Administracinė byla Nr. I-2623-764/2015

Proceso Nr. 3-61-3-08071-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

nustatė:

Pareiškėjas S. M. padavė teismui skundą (b. l. 1–16), prašydamas: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-12-09 sprendimą Nr. 1D-11003(11); 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 15 str. nuo                         2012-01-01 iki 2013-12-30 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 1 985,63 eurus (6 856 Lt); 3) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti pareiškėjui paskirto dydžio – 460,17 eurų (1 588,87 Lt), pareigūnų ir karių pensiją. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad 2012–2013 metais jam buvo mokama, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija, todėl susidarė pensijos nepriemoka. Pareiškėjo nuomone, toks pensijos perskaičiavimas yra neteisėtas, pažeidžiantis jo teisę į nuosavybę, todėl jis įgijo teisę į susidariusią pensijos nepriemoką.

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 50) su juo nesutiko ir prašė bylą nutraukti.

Pažymėjo, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs 6 mėnesių terminą skundui paduoti, todėl byla nutrauktina.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2012–2013 metais, taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. pakeitimai, kuriais remiantis buvo perskaičiuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d.      (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo pagrįstas ir teisėtas. Pensijos gavėjų konstitucines teises pažeidė paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, taikant iki 2012-08-31 galiojusias Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2013-12-06 pažyma Nr. 11PP(P)-7278 (b. l. 46–47) tvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2012–2013 metais) pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, kurios pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai. Atsižvelgiant į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir į teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-12-09 sprendimą                   Nr. 1D-11003(11), kuriuo atsisakyta išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatų taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui paskirtos pensijos ribojimas buvo teisėtas, Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą sprendimą nėra, todėl ši pareiškėjo skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.

Nuo 2014-01-01 Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos perskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybines pensijas nėra taikomos, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti jam paskirto dydžio pensiją.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nuostatas, teisę į išlaidų atlyginimą įgyja šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo S. M. skundas nėra tenkinamas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                          Egidija Puzinskaitė

Teisėjos                                                                                                                 Violeta Petkevičienė

Milda Vainienė