Baudžiamoji byla Nr. 1-295-946/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34972-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.2.14.5.2.1; 1.2.29.1.1;  2.1.8; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 1 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,

kaltinamajam G. K., 

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtinus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paleistas lygtinai, bausmė atlikta, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu. 

Teismas 

n u s t a t ė :

G. K. veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje, 2019 m. kovo 25 d. Kaišiadoryse sutiktam nenustatytam asmeniui pasiūlius paimti kreditą, kurio nereikės grąžinti, jis sutiko, kartu su bendrininku nenustatytomis aplinkybėmis ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 25 d. 14.15 val. pagamino netikrus dokumentus, tai yra jo (G. K.) vardu su „G. L.“ LTD 2018 m. birželio 1 d. sudarytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitos išrašą Nr. (duomenys neskelbtini)  su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, bendrininkui jį palydėjus į akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ skyrių Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, kuriame 2019 m. kovo 25 d. apie 9.23 val. jis (G. K.) užpildė paraišką 15 000 eurų kreditui gauti iš „Bigbank“, AS filialo, bei 2019 m. kovo 25 d. apie 14.15 val. melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „Bigbank“ dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą suklaidindamas, remiantis šiais žinomai netikrais duomenimis „Bigbank“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. kovo 27 d. apie 11.23 val. akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ skyriuje Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)  „Bigbank“, AS filialas išmokėjo 15 000 eurų, kuriuos 2019 m. kovo 27 d. 16.51 val. jis išgrynino uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ Vilniaus „Akropolis“ aptarnavimo centre Vilniuje, Ozo g. 25, su bendrininku pasidalino, mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, jo negrąžino, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininko naudai įgijo didelės vertės turtą – „Bigbank“ AS filialui priklausančius 15 000 eurų. 

Be to, G. K. veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 25 d. 14.15 val. pagamino netikrus dokumentus, tai yra jo (G. K.) vardu su „G. L.“ LTD 2018 m. birželio 1 d. sudarytą darbo sutartį, kurią jis pasirašė bei ranka įrašė savo asmens bei kitus duomenis ir „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)  išrašą. 

Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad tuo metu piktnaudžiaudavo alkoholiu, todėl gerai visų įvykio aplinkybių neatsimena. Paaiškino, kad jam nepažįstami asmenys liepė pasiimti savo pasą, kad jo vardu galėtų paimti kreditą, už kurį jam sumokėjo kelis šimtus eurų ir patikino, jog jis neturės mokėti įmokų už kreditą. Už gautą atlygį jis įsigijo televizorių ir šaldytuvą. Jis, patikėjęs nepažįstamais asmenimis, padavė šiems savo pasą, kurie jo vardu parašė „G. L.“ įmonės darbo sutartį, ant kurios jis pasirašė. Teigė, jog dokumentus pildė ir pašto skyriuje, ir minėtų asmenų automobilyje, o darbo sutartį pridėjo prie paraiškos. Minimi asmenys nuvežė jį į Vilnių, kur jis išgrynino į jo banko sąskaitą pervestus 15 000 eurų ir juos atidavė minimiems asmenims, o po to šie asmenys jį nuvežė į Kaišiadoris ir paleido. Nors jis neskaitė, kur pasirašo, tačiau suprato, kad pasirašo dėl minėtų pinigų, o pateikti duomenys suklaidino banko darbuotojus. Paaiškino, kad tuo metu jis jau kelis mėnesius buvo bedarbis, prieš tai dirbo „(duomenys neskelbtini) “ ir niekada nebuvo dirbęs įmonėje „G. L.“. Vėliau kreipėsi į banką ir išsiaiškino, kad nėra pradėtos mokėti paskolos įmokos, o jam darbuotoja sakė atsiųsianti įmokų rekvizitus, tačiau banko sąskaitos numerio jis negavo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, pripažino pareikštą civilinį ieškinį, nurodydamas, jog padarytą žalą atlygins dalimis, kai įsidarbins.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Apklausta liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad „Bigbank“ tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) su klientais, dirbančiais užsienio valstybėse, statutiniais pareigūnais ir kitais, kurių darbo užmokesčio negali patikrinti Sodros sistemoje. Nuo 2019 m. vasario mėnesio pasikeitė paskolų išdavimo programa: užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją - asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius - ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius, tačiau minimalaus gaunamų pajamų reikalavimo nebuvo, tiesiog pagal gaunamas pajamas skaičiuoklė automatiškai suskaičiuodavo kokią paskolą buvo galima suteikti. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15 000 eurų, dėl didesnės sumos sprendimus galėjo priimti aukštesnio sprendimo teisę turintys darbuotojai. Ji neturėjo galimybės patikrinti ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, be to, nebuvo ir reikalavimo pateikiamus dokumentus išversti į lietuvių kalbą, o tikrindama darbdavį tiesiog „google“ paieškos platformoje patikrindavo ar toks darbdavys egzistuoja. Dėl pasikeitusios tvarkos padaugėjo klientų. Pradėjus aiškėti faktams, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienietiškus dokumentus, atvyko komisija iš Estijos. Sprendimą suteikti paskolą iki 15000 eurų sumai priimdavo ir pateikiamus dokumentus vertindavo pati, tačiau tai daryti buvo sunku, nes dokumentai būdavo pateikiama chaotiškai, ne eilės tvarka. Jeigu kildavo kokių neaiškumų, skambindavo klientui ir prašydavo dokumentus pateikti tvarkingai. Kitais atvejais, kilus neaiškumams, būdavo kreipiamasi į aukštesnes pareigas užimantį darbuotoją. Pasitaikė atvejų, kad tuomet šis darbuotojas perimdavo paskolos administravimą arba patardavo ką daryti. Prieš suteikiant paskolas niekada nepastebėjo, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių. Atvejus, kad buvo pateikiamos tų pačių užsienio darbdavių sutartys, prisimena, tačiau, jos požiūriu, tai yra normalu ir tai įtarimo nekėlė. Reikalavimo tikrinti, ar pateiktose darbo sutartyse yra darbuotojo ir darbdavio parašai, nebuvo, nors, kiek pamena, vadovaudamasi bendražmogišku supratimu, tą tikrindavo ir, jeigu būtų pastebėjusi, kad trūksta parašų, būtų skambinusi klientui arba informavusi vadovybę (1 t., b. l. 79–82).

Liudytoja V. F., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), kur viena iš teikiamų paslaugų yra tarpininkavimas teikiant paskolas, o viena iš paskolas teikiančių įmonių yra „Bigbank“. 2019 m. buvo suaktyvėjimas besikreipiančių dėl „Bigbank“ paskolų su užsienietiškais dokumentais. Tokiu atveju visus dokumentus reikėdavo skenuoti ir siųsti į „Bigbank“, kur juos vertindavo banko darbuotojai, o ji privalėjo tik nustatyti asmens tapatybę pagal dokumentą, patikrinti ar kliento dokumentas galiojantis, ar nepavogtas ir panašiai. Paaiškino, kad  klientus priima po vieną, o kelis vienu metu gali aptarnauti tik tuo atveju, jeigu tai yra šeima ir imant paskolą reikalingas šeimos nario sutikimas. Jos darbo praktikoje nėra buvę atvejų, kad vieno asmens vardu būtų pildoma paraiška paskolai, o kitas asmuo viską kalbėtų už tą asmenį, sakytų to asmens duomenis ar panašiai. Tokiu atveju kliento neaptarnautų. Paaiškino, kad neatsimena tiksliai atvejo, kuomet G. K. pasirašė paskolos sutartį ir, nors patvirtino, kad paskolos sutartyje yra jos parašai, tačiau minėto asmens neatpažįsta ir nežino faktų, kad „Bigbank“ paskolos būtų gaunamos galimai pateikus suklastotus dokumentus (1 t., b. l. 84–87).

Liudytojas T. K., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kaltinamasis G. K. yra jo tėtis, tačiau nuo tėvų skyrybų su juo bendravo retai. Paaiškino, kad kaltinamajam išėjus iš įkalinimo įstaigos, jis padėjo tėvui atsidaryti banko sąskaitą, kuomet šis įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“, kad tėvas galėtų gauti pajamas, nes sąskaitą buvo areštavę antstoliai. Atskaičius antstolių administruojamas skolas, tuo metu, kai dirbo, tėvas gavo apie 450 eurų mėnesines pajamas, tačiau kaltinamasis po kelių mėnesių iš šio darbo išėjo. Nežino, ar kaltinamasis buvo įsidarbinęs oficialiai užsienio įmonėse, tik iš jo paties pasakojimų žino, kad prieš patenkant į įkalinimo įstaigą, šis dirbo vairuotoju ir važinėdavo į užsienį. Apie tai, kad kaltinamasis buvo paėmęs paskolą nežino, ir mano, kad nuo 2019 m. kovo 27 d. tėvas nelabai turėjo galimybę grąžinti 332 eurų kasmėnesinę kredito įmoką, nes jokio turto, santaupų neturi, tėvo pajamos yra nepastovios, dirba trumpais laikotarpiais ir darbus dažnai keičia, be to, turi skolų (1 t., b. l. 89–92).

„BIGBANK AS filialas“ 2019 m. balandžio 25 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. kovo 25 d. G. K., atvykęs į „Lietuvos Pašto“ skyrių Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, ir pateikęs asmens dokumentą (pasą), užpildė paraišką 15 000 eurų kreditui gauti, mokumui įvertinti pateikęs 2018 m. birželio 1 d. darbo sutartį su „G. L. Ltd“ ir „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitos išrašą. 2019 m. kovo 27 d. atvykęs į Lietuvos Pašto skyrių Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios pagrindu „Bigbank AS filialas“ išmokėjo G. K. 15 000 eurų kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau mokėjimai pagal kredito sutartį neatliekami, klientų telefonai išjungti, todėl pareiškėjas mano, kad buvo pateikti suklastoti bankų sąskaitų išrašai ir darbo sutartys (1 t., b. l. 17–59).

„BIGBANK AS filialas“ 2019 m. gruodžio 20 d. rašte pateikta savo esme analogiška informacija, pateikta „BIGBANK AS filialas“ 2019 m. balandžio 25 d. pareiškime (1 t., b. l. 99–109).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno VPK) Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – KP NNTV 2-asis skyrius) 2020 m. rugsėjo 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta iš 7 lapų, kurioje nurodyta, kad kredito davėjas yra „BIGBANK“ AS filialas, o gavėjas – G. K., bendra kredito suma – 15 000 eurų, nurodytas mokėjimo grafikas, sutarties sąlygos. Kiekvieno sutarties lapo apačioje yra mėlynu rašikliu užrašytas rankraštinis tekstas – „G. K.“ ir parašas, taip pat uždėtas spaudas AB „Lietuvos paštas 2019-03-27 932-asis klientų aptarnavimo skyrius Kaišiadorys“, „pardavimų vadybininkė V. F.“. G. K. vardu išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)  kopija, kurios tikrumas patvirtintas aukščiau aprašytu AB „Lietuvos paštas“ spaudu. Darbo sutarties, surašytos anglų kalba, kopija iš 11 lapų, kiekvieno lapo apačioje dešinėje pusėje prie grafos „darbuotojo parašas“ yra rankraštinis tekstas „G. K.“ ir parašas, dalyje lapų prie grafos „darbdavio parašas“ yra rankraštinis tekstas „(duomenys neskelbtini) “ ir parašas. Dalis sutarties, kur nurodyti darbdavio ir darbuotojo duomenys, yra užpildyta ranka. Sutartyje nurodyta darbo pradžios data – 2018 m. birželio 1 d. Atlyginimo lapelių, surašytų anglų kalba, kopijos iš 7 lapų, juose kaip darbuotojas nurodytas G. K., kaip darbdavys – „G. L.“ LTD. (duomenys neskelbtini)  banko sąskaitos išrašo anglų kalba kopija iš 2 lapų, išrašo laikotarpis nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)  (savininkas G. K.). Išraše nurodyta, kad sumoje per nurodytą laikotarpį gauta 10,176.00 svarų pajamų (šaltinis – „G. L.“ LTD) ir patirta 11,520.00 išlaidų (1 t., b. l. 93-94).

Kauno AVPK KP NNTV 2-ojo skyriaus 2020 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos antstolių rūmai pateikė informaciją apie G. K. 2214 eurų skolas, dėl kurių išieškojimo yra vykdomos bylos. Tretieji asmenys valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė duomenis apie G. K. pajamas už 2018 - 2019 m – 3 133 eurų. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis neturi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, transporto priemonių; nuo 2019 m. sausio 4  d. iki 2019 m. sausio 29 d. dirbo UAB „Baltic F. E.“ ir nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. iki 2019 m. spalio 14 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Pažymėtina, kad G. K. su paraiška paskolai gauti pateikė 2018 m. birželio 1 d. su „G. L.“ sudarytą darbo sutartį, nors nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. kaltinamasis atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose (2 t., b. l. 50).

Uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ 2019 m. gegužės 24 d. pateiktame G. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)  išraše nurodyta, jog 2019 m. kovo 27 d. gauta 15000 eurų įplauka iš BIGBANK AS ir tą pačią dieną atlikta 14 910 eurų grynųjų pinigų (išduodamos lėšos) operacija bei nurašytas 89,46 Eur mokestis už grynųjų pinigų išdavimą (2 t., b. l. 153–155).

Kaip nustatyta ištirtais teisme įrodymais, kaltinime nurodytais veiksmais – kaltinamajam, veikiant su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turint išankstinį tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą (pinigines lėšas) ir pagaminus netikrus dokumentus – darbo sutartį ir banko sąskaitos išrašą apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas ir to pagrindu užpildžius paraišką kreditui gauti, taip suklaidinus kreditą išdavusią įmonę, kadangi kaltinamasis užsienio bendrovėje nedirbo, su ja sutarties nebuvo sudaręs ir negavo pajamų – apgaulės būdu buvo užvaldytas svetimas didelės vertės turtas. Ši tikrovės neatitinkanti informacija iš esmės nulėmė civilinio ieškovo „Bigbank AS filialo“ darbuotojos apsisprendimą patvirtinti kaltinamojo pateiktą paraišką gauti kreditą, ką ji padarė įvertinus kaltinamojo G. K. kartu su paraiška pateiktus melagingai pagrindžiančius pastarojo mokumą duomenis, t. y. netikrus dokumentus su duomenimis apie tariamai kaltinamojo G. K. su „G. L.“ pasirašytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. į kaltinamojo tariamą banko sąskaitą pervesta 10 176,00 svarų pajamų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012). Šios bylos kontekste svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltinamojo naudota apgaulė (suvokiant savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, galimas kilti pasekmes ir aktyviais veiksmais to siekiant) buvo esminė įmonės „Bigbank“ apsisprendimui suteikti kreditą 15 000 eurų sumai, savo nusikalstamiems ketinimams pagrįsti G. K., kartu su paraiška kreditui gauti, pateikė žinomai netikrus dokumentus, pagrindžiančius jo tariamą mokumą, dėl ko ir buvo pasirašyta vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu į kaltinamojo asmeninę banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, kuriuos jis užvaldė juos išgryninęs Vilniuje, Ozo g. 25 esančiame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, tačiau mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko ir jo negrąžino, tokiu būdu apgaule, savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės turtą – „Bignak“ AS filialui priklausančias pinigines lėšas – 15 000 eurų.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją atsakomybę užtraukia alternatyvūs veiksmai, kai pagaminamas netikras dokumentas, suklastojamas tikras dokumentas arba aiškiai netikras ar aiškiai suklastotas tikras dokumentas laikomas, gabenamas, siunčiamas, panaudojamas ar realizuojamas. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, laikomas dokumentu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-7-251/2013 ir kt.). Nors kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog nebuvo įsidarbinęs įmonėje „G. L.“, tačiau suprato, kad pasirašydamas jam žinomai melagingą darbo sutartį, įrašydamas į ją savo asmens bei kitus duomenis, o taip pat banko sąskaitos išrašą – pagamino netikrus dokumentus, tikslu įtvirtinti juridinę reikšmę turintį sandorį – vartojimo kredito sutartį ir jos pagrindu, aptartais veiksmais suklaidinus kredito davėją, užvaldyti pinigines lėšas.

Akivaizdu jog kaltinamasis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas išankstinį tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą ir suvokdamas, kad savo veiksmais padarys turtinę žalą, tyčia pagaminęs netikrus dokumentus ir atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės turtą – „Bignak“ AS filialui priklausančias pinigines lėšas – 15 000 eurų. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 eurų) dydžio sumą (BK 190 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, užvaldė „Bignak“ AS filialui priklausančias 15 000 eurų pinigines lėšas, kurios  atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą didelės vertės požymį, bei į tai, kad abi kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos gali būti padarytos atliekant bent vieną iš straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų (BK 182 straipsnio 2 dalies atveju – apgaule įgijus didelės vertės svetimą turtą, o BK 300 straipsnio 1 dalies atveju – pagaminus netikrus dokumentus) konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą G. K. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas bei veikdamas bendrininkų grupėje. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip nustatyta šioje byloje, G. K. naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl šioje byloje yra teismo pripažįstamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu konstatavimas galimas, jeigu teismas turi pakankamai duomenų pripažinti asmenis bendrininkavus, t. y. nekyla abejonių dėl jų pakaltinamumo, pakankamo atsakomybei amžiaus, tarpusavio susitarimo daryti nusikalstamą veiką, tyčios ir veikos bendrumo, indelio į bendrą veiką, o nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė plenarinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-355-487/2020). Įvertinus nagrinėjamoje byloje padarytų nusikaltimų schemą, aplinkybes dėl dokumentų suklastojimo naudojamai apgaulei, kurios patvirtina pakankamai didelį nenustatyto asmens indėlį į daromo nusikaltimo rezultatą, taip pat nustatytus duomenis, kad kaltinamasis nenustatyto bendrininko buvo vežamas automobiliu, teismui nekyla abejonių dėl nenustatyto asmens pakaltinamumo, pakankamo atsakomybei amžiaus, tarpusavio susitarimo daryti nusikalstamą veiką, tyčios ir veikos bendrumo bei pakankamai didelio indelio į bendrą veiką ir ja siekiamą rezultatą. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje netikrų dokumentų pagaminimas, jų panaudojimas apgaulės būdu įgyjant didelės vertės turtą buvo padarytos dalyvaujant dviem bendravykdytojams, kurių vienas – G. K., o kitas bendravykdytojas tyrimo metu nebuvo nustatytas. Atsižvelgiant į tai pripažįstama, kad G. K. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

G. K. padarė vieną tyčinį sunkų ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, jis veikė tiesiogine tyčia, šias veikas padarė teistumui neišnykus už analogiškos nusikalstamos veikos – kvalifikuoto sukčiavimo – padarymą, administracine tvarka baustas devynis kartus, kas rodo, kad kaltinamasis nenori taikytis prie visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, o jo padaryti nusikaltimai yra neatsitiktinės veikos, priešingai – tai ankstesnių priešingų teisei veiksmų, kurių nepavyko koreguoti tinkama linkme, pasekmė. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios ir viena ją lengvinanti aplinkybės, į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad jis jau buvo nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip pat tai, kad yra išsituokęs, nepalaiko artimų socialinių ryšių su savo šeimos nariais, yra pakaltinamas, bedarbis.  

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė už kiekvieną iš nusikalstamų veikų – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydžiai šiuo atveju nustatytini mažesni nei straipsnių sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiai, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje paskiriant 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (sunkus ir nesunkus nusikaltimai (BK 11 straipsnis), paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nustatant kad galutinė subendrinta bausmė yra 2 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

Paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (1 t., b. l. 21–23).

Ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad civilinis ieškovas „Bigbank“ AS filialas, suklaidintas kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veikų patyrė 23 927,85 eurų turtinę žalą, kuomet į kaltinamojo asmeninę banko sąskaitą, patvirtinęs kaltinamojo pateiktą paraišką kreditui gauti, pervedė 15 000 eurų, kuriuos kaltinamasis išgrynino bankomate. Patirtą žalą sudaro 15 000 eurų negrąžinta kredito dalis, 825 eurai sutarties sudarymo mokesčio, 2 702,85 eurų palūkanos pagal mokėjimo grafiką, 5 400 eurų sutarties administravimo mokestis pagal grafiką. Tačiau civilinis ieškovas byloje pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 115-141), kuriuo iš G. K. reikalavo priteisti 23 927,85 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti. Dėl šios dalies reikalavimo civiliniame ieškinyje  „Bigbank“ AS filialas buvo pripažintas civiliniu ieškovu šioje byloje (1 t., b. l. 144). Atsižvelgiant į tai civilinio ieškovo „Bigbank“ AS filialo ieškinys dėl kaltinamojo G. K. atitinkamo dydžio jam padarytos turtinės žalos atlyginimo yra visiškai įrodytas ir turi būti patenkintas, todėl iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistina 23 927,85 eurų suma turtinei žalai atlyginti.

Civiliniame ieškinyje ieškovas „Bigbank“ AS filialas taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki ieškinio atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-144/2014). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis Nr. 2K-4-699/2015).

Procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir CK 6.210 straipsnis, kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Akivaizdu, kad šios civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, kuriems būdinga tai, kad jie yra fiksuoti tam tikra teisine forma – sutartimi, ar iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą.

Nagrinėjamu atveju konstatuojant, kad atsakovas – G. K. privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, susidarytų situacija, kai siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui galutinio sprendimo dėl žalos dydžio, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Tokios praktikos yra laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010, 2K-4-699/2015). Todėl iš atsakovo G. K. priteistinos 5 proc. metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 328 straipsnio 4 punktas) iki teismo nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esančią vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  su priedais (1 t., b. l. 32–59), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Civilinio ieškovo „Bigbank“ AS filialas pareikštą civilinį ieškinį dėl G. K. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo G. K. civilinio ieškovo naudai priteisti 23 927,85 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo „Bigbank“ AS filialas naudai iš G. K. priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (23 927,85 eurų) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio nuosprendžio civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančią vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  su priedais, palikti  saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                            Arūnas Purvainis