Civilinė byla Nr. e2YT-22-939/2025

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00415-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.8; 3.1.7.8; 3.2.6.1;  3.2.4.4;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 11 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,

sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant pareiškėjui A. J.,

pareiškėjų A. J. ir M. Ž., atstovei advokatei R. G.,

suinteresuoto asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovei V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir M. Ž. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Č., A. V., M. S., V. M., E. M., Ž. Š., D. Š., O. R., V. P., J. J., V. A. Ž., Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei miškų tarnybai, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybinei įmonei Turto bankas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjai A. J. ir M. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu suinteresuotiems asmenims A. Č., A. V., M. S., V. M., E. M., Ž. Š., D. Š., O. R., V. P., J. J., V. A. Ž., Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei miškų tarnybai, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybinei įmonei Turto bankas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, kuriuo prašo nuosavybės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. J. įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) kv. m. poilsio namelį (duomenys neskelbtini) su terasa, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį ir nuosavybės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad M. Ž. įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) kv. m. poilsio namelį (duomenys neskelbtini) su priestatu (duomenys neskelbtini) ir terasa, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjams A. J. ir M. Ž. kartu su bendraturčiais J. J., A. Č., A. V., M. S., V. M., E. M., Ž. Š., D. Š., O. R., V. P., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų naudojamoje žemės sklypo dalyje yra du poilsio nameliai – A. J. valdomas (duomenys neskelbtini) kv. m. poilsio namelis (duomenys neskelbtini) su terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame 1957 m. buvo įkurtas (duomenys neskelbtini) klubas ir M. Ž. valdomas (duomenys neskelbtini) kv. m. poilsio namelis (duomenys neskelbtini) su priestatu (duomenys neskelbtini) ir terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame 1957 m. buvo įkurtas (duomenys neskelbtini) klubas.

Pareiškime ir 2025 m. spalio 22 d. teismo posėdyje atstovė advokatė R. G. nurodė, kad pareiškėjams A. J. ir M. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šalia žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), kuriame 1957 m. buvo įkurtas (duomenys neskelbtini) klubas. Pareiškėjas A. J. nuo 1976 metų yra (duomenys neskelbtini) klubo narys. Tuo metu vykdant aktyvią klubo veiklą buvo reikalinga gyvenamoji vieta treniruotėms. 1984 metais, tuomet dar nesuformuotame žemės sklype, buvo pastatytas poilsio namelis, kuriuo A. J. naudojasi ir jį valdo iki šiol, t. y. beveik 40 metų. Šiuo metu pareiškėjo M. Ž. naudojamą ir valdomą poilsio namelį 1984 metais pastatė jo tėvas V. A. Ž., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) klubo narys ir sklandymo instruktorius. Šio klubo narys yra ir pareiškėjas M. Ž.. 2008 metais M. Ž. įgijus nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, kuriame stovi poilsio pastatas, poilsio namelį nepertraukiamai daugiau nei 14 metų valdo pareiškėjas M. Ž.. Iki tol, nuo 1984 metų šį poilsio pastatą valdė M. Ž. tėvas V, A. Ž.. Nepertraukiamas statinio valdymas tęsiasi beveik 40 metų. V, A. Ž. M. Ž. statinį perdavė žodiniu susitarimu, neprieštaraudamas M. Ž., kaip šeimos nario, tolesniam valdymui, kadangi neturint nuosavybės teisės į statinį nebuvo galimybės sudaryti notarinės sutarties. Statiniai buvo pastatyti poilsiui. Juos iki šiol reikmėms, susijusiomis su aviaciniais tikslais, nepertraukiamai naudoja ir prižiūri A. J. ir M. Ž.. Statiniai yra fiziniams asmenims priklausančiame žemės sklype, besiribojančiame su KAASK nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Valstybinėje įmonėje „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) poilsio nameliai iki 2012 metų nebuvo inventorizuoti, kadangi pareiškėjai neturėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą. Poreikis įteisinti namelius atsirado tik pareiškėjams tapus žemės sklypo savininkais, todėl VĮ „Registrų centras“ toliau nėra ir negali būti jokių duomenų apie suformuotus statinius. Nors abu poilsio nameliai nepertraukiamai yra naudojami ir valdomi beveik 40 metų, tačiau jie nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Šie statiniai yra inventorizuoti, parengiant kadastrinių matavimų bylas, tačiau daiktinėms teisėms į juos įregistruoti reikalingas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas. Statinių kadastrinių matavimų byloje yra užfiksuota, jog statiniai buvo pastatyti 1984 metais, iki tol šie statiniai inventorizuoti nebuvo. Pažymėtina, jog apskrities archyve nėra saugomi jokie duomenys apie poilsio namelių statybą. Valstybės įmonė „Turto bankas“ nėra gavęs pranešimų apie nekilnojamąjį turtą, esantį V,. Poilsio nameliai nebuvo apskaityti nei (duomenys neskelbtini) klubo balanse, nei Prienų rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje ir jų atžvilgiu nėra pradėta procedūra dėl pripažinimo bešeimininkiu turtu. Tai reiškia, jog pareiškėjai tiek subjektyviai, tiek objektyviai buvo įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į daiktą, nėra žinoma apie jokias kliūtis, kurios trukdytų įgyti jiems poilsio namelius nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, siekiant tinkamai įgyvendinti pareiškėjų, kaip nekilnojamojo turto valdytojų, teises, šiuos statinius reikalinga įregistruoti viešame registre.

Seniems statiniams, kurie įsigyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., taikomos 2003-03-03 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“Nr. 278 (toliau- nutarimas) nuostatos. Atsižvelgiant į pareiškėjų naudojamų ir valdomų poilsio namelių pastatymo laiką, nėra išlikę jokių namelių statybos dokumentų. Dėl šios priežasties pareiškėjai negali kreiptis tiesiogiai į VĮ Registrų centrą dėl statinių registracijos. Šiuo atvejų vadovaujantis Nutarimo 9 p. pareiškėjams reikalinga pateikti teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

            Nuo pat poilsio namelių pastatymo 1984 m., jokių pretenzijų iki šios dienos dėl minėtų statinių valdymo, naudojimo ir disponavimo iš trečiųjų asmenų pareiškėjams nebuvo.2004 m. į žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis V,, O. R. (kuri ir šiuo metu yra žemės sklypo bendraturtė) buvo atkurtos nuosavybės teisės. Vykstant nuosavybės teisių atkūrimo procesui jokių pretenzijų dėl sklype stovinčių statinių pareiškėjai nesulaukė. Kaip minėta aukščiau, poilsio nameliai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruoti viešame registre kito asmens vardu. Pareiškėjai visą poilsio namelių valdymą laiką šiuos statinius valdė teisėtai ir nepertraukiamai. Statinius prižiūrėjo ir elgėsi kaip savininkai. Jokie kiti asmenys pretenzijų į valdomus statinius pretenzijų nereiškė ir nėra žinoma, kad kas turėtų teisių į juos daugiau nei pareiškėjai. Statinius pareiškėjai valdo daugiau nei 10 metų.

2022 m. vasario mėnesį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai atliko patikrinimą ir A. J. surašė Privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus pagal 2022-02-25 akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus pažeidimus t.y. A. J. dėl malkinės, dėl šulinio, dėl rezervuaro, esančių V,, (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas). Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai dėl poilsio namelių, esančių žemės sklype V,, kurie yra šios bylos dalykas, pareiškėjams surašyti nebuvo, konstatavus, jog jie pastatyti prieš beveik 40 metų. Poilsio nameliai buvo pastatyti 1984 m., dėl ko nėra išlikę jokių statybos dokumentų. 1997 m. buvo parengta pirmoji Nemuno kilpų regioninio parko plano schema. Rengiant tą schemą buvo padaryta klaida – planuotojai nepamatė, kad tuose miškuose yra poilsio nameliai. Teritorija buvo pažymėta kaip miškas, todėl pareiškėjams buvo užkirsta galimybė šiuos namelius įsiteisinti. Pažymėtina ir tai, kad iki 1995 m. dėl statybų miško ūkio paskirties žemėje apskritai nebuvo jokio teisinio reglamentavimo. Remdamasi tuo Inspekcija padarė išvadą, jog nors statybą leidžiančių dokumentų nėra, tokių statinių statyba nebuvo vertinta kaip savavališka statyba. Buvo siekiama statinius įregistruoti Deklaracijų apie statybos užbaigimą pagrindu. Tačiau kaip VĮ Registrų centras atsisakė statinius registruoti dėl to, kad jie yra miško žemėje. Valstybinę miškų tarnyba, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, Prienų rajono savivaldybė patvirtino, jog pareiškėjams minėtose teritorijose galimas statinių įteisinimas, tai neprieštarauja viešosios teisės normoms bei kitiems teisės aktų reikalavimams.         

Pareiškėjas A. J. 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą, remdamasis jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad statėsi vasarnamį, derino su kolūkio pirmininku. Kai statė namelius miško toje teritorijoje nebuvo. Atsirado galimybė namelius įteisinti, padarė inventorizacines bylas, bet pavėlavo priduoti dokumentus, dėl miškų įstatymo pakeitimo, todėl jų namelių neįteisino. Abu nameliai pasatyti 1984 metais, tai patvirtina inventorizacinė byla. Nuo namelių pastatymo, niekas nesikreipė dėl namelių nukėlimo, buvo namelio projektas. Archyvuose dokumentų dėl statybų nėra.

Pareiškėjas M. Ž. 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą, remdamasis jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad 1984 metas dar buvo 9 metų vaikas. Jo tėvas pastatė namelį, kai tėvas iš klubo išėjo apie 1993 metus, tėvas kam paliko namelį. 2012 metais parengė dokumentus ir tikėjosi namelius įteisinti, tačiau Registrų centras, dėl pasikeitusių įstatymų, prašymą atmetė. Jam priklausančiam nameliui nebuvo nustatyta savavališka statyba. 2004-2005 metais jis investavo ir remontavo namelį. Nuo 1993 metų jam nebuvo pareikšta jokių pretenzijų.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gavusi pranešimų apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Minėti pastatai kaip nekilnojamieji daiktai nėra įregistruoti nei valstybės nei kito asmens vardu ir iš bylos duomenų nematyti, kad minėti pastatai buvo pastatyti valstybės lėšomis. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas neatitinka šių reikalavimų, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka LR CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Nurodo, jog pareiškėjai jokiais dokumentais nepagrindžia fakto, kad poilsio nameliai, dėl kurių nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kreipėsi, buvo pradėti statyti ir baigti statyti būtent 1984 m., o ne vėliau, t. y. jau galiojant LR miškų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl statybų miško žemėje. Analizuojant Nacionalinės žemės tarnybos 1995-1999 m. ir kt. aktualius ortofotografinius žemėlapius, Tarnyba negali teigti, kad minimi statiniai buvo pastatyti iki 1995 – 1999 m. Patys pareiškėjai VĮ Registrų centrui deklaracijas apie statybų pabaigą pateikė tik 2013 m. Pareiškėjai turi įrodyti, kad statinių statyba buvo teisėta, pagrindžiant įrodymais, kad statinių statyba buvo pradėta, vykdoma ir pabaigta teisėtai. Pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad statiniai buvo pastatyti jų statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnyba su pareiškimu nesutinka. VĮ Registrų centro duomenų bazės išraše nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame stovi nameliai, yra miško paskirties.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą; 9 dalyje - teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Pareiškėjai turi įrodyti, kad namelių statyba teisėtai t.y. kad pardėta, vykdoma ir pabaigta teisėtai.

Suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat, pažymi, jog LR miškų įstatyme numatoma, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik LR miškų įstatyme nustatytais išimtinais atvejais. Nurodo, jog kompetentingų institucijų per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą. Pareiškėjas turi įrodyti, kad statinio statyba buvo teisėta, privaloma įsitikinti, pagrindžiant įrodymais. Pareiškėjai tokių dokumentų nepateikė. Teismo prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuoto asmens Prienų rajono savivaldybės atstovė V. D. 2025 m. spalio 22 d. teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus motyvus bei palaikė suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepime nurodytus motyvus. Pareiškėjai nepateikė statybą leidžiančių dokumentų, savavališkos statybose aktai nesurašyti, nes nuo statybų praėję daugiau nei 10 metų. Savivaldybės sutikimai ant įvairių dokumentų, nereiškia leidimo ginčo statinių įteisinimui. Kitų asmenų pastatų įregistravimas Registrų centre, nepatvirtina pareiškėjų teisių, neįrodo statinių teisėtumo nei pagal pastatų statybos metus, nei pagal pareiškėjų surašytas deklaracijas apie statybos užbaigimą surašymo metus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2022 m. vasario 25 d. patikrinimo aktu poilsių namelio ir stoginės statybai pagal 1984 m. galiojusį teisinį reglamentavimą buvo privaloma gauti leidimą, bet pareiškėjai tokių leidimų inspekcijai nepateikė. Nurodo, kad pareiškėjai teismui nėra pateikę įrodymų, kurie reikalingi visumai sąlygų būtinų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti. Pagal miškų įstatymą, nepateikus pagrindinės žemės naudojimo paskirties apskritai galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Statybų metu galiojo Lietuvos Tarybos Socialistinės Respublikos miškų kodeksas, kuriame nurodoma, kad objektų statybos projektai turi būti suderinti su valstybiniais miškų ūkio organais ir kitais organais. Statybos darbai atliekami su vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais, valstybiniais miškų ūkio organais ir kitais organais sutinkamai su TSRS ir Lietuvos TSR įstatymais. Taip pat poilsio namelių ir stoginės statybos metu galiojo LTSR žemės kodeksas, kuriame nurodoma, kad miško žemėje neleidžiama statyti pastatų ir įrenginių, kurie nesiderina su gamtos apsaugos bei sanitarinėmis higieninėmis žaliųjų zonų funkcijomis ir gyventojų poilsio organizavimo tikslais. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad poilsio nameliai ir stoginė buvo pastatyti pagal statybos projektus, kurie turėjo būti suderinti su valstybiniais miškų ir kitais organais. Statybos teisėtumas negali būti preziumuojamas ir įrodinėjimo našta, kad poilsio nameliai ir stoginė sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, priklauso pareiškėjams. Gali būti sprendžiama dėl teisių į juos kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjams nepateikus poilsio namelių ir stoginės statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, darytina išvada, jog nėra nei nekilnojamųjų daiktų kaip valdymo teisės objektų, nei teisėto valdymo. Inspekcija mano, kad tik pareiškėjams rašytiniais įrodymais įrodžius poilsio namelių ir stoginės statybos teisėtumą, taip pat jei būtų nustatytos visos LAT praktikoje išskirtos būtinos sąlygos, būtų pagrindas pareiškimą tenkinti. Kitu atveju galima spręsti dėl teisių į juos kaip į statybines konstrukcijas, neturinčias nekilnojamojo daikto statuso.

Suinteresuotas asmuo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pagal LR saugomų teritorijų įstatymą galima atidalinti miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas su jo priklausiniais, nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pareiškėjai su pareiškimu teismui yra pateikę įrodymus, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad egzistuoja visuma sąlygų būtinų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, nėra pagrindo. Direkcijos manymu, pagrindas nustatyti Pareiškėjams nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į prašomus poilsio namelius ir stoginę būtų tuo atveju, jeigu būtų nustatytos būtinos sąlygos, išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį būtinos sąlygos.

Suinteresuoti asmenys A. Č., A. V., M. S., V. M., E. M., Ž. Š., D. Š., O. R., V. P., J. J., Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas, ir V, A. Ž. per teismo nustatytą terminą atsiliejimų į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo V, A. Ž. 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metus sutiko su pareiškimu. Paaiškino, kad dirbo aeroklube, buvo statomi nameliai klubo personalui, sportininkams, buvo gaunami leidimai. Tuo metu nameliai buvo statomi ne miške, o pamiškėje. Jis iš klubo išėjo apie 1993-1995 metaus, jo sūnus M. Ž. domėjosi skaidymu, apie 1998 metus sūnus pradėjo rūpintis nameliu. Namelį jis statė apie 1982-1984 metus su kitu klubo darbuotoju. Leidimas statyti buvo išduotas sporto aviacijos klubui, o ne jam asmeniškai. A. J. namelis buvo pastatytas panašiu metu. Iki 1998 metų jam nebuvo pareikšta jokių pretenzijų. Namelis naudojamas poilsiui.

Liudytojas A. Š. 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo tėvui kaip klubo nariui buvo leista pasistatyti namuką klubo teritorijoje. Tėvas su klubo žinia statė namuką. Iki jo išėjimo į armiją namukai stovėjo apie 1989-1990 metus. Tiksliau nieko pasakyti negali, nes buvo jaunas, nesidomėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia įrodyti, jog jie nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) kv. m. poilsio namelį (duomenys neskelbtini) su terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į (duomenys neskelbtini) kv. m. poilsio namelį (duomenys neskelbtini) su priestatu (duomenys neskelbtini) ir terasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Pareiškėjai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., yra šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame 1957 metais buvo įkurtas (duomenys neskelbtini) klubas. Pareiškėjo M. Ž. naudojamą ir valdomą poilsio namelį 1984 metais pastatė jo tėvas V, A. Ž., o A. J. pasistatė pats. Statiniai buvo pastatyti poilsiui. Juos iki šiol reikmėms, susijusiomis su aviaciniais tikslais, nepertraukiamai naudoja ir prižiūri A. J. ir M. Ž.. Abu poilsio nameliai nepertraukiamai yra naudojami ir valdomi beveik 40 metų, nėra registruoti VĮ „Registrų centras“ tačiau jie yra inventorizuoti, parengiant kadastrinių matavimų bylas. Daiktinėms teisėms į juos įregistruoti yra reikalingas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas. Pareiškėjai nurodo, kad jie visą poilsio namelių valdymo laiką šiuos statinius valdė teisėtai ir nepertraukiamai. Statinius prižiūrėjo kaip savininkai, jokie kiti asmenys pretenzijų į valdomus statinius nereiškė ir nėra žinoma, kad kas turėtų teisių į juos daugiau nei pareiškėjai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas numato, jog įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjams neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktu, asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių.

Pareiškėjai, siekdami įgyti turtą, turi įrodyti, kad yra visos sąlygos, būtinos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nei pareiškėjai A. J. ir M. Ž., nei suinteresuotas asmuo V, A. Ž. nėra poilsio namelių savininkai. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis žemiau nurodytomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, statiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra įregistruoti. Šiems pastatams yra sudaryta kadastro byla. Žemės sklypas, kuriuose stovi minėti pastatai, nuosavybės teise priklauso G. Ž., M. Ž., O. R., V. P., R. P., V. M., E. M., J. J., A. J., A. Č., A. V., M. S., Ž. Š. ir D. Š..

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams, kartu su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai A. J. ir M. Ž. su kitais asmenimis žemės sklypą pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo 2008 m. rugsėjo 8 d. iš O. R. dalį žemės sklypo. O. R. nuosavybes teisė į šį žemės sklypą įgijo 2004 m. birželio 11 d. Apskrities viršininko įsakymo pagrindu. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – miškų ūkio, o naudojimo būdas – apsauginių miškų sklypai.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 3 d. atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. vasario 25 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame buvo nustatyta, kad A. J. teigimu poilsio namelis (duomenys neskelbtini) pastatytas 1984 m. dar buvusioje valstybinėje žemėje, pagal atliktus kadastrinius matavimus namelio plotas 66,9 kv.m. Statytojas jokių statybos leidimų nepateikė. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1967 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 307 ,,Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ buvo nustatyta, kad bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėse gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio STR 1.01.3:2017, poilsio namelis priklauso II gr. nesudėtingų pastatų kategorijai ir pagal šiuo metu galiojantį STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2 punktą privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Tuo pačiu patikrinimo aktu nustatyta, kad poilsio namelis (duomenys neskelbtini) (M. Ž.) pastatytas 1984 metais taip pat dar buvusioje valstybinėje žemėje (tokias aplinkybes nurodė A. J. dalyvavęs 2022 m. vasario 3 d. faktinių aplinkybių patikrinime) pagal atliktus kadastrinius matavimus namelio plotas 43,27 kv.m. Šis poilsio namelis pagal šiuo metu galiojančio STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2 punktą priskiriamas I gr. nesudėtingų inžinierinių statinių kategorijai, kurių statybai gal šiuo metu galiojantį STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punktą neprivalomas statybą leidžiatės dokumentas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punktu, asmuo, pagaminęs daiktą, tampa jo savininku. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016). Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių.

2022 m. vasario 25 d. patikrinimo akte nurodyta, kad šis patikrinimas buvo atliktas gauto skundo pagrindu. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos nesurašė privalomojo nurodymo dėl statybos pažeidžiančios teisės aktų reikalavimų, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (redakcija galiojusi patikrinimo metu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) 25 straipsnio 8 dalimi, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų. Pareiškėjai teigė, kad ginčo nameliai pastatyti 1984 metais, ginčo dėl statybos metų, nekilo.

Pagal 1984 metų reglamentuojamą teisinį reguliavimą, poilsio namelių statybai buvo privaloma gauti atitinkamą leidimą, tačiau pareiškėjai tokių statybą leidžiančių dokumentų nepateikė nei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai patikrinimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. Nors pareiškėjų atstovė teigė, kad savavališkos statybos nenustatymas ginčo statiniams, patvirtina galimą poilsio namelių sukūrimo teisėtumą, bei statybą leidžiančio dokumento nepateikimas, nepaneigia pareiškėjų teisės į įgyjamąją senatį tačiau teismas su tuo nesutinka.

Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamas daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdytojo teisės objekto, nei teisėto valdymo, nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties sąlygų. Nors pareiškėjai nurodo, kad nuo pat poilsio namelio pastatymo, apie 40 metų jokių pretenzijų dėl ginčo statinių valdymo, naudojimo ir disponavimo iš trečiųjų asmenų nebuvo, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, faktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d, nutartis priimta civilinėje byloje Nr.e3K-3-218-248/2018).

Pareiškėjas A. J. teismo posėdyje teigė, kad leidimą statyti poilsio namelį derino su kolūkio pirmininku, suinteresuotas asmuo V.A. Ž. teigė, kad leidimas statybai buvo duotas sporto aviacijos klubui, o ne jam asmeniškai, liudytojas A. Š. paaiškino, kad jo tėvui kaip klubo nariui buvo leista pasistatyti namuką klubo teritorijoje. Šių asmenų paaiškinimai dėl statybos leidimo išdavimo yra prieštaringi, jų nepatvirtina joki kiti bylos duomenys. Kauno regioninio valstybinio archyvo rašytinė informacija patvirtina, kad 1984-1985 metų Prienų rajono LDT vykdomojo komiteto Rajono architekto dokumentuose žinių apie A. J. ir M. Ž. poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), statybą nėra (2023-05-10 DOK-20037), Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo rašytinė informacija patvirtina, kad ginčo namelių statytojai buvo fiziniai asmenys A. J. ir V.A. Ž., kad ginčo pastatai niekada nepriklausė klubui ir nebuvo jo balanse (2023-03-23, CBP-2236 priedas), todėl labiau tikėtina, kad pareiškėjams statybą leidžiantys dokumentai nebuvo išduoti.

Poilsio namelio pastatymo metu, t. y. 1984 metais, galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos miškų kodeksas, kurio 33 straipsnyje buvo įtvirtinta, jog įmonės, organizacijos ir įstaigos, tvarkančios miškų ūkį valstybinės reikšmės miškuose, gali nustatyta tvarka statyti miškuose ir valstybinio miškų fondo žemėje, neapaugusioje mišku, gamybinius objektus, susijusius su miškų ūkio tvarkymu, su miškų plotų pavertimu, jeigu būtina (leidus organams, kuriems pavaldžios šios įmonės, organizacijos ir įstaigos), ne miškų plotais. Atitinkamai Miškų kodekso 36 straipsnyje reglamentuota, kad „miškų būklei ir atkūrimui įtakos darančių įmonių, įrenginių ir kitų objektų statybos vieta nustatoma, derinant su vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais, valstybiniais miškų ūkio organais ir kitais organais, sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais. Šių įmonių, įrenginių ir kitų objektų statybos projektai turi būti suderinti su valstybiniais miškų ūkio organais ir kitais organais TSR Sąjungos įstatymų nustatomais atvejais ir tvarka“. Miškų kodekso 38 straipsnyje nurodyta, kad „statybos ir sprogdinimo darbai, naudingųjų iškasenų gavyba, kabelių, vamzdynų ir kitokių komunikacijų tiesimas, gręžimo ir kiti nesusiję su miškų ūkio tvarkymu ir miškų naudojimu darbai miškuose, taip pat valstybinio miškų fondo žemėje, neapaugusioje mišku, atliekami suderinus su vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomaisiais komitetais, valstybiniais miškų ūkio organais ir kitais organais sutinkamai su TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais“

Taip pat poilsio namelių statybos metu galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žemės kodeksas, kurio 114 straipsnyje reglamentuota, kad „žemė už miesto ribų, kuri yra rezervas miesto teritorijai plėsti, reikalingiems įrenginiams, susijusiems su miesto ūkio tvarkymu ir normaliu jo funkcionavimu, išdėstyti bei statyti, taip pat žemė, kurią užima miškai, parkai-miškai ir kiti želdiniai, atliekantys apsaugines, sanitarines, higienines ir gyventojų poilsio vietų funkcijas, išskiriama atitinkamai į priemiestinę ir žaliąją miesto zonas“. Žemės kodekso 116 straipsnyje nurodyta, kad „priemiestinėje zonoje galima išdėstyti sanitariniu atžvilgiu nekenksmingas įmones. Žemė, sudaranti žaliąsias zonas, turi būti ypač saugoma. Šioje žemėje neleidžiama statyti pastatų ir įrenginių, kurie nesiderina su gamtos apsaugos bei sanitarinėmis higieninėmis žaliųjų zonų funkcijomis ir gyventojų poilsio organizavimo tikslais“. Žemės kodekso 124 straipsnyje reglamentuota, kad „gyvenamųjų namų ir vasarnamių statybos kooperatyvams sklypai suteikiami iš gyvenamųjų vietovių žemės, iš valstybinio rezervo žemės ir iš esančios už miesto žaliosios zonos ribų valstybinio miškų fondo žemės laikantis TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų“. Žemės kodekso 125 straipsnyje nurodyta, kad „darbininkams, tarnautojams ir kitiems piliečiams iš gyvenamųjų vietovių žemės, valstybinio rezervo žemės ir miškų fondo žemės suteikiam: žemės sklypai individualiniams gyvenamiesiems namams statyti. Žemės sklypai suteikiami taip pat ir bendrai naudotis piliečiams, susijungusiems individualinių statytojų kolektyvus, daugiabučiams gyvenamiesiems namams statyti“. Žemės kodekso 126 straipsnyje reglamentuota, kad „žemės sklypų individualinei ir kolektyvinei gyvenamųjų namų statybai miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse dydį ir skyrimo tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai“. Žemės kodekso 127 straipsnyje nurodyta, kad „žemės sklypų suteikimas piliečiams individualinei gyvenamųjų namų statybai kai kuriuose miestuose gali būti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos apribotas. Žemės sklypai individualinei vasarnamių statybai piliečiams nesuteikiami“.

Pareiškėjai poilsio nameliams keliamų reikalavimų atitikimą grindžia ir teismo eksperto, matininko V. Š. konsultacine išvada (2024-01-16 DOK-2276). Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad pareiškėjų statiniai pastatyti 1984 metais. Tačiau konsultantas V. Š. išvadą, kad poilsio nameliai pastatyti teisėtai remiasi statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812,kuris galiojo laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutiktina su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pozicija, kad statybos teisėtumui įvertinti turi būti taikomos poilsio namelių statybos darbų atlikimo metu galiojusios statybų procesą reglamentavusių teisės aktų nuostatos. Konsultanto V. Š. išvados vertintinos kritiškai, nes jis atlikdamas tyrimą rėmėsi tik statybos techniniu reglamentu STR 1 .01.07:2010, kuris galiojo laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir tai nėra ginčo statinių pastatymo laikotarpis, konsultantas nesirėmė aukščiau nurodytais ginčo pastatų pastatymo laikotarpiu aktualiais įstatymais, todėl teismas sprendžia, kad V. Š. konsultacinė išvada nepatvirtina, kad ginčo pastatai buvo pastatyti /sukurti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos kaip nurodyta konsultacinėje išvadoje.

            Be to, pažymėtina, kad žemės sklypas, kuriame, yra pastatyti ginčo statiniai yra miškų ūkio paskirties, todėl teisinius santykius reguliuoja ir Lietuvos Respublikos Miškų įstatymas bei Žemės įstatymas. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalies ir Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas miškų paskirties žemėje, nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties, galima tik medienos sandėlių bei kitų su miški susijusių įrenginių statyba.

Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalis, nustato ,,miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės“ , o 11 straipsnis nustato, kad Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą;9) teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

Žemės sklypas, kuriame stovi pareiškėjų ginčo nameliai, yra Nemuno kilpų regioniniame parke. Pagal Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 186 „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“, dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) patenka į rekreacinio funkcinio prioriteto zoną, urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną, kita dalis į konservacinio funkcinio prioriteto zoną (Ošvenčios hidrografinį draustinį), išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo miškų kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, gavusi Prienų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 3 d. prašymą pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti nurodė, kad projekto tikslai neprieštaravo Nemuno kilpų regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 3 punkto reikalavimams. Be to, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija informavo, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalies 5 punktą galima atidalinti miško ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurioje teisėtai pastatytas pastatas ir jo priklausiniai, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Pareiškėjai teigia, kad ginčo statinių sukūrimą laikantis teisės aktų reikalavimų patvirtina, byloje esantys duomenys: 2013 m. vasario 18 d. kadastro duomenų byla, kurioje užfiksuoti abu ginčo statiniai, 2012 metų žemės sklypo planas, kuriame pažymėta ginčo statiniai buvo suderinti su Prienų rajono savivaldybe bei Nemuno kilpų regioniniu parku statinio geodezinė kontrolinė nuotrauka, parengta 2012 m. birželio mėnesį, kurioje pažymėti visi ginčo statiniai, kuri buvo suderinta su Prienų rajono savivaldybės administracija; Ašmintos seniūnijos pažymos, išduotos 2012 m. gruodžio 19 d., kuriose nurodyta, kad pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, stovi vasarinio tipo pastatai, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. A3-92 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė pradėti rengti sklypo paskirties keitimo procedūrą, Prienų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. birželio mėn. raštu, kuriame nurodė, kad asmenys, pageidaujantys rengti žemės sklypo formavimo ir pertvardymo projektą bei atlikti projekte nustatytus rengimo tikslus turi atlikti pastatų, teisinę registraciją; Prienų rajono savivaldybės administracijos 2023 m. informacija, kad Prienų rajono savivaldybės administracija jog ginčo statiniai į savivaldybės apskaitą nėra įtraukti, jų atžvilgiu nevykdoma turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra (2023-03-23 CBP-2236). Teismas sprendžia, kad minėtuose dokumentuose institucijų pateikta informacija, pritarimai, suderinimai, reškia tik pritarimą dėl atitinkamo dokumento tinkamumo ar kad galima žemės sklypo pertvarkymo ar pertvarkymo procedūra, bet niekaip nepatvirtina pareiškėjų žemės sklype, esančių ginčo pastatų statybų teisėtumo.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai yra pateikę 2013 m. balandžio 12 d. deklaracijas apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą (2024-01-16 DOK-2276). Dėl minėtų deklaracijų pareiškėjai teigė, kad šių deklaracijų daugiau kaip 12 metų jokio subjekto nebuvo ginčijamos. Civilinėje byloje Nr. e2-80-1208/2025 Prienų rajono savivaldybės ieškinys dėl šių deklaracijų panaikinimo buvo atmestas dėl to, kad Vietos savivaldos įstatymo norma nesuteikia jai teisės ginti viešą interesą civilinio proceso tvarka ginčijant statybos užbaigimo deklaracijas, dėl to civilinė byla pagal reikalavimo teisės neturinčios ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetė. Deklaracijos pateikimas sukelia teismines pasekmes, pavyzdžiui leidžia įregistruoti statinius Registrų centre. Šiuo atveju Registrų centro sprendimas pagal ieškovų pateiktus dokumentus, įskaitant ir deklaracijas, buvo atmestas, nurodant, kad pagal pateiktas deklaracijas apie statybos užbaigimą nėra juridinio pagrindo (2023-03-23 CBP-2236). Šiuo atveju spręstina, kad pareiškėjų pateiktos 2023 m. balandžio 12 d., deklaracijos apie statybos užbaigimą savaime nepatvirtina, kad pareiškėjų statiniai pastatyti pagal projektus, teisės aktų reikalavimus, nes iš deklaracijų turinio matyti, kad statytojai (pareiškėjai) nenurodė nei statybą leidžiančio dokumento, nei statinio projekto.

Pareiškėjai grįsdami teisę įteisinti statinius, nurodo, kad 2013 m, kai buvo atlikti ginčo statinių kadastriniai matavimai, buvo tikslas įteisinti šiuos statinius, ir būtent tokių dokumentų pagrindu t.y. kadastrinių matavimų bylomis ir deklaracijomis eilė statinių valdytojų tokius statinius įteisimo tame pačiame žemės sklype kaip pareiškėjų ir gretimuosiuose žemės sklypuose, o pareiškėjai tai nespėjo padaryti dėl pasikeitusio Miškų įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2013 metais (2024-01-16 DOK-2276, 2024-03-01 DOK-9423). Šiame kontekste pažymėtina, kad įgyjamosios senaties institutu negali būti įteisinta neteisėta statyba, o turi būti atliekama nekilnojamojo turto objekto įteisinimo procedūra. Be to, pareiškėjų pateikti duomenys apie kitų asmenų nekilnojamąjį turtą, nepatvirtina šioje byloje nagrinėjamų pareiškėjų poilsio namelių statybos teisėtumo.

Bylos duomenimis nenustatyta, jog ginčo pastatai priklauso valstybei, savivaldybei ar kitiems asmenims. VĮ „Registrų centras“ duomenimis pastatai neregistruoti valstybės, savivaldybės ar kitų asmenų vardu. Pareiškėjai teigia, kad pastatai pastatyti 1984 metais, ir kad jie pastatus statė individualiai, kaip atskiri statytojai. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjams asmeniškai turėjo būti išduoti atskirti statybos leidimai bei surašyti priėmimo aktai bei kad šie dokumentai saugomi pačių pareiškėjų. Šios bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad ginčo pastatai pastatyti ant tuo metu valstybei priklausančios žemės, pareiškėjai nepateikė duomenų kokiu pagrindu ant valstybinės žemės pastatė ginčo pastatus, nepateikė duomenų, kad ginčo statiniai 1984 metais buvo statomi turint statybą leidžiančius dokumentus. Įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Įgyjamosios senaties pagrindu negali būti įteisinta neteisėta statyba, tai turėtų būti atliekama įgyvendinant nekilnojamojo turto objektų įteisinimo procedūrą. Teismas sprendžia, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, kad ginčo pastatai buvo pastatyti, turint statybą leidžiančius dokumentus, tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjams neįrodžius ginčo statinių statybos teisėtumo, jie nėra privačios nuosavybės teisės objektai ir neatitinka LR CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.

Teismas, turėjo 221,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš pareiškėjų lygiomis dalimis po 110,67 Eur (221,35:2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 533 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjų A. J. ir M. Ž., valstybės naudai po 110.67 Eur (vienas šimtas dešimt eurų, 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                  Laima Lubauskienė