       Apeliacinės instancijos teismui perduotas nagrinėti pareiškėjo A. C. 2024 m. sausio 16 d. atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjui A. C. 2024 m. sausio 4 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš procesinių dokumentų, teikiamų teismui, reikalavimų yra procesinį dokumentą pasirašiusio asmens parašas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

30.       CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

31.       Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3–5.2 punktuose nurodyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis; 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis.

32.       Asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma su originaliu parašu), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau privalo laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę pateikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi tai padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką, o ne įstatyme nenumatytu būdu – elektroniniu paštu, kuriuo siunčiant dokumentus nėra objektyvios galimybės įsitikinti asmens tapatybe ir jo valia (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018; 2022 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-696-330/2022; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-259-450/2023; 2023 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-933/2023).

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui elektroniniu būdu teikiami procesiniai dokumentai turi būti pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu ir pateikiami specialia tvarka, t. y. per LITEKO VEP posistemį. 

34.       CPK nustato, kad jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK reikalavimų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, privalo priimti nutartį ir nustatyti apeliantui terminą šio procesinio dokumento trūkumui pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

35.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. sausio 4 d. nutartimi, be kita ko, nutarė atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjui A. C. dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties 2024 m. sausio 4 d. pateiktą atskirąjį skundą, kurį pareiškėjas pateikė elektroniniu paštu. Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas pateiktas elektroniniu paštu ir pateiktas ne per LITEKO VEP  posistemį (EPP būdu), laikytina, kad pareiškėjo atskirasis skundas neatitinka atskirojo skundo pateikimo formai CPK keliamų reikalavimų, nes neįmanoma įsitikinti jo pateikusio asmens tapatybe.

36.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo 2024 m. sausio 4 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą, netaikė atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto. Teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjui termino atskirojo skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant pateikti atskirąjį skundą elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (CPK 1751 straipsnio 1 dalis) arba pateikti popierinį atskirojo skundo variantą su originaliu apelianto parašu, t. y. teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, neįsitikino jį pateikusio asmens tapatybe.

37.       Proceso teisės normų netinkamas pritaikymas yra pagrindas procesiniam sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio netinkamo pritaikymo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas. Šiuo atveju klausimas gali būti perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šio netinkamo pritaikymo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

38.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai neišsprendė teisme elektroniniu paštu gauto apelianto 2024 m. sausio 4 d. atskirojo skundo priėmimo klausimo, nes klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo išsprendė, nenustatęs termino atskirojo skundui pašalinti, t. y. pateikti atskirąjį skundą elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (CPK 1751 straipsnio 1 dalis) arba pateikti popierinį atskirojo skundo variantą su originaliu apelianto parašu. 

39.       Siekiant neriboti teisės į apeliaciją, nurodytas proceso teisės normų netinkamas pritaikymas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis naikinama ir apelianto 2024 m. sausio 4 d. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

40.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjui A. C. pateiktą atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta dėl proceso teisės normų pažeidimo, todėl naikinama, perduodant klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, turinčiam prerogatyvą nagrinėti atskirojo skundo priėmimo klausimą. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. C. atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

Teisėjai                                                                                          Marius Bajoras 

 

 

                                                                                                                     Antanas Rudzinskas

 

 

                                                                                                             Neringa Švedienė