Civilinė byla Nr. 2-719-538/2010

(Proceso Nr. 2-57-3-00862-2009-4)

                      Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovui J. J., atsakovės atstovui advokatui Daliui Baranauskui teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

n  u  s  t  a  t  ė:

Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą ir prašė  priteisti iš atsakovės 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1963 m. gegužės 28 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis neteko dešinės rankos plaštakos trijų pirštų, buvo gydomas ir 2000 m. rugsėjo 27 d. teisės medicinos specialistų komisija ieškovui konstatavo 35 procentus pastovaus bendro darbingumo netekimą Ieškovas neturtinę žalą dėl sveikatos sužalojimo, t.y. dešinės plaštakos trijų pirštų netekimo vertina 210 000 Lt, neturtinę žalą dėl brolių ir tėvo netekimo vertina 90 000 Lt. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2002 m. birželio 5 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1963 m. gegužės 28 d. įvyko nelaimingas atsitikimas ir priteisė ieškovui iš atsakovės 2408 Lt žalos atlyginimą už pakenkimą sveikatai už laikotarpį nuo 2001 m. vasario 5 d. iki 2002 m. birželio 5 d., nustatė atsakovei pareigą mokėti ieškovui kas mėnesį 35 procentus minimalios mėnesinės algos iki ieškovo gyvos galvos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žalos atlyginimo sumą padidino iki 3462 Lt, kitas Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. birželio 5 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas. Ieškovas prašo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. Nurodė, kad jo plaštaka sužalota negrįžtamai, neteko pagrindinių savo funkcijų, sudarkyta vizualiai. Ieškovui teko patirti ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus netekus artimiausių žmonių, t. y. nelaimingo atsitikimo metu žuvo ieškovo tėvas Z. J. ir broliai E. J. ir J. V. J.. Teismai nustatė, kad už nelaimingą atsitikimą atsakinga atsakovė, kaip Plungės elektros tinklų baro teisių perėmėja. Neturtinė žala kilo dėl nelaimingo atsitikimo, atsakovė šios žalos iki šiol nėra atlyginusi, neturtinė žala yra tęstinio pobūdžio, todėl, atsižvelgdamas į LR CK 1.127 str. 5 d. ieškovas teigia, kad ieškinio senaties termino nėra praleidęs. Ieškovas nurodė, kad TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindų redakcija numatė neturtinės žalos atlyginimą (483 str.) ir atsakovė, kurios veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, turi pareigą ieškovui atlyginti jo patirtą neturtinę žalą. Nurodo, kad atsakovo teiginys, jog neturtinė žala negali būti traktuojama kaip tęstinio pobūdžio, prieštarauja CK 6.250 str. neturtinės žalos sampratai. 

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad neturtinė žala ieškovui galėjo būti padaryta 1963 m. gegužės 28 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą reikia spręsti vadovaujantis neturtinės žalos padarymo metu, t. y. 1963 m. gegužės 28 d., galiojusiais įstatymais, o ne remiantis LR CK normomis. 1963 m. gegužės 28 d. galiojo TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindai, kuriuose nebuvo įtvirtintas neturtinės žalos institutas. Atsakovas taip pat prašo teismo taikyti ieškinio senaties institutą. Nurodė, kad pažeidimas, susijęs su neturtinės žalos atlyginimu, nėra ir negali būti laikomas tęstiniu pažeidimu, nes neturtinės žalos atlyginimas nebūtinai panaikina aplinkybes ar faktus, už kurių buvimą yra atlyginta, o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Nelaimingas atsitikimas įvyko 1963 m. gegužės 28 d., todėl atsakovė daro išvadą, kad teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo J. J. atsirado 1963 m. gegužės 28 d. Nurodė, kad LR CK nustatytos taisyklės dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomos tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių faktinis pagrindas atsiranda įsigaliojus LR CK. Tai pat teigia, kad ieškovas neteisingai daro išvadas dėl neturtinės žalos instituto buvimo TSR Sąjungoje 1963 metais. TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindų redakcijos 483 str. reglamentavo atlyginimą žalos, padarytos asmeniui ar turtui, t. y. minėta teisės norma reglamentavo turtinės žalos atlyginimą padarytą asmens turtui ar sužalojus asmenį. Kad neturtinės žalos atlyginimas nebuvo numatytas ne tik 1964-07-07 įstatymu patvirtintu Civilinio kodekso pirminėse redakcijose, bet ir iki šio kodekso galiojusiose įstatymuose, t.y. TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrinduose, konstatvo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2001 m. vasario 1 d. Kretingos rajono apylinkės teismas 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2002 m. birželio 5 d. panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1963 m. gegužės 28 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu dėl VĮ Klaipėdos elektros tinklai Plungės elektros tinklų padaliniui priklausančios aukštos įtampos elektros perdavimo linijos nukritus laidui ant vielinio gyvulių aparato ir pratekant aptvaro vielomis aukštos įtampos srovei, ieškovui buvo sužalota rankos plaštaka, taip pat nuo elektros srovės žuvo ieškovo tėvas ir du broliai bei J. J. iš atsakovės priteisė 2408 Lt žalos atlyginimą už pakenkimą sveikatai už laikotarpį nuo 2001-02-05 iki 2002-06-05, o nuo 2002-06-05 nustatė atsakovui pareigą mokėti ieškovui kas mėnesį 35 procentus minimalios mėnesinės algos iki ieškovo gyvos galvos. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 8 d priėmė galutinę nutartį, kuria padidino priteistą žalą iki 3462 Lt (b. l. 7).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią įvertino 300 000 Lt. Ieškovas vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki CK įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki CK įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti. Taigi, jeigu iki įsigaliojant CK tam tikri veiksmai ar neveikimas nebuvo pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir šie veiksmai atlikti iki įsigaliojant CK, tai CK normos netaikomos, nors tie veiksmai ir sukėlė žalą galiojant CK, t. y. jeigu tam tikrais veiksmais padaryta neturtinė žala, pagal iki įsigaliojant CK galiojusius teisės aktus, neturėjo būti atlyginta, tai nors ir atsiradusi galiojant CK, ji nebus atlyginta, jeigu ją sukėlę veiksmai atlikti iki įsigaliojant CK. Ši išimtis galioja taikant LR CK 6.250 straipsnį. 1963 m. gegužės 28 d., t. y. nelaimingo atsitikimo metu, galiojo TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindai, todėl teismas daro išvadą, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovės dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas remiantis 1963 m. gegužės 28 d. galiojusia TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindų redakcija, o ne LR CK normomis. Šių pagrindų 12 skirsnyje yra numatytos prievolės, atsirandančios dėl žalos padarymo, tačiau neturtinės žalos atlyginimas nebuvo galimas jokiais atvejais ir įstatymuose bei kituose teisės normose nebuvo įtvirtintas neturtinės žalos institutas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtino, kad 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kuris įsigaliojo nuo 1965 m. sausio 1 d., pirminės redakcijos normose taip pat nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2008). Vadinasi, iki tol galiojusiame TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrinduose neturtinės žalos institutas nebuvo numatytas, todėl tenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teisinio pagrindo (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 47 str. 2 d.).

Dėl ieškinio senaties termino.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad 1963 m. geguės 28 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo nustatytas Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. birželio 2 d. nutartimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. sausio 8 d. nutartimi šią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Ieškovas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui pateikė 2009-08-25. LR CK 1. 125 str. 8 d. nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas apie pažeistą teisę sužinojo 2003 m. sausio 8 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį, todėl ieškinį dėl žalos atlyginimo privalėjo teismui pateikti per trejus metus, t.y. iki 2006-01-08. Ieškovas teismui nepateikė prašymo pratęsti ieškinio senaties terminą, todėl kostatuotina, kad ieškovas J. J. praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimui dėl žalos atlyginimo (LR CK 1.125 str. 8 d.)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, be to, reikalavimas priteisti iš atsakovės neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl ieškinys atmestinas (LR CK 1.125 str. 8 d, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 47 str. 2 d.).

Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė iš ieškovo prašo priteisti 4 840 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, teismo posėdžių skaičius nėra didelis, bei į ieškovo materialinę padėtį, iš ieškovo atsakovei priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str.).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263?270 str.,

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a

              ieškovo J. J. ieškinį atmesti.

              Priteisti iš J. J. 1000 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų AB „Vakarų skirstomieji tinklai“.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                       Almantas Padvelskis