Administracinė byla Nr. eA-534-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03110-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 13.6.1.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės terminalas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės terminalas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus teritorinė muitinė ir uždaroji akcinė bendrovė „Makritas“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vingės terminalas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2023 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. 1AE-83 „Dėl UAB „Vingės terminalas“ skundo“ (toliau – ir 2023 m. vasario 14 d. sprendimas), Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2022 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 18KP-08-786 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir 2022 m. spalio 28 d. sprendimas) rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus (toliau abu kartu – ir Sprendimai). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       2022 m. birželio 14 d., užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal prekių laikinojo saugojimo deklaraciją MRN 22LTVR1000LS0166B4 (2022 m. birželio 8 d.), Vilniaus TM krovinių poste „Savanoriai“ prekėms – įrankių dėklams, kurių išorinis paviršius iš plastiko (4 pakuotės, bruto svoris 556,640 kg) (toliau – ir prekės), buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63. Prekės buvo pakrautos į transporto priemonę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tranzito procedūros vykdytoja – UAB „Vingės terminalas“, prekių vežėja – UAB „Makritas“, paskirties muitinės įstaiga – Raigardo kelio postas (LTVK8000), tranzito procedūros įvykdymo terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2022 m. birželio 17 d. Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendime nustatė, kad Bendrovė netinkamai užbaigė tranzito muitinės procedūras, nes nepateikė tranzito procedūros užbaigimo dokumentų.

2.2.       Pareiškėjas Vilniaus TM pateikė tranzitu gabentų prekių importo deklaracijų, kuriomis buvo įformintas prekių išleidimas į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje, kopijas, kurias taip pat papildomai patvirtino atitinkama trečiosios šalies (valstybės) institucija (Rusijos Federacijos muitinė). Vilniaus TM nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktą Rusijos elektroninę importo deklaraciją, nes ji neva neatitiko 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 312 straipsnio 1–2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų – nepatvirtinta muitinės įstaigos antspaudu, todėl Vilniaus TM nelaikė pateiktos importo deklaracijos kopijos įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Pareiškėjas 2022 m. spalio 27 d. pateikė Rusijos Federacijos muitinės patvirtintas importo deklaracijas prekėms, gabentoms taikant Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63, importo deklaracijos buvo patvirtintos pagal prekes į Rusijos Federaciją importavusio subjekto – LLC „Lider Otrasli“ prašymą. Atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę.

2.3.       Aplinkybė, kad nei Muitinės departamentas, nei Vilniaus TM negali patikrinti Rusijos Federacijos muitinės pateiktos informacijos tikrumo dėl geopolitinės situacijos, nesudaro joms teisinio pagrindo atsisakyti pripažinti Rusijos Federacijos muitinės administracijos išduotus patvirtinimus (išsiųstus Vilniaus TM 2022 m. spalio 27 d.) kaip tinkamus tranzito muitinės procedūros užbaigimo įrodymus. Muitinės departamento ir Vilniaus TM Sprendimų priėmimo metu diplomatiniai, o kartu ir prekybiniai santykiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos nebuvo nutraukti.

2.4.       Atsakovas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nėra pagrindęs bei įrodęs ar nurodęs, dėl kokių konkrečių teisinių priežasčių ir kokiais įrodymais bei kokiu teisiniu pagrindu remiantis Rusijos Federacijos muitinės administracijos patvirtinimai laikytini nepatikimais, netinkamais ar neteisingais. Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

3.       Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1.       Pareiga pateikti prekes ir dokumentus paskirties muitinės įstaigai, t. y. tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus arba pateikti muitinei alternatyvius įrodymus, atitinkančius Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, tenka procedūros vykdytojui. Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnyje yra išvardyti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo taisyklių taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Pareiškėjas šiame ginče minėtas nuostatas interpretuoja priešingai.

3.2.       Nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentui nebuvo pateikti trečiosios šalies institucijos patvirtinti originalūs dokumentai ar jų kopijos, kaip numatyta Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjo pozicija nagrinėjamoje byloje grindžiama Federalinės muitinės tarnybos Maskvos srities muitinės 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 56-17/2458, importo deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 ir jos priedų, 2022 m. rugpjūčio 23 d. užklausų Nr. 23/08-2, Nr. 23/08-3, CMR važtaraščio Nr. 9512 kopijomis.

3.3.       Europos Sąjungos muitų teisės aktai nenumato muitinei pareigos rinkti kitus papildomus įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, todėl Muitinės departamentas neturėjo pareigos kreiptis į Rusijos Federacijos muitinės įstaigą. Bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos muitinės administracija nevyksta dėl susiklosčiusių geopolitinių priežasčių.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti. Vilniaus TM atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1.       Pareiškėjas 2022 m. spalio 27 d. Vilniaus TM pateikė Rusijos Federacijos muitinės raštą bei elektroninę importo deklaraciją Nr. 10013160/200622/3309102 kaip alternatyvų tranzito procedūros užbaigimo įrodymą. Išnagrinėjusi minėtus dokumentus, Vilniaus TM nustatė, kad pateikta Rusijos importo deklaracija su lydraščiu buvo išsegta, buvo galimybė pakeisti lapus bei deklaracija nepatvirtinta muitinės įstaigos antspaudu. Lydraštis taip pat nepatvirtintas Rusijos muitinės antspaudu. Vilniaus TM padarė išvadą, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsniu, pateiktas alternatyvus įrodymas – Rusijos importo deklaracijos kopija, nepriimtinas. Tyrimo metu nustatyta, kad prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pareiškėjas neįvykdė prievolės, numatytos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 233 straipsnio 1 dalyje, todėl atsirado skola muitinei pagal SMK 79 straipsnį. Prekių vežėjas UAB „Makritas“ buvo supažindinta pasirašytinai, jog prekėms įforminta tranzito procedūra, gavo prekes lydintį dokumentą – deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.), tačiau nepateikė prekių ir dokumentų paskirties muitinės įstaigai.

4.2.       Kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo yra muitinės teisė, o ne pareiga. Vilniaus TM, priimdama 2022 m. spalio 28 d. sprendimą, pirmiausiai rėmėsi turima informacija ir tyrimo metu nusprendė, kad jos pakanka.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Makritas“ atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       UAB „Makritas“ atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas, dar prieš priimant 2022 m. spalio 28 d. sprendimą, pateikė Rusijos Federacijos muitinės patvirtintas importo deklaracijas prekėms. Prekės tikrai buvo išvežtos, tai patvirtina ir pateikiamas apibendrintas kelionės lapas. Vilniaus TM neneigė fakto, kad prekės išvežtos, tačiau ji nepagrįstai nepripažino pareiškėjo pateiktų importo deklaracijų tinkamais įrodymais, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

II.

7.       Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Vingės terminalas“ skundą.

8.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

8.1.       2022 m. birželio 14 d., užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal prekių laikinojo saugojimo deklaraciją MRN 22LTVR1000LS0166B4 (2022 m. birželio 8 d.), Vilniaus TM krovinių poste „Savanoriai“ prekėms – įrankių dėklams, kurių išorinis paviršius iš plastikų (4 pakuotės, bruto svoris 556,640 kg), buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63. Tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Vingės terminalas“, prekių vežėjas – UAB „Makritas“. Prekės paskirties muitinės įstaigai – Raigardo kelio postui (LTVK8000) – turėjo būti pateiktos iki 2022 m. birželio 14 d., tačiau per nustatytą terminą Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NTKS) priemonėmis negautas patvirtinimas, kad prekės jai buvo pateiktos, todėl Vilniaus TM pradėjo tyrimą.

8.2.       Vilniaus TM, siekdama nustatyti prekių, gabentų taikant Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63, pateikimo paskirties muitinės kontrolei faktą, 2022 m. liepos 7 d. išsiuntė paklausimą Nr. (8.2/08)-1KP-300 Raigardo kelio posto viršininkui. Vilniaus TM 2022 m. liepos 15 d. gautas Raigardo kelio posto 2022 m. liepos 8 d. raštas, kuriame nurodyta, kad tranzito deklaracija T1 MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) liko neužbaigta, nes nebuvo pateikta.

8.3.       Vilniaus TM 2022 m. liepos 7 d. raštu Nr. (8.1/08)-2VE-8421 informavo pareiškėją apie nebaigtą tranzito procedūrą, vykdytą pagal T1 deklaraciją Nr. 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.).

8.4.       Pareiškėjas 2022 m. liepos 26 d. rašte Nr. 78 (Vilniaus TM užregistruota 2022 m. liepos 26 d., reg. Nr. 1V-12486) ir 2022 m. rugsėjo 26 d. rašte (reg. Nr. 1V-15733) nurodė, kad transporto priemonėje, valstybinis Nr. MDP337/A7506B-4, prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63, buvo pakrautos kaip rinktinio krovinio dalis kartu su eksportuojamomis prekėmis. Eksportuojamų prekių gabenimui buvo įformintas EMA MRN 22LTVK8000MA00EA05. Išvežant krovinį iš UAB „Vingės terminalas“ sandėlio į Raigardo kelio postą, vairuotojui buvo įteiktas informacinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad rinktinis krovinys gabenamas su EMA MRN 22LTVK8000MA00EA05 ir T1 MRN 22LTVR100000054C63. Vairuotojas pasirašė, kad gavo dokumentus. Su raštais Bendrovė pateikė skenuotus dokumentus: Rusijos Federacijos muitinės raštą, elektroninio importo deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 kopiją.

8.5.       Vilniaus TM 2022 m. spalio 3 d. raštu Nr. (8.1/08)-2VE-12025 informavo pareiškėją, kad Vilniaus TM neatsižvelgė į pateiktą skenuotą Rusijos elektroninę importo deklaraciją, nes ji neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi deklaracija nebuvo patvirtinta muitinės įstaigos antspaudu.

8.6.       Pareiškėjo atstovas 2022 m. spalio 27 d. atvyko į Vilniaus TM ir pateikė 2022 m. spalio 27 d. raštą su papildomais dokumentais: Rusijos Federacijos muitinės raštą bei elektroninę importo deklaraciją Nr. 10013160/200622/3309102 kaip alternatyvų tranzito procedūros užbaigimo įrodymą (Vilniaus TM užregistruota 2022 m. spalio 28 d., reg. Nr. 1V-17778; DOK-9790).

8.7.       Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 18KP-08-786 pripažino, kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą pagal įformintą T1 deklaraciją MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) atsirado mokestinė prievolė muitinei: 922 Eur muito, 5 426 Eur PVM, 215 Eur PVM delspinigių; paskyrė 1 905 Eur baudą; skolininkėmis pripažino tranzito procedūros vykdytoją UAB „Vingės terminalas“ bei prekių vežėją UAB „Makritas“. Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendime nustatė, kad: 1) Vilniaus TM neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą skenuotą Rusijos elektroninę importo deklaraciją, nes ji neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1–2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų – nepatvirtinta muitinės įstaigos antspaudu, todėl Vilniaus TM nelaikė pateiktos skenuotos elektroninės importo deklaracijos kopijos įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; 2) Vilniaus TM, įvertinusi pareiškėjo 2022 m. spalio 27 d. pateiktus dokumentus (Rusijos Federacijos muitinės raštą, elektroninę importo deklaraciją Nr. 10013160/200622/3309102), nustatė, kad pateikta Rusijos importo deklaracija su lydraščiu buvo išsegta, todėl buvo galimybė pakeisti lapus, Rusijos importo deklaracija nėra patvirtinta muitinės įstaigos antspaudu. Be to, lydraštis taip pat nepatvirtintas Rusijos muitinės antspaudu. Dėl to Vilniaus TM nusprendė, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsniu, pateiktas alternatyvus įrodymas – Rusijos importo deklaracija, nepriimtinas. Vilniaus TM, be kita ko, nustatė, kad prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, todėl Vilniaus TM priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįvykdė prievolės, numatytos SMK 233 straipsnio 1 dalyje, todėl atsirado skola muitinei pagal SMK 79 straipsnį.

8.8.       Pareiškėjas dėl Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendimo Muitinės departamentui pateikė 2022 m. lapkričio 22 d. skundą. Muitinės departamentas 2022 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 1AE-231 nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Muitinės departamentas nustatė, kad muitinio įforminimo metu muitinei buvo teikiami užsienio kalba įforminti dokumentai: sąskaitos, CMR važtaraštis, Rusijos importo deklaracija ir kita. Asmenys pažeistas teises ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje privalo grįsti į valstybinę kalbą, t. y. lietuvių kalbą, išverstais dokumentais. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nėra originalūs, jų kopijos nėra tinkamai patvirtintos. Pažymėjo, kad trečiosios šalies išduotos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos Rusijos Federacijos muitinės. Pareiškėjas, šalindamas trūkumus, Muitinės departamentui pateikė Federalinės muitinės tarnybos Maskvos srities muitinės 2022 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 56-17/2458, importo deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 ir jos priedų, 2022 m. rugpjūčio 23 d. užklausų Nr. 23/08-2, Nr. 23/08-3, CMR važtaraščio Nr. 9512, 2022 m. birželio 9 d. mokėjimo pavedimo, sąskaitos išrašų kopijų vertimus į lietuvių kalbą.

8.9.       Muitinės departamentas, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs UAB „Vingės terminalas“ skundą, 2023 m. vasario 14 d. sprendimu patvirtino Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendimą. Muitinės departamentas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pateiktos dokumentų kopijos neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, nes dokumentų kopijos nėra patvirtintos trečiosios šalies muitinės įstaigos.

9.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutikimą su Sprendimais (jų dalimis) iš esmės grindžia dviem argumentais: 1) pateiktos dokumentų kopijos atitinka Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus; 2) Vilniaus TM turėjo galimybę (pareigą) kreiptis į Rusijos Federacijos muitinės įstaigą su prašymu pateikti informaciją dėl importo deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102.

10.       Teismas vadovavosi SMK 134 straipsnio 1 dalimi, 233 straipsnio 1–3 dalimis ir nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Vingės terminalas“ yra tranzito procedūros vykdytojas, todėl, vadovaujantis SMK 233 straipsnio 1 dalies (a) ir (b) punktais, jis atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, taip pat už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi.

11.       Teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalimi ir priėjo prie išvados, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo taisyklių taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.

12.       Aptaręs MAĮ 67 straipsnio nuostatas bei jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde citavo MAĮ 67 straipsnio 1 dalį, tačiau nenurodė prieštaravimų dėl apskaičiuotų mokesčių bei paskirtos baudos. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovo ir Vilniaus TM išvadomis, kad pareiškėjas neįvykdė muitinio tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.).

13.       Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 27 d. pateikė Rusijos Federacijos muitinės raštą Nr. 56-17/2458, elektroninę importo deklaraciją Nr. 10013160/200622/3309102 kaip alternatyvius tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, tačiau tiek Vilniaus TM, tiek Muitinės departamentas nusprendė, kad, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsniu, pateikti alternatyvūs įrodymai nepriimtini, nes elektroninės importo deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 kopija ir lydraštis, su kuriuo ji pateikta, nėra patvirtinti dokumentus išdavusios trečiosios šalies (Rusijos) kompetentingos institucijos, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad kokie nors dokumentai, pateikti muitinei, būtų nevertinti.

14.       Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad 2022 m. spalio 27 d. jis pateikė dokumentus, atitinkančius Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus. Teismas nurodė, kad ant pateiktos elektroninės Rusijos importo deklaracijos yra nurodoma, jog tai PD kopija, atkurta naudojant AIS „AIST-M“, kopijos tikrumą parašu tvirtino MSMP EDC dokumentų tvarkymo skyriaus vyriausioji muitinės inspektorė E. V. K.. O Maskvos srities muitinės posto raštas, kuriuo pateikta prekių deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 kopija, yra pasirašytas Muitinės posto (pamainos) viršininko pavaduotojo, rašto rengėja E. V. K., tačiau ant jo nėra muitinės įstaigos antspaudo. Teismas sprendė, kad byloje pateikta importo deklaracija nėra patvirtinta muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos, kaip to reikalauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad tranzito procedūra buvo užbaigta paskirties vietoje. Teismas pažymėjo, kad jokie kiti alternatyvūs įrodymai, kurie neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų reikalavimų, negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Teismas sprendė, jog pareiškėjo pateikta elektroninė importo deklaracijos kopija negali būti pripažinta leistinu įrodymu, patvirtinančiu, kad pagal pareiškėjo įformintą tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63 Sąjungos tranzito procedūra buvo užbaigta tinkamai. Muitinės departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas kaip tranzito procedūros vykdytojas, neįvykdė SMK 233 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos – nepristatė prekių į paskirties muitinės įstaigą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas pateikė skenuotus dokumentus, t. y. kopijas, be to, jų Rusijos Federacijos muitinė nustatyta tvarka nėra patvirtinusi apvaliu antspaudu. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą.

15.       Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Vilniaus TM nesikreipė į Rusijos Federacijos muitinės įstaigą su prašymu pateikti informaciją, susijusią su Sąjungos tranzito procedūra. Tačiau teismas to nevertino kaip aplinkybės, kad muitinė tyrimą atliko netinkamai, t. y. neobjektyviai ir neišsamiai. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad muitinės įstaigos neturi pareigos rinkti įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą; ši pareiga tenka pareiškėjui.

16.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, proceso šalių pateiktus dokumentus, ginčo klausimą reguliuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, neįvykdė muitinio tranzito procedūros pagal įformintą T1 deklaraciją MRN 22LTVR100000054C63, nes pateikta elektroninė Rusijos importo deklaracijos kopija nėra patvirtinta dokumentą išdavusios trečiosios užsienio šalies kompetentingos institucijos, todėl Bendrovei pagrįstai buvo apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei. Teismas pažymėjo, jog nustačius, kad nebuvo įvykdyta bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalimi, atsiranda importo skola muitinei.

17.       Teismas atmetė deklaratyvius skundo teiginius dėl Sprendimų neatitikties VAĮ nustatytiems reikalavimams, keliamiems administraciniam sprendimui. Teismas sprendė, kad Sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikytos priemonės motyvuotos, Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Vilniaus TM ir Muitinės departamentas ištyrė pareiškėjo skundą, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pagrindus, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių nėra pagrindo keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Sprendimai yra grindžiami ne teisiniais, o politiniais motyvais, neturi jokio pagrindo, todėl juos atmetė.

18.       Teismas atmetė pareiškėjo skundą, o taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi šioje byloje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Makritas“ teisės nebuvo apgintos, teismas nurodė, kad ir UAB „Makritas“ neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

19.       Pareiškėjas UAB „Vingės terminalas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (neteisingas nurodytas teismo pavadinimas laikytinas rašymo apsirikimu ir taisytinas į Regionų administracinio teismo) 2024 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Muitinės departamento 2023 m. vasario 14 d. sprendimą ir juo patvirtinto Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus, kuriais UAB „Vingės terminalas“ apskaičiuota 922 Eur muito bei 5 426 Eur PMV, taip pat 1 905 Eur baudos dėl galimai netinkamai užbaigtos tranzito muitinės procedūros (pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63). Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens visą su Bendrovės mokestiniu patikrinimu ir Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendimo priėmimu susijusią medžiagą, įskaitant surašyto patikrinimo ataskaitos originalią versiją su visais jos priedais, Bendrovės mokestinio patikrinimo metu Vilniaus TM teiktus su patikrinimu susijusius dokumentus, taip pat Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendime minimus dokumentus (raštus, įrodymus), kuriais remiantis buvo nustatytas tranzito muitinės procedūros neužbaigimo faktas; išreikalauti iš Vilniaus TM dokumentus (jų originalus), kuriuos Bendrovė pateikė 2022 m. spalio 28 d. ir kurie nurodyti apeliacinio skundo 4 priede, taip pat dokumentus, pagrindžiančius minėtų Bendrovės teiktų dokumentų registraciją Vilniaus TM. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes, skundo, teikto teismui, argumentus, skundžiamo teismo sprendimo pagrindinius motyvus ir nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.       Teismas netinkamai vertino ir kvalifikavo esmines ginčo aplinkybes bei netinkamai taikė Europos Sąjungos muitų teisės normas, reguliuojančias tranzito muitinės procedūros užbaigimą (SMK 233 str., Įgyvendinimo taisyklių 312 str.). Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 147 str.).

20.2.       Byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kuomet iš teismo sprendimo nėra aišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad pareiškėjas neįvykdė savo pareigos pateikti alternatyvius tranzito muitinės procedūros užbaigimo įrodymus jų originalia forma, nes byloje nėra ir nebuvo išreikalauta iš atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens visa mokestinio ginčo medžiaga. Į bylą atsakovas pateikė tik tuos dokumentus, kurie buvo Bendrovės jam teikto skundo priedai ir / arba šio papildymai, o Vilniaus TM teismui nepateikė jokių papildomų dokumentų. Aptarus MAĮ 126 straipsnio 3 dalį, 1331 straipsnį, pažymėta, kad teismas privalėjo išreikalauti visą Bendrovės mokestinio patikrinimo medžiagą, įrodymus, kurių pagrindu nusprendė, kad buvo padaryti tranzito muitinės procedūros pažeidimai (patikrinimo metu gautus dokumentus, patikrinimo ataskaitas su visais priedais ir pan.) ir ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra esminė, nes byloje sprendžiamas klausimas – kokia forma (originalia ar skenuota (kopijuota) mokesčių administratoriui patikrinimo eigoje buvo teikiami įrodymai apie tranzito muitinės procedūros užbaigimą. Nors teismas ir buvo įpareigojęs atsakovą pateikti visą medžiagą, atsakovas įpareigojimo neįvykdė, teismui persiuntė tik pareiškėjo skundo bei jo priedų nuorašus, kartu su priimtu sprendimu.

20.3.       Bylą nagrinėjant teisme taip pat paaiškėjo, kad ir atsakovas, kaip ikiteisminė institucija, nagrinėdamas mokestinį ginčą netyrė, nevertino bei neišsireikalavo iš Vilniaus TM jokios pirminės mokestinio ginčo bei mokestinio patikrinimo medžiagos, nes vadovavosi tik pareiškėjo skundu ir jo priedais. Tokia situacija pažeidžia MAĮ reikalavimus, nes centriniam mokesčių administratoriui privalėjo būti pateikta visa medžiaga, kurią nagrinėjamu atveju sudarė vietos mokesčių administratoriui teikta dokumentacija apie tranzito procedūros užbaigimą, įskaitant originalius dokumentus, teiktus teritorinei muitinei 2022 m. spalio 28 d. Taip pat atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo klaidino teismą nurodydami, jog Bendrovė jokių originalių dokumentų niekada neteikė, teikė tik kopijas, o teismas nusprendė palaikyti atsakovą bei Vilniaus TM be jokio dokumentinio pagrindimo.

20.4.       Vietos mokesčių administratoriui buvo teikiami originalūs Rusijos Federacijos muitinės patvirtinimai (raštas Nr. 56-17/2458, elektroninė importo deklaracija Nr. 10013160/200622/3309102), kurie atitinka alternatyvių tranzito procedūros užbaigimo įrodymų sąvoką pagal Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnį. Originalūs dokumentai su spaudais ir originaliais patvirtinimais buvo išsiųsti Vilniaus TM dviem būdais, t. y. 2022 m. spalio 27 d. el. paštu ir 2022 m. spalio 28 d. fiziškai papildomai pristatyti į Vilniaus TM, kuri dokumentų gavimą patvirtino spaudu ir pareigūno parašu (MAĮ 1331 str. 6 d., 126 str. 3 d.). Šios aplinkybės buvo nurodytos teismo posėdžio metu, tačiau liko neįvertintos. Atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo pasirinko procesinę strategiją slėpti minėtas aplinkybes ir faktus, kas gali būti vertinama kaip nesąžiningas procesinis elgesys (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.). Bendrovė neginčija, kad Rusijos Federacijos muitinės lydraštis nepatvirtintas Rusijos muitinės antspaudu, tačiau tokio reikalavimo ir nėra įtvirtinto Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnyje. Aptariamas lydraštis yra oficialiai registruotas, nurodytas jį pasirašęs ir parengęs muitinės pareigūnas. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nėra pagrindęs bei įrodęs ar nurodęs dėl kokių konkrečių teisinių priežasčių ir remiantis kokiais įrodymais bei kokiu teisiniu pagrindu Rusijos Federacijos muitinės administracijos patvirtinimai laikytini nepatikimais, netinkamais ar neteisingais. Tai įrodyti turėjo būtent mokesčių administratorius, rinkdamas papildomus įrodymus bei informaciją.

20.5.       Europos Sąjunga nėra ir nebuvo sustabdžiusi, atšaukusi, suspendavusi, panaikinusi, pakeitusi ar kitaip modifikavusi Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų taikymo Rusijos Federacijai ir Reglamentas Nr. 2015/2447 galioja bei yra taikomas vertinant įrodymus gautus iš visų trečiųjų valstybių bei jų muitinių. Ginčo santykių atsiradimo datai, Sprendimų priėmimo datai diplomatiniai, o kartu ir prekybiniai santykiai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos nebuvo ir nėra nutraukti, kadangi esamoje geopolitinėje situacijoje (po 2022 m. vasario 24 d. karo) Europos Sąjungos teisės aktais buvo tik apribotas atitinkamų prekių rūšių importas, eksportas bei tranzitas į Rusijos Federaciją ir iš jos. Tai, kad teisėta prekyba su Rusijos Federacija yra galima ir vykdoma, taip pat vykdomas apsikeitimas duomenimis apie vykdomų muitinės procedūrų eigą, patvirtina ir Europos Sąjungos institucijų (Komisijos) viešai skelbiama informacija ir išaiškinimai (2022 m. liepos 13 d. gairės). Ginčo atveju į Rusijos Federaciją buvo gabenamos visiškai teisėtos ir įprastinio civilinio pobūdžio ir civilinės paskirties prakės – plastikinės dėžės. Prekių tranzito muitinės procedūros į Rusijos Federaciją buvo atliekamos teisėtai, o Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnyje reikalavimus atitinkančius duomenis apie jų užbaigimą atsakingų Europos Sąjungos valstybių narių muitinės įstaigos privalėjo įvertinti.

21.       Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo, teikto į skundą, argumentus, akcentuoja, kad tyrimo metu iš Raigardo kelio posto buvo gauta informacija, jog nei prekės, nei T1 deklaracija MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) nebuvo pateikta muitinei, pareiga tinkamai įvykdyti Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus tenka procedūros vykdytojui, nevyksta bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos muitinės administracija dėl susiklosčiusių geopolitinių priežasčių ir papildomai nurodo, kad:

22.1.       Bendrovė 2022 m. lapkričio 22 d. skunde Muitinės departamentui tvirtino, jog teikia dokumentų kopijas, skunde teismui – kad importo deklaracijų versijos buvo patvirtintos Rusijos Federacijos muitinės pareigūno spaudu, tačiau nei vietos mokesčių administratoriui, nei Muitinės departamentui nebuvo pateikti dokumentai, atitinkantys Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio nuostatas. Bendrovė, plėtodama komercinius santykius su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, prisiima didesnę riziką ir atsakomybę, kaip pavyzdžiui, ginčijamu atveju.

22.2.       Atsakovas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartį, kartu su atsiliepimu į skundą, 2023 m. kovo 30 d. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo priemonėmis teismui pateikė su mokestiniu ginču susijusią medžiagą, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.

23.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines bylos aplinkybes (be kita ko, Vilniaus TM negavo patvirtinimo NTKS priemonėmis, kad prekės iki 2022 m. birželio 17 d. buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir apie nebaigtą tranzito procedūrą bei pradėtą tyrimą 2022 m. liepos 7 d. raštu informavo procedūros vykdytoją, procedūros vykdytojas 2022 m. liepos 26 d. raštu ir el. paštu pateikė paaiškinimą ir skenuotus dokumentus, t. y. Rusijos Federacijos muitinės raštą, elektroninio importo deklaracijos Nr. 10013160/200622/3309102 kopiją, elektroninė importo deklaracija neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 312 str. 1–2 d. reikalavimų, Sąjungos tranzito procedūra, vykdyta pagal deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) tinkamai neužbaigta) atsiliepimo, teikto į skundą, argumentus, susijusius su 2022 m. spalio 28 d. sprendimu, teisiniu reguliavimu (SMK, Įgyvendinimo taisyklėmis), ir akcentuoja, kad:

24.1.       Vilniaus TM, prieš priimdama 2022 m. spalio 28 d. sprendimą, įvertino pareiškėjo pateiktus alternatyvius rašytinius įrodymus ir nustatė, kad su lydraščiu perduota deklaracijos kopija nepatvirtinta originaliu dokumentus išdavusios trečiosios šalies, Rusijos Federacijos, muitinės antspaudu, todėl nepripažintina tinkamu alternatyviu rašytiniu įrodymu dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismui nebuvo pateikti mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo metu surinkti dokumentai, kurių pagrindu priimtas 2022 m. spalio 28 d. sprendimas, neatitinka tikrovės. Dokumentus teismui perdavė Muitinės departamentas.

24.2.       Vilniaus TM nesikreipė į Rusijos Federaciją su prašymu pateikti informaciją dėl nutrūkusio bendradarbiavimo dėl geopolitinių priežasčių, tačiau tai nereiškia, kad muitinė tyrimą atliko netinkamai. Pareiga rinkti įrodymus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą, tenka pareiškėjui. Bendrovė neįvykdė Sąjungos tranzito procedūros pagal įformintą deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.), nes pateikta Rusijos importo deklaracijos kopija nėra patvirtinta dokumentą išdavusios trečiosios užsienio šalies kompetentingos institucijos, todėl pagrįstai buvo apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

25.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. vasario 14 d. sprendimo ir Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. spalio 28 d. sprendimo dalies, kuriais pripažinta, kad dėl tinkamai neįvykdytos muitinio tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63 (2022 m. birželio 14 d.) pareiškėjui UAB „Vingės terminalas“ (kaip tranzito procedūros vykdytojui) atsirado mokestinė prievolė muitinei, teisėtumo ir pagrįstumo.

26.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, byloje esančią medžiagą, pareiškėjo skundą atmetė priėjęs prie išvados, jog Bendrovė, kaip tranzito procedūros vykdytoja, neįvykdė muitinio tranzito procedūros pagal įformintą T1 deklaraciją MRN 22LTVR100000054C63, nes pateikta elektroninė Rusijos importo deklaracijos kopija nėra patvirtinta dokumentą išdavusios trečiosios užsienio šalies kompetentingos institucijos, todėl Bendrovei pagrįstai buvo apskaičiuota mokestinė prievolė muitinei.

27.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, jog teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, netinkamai vertino ir kvalifikavo esmines ginčo aplinkybes bei netinkamai taikė Europos Sąjungos muitų teisės normas, reguliuojančias tranzito muitinės procedūros užbaigimą (SMK 233 str., Įgyvendinimo taisyklių 312 str.). Pareiškėjo nuomone, tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ABTĮ 147 straipsnio pagrindu.

28.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

29.       Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

30.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008; 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-998-789/2023).

31.       Kadangi ABTĮ neįtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigos be atskiro teismo reikalavimo pateikti teismui „administracinę bylą“, išnagrinėtą atitinkamo viešojo administravimo subjekto, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kiekvienu atveju privalo išreikalauti viešojo administravimo subjekto išnagrinėtą „administracinę bylą“. Priešingu atveju, teismas negali priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo ir patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, neįvertinęs viešojo administravimo subjekto surinktų įrodymų, kuriais grindžiamas administracinio sprendimo priėmimas, jo pagrįstumas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį byloje Nr. eA-718-602/2015; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-443-968/2023; 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1383-822/2023).

32.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi priėmus pareiškėjo skundą, atsakovas Muitinės departamentas buvo įpareigotas teismui pateikti atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą, o trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM – atsiliepimą į skundą. Atsakovas 2023 m. kovo 30 d. teikė pirmosios instancijos teismui su skundu susijusią medžiagą, be kita ko, iš Vilniaus teritorinės muitinės gautą medžiagą, kurios lydraštyje (el. bylos II t., b. l. 59) nurodyta, jog pagrindinė medžiaga, susijusi su šio sprendimo priėmimu, yra pateikta su Vilniaus TM 2022 m. lapkričio 16 d. lydraščiu Nr. (6.11/4)-2VE-13838 kartu su solidaraus skolininko UAB „Makritas“ skundu, o šiuo lydraščiu papildomai teikiama tik pareiškėjui aktuali medžiaga. Ši aplinkybė suponuoja vienareikšmišką išvadą, jog byloje nebuvo pateikta visa su ginču susijusi informacija, dalis bylai reikšmingos informacijos gali būti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi sustabdytoje administracinėje byloje Nr. eI3-1321-1066/2024 (Nr.eI3-537-1066/2025) pagal pareiškėjo UAB „Makritas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui dėl Vilniaus TM ir Muitinės departamento Sprendimų dalių panaikinimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes (šios nutarties 8.4 p.), aptarė pareiškėjo 2022 m. liepos 26 d. rašto Nr. 78 (Vilniaus TM užregistruota 2022 m. liepos 26 d., reg. Nr. 1V-12486) ir 2022 m. rugsėjo 26 d. rašto (reg. Nr. 1V-15733) turinį bei jų priedus, tačiau šių dokumentų byloje nėra. Pareiškėjo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje, be kita ko, vadovaudamasis UAB „Vingės terminalas“ 2022 m. spalio 27 d. atsakyme į pranešimą apie galimą Sąjungos / Bendrijos tranzito procedūros neužbaigimą nurodyta informacija, jog Rusijos muitinės patvirtintų importo deklaracijų originalai pridedami prie šio atsakymo, nuolat akcentavo, jog šis raštas kartu su priedais (Rusijos muitinės atsakymu prekių importuotojui LLC „Lider Otrasli“, LLC „Lider Otrasli“ patvirtinti dokumentai) buvo įteiktas 2022 m. spalio 28 d. nuvykus į Vilniaus TM, kur uždėtas spaudas „Gauta“. Pažymėtina, jog pareiškėjo teiginius dėl dokumentų pristatymo Vilniaus TM patvirtina byloje esantys dokumentai: ant pareiškėjo 2022 m. spalio 27 d. rašto ranka rašytas registracijos numeris (Nr. 1V-17778) bei data (2022 10 28) (el. b. II t., b. l. 89), ant pareiškėjo 2022 m. spalio 27 d. rašto esantis Vilniaus TM spaudas „Gauta“ su data 2022-10-28 ir registracijos Nr. 1V-17778 (el. b. II t., b. l. 108) bei Vilniaus TM 2024 m. vasario 20 d. raštas Nr. (1.10 Mr) 2VE-1960 „Dėl informacijos patikslinimo“, kuriame nurodyta, jog dokumentus Vilniaus TM Dokumentų valdymo skyriui pateikė pareiškėjo atstovas, atvykęs į Vilniaus TM, šie dokumentai 2022 m. spalio 28 d. buvo užregistruoti Vilniaus TM Dokumentų valdymo sistemos gautų dokumentų registre Nr. 1V-17778. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus TM skundžiamame 2022 m. spalio 28 d. sprendime vertino pareiškėjo 2022 m. spalio 27 d. raštu (2022 m. spalio 28 d. Vilniaus TM registracija Nr. 1V-17778) pateiktus dokumentus – Rusijos Federacijos muitinės raštą, elektroninę importo deklaraciją Nr. 10013160/200622/3309102 ir, be kita ko, nustatė, kad deklaracija nepatvirtinta muitinės įstaigos antspaudu. Pirmosios instancijos teismas patvirtino tokią Vilniaus TM išvadą (šios nutarties 14 p.), tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esanti elektroninė importo deklaracija Nr. 10013160/200622/3309102 turi tvirtinimo žymenų, tik atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateiktas UAB „Vingės terminalas“ 2022 m. spalio 27 d. atsakymo į pranešimą apie galimą Sąjungos / Bendrijos tranzito procedūros neužbaigimą originalas kartu su originaliais priedais (kadangi byla vedama elektroniniu būdu, teiktos Muitinės departamento Dokumentų valdymo skyriaus raštvedės patvirtintos kopijos), nėra galimybės įsitikinti tvirtinimo žymenų (antspaudo / antspaudų) tikrumu. Vadinasi, atsakovas byloje nepateikė, o pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai įrodymų, neatliko įrodymų vertinimo esminiu bylai aspektu, kuriuo remiantis buvo nustatytas tranzito muitinės procedūros neužbaigimo faktas.

33.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

34.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Muitinės departamento 2023 m. vasario 14 d. sprendimą ir juo patvirtinto Vilniaus TM 2022 m. spalio 28 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 ir 3 punktus, kuriais UAB „Vingės terminalas“ apskaičiuota 922 Eur muito bei 5 426 Eur PMV, taip pat 1 905 Eur baudos dėl galimai netinkamai užbaigtos tranzito muitinės procedūros (pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR100000054C63). Šie apeliacinio skundo reikalavimai negali būti tenkinami, nes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme net ir išsireikalavus iš atsakovo visą su pareiškėjo skundu susijusią medžiagą, šiuo aspektu būtina išsireikalauti ir įvertinti naujus įrodymus (ABTĮ 56 str. 5 d.), todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

35.       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus esminius proceso teisės normų pažeidimus, nesprendžiami pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymai dėl naujų įrodymų išreikalavimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o taip pat nenagrinėjami kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai dėl ginčo esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės terminalas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Iveta Pelienė

        Skirgailė Žalimienė