Civilinė byla Nr. e2A-1471-950/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23967-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.5.4; 2.6.1.6.2; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Editos Šliumpienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6477-1101/2024 pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BankromaX“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys – likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, K. L., „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė ,,Colemont draudimo brokeris“ ir AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas E. L. 2022 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-23914), kuriuo prašė:

-       teismui nustačius, kad yra praleistas terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti, šį terminą atnaujinti;

-       priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BankromaX“ 33 659,36 Eur dydžio žalą ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ naudai;

-       priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas E. L. (toliau – ir ieškovas arba apeliantas) ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratore buvo paskirta atsakovė UAB „BankromaX“ (toliau – ir atsakovė). Ieškovas yra likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Laugina“ (toliau – ir Bendrovė) savininkas, valdantis 100 proc. nurodytos Bendrovės akcijų, o kartu ir jos kreditorius, kurio patikslintas kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. Bendrovė, veikdama per tuometinę bankroto administratorę UAB „BankromaX“, buvo įdarbinusi 7 darbuotojus (sargus), kurių darbo funkcijos buvo saugoti Bendrovės turtą, tačiau 2018 m. kovo mėn. bankroto administratorė UAB „BankromaX“ priėmė sprendimą dalį minėtų sargų atleisti ir tai padarė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Nesutikdami su tokiu Bendrovės bankroto administratorės sprendimu, dalis buvusių jos darbuotojų kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK). 2018 m. gegužės 7 d. sprendimais Nr. DGKS-2387 (dėl A. S. atleidimo), Nr. DGKS 2389 (dėl A. Š. atleidimo), Nr. DGKS-2396 (dėl N. A. atleidimo) ir Nr. DGKS-2397 (dėl V. L. atleidimo) DGK pripažino minėtų darbuotojų atleidimus neteisėtais, panaikino Bendrovės bankroto administratorės 2018 m. kovo 5–6 d. įsakymus, priteisė atleistiems darbuotojams vidutinius darbo užmokesčius už priverstinės pravaikštos laiką bei palūkanas, skaičiuotinas už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d., bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Bendrai atleistiems darbuotojams iš Bendrovės buvo priteista 33 659,36 Eur dydžio suma (5 470,64 Eur vidutinis darbo užmokestis + 28 188,72 Eur palūkanos). 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė atstatydinti LUAB „Laugina“ bankroto administratorę UAB „BankromaX“. Pagal DGK 2018 m. gegužės 7 d. priimtus sprendimus, atleistiems darbuotojams Bendrovė faktiškai išmokėjo 32 886,98 Eur sumą ir liko skolinga 772,38 Eur sumą, kurią privalės atlyginti ateityje. Tokie UAB „BankromaX“ veiksmai sumažino galimybę ieškovui, kaip Bendrovės kreditoriui, gauti jam priklausantį atlyginimą greičiau ir / ar visa apimtimi iš LUAB „Laugina“ turto, kadangi tokį turtą realizavus teisės aktų nustatyta tvarka, pirmiausia turės būti atsiskaityta su Bendrovės darbuotojais išmokant jiems dėl neteisėto atleidimo mokėtinas sumas. Be to, anksčiau minėti atsakovės veiksmai pakenkė ir ieškovui, kaip Bendrovės akcininkui, nes net jei LUAB „Laugina“ kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje būtų patenkinti visiškai, tai dėl tokių neteisėtų UAB „BankromaX“ veiksmų sumažėjo tiek ir bendra LUAB „Laugina“ turto masė (nuo kurios priklauso ir ieškovo turimų akcijų vertė), ir realios piniginės lėšos, kuriomis LUAB „Laugina“, jeigu būtų atkurtas jos mokumas, galėtų disponuoti, taip pat iš kurių ieškovas galėtų reikalauti dividendų ar likvidavus Bendrovę galėtų šiuos pinigus, teisės aktų nustatyta tvarka, išsimokėti sau. Ieškovas pažymėjo, kad netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės LUAB „Laugina“ naudai jis reiškia dviem savarankiškais pagrindais, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio pagrindu (kaip Bendrovės kreditorius), bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (kaip Bendrovės akcininkas). Nors CK 1.125 straipsnio 9 dalyje yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti, ieškovas nemano, kad yra jį praleidęs. Ieškovui buvo žinoma, kad dėl atleistiems Bendrovės darbuotojams išmokėtos pinigų sumos (32 886,98 Eur) priteisimo iš atsakovės netiesioginį ieškinį teisme jau yra pareiškę kiti Bendrovės kreditoriai – UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“. Atsižvelgiant į tai, ieškovas pagrįstai manė ir tikėjosi, kad jo, kaip Bendrovės kreditoriaus, teisės bus apgintos priteisiant LUAB „Laugina“ naudai 32 886,98 Eur sumą pagal UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ pareikštą ieškinį. Teisminiai ginčai užtruko ir tik Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimu galutinai visi UAB „Kontmena“ ir UAB“ Krašto projektai ir partneriai“ reikalavimai pareikšti atsakovei buvo atmesti. Atsižvelgiant į tai, ieškovas laiko, kad senaties terminas kreiptis į teismą su ieškiniu jam turi būti skaičiuojamas nuo minėto Panevėžio apygardos teismo sprendimo priėmimo dienos – 2022 m. spalio 20 d. Nors laiko, kad ieškinio senaties termino reikšti reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo nėra praleidęs, tačiau jeigu atsakovė reikalautų jį taikyti, prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti, įvertinus aplinkybes, susijusias su minėtų teisminių ginčų trukme. Ieškovas pažymėjo, kad yra visos sąlygos atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nesilaikydama teisės aktų nustatytos tvarkos nepagrįstai atleido jos valdomos Bendrovės darbuotojus (sargus) iš darbo. Patirtą žalą (33 659,36 Eur) sudaro tiek jau faktiškai atleistiems darbuotojams išmokėta 32 886,98 Eur suma, tiek ateityje mokėtina 772,38 Eur suma (būsima žala). Tarp atsakovės atliktų neteistų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kuris konstatuotas DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimais. Atsakovės kaltė nagrinėjamu atveju yra preziumuojama, todėl neįrodinėtina.   

3.       Atsakovė UAB „BankromaX“ 2023 m. sausio 17 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-9281) nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, bei prašė:

-       nutraukti civilinės bylos, iškeltos pagal ieškovo netiesioginį ieškinį, nagrinėjimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 4 punkto pagrindu;

-       atmesti ieškovo ieškinį CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu taikant ieškinio senatį, įtvirtintą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje;

-       atmesti ieškovo netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą CK 6.68 straipsnio pagrindu;

-       atmesti ieškovo netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu;

-       atmesti ieškovo netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes neįrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245–6.249 straipsniai);

-       tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tenkinti ieškovo ieškinį tik 1 773,20 Eur sumai;

-       priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, kad civilinė byla pagal ieškovės pareikštą ieškinį turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad kitos LUAB „Laugina“ kreditorės – UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“, veikdamos Bendrovės interesais, dar 2020 m. buvo pareiškę teisme netiesioginį ieškinį dėl 32 886,98 Eur dydžio žalos ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės, nurodytą reikalavimą grįsdamos tokiais pačiais faktiniais ir teisiniais pagrindais kaip kad šioje byloje daro ieškovas. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu anksčiau minėtų kreditorių reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog šioje byloje ieškovas pateikė atsakovei tapatų ieškinį, dėl ko civilinė byla turi būti nutraukta. Civilinės bylos nenutraukus, atsakovė prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip pareikštą praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytą reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti. Ieškovas, teigdamas, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė dalies Bendrovės darbuotojų atleidimu nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kas buvo konstatuota DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimais, apie tokius sprendimus turėjo sužinoti ir neabejotinai sužinojo kuomet Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atstatydino UAB „BankromaX“ iš LUAB „Laugina“ bankroto administratorės pareigų, nes būtent minėtoje nutartyje buvo konstatuoti galimai atsakovės atlikti darbo teisės pažeidimai. Todėl ieškovui, kaip Bendrovės kreditoriui ir akcininkui, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 24 d., o tai reiškia, kad toks terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2021 m. gegužės 24. Ieškovas netiesioginį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškė tik 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. praleidęs tam nustatytą terminą, todėl jis turi būti atmestas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi ieškovas ieškinyje nenurodė ir jokių svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl toks terminas jam atnaujintas negali būti. Atsakovė nurodė ir tai, kad, jos nuomone, ieškovas, kaip Bendrovės kreditorius, apskritai neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu, nes neegzistuoja visos būtinos tokio ieškinio pareiškimo sąlygos. Taip pat ieškovas, ir kaip Bendrovės akcininkas, negali reikšti išvestinio ieškinio ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes tokio ieškinio tikslas yra bendrovės, o ne akcininko nauda, be to, toks netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas tik įmonės vadovui ir valdybos nariams. Atsakovės nuomone, ieškovas pateiktu ieškiniu neįrodė ir visų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, dėl ko ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai nesudaro pagrindo priteisti Bendrovės naudai iš atsakovės 33 659,36 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Laikant, kad atsakovė vis dėl to yra atsakinga dėl žalos Bendrovei padarymo, turėtų būti priteista tik 1 773,20 Eur suma, t. y. skirtumas tarp sumos, išmokėtos atleistiems darbuotojams pagal DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimus, bei sumos, kurią jie būtų gavę, atsakovei nepadarius jokių darbo teisės pažeidimų ir darbuotojus atleidus teisės aktų nustatyta tvarka.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja netiesioginio ieškinio, numatyto CK 6.68 straipsnyje, pareiškimo būtinoji sąlyga, t. y. jo, kaip BUAB „Laugina“ kreditoriaus, teisių pažeidimas. Atmetęs ieškovo ieškinį, teismas paskirstė ginčo šalių byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą atmesti ieškinį dalyje dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, kai ieškinį reiškia Bendrovės kreditorius CK 6.68 straipsnio pagrindu. Tačiau Vilniaus apygardos teismas anksčiau minėta nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą dalyje dėl išvestinio ieškinio pareiškimo sąlygų, kai ieškinį reiškia Bendrovės akcininkas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, panaikino ir šioje dalyje bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas ieškinį visa apimtimi, netyrė ieškovo pareikšto ieškinio dalyje dėl išvestinio ieškinio pareiškimo sąlygų, kai ieškinį reiškia Bendrovės akcininkas, dėl ko toks reikalavimas byloje liko apskritai neišspręstas, kas sudaro absoliutų sprendimo dalies negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs grąžintą iš naujo nagrinėti civilinės bylos dalį, 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, kaip pareikštą praleidus CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atmetęs ieškovo ieškinį, teismas paskirstė byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisė atsakovei iš ieškovo 4 416,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, taip pat valstybei priteisė iš ieškovo 46,48 Eur dydžio išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų siuntimu.

8.       Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl to, ar egzistuoja išvestinio ieškinio pareiškimo sąlygos, kai ieškinį reiškia Bendrovės akcininkas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

9.       Vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-378/2024), kad akcininko ieškinys, pareikštas bendrovės nemokumo administratorei, kuriai įmonės bankroto metu buvo patikėtos su jos valdymu susijusios funkcijos, atitinka išvestinio ieškinio pateikimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ieškovas apskritai neturi teisės ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu reikšti reikalavimo atsakovei, kaip buvusiai ieškovui priklausančios Bendrovės nemokumo administratorei.

10.       Atsakovei prašant taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, teismas pirmiausia sprendė tokio termino taikymo / netaikymo klausimą.

11.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą vėliausiai sužinojo 2018 m. gegužės mėn. pabaigoje, t. y. kuomet Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi buvo išspręstas atsakovės UAB „BankromaX“, kaip LUAB „Laugina“ bankroto administratorės, atstatydinimo klausimas, nes pats E. L. prašydamas atstatydinti bankroto administratorę be kitų aplinkybių nurodė ir tai, kad įsiteisėjusia tam įgalinimus turinčio subjekto išvada yra konstatuoti ir bankroto administratorės darbo teisės pažeidimai. Teismas laikė, kad ieškovas nepagrįstai savo teisių pažeidimą sieja su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimu, kuriuo buvo atmestas kitų Bendrovės kreditorių (UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“) netiesioginis ieškinys pareikštas atsakovei, kadangi nurodyta byla neturėjo jokios įtakos ieškovo, kaip Bendrovės akcininko, ieškinio pareiškimui. Teismas pažymėjo, kad prašydamas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojęs vėliausiai 2018 m. gegužės mėn. pabaigoje, jis ieškinį pateikė tik 2022 m. gruodžio 1 d., tokiu būdu ieškinio senaties terminą praleisdamas 1,5 metų. Atsižvelgiant į tai, prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą teismas netenkino. Teismas taip pat laikė nepagrįstais argumentus, kad ieškinio senaties termino klausimas jau yra išspręstas byloje priimtais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartimi. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą iš esmės ir nepasisakė dėl ieškinio senaties termino klausimo, atitinkamai šiuo klausimu nepasisakė ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartyje.

12.       Kadangi teismas ieškovo ieškinį atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytu savarankišku pagrindu, todėl iš esmės nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo / nepagrįstumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13.       Ieškovas E. L. 2024 m. birželio 20 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-95689) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

14.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.       Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjos) veiksmai keletą kartų atidedant procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą, vėliau atgaline data prikabinant ir pasirašant nutartį apie paskelbimo atidėjimą, negali būti laikomi tinkamu teisingumo vykdymu, nes šiuo atveju teismo procesinis sprendimas buvo skelbiamas beveik du mėnesius. Ieškovo nuomone, toks procesinis sprendimas yra absoliučiai negaliojantis (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

14.2.       Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendime bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartyje ir nėra tiesiogiai nurodyta, kad ieškovas nėra praleidęs termino, reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti, tačiau abu anksčiau nurodyti teismai ieškovo ieškinyje suformuluotus reikalavimus nagrinėjo iš esmės, nepaisant to, kad atsakovė bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o po to – apeliacinės instancijos teisme, prašė taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senaties terminą. Vien tik tai, kad bylą pirmą kartą nagrinėję teismai betarpiškai ir tiesiogiai nenurodė, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, nereiškia, jog tai nebuvo vertinama.

14.3.       Ieškovas apskritai nelaiko, kad yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimų priėmimo momentas laikytinas senaties terminio skaičiavimo pradžios momentu, nes ieškovui, kaip Bendrovės akcininkui, formaliai tuo metu nebuvo padaryta jokia žala. Tik Bendrovei iš dalies arba visiškai įvykdžius DGK sprendimus (su neteisėtai atleistais darbuotojais LUAB „Laugina“ iš dalies atsiskaitė 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. gruodžio 12 d. ir 2019 m. gruodžio 22 d. mokėjimais išmokėdama 32 886,98 Eur sumą, o neišmokėta liko 778,38 Eur suma), dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų, yra sumažinama LUAB „Laugina“ turto masė, kuri, jeigu bus atkurtas Bendrovės mokumas, nebebus grąžinama ieškovui. Ieškovas sužinojo apie Bendrovės atliktus mokėjimus neteisėtai atleistiems darbuotojams tikrai ne jų atlikimo dieną, tačiau gerokai vėliau, o 772,38 Eur dydžio priteistos sumos dalis apskritai vis dar nėra išmokėta. Teismas visiškai ignoravo ir tai, jog ieškovo suvokimas apie savo teisių pažeidimą nutiko vėliau nei buvo priimti DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimai.

14.4.       Ieškovas pažymėjo, kad į teismą su išvestiniu ieškiniu jis galėjo kreiptis tik po to, kai Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi atmetė kitų LUAB „Laugina“ kreditorių (UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“) reikalavimus tuo pagrindu, kad jie neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovei, nes visi jų reikalavimai bus patenkinti bankroto byloje ir dėl to jiems žala nėra padaryta. Tik tuomet ieškovas, kaip bendrovės akcininkas, subjektyviai galėjo suvokti, kad jam būtent dėl DGK sprendimų vykdymo galėjo būti padaryta žala. Tai supratęs, ieškovas 2022 m. gruodžio 1 d. ir kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu tiek kaip LUAB „Laugina“ kreditorius, tiek ir kaip LUAB „Laugina“ akcininkas.

14.5.       Ieškovas yra įsitikinęs, kad objektyvusis ieškinio senaties termino pradžios momentas nagrinėjamu atveju sietinas su žalos padarymu, t. y. piniginių lėšų išmokėjimu neteisėtai atleistiems darbuotojams 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 22 d., kuomet LUAB „Laugina“ išmokėjo 19 686,98 Eur (iš faktiškai išmokėtų 32 886,98 Eur), o 772,38 Eur apskritai nėra išmokėta iki šiol. Tai reiškia, kad ir kaip skaičiuojant, sutrumpintas trejų metų senaties terminas reikalavimui dėl 20 459,36 Eur dydžio žalos (19 686,98 Eur + 772,38 Eur) atlyginimo priteisimo nebuvo praleistas ieškovui 2022 m. gruodžio 1 d. kreipiantis į teismą su išvestiniu ieškiniu.

14.6.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino termino ieškiniui pareikšti, jei jis iš tiesų buvo praleistas. Ieškovo nuomone, teismas nevertino aplinkybių, susijusių su subjektyviu jo suvokimu apie teisių pažeidimo momentą, buvusių teisminių ginčų kiekiu ir sudėtingumu, kasacinio teismo išaiškinimais. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino neatnaujinimas pažeidžia protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyrą, nes vien tik dėl ilgos bylų nagrinėjimo trukmės ir teismų sprendimų naikinimo, šiems procesams trukus ilgiau nei sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, atsakovė negali išvengti civilinės atsakomybės taikymo jos atžvilgiu.

14.7.       Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas net neatskleidė bylos esmės. Ieškovo reikalavimas susideda iš dviejų dalių – 32 886,98 Eur jau faktiškai padarytos žalos bei 772,38 Eur žalos, kuri dar nėra atlyginta (būsimos žalos), tačiau Bendrovė privalės ją atlyginti iš už bankroto proceso metu parduoto turto gautų piniginių lėšų. Todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl dar nepadarytos, o tik būsimos žalos (t. y. dėl 772,38 Eur priteisimo). 

15.       Atsakovė UAB „BankromaX“ 2024 m. liepos 22 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-110862), kuriuo prašo Vilniaus miesto teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atsakovė nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

16.1.       Žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo momentu, nagrinėjamu atveju – neteisėtu Bendrovės darbuotojų atleidimu, o apeliantas apie neteisėtą Bendrovės darbuotojų atleidimą bei DGK sprendimus vėliausiai turėjo sužinoti ir neabejotinai sužinojo Kauno apygardos teismui 2018 m. gegužės 24 d. priėmus nutartį atstatydinti atsakovę iš LUAB „Laugina“ bankroto administratorės pareigų. Pažymėjo, kad apeliantas pats dalyvavo byloje svarstant nurodytą klausimą. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas ieškovui turi būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2018 m. gegužės 24 d, dėl ko jis baigėsi dar 2021 m. gegužės 24 d. Iš to akivaizdu, kad ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo pateikęs 2022 m. gruodžio 1 d., tai padarė praleidęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

16.2.       Apelianto argumentai, kad žalos padarymas turi būti siejamas su faktiniu pinigų išmokėjimu neteisėtai atleistiems Bendrovės darbuotojams, atsakovės nuomone, yra nepagrįsti, nes piniginių lėšų išmokėjimas pats savaime nėra žala, o tik DGK priimtų sprendimų pasekmė. Atsakovė pažymėjo ir tai, jog po to kai Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi ji buvo atstatydinta iš Bendrovės bankroto administratorės pareigų, daugiau jokių veiksmų neatliko. Žalą, kurią prašo atlyginti apeliantas, pagal DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimus išmokėjo kitas Bendrovės bankroto administratorius.

16.3.       Nepagrįstais laiko ir visus kitus apeliacinio skundo argumentus. Pažymėjo, kad teismas turėjo teisę pasinaudoti CPK 269 straipsnyje numatyta galimybe atidėti procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą (kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas) ir šia teise pagrįstai pasinaudojo. Atsakovės nuomone, teismas motyvuotai ir išsamiai įvertino aplinkybes dėl ieškinio senaties termino pabaigos ir priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą atmesti ieškovo ieškinį vien šiuo savarankišku ieškinio atmetimo pagrindu. Atmesdamas ieškinį CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas neprivalėjo iš esmės nagrinėti apelianto pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo ir jo praleidimo aplinkybių, todėl apelianto argumentai, kad teismas tai darė formaliai, yra nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną ieškovo išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jo nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Nesutinka su teiginiais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi ieškovo pareikštus reikalavimus nagrinėjo iš esmės, kas, anot ieškovo, reiškia, jog ankstesniais teismo sprendimais yra konstatuota aplinkybė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Pažymėjo, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas, pirmą kartą nagrinėję bylą nevertino nei ieškinio senaties termino pradžios, nei jo pabaigos. Tai, kad teismai nenagrinėjo šio klausimo, reiškia, jog galimai buvo padaryti procesinių ir materialiųjų teisės normų pažeidimai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad teismai pripažino, jog ieškinio senaties terminas išvestiniam ieškiniui pateikti nėra praleistas.    

17.       Trečiasis asmuo K. L. 2024 m. liepos 23 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-111121), kuriuo prašė ieškovo apeliacinį skundą tenkinti,

18.       Nurodė tokius sutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

18.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas trečiajam asmeniui yra nesuprantamas. Senaties terminas apeliantui, kaip LUAB „Laugina“ akcininkui, nėra ir negali būti vertinamas kaip praleistas, jau anksčiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais nebuvo nustatyta, kad yra praleistas senaties terminas apelianto, kaip LUAB „Laugina“ kreditoriaus, reikalavimams pareikšti.

18.2.       Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartyje nėra atmestas atsakovės prašymas dėl senaties termino taikymo, tačiau būtų nelogiška bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tik tam, jog būtų pritaikytas ieškinio senaties terminas, ką galėjo padaryti tiek pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pirmą kartą, tiek ir apeliacinės instancijos teismas.

18.3.       Vilniaus apygardos teismui bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo teisminis proceso nevyko, vyko tik proceso imitacija ir civilinė byla toje dalyje, kuri buvo apeliacinės instancijos teismo grąžinta pakartotinai nagrinėti, iš esmės išnagrinėta nebuvo, taip be kita ko, ignoruojant ir apeliacinės instancijos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties motyvus.

19.       Tretieji asmenys – LUAB „Laugina“, „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė ,,Colemont draudimo brokeris“ ir AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepimų į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

20.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Todėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

21.       Vienas iš ieškovo pateikto apeliacinio skundo motyvų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė CPK 269 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. bylą išnagrinėjęs 2024 m. kovo 26 d. teismo posėdyje, skundžiamą sprendimą realiai priėmė ir paskelbė tik 2024 m. gegužės 20 d., jo paskelbimą atidėjęs net keturis kartus. Laiko, kad tokie pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai negali būti laikomi tinkamu teisingumo vykdymu, o tokiu būdu paskelbtas teismo procesinis sprendimas yra absoliučiai negaliojantis.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 329 straipsnio, reglamentuojančio absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad procesinių teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Be to, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

23.       CPK 269 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per 20 dienų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 26 d. teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2024 m. balandžio 15 d. Vėliau procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas dar 2024 m. balandžio 15 d., 2024 m. gegužės 3 d. ir 2024 m. gegužės 9 d. nutartimis (dėl teisėjos profesinio užimtumo; dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe), o pats skundžiamas sprendimas buvo priimtas bei paskelbtas 2024 m. gegužės 20 d. Todėl vertinant išimtinai formaliai, sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas CPK 269 straipsnio 1 dalies nuostatų tinkamai nesilaikė, t. y. nepriėmė ir nepaskelbė procesinio sprendimo per imperatyviai nustatytą 20 dienų terminą, jo priėmimą ir paskelbimą atidėjo net kelis kartus, nors tokios galimybės anksčiau minėta teisės norma (CPK 269 straipsnis) apskritai nenumato. Tačiau galiausiai 2024 m. gegužės 20 d. paskelbtas teismo procesinis sprendimas atitiko visus CPK 270 straipsnio reikalavimus, jame argumentuotai ir motyvuotai, remiantis byloje surinktais faktiniais duomenimis, buvo pasisakyta tiek dėl ieškovo, kaip Bendrovės akcininko, teisės reikšti ieškinį ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, tiek dėl ieškinio senaties termino šiai teisei realizuoti praleidimo, kas leido apeliantui parengti argumentuotą ir motyvuotą apeliacinį skundą dėl tokio, jam nepalankaus, sprendimo panaikinimo. Todėl vien tik apelianto nurodomi pirmosios instancijos teismo veiksmai, tinkamai nesilaikant CPK 269 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nagrinėjamu atveju negali būti pripažinti pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

24.       Remiantis tuo, konstatuotina, jog civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal ieškovo pateikto apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

25.       Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Laugina“ buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratore buvo paskirta UAB „BankromaX“.

26.       Ieškovas E. L. yra LUAB „Laugina“ savininkas, valdantis 100 proc. Bendrovės akcijų, ir kreditorius, kurio 10 000 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas (patikslintas) Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi.

27.       LUAB „Laugina“, veikdama per tuometinę bankroto administratorę UAB „BankromaX“, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo įdarbinusi 7 darbuotojus (sargus), kurių darbo funkcijos buvo saugoti Bendrovės turtą. Atsakovė, būdama UAB „Laugina“ bankroto administratore, 2018 m. kovo mėn. 5 d. priimtais įsakymais nutraukė darbo sutartis su minėtais darbuotojais ir juos atleido. Dalis atleistų Bendrovės darbuotojų (A. S.; A. Š.; N. A.; V. L.) kreipėsi į DGK dėl neteisėto atleidimo.

28.       DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimais Nr. DGKS-2387, Nr. DGKS-2389, Nr. DGKS-2396 ir Nr. DGKS-2397 nusprendė: pripažinti A. S. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2018 m. kovo 5 d. įsakymą dėl A. S. darbo sutarties nutraukimo; priteisti A. S. 1 212,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir po 28,86 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; pripažinti A. Š. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2018 m. kovo 5 d. įsakymą dėl A. Š. darbo sutarties nutraukimo; priteisti A. Š. 1 140,02 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir po 27,14 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; pripažinti N. A. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2018 m. kovo 5 d. įsakymą dėl N. A. darbo sutarties nutraukimo; priteisti N. A. 1 187,34 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir po 28,27 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; pripažinti V. L. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2018 m. kovo 5 d. įsakymą dėl V. L. darbo sutarties nutraukimo; priteisti V. L. 1 158,78 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir po 27,59 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. 

29.       Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atstatydino atsakovę iš LUAB „Laugina“ bankroto administratorės pareigų ir naujuoju bankroto administratoriumi paskyrė V. R..

30.       Bankroto administratorius V. R. 2019 m. gruodžio 2 d. el. laišku informavo vieną iš LUAB „Laugina“ kreditorių, t. y. UAB „Kontmena“, apie DGK 2018 m. gegužės 7 d. priimtus sprendimus Nr. DGKS-2387, Nr. DGKS-2389, Nr. DGKS-2396 ir Nr. DGKS-2397. Bankroto administratorius pažymėjo, kad su neteisėtai atleistais darbuotojais BUAB „Laugina“ pilnai neatsiskaitė ir negali atsiskaityti, atsiskaito pagal galimybes, o palūkanų skaičiavimas truko DGK sprendimuose nurodytą laikotarpį (vienerius metus, 252 darbo dienas). El. laiške bankroto administratorius detaliai nurodė neteisėtai atleistiems darbuotojams jau išmokėtas sumas (15 486,98 Eur) bei neišmokėtų sumų likučius (17 400 Eur) (bendra suma – 32 886,98 Eur). Prie el. laiško buvo pridėti ir keturi DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimai.

31.       Byloje esančios teismų procesinių sprendimų kopijos liudija, kad: (1) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovių UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ netiesioginį ieškinį ir priteisė LUAB „Laugina“ naudai iš atsakovės UAB „BankromaX“ 1 773,20 Eur žalos atlyginimą bei procesines palūkanas, taip pat paskirstė byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas; (2) Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi anksčiau nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeitė ir ieškovių UAB „Kontmena“ bei UAB „Krašto projektai ir partneriai“ netiesioginį ieškinį patenkino visiškai, t. y. priteisė LUAB „Laugina“ naudai iš atsakovės UAB „BankromaX“ 32 886,98 Eur žalos atlyginimą bei procesines palūkanas, taip pat paskirstė byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas; (3) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui; (4) Panevėžio apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, 2022 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovių UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“ netiesioginį ieškinį atmetė, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl apeliacijos objekto

32.       Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo (Bendrovės akcininko), ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu pareikštas išvestinis ieškinys buvo atmestas, konstatavus, kad toks ieškinys yra pateiktas praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, bei nenustačius svarbių priežasčių tokiam terminui atnaujinti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo (ne) pagrįstumo

33.       ABĮ 16 straipsnio, įtvirtinančio neturtines akcininkų teises, 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad viena iš bendrovės akcininkų neturtinių teisių yra teisė kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią įstatymo normą, nurodyta, kad joje įtvirtintas išvestinis akcininko ieškinys (angl. shareholder derivative action), t. y. akcininko ieškinys pareikštas ne savo, o bendrovės naudai. Išvestinio ieškinio pareiškimui ir tenkinimui taikytina minėta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta specialioji nuostata, kuria siekiama suteikti akcininkui locus standi (lot. teisė kreiptis į teismą) ginti bendrovę nuo netinkamo jos valdymo. Išvestinis ieškinys gali būti tenkinamas tik įrodžius visas įstatyme įtvirtintas atsakovo (bendrovės vadovo ir (arba) valdybos narių) deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2013).

34.       Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog išvestinio ieškinio teisinį pagrindą sudaro deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai tarp ieškovo ir atsakovo yra paskirstoma ir įrodinėjimo pareiga. Paprastai tokiose bylose ieškovas turi įrodinėti žalos padarymo bendrovei faktą ir jos dydį, bendrovės valdymo organo nario ar narių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktą ir priežastinį ryšį tarp bendrovei padarytos žalos ir bendrovės valdymo organo nario pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Ieškovui įrodžius minėtas aplinkybes yra paneigiamas atsakovo objektyvusis sąžiningumas. Tokiu atveju atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas turi procesinę pareigą įrodinėti, kad jis yra nekaltas dėl žalos padarymo bendrovei (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-798/2023). 

35.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-378/2024, konstatavo tai, kad akcininko ieškinys, pareikštas bendrovės nemokumo administratorei, kuriai įmonės bankroto metu buvo patikėtos su jos valdymu susijusios funkcijos, atitinka išvestinio ieškinio pateikimo sąlygas, numatytas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

36.       Remiantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovo E. L. (Bendrovės akcininko) 2022 m. gruodžio 1 d. pateiktas ieškinys atsakovei (buvusiai Bendrovės bankroto administratorei) dėl turtinės žalos bei procesinių palūkanų Bendrovės naudai priteisimo, laikytinas išvestiniu ieškiniu, pareikštu ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, siekiant apginti ne savo asmenines, bet Bendrovės teises.

37.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, pareikštą ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Teismas laikė, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo priteisimo Bendrovės naudai pareikšti ieškovui (Bendrovės akcininkui) prasidėjo 2018 m. gegužės mėn. pabaigoje (tikslios datos pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė), kuomet Kauno apygardos teismas atstatydino atsakovę iš LUAB Laugina“ bankroto administratorės pareigų, nes pats E. L. prašydamas atstatydinti bankroto administratorę be kitų aplinkybių nurodė ir tai, kad įsiteisėjusia tam įgalinimus turinčio subjekto išvada yra konstatuoti ir bankroto administratorės darbo teisės pažeidimai.

38.       Ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Apeliantas, be įvairių kitų argumentų, apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad ieškinio senaties terminas jam negali būti skaičiuojamas nuo DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimų priėmimo dienos ar Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties (kuria atsakovė buvo atstatydinta iš LUAB Laugina“ bankroto administratorės pareigų) priėmimo dienos, nes tuo metu nebuvo aišku kokio konkretaus dydžio žala Bendrovei padaryta, nes žala, jo nuomone, buvo (arba dar tik bus) padaryta DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimais priteistas sumas faktiškai išmokėjus neteisėtai atleistiems darbuotojams.

39.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje esančius faktinius duomenis, kurie yra teisiškai reikšmingi ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento nustatymui, anksčiau nurodytus ieškovo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.  

40.       Pažymėtina, kad ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti savo pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Atitinkamai, CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). 

41.       Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirų rūšių reikalavimams pareikšti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

42.       Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), kiekvienu atveju yra itin svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

43.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su pačiu teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019).

44.       Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019).

45.       Atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tą faktinę aplinkybę, jog ieškovas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu pareikštu išvestiniu ieškiniu gina ne savo pažeistas turtines teises, o pažeistas Bendrovės turtines teises. Todėl nagrinėjamu atveju byloje būtina nustatyti reikšmingas aplinkybes, t. y. kada atsakovė (buvusi Bendrovės nemokumo administratorė, kuriai bankroto metu buvo patikėtos su jos valdymu susijusios funkcijos ir kuri veikė kaip Bendrovės valdymo organas) galimai pažeidė būtent Bendrovės (o ne ieškovo) turtines teises, kada toks pažeidimas galimai sukėlė Bendrovei neigiamas pasekmes (žalą / nuostolius), bei kada ieškovas (Bendrovės akcininkas) apie tokį Bendrovės teisių pažeidimą ir jo sukeltas neigiamas pasekmes (žalos / nuostolių dydį) realiai sužinojo.

46.       Byloje pateikti DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimai Nr. DGKS-2387, Nr. DGKS-2389, Nr. DGKS-2396 ir Nr. DGKS-2397 liudija, kad atsakovė 2018 m. kovo 5 d. priimtais įsakymais atleido Bendrovės darbuotojus (A. S.; A. Š.; N. A.; V. L.) pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl ko Bendrovės darbuotojų atleidimas buvo pripažintas neteisėtu, jiems buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis (už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.) bei palūkanos (už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neteisėtus veiksmus, galimai pažeidžiančius Bendrovės turtines teises, atliko 2018 m. kovo 5 d. (kuomet priėmė neteisėtus įsakymus dėl darbuotojų atleidimo), o tokių jos veiksmų neteisėtumas buvo konstatuotas DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimais. 

47.       Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į nagrinėjamu atveju itin svarbią faktinę aplinkybę, kad DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimai Nr. DGKS-2387, Nr. DGKS-2389, Nr. DGKS-2396 ir Nr. DGKS-2397 buvo sąlyginiai, t. y. kaip jau buvo minėta, jais neteisėtai atleistiems darbuotojams buvo priteistas kiekvienam priklausantis vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. ir palūkanos, skaičiuojamos už kiekvieną darbo dieną nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Iš to seka, kad tiksli LUAB „Laugina“ neteisėtai atleistiems darbuotojams mokėtina suma nebuvo nurodyta anksčiau minėtuose DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimuose, bet priklausė nuo momento, kada Bendrovė su jais faktiškai atsiskaitys. 

48.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) liudija tai, kad ieškovas E. L., atstovaujamas atstovo advokato padėjėjo Justo Kacvinskio, dar 2018 m. balandžio 30 d. pateikė LUAB „Laugina“ bankroto byloje prašymą (reg. Nr. DOK-13173) dėl tuometinės Bendrovės bankroto administratorės UAB „BankromaX“ atstatydinimo. Minėto prašymo 13 punkte ieškovas nurodė, kad bankroto administratorės padaryti darbo teisės pažeidimai yra konstatuoti įsiteisėjusio tam įgaliojimus turinčio subjekto išvada ir byloje yra tai patvirtinantys įrodymai (el. b. t. XXIII, l. 98-99; byloje esančio dokumento reg. Nr. DOK- 8445). Ieškovo minimi įrodymai, pateikti Bendrovės bankroto byloje suteikiant registracijos Nr. DOK-8445, buvo neteisėtai atleistų darbuotojų 2018 m. kovo 16 d. bendras pranešimas Kauno apygardos teismui apie tai, kad jie kreipėsi į DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo bei Lietuvos Respublikos darbo ginčų inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2018 m. kovo 7 d. pažyma Nr. SD-2-3208 „Dėl atlikto patikrinimo“. Iš to seka, kad ieškovui 2018 m. balandžio 30 d. pateikus prašymą dėl atsakovės atstatydinimo iš Bendrovės bankroto administratorės pareigų, DGK dar tik vyko darbo ginčų nagrinėjimas, o jokie su neteisėtai atleistais darbuotojais susiję sprendimai tuo metu priimti nebuvo (tai buvo padaryta tik 2018 m. gegužės 7 d.). Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atstatydino atsakovę iš Bendrovės bankroto administratorės pareigų dėl padarytų bankroto proceso pažeidimų, bet ne dėl darbo teisės pažeidimų ar DGK 2018 m. gegužės 7 d. priimtų sprendimų, nes tokie sprendimai LUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui apskritai net nebuvo pateikti. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad apie DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimus kokia nors forma buvo informuotas ar kitu būdu apie juos žinojo pats ieškovas.

49.       Atsižvelgiant į šios nutarties 46–48 punkte nurodytas faktines aplinkybes, nepagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės mėn. pabaigos. Pirma, byloje nėra jokių duomenų, kada ieškovas buvo informuotas apie DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimus ir ar apskritai apie juos žinojo. Antra, Kauno apygardos teismui nebuvo pateikti DGK 2018 m. spalio 7 d. sprendimai ir jis jais nesivadovavo priimdamas 2018 m. gegužės 24 d. nutartį dėl atsakovės atstatydinimo iš Bendrovės bankroto administratorės pareigų, nes tokį savo sprendimą motyvavo išimtinai atsakovės padarytais bankroto proceso pažeidimais. Trečia (kas, nagrinėjamu atveju ir yra svarbiausia), 2018 m. gegužės mėn. pabaigoje nebuvo ir net negalėjo būti žinoma, kada LUAB „Laugina“ atsiskaitys su neteisėtai atleistais darbuotojais, bei kokią jiems faktiškai pinigų sumą (atsižvelgiant į priskaičiuotas palūkanas) ji išmokės. Dėl nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad 2018 m. gegužės mėn. pabaigoje ieškovas niekaip negalėjo suformuluoti reikalavimo dėl žalos atlyginimo Bendrovės naudai priteisimo (nes nebuvo žinomas tikslus atsakovės veiksmais galimai padarytos žalos dydis), ko pasėkoje jis negalėjo pareikšti teisme ir išvestinio ieškinio ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

50.       Konstatavus, kad ieškovui ieškinio senaties terminas ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytam išvestiniam ieškiniui pareikšti negalėjo prasidėjo 2018 m. gegužės mėn. pabaigoje, kaip kad nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, turi būti nustatytas momentas, nuo kuriuo E. L. turi būti skaičiuojamas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

51.       Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kada asmeniškai ieškovui tapo žinoma informacija apie DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimus bei jų pagrindu LUAB „Laugina“ neteisėtai atleistiems darbuotojams faktiškai mokėtinų piniginių lėšų sumas. Tačiau ieškovas kartu su ieškiniu pateikė jau anksčiau minėtą (žr. šios nutarties 30 punktas) bankroto administratoriaus V. R. el. laišką, adresuotą kitam Bendrovės kreditoriui (UAB „Kontmena“), kuriame buvo itin tiksliai nurodyta, kad neteisėtai atleistiems darbuotojams palūkanų skaičiavimas truko visą DGK sprendimuose nurodytą laikotarpį, t. y. 252 darbo dienas (nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.), taip pat aiškiai nurodyta neteisėtai atleistiems darbuotojams bendrai jau išmokėta suma (15 486,98 Eur) bei bendrai neišmokėtos sumos likutis (17 400 Eur) (bendra suma – 32 886,98 Eur). Prie el. laiško buvo pridėti ir DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimai Nr. DGKS-2387, Nr. DGKS-2389, Nr. DGKS-2396 ir Nr. DGKS-2397.

52.       Būtent po anksčiau minėto el. laiško gavimo, LUAB „Laugina“ kreditorė UAB „Kontmena“, veikdama kartu su kita Bendrovės kreditore UAB „Krašto projektai ir partneriai“, 2019 m. gruodžio 3 d. pareiškė Vilniaus miesto apylinkės teisme netiesioginį ieškinį (reg. Nr. CBP-36213) atsakovei dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo reiškė reikalavimą priteisti iš buvusios Bendrovės bankroto administratorės UAB „BankromaX“ 32 886,98 Eur dydžio sumą (t. y. sumą, kuri buvo nurodyta bankroto administratoriaus V. R. 2019 m. gruodžio 2 d. el. laiške) LUAB „Laugina“ naudai, o prie savo ieškinį grindė būtent bankroto administratoriaus V. R. 2019 m. gruodžio 2 d. el. laišku bei kartu su juo gautais DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimus.

53.       Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas (kaip ir kiti Bendrovės kreditoriai, t. y. UAB „Kontmena“ ir UAB „Krašto projektai ir partneriai“) informaciją, reikalingą norint teisme pareikšti išvestinį ieškinį atsakovei pagal ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą, galėjo sužinoti tik iš bankroto administratoriaus V. R. 2019 m. gruodžio 2 d. el. laiško. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kada tiksliai ieškovui tapo žinoma apie minėtą el. laišką ir jo turinį, darytina išvada, kad anksčiausiai apie tokį el. laišką (bei jame nurodytą informaciją) E. L. galėjo sužinoti tik minėto el. laiško išsiuntimo UAB „Kontmena“ dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 2 d. Todėl nurodyta diena ir laikytina ieškinio senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, skaičiavimo ieškovui pradžios momentu. Duomenų, kurie leistų daryti bent kiek pagrįstą prielaidą, kad ieškovui informacija apie DGK 2018 m. gegužės 7 d. sprendimus bei tais sprendimais neteisėtai atleistiems darbuotojams priteistų palūkanų skaičiavimo laikotarpį ir jų tikslų dydį, tapo žinoma anksčiau nei 2019 m. gruodžio 2 d., byloje nėra. Ieškovas išvestinį ieškinį teismui pateikė per teismų informacinės sistemos LITEKO EPP posistemį 2022 m. gruodžio 1 d., 20 val. 56 min. (teisme jis užregistruotas buvo 2022 m. gruodžio 2 d.), todėl laikytina, kad ieškovas sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino išvestiniam ieškiniui, numatytam ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pareikšti nepraleido, dėl ko jo ieškinys nepagrįstai buvo pirmosios instancijos teismo atmestas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.

54.       Konstatavus, kad ieškovas nėra praleidęs CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl visų kitų pateikto apeliacinio skundo bei pateiktų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentų (t. y. dėl kitų senaties termino pradžios skaičiavimo momentų pagrįstumo / nepagrįstumo; dėl galimai praleisto senaties termino atnaujinimo / neatnaujinimo; ir kt.), nes tai jokios įtakos nagrinėjamos civilinės bylos baigčiai jau nebeturi.

Dėl procesinės bylos baigties

55.       Apibendrindama visus nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminų skaičiavimo ir taikymo taisykles (CK 1.124–1.135 straipsniai), tai darydamas teismas pažeidė ir proceso teisės normas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), nes neteisingai vertino su tinkamu ieškinio senaties termino pradžios nustatymu susijusius įrodymus, ko pasėkoje nepagrįstai atmetė ieškovo pareikštą išvestinį ieškinį vien tik CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.  Kadangi pirmosios instancijos teismas, ieškovui pareikštu išvestiniu ieškiniu prašant atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, byloje visiškai nepasisakė dėl būtinųjų tokios atsakomybės taikymo sąlygų (ne) buvimo, netyrė ir nevertino su tuo susijusių faktinių aplinkybių bei pateiktų byloje įrodymų, tai vertintina kaip nagrinėtos bylos esmės neatskleidimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl pirmosios instancijos teismo neištirtų faktinių aplinkybių pobūdžio, taip pat neįvertintų įrodymų apimties, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokioje situacijoje tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme visais esminiais fakto ir teisės aspektais reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismą ir vykdo jo funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat neteisėtai apribotų ginčo šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas yra naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

56.       Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ginčo šalims. Šį klausimą privalės išspręsti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.