Administracinė byla Nr. A-821-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00020-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.1; 2.7; 9.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos Palangos medžiotojų klubo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Palangos medžiotojų klubo skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas asociacija Palangos medžiotojų klubas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 21–23), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD, atsakovas) 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (11.7)-LV10-314 dalį dėl 25 619,4 Lt baudos skyrimo bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti paskirtą 2 846,6 Lt baudą, įskaitant 1 539,75 Lt už permokėtas kitas miškų plotų kategorijas.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos RAAD pareigūnas surašė 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktą Nr. (6)-LT1-272 už 2013 metais deklaruotus mažesnius plotus, negu nustatyta 2013 m. rugsėjo 19 d. leidime Nr. LG2-84 naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, ir paskaičiavo 10 kartų didesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius, viso 28 466 Lt. Pareiškėjas 2014 m. spalio 30 d. atsakovui pateikė pastabas dėl surašyto patikrinimo akto, į kurias nebuvo atsižvelgta, o patikrinimo aktas buvo patvirtintas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (11.7)-LV10-314, paliekant galioti 28 466 Lt mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Pareiškėjas nesutiko su tokiu sprendimu, kadangi buvęs asociacijos prezidentas 2008 m. Medžioklės plotų vieneto „Palanga“ medžioklėtvarkos projektą (toliau – ir Medžioklėtvarkos projektas) perdavė po ilgų ginčų tik 2014 m. kovo mėnesį, pasibaigus medžioklės sezonui. Mokesčiai už 2013 m. valstybinius gamtos išteklius buvo paskaičiuoti ir 2014 m. sausio 24 d. priduoti remiantis ankstesnių metų deklaracijomis. Taigi mokestis už valstybinius gamtos išteklius buvo neteisingai paskaičiuotas dėl subjektyvių priežasčių, todėl turi būti sumažintas. Be to, skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į faktines aplinkybes dėl nemedžiojamų plotų, nes miškai yra masiškai kertami, padarytas naujas Palanga-Liepoja plentas, miškuose atstatyta daug sodybų. Atsakovas paskaičiavo nedeklaruotus plotus – deklaruotus mažesnius plotus, nei nurodyta Medžioklėtvarkos projekte, todėl susidarė 1 306,85 Lt permoka, kuri remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalimi turi būti įskaitoma. Skundžiamame sprendime paskaičiuotas 10 kartų padidintas mokesčio tarifas medžiotojų klubui, turinčiam tik 24 narius ir nevykdančiam jokios ūkinės – finansinės veiklos, negaunančiam jokio pelno, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisės aktuose numatyta galimybė ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas. Atsakovas nepagrįstai taikė Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į tai, kad dėl pareiškėjo veiksmų nebuvo padarytas neigiamas poveikis aplinkai, gamtai, nebuvo neteisėtai naudojami valstybės ištekliai.

Atsakovas Klaipėdos RAAD atsiliepime (b. l. 27–30) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, kad pareiškėjas, deklaruodamas mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius už 2013 metus, deklaravo mažesnius medžioklės plotus, negu nustatyta 2013 m. rugsėjo 19 d. leidime Nr. LG2-84 bei Medžioklėtvarkos projekte, todėl juos apmokestino didesniu tarifu. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies pagrindu pareiškėjas apskaičiuoja ir turi sumokėti mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktą (leistą) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad atlikus mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius apskaičiavimo teisingumo patikrinimą buvo nustatyti nedeklaruoti medžioklės plotai, todėl vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi už nedeklaruotus medžioklės plotus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 28 466 Lt (įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10). Pažymėjo, jog pareiga teisingai deklaruoti medžioklės plotus yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Pareiškėjas deklaruodamas mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius už 2013 m. deklaravo mažesnius medžioklės plotus, todėl pagrįstai jie buvo apmokestinti didesniu tarifu.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu (b. l. 68–72) pareiškėjo asociacijos Palangos medžiotojų klubo skundą tenkino iš dalies: Klaipėdos RAAD 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (11.7)-LV10-314 patvirtintą mokestį už nedeklaruotus 2013 metais naudotus medžioklės plotus sumažino iki 4 122,16 Eur.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (2002 m. birželio 20 d. įstatymas Nr. IX-966) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad leidimas medžiojamųjų gyvūnų ištekliams naudoti – dokumentas, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme (1991 m. kovo 21 d. įstatymas Nr. I-1163) nustatyta, jog šio mokesčio objektas yra valstybiniai gamtos ištekliai. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išgaunantys Lietuvos Respublikos valstybinius gamtos išteklius (Įstatymo 2 str.). Juridiniai ir fiziniai asmenys moka nustatyto dydžio mokesčius pagal paimtų arba potencialiai galimų išgauti (sunaudoti) gamtos išteklių kiekį ir kokybę (Įstatymo 3 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsniu, mokestis už valstybinius gamtos išteklius administruojamas pagal šį įstatymą. Mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį (MAĮ 2 str. 15 d.).

Klaipėdos RAAD Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, atlikusi planinį asociacijos Palangos medžiotojų klubo dokumentacijos patikrinimą už 2013 metų II pusmečio ir 2014 metų I pusmečio sezonus bei mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą apskaičiavimo už 2013 metus teisingumą, 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktu Nr. (6)-LT1-272 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, kad asociacija Palangos medžiotojų klubas deklaravo mažesnius medžioklės plotus negu nustatyta 2013 m. rugsėjo 19 d. leidime naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete Nr. LG2-84 (toliau – ir 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidimas) bei Medžioklėtvarkos projekte. Konstatuota, kad tuo pažeistos Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatos. Patikrinimo akte nustatyti šie nedeklaruoti medžioklės plotai pagal kategorijas: 445,5 ha I kategorijos; 869 ha IV kategorijos; 3 503,2 ha VI kategorijos ir, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotus medžioklės plotus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 8 244,32 Eur (28 466 Lt).

Rašytine bylos medžiaga ir proceso šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad Klaipėdos RAAD 2013 m. rugsėjo 19 d. asociacijai Palangos medžiotojų klubui išdavė 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidimą, kuris suteikia pareiškėjui teisę medžioti medžioklės plotų vienete, esančiame Kretingos rajono ir Palangos miesto savivaldybėse. Pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidimo priedą Nr. 1.3 – lentelę apie medžioklės plotų paskirstymą kategorijomis pagal tinkamumą medžiojamiems gyvūnams gyventi ir veistis bei pagal medžioklės plotų vieneto asociacijos Palangos medžiotojų klubo medžioklėtvarkos projektą, kurį 2008 metais parengė Lietuvos valstybinis miškotvarkos institutas ir jį 2009 m gruodžio 14 d. suderino su Klaipėdos RAAD, 1.1 lentelėje asociacijos Palangos medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete, esančiame Kretingos rajono savivaldybėje, yra šios kategorijos medžioklės plotai: I kategorijos – 494,9 ha; II kategorijos – 276,2 ha; III kategorijos –312,4 ha; IV kategorijos –1 008,2 ha; V kategorijos – 0; VI kategorijos – 6 874,4 ha; VII kategorijos – 60,1 ha. Atlikus mokesčio apskaičiavimo teisingumo patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjas už 2013 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. sausio 24 d. pateiktoje deklaracijoje deklaravo 179 ha I kategorijos, 478 ha II kategorijos, 1 598 ha III kategorijos, 490 ha IV kategorijos, 4 227 ha VI kategorijos ir 154 ha VII kategorijos medžioklės plotų. Tokiu būdu, Patikrinimo akte pagrįstai nustatyti nedeklaruoti medžioklės plotai pagal kategorijas: I kategorijos – 445,5 ha, IV kategorijos – 869 ha; VI kategorijos –3 503,2 ha. Pareiškėjas dėl šios faktinės aplinkybės jokių paneigiančių įrodymų teismui nepateikė ir teismas jų nenustatė.

Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Vadovaujantis minėta nuostata, pareiškėjui už nedeklaruotus medžioklės plotus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – viso 8 244,32 Eur (28 466 Lt).

Skundžiamu 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (11.7)-LV10-314 Klaipėdos RAAD patvirtino Patikrinimo akto dalį dėl mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą apskaičiavimo teisingumo, t. y. patvirtino, kad pagrįstai už nedeklaruotus medžioklės plotus paskaičiuotas 8 244,32 Eur (28 466 Lt) mokestis.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių dėl faktinių bylos aplinkybių nėra, tačiau pareiškėjas skundžiamą sprendimą ginčija dėl paskaičiuoto mokesčio dydžio neadekvatumo padarytam pažeidimui, remdamasis mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos duomenų pateikimo aplinkybėmis, pareiškėjo finansine padėtimi bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl teismas turi įvertinti, ar nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundo tenkinimui. Taip pat laiko, kad yra permoka, todėl atsakovas apskaičiuodamas baudą privalėjo šią permoką išskaičiuoti iš mokėtinos sumos ir šią sumą, t. y. 1 539,75 Lt, iš indeksavimo koeficiento.

Pagrindinius mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (tarp jų ir medžiojamųjų gyvūnų išteklius) apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarkos aspektus reguliuoja Įstatymas. Valstybiniai gamtos ištekliai, esantys mokesčio objektu, detalizuoti Įstatymo 4 straipsnyje, kurio 3 punkte numatyta, kad mokesčio objektu yra medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, išskyrus biologinio profilio mokslo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 3 priede nustatytą mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklius tarifą pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktą (leistą) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį.

Atitinkami medžioklės plotai, teisė jais naudotis suteikiami leidimais medžiojamų gyvūnų ištekliams naudoti. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią leidimas medžiojamų gyvūnų ištekliams naudoti – dokumentas, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka suteikia teisę naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete bei šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numatanti, kad teisę naudoti laisvėje esančių medžiojamų gyvūnų išteklius suteikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai išduodami leidimą naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad išduodamame leidime naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete turi būti nurodoma: 1) medžioklės plotų vienetas ir medžioklės plotų naudotojas, kuriam išduodamas leidimas; 2) sąlygos ir apribojimai dėl žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo medžiojant; 3) leidimo galiojimo laikas, jo panaikinimo bei galiojimo pratęsimo sąlygos; 4) medžioklės tvarkos projektu nustatytos medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos. Aptartų teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad galutinis teisę naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius suteikiantis dokumentas yra leidimas naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius, todėl mokestis už medžiojamų gyvūnų išteklius turi būti apskaičiuojamas remiantis jame esančiais duomenimis ir nagrinėjamoje byloje toks dokumentas yra 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidimas.

Nors pareiškėjas teigia, kad asociacijos Palangos medžiotojų klubo finansininkas, nežinodamas apie pasikeitusius deklaruojamus plotus, 2014 m. sausio 24 d. deklaracijoje nurodė ankstesniame leidime buvusius duomenis, kadangi buvęs prezidentas R. Ž. neteikė dokumentų, tačiau teismas nežinojimo argumentą pripažino nepagrįstu. Pareiškėjas skunde nurodė, kad minėtas asmuo deklaracijas pildė nuo 2003 metų, todėl teismas preziumavo, jog jam žinoma deklaracijų pildymo tvarka. Pažymėjo ir tai, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančioje mokesčio už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, neišskiriama tyčinė ar netyčinė kaltės forma, tik nustatyta, kad mokestis šiuo atveju apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 1, 2, ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Teismas, svarstydamas skundžiamu sprendimu patvirtintame Patikrinimo akte nustatyto mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą sumažinimą, vertino tai, kad pagal pirminę mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją už 2013 metus, kurią pareiškėjas pateikė 2014 m. sausio 24 d., buvo paskaičiuota 4 989 Lt mokesčio suma, o paskaičiavus medžioklės plotų kategorijos ir medžioklės plotų dydžius pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidimą susidaro 2 846,6 Lt mokesčio suma, kas leidžia daryti išvadą, jog realiai valstybės biudžetui buvo permokėta 2 142,4 Lt suma, dėl kurios pareiškėjas turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl permokos grąžinimo. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjui paskaičiuotas nesumokėtas 2 846,6 Lt (824,43 Eur) mokestis indeksuotas didesniu tarifu ir yra 8 244,32 Eur (28 466 Lt). Pareiškėjas teigė, jog paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 8 244,32 Eur sumai yra neadekvatus, neproporcingas, nes žala valstybei nepadaryta, kadangi buvo permokėta už kitas miškų plotų kategorijas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.

Nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjo veiksmus, reikšminga aplinkybe pripažinta tai, jog asociacija Palangos medžiotojų klubas iki klaidingos deklaracijos pateikimo tinkamai deklaruodavo medžioklės plotus ir mokėjo atitinkamus mokesčius, todėl pripažinta, kad pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti dalį naudojamų medžioklės plotų ir turėti mokestinės naudos. Dėl deklaraciją pildžiusio asmens neatidumo, galimai susijusio su jo senyvu amžiumi bei nesutarimų pačiame klube aptariamoje deklaracijoje buvo pateikti klaidingi duomenys apie medžioklės plotus, nurodant ne 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidime pateiktą medžioklės plotų paskirstymą kategorijomis pagal tinkamumą medžiojamiems gyvūnams gyventi ir veistis, tačiau prieš tai buvusiame 2003 m. leidime, todėl imperatyvių reikalavimų aplinkosaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu. Taip pat teismas atsižvelgė ir į pareiškėjo veiklos pobūdį (pareiškėjas nevykdo ūkinės-finansinės veikos) bei į finansinę padėtį. Iš byloje pateikto kasos knygos išrašo matyti, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo 7 830 Lt pajamų bei 8 038,78 Lt išlaidų. Taip pat teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad valstybei žala nepadaryta, kadangi yra permoka, nes buvo sumokėta 2013 metais daugiau už kitos kategorijos medžioklės plotus.

Aptartų aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos RAAD 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (11.7)-LV10-314 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokestį už nedeklaruotus 2013 metais naudotus medžioklės plotus sumažino iki 4 122,16 Eur.

III.

Pareiškėjas asociacija Palangos medžiotojų klubas apeliaciniu skundu (b. l. 74–76) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Pareiškėjas nurodo, kad Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog permokėta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius suma MAĮ nustatyta tvarka grąžinama (įskaitoma). Pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. VA-43 patvirtintų Mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 9.1.1. punktu, be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo mokesčio permoka (skirtumas) įskaitoma Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių mokestinėms nepriemokoms padengti Įskaitymo taisyklių nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjo teigimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, valstybės biudžetui permokėta suma turėjo būti perskaičiuota ir permokėtas mokestis už kitas miškų kategorijas turėjo būti įskaitytas be atskiro pareiškėjo prašymo. Vadinasi, turėjo būti nustatyta, kad pareiškėjo nesumokėti mokesčiai yra 203,95 Eur (2 846,6 Lt – 2 142,4 Lt).

Pareiškėjas savo skunde nurodytus detalius paskaičiavimus, pagal kuriuos permoka sudaro 1 306,85 Lt už deklaruotus didesnius II, III ir VII kategorijos miškų plotus. Atsižvelgiant į tai, bauda turėjo būti sumažinta iki 446 Eur (1 539,75 Lt) dydžio. Teismas rėmėsi medžioklės plotų vieneto 1.1 lentele, kurioje nurodyti dar mažesni medžioklės plotai nei yra nurodyta 2014 m. rugsėjo 30 d. Patikrinimo akte. Tokiu atveju skaičiuotina, kad pareiškėjo nedeklaruoti plotai sudaro: I kategorijos – 315,9 ha, IV kategorijos – 518,2 ha, VI kategorijos – 2 647,4 ha. Atitinkamai ir atsakovo paskaičiuota bauda turi būti sumažinta. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas dėl šių skundo motyvų dėl permokos užskaitymo bei nurodytų permokėtų lėšų paskaičiavimų nepasisakė (tik nurodė abstraktų teiginį, kad 2 142,4 Lt permoka turi būti grąžinama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

Teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjui už nedeklaruotus 2013 m. naudotus medžioklės plotus skirtą baudą sumažino iki 4 122,16 Eur, t. y. sumažindamas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą iki 5. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka, nes, pirma, nedeklaruodamas medžiojamųjų plotų, pareiškėjas neturėjo tikslo nuspėti dalies naudojamų medžioklės plotų ir turėti mokestinės naudos; antra, pareiškėjas yra ne pelno siekianti organizacija, išsilaikanti tik iš surenkamų mokesčių, todėl jam skirta sankcija yra per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų (pareiškėjas pajamų negauna, turi tik 24 narius). Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė nustačius mokestinę nepriemoką pateikti patikslintą deklaraciją ir sumokėti nustatytą nepriemoką už neteisingai deklaruotus medžioklės plotus, kaip tai nustatyta MAĮ 136 straipsnio 1 dalyje. Teismas dėl pastarųjų motyvų, kurie buvo išdėstyti pareiškėjo pateiktame skunde, išvis nepasisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos RAAD 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (11.7)-LV10-314 dalies teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjui 2013 m. rugsėjo 19 d. išduotas leidimas Nr. LG2-84 naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete.

Klaipėdos RAAD Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, atlikusi planinį asociacijos Palangos medžiotojų klubo dokumentacijos patikrinimą už 2013 metų II pusmečio ir 2014 metų I pusmečio sezonus bei mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą apskaičiavimo už 2013 metus teisingumą, 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktu Nr. (6)-LT1-272 nustatė, kad asociacija Palangos medžiotojų klubas deklaravo mažesnius medžioklės plotus negu nustatyta 2013 m. rugsėjo 19 d. leidime naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete Nr. LG2-84 bei Medžioklėtvarkos projekte ir surašė 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktą Nr. (6)-LT1-272. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotus medžioklės plotus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 28 466 Lt (Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10).

Pagal pirminę mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją už 2013 metus, kurią pareiškėjas pateikė 2014 m. sausio 24 d., buvo paskaičiuota 4 989 Lt mokesčio suma, o paskaičiavus medžioklės plotų kategorijos ir medžioklės plotų dydžius pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidimą susidarė 2 846,6 Lt mokesčio suma, todėl valstybės biudžetui buvo permokėta 2 142,4 Lt suma.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos RAAD 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (11.7)-LV10-314 dalį dėl 25 619,4 Lt baudos skyrimo bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti nurodytą 2 846,6 Lt mokestį, įskaitant 1 539,75 Lt už permokėtas kitas miškų plotų kategorijas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: Klaipėdos RAAD 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (11.7)-LV10-314 patvirtintą mokestį už nedeklaruotus 2013 metais naudotus medžioklės plotus sumažino iki 4 122,16 Eur.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad valstybės biudžetui permokėta suma turėjo būti perskaičiuota ir permokėtas mokestis už kitas miškų kategorijas turėjo būti įskaitytas be atskiro pareiškėjo prašymo, todėl turėjo būti nustatyta, kad pareiškėjo nesumokėti mokesčiai yra 203,95 Eur (2 846,6 Lt – 2 142,4 Lt). Atitinkamai bauda turėjo būti sumažinta iki 446 Eur.

Teisėjų kolegija su minėtu argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats pateikė deklaraciją, kurioje 2013 metais deklaravo mažesnius negu numatyta 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidime medžioklės plotus. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Taigi būtent nedeklaruotas gamtos išteklių kiekis yra pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą didesnį mokesčio tarifą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas deklaravo mažesnius medžioklės plotus negu numatyta 2013 m. rugsėjo 19 d. Leidime ir už nedeklaruotus plotus buvo apmokestintas didesniu tarifu. Tai, kad pareiškėjas turėjo permoką už kitus plotus, minėto vertinimo nekeičia, nes tai nekeičia fakto, kad pareiškėjas tam tikrų medžioklės plotų nedeklaravo ir didesnis tarifas pritaikytas būtent už nedeklaruotus plotus. Todėl pareiškėjo nurodomas argumentas, kad mokestis už nedeklaruotus plotus turėjo būti sumažintas pareiškėjo permokos suma, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog jam nebuvo suteikta galimybė nustačius mokestinę nepriemoką pateikti patikslintą deklaraciją ir sumokėti nustatytą nepriemoką už neteisingai deklaruotus medžioklės plotus, kaip tai nustatyta MAĮ 136 straipsnio 1 dalyje.

MAĮ 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustato mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčių deklaracijos ar kito dokumento trūkumų arba šie dokumentai prieštarauja kitai apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį pranešimą pasiūlydamas ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus. Rašytinis pranešimas paprastai įteikiamas tuo atveju, jei su mokesčių mokėtoju nepavyksta susitarti žodžiu. Minėtas straipsnis yra įtvirtintas MAĮ skyriuje „Mokestinis tyrimas“ ir reglamentuoja mokestinio tyrimo atlikimą. Tuo tarpu pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir surašytas 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktas, kuris buvo patvirtintas skundžiamu Klaipėdos RAAD 2014 m. lapkričio 28  sprendimu Nr. (11.7)-LV10-314 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Todėl normos, skirtos mokestiniam tyrimui, šiuo atveju nėra aktualios, o pareiškėjo argumentai, jog jam nesuteikta galimybė pateikti patikslintą deklaraciją, atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju aktualu taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui apskaičiuotą mokestį pagal didesnį tarifą sumažino iki 4 122,16 Eur, t. y. mokestį už nedeklaruotus medžioklės plotus padaugino iš koeficiento 5. Pareiškėjas su šiuo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad neturėjo tikslo nuslėpti dalies naudojamų medžioklės plotų ir turėti mokestinės naudos. Pažymi, jog skirta sankcija yra per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Be to, pareiškėjas yra ne pelno siekianti organizacija, išsilaikanti tik iš surenkamų mokesčių. Taigi pareiškėjas vertina, kad apskaičiuotas mokestis neatitinka pažeidimo, kurio padarymu jis prisipažįsta, pobūdžio, todėl mano, jog sankcija yra per griežta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumo. Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas, to neneigia ir pareiškėjas, o jo padarymo aplinkybės nekeičia padarytų veiksmų kvalifikavimo kaip priešingų teisei. Šiuo atveju, nors pareiškėjas neturėjo tikslo gauti mokestinės naudos, yra ne pelno siekianti organizacija ir išsilaiko tik iš surenkamų mokesčių, pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes įvertino, taip pat atsižvelgė į tai, kad valstybei žala nebuvo padaryta, ir pareiškėjui mokestį paskaičiavo pagal dvigubai mažesnį tarifą, t. y. sumažindamas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą koeficientą iki 5. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas yra visiškai pagrįstas, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurios galėtų nulemti kitokį vertinimą, apeliaciniame skunde nenurodė, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, tinkamai patikrino skundžiamo sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos Palangos medžiotojų klubo apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                                      Veslava Ruskan

                                                                      Virginija Volskienė