Civilinė byla Nr. e2S-234-642/2019

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07889-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.8.3.1; 3.4.2.8.3.2;

3.4.2.8.3.3; 3.4.2.10.2

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Danės būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“, uždaroji akcinė bendrovė „Rome Law“, T. Š., R. Z., antstolis Jonas Petrikas, antstolis Giedrius Jonauskas, antstolė Brigita Tamkevičienė, Klaipėdos apskrities VPK KPB, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartimi V. T. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas D. G.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 11 d., 2018 m. liepos 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimis patvirtinti V. T. kreditorių reikalavimai.

2.       Pareiškėjo bankroto administratorius D. G. pateikė teismui prašymą patvirtinti V. T. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą, nes kreditoriai plano nepatvirtino ir nepateikė jokių pasiūlymų dėl mokumo plano. Nurodo, kad administratorius 2018 m. liepos                     24 d. sušaukė pirmąjį kreditorių susirinkimą, kuriame nebuvo patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas. Kreditorės akcinės bendrovės SEB banko atstovas pateikė vieną pastabą / pasiūlymą dėl administratoriaus atlyginimo, administravimo išlaidų sumažinimo ir didesnių sumų kreditoriams paskirstymo. Administratorius atsižvelgęs į akcinės bendrovės SEB banko pateiktą pasiūlymą savo ataskaitoje nurodė konkrečias priežastis, dėl ko atlyginimas neturėtų būti mažinamas. Taip pat administratorius savo nuožiūra pakoregavo informacijos teikimo tvarką, dėl kurios nebuvo pritarta dėl neaiškių priežasčių. Pakartotinis kreditorių susirinkimas sušauktas 2018 m. liepos  27 d., jame dalyvavo tik vienas kreditorius – kreditorės R. Z. atstovė, visi likę kreditoriai buvo neaktyvūs ir nedalyvavo susirinkime.

3.       Pareiškėjas V. T. teismo posėdžio metu prašė klausimą dėl pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo palikti nenagrinėtą, nes planą ketina tikslinti ir pakartotinai teikti svarstyti kreditorių susirinkimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo V. T. prašymą tenkino ir prašymą dėl 2018 m. liepos 25 d. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo paliko nenagrinėtą. Teismas nutartį grindė šiais motyvais:

4.1.                      Pareiškėjo mokumo atkūrimo planui kreditorių susirinkime nebuvo pritarta iš esmės dėl administratoriaus atlyginimo, administravimo išlaidų sumažinimo bei didesnių sumų kreditoriams paskirstymo. Kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas siūlė nustatyti bendrą 1800 Eur (įsikaitant ir mokėtinus mokesčius) sumą administravimo išlaidoms visam 3 metų laikotarpiui. Kreditorė R. Z. prašė mokumo atkūrimo plano netvirtinti dėl nepagrįstų administravimo išlaidų sumų, praleisto termino pateikti plano projektą susipažinti kreditoriams iki svarstymo kreditorių susirinkime.

4.2.                      Teismas, įvertinęs tarp pareiškėjo ir jo kreditorių kilusį ginčą dėl pareiškėjo mokumo atkūrimo plano, padarė išvadą, kad plano tikslinimas ir jo svarstymas kreditorių susirinkime atitiks tiek pareiškėjo, tiek jo kreditorių interesus. Dėl administratoriaus atlyginimo ir išlaidų dydžio pagrįstumo kreditoriai turės galimybę pasisakyti ir įvertinti svarstydami patikslintą pareiškėjo mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano projektą įstatymo nustatyta tvarka.

4.3.                      Teismas atmetė suinteresuoto asmens R. Z. argumentus dėl plano pateikimo teismui terminų praleidimo, nes 2018 m. liepos 16 d. teisėjos rezoliucija pratęstas terminas pareiškėjui pateikti mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo plano projektą iki 2018-08-29. Taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens R. Z. argumentai dėl pareiškėjo disponuojamų lėšų, nenurodytų plane, nėra pagrįsti įrodymais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nepatvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo plano ir bylą nutraukti. Atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo grindžia tokiais motyvais:

5.1.                      Teismas, gavęs mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, turi patikrinti tokio atsisakymo priežastis ir, atsižvelgęs į bankroto administratoriaus išvadą bei nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesus, tokį planą patvirtinti arba jo netvirtinti. Kreditoriai nepritarė pareiškėjo mokumo atkūrimo planui, nes nesutiko su jame nurodytomis administravimo išlaidomis, administratoriaus atlyginimu, kreditoriams skiriamomis sumomis ir dėl to, kad mokumo atkūrimo planas pateiktas pažeidžiant įstatyme nustatytą 4 mėnesių terminą. Teismas nepagrįstai nevertino priežasčių, dėl kurių kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo planui.

5.2.                      Pareiškėjas pažeidė kreditorių susirinkimo sušaukimo terminus bei mokumo atkūrimo plano pakartotinio svarstymo procedūras, nes planas pateiktas praleidus 4 mėnesių terminą, o teismo 2018 m. liepos 16 d. rezoliucija, kuria pratęstas mokumo atkūrimo plano pateikimo terminas, nemotyvuota. Terminas gali būti pratęstas, kai ginčijami kreditorių reikalavimai ir kai tikslinamas plano projektas. Šiuo atveju nebuvo nė vienos iš sąlygų.

5.3.                      Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas, nustatęs, jog kreditorių susirinkimo pakartotinio nepritarimo mokumo atkūrimo planui priežastys patenka į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų apimtį, privalėjo netvirtinti mokumo atkūrimo plano, o ne palikti prašymą nenagrinėtą. 

5.4.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad bankroto administratorius nesilaikė mokumo atkūrimo plano tikslinimo procedūros, pakartotinius kreditorių susirinkimus sušaukė pažeisdamas įstatyme nustatytus terminus.

6.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkintinas

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8.       Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, tvirtinimo klausimo ir, pareiškėjui prašant bei nurodžius, kad jis tikslins mokumo atkūrimo planą dar kartą, prašymą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo paliko nenagrinėtą.

9.       Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo kreditorių sąrašas. 2018 m. liepos 13 d. teisme gautas bankroto administratoriaus prašymas pratęsti terminą mokumo atkūrimo planui pateikti, nes 2018 m. gegužės 11 d. nutartį jis gavo tik 2018 m. liepos 9 d. Administratoriaus prašymas dėl termino pratęsimo buvo patenkintas 2018 m. liepos 16 d. teisėjos rezoliucija. 2018 m. liepos 24 d. vykęs pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė bankrutuojančio asmens V. T. mokumo atkūrimo plano projektui. Pareiškėjas planą patikslino, tačiau 2018 m. spalio 27 d. vykęs antrasis kreditorių susirinkimas nepritarė ir patikslintam pareiškėjo plano projektui. Patikslintas plano projektas, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, buvo pateiktas teismui tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo paliko nenagrinėtą.

10.       Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo plano netvirtinti, nes praleistas 4 mėnesių terminas, per kurį mokumo atkūrimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui, o teismas šį terminą nepagrįstai pratęsė 2018 m. liepos 16 d. rezoliucija. Ši skundo nuostata nepagrįsta.

11.       Teismui nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano, bankroto byla nutraukiama pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Remiantis minėto straipsnio 1 punktu, bankroto byla yra nutraukiama tuo atveju, kai teismui laiku nepateikiamas tvirtinti plano projektas. Pagal FABĮ 8 straipsnio 5 dalį plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Taigi maksimalus terminas nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano pateikimo teismui – 5 mėnesiai. Pažeidus šį terminą bankroto byla turėtų būti nutraukiama FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tačiau bylos nutraukimas yra kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas ne visada būtų suderinamas su FABĮ tikslais.

12.       Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas ir paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Vertinant praleistą terminą mokumo plano projektui pateikti reikia atsižvelgti į praleisto termino trukmę, aplinkybes, kodėl praleistas terminas, pareiškėjo procesinį elgesį, taip pat įvertinti kreditorių (ne)pritarimą plano projektui. Pažymėtina, kad FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra skirtas operatyviai bankroto proceso eigai užtikrinti, o ne pareiškėjui bausti, todėl formalus šios įstatymo nuostatos taikymas gali neatitikti FABĮ tikslų. Nagrinėjamu atveju įvertintina tai, kad pareiškėjo mokumo atkūrimo planas net nebuvo teiktas kreditorių susirinkimui ir vien dėl formalios priežasties nepratęsus šio termino pareiškėjui nepagrįstai būtų apskritai užkirstas kelias bandyti atkurti mokumą bei patenkinti kreditorių interesus. Be to, pirmosios instancijos teismas mokumo atkūrimo plano net nevertino, nes atsižvelgė į pareiškėjo prašymą jį dar kartą patikslinti. Grąžinus mokumo atkūrimo planą pareiškėjui tikslinti nebuvo pagrindo vertinti ir kreditorių nepritarimo mokumo atkūrimo planui priežasčių, o neįvertinus mokumo atkūrimo plano, teismui nebuvo pagrindo jo netvirtinti.

13.       Atsakant į apeliantės skundo argumentą, kad teisėjos rezoliucija dėl termino pratęsimo nemotyvuota, pažymėtina, kad CPK 290 straipsnis reglamentuoja rezoliucijos priėmimą. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kodekse numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama. CPK 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Nagrinėjamu atveju teisėja rezoliucija išsprendė prašymą pratęsti terminą. Teisėjo rezoliucija neprivalo būti motyvuota, jeigu ja yra patenkinamas prašymas, kaip ir buvo šios bylos atveju.

14.       Apeliantė R. Z. atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria prašymas dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo palikta nenagrinėtas, ir prašo mokumo atkūrimo plano netvirtinti, o fizinio asmens bankroto bylą nutraukti.

15.       Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui; tuo tarpu, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

16.       Plano sudarymas, plano projekto tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija, įvertinus parengto mokumo atkūrimo plano projekto atitiktį įstatymo reikalavimams, yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso bankrutuoti siekiančiam fiziniam asmeniui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui; teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-249-313/2016; 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

17.       Kaip jau buvo minėta nutarties 9 punkte, kreditorių susirikinimas du kartus nepritarė pareiškėjo mokumo atkūrimo planui, dėl to administratorius teikė jį tvirtinti teismui. Kreditoriai, išskyrus akcinę bendrovę SEB banką, balsuodami tiek pirmąjį, tiek antrąjį kartą, jokių konkrečių nesutikimo su planu pastabų nenurodė, o tik išreiškė savo poziciją 2018 m. liepos 24 d. ir liepos 27 d. kreditorių susirinkimų balsavimo biuleteniuose. Kreditorė akcinė bendrovė SEB bankas nurodė vienintelę priežastį – per didelis atlyginimas administratoriui ir per didelė administravimo išlaidų suma, palyginti su kreditoriams skirtina mokėti suma, t. y. bendra suma administratoriaus atlyginimui ir administravimo išlaidoms yra 80 Eur per mėn., kreditoriams 101,55 Eur per mėn. Pareiškėjas, pateikęs patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą kreditorių susirinkimui, jokių taisymų neatliko, kreditoriams mokėtinų sumų nedidino, administravimo išlaidų bei administratoriaus atlyginimo nemažino, dėl to kreditoriai mokumo atkūrimo planui nepritarė. Pirmosios instancijos teismas pateikto mokumo atkūrimo plano nevertino, nes atsižvelgė į pareiškėjo prašymą dar kartą patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, palikęs mokumo atkūrimo planą nenagrinėtą ir perdavęs jį pareiškėjui tikslinti bei teikti pakartotinai kreditorių susirinkimui svarstyti, įstatymo nuostatų nepažeidė, priešingai, suteikė pareiškėjui galimybę dar kartą koreguoti planą, atsižvelgiant į kreditorių pastabas. Esminė nepritarimo priežastis buvo administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo disproporcija palyginti su kreditoriams skirtina suma ir tai, kad po pirmojo svarstymo kreditorių susirinkime pareiškėjas jokių korekcijų plane neatliko. Tokiu atveju bankrutuojantis asmuo kartu prisiima riziką, jog, jam nepadarius jokių plano tikslinimą, teismas gali tokio plano ir netvirtinti ar, dar daugiau, bankroto administratorius ar kreditoriai gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, pateikęs patikslintą mokumo atkūrimo plano projektą, iš esmės jokių taisymų neatliko, o įvertinus nurodytas tokio elgesio priežastis, t. y. kad mažinti nebėra galimybės, mažai tikėtina, kad planas bus patikslintas atsižvelgiant į kreditorių pastabas.

19.       Įvertinus proceso metu pareiškėjo teiktų plano patikslinimų visumą, pripažintina, kad pareiškėjas teikdamas plano projekto pataisymus nedėjo maksimalių pastangų išlaikyti kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, priešingai, teikdamas patikslintą planą nurodė, kad mažinti administravimo išlaidas, tarp jų ir atlyginimą administratoriui, ir mokėti didesnes sumas kreditoriams nebėra galimybės. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė suteikti pareiškėjui dar vieną galimybę tikslinti mokumo atkūrimo planą ir prašymą paliko nenagrinėtą, tačiau šiuo konkrečiu atveju spręstinas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 1 dalis), tuo labiau kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog bankroto administratorius 2019 m. sausio 14 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai fizinis asmuo nevykdo kitų įstatymo nustatytų reikalavimų.

20.       Apeliantė prašo mokumo atkūrimo plano netvirtinti ir fizinio asmens bankroto bylą nutraukti, tačiau atsižvelgus į tai, kad mokumo atkūrimo planas pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamas, mokumo atkūrimo plano vertinimas ir tvirtinimas ar netvirtinimas ir atitinkamai bankroto bylos nutraukimas apeliacinės instancijos teisme pažeistų suinteresuotų asmenų teisę į apeliaciją.

21.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta ir jie nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir spręsti dėl bankroto bylos nutraukimo apeliacinės instancijos teisme. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Danutė Žvinklytė