Civilinė byla Nr. e2A-1063-560/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09326-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.4.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės SIA „VG-UNION“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „VG-UNION“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaineda“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vaineda“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3 931,50 Eur skolos, 177,51 Eur palūkanų, 40 Eur išlaidų už skolos administravimo/išieškojimo kompensavimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis Nr. V202201783 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimą pervežti FTL surenkamąsias medines konstrukcijas (toliau – krovinys). Ieškovei pristačius krovinius, atsakovė Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 600 Eur per 30 d. nuo PVM sąskaitos faktūros originalo ir CMR važtaraščio gavimo dienos. 2022 m. rugsėjo 12 d. galutinai pasirašytas CMR, įrodantis, jog 2022 m. rugsėjo 7 d. krovinys buvo pakrautas ir 2022 m. rugsėjo 12 d. pristatytas, t. y. ieškovė pristatė prekes į Sutartyje nurodytą vietą ir susitartais terminais. 2022 m. rugsėjo 12 d. ieškovei pristačius krovinį, 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškovė su sunkvežimiu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo vykdomas išmuitinimas. Išmuitinimo procedūra vyko iki 2022 m. spalio 26 d., t. y. ieškovės darbuotojas ir sunkvežimis 43 dienas turėjo būti Rygoje, dėl ko buvo fiksuojama prastova ir ieškovė patyrė papildomų nuostolių, kurių atlyginimas numatytas Sutarties 3.3 p. - 100 Eur už kiekvieną dieną. 2022 m. spalio 28 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė pretenzijų dėl suteiktų krovinio pervežimo paslaugų nereiškė, su atsakovės atžvilgiu išrašytomis sąskaitomis sutiko, tačiau vis vien vengia apmokėti susidariusį įsiskolinimą bei padengti ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovei nesulaukus pilno apmokėjimo už atsakovei išrašytas sąskaitas, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.
3. 2024 m. sausio 19 d. pareiškimu ieškovė kreipėsi dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, kuriuo prašo: 1) priimti ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. dalyje dėl reikalavimo priteisti 1 781,50 Eur skolą ir 83,27 Eur palūkanų ir šioje ieškinio dalyje civilinę bylą prašo nutraukti; 2) prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 150 Eur skolos, 94,24 Eur palūkanų, 40 Eur išlaidų už skolos administravimo/išieškojimo kompensavimą, priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio. Pareiškime nurodė, kad ieškovė, kuri yra užsienyje (Latvijos Respublikoje) veikiantis juridinis asmuo, dėl diskomunikacijos ir kalbinio barjero nepateikė Lietuvoje veikiančiam atstovui informacijos apie tai, kad atsakovė ieškovės naudai atliko 1 781,50 Eur mokėjimą, kuriuo visiškai apmokėjo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2022/220. O visa tai lemia, kad ieškovės reikalaujama priteisti įsiskolinimo suma yra mažintina iki 2 150,00 Eur (apskaičiavimas: 3 931,50 Eur - 1 781,50 Eur). Sumažėjus skolos sumai, atitinkamai sumažėja ir iš atsakovės reikalautinų kompensacinių palūkanų dydis.
4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, civilinę bylą dėl reikalavimo priteisti ieškovei SIA „VG-UNION“ iš atsakovės UAB „Vaineda“ 1 781,50 Eur skolą ir 83,27 Eur palūkanų nutraukė, priteisė atsakovei iš ieškovės 880,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, grąžino ieškovei SIA „VG-UNION“ 30,75 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė SIA „VG-UNION“ ir atsakovė UAB „Vaineda“ 2022 m. rugsėjo 2 d. sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. V202201783, kurios pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimą pervežti FTL surenkamąsias medines konstrukcijas, o ieškovei pristačius krovinius, atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 600,00 Eur per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros originalo ir CMR važtaraščio gavimo dienos. Byloje pateiktas 2022 m. rugsėjo 12 d. CMR važtaraštis patvirtina, jog ieškovė tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sutartyje nurodytoje vietoje ir susitartais terminais 2022 m. rugsėjo 7 d. krovinys buvo pakrautas ir 2022 m. rugsėjo 12 d. pristatytas. Iš byloje pateikto prastovos lapo nustatyta, jog ieškovei pristačius krovinį, 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškovė su sunkvežimiu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo vykdoma išmuitinimo procedūra, išmuitinimo procedūra truko 43 dienas. Ieškovė išrašė atsakovei 2022 m. lapkričio 4 d. sąskaitą Nr. 2022/220 1 781,50 Eur sumai, sumą sudaro: krovinio vežimo kaina – 1 600 Eur; fitosanitarinė kontrolė - 31,50 Eur; prastova – 150 Eur. 2022 m. lapkričio 4 d. ieškovė atsakovei išrašė sąskaitą Nr. 2022/221 4 300 Eur sumai, byloje pateiktas 2023 m. kovo 7 d. pranešimas dėl kredito patvirtina, jog atsakovė pervedė ieškovei 2 150, Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „dalinis mokėjimas“. 2022 m. lapkričio 25 d. mokėjimu ieškovei buvo pervesta 1781,50 Eur. Atsakovė už suteiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris ieškovės skaičiavimu sudaro 2 150 Eur.
7. Tarp šalių buvo sudaryta rašytinė Krovinių vežimo sutartis, ieškovė teikė atsakovei tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas. Nors CMR važtaraštyje nurodytas Krovinio siuntėjas yra akcinė bendrovė „Sokolo medžio apdirbimo kombinatas“ (kuri faktiškai perdavė krovinį ieškovei vežti), tačiau atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, šiuo atveju laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos pareigos. Remiantis kasacinio teismo praktika, būtent tarp šalių sudaryta bei vykdyta 2022 m. rugsėjo 2 d. Krovinių vežimo sutartis V202201783 nulemia, kas šiuo atveju pervežimo procese laikytinas siuntėju, prisiėmusiu atitinkamas pareigas sutartį pasirašiusiam vežėjui. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad važtaraštyje siuntėja nurodyta akcinė bendrovė „Sokolo medžio apdirbimo kombinatas“, nelemia priešingos išvados, nes minėta, kad važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Latvijos Respublikos Muitinės valdyba sulaikė prekes remdamasi tuo, kad atitinkamų prekių neleidžiama įvežti į Europos Sąjungos teritoriją, dėl ko buvo prastova ir ieškovė patyrė papildomas išlaidas dėl fitosanitarinės kontrolės paslaugos. Taigi atsakovė, kaip krovinio siuntėja, nesuteikė vežėjai visapusiškos informacijos apie krovinį, kaip to reikalaujama pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį. Siuntėjui iki krovinio perdavimo vežėjui nesuteikus visos reikiamos informacijos, dėl šios pareigos neįvykdymo atsirado žala vežėjui, todėl pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalį siuntėjas turi atlyginti vežėjui dėl to patirtus nuostolius, nenustačius byloje, kad dėl kilusios žalos kaltas yra/galėtų būti vežėjas.
8. Ieškovė žalą grindžia aplinkybe, jog jai teko 43 d. praleisti muitinėje, dėl ko negavo pajamų, be to, buvo mokamas darbo užmokestis vairuotojui bei patyrė išlaidė dėl fitosanitarinės kontrolės. Sutarties 3.3 p. šalys susitarė, kad „užsakovas, pavėlavęs pateikti krovinį gabenimui ar vežėjas pavėlavęs atvykti į krovinio pakrovimo vietą, privalo atlyginti kitos šalies nuostolius, kurių sutartinė kaina yra 100 eurų už kiekvieną uždelstą parą, o jei nuostoliai didesni, tai faktiškai patirtus nuostolius. Tokiu atveju nuostolių dydis nustatomas pagal juos patvirtinančius dokumentus. Užsakovas neatsako vežėjui už prastovas ir išlaidas, jeigu jos yra susijusios su muitinės ar kitų valstybinių įstaigų veiksmais. Užsakovas neatsako vežėjui už prastovas, jei neveikia muitinės sistemos“. Teismo vertinimu, sutartas minimalių nuostolių atlyginimas –100 eurų už kiekvieną uždelstą parą – pagal Sutarties 3.3 p. naudojamą formuluotę, yra sutartas ne dėl bet kokių patirtų šalies nuostolių, tačiau tik dėl nuostolių, kuriuos Sutarties šalis patiria dėl vėlavimo pateikti krovinį gabenimui ar vėlavimo atvykti į krovinio pakrovimo vietą. Šiuo atveju ieškovė nuostolių atlyginimą kildina iš prastovų ir fitosanitarinės kontrolės paslaugų. Fitosanitarinės kontrolės paslaugos 31,50 Eur yra įtrauktos į sąskaitą Nr. 2022/220 ir jos atsakovės yra apmokėtos. Dėl minimalių nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl prastovos muitinėje, teismo vertinimu, šalys Sutartimi nesusitarė, todėl teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti įrodymai sąlygoja išvadą, kad ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo turėjo įrodyti ir pagrįsti vadovaudamasi CK 6.245-6.249 straipsniuose nurodytais reikalavimais, t. y. įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Ieškovė žalos dydžio neįrodinėjo, todėl civilinė atsakomybė negalima, dėl ko reikalavimas negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė SIA „VG-UNION“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15d. sprendimo dalį kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 2 150 Eur skolos, 94,24 Eur palūkanų, 40 Eur išlaidų už skolos administravimo/išieškojimo kompensavimo, 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.
10. Nurodė, kad teismas padarė esminį materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, pažeidimą. Apeliantės nuomone, Sutarties 3.3 punktas apėmė ir sąlygą dėl ginčo prastovų mokėjimo apeliantei. Krovinys buvo užlaikytas Latvijos Respublikos muitinėje ne dėl jos naudojamų sistemų neveikimo, o būtent dėl to, kad atsakovė apeliantei pateikė draudžiamą importuoti į Europos Sąjungos valstybes krovinį. Teismas sprendime privalėjo atsižvelgti ir į atsakovės elgesį po sutarties pasirašymo bei prastovų apeliantei atsiradimo. Atsakovė sąskaitos-faktūros niekada neginčijo bei jokių priekaištų dėl to, kad prastovos neva yra skaičiuojamos nepagrįstai, apeliantei niekada nereiškė. Atsakovė buvo sutarties rengėja, taigi ir Sutarties 3.3 punkto sąlygas pasiūlęs asmuo, todėl kilus ginčui dėl Sutarties 3.3 punkto sąlygų aiškinimo, ji turėjo būti aiškinama ne atsakovės, o jas priėmusios šalies - apeliantės naudai. Teismui byloje vis dėl to įvertinus, jog dėl minimalių nuostolių atlyginimo šalys Sutartimi (jos 3.3 punktu) raštu nesusitarė, atsakovės elgesys apeliantei pareikalavus apmokėti tokias prastovas (jų apmokėjimas) turėjo būti vertinamas kaip Sutarties sąlygų pakeitimas. Atsakovė į apeliantės atsiskaitomąją sąskaitą atliko 2 150 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „dalinis mokėjimas“. Nors atsakovės atstovas paaiškino, jog 2 150 Eur neva buvo apeliantei per klaidą pervesta suma, tačiau teikdamas žodinius paaiškinimus, negalėjo suformuluoti racionalios pozicijos, kaip toks pavedimas gali būti atliekamas per apsirikimą. Atsakovė teigė, kad ji dėl menamai per klaidą pervestos 2 150 Eur sumos ketino reikšti priešieškinį, tačiau tokio procesinio veiksmo niekada neatliko. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė Latvijos Respublikos teisme SIA „Fulgura“, kuris buvo galutinis Krovinio gavėjas, atžvilgiu yra pareiškęs ieškinį su turtiniais reikalavimais. Tai yra pagrįstas įrodymas byloje, kuriuo remiantis buvo galima daryti daugiau nei tikėtiną išvadą, kad atsakovė pripažino/pripažįsta ginčo netesybų mokėjimo apeliantei prievolę, priešingas teismo traktavimas priimant sprendimą sudaro prielaidas atsakovei nepagrįstai praturtėti. Apeliantė savo pažeistas subjektines teises neabejotinai galėjo ginti reikalaujant iš atsakovės 100 Eur sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kaip minimalių nuostolių (netesybų), papildomai neįrodinėjant tikslaus patirtų nuostolių dydžio.
11. Atsakovė UAB „Vaineda“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad kaip paminėta CMR konvencijoje, siuntėjas atsako tik už tokius nuostolius, kurie atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jos patirti nuostoliai už prastovas yra susiję su netinkamu vežimui reikalingų dokumentų ir informacijos suteikimu. Kadangi apeliantė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų - priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių nuostolių dėl prastovos, atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Apeliantė klaidina teismą, nurodydama, jog Sutartyje įtvirtinta nuostata dėl prastovų nemokėjimo buvo neteisingai išaiškinta pirmosios instancijos teismo. Sutartyje įtvirtinta sąlyga eliminuoja bet kokią atsakovės atsakomybę, jeigu prastovos yra nulemtos muitinės veiksmų. Apeliantė net neįrodinėjo susidariusio žalos dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantės reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovė sąskaitos - faktūros visiškai nepripažino, o atlikdama mokėjimą suklydo, ką labai aiškiai nurodė teismo posėdžio metu. Prastovos turi būti įrodytos gavėjo patvirtintais prastovų lapais, į bylą pateiktas prastovos lapas net nėra tinkamai supildytas. Byloje nėra jokių įrodymų, o jų ir būti negali, jog ginčo krovinys buvo konfiskuotas būtent dėl atsakovės kaltės, nepateikus vežimui reikalingų dokumentų ar informacijos. Apeliantė apeliaciniame skunde pateikia tokią nuomonę, jog šalių elgesys apeliantei pareikalavus apmokėti prastovas (jų apmokėjimas) turėjo būti vertinamas kaip sutarties sąlygų pakeitimas, su šia nuomone nėra jokio pagrindo sutikti. Apeliantė, grįsdama savo patirtus nuostolius dėl to, kad jai priklausanti transporto priemonė 43 dienas praleido muitinėje nurodo, kad negavo pajamų, turėjo mokėti darbo užmokestį vairuotojui bei apmokėti fitosanitarinės kontrolės išlaidas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikia. Apeliantės nesieja jokie teisiniai santykiai su SIA „Fulgura“, kadangi ji turi tiesioginį sutartinį santykį tik su atsakove.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė SIA „VG-UNION“ ir atsakovė UAB „Vaineda“ 2022 m. rugsėjo 2 d. sudarė krovinio vežimo sutartį Nr. V202201783, kurios pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimą pervežti FTL surenkamąsias medines konstrukcijas, o ieškovei pristačius krovinius, atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 600 Eur per 30 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros originalo ir CMR važtaraščio gavimo dienos. Byloje pateiktas 2022 m. rugsėjo 12 d. CMR važtaraštis, patvirtina, jog ieškovė tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sutartyje nurodytoje vietoje ir susitartais terminais, 2022 m. rugsėjo 7 d. krovinys buvo pakrautas ir 2022 m. rugsėjo 12 d. pristatytas. Iš byloje pateikto prastovos lapo nustatyta, jog ieškovei pristačius krovinį, 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškovė su sunkvežimiu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo vykdoma išmuitinimo procedūra, kuri truko 43 dienas. Ieškovė išrašė atsakovei 2022 m. lapkričio 4 d. sąskaitą Nr. 2022/220 1 781,50 Eur sumai, apmokėjimo data iki 2022 m. gruodžio 4 d. Sumą sudaro: krovinio vežimo kaina – 1 600 Eur; fitosanitarinė kontrolė - 31,50 Eur; prastova – 150 Eur. 2022 m. lapkričio 4 d. ieškovė atsakovei išrašė sąskaitą Nr. 2022/221 4 300,00 Eur sumai, apmokėjimo data iki 2022 m. gruodžio 4 d. Byloje pateiktas 2023 m. kovo 7 d. pranešimas dėl kredito patvirtina, jog atsakovė pervedė ieškovei 2 150 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „dalinis mokėjimas“. 2022 m. lapkričio 25 d. mokėjimu ieškovei buvo pervesta 1781,50 Eur.
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl 2 150 Eur skolos, 94,24 Eur palūkanų, 40 Eur išlaidų už skolos administravimo/išieškojimo kompensavimo, 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų. CMR konvencijoje reglamentuojamos vežėjo ir siuntėjo pareigos. Konvencijos nuostatų prasme vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti. Sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su aprūpinimu vežimui reikalingais dokumentais, ir atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo yra nustatyti CMR konvencijos 11 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti; vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas; vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą. Aptariamo straipsnio prasme siuntėjas privalo pasirūpinti visais reikiamais dokumentais: importo ir eksporto leidimais, kilmės sertifikatais ir bet kuriais kitais dokumentais, kurių reikalaujama įvažiuojant į atitinkamos valstybės teritoriją. Tuo tarpu vežėjas atsakingas tik už jam perduotų ir važtaraštyje minimų dokumentų praradimą ar neteisingą panaudojimą, bet iš jo negali būti išieškoma žalos atlyginimo daugiau, nei būtų išieškota krovinio praradimo atveju (Konvencijos 11 straipsnio 3 punktas).
15. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo. Apeliantės nuomone, Sutarties 3.3 punktas apėmė ir sąlygą dėl ginčo prastovų mokėjimo apeliantei. Sutarties 3.3 p. šalys susitarė, kad „užsakovas pavėlavęs pateikti krovinį gabenimui ar vežėjas pavėlavęs atvykti į krovinio pakrovimo vietą, privalo atlyginti kitos šalies nuostolius, kurių sutartinė kaina yra 100 eurų už kiekvieną uždelstą parą, o jei nuostoliai didesni, tai faktiškai patirtus nuostolius. Tokiu atveju nuostolių dydis nustatomas pagal juos patvirtinančius dokumentus. Užsakovas neatsako vežėjui už prastovas ir išlaidas, jeigu jos yra susijusios su muitinės ar kitų valstybinių įstaigų veiksmais. Užsakovas neatsako vežėjui už prastovas, jei neveikia muitinės sistemos“. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Sutartimi minimalius 100 Eur per dieną nuostolius šalys nusimatė tik užsakovui pavėlavus pateikti krovinį gabenimui ar vežėjui pavėlavęs atvykti į krovinio pakrovimo vietą. Atkreiptinas dėmesys, jog sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad užsakovas neatsako vežėjui už prastovas ir išlaidas, jeigu jos yra susijusios su muitinės ar kitų valstybinių įstaigų veiksmais. Šiuo atveju ieškovė nuostolius kildina iš prastovų muitinėje, tačiau, kaip jau nustatyta, dėl minimalių nuostolių atlyginimo, atsiradusių dėl prastovos muitinėje, šalys Sutartimi nesusitarė, kas reiškia, kad ieškovė, siekdama, kad jai būtų atlyginti dėl prastovų muitinėje patirti nuostoliai, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.
16. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-08-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Šiuo atveju byloje ieškovė neįrodinėjo nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai.
17. Apeliantė teigia, kad atsakovės elgesys apeliantei pareikalavus apmokėti tokias prastovas (jų apmokėjimas) turėjo būti vertinamas kaip Sutarties sąlygų pakeitimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023). Nagrinėjamu atveju, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl sutarties sąlygų keitimo, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovei nesirėmus šiais argumentais pirmosios instancijos teisme bei pirmosios instancijos teismui jų nevertinus, šie apeliacinio skundo argumentai negali būti apeliacijos nagrinėjimo objektu.
18. Apeliantė nurodo, kad atsakovė sąskaitos-faktūros niekada neginčijo bei jokių priekaištų dėl to, kad prastovos neva yra skaičiuojamos nepagrįstai apeliantei niekada nereiškė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė byloje laikėsi vieningos pozicijos, kad sąskaitos - faktūros nepripažino, o atlikdama mokėjimą suklydo. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovė buvo sutarties rengėja, taigi ir Sutarties 3.3 punkto sąlygas pasiūlęs asmuo, todėl kilus ginčui dėl Sutarties 3.3 punkto sąlygų aiškinimo, ji turėjo būti aiškinama ne atsakovės, o jas priėmusios šalies - apeliantės naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė negali būti laikytina silpnesniąja sutarties šalimi, kadangi abi šalys yra juridiniai asmenį, sandorį sudarė verslo tikslais, šalys yra savo srities profesionalai, jiems kaip verslininkams yra keliami didesni atsakingumo bei rūpestingumo reikalavimai.
19. Apeliantė teigia, kad teismas padarė esminį materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos medžiaga patvirtina, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
21. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovei iš ieškovės priteisiant 1 742,40 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovės SIA „VG-UNION“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Vaineda“, juridinio asmens kodas 183723126, iš ieškovės SIA „VG-UNION“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 742,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Dainius Rinkevičius