Civilinė byla Nr. e2A-496-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00526-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18; 2.6.10.9; 3.3.1.19.1 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interjero projektų studija“ ir atsakovo P. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interjero projektų studija“ patikslintą ieškinį atsakovui P. U. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Termopalas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Interjero projektų studija“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. U. (toliau – ir atsakovas) 230 104,54 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi ir veikdamas prieš bendrovės ir jos akcininkų interesus, savindavosi pinigus, taip slėpdamas bendrovės pardavimus, mažindamas bendrovės pelną ir akcininkams skirstytiną naudą dividendų forma. Teisei priešingais veiksmais bendrovei buvo padaryta žala, todėl atsakovui taikytina civilinė deliktinė atsakomybė.

3.       Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė įstatymuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikymu ir fiduciarinių pareigų pažeidimu. Imperatyvių pareigų pažeidimas pasižymėjo netinkamai vesta bendrovės buhalterine apskaita, pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų pateikimo reikalavimus. Atsakovo neteisėti veiksmai nulėmė ir rūpestingumo pareigos pažeidimą. Ieškovės užsakymu atliktoje Forensic and Investigation Services, UAB 2023 m. kovo 17 d. konsultacinėje išvadoje su priedais (toliau – ir 2023 m. kovo 17 d. išvada) konstatuoti pažeidimai, kurie nesuderinami su atsakovui, kaip juridinio asmens valdymo organui, keliamu rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesiu. Fiduciarinių pareigų pažeidimu iš esmės paneigtas lojalumas bendrovei, atsakovo sąžiningumas ir patvirtintas bendrovės turto naudojimas asmeniniams poreikiams.

4.       Atsakovo neteisėti veiksmai fiduciarinių pareigų aspektu pasireiškė ne vienkartiniais, sąmoningais ir tyčiniais veiksmais. Bendrovės lėšomis įsigytų baldų sumontavimas ir pardavimas Latvijoje, Papėje, neapskaitant pardavimo pajamų bendrovės buhalterinėje apskaitoje, o pardavimo gautas lėšas pasisavinant, yra atsakovo savanaudiškas elgesys, tenkinant asmeninius poreikius. Bendrovės lėšomis nupirktas langų valymo robotas pagal 2022 m. rugsėjo 23 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą TF Nr. 0009475 panaudotas atsakovo asmeniniais tikslais. Bendrovės lėšomis nupirkta guminė aikštelių danga pagal 2022 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. PLE422034 nebuvo panaudota bendrovės patalpose ar jos projektuose. Pagal 2019 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą ETP Nr. 0011561 įsigytas kompiuteris yra atsakovo žinioje. Bendrovės lėšomis apmokėta baldų aptraukimo paslauga pagal 2021 m. balandžio 7 d. sąskaitą faktūrą FAN Nr. 00006044 taip pat buvo pirkta ne bendrovės tikslais. Bendrovės atliktos projektavimo paslaugos UAB ,,Termopalas“ pagal 2022 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IPS2022-035 nėra pagrįstos rašytiniais dokumentais ir nėra aiškios jų suteikimo aplinkybės. Bendrovės lėšomis pagaminti baldai pagal išrašytas sąskaitas, tačiau už baldus atsiskaitymas negautas. Bendrovei parduoti baldai, kurie buvo pagaminti darbuotojams, tačiau nurodyti atvejai pagrįstai leidžia abejoti dėl tokių sandorių teisėtumo, kadangi nėra duomenų, jog darbuotojai faktiškai atsiskaitė su atsakovu. Bendrovės lėšomis nupirktas turtas nebuvo perduotas bendrovei. Bendrovės vardu įsigyti buitinės technikos prietaisai, už kuriuos tiekėjai išrašė bendrovei PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, tačiau atsakovas už nupirktas prekes bendrovės vardu atsiskaitė grynaisiais pinigais, o atliktus atsiskaitymus susigrąžino per avansines apyskaitas. Bendrovė užsiima baldų gamyba bei pardavimu galutiniams vartotojams, tačiau bendrovės teikiamos paslaugos neapima tokių buitinių prietaisų, kaip dulkių siurbliai, perpardavimo.

5.       Bendrovės pardavimo pajamos ir grynasis pelnas 2016–2021 metais reikšmingai sumažėjo. Atsakovas sukūrė pinigų pasisavinimo schemą, pagal kurią bendrovės klientams buvo siūlomos nuolaidos netaikyti PVM tuo atveju, jeigu šie už sumontuotus baldus atsiskaitys grynaisiais. Tokios pardavimo pajamos neapskaitytos buhalterinėje bendrovės apskaitoje. Atsakovas sąmoningai slėpė pardavimus, pasisavindamas bendrovės pingines lėšas už parduotus ir sumontuotus baldus, tiek priimdamas atsiskaitymus grynaisiais pinigais, tiek naudodamas asmeninę UAB „Revolut Bank“ sąskaitą. Teisei priešingus veiksmus atsakovas įgyvendino, pasinaudodamas turimais vadovo įgaliojimais duoti nurodymus darbuotojams priimti atsiskaitymus iš klientų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bendrovė patyrė turtinę žalą, kurios faktas yra įrodytas rašytiniais įrodymais – PVM sąskaitomis faktūromis, avanso apyskaitomis, pinigų priėmimo–perdavimo kvitais, pirkėjų rašytiniais patvirtinimais ir kitais. Bendra dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padaryta turtinė žala yra 230 104,54 Eur. Atsakovo neteisėti veiksmai atlikti tyčine kaltės forma. Konstatavus neteisėtus veiksmus kaltė preziumuojama ir pareiga paneigti kaltės prezumpciją tenka atsakovui. Tais atvejais, kai yra nustatyta, kad vadovas konkrečiose situacijose veikė ne bendrovės, o privačių interesų tenkinimo tikslais, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai. Taigi yra nustatytas tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto veikimo ir ieškovės patirtos žalos. Jei atsakovas būtų veikęs tik bendrovės interesais, ieškovė nebūtų patyrusi turtinių praradimų. Ieškovės patirti tiesioginiai nuostoliai negali būti laikomi siurpriziniais, kurių atsakovas negalėjo numatyti. Pasirinkdamas neteisėtą veikimo būdą, pasisavinant bendrovės materialiuosius išteklius, juos naudojant asmeniniais tikslais ir iš esmės tokiais veiksmais paneigdamas fiduciarinių pareigų esmę, atsakovas turėjo, galėjo numatyti ir numatė žalingus bendrovei kilsiančius padarinius. Ieškovė patyrė turtinę žalą, kuri priežastiniu ryšiu nulemta atsakovo neteisėtų veiksmų daugeto.

6.       Atsakovas negali teisiškai pagrįsti savo pajamų kilmės pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) reikalavimus. Jo pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2019, 2020 ir 2021 metus, pirktas turtas aptariamu laikotarpiu leidžia pagrįstai teigti, kad pagal deklaruotų pajamų ir įsigytam turtui reikalingų pradinių įnašų dydžius yra akivaizdus neatitikimas. Metinės pajamų mokesčio deklaracijos patvirtina faktą, kad atsakovo gautos oficialios pajamos nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas vien tik pradiniams įnašams objektyviai galėjo sutaupyti iš oficialiai deklaruotų darbo užmokesčio pajamų ar iš nekilnojamojo turto nuomos sandorių.

7.       Ieškovė apie bendrovės turto neteisėtą pasisavinimą, turto pirkimą ne bendrovės tikslais, taip pat aplinkybes dėl neteisingai vestos buhalterinės apskaitos, neapskaitant pardavimo pajamų, sužinojo po to, kai atsakovas 2022 m. gruodžio 16 d. atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų ir pradėtos bendrovės veiklos patikros procedūros bei gauti jų rezultatai. Jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškovė prašo jį atnaujinti esant svarbioms priežastims, t. y. aplinkybei, kad atsakovas vadovavo bendrovei ir veikė jos vardu, todėl bendrovė objektyviai jo vadovavimo metu neturėjo galimybės pareikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo.

8.       Ieškovė 2024 m. kovo 15 d. patikslino ieškinio reikalavimą, prašydama sumažinti ieškinio sumą ir priteisti iš atsakovo ieškovei 222 904,54 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dalis iš reikalaujamos atlyginti turtinės žalos yra 7 200 Eur už projektavimo paslaugas. Bendrovė projektavimo paslaugas trečiajam asmeniui suteikė pagal 2022 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IPS2022-035. Trečiasis asmuo per atstovą šiuo aspektu nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad UAB „Termopalas“ būtų užsakęs iš bendrovės projektavimo paslaugas. Trečiasis asmuo patvirtino, kad už šias paslaugas yra atsiskaityta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Interjero projektų studija“ iš atsakovo P. U. 197 820,18 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (197 820,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 643,84 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo P. U. trečiajam asmeniui UAB „Termopalas“ 4 236,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas nustatė, kad UAB ,,Interjero projektų studija“ akcininkais buvo E. M., turintis 40 proc. akcijų, atsakovas P. U. – 40 proc. akcijų ir E. M. – 20 proc. akcijų. UAB ,,Interjero projektų studija“ direktoriaus pareigas nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. ėjo atsakovas P. U., nuo 2022 m. gruodžio 19 d. – E. M.. UAB ,,Interjero projektų studija“ nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., be direktoriaus P. U., dirbo dar vienas asmuo – T. A.. Atsakovas P. U. nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. buvo ir UAB ,,Termopalas“ direktoriumi. UAB ,,Termopalas“ vienintelis akcininkas buvo (yra) E. M.. Taigi atsakovas buvo abiejų bendrovių direktoriumi, vadovavo ne tik bendrovei, kurios akcininkas jis pats buvo, bet ir UAB ,,Termopalas“, kurios vienintelis akcininkas buvo vienas iš UAB ,,Interjero projektų studija“ akcininkų.

11.       Byloje pateikta 2023 m. kovo 17 d. išvada su priedais, užsakyta UAB ,,Interjero projektų studija“, šio ekspertinio tyrimo  tikslas – įvertinti, ar bendrovės apskaita 2015 m. sausio 1 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu atitinka teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų pateikimą, reikalavimus, o taip pat pagal pateiktus ekspertiniam tyrimui dokumentus įvertinti materialiųjų išteklių panaudojimo efektyvumą bendrovės pajamoms uždirbti. Atlikus tyrimą padarytos tokios išvados: 1) naujam apskaitos tvarkytojui UAB ,,Audifina“ nebuvo perduoti visi ieškovės finansiniai dokumentai ir informacija, o dalis jos buvo perduota su trūkumais (2023 m. kovo 17 d. išvados 2.1–2.5 papunkčiai); 2) 2015 m. sausio 1 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu sudarytos finansinės ataskaitos teiktos pavėluotai; 3) ataskaitos už 2017, 2018, 2020 ir 2021 metus pateiktos neteisingomis formomis, 2017–2019 metų balansuose sumos pažymėtos su minuso ženklu, nustatyti neatitikimai tarp valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centrui 2019 metais teiktų pasirašytų balanso formų ir aiškinamojo rašto; 4) 2015 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. balansuose nurodytos sumos nepagrįstos skolų suderinimo aktais; nebuvo suformuotas privalomasis rezervas; neinventorizuotas ieškovės turtas ir įsipareigojimai (2023 m. kovo 17 d. išvados 3.1–3.11 papunkčiai); 5) 2015 m. sausio 1 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu galbūt nepatvirtintos ieškovės apskaitos politikos, kadangi naujam apskaitos tvarkytojui UAB ,,Audifina“ nebuvo perduoti dokumentai, susiję su aptariamos politikos įgyvendinimu pas ieškovę (2023 m. kovo 17 d. išvados 4.1–4.4 papunkčiai); 6) nesilaikyta bendrovės atsargų apskaitai keliamų reikalavimų, kadangi ieškovė de facto (faktiškai) neturėjo kur sandėliuoti didelio kiekio atsargų, tuo tarpu 2021 m. gruodžio 31 d. atsargų vertė apskaitos registrų duomenimis sudarė 151 471 Eur; 2020–2021 metais ieškovės apskaitoje neparodytos visos baldų gamybos, surinkimo, montavimo darbų išlaidos, kadangi bendrovėje faktiškai dirbo tik du darbuotojai (atsakovas ir T. A.), o baldų surinkimo, montavimo darbai buvo perkami iš UAB ,,Termopalas“; 2020–2021 metais baldų surinkimo (montavimo) paslaugų iš UAB ,,Termopalas“ nebuvo pirkta, tačiau ieškovė ir toliau vykdė baldų gamybos, surinkimo darbus; atitinkamai nustatyti neatitikimai pagrįstai leidžia abejoti 2020–2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitose užfiksuotų ieškovės veiklos rezultatų realumu ir patikimumu; be kita ko, nustatyti pažeidimai dėl verslo apskaitos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų pateikimo reikalavimų nesilaikymo, sudaro objektyvias prielaidas abejoti ir finansiniuose dokumentuose pateiktais duomenimis apie ieškovės pajamų ir sąnaudų patikimumą ir realumą (2023 m. kovo 17 d. išvados 5.1–5.12 papunkčiai); 7) bendrovės materialiniai ištekliai buvo naudoti neefektyviai ir ne bendrovės pajamoms uždirbti, kadangi bendrovei priklausantis turtas (baldų detalės, komplektuojamieji gaminiai) buvo išvežti ir sumontuoti objektuose Latvijoje, Papėje, tačiau atsiskaitymas už pagamintus ir sumontuotus baldus nebuvo gautas. Dar daugiau, bendrovė ne tik faktiškai negavo pajamų, pardavimo pajamos nebuvo atvaizduotos finansinės atskaitomybės dokumentuose, bet ir ieškovė negalėjo pasidengti dalies pridėtinių išlaidų ir gauti pelno (2023 m. kovo 17 d. išvados 6.1–6.3 papunkčiai); 8) identifikuoti Tarptautinio audito standarto TAS 240 1 ir 3 prieduose įtvirtinti apgaulės rizikos veiksniai ir aplinkybės, įrodančios galimą apgaulę (2023 m. kovo 17 d. išvados 6.4 papunktis).

12.       Byloje esanti UAB ,,Audifina“ 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita, atlikus patikrinimą pagal sutartį Nr. P22-07 (toliau – ir 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita), patvirtina, kad: 1) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. UAB ,,Termopalas“ dėl prekių ir paslaugų pardavimo UAB ,,Interjero projektų studija“ iš viso patyrė 3 487 404 Eur sąnaudas; 2) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. UAB ,,Termopalas“ iš prekių ir paslaugų pardavimo UAB ,,Interjero projektų studija“ iš viso gavo 2 455 096 Eur pajamas; 3) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. UAB ,,Termopalas“ dėl prekių ir paslaugų pardavimo UAB ,,Interjero projektų studija“ iš viso patyrė 1 032 308 Eur nuostolius. Iš tokių UAB ,,Interjero projektų studija“ sandorių vykdymo UAB ,,Termopalas“ ne tik negavo ekonominės naudos, tačiau patyrė ir nuostolius, kurie pagal 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaitoje pateikiamus duomenis sudaro 1 032 308 Eur. Minėtu laikotarpiu UAB ,,Termopalas“ prekes ir paslaugas UAB ,,Interjero projektų studija“ pardavinėjo už kainą, kuri yra mažesnė už UAB ,,Termopalas“ realiai patirtas finansines sąnaudas, kurios buvo panaudotos bendrovei parduodamų prekių ir paslaugų sukūrimui. Nurodyto laikotarpio apskaitos duomenys pagrindžia, kad UAB ,,Termopalas“ iš prekybos su UAB ,,Interjero projektų studija“ gavo ne tik pajamų, bet ir patyrė reikšmingų sąnaudų, kurios viršijo gautų pajamų vertę pinigais. Atlikus UAB ,,Termopalas“ patirtų sąnaudų auditą, buvo nustatyta, kad sąnaudas sudarė ne tik UAB ,,Termopalas“ patirtos išlaidos, susijusios su prekių baldams gaminti įsigijimu ir pervežimu (prekių savikaina), tačiau ir kitos išlaidos – išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, kurie pagal 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaitoje pateikiamus duomenis, buvo priskirti dirbti išimtinai su UAB ,,Interjero projektų studija“ užsakymais.

13.       Atsakovas, siekdamas patvirtinti turimo turto teisėtumą, pateikė 2017 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį Nr. 2017/08/02-01, akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko 2016 m. gegužės 3 d. raštą notarei, 2019 m. gruodžio 15 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, 2020 m. sausio 31 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį ir kitus dokumentus, tačiau, įvertinęs, kad atsakovas, nors ir yra pateikęs į bylą tam tikrus rašytinius įrodymus, teismas iš esmės sutiko su 2023 m. kovo 17 d. išvadoje atlikto tyrimo nustatytomis aplinkybėmis, jog naujam apskaitos tvarkytojui UAB ,,Audifina“ nebuvo perduoti visi ieškovės finansiniai dokumentai ir informacija, bei įvertino, kad ir teismui atsakovas nėra pateikęs visų jo turimų bylai (bet ne jam asmeniškai nepalankių) reikšmingų įrodymų, o dėl dalies bylai reikšmingų aplinkybių atsisakė duoti parodymus, motyvuodamas pradėtu ikiteisminiu tyrimu.

14.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2087-863/2023 pagal ieškovės UAB ,,Interjero projektų studija“ ieškinį atsakovui P. U. dėl 269 269,18 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nenustačius byloje neteisėtų veiksmų – vienos iš vadovo civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, teismas ieškinį 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą, plačiau nepasisakydamas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio ir žalos). Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-178-464/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl bendrovės vadovo – atsakovo veiksmų, be akcininkų rašytinio sprendimo išsimokant didesnį nei darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestį.

15.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą ir įrodinėja, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė įstatymuose įtvirtintų įmonės vadovui keliamų reikalavimų nesilaikymu ir fiduciarinių pareigų pažeidimu, todėl ne ieškovė, kuri iš atsakovo gavo bendrovės finansinius dokumentus, iš kurių nėra galimybės nustatyti ieškovės pardavimo pajamų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje, atsiskaitymų priimant grynaisiais pinigais, o būtent atsakovas, kaip bendrovės vadovas, su kurio vadovavimo bendrovei laikotarpiu siejamas žalos atsiradimas ir kuriam priskirtos pareigos tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą ir jo išsaugojimą, turėjo procesinę pareigą pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius tinkamą ir teisėtą bendrovės lėšų ir turto panaudojimą, apskaitymą. Tokių aplinkybių, teismo vertinimu, atsakovas byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, išskyrus subjektyvaus pobūdžio argumentus, objektyvių įrodymų iš esmės nepateikė.

16.       Teismas nustatė, kad ieškovė savarankiškai buhalterinės apskaitos netvarkė, tai yra nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. pagal apskaitos paslaugų sutartį su skirtingais juridiniais asmenimis (UAB „Personalo praktika“, UAB „Buhalterių kontora“, mažoji bendrija (toliau – MB) „Mamutė“, UAB „Buhalterių kontora“, UAB „Buhalterinė magija“) tvarkė ta pati jų darbuotoja (direktorė) A. S.. Buhalterinė apskaita ją tvarkančioje įmonėje buvo vykdoma vien tik atsakovo pateiktų pirminių dokumentų pagrindu. Liudytoja apklausta A. S. (2024 m. kovo 4 d. teismo posėdyje) parodė, kad visas sąskaitas išrašydavo tik atsakovas ir tik jo žinioje buvo tokių operacijų atlikimas. Tokį A. S. liudijimą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai T. A., M. L. ir A. B..

17.       Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į byloje nustatytą ir šalių neginčijamą reikšmingą aplinkybę, kad trečiasis asmuo UAB „Termopalas“ (toliau – ir trečiasis asmuo) buvo tik žaliavos pardavėjas ir baldų pagal projektinius užsakymus tiesiogiai nepardavinėjo; tuo tarpu ieškovė (kurios ir trečiojo asmens vadovu buvo atsakovas ir kurioje 0,25 etato dirbo T. A., o UAB „Termopalas“ jis dirbo visu etatu) priimdavo užsakymus iš klientų, pagal nusistovėjusią praktiką baldus pagamindavo ir sumontuodavo trečiojo asmens darbuotojai (dirbantys ieškovei vadybininkai, projektuotojai turėjo atskirą kabinetą, o gamybininkai, baldų surinkėjai, montuotojai – atskirą zoną (kampą) UAB „Termopalas“ pastate), ir ieškovė vykdė pagamintų baldų, kaip galutinio produkto, klientui pardavimą.

18.       Ieškovė atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimus įrodinėjo atskirais epizodais, todėl dėl kiekvieno iš jų teismas pasisakė atskirai. Teismas įvertino, kad aplinkybes dėl baldų sumontavimo ir pardavimo Latvijoje, Papėje patvirtina ieškovės pateikti įrodymai (susirašinėjimas elektroniniais laiškais, komandiruočių įsakymai, broko aktai, išankstinės sąskaitos, liudytojų T. A. ir A. B. parodymai), kurių pagrindu teismas padarė labiausiai tikėtiną išvadą, jog už parduotus ir sumontuotus baldus Latvijoje, Papėje, iš viso už 30 883,06 Eur, ieškovės apskaitoje pardavimai nebuvo apskaityti, o atsakovas šiuos faktus žinojo. Dėl to ieškovės finansiniuose dokumentuose neapskaityti pardavimai pagrindžia atsakovo – juridinio asmens vienasmenio valdymo organo – netinkamą pareigų vykdymą.

19.       Pasisakydamas dėl langų valymo roboto, teismas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaita faktūra serija TF Nr. 0009475 patvirtina, jog UAB ,,Interjero projektų studija“ pirko iš UAB ,,Technoarka“ už 315 Eur langų valymo robotą Evacs Winbot W1 ProW 1 PRO. Atsakovas nurodė, kad valymo robotas buvo skirtas ofiso švarai palaikyti, tačiau nustatyta, jog atsakovo vadovavimo laikotarpiu ofise buvo perkamos MB ,,Monilina“ valymo paslaugos. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad ji nuomojosi iš trečiojo asmens tik 5 kv. m ploto patalpas atsakovo nurodytame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Kabinetas buvo pirmame aukšte ir iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad 8-as langas iš kairės nėra toks didelis (reikšmingo dydžio), jog jam valyti būtų reikėję roboto. Duomenų, kad įsigytas robotas per 7 dienas buvo nepataisomai sugadintas, byloje nėra, o jo nurašymo aktas (komisijos nepasirašytas) tokių aplinkybių nepatvirtina. Teisme apklausti liudytojais T. A., M. L. ir A. B. parodė, kad nėra matę jokio langų valymo roboto, nėra matę, jog atsakovas pats valytų langus su robotu. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės lėšomis už 315 Eur pirktas langų valymo robotas nebuvo reikalingas ieškovės veikloje ir buvo pirktas atsakovo asmeniniais tikslais. Tai reiškia atsakovo piktnaudžiavimą vadovo padėtimi, neteisėtai tenkinant privačius interesus ieškovės sąskaita.

20.       Pasisakydamas dėl guminės aikštelės dangos pirkimo, pirmosios instancijos teismas įvertino kaip labiausiai tikėtina, jog bendrovės lėšomis už 39,73 Eur pagal 2022 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą serija TF Nr. PLE422034 nupirkta guminė aikštelių danga buvo skirta ne bendrovės veiklai, atitinkamai, atsakovas panaudojo ieškovės lėšas (turtą) ne bendrovės interesų tenkinimui. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad atsakovas jokiais įrodymais (rašytiniais, liudytojų parodymais ir kt.) nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog guminė aikštelės danga buvo pirkta ne ieškovės veiklai ir nebuvo naudojama ieškovės veikloje. Bylos duomenimis (šalių paaiškinimais, liudytojų T. A., A. B., E. M. parodymais) nustatyta, kad ieškovė transporto priemonių, kurios būtų naudotos baldų transportavimui, neturėjo, ir baldų transportavimu klientams nesirūpino; visa tai darė UAB „Termopalas“. 

21.       Pasisakydamas dėl kompiuterio pirkimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esanti 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaita faktūra serija ETP Nr. 0011561 patvirtina, jog ieškovė bendrovės lėšomis įsigijo 5 300 Eur vertės kompiuterį iMac Pro. Atsakovas nurodė, kad kompiuteris buvo naudojamas ieškovės reikmėms, o jam sugedus – nurašytas ir utilizuotas. Byloje pateiktas 2022 m. lapkričio 2 d. defektinis aktas Nr. RE06849A, kuriame fiksuotas pagrindinės plokštės gedimas, užtrumpintas procesorius. 2022 m. lapkričio 18 d. perdavimo–priėmimo aktu Nr. PPAR 20221118-SAN1 atsakovas perdavė UAB „Atliekų tvarkymo centras“ kompiuterį utilizavimui. Atsižvelgiant į tai, kad naujam apskaitos tvarkytojui ieškovės finansiniai dokumentai buvo perduoti 2022 m. lapkričio 25 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktais Nr.BM05-112/1 ir BM05-1125/2, tačiau tarp jų nei minėto defektinio akto, nei perdavimo–priėmimo akto nebuvo, teismui sukėlė pagrįstų abejonių dėl atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų dokumentų patikimumo. Be to, liudytojas S. Š. (trečiojo asmens informacinių technologijų (toliau – IT) specialistas) parodė, kad jam nebuvo pavesta prižiūrėti minimo kompiuterio ar kitų ieškovės kompiuterių. Paaiškino, kad atsakovo įsigytas didelės vertės kompiuteris yra skirtas darbui su vaizdu, garsu ir kita multimedijai priklausančia medžiaga. Nurodė, kad su šiuo kompiuteriu anksčiau dirbo atsakovo sutuoktinė A. U.. Dėl kompiuterio taisymo atsakovas į jį nesikreipė, nors buvo tokia praktika, jog dėl kompiuterio gedimo pirmiausia kreipdavosi į jį. Liudytojas A. B. parodė, kad atsakovas pats IT technikos pagalba neprojektavo. Teismo įvertinimu, duomenų visumos analizė teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas savo pozicijos, jog kompiuteris ieškovės lėšomis buvo nupirktas atsakovui tikslu atlikti jo tiesiogines funkcijas, leistinais įrodymais nepagrindė. Pakankamai įtikinamo ieškovės aiškinimo, kurį pagrindžia jos pateikti įrodymai, kad kompiuteris buvo pirktas ne bendrovės reikmėms, o atsakovo ar (ir) jo sutuoktinės asmeninėms reikmėms ir iš tikrųjų nebuvo nurašytas ir utilizuotas, atsakovas nepaneigė.

22.       Teismas nustatė, kad byloje esanti 2021 m. balandžio 7 d. sąskaita faktūra FAN Nr. 00006044 patvirtina, jog UAB ,,Interjero projektų studija“ lėšomis apmokėta UAB ,,Fantas“ už baldų aptraukimo oda paslaugą 1 600 Eur. Pasisakydamas dėl šios paslaugos apmokėjimo, atsakovas nurodė, kad ši paslauga teikta E. M. pageidavimu, kadangi jam buvo pagamintas individualus baldas, kuris buvo aptrauktas oda. Ieškovės banko sąskaitos išrašas rodo, kad atsakovas 2021 m. balandžio 7 d. iš bendrovės lėšų susigrąžino sau į asmeninę banko sąskaitą 1 600 Eur. Atsižvelgęs į atsakovo paaiškinimus ir liudytojo E. M. parodymus, teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tinkamą ir teisėtą bendrovės lėšų apskaitymą ir panaudojimą. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, t. y. šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę.

23.       Byloje esanti 2022 m. birželio 21 d. sąskaita faktūra Nr. IPS2022-035 patvirtina, kad UAB ,,Interjero projektų studija“ atliko UAB ,,Termopalas“ projektavimo paslaugas (2 aukšto erdvių ir interjero projektas) už 7 200 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad 2024 m. kovo 15 d. byloje pareikštu prašymu ieškovė ieškinio reikalavimus sumažino 7 200 Eur ir šios ieškinio dalies reikalavimo nebepalaikė, teismas bylą išnagrinėjo pagal patikslintą ieškovės reikalavimą ir dėl sumažintos reikalavimo dalies (7 200 Eur) nepasisakė.

24.       Pasisakydamas dėl baldų pagaminimo ir sumontavimo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esančios sąskaitos faktūros patvirtina, jog ieškovės lėšomis buvo pagaminti baldai UAB ,,Termopalas“. Iš sąskaitų faktūrų skilties ,,PASTABA“, elektroninio susirašinėjimo ir nuotraukų matyti, kad baldai buvo gaminami atsakovui, baldų iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini). Nors šiuo aspektu atsakovas nurodė, kad aplinkybių ,,nepamena“, tačiau iš atsakovo elektroninių susirašinėjimų turinio galima suprasti, jog baldai buvo atsakovo asmeninių interesų objektas, t. y. baldai gaminti atsakovo butui, tačiau duomenų apie atsiskaitymą už baldus nėra. Byloje ieškovės pateiktus įrodymus pagrindžia liudytojų T. A. ir A. B. parodymai, o atsakovas pateikė tik subjektyvaus pobūdžio argumentus, kurių jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžia. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei pateikus visus jai objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, kad jam priklausančiame bute nėra bendrovės lėšomis pagamintų ir sumontuotų baldų ar (ir) kad už sumontuotus baldus su ieškove yra atsiskaitęs ir jai nepadaręs žalos.

25.       Pasisakydamas dėl darbuotojui (-ams) gamintų baldų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. UAB ,,Termopalas“ dirbo A. Z.. Neatmetama prielaida, kad tai tas pats A., kuriam bendrovė gamino baldus. Bendrovei už suteiktas baldų gamybos paslaugas UAB ,,Termopalas“ išrašė PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui: 2019 m. liepos 4 d. sąskaita faktūra Nr. 0275188, 2019 m. liepos 10 d. sąskaita faktūra Nr. 0275305, 2019 m. spalio 14 d. sąskaita faktūra Nr. 0278908 (915,60 Eur) ir 2021 m. kovo 5 d. sąskaita faktūra Nr. 0311442 bei 2021 m. liepos 2 d. sąskaita faktūra Nr. 0318775 (1 051,22 Eur). Rašytinė bylos medžiaga rodo, kad atsakovas už paslaugas su UAB „Termopalas“ atsiskaitė grynaisiais pinigais, o vėliau mokėjimą susigrąžino iš bendrovės per avansines apyskaitas. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jai už suteiktas baldų gamybos paslaugas trečiasis asmuo 2019 ir 2021 metais išrašė PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, iš viso už 1 966,82 Eur. Byloje nėra duomenų, kad baldų pardavimas „(duomenys neskelbtini) (taip nurodyta dokumento pastaboje)“ buvo apskaitytas bendrovės apskaitoje, todėl nenustatytas ir teisėtas atsakovo 1 966,82 Eur susigrąžinimas iš bendrovės.

26.       Byloje esantys UAB ,,Megalinija“ 2022 m. kovo 5 d. pinigų perdavimo priėmimo kvitas Nr. 000118, 2022 m. kovo 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MEG009968, 2022 m. kovo 31 d. avanso apyskaita Nr. 202203 – 3 095,00 Eur, taip pat 2022 m. birželio 6 d. UAB ,,Buitis Trade“ avanso priėmimo–perdavimo kvitas Nr. 21778/3, UAB ,,Buitis Trade“ 2022 m. birželio 6 d. PVM sąskaita faktūra serija BTR Nr. 14516 ir 2022 m. birželio 30 d. avanso apyskaita Nr. 202206 – 1 876 Eur, patvirtina, kad bendrovė savo vardu pirko įvairią buitinę techniką (kaitlentę, šaldytuvą, skalbyklę, garų surinktuvą ir kt.) iš viso už 4 971 Eur. Atsakovas paaiškino, kad bendrovėje buvo dažna praktika, jog baldų pirkėjai rinkdavosi buitinę techniką, kurią reikėjo įmontuoti į baldus ir ji buvo įtraukiama į sąskaitą už baldus. Mano, kad ieškovė turėtų įrodyti, kad jos ieškinyje nurodoma buitinė technika buvo įsigyta ieškovės ne klientų poreikiams ir vėliau nebuvo montuojama į jiems parduodamus baldus, o buvo panaudota asmeninėms atsakovo reikmėms. Tačiau teismas tokius atsakovo argumentus atmetė, remdamasis liudytojo T. A. parodymais ir tuo, kad į bylą nepateikta jokių atsekamumo dokumentų, patvirtinančių, jog ieškovės lėšomis įsigyta buitinė technika buvo parduota klientams kartu su baldais ir už ją yra atsiskaityta. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad už ieškovės įsigytus buitinės technikos prietaisus (4 971 Eur) klientai yra atsiskaitę. Visų ūkinių operacijų neužregistravimas apskaitos registruose lemia išvadą, kad pareiga tinkamai organizuoti apskaitą buvo pažeista.

27.       Pasisakydamas dėl pardavimo pajamų neapskaitymo ieškovės buhalterinėje apskaitoje, atsiskaitymus priimant grynaisiais pinigais, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojais apklaustų pirkėjų Ž. G., P. Č., N. K., M. R., G. A., T. V., D. N., P. R. parodymais, kuriais netikėti teismas nenustatė pagrindo, taip pat liudytojų T. A. ir A. S. parodymais bei bendrovės išrašytų sąskaitų registro už 2015–2022 metus duomenimis, kuriame nėra įtraukti liudytojais apklausti pirkėjai. Teismas taip pat rėmėsi liudytojo E. M. parodymais, kad trečiojo asmens patalpose buvo seifas, į kurį buvo dedami grynieji pinigai, ir atleidžiant atsakovą iš pareigų seife buvo 18 000 Eur grynųjų pinigų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas P. U., eidamas bendrovės vadovo pareigas, neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai bendrovės interesais, t. y. neužtikrino tinkamo ir teisėto bendrovės lėšų apskaitymo ir panaudojimo, nes iš bendrovės finansinių dokumentų nėra galimybės nustatyti ieškovės pardavimo pajamų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje, atsiskaitymų priimant grynaisiais pinigais (grynųjų pinigų paėmimo nepagrindė apskaitos dokumentais), bendrovės lėšomis pirko prekes, kurios buvo skirtos ne bendrovės veiklai, ir, atitinkamai, atsakovas panaudojo ieškovės lėšas (turtą) ne bendrovės interesų tenkinimui, o savo ar (ir) savo šeimos asmeninių interesų tenkinimui (t. y. neteisėti veiksmai), tokiais savo veiksmais padarė žalą bendrovei (priežastinis ryšys) ir ši žala yra pakankamai tikėtino 197 820,18 Eur dydžio. Byloje surinktais įrodymais atsakovas nepaneigė jo kaltės prezumpcijos bei neįrodė, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos.

28.       Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

29.       Pasisakydamas dėl ieškinio senaties, teismas nurodė, kad šios bylos situacijoje, kai atsakovas buvo bendrovės vadovas, kuriam tenka pareiga įgyvendinti ir ginti bendrovės teises ir kuriam reikalavimas atlyginti žalą yra kildinamas būtent dėl jo, kaip bendrovės vadovo, netinkamo pareigų vykdymo. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ieškovė neturėjo objektyvios galimybės apie savo pažeistas teises sužinoti anksčiau, nei atsakovas buvo atleistas iš pareigų (2022 m. gruodžio 16 d.) ir ieškinį dėl žalos pareiškė 2023 m. lapkričio 9 d. nepraleidusi ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad dėl tirtinų aplinkybių Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-863/2023 pagal ieškovės UAB ,,Interjero projektų studija“ ieškinį atsakovui P. U. dėl 269 269,18 Eur žalos atlyginimo nėra nustatyta prejudicinės reikšmės faktų nagrinėjamai bylai.

30.       Teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovo atstovo prašymą pripažinti ieškovę piktnaudžiaujant procesu, kai nurodė M. R. sumokėtą didesnę sumą, nei šis paliudijo teisme, ir skirti ieškovei baudą teismo nuožiūra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 95 straipsnis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

31.       Ieškovė UAB ,,Interjero projektų studija“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovo 215 820,18 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidų priteisimą; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      Skundžiama teismo sprendimo dalis yra nesuprantama ir stokoja teisinės logikos, kadangi teismas, sprendime nustatęs visas atsakovo deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas ir per atskirus neteisėtų veiksmų epizodus padaręs išvadas apie ieškovei padarytos turtinės žalos dydį, nustatytą ir bylos medžiaga pagrįstą, visiškai įrodytą žalos dydį priteisė ne visa apimtimi. Iš sprendimo nėra aišku, iš ko teismas nusprendė, kad seife rasti vieno iš bendrovės akcininkų E. M. 18 000 Eur priežastingumo ir sąsajumo aspektu yra būtent atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų materialusis rezultatas. Apeliaciniam skundui aktualiu aspektu byloje nėra jokių rašytinių duomenų, kurie sudarytų teisinį pagrindą taikyti žalos atlyginimo mažinimo institutą, byloje ieškovei visiškai įrodžius žalos padarymo faktą ir dydį – 215 820,18 Eur. Teismo sprendimo skundžiamoje dalyje dėl 18 000 Eur nepriteisimo nėra nurodyti teisiniai argumentai ir teismo motyvai, kuriais remiantis nuspręsta, kad šios sumos apimtyje yra pagrindas sumažinti ieškovei priteistiną turtinę žalą ir atleisti atsakovą nuo šios turtinės prievolės vykdymo. Teismui teisiškai nepagrindus ir nemotyvavus šios sprendimo dalies, buvo paneigtas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kas per se (savaime) prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, sumažinęs ieškovei priteistinos turtinės žalos dydį 18 000 Eur, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, t. y. vieno liudytojo duotus parodymus įvertino pažeidžiant teismų praktikoje suformuotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Tai lėmė sprendimo dalies dėl 18 000 Eur nepriteisimo ieškovei neteisingą priėmimą.

31.2.                      Skundžiama teismo išvada yra prieštaringa, nepagrįsta byloje esančių įrodymų visuma ir inter alia (be kita ko) prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Minėta, kad teismas, nustatęs atsakovo veiksmuose deliktinės atsakomybės būtinąsias taikymo sąlygas, ieškovei įrodžius turtinės žalos kilimo faktą ir turtinės žalos dydį, neturėjo teisinių pagrindų sumažinti ieškovės turtinę žalą nuspėdamas, kad seife rastos piniginės lėšos yra tos pačios lėšos, kurios buvo atsakovo pasisavintos per ieškovės įrodinėjamus atsakovo neteisėtų veiksmų epizodus. Ta aplinkybė, kad piniginės lėšos buvo rastos seife, savaime nereiškia, jog atsakovo atsakomybė šiuo aspektu turėtų būti mažinama nurodyta suma, kaip ir nėra pagrindo vertinti, kad tai būtent bendrovės piniginės lėšos.

31.3.                      Teismas turėjo teisiškai pagrįsti, kaip rasta piniginių lėšų suma sąsajumo kontekste yra susijusi su atsakovo neteisėtu veikimu, nurodant ne tik su kokiu neteisėtų veiksmų epizodu ir ieškovės patirta turtine žala teismas sieja akcininko rastą ir iš seifo paimtą piniginę sumą, tačiau ir kas sudaro pagrindą daryti tokias išvadas. Nei byloje esantys šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, nei bylai reikšmingos ir nustatytos aplinkybės teismui nesudarė pagrindo priimti skundžiamą sprendimo dalį.

31.4.                      Pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė turtinės žalos dydį – 230 104,54 Eur, iš kurios 7 200 Eur buvo skirti už projektavimo paslaugas. Vėliau ieškovė pateikė prašymą sumažinti ieškinio reikalavimus būtent šia suma, kadangi ieškovei 2024 m. kovo 4 d. teismo posėdyje paaiškėjo, jog už projektavimo paslaugas sąskaita buvo apmokėta. Ieškovė pateikė prašymą 2024 m. kovo 15 d. sumažinti reikalavimus 7 200 Eur, tačiau teismas į šį prašymą, ieškovės nuomone, tinkamai neatsakė ir motyvų nepateikė.

31.5.                      Priešingai nei bandė teigti atsakovas, ieškovė nekeitė ieškinio pagrindo, t. y. ji nenustojo teigti (įrodinėti), kad bendrovės lėšomis atsakovui buvo projektuojami jo namų baldai, nes šias aplinkybes paliudijo ir projektuotojas, liudytojas A. B.. Nepakito ir ieškovės reikalavimo dalykas – atlyginti žalą, padarytą dėl atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimo, buvo tik sumažintas turtinis reikalavimas – vietoj pradiniame ieškinyje nurodyto 230 104,54 Eur turtinės žalos atlyginimo liko 222 904,54 Eur reikalavimas.

31.6.                      Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 22 118,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 21 991,75 Eur, būtinos ir pagrįstos išlaidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą – 127,05 Eur. Ieškovė byloje pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, suteiktų paslaugų ataskaitas, mokėjimus patvirtinančius dokumentus). Teismas, remdamasis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintomis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki rekomenduojamos maksimalios sumos. Ieškovė nesutinka su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumažinimu ir vertina, kad teismas turėjo priteisti ieškovei prašomus 22 118,80 Eur, proporcingai mažinant tik pagal ieškinio patenkinimo procentą. Rekomendacijoje nurodyti maksimalūs dydžiai nėra nei konstanta, nei įpareigojimas teismui priteisti ne daugiau, nei kad įtvirtinta Rekomendacijoje. Teismas individualiu atveju turėtų spręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgiant tiek į bylos sudėtingumą, tiek į konkrečias bylos aplinkybes, šalių procesinį elgesį, procesinių dokumentų išsamumą, apimtis ir t. t.

31.7.                      Teismas nepateikė argumentų, kodėl sumažino ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Sprendimas grindžiamas blanketine nuoroda į Rekomendacijas dėl dydžių, tačiau ši nuoroda, anot ieškovės, neatspindi realiai patirtų išlaidų ir nesilaiko principo „pralaimėjęs moka.“ Ieškovė akcentuoja, kad jos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, neišvengiamos ir būtinos ginti pažeistas teises teismo procese, nes ji patyrė žalos dėl atsakovo veiksmų. Be to, teismas nenustatė, kad šios išlaidos prieštarautų sąžiningumo ar teisingumo principams.

32.       Atsakovas P. U. apeliaciniu skundu prašo: 1) sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-567-480/2024 iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas (bei jis įsiteisės) dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00040-23, o jeigu ikiteisminio tyrimo pagrindu būtų pradėta baudžiamoji byla, iki galutinio teismo sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo; 2) panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį dėl iš apelianto P. U. ieškovei priteisto 197 820,18 Eur žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo atmesti visiškai; 3) pašalinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo 5 puslapyje antroje pastraipoje nurodytų motyvų dalį: „Byloje esanti UAB ,,Audifina“ 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita apie atliktą patikrinimą pagal sutartį Nr. P22-07 patvirtina, kad (i) per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. UAB „Termopalas“ dėl prekių ir paslaugų pardavimo UAB „Interjero projektų studija“ iš viso patyrė 3 487 404 Eur sąnaudų; (ii) per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. UAB „Termopalas“ iš prekių ir paslaugų pardavimo UAB „Interjero projektų studija“ iš viso gavo 2 455 096 Eur pajamų; (iii) per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. UAB „Termopalas“ dėl prekių ir paslaugų pardavimo UAB „Interjero projektų studija“ iš viso patyrė 1 032 308 Eur nuostolių. Iš tokių UAB „Interjero projektų studija“ sandorių vykdymo UAB „Termopalas“ ne tik negavo jokios ekonominės naudos, bet dar ir patyrė reikšmingų nuostolių, kurie pagal Ataskaitoje pateikiamus duomenis šiuo metu sudaro net 1 032 308 Eur sumą. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. UAB „Termopalas“ prekes ir paslaugas UAB „Interjero projektų studija“ pardavinėjo už tokią kainą, kuri yra mažesnė net už UAB „Termopalas“ realiai patirtas finansines sąnaudas, kurios buvo panaudotos tokių minėtai įmonei parduodamų prekių ir paslaugų sukūrimui. Nurodyto laikotarpio apskaitos duomenys pagrindžia, kad UAB ,,Termopalas“ iš prekybos su UAB ,,Interjero projektų studija“ gavo ne tik pajamų, bet ir patyrė reikšmingų sąnaudų, kurios akivaizdžiai viršijo tokių gautų pajamų vertę pinigais. Atlikus UAB ,,Termopalas“ patirtų sąnaudų auditą, buvo nustatyta, kad tokias sąnaudas sudarė ne tik UAB ,,Termopalas“ patirtos išlaidos, susijusios su prekių baldams gaminti įsigijimu ir pervežimu (prekių savikaina), tačiau ir kitos išlaidos, kurias šiuo atveju sudarė UAB ,,Termopalas“ išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, kurie pagal minėtoje Ataskaitoje pateikiamus duomenis, buvo priskirti dirbti išimtinai su UAB ,,Interjero projektų studija“ užsakymais (DOK-3106, 1 priedas)”; 4) pripažinti ieškovės piktnaudžiavimo procesu faktą ir skirti jai baudą teismo nuožiūra; 5) priteisti iš ieškovės apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1.                      Atsakovas pateikė į bylą 2022 m. lapkričio 25 d. dokumentų perdavimo aktus Nr. BM05-1125/1 ir Nr. BM05-1125/2, kurie patvirtina, kad atsakovas laiku ir tinkamai yra perdavęs ieškovei visus bendrovės finansinius dokumentus ir informaciją per ieškovės ir trečiojo asmens atstovaujančios advokatų Martovičius ir Damušis advokatų profesinės bendrijos advokatą. Kadangi atsakovas jau nėra ieškovės vadovu, todėl savo žinioje bendrovės buhalterinių dokumentų nebeturi ir jais nedisponuoja (tą daro išimtinai ieškovė, kuri šia padėtimi naudojasi, taip pat ir gaunant 2023 m. kovo 17 d. išvadą). Todėl atsakovui yra apsunkintas įrodinėjimas, kaip atsikirtimų į ieškovės pareikštus reikalavimus pagrindas, ir jam neturėtų būti perkelta ši įrodinėjimo našta.

32.2.                      Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016. Atsakovo įsitikinimu, būtent šios kasacinio teismo nutarties vertinimas kaip precedento nagrinėjamos civilinės bylos kontekste lėmė pirmosios instancijos teismo įrodinėjimo naštos netinkamą paskirstymą, t. y. jog egzistuoja pagrindas perkelti atsakovui įrodinėjimo naštą civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo procese. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika buvo suformuota byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

32.3.                      Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas savarankiškai buhalterinės apskaitos netvarkė. Nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. ieškovės apskaitą pagal apskaitos paslaugų sutartį su skirtingais juridiniais asmenimis tvarkė A. S.. Liudytoja patvirtino, kad ji parengė perdavimui ieškovo dokumentus ir juos perdavė, nieko nepasiliko. Nors ieškovė civilinėje byloje remiasi išvada ir teigia, kad naujam apskaitos tvarkytojui nebuvo pateikti visi ieškovės finansiniai dokumentai ir (ar) informacija, tačiau konkrečiai neįvardija, kokios informacijos jai trūksta įrodinėjamų aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat neįvardijo, kokių ieškovės finansinių dokumentų ir (ar) informacijos įrodinėjamų aplinkybių kontekste trūksta, todėl nepagrįstai laikė, jog atsakovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tinkamą ir teisėtą bendrovės lėšų ir turto panaudojimą, apskaitymą.

32.4.                      Vertinant 2023 m. kovo 17 d. išvados, kaip rašytinio dokumento, įrodomąją reikšmę, pastebėtina, kad pateikta išvada yra išskirtinai konsultacinio ir subjektyvaus pobūdžio dokumentas, kuris pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertintas kritiškai, nes ekspertas iš esmės atsakinėja tik į menamus ieškovės klausimus, kurie yra orientuoti į jai pageidaujamą gauti rezultatą; 2023 m. kovo 17 d. išvadoje vertinama tik ieškovės selektyviai atrinkti dokumentai ir tik šių dokumentų kontekste daromos atitinkamos išvados.

32.5.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nepaaiškina ir nemotyvuoja, kaip konkrečiai 2023 m. kovo 17 d. išvadoje nurodytos aplinkybės (atsakovo imperatyvių įstatymo nuostatų tariamas pažeidimas) lemia ieškovės patirtą turtinę žalą. Nepaisant to, kad minimoje išvadoje yra daroma prielaida, jog tiriamuoju laikotarpiu galbūt nėra patvirtintos ieškovės apskaitos politikos, tačiau taip pat nurodomi priedai, iš kurių matyti, kad ekspertas su ieškovės balanso ataskaitomis pateikia apskaitos politiką (2023 m. kovo 17 d. išvados priedas Nr. 3). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ne tik dėl apelianto argumentų, susijusių su išvados turiniu, bet ir apskritai dėl šios išvados prieštaravimo apelianto nurodomoms aplinkybėms.

32.6.                      Atsakovo argumentams, susijusiems su ieškovės įrodinėtinos žalos (ne)pagrįstumu, patvirtinti konstatuotina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas). Kitaip tariant, netgi ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyti tam tikri buhalterinės apskaitos pažeidimai, kaip imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimai, kaip tą įrodinėja ieškovė, tai savaime nereikštų, jog ieškovė dėl to yra patyrusi kokią nors turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą, spręsdamas, kad formalių apskaitos pažeidimų nustatymas 2023 m. kovo 17 d. išvadoje leidžia teismui vadovautis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bankroto bylose, kuria iš esmės įrodinėjimo pareiga, jog nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, perkeliama atsakovui, o ne ieškovui.

32.7.                      Pirmosios instancijos teismas paminėjo bylą, kurioje UAB „Interjero projektų studija“ reikalavo iš P. U. 269 269,18 Eur žalos atlyginimo, tačiau, nors ieškinys toje byloje buvo atmestas, teismas neatkreipė dėmesio, jog akcininkai buvo susipažinę su bendrovės praktika ir tam neprieštaravo. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir šiuo metu vykstančią civilinę bylą, kurioje UAB „Termopalas“ reikalauja iš P. U. 1 032 308 Eur žalos atlyginimo. Teismas akcentavo ne bylos esmę, o tai, kad ieškinys pagrįstas vieninteliu rašytiniu įrodymu – 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita, kurios teisėtumo ir pagrįstumo teismas dar neįvertino.

32.8.                      Pirmosios instancijos teismas pacitavo kitą civilinę bylą ir, remdamasis joje pateikta 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita, nurodė, kad UAB „Termopalas“ iš UAB „Interjero projektų studija“ sandorių ne tik nepatyrė ekonominės naudos, bet ir patyrė 1 032 308 Eur nuostolį. Jei šis sprendimas būtų patvirtintas, toks teiginys galėtų būti laikomas įrodytu. Minima ataskaita buvo pagrindas UAB „Termopalas“ ieškiniui prieš buvusį vadovą P. U. dėl žalos atlyginimo pareikšti, tačiau ši ataskaita nėra susijusi su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl neaišku, kodėl teismas padarė išvadą apie sandorių nenaudingumą, nes tokių aplinkybių iš viso neanalizavo. Dėl to apeliantas prašo pašalinti teismo sprendimo 5 puslapyje antroje pastraipoje nurodytus motyvus dėl įmonių sandorių nenaudingumo.

32.9.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atkreipė dėmesį į nustatytą ir neva šalių neginčijamą aplinkybę, kad trečiasis asmuo buvo tik žaliavos pardavėjas ir baldų pagal projektinius užsakymus tiesiogiai nepardavinėjo, o ieškovė vykdė jau pagamintų baldų, kaip galutinio produkto klientui, pardavimą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino trečiojo asmens veiklą. Ieškovė teigė, kad trečiasis asmuo tiekė baldų furnitūrą, o atsakovas tvirtina, jog trečiasis asmuo taip pat gamino ir projektavo baldus (ne tik tiekė žaliavas), tą patvirtina pateikti įrodymai, įskaitant ir paslaugas UAB „Nemira“. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aprašė trečiojo asmens veiklą, tačiau nenurodė informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nagrinėjamos tokios pačios aplinkybės kaip ir šioje byloje. Atsakovas buvo pateikęs prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimų nusikalstamų veikų (mokesčių slėpimas, turto pasisavinimas, dokumentų klastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas). Tyrimo metu tiriamos aplinkybės tiesiogiai susijusios su civilinėje byloje nagrinėjamomis temomis, įskaitant tariamą ieškovės lėšų pasisavinimą. Sustabdžius civilinę bylą būtų išvengta prieštaravimų tarp tyrimų, sutaupytas proceso dalyvių ir teismo laikas, užtikrintas proceso efektyvumas.

32.10.                      Pasisakydamas dėl langų valymo roboto pirkimo, atsakovas nurodo, kad pateikė turto nurašymo aktą ir paaiškinimus, jog robotas įsigytas bendrovei, tačiau greitai sugedo ir buvo nurašytas bendrovės apskaitoje. Aktą pasirašė buhalterė, o dokumentas perduotas ieškovei. Robotas buvo įsigytas ir kitų susijusių įmonių patalpoms valyti. Teismas nesirėmė atsakovo pateiktais įrodymais, netinkamai įvertino įrodymus – sprendimas grindžiamas prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Jei teismui trūko įrodymų, jis turėjo atmesti ieškovės reikalavimą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

32.11.                      Pasisakydamas dėl guminės aikštelių dangos pirkimo, apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi liudytojų parodymais ir laikė, jog ši danga buvo įsigyta atsakovo asmeniniais tikslais. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė, kad danga buvo skirta atsakovo asmeniniams tikslams. Be to, liudytojai (kurie yra susiję su ieškove ir jos akcininkais) galėjo būti šališki arba paveikti suinteresuotų asmenų, todėl jų parodymai vertintini kritiškai.

32.12.                      Pasisakydamas dėl kompiuterio pirkimo, atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir ignoravo kasacinio teismo praktiką, jog asmuo negali būti įpareigotas įrodyti aplinkybių, kurių objektyviai įrodyti negali. Atsakovas nuo jo atšaukimo iš vadovo pareigų neturi prieigos prie bendrovės dokumentų, todėl nepagrįstai buvo įpareigotas įrodyti, kad kompiuteris buvo naudojamas darbo funkcijoms atlikti. Atsakovas nurodė, kad kompiuteris buvo naudojamas darbui nuotoliniu būdu pandemijos metu, tačiau sugedo ir tapo netinkamas naudoti. Teismas rėmėsi nepatikimais liudytojo, nesusijusio su ginčo turtu, parodymais, įrodymus vertino šališkai.

32.13.                      Pasisakydamas dėl baldų aptraukimo paslaugos pirkimo, atsakovas nurodo, kad pateikė nuotrauką, kurioje matomas minėtas baldas akcininko E. M. namuose, ir paaiškino, jog paslauga buvo atlikta pagal E. M. nurodymą, o išlaidas atsakovas padengė savo lėšomis, bet vėliau gavo kompensaciją iš ieškovės. Teismo posėdyje E. M. teigė, kad sumokėjo 1 600 Eur atsakovui grynaisiais, bet pripažino neturintis įrodymų apie šį atsiskaitymą. Jis taip pat nenurodė, kuri įmonė (ieškovė ar trečiasis asmuo) įrengė baldus jo namuose. Atsakovas tvirtina, kad E. M. jam pinigų neperdavė. Teismas klaidingai įvertino E. M. parodymus kaip patikimus, neatsižvelgdamas į prieštaravimus ir jo suinteresuotumą bylos baigtimi. Teismas nepateikė pakankamai argumentų, kad šio liudytojo parodymai yra patikimi. Ieškovė pateikė sąskaitas, kurios neva patvirtina, kad atsakovas neteisėtai pasisavino baldus, pristatytus į jam priklausantį butą. Tačiau šios sąskaitos neįrodo konkrečių baldų pagaminimo ir sumontavimo jo bute.

32.14.                      Pasisakydamas dėl darbuotojui (-ams) gamintų baldų, atsakovas nurodo, kad ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra pagrįsta spėjimais ir prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Teismas padarė prielaidą, kad nuo 2018 iki 2022 metų UAB „Termopalas“ dirbęs A. Z. galbūt yra tas pats asmuo, kuriam gaminti baldai. Kadangi apeliantas perdavė visus dokumentus bendrovei po atšaukimo iš vadovo pareigų, jis negali pateikti buhalterinių duomenų apie tariamą perdavimą. Ieškovas nepateikė konkrečių sąskaitų, tik jų suvestinę, iš kurios neįmanoma nustatyti, jog baldai perduoti būtent A. Z.. Ieškovės prielaidos dėl baldų perdavimo A. Z. būtų pagrįstos, jei šis asmuo būtų apklaustas ar įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Dėl to ieškovei tenka neįrodytų aplinkybių neigiamas įrodinėjimo aspektas.

32.15.                      Pasisakydamas dėl buitinės technikos pirkimo, apeliantas nurodo, kad ieškovė ir teismas remiasi prielaidomis. Atsakovas perdavė ieškovei visus reikiamus dokumentus, todėl ieškovė disponuoja reikiama informacija ir galėjo patvirtinti ar paneigti savo teiginius dėl buitinės technikos panaudojimo. Nepaisant atsakovo argumentų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais ir priėmė sprendimą atsakovo nenaudai.

32.16.                      Pasisakydamas dėl baldų sumontavimo ir pardavimo Latvijoje, Papėje, atsakovas nurodo, kad ieškovė pateikė dokumentus, įskaitant sąskaitas faktūras ir trečiojo asmens įsakymus, siekdama įrodyti, jog ieškovės lėšomis pirkti baldai buvo sumontuoti Latvijoje, tačiau trūksta įrodymų apie klientų atsiskaitymą. Ieškovė teigia, kad atsakovas galbūt pasisavino gautas pajamas. Atsakovas su tuo nesutinka, nes jis neturi prieigos prie ieškovės dokumentų ir nežino, ar darbai buvo užbaigti ir priimti. Pati ieškovė galėjo imtis veiksmų išieškoti skolą, jei klientai neatsiskaitė. Atsakovas teigia, kad pateikti dokumentai, įskaitant broko aktus ir elektroninius laiškus, nepatvirtina ieškovės kaltinimų. Nurodyti broko aktai rodo administracinius trūkumus, kurie galėjo būti priežastis, dėl ko klientai neatsiskaitė. Be to, A. B. galėjo veikti nepriklausomai ir galbūt priėmė mokėjimus asmeniškai. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės teiginius pagrįstais, nurodydamas, kad pateikti dokumentai patvirtina baldų montavimo darbus Latvijoje. Atsakovas teigia, kad teismas nepakankamai kritiškai įvertino ieškovės ir liudytojų parodymus bei ignoravo jo argumentus, jog pateikti įrodymai nebuvo susiję su byla.

32.17.                      Pasisakydamas dėl pardavimo pajamų neapskaitymo ieškovės buhalterinėje apskaitoje, atsiskaitymus priimant grynaisiais pinigais, atsakovas nurodo, kad iš pateiktų įrodymų tik trys pirkėjai (Ž. G., T. V., P. R.) patvirtino, jog jie grynaisiais pinigais atsiskaitė su atsakovu, kitos sumos buvo perduotos kitiems asmenims. Atsakovas neigia, kad jis slėpė pardavimus ar pasisavino lėšas. Pirmosios instancijos teismas įvertino liudytojų A. B., T. A. ir M. L. parodymus kaip patikimus, nors kai kurie pirkėjai nurodė, kad jie neatsiskaitė su atsakovu, o pinigus perdavė kitiems asmenims. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog gauti pinigai buvo perduoti būtent atsakovui. Rašytiniai įrodymai, kuriuos pateikė ieškovė, netiesiogiai paneigia jo atsakomybę, nes jie prieštarauja ieškovės teiginiams ir nepatvirtina pinigų perdavimo atsakovui. Pirmiau paminėti liudytojai negalėjo patvirtinti tikslių aplinkybių, susijusių su pinigų perdavimu atsakovui. Parodymai buvo prieštaringi ir nepakankamai detalūs, ypač dėl pinigų gavimo ir perdavimo. Liudytojai nesugebėjo pateikti detalių apie pinigų perdavimą atsakovui ir nesugebėjo paaiškinti, kaip jie, nepamenantys gavę dideles sumas, galėjo teigti, kad pinigus perdavė atsakovui. Ieškovė nesugebėjo pateikti objektyvių įrodymų, jog pinigai, kuriuos gavo kiti asmenys, buvo tikrai perduoti atsakovui. Teismas nesutikdamas su atsakovo pozicija, laikė liudytojų parodymus patikimais, tačiau atsakovas šiuos parodymus laiko prieštaringais ir neįtikinamais.

32.18.                      Atsakovas teigia, kad liudytojai T. A., A. B. ir M. L. turi tiesioginį suinteresuotumą šioje byloje, nes jie įkūrė MB „Dirba vyrai“ ir galbūt pasinaudojo ieškovės resursais. Atsakovas įtaria, kad šie asmenys galėjo pasisavinti ieškovės lėšas. Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie gautus grynuosius pinigus (26 900 Eur) iš ieškovės klientų ir paaiškino, kaip šie pinigai buvo padėti į seifą, kuris buvo trečiojo asmens patalpose ir kurį valdė E. M.. Pastarasis patvirtino, kad seife buvo rasti pinigai, tačiau nepatvirtino, jog jie priklausė ieškovės buhalterinei apskaitai. Atsakovas teigia, kad šie pinigai priklauso ne apeliantui, o E. M., kuris turėtų atsakyti už jų grąžinimą ieškovei, nebent būtų įrodyta, kad šie pinigai buvo tinkamai apskaityti. Atsakovas kelia klausimą dėl liudytojų parodymų patikimumo, įskaitant E. M., kurio parodymai buvo neaiškūs ir nenuoseklūs, taip pat kitų liudytojų, kaip T. V., liudijimai, kurie neatitinka pateiktų rašytinių patvirtinimų. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo šių prieštaravimų ir nenurodė pakankamai argumentų, kodėl šie įrodymai turėtų būti atmesti. Teismas neatsižvelgė į šiuos argumentus ir neatliko analizės dėl liudytojų parodymų patikimumo.

32.19.                      Dėl kitų liudytojų parodymų atkreiptinas dėmesys į šias aplinkybes: liudytojas P. Č. patvirtino, kad atsakovo nepažįsta, o bendravo tik su T. A.. Visą kainą (apie 9 000 Eur) sumokėjo už baldus T. A.. Liudytoja N. K. patvirtino, kad atsakovo nepažįsta. Liudytojas M. R. paliudijo, kad atsakovą pažįsta tik iš matymo, o A. B. pažįsta jau seniai (apie 15 metų). Pasiūlymus dėl baldų gavo iš T. A., avansą 26 150 Eur perdavė A. B. arba T. A.. Po sumontavimo kažkuriam iš jų perdavė dar 33 000 Eur. Liudytojas pateikė į bylą 2023 m. spalio 18 d. susitarimą, sudarytą su ieškove, bei 2023 m. spalio 18 d. patvirtinimą, kuriuose nurodoma, kad už baldus liudytojas sumokėjo 59 150 Eur A. B., taip pat nurodyta, kad apie 20 proc. nuolaidą, jeigu bus mokama grynaisiais pinigais, jam pasiūlė padaryti A. B..

32.20.                      Liudytojas G. A. patvirtino, kad dėl užsakymo ir jo vykdymo bendravo tik su M. L., kuris niekada nedirbo pas ieškovą, o buvo trečiojo asmens darbuotojas. Atsakovas pinigų iš šio asmens nėra gavęs. Apklausiamas teisme M. L. teigė, kad gavo 4 000 Eur iš šio liudytojo ir neva juos perdavė atsakovui, tačiau tokio perdavimo įrodymų nėra. Be to, M. L. teisme liudijo, kad neva jam atsakovas nurodydavo, jog reikia paimti grynuosius pinigus ir tai gali įrodyti neva jo turimas susirašinėjimas Facebook, tačiau paprašytas atsakovo atstovo pacituoti tokį susirašinėjimą, telefone perskaitė neva atsakovo rašytą žinutę „ar atvažiavo G.?“ Taigi, priešingai nei teigė liudytojas, Facebook žinutėje nebuvo nurodymų paimti grynuosius pinigus. Tai tik dar kartą patvirtina, kad, jeigu M. L. ir buvo perduoti 4 000 Eur, tai jis juos pasiliko sau ir atsakovui neperdavė.

32.21.                      Liudytojas D. N. patvirtino, kad pažįsta A. B., T. A., o su atsakovu susipažino per A. B.. 18 300 Eur už baldus per kelis kartus perdavė A. B., kuris jam nurodydavo, kiek reikia sumokėti pinigų. Šis liudytojas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. jo pasirašytas patvirtinimas buvo parengtas ieškovo atstovės advokatės, o sakinys apie tai, kad P. U. nurodė, jog atsiskaičius grynaisiais pinigais bus pritaikyta 21 proc. nuolaida, jau buvo iš anksto įrašytas advokatės. Tai pasitvirtino ir vėliau teismui paprašius pateikti advokatės elektroninį laišką su siųstu patvirtinimo tekstu D. N.. Kadangi ne vienas fizinis asmuo nurodė, kad apskritai įsivaizdavo, jog baldus ir montavimą perka iš trečiojo asmens, o ne iš ieškovės, ieškovė savo darbuotojų, kurie montuotų baldus ar juos gamintų neturėjo, tai svarbus klausimas, ar iš tiesų baldus gamino ir sumontavo būtent ieškovė, kuri teigia, kad patyrė žalą, o ne trečiasis asmuo.

32.22.                      Be kita ko, apeliantas atkreipė dėmesį ir į ieškovės procesinį elgesį, kuris turėjo būti pirmosios instancijos teismo įvertintas, o būtent: nors ieškovė ieškinyje reikalavo priteisti 65 165 Eur (dalis dėl M. R.), kurį grindė kartu su ieškiniu pateiktu 2023 m. rugpjūčio 23 d. M. R. elektroniniu laišku, tačiau patvirtinimas ir vėliau į bylą iš ieškovės išreikalautas susitarimas tarp ieškovės ir šio kliento, kurie buvo pasirašyti 2023 m. spalio 18 d., patvirtina, kad ieškinyje ieškovė sąmoningai nuslėpė aplinkybes, jog liudytojo nurodoma suma yra 6 000 Eur mažesnė. Jeigu ne liudytojo apklausa šis faktas galėjo ir nepaaiškėti, o minėti dokumentai į bylą buvo pateikti tik atsakovo iniciatyva. Ieškovė šiuos dokumentus turėjo viso proceso metu, bet jų neteikė. Ieškovei nurodžius žinomai melagingą sumą ieškinyje, atsakovo turtui buvo pritaikytas 6 000 Eur per didelis turto areštas. Tai yra piktnaudžiavimo procesu pavyzdys, todėl atsakovas prašo pripažinti piktnaudžiavimo procesu faktą ir skirti ieškovei baudą (CPK 95 straipsnis).

32.23.                      Nesutinka su teismo nuomone, kad tai buvo tik žmogiška klaida, nes tai yra akivaizdus tyčinis ieškovo veiksmas, skirtas nepagrįstai padidinti ieškinio sumą. Liudytoja N. K. posėdžio metu nurodė, kad į bylą pateiktas jos neva pasirašytas patvirtinimas nebuvo jos pasirašytas. Sakė, kad nesiuntė advokatams tokio patvirtinimo. Liudytojas D. N. duodamas parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 rugsėjo 26 d. jo pasirašytas patvirtinimas buvo parengtas ieškovės atstovės advokatės ir sakinys apie tai, kad P. U. nurodė, jog atsiskaičius grynaisiais pinigais bus pritaikyta 21 proc. nuolaida, jau buvo iš anksto įrašytas advokatės. Tai pasitvirtino ir teismui paprašius pateikti advokatės elektroninį laišką su siųstu patvirtinimo tekstu D. N.. Kitaip sakant, pasitvirtino aplinkybės, kad liudytojų patvirtinimus (kurie yra vienodi daugelio liudytojų atveju) rengė ir aplinkybes surašė ieškovės atstovė, kuri jas formulavo kaip naudingiau ieškovei. Teismas šias aplinkybes ignoravo.

32.24.                      Atsakovas taip pat pasisako ir dėl materialiosios teisės normos pažeidimo, netinkamai aiškinant ir taikant CK 1.131 straipsnio 1 dalį. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė sužinojo apie pažeistas teises tik po atsakovo atleidimo 2022 m. gruodžio 16 d., todėl, teismo vertinimu, ieškinys dėl žalos buvo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Atsakovas teigia, kad ieškinio senaties klausimas jau buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-2087-863/2023, kur nustatyta, jog ieškovė žinojo apie finansinę bendrovės padėtį ir kad apie tam tikrus atsakovo veiksmus buvo informuoti akcininkai, įskaitant E. M.. Atsakovas tvirtina, kad ieškovė turėjo žinoti apie savo pažeistą teisę anksčiau, nei ji pateikė ieškinį, todėl prašė atmesti ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

33.       Ieškovė UAB „Interjero projektų studija“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

33.1.                      2023 m. kovo 17 d. išvadoje nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai atsakovo vadovavimo laikotarpiu nebuvo paneigti. Šioje išvadoje užfiksuota, kad kai kurie pirkimai ir pardavimai nebuvo apskaityti bendrovės dokumentuose. Atsakovui teismo procese buvo suteiktos visos galimybės teikti įrodymus, ginčyti priešingos šalies argumentus, tačiau jis jomis nepasinaudojo, todėl jo apeliacinio skundo  teiginiai apie apribotą įrodymų pateikimą laikytini nepagrįstais. Ieškovė visus atsakovo keliamus prieštaravimus pagrindė papildomais paaiškinimais ir liudytojų parodymais.

33.2.                      Teismas šioje byloje pagrįstai taikė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles ir nustatė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų 2023 m. kovo 17 d. išvados teisingumą ar kitus įrodymus apie ūkinių operacijų neapskaitymą ir bendrovės turto panaudojimą ne jos veikloje. Ieškovė įrodė, kad klientų atsiskaitymai už baldus nebuvo apskaityti bendrovės apskaitoje, už kurią buvo atsakingas atsakovas. Atsakovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog šie atsiskaitymai buvo tinkamai apskaityti bendrovės buhalterijoje arba įnešti į banko sąskaitą ar kasą, tačiau to nepadarė.

33.3.                      Sistemiškai įvertinus visą skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį teismas civilinę bylą Nr. e3k-3-60-701/2016 pacitavo ne kaip sudarančią pagrindą remtis prejudicinę reikšmę turinčiais faktais byloje, ar juolab sudarančią pagrindą paskirstyti įrodinėjimo naštą ieškovei ir atsakovui, tačiau papildomai nurodė kaip akcentą bendroje sprendimo motyvavimo dėl bendrovės vadovo pareigos užtikrinti tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, ūkinių operacijų apskaitymą, apimtyje.

33.4.                      Atsakovas iškraipo teismo sprendimo turinį, tvirtindamas, kad esą teismas 2023 m. kovo 17 d. išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu nustatė atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas. Teismo sprendime matyti, kad ieškovės įrodinėta turtinė žala ir jos dydis pagrįstas konkrečiu neteisėtų veiksmų epizodu, kurį byloje patvirtina rašytinių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, rašytiniai paaiškinimai, liudytojų parodymai, o 2023 m. kovo 17 d. išvada bylai reikšmingu aspektu yra tik vienas iš visų byloje esančių rašytinių įrodymų.

33.5.                      Teismas priteisė ieškovei turtinės žalos atlyginimą ne dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos, nepatvirtintos apskaitos politikos ar nevisiškai tikslių atsakovo perduotų dokumentų. Ieškinys buvo patenkintas todėl, kad ieškovė įrodė kiekvieną atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimą, nurodytą ieškinio 47 punkte, ir pateikė rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, pagrindžiančius, kad dėl šių neteisėtų veiksmų kilo žala.

33.6.                      Atsakovas iškraipo bylos faktines aplinkybes. Jis teigia, kad liudytoja A. S. nurodė, jog atsakovas nesikišo į buhalterinės apskaitos vedimą. Tačiau šiame teiginyje pasirinktinai pateikiama tik dalis liudytojos parodymų, ignoruojant kontekstą ir kitus jos paaiškinimus. Liudytoja patvirtino, kad atsakovas vienintelis išrašydavo bendrovės pardavimo sąskaitas ir jas perduodavo finansinę apskaitą tvarkančiai įmonei. Atsakovas buvo atsakingas už duomenų apie pajamas pateikimą finansinei apskaitai, o jo vienvaldiška kontrolė leido manipuliuoti finansinėmis operacijomis, slėpti arba pasirinktinai teikti informaciją. Šią kontrolę ir atsakovo veiksmus patvirtino ir kiti liudytojai. Todėl atsakovo teiginiai, esą jis neturėjo nieko bendra su bendrovės apskaitos vedimu, neatitinka bylos įrodymų ir faktinių aplinkybių.

33.7.                      Tai, kad teismas visos bylos kontekste papildomai pasisakė ir dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių ir teiktų įrodymų (tame tarpe ir dėl 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaitos), per se nereiškia, jog tai teismui sudarė pagrindą daryti išvadą apie atsakovo neteisėtus veiksmus ieškinio reikalavimo atžvilgiu, ir (ar) juolab kad teismo šios nurodytos aplinkybės byloje vertintos kaip prejudiciniai faktai.

33.8.                      Atsakovas prašo panaikinti teismo sprendimo motyvų dalį, kurioje pasisakyta dėl trečiojo asmens ir ieškovės sandorių nenaudingumo. Atsakovo teiginys, kad teismas klaidingai nustatė, jog trečiasis asmuo buvo tik baldinės žaliavos pardavėjas ir nepardavinėjo baldų galutiniams klientams, yra nepagrįstas. Atsakovas siekia sukurti įspūdį, kad Latvijoje, Papėje, vykdyti projektai galėjo būti priskirti trečiajam asmeniui. Atsakovo pozicija yra prieštaringa. Jis pats teigė, kad trečiasis asmuo nepardavinėjo baldų galutiniams klientams, tačiau tame pačiame teismo posėdyje nurodė priešingai – kad būta atvejų, kai trečiasis asmuo pardavė baldus klientams. Svarbu, kad komandiruočių tikslas Latvijoje buvo baldų montavimas pagal bendrovės užsakymą, o ne trečiojo asmens pardavimai galutiniams klientams.

33.9.                      Pasisakydama dėl bylos nesustabdymo ieškovė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pradžia nėra privalomas pagrindas stabdyti civilinę bylą, civilinės atsakomybės taikymas nepriklauso nuo baudžiamojo proceso baigties. Civilinio proceso stabdymas be pagrindo pažeistų operatyvumo ir ekonomiškumo principus, užvilkintų bylos nagrinėjimą ir pažeistų ieškovės teisėtus interesus. Teismui pakako įrodymų išspręsti šią civilinę bylą. Atsakovo veiksmai, prašant stabdyti bylą, vertinami kaip bandymas vilkinti procesą ir išvengti civilinės atsakomybės taikymo.

33.10.                      Teismas nustatė, kad langų valymo robotas buvo pirktas bendrovės lėšomis. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog robotas buvo reikalingas bendrovės veiklai. Teismas įvertino liudytojų parodymus, kurie patvirtino, kad robotas nebuvo naudojamas bendrovėje. Atsakovas nesutinka su teismo išvada ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teismas rėmėsi įrodymų vertinimo principais ir konstatavo, jog įrodymų pakako. Dėl gumos aikštelių dangos atsakovas ir vėl teigia, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, tačiau teismas nustatė, jog įrodymai rodo, kad danga nebuvo naudojama bendrovėje.

33.11.                      Dėl kompiuterio pirkimo byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad kompiuteris buvo reikalingas bendrovei, ir nesugebėjo paaiškinti, kam konkrečiai jis buvo įsigytas ir naudojamas. Be to, pateikti paaiškinimai apie kompiuterio utilizavimą kelia abejonių. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės pateikti įrodymai pakankami įrodyti, jog kompiuteris buvo įsigytas asmeniniais tikslais, o ne bendrovės veiklai. Dėl baldų aptraukimo paslaugų pirkimo, apeliantas teigia, kad liudytojo parodymai yra nepatikimi, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija ir laikė liudytojo parodymus patikimais, atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus.

33.12.                      Pagal bylos duomenis, bendrovės lėšomis buvo pagaminti ir sumontuoti baldai atsakovo bute, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad už juos atsiskaitė. Atsakovas tvirtino, jog pamiršo šias aplinkybes, tačiau liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai patvirtino, kad baldai buvo pagaminti ir sumontuoti jo bute. Teismas įvertino pateiktus įrodymus, įskaitant brėžinius, nuotraukas ir liudytojų parodymus, ir padarė išvadą, kad baldai buvo pagaminti ir sumontuoti atsakovo bute. Atsakovas nesugebėjo pateikti įrodymų, kurie paneigtų šiuos faktus. Atsakovas susigrąžino pinigus už baldų gamybą iš bendrovės per avansines apyskaitas, tačiau nebuvo pateikta įrodymų, kad toks atsiskaitymas buvo teisėtas.

33.13.                      Pasisakydama dėl pardavimo pajamų neapskaitymo buhalterinėje bendrovės apskaitoje, atsiskaitymus priimant grynaisiais pinigais atsakovo asmeninei naudai, ieškovė nurodo, kad aplinkybes apie grynaisiais pinigais vykusius atsiskaitymus patvirtina rašytiniai pirkėjų patvirtinimai, liudytojų parodymai teisme bei ieškovės pateikti papildomi dokumentai. Liudytojų buvo nurodyta, kad grynieji pinigai buvo perduodami tiesiogiai atsakovui arba jo kabinete, ir tik jis kontroliavo, ar tokie mokėjimai bus apskaityti bendrovėje. Ž. G., T. V. ir P. R. perdavė pinigus tiesiogiai atsakovui. Kitais atvejais pinigus rinko darbuotojai, bet šie buvo perduodami atsakovui jo kabinete arba laikomi jo stalčiuje. Liudytojai patvirtino, kad veikė atsakovo nurodymu, o grynųjų apskaita buvo jo žinioje. Teismo posėdžiuose parodymai nebuvo paneigti. Atsakovas iš pradžių neigė faktus, vėliau pripažino dalies pinigų gavimą (26 900 Eur). Jo pozicija byloje buvo nenuosekli, o kaltinimai pirkėjų spaudimu nepagrįsti liudytojų parodymais. Atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas, neapskaitė gautų pinigų, o dalį lėšų panaudojo asmeniniams tikslams. Jis neįrodė savo nekaltumo dėl žalos, kurią teismas pripažino pakankamai tikėtina. Atsakovas nepateikė įrodymų paneigti liudytojų parodymus ir nepaaiškino, kodėl pretenzijų dėl grynųjų nebuvo reiškiama savo pavaldiniams. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, rašytiniais ir netiesioginiais įrodymais, kurie parodė, kad grynųjų atsiskaitymai buvo organizuojami atsakovo nurodymu. Atsakovo argumentai apeliaciniame skunde laikytini nepagrįstais dėl įrodymų trūkumo bei nenuoseklių paaiškinimų.

33.14.                      Pasisakant dėl A. B., T. A. ir M. L. parodymų, liudytojai paliudijo, kad tik atsakovas galėjo išrašyti sąskaitas ir apskaityti gautas lėšas bendrovės buhalterijoje. Nors darbuotojai ne visada tiksliai prisiminė, kam iš jų pirkėjai perdavė pinigus, liudytojų parodymai ir rašytiniai patvirtinimai rodo, kad grynieji pinigai dažniausiai buvo perduodami atsakovui tiesiogiai arba per darbuotojus. T. V. patvirtino, kad už baldus atsiskaitė grynaisiais pinigais. A. B. patvirtino, kad gavo dalinius mokėjimus iš T. V. ir perdavė juos atsakovui. Kiti darbuotojai, pvz., M. L., taip pat liudijo, kad visi grynieji buvo perduodami atsakovui pagal jo nurodymus. Liudytojas E. M. nurodė, kad seifą atvežė pagal atsakovo prašymą po vagystės įmonėje. Jis patvirtino, kad atsakovas saugojo pinigus seife, tačiau nežinojo, kam šie pinigai priklausė ar iš kur jie buvo gauti. Atsakovas iš pradžių neigė atsiskaitymų grynaisiais pinigais faktą, tačiau vėliau pripažino gavęs 26 900 Eur iš pirkėjų. Liudytojų parodymai ir dokumentai patvirtino, kad atsakovas priėmė mokėjimus tiek tiesiogiai, tiek per pavaldinius. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, rašytiniais ir netiesioginiais įrodymais, kurie patvirtino, jog atsakovas savinosi įmonei priklausančias lėšas. Atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų paneigti šias išvadas.

33.15.                      Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu fakto (ne)egzistavimo, atsakovas teigia, kad ieškovė netinkamai pasinaudojo procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstos naudos. Jis mini didesnės žalos sumos reikalavimą, abejones dėl pirkėjų rašytinių patvirtinimų ir įrodymų klastojimo galimybę. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė dokumentus remdamasi tuo metu turimais patvirtinimais, o pirkėjai vėliau paaiškino ir patikslino duomenis. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pirkėjai buvo verčiami pasirašyti dokumentus arba kad patvirtinimai buvo suklastoti. Tokius kaltinimus paneigė tiek pirkėjai, tiek antstolio užfiksuotos aplinkybės. Teismas nustatė, kad ieškovė tinkamai naudojosi savo teisėmis, o jos veiksmai nebuvo piktnaudžiavimas procesu. Pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai buvo pagrįsti, o ieškovė neatsako už liudytojų atminties spragas ar jų pamirštas detales. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas pats galbūt piktnaudžiavo procesu, teikdamas nepagrįstus prašymus, siekdamas užvilkinti bylą ir diskredituoti ieškovės atstovus.

34.       Atsakovas P. U. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

34.1.                      Atsakovas ginčija apeliantės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir nurodo, kad ieškinio reikalavimų sumažinimas (7 200 Eur) pagrįstai laikytas atmestu reikalavimu, todėl teismas tinkamai paskirstė išlaidas. Atsakovas taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl viso sprendimo panaikinimo ir reikalavimų atmetimo, todėl išvestiniai reikalavimai (dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų) neturėtų būti patenkinti. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

34.2.                      Ieškovė teigia, kad sumažino reikalavimų sumą, o ne keitė ieškinio dalyką, todėl neturėtų būti taikomos bylinėjimosi išlaidų pasekmės kaip dėl atmestos ieškinio dalies. Atsakovas tvirtina, kad ieškovės reikalavimų keitimas buvo būtinas dėl jų nepagrįstumo, o ne dėl naujų aplinkybių atsiradimo. Ieškovė teigė, kad projektavimo paslaugos trečiajam asmeniui buvo fiktyvios, o atsakovas naudojosi įmonės ištekliais savo interesams. Atsakovas pateikė įrodymus, jog paslaugos buvo atliktos, o gauta nauda (atlyginimas) teko ieškovei, todėl reikalavimas nepagrįstas. Ieškovė sumažino ieškinio sumą, nes suprato, kad šios dalies reikalavimai yra nepagrįsti. Tokia situacija laikoma ieškinio dalyko keitimu, nes keičiasi įrodinėjimo apimtis ir pagrindas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas pagal teisės aktuose nustatytas rekomendacijas, nes nenustatė išimtinio atvejo, leidžiančio viršyti maksimalias sumas. Ieškovė neįrodė, kad byla buvo išimtinai sudėtinga ar nagrinėjama ilgą laiką, todėl didesnės išlaidos nepripažintos pagrįstomis.

34.3.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 18 000 Eur buvo grynųjų pinigų suma, rasta seife, kurį kontroliavo vienas iš akcininkų E. M.. Ši suma nebuvo apskaityta ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Atsakovo nuomone, šie pinigai buvo atimti iš galbūt ieškovės patirtos žalos, kadangi neįrodyta, jog tai yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie 18 000 Eur teisėtumą, atsiradimo aplinkybes ir buhalterinį apskaitymą. Ieškovė nesistengė paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, kad šie pinigai yra su ieškovės veikla susiję grynieji pinigai. Atsakovas teigia, kad teismas ne sumažino žalos dydį ar atleido jį nuo atsakomybės, o įvertino ieškovės įrodinėtą žalą kaip neįrodytą dėl 18 000 Eur.

35.       Trečiasis asmuo UAB „Termopalas“ atsiliepimu prašo atmesti kaip nepagrįstą atsakovo apeliacinį skundą, priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

35.1.                      Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas jį pateikti įrodymus dėl tinkamo ieškovės lėšų ir turto naudojimo, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes būtent ieškovė turėjo įrodyti šias aplinkybes, o atsakovui pakako pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus. Tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja Lietuvos teismų praktikai, kurioje pabrėžiama vadovo atsakomybė už įmonės valdymą. Vadovui taikoma civilinė atsakomybė už įstatymų pažeidimus, fiduciarinių pareigų nevykdymą ar netinkamus verslo sprendimus. CK 2.87 straipsnis nustato vadovo pareigas veikti sąžiningai, būti lojaliu, vengti interesų konflikto ir nepainioti įmonės turto su asmeniniu. Vadovas privalo veikti tik įmonės ir jos akcininkų naudai, kaip numatyta CK ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą vadovas atsako civiline atsakomybe, o ne materialine atsakomybe, nes pareigos kyla iš įstatymo, o ne darbo sutarties. Teismas tinkamai vertino įrodinėjimo naštą ir pagrįstai laikėsi pozicijos, kad vadovas, kaip juridinio asmens valdymo organas, atsako už įmonės turto ir lėšų tinkamą naudojimą.

35.2.                      Tokiose bylose svarbūs ne tik tiesioginiai, bet ir netiesioginiai įrodymai, nes įprasti įrodinėjimo standartai gali apsunkinti ar padaryti neįmanomu žalos nustatymą. Teismui pakanka įrodymų, kurie leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog žala buvo padaryta, nei kad jos nebuvo. Vadovas privalo įrodyti, kad jo veiksmai (sandoriai) buvo skirti tenkinti įmonės interesus. Ieškovė pateikė daug įrodymų, įskaitant ekspertų išvadas, kurios parodė, kad žala kilo dėl vadovo neteisėtų veiksmų, pažeidžiant įstatymus ir fiduciarines pareigas. Ieškovė įrodė pardavimo pajamų neapskaitymą ir atsiskaitymų grynaisiais pinigais priėmimą vadovo naudai. Pateikti ekspertų vertinimai ir liudytojų parodymai patvirtino neteisėtus vadovo veiksmus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie parodytų tinkamą lėšų valdymą, o jo argumentai buvo spekuliatyvaus pobūdžio. Atsakovas neįvykdė pareigos įrodyti, kad jo veiksmai buvo teisėti ir naudingi bendrovei.

35.3.                      Sprendime pateikti teiginiai dėl UAB „Interjero projektų studija“ ir UAB „Termopalas“ sandorių nuostolingumo nėra teismo konstatavimas, o 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaitos citavimas. Nuorodos į šią ataskaitą yra pateiktos kartu su aiškiu šaltinio įvardijimu, todėl tai nėra savarankiška teismo išvada. 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita, kuri nustatė 1 032 308 Eur nuostolius dėl sandorių su UAB „Interjero projektų studija“, yra reikšminga įrodinėjant atsakovo neteisėtus veiksmus ir žalą. Ji pagrindžia, kad UAB „Termopalas“ sandoriai su susijusia įmone (vadovaujama to paties atsakovo) buvo ne tik ekonomiškai nenaudingi, bet ir žalingi. Lygiagrečiai vyksta kitos bylos dėl atsakovo veiksmų. Trečiasis asmuo UAB „Termopalas“ buvo pagrindinis UAB „Interjero projektų studija“ paslaugų ir prekių tiekėjas, tačiau šie sandoriai buvo organizuojami taip, kad trečiasis asmuo nuolat patirdavo nuostolių. Darbuotojai UAB „Termopalas“ buvo specialiai įdarbinti vykdyti užsakymus, gaunamus iš UAB „Interjero projektų studija“. Atsakovas, būdamas abiejų bendrovių vadovas, galbūt veikė interesų konflikte ir nesąžiningai organizavo nuostolingus sandorius. 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita patvirtina šiuos veiksmus ir yra svarbi sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės.

35.4.                      2016–2022 metais UAB „Termopalas“ pardavinėjo prekes ir paslaugas UAB „Interjero projektų studija“ už kainą, kuri buvo mažesnė už jų savikainą, todėl patyrė 1 032 308 Eur nuostolių. Trečiasis asmuo dengė ne tik prekių gamybos ir transportavimo išlaidas, bet ir išlaidas už darbuotojų, dirbusių tik su šiais užsakymais, darbo užmokestį. Atsakovas, būdamas abiejų bendrovių vadovas, nuolat sudarinėjo sandorius, kurie buvo akivaizdžiai žalingi trečiojo asmens interesams. Atsakovo veiksmai neatitiko protingos verslo rizikos kriterijų ir rodo lojalumo bei fiduciarinių pareigų pažeidimą. 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaitos duomenys aktualūs ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose susijusiose bylose dėl atsakovo veiksmų.

36.       Trečiasis asmuo UAB „Termopalas“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Interjero projektų studija“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

36.1.                      Šioje byloje buvo įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, suponuojančios ieškinio tenkinimą visa apimtimi. Vadinasi, teismui sprendime nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, taip pat sprendime identifikavus konkretų padarytos ir įrodytos turtinės žalos dydį, nustačius teisinio ir faktinio priežastinio ryšio egzistavimą tarp nurodytos turtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, ieškinys turėjo būti patenkintas visa apimtimi, priteisiant ieškovei iš atsakovo 215 820,18 Eur žalos atlyginimą.

36.2.                      Apeliaciniame skunde ieškovė pagrįstai nurodė argumentus, kad sprendime nurodyti motyvai dėl ieškovei priteistino žalos atlyginimo dydžio sumažinimo stokoja pagrįstumo.

36.3.                      2024 m. kovo 15 d. ieškovė pateikė teismui prašymą, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimus 7 200 Eur, nepakeisdama ieškinio dalyko. Teismas nurodė, kad sumažinus ieškinio reikalavimus, nebuvo pakeistas ieškinio dalykas, o tik atsisakyta dalies reikalavimo. Dėl sumažintos dalies (7 200 Eur) teismas nepasisakė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimų sumažinimas (ar padidinimas) ir ieškinio dalyko pakeitimas yra skirtingi procesai. Sumažinus reikalavimus, ieškinio dalykas lieka tas pats, tik sumažėja reikalaujama suma. Ieškovė tvirtina, kad sumažinus reikalavimą iki 222 904,54 Eur, teismas turėjo nagrinėti bylą pagal šią sumažintą sumą ir vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nuo sumažintos sumos. Ieškovės teiginiai apeliaciniame skunde yra pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

38.       Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl žalos iš buvusio bendrovės vadovo atlyginimo priteisimo. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo ieškinį patenkinti visiškai, atsakovas – ieškinį atmesti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

39.       Byloje nustatyta, kad atsakovas P. U. UAB ,,Interjero projektų studija“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d., t. y. iki bendrovės 2022 m. gruodžio 16 d. neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (akcininkai E. M., turintis 40 proc. akcijų, P. U., turintis 40 proc. akcijų, ir E. M., turintis 20 proc. akcijų) nutarė atšaukti jį iš UAB ,,Interjero projektų studija“ direktoriaus pareigų ir nuo 2022 m. gruodžio 19 d. bendrovės direktoriumi paskirti E. M.. 

40.       Pagal apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu sąrašus nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovėje, be direktoriaus P. U., dirbo dar vienas asmuo – T. A..

41.       Byloje taip pat nustatyta, kad P. U. nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. buvo ir trečiojo asmens UAB ,,Termopalas“ direktoriumi. UAB ,,Termopalas“ vienintelis akcininkas – E. M..

42.       Į bylą pateikta Forensic and Investigation Services, UAB 2023 m. kovo 17 d. konsultacinė išvada su priedais Nr. A1879, kurią užsakė ieškovė ir kurios tikslas – įvertinti, ar bendrovės apskaita 2015 m. sausio 1 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu atitinka teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų pateikimą reikalavimus, o taip pat pagal pateiktus ekspertiniam tyrimui dokumentus įvertinti materialiųjų išteklių panaudojimo efektyvumą bendrovės pajamoms uždirbti. Ekspertinį į tyrimą nuo 2023 m. vasario 17 d. iki 2023 m. kovo 17 d. atliko ekspertas R. B.. Atlikus tyrimą padarytos išvados: 1) naujam apskaitos tvarkytojui UAB ,,Audifina“ nebuvo perduoti visi ieškovės finansiniai dokumentai ir informacija, o dalis jos buvo perduota su trūkumais (2023 m. kovo 17 d. išvados 2.1–2.5 papunkčiai); 2) 2015 m. sausio 1 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu sudarytos finansinės ataskaitos teiktos pavėluotai; 3) ataskaitos už 2017, 2018, 2020 ir 2021 metus pateiktos neteisingomis formomis, 2017–2019 metų balansuose sumos pažymėtos su minuso ženklu, nustatyti neatitikimai tarp VĮ Registrų centrui 2019 metais teiktų pasirašytų balanso formų ir aiškinamojo rašto; 4) 2015 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. balansuose nurodytos sumos nepagrįstos skolų suderinimo aktais; nebuvo suformuotas privalomasis rezervas; neinventorizuotas ieškovės turtas ir įsipareigojimai (2023 m. kovo 17 d. išvados 3.1–3.11 papunkčiai); 5) 2015 m. sausio 1 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu galbūt nepatvirtintos ieškovės apskaitos politikos, kadangi naujam apskaitos tvarkytojui UAB ,,Audifina“ nebuvo perduoti dokumentai, susiję su aptariamos politikos įgyvendinimu pas ieškovę (2023 m. kovo 17 d. išvados 4.1–4.4 papunkčiai); 6) nesilaikyta bendrovės atsargų apskaitai keliamų reikalavimų, kadangi ieškovė de facto neturėjo kur sandėliuoti didelio kiekio atsargų, o 2021 m. gruodžio 31 d. atsargų vertė apskaitos registrų duomenimis sudarė 151 471 Eur; 2020–2021 metais ieškovės apskaitoje neparodytos visos baldų gamybos, surinkimo, montavimo darbų išlaidos, kadangi bendrovėje faktiškai dirbo tik du darbuotojai (atsakovas ir T. A.), o baldų surinkimo, montavimo darbai buvo perkami iš UAB ,,Termopalas“; 2020–2021 metais baldų surinkimo (montavimo) paslaugų iš UAB ,,Termopalas“ nebuvo pirkta, tačiau ieškovė ir toliau vykdė baldų gamybos, surinkimo darbus; atitinkamai nustatyti neatitikimai pagrįstai leidžia abejoti 2020–2021 metų pelno (nuostolių) ataskaitose užfiksuotų ieškovės veiklos rezultatų realumu ir patikimumu; be kita ko, nustatyti pažeidimai dėl verslo apskaitos ir kitų teisės aktų reglamentuojančių buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų pateikimo reikalavimų nesilaikymo sudaro objektyvias prielaidas abejoti ir finansiniuose dokumentuose pateiktais duomenimis apie ieškovės pajamų ir sąnaudų patikimumą ir realumą (2023 m. kovo 17 d. išvados 5.1–5.12 papunkčiai); 7) bendrovės materialiniai ištekliai buvo naudoti neefektyviai ir ne bendrovės pajamoms uždirbti, kadangi bendrovei priklausantis turtas (baldų detalės, komplektuojamieji gaminiai) buvo išvežti ir sumontuoti objektuose Latvijoje, Papėje, tačiau atsiskaitymas už pagamintus ir sumontuotus baldus nebuvo gautas. Dar daugiau, ne tik, kad faktiškai bendrovė negavo pajamų, pardavimo pajamos nebuvo atvaizduotos finansinės atskaitomybės dokumentuose, bet ir ieškovė negalėjo pasidengti dalies pridėtinių išlaidų ir gauti pelno (2023 m. kovo 17 d. išvados 6.1–6.3 papunkčiai); 8) identifikuoti Tarptautinio audito standarto TAS 240 1 ir 3 prieduose įtvirtinti apgaulės rizikos veiksniai ir aplinkybės, įrodančios galimą apgaulę (2023 m. kovo 17 d. išvados 6.4 papunktis).

43.       Byloje esanti UAB ,,Audifina“ 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita, atlikus patikrinimą pagal sutartį Nr. P22-07, patvirtina, kad: 1) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. UAB ,,Termopalas“ dėl prekių ir paslaugų pardavimo UAB ,,Interjero projektų studija“ iš viso patyrė 3 487 404 Eur sąnaudas; 2) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. UAB ,,Termopalas“ iš prekių ir paslaugų pardavimo UAB ,,Interjero projektų studija“ iš viso gavo 2 455 096 Eur pajamas; 3) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. UAB ,,Termopalas“ dėl prekių ir paslaugų pardavimo UAB ,,Interjero projektų studija“ iš viso patyrė 1 032 308 Eur nuostolius. Iš tokių UAB ,,Interjero projektų studija“ sandorių vykdymo UAB ,,Termopalas“ ne tik negavo ekonominės naudos, tačiau patyrė ir nuostolius, kurie pagal 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaitoje pateikiamus duomenis sudaro 1 032 308 Eur. Minėtu laikotarpiu UAB ,,Termopalas“ prekes ir paslaugas UAB ,,Interjero projektų studija“ pardavinėjo už kainą, kuri yra mažesnė už UAB ,,Termopalas“ realiai patirtas finansines sąnaudas, kurios buvo panaudotos bendrovei parduodamų prekių ir paslaugų sukūrimui. Nurodyto laikotarpio apskaitos duomenys pagrindžia, kad UAB ,,Termopalas“ iš prekybos su UAB ,,Interjero projektų studija“ gavo ne tik pajamų, bet ir patyrė reikšmingų sąnaudų, kurios viršijo gautų pajamų vertę pinigais. Atlikus UAB ,,Termopalas“ patirtų sąnaudų auditą, buvo nustatyta, kad sąnaudas sudarė ne tik UAB ,,Termopalas“ patirtos išlaidos, susijusios su prekių baldams gaminti įsigijimu ir pervežimu (prekių savikaina), tačiau ir kitos išlaidos – išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, kurie pagal 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaitoje pateikiamus duomenis, buvo priskirti dirbti išimtinai su UAB ,,Interjero projektų studija“ užsakymais.

44.       Atsakovas, siekdamas patvirtinti turimo turto teisėtumą, pateikė: 1) 2017 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartį Nr. 2017/08/02-01, iš kurios matyti, kad UAB ,,Retrus“, atstovaujama direktoriaus E. M., paskolino P. U. 30 000 Eur, paskolos termino pabaiga – iki 2018 m. rugpjūčio 2 d.; 2) AB SEB banko 2016 m. gegužės 3 d. raštą notarų biuro notarui Nr. 16.08.22.03-958, kad AB SEB bankas priėmė sprendimą suteikti P. U. 75 177,55 Eur kreditą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 522/16429 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui;  3) 2019 m. gruodžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1471, PVM sąskaitą faktūrą serija MRN Nr. 209 ir 2022 m. spalio 25 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, kurie patvirtina, kad atsakovas ir jo sutuoktinė A. U. iš UAB ,,Miesto renesansas“ bendrąja jungtine nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 51/16870 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) 2020 m. sausio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-816, kuria atsakovas su sutuoktine įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 2020 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5301, kuria atsakovas su sutuoktine įsigijo negyvenamąją patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0218 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 2022 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MV-5524, kuria P. U. ir A. U. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 2011 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4672, kuria P. U. iš A. B. asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8)  2013 m. vasario 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria P. U. asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 245/10000 automobilių stovėjimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 9)   2016 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JV-5182, kuria P. U. iš UAB ,,Interjero projektų studija“ asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  ir 0,4305 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) 2017 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-5904, kuria P. U. asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 329 kv. m žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11) 2022 m. lapkričio 10 d. P. U. ir A. U. sudarytą vedybų ir turto pasidalijimo sutartį, kuria bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą P. U. perleido A. U..

45.       Iš LITEKO nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2087-863/2023 pagal ieškovės UAB ,,Interjero projektų studija“ ieškinį atsakovui P. U. dėl 269 269,18 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl bendrovės vadovo – atsakovo – veiksmų, be akcininkų rašytinio sprendimo išsimokant didesnį nei darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestį. Nenustačius neteisėtų veiksmų – vienos iš vadovo civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, teismas ieškinį 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą, nepasisakydamas dėl kitų (priežastinio ryšio ir žalos) civilinės atsakomybės sąlygų. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-178-464/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

46.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, įrodinėdama, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė įstatymuose įtvirtintų bendrovės vadovui keliamų reikalavimų nesilaikymu ir fiduciarinių pareigų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nustatęs visas atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, netenkinęs tik ieškinio dalies dėl 7 200 Eur priteisimo, kuria ieškovė 2024 m. kovo 15 d. pareiškimu sumažino ieškinio reikalavimus, ir ieškinio dalies dėl 18 000 Eur priteisimo, kadangi nurodyta suma, atleidžiant atsakovą iš direktoriaus pareigų, buvo rasta grynaisiais pinigais trečiojo asmens patalpų seife.

47.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti nepriteistą 18 000 Eur ieškinio dalį, kadangi yra konstatuotos visos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, o taip pat priteisti jai iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų nemažinant bei tinkamai jas paskirstant. Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia ir prašo panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieškinys buvo patenkintas. Šios sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą atsakovas grindžia materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimais, kurie, apelianto vertinimu, turėjo esminės reikšmės neteisėto sprendimo priėmimui. Atsakovo apeliacinio skundo argumentus galima išskirti į tokias grupes: teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, rungimosi, laisvo įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo principus; teismas pažeidė materialiosios teisės normą, reglamentuojančią ieškinio senaties taikymą.

Dėl įrodymų (ne)pakankamumo, tyrimo ir vertinimo, įrodinėjimo pareigos (naštos) paskirstymo, rungimosi principo (ne)pažeidimo

48.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl buvusio valdymo organo (vadovo) (atsakovo) veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo, t. y. ieškovė įrodinėjo civilinę deliktinę atsakovo atsakomybę (jai atsirasti reikalingų sąlygų visumą), kuri ieškovės atžvilgiu pasireiškė dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo, dėl kurių ir atsirado žala. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, atsakovo civilinei atsakomybei taikyti sąlygas pripažino nustatytomis ir įrodytomis.

49.       Atsakovas P. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, laisvo įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo principus, kadangi padarė teisiškai reikšmingas išvadas byloje nesant jokių arba esant nepakankamiems įrodymams apie tam tikrų faktų egzistavimą ar padarė teisiškai reikšmingas išvadas, prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams apie tam tikrų faktų egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo nebuvo logiškai ir nuosekliai pagrįstos byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

50.       Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai. Fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos yra įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017 13 punktas).

51.       Taigi ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis.

52.       Kasacinis teismas išskiria dvi valdymo organų narių fiduciarinių pareigų grupes: bendrovės vadovo rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 49 punktas). Rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016 33 punktas). Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais bendrovės ir jos akcininkų interesais. Lietuvos bendrovių teisėje vadovo lojalumo pareigą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui, ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Valdymo organų narių lojalumo pareigą konkretina atskiros pareigos, įtvirtintos CK ir ABĮ: pareiga laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto CK 2.87 straipsnio 3 dalis), pranešti apie interesų konfliktą (CK 2.87 straipsnio 5 dalis; ABĮ 19 straipsnio 9 dalis), pareiga nepainioti turto, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) bei pareiga informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis).

53.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

54.       Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) (nuo 2022 m. gegužės 1 d. pasikeitė jo redakcija ir pavadinimas – Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (toliau – ir FAĮ), kuris ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo bendrovės turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, 4 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, laiku pateikiama, išsami bei naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalį grynieji pinigai yra priimami, išmokami, apskaitomi bei laikomi pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (neteko galios 2022 m. gegužės 1 d.) 3 punktą, pinigai į kasą buvo priimami pagal kasos pajamų orderį, o pinigai iš kasos buvo išmokami pagal kasos išlaidų orderį (4 punktas). BAĮ nustatė, kad ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus (BAĮ 9, 19, 21 straipsniai). FAĮ nustato ūkinių operacijų registravimo ir pagrindimo reikalavimus, finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą (šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis) ir numato, kad visos ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais ir visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose (šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys), o subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą (šio įstatymo 13 straipsnio 1dalis).

55.       Pagal CK 2.82 straipsnio 3 dalį ir CK 2.4 straipsnio 3 dalį juridinių asmenų valdymo organas be kitų įstatymu reglamentuotų pareigų atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, juridinio asmens veiklos organizavimą, privalo taip tvarkyti turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas.

56.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais. Dėl to, pagal kasacinio teismo praktiką, tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas).

57.       Jau minėta, kad šioje byloje ieškovė prašė priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, už jo imperatyvių pareigų ir fiduciarinių pareigų pažeidimą. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, kad atsakovas, eidamas ieškovės vadovo pareigas, netinkamai disponavo bendrovės turtu (ieškovės lėšomis savo asmeninėms reikmėms įsigijo daiktus, be objektyvaus pagrindimo sau išsimokėjo ieškovės pinigines lėšas, ieškovės lėšomis pirko baldines žaliavas ir perparduodavo jas tretiesiems asmenims jų neapskaitant pas ieškovę, taip neužtikrinant, kad būtų tinkamai vedama ieškovės buhalterinė apskaita, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog tokiu būdu buvo pažeista ir rūpestingumo pareiga), o ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo, kaip jos buvusio vadovo, žalos atlyginimo.

58.       Ieškovė savo reikalavimus pagrindė tiek pateiktais rašytiniais įrodymus, tiek ir jos prašymu byloje apklaustų liudytojų patvirtinimais ir parodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad panašiomis aplinkybėmis, kai žalą prašoma priteisti iš buvusio vadovo, kasacinio teismo išaiškinta, jog tuo atveju, kai atsakovas pagal įstatymą yra atsakingas už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą, ieškovui pateikus visus jam objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, tai leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

59.       Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 52 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

60.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 24–25 punktai; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktas; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktas).

61.       Nagrinėjamu atveju atsakovo teiginiai apie neteisingą įrodinėjimo naštos paskirstymą yra nepagrįsti. CK 6.248 straipsnyje numatyta, kad kai yra įrodytas neteisėtų veiksmų faktas, kaltė preziumuojama. Atsakovas privalėjo paneigti ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus (tiesioginius ir netiesioginius), tarp jų – ir 2023 m. kovo 17 d. išvadą, byloje apklaustų liudytojų parodymus, tačiau to nepadarė, pateikdamas tik bendro pobūdžio nesutikimą ir teiginius. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei taikyti – 2023 m. kovo 17 d. išvada patvirtina atsakovo neteisėtą veikimą ieškovei žalingu būdu; aplinkybes apie ieškovės pardavimo pajamų neapskaitymą buhalterinėje apskaitoje, atsiskaitymus, priimant grynaisiais pinigais atsakovo naudai, atsakovo piktnaudžiavimą vadovo padėtimi, neteisėtai tenkinant savo privačius interesus ieškovės sąskaita patvirtina su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai (ieškinio priedai Nr. 25–32), teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymai, ieškovės paaiškinimai ir kiti įrodymai. Taigi atsakovui teko pareiga paneigti ieškovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas to nepadarė, nors ir pateikė į bylą tam tikrus rašytinius įrodymus, tačiau tokie įrodymai nepaneigia
nei atsakovo veiksmų neteisėtumo fakto, nei kitų nustatytų reikšmingų aplinkybių dėl žalos ieškovei padarymo 

62.       Apeliantas teigia, kad byloje buvo apsunkintos jo galimybės pateikti atsikirtimus ieškovės argumentams ir įrodymams, tačiau tokie teiginiai grindžiami vien deklaratyviais pareiškimais. Apeliantas konkrečiai nenurodo, kas trukdė jam tinkamai atsikirsti į ieškovės argumentus, teikti paaiškinimus ar pateikti įrodymus. Atsakovas geriausiai žino bendrovės veiklos aplinkybes ir finansinę situaciją jo vadovavimo laikotarpiu. Dėl to atsakovo neveiklumas arba netinkamas įrodymų pateikimas negali būti laikomas pagrindu išvadai, kad byloje buvo apsunkintas įrodinėjimo procesas. Apeliantas siekia įrodyti tariamą įrodinėjimo apsunkinimą, tačiau tokia pozicija nėra pagrįsta objektyviais duomenimis.

63.       Pažymėtina, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, šalių paaiškinimai, nuotraukos, baldų schemos, brėžiniai ir kiti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo ištirti, įvertinti, o tai matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kurioje teismas pasisakė dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jas patvirtinančių įrodymų, atskirai detalizuojant kiekvieną ieškovės įrodinėtą atsakovo neteisėtų veiksmų epizodą, prie kiekvieno iš jų nurodant, kokie įrodymai ir (ar) jų visuma patvirtina (leidžia) teismui įsitikinti egzistuojant atsakovo neteisėtus veiksmus, kokie byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo teiginius ir pateiktus įrodymus, aptariant, kokie įrodymai patvirtina įrodinėjamos žalos faktą ir dydį, prieinant prie išvados dėl nustatytų atsakovo veiksmų neteisėtumo ir ieškovės patirtos žalos priežastinio ryšio egzistavimo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia.

64.       Atsakovas proceso teisės normos pažeidimą dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo iš esmės aptaria remdamasis 2023 m. kovo 17 d. išvados nepagrįstumu, nurodydamas, kad šioje išvadoje konstatuotos aplinkybės dėl nustatytų bendrovės buhalterinės apskaitos pažeidimų nepatvirtina jo (atsakovo) neteisėtų veiksmų ieškovės įrodinėjamų aplinkybių kontekste, kadangi apeliantas objektyviai negalėjo oponuoti 2023 m. kovo 17 d. išvadoje nurodytų aplinkybių teisingumui ir teisėtumui, nes, atšaukus iš direktoriaus pareigų, jis nebedisponuoja bendrovės dokumentais,
kurie galėtų patvirtinti, jog ieškovės nurodytos aplinkybės dėl paslaugų ir prekių apskaitymo, iš tiesų buvo tinkamai apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Dėl to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismo praktikoje suformuotų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, apsunkino apelianto galimybę apsiginti nuo pareikštų reikalavimų, pažeidė rungimosi principą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais.

65.       Atsakovas nepateikė jokių įrodymų (nors turėjo galimybę remtis visomis CPK įtvirtintomis leistinomis priemonėmis), kurie leistų abejoti 2023 m. kovo 17 d. išvados ar jos pagrindą sudarančių bendrovės buhalterinių dokumentų pagrįstumu ir (ar) teisingumu (pavyzdžiui, prašyti teismo skirti ekspertizę, išduoti teismo liudijimą išreikalauti atitinkamus įrodymus ir pan.). Priešingai, ieškovė, gavusi 2023 m. kovo 17 d. išvadą, 2023 m. kovo 31 d. kreipėsi į atsakovą, reikalaudama pateikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus dėl išvadoje nustatytų aplinkybių (pažeidimų), tačiau atsakovas tokių duomenų (įrodymų) nepateikė, motyvuodamas tuo, jog visus turėtus dokumentus perdavimo–priėmimo aktu perdavė bendrovei. Būtent atsakovo perduotų bendrovei dokumentų pagrindu ir buvo atliktas tyrimas bei parengta 2023 m. kovo 17 d. išvada. Taigi atsakovas nepaneigė nei 2023 m. kovo 17 d. išvadoje nustatytų pažeidimų, kurie, be kita ko, yra patvirtinami ir kitų byloje esančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, nei įrodė pirmosios instancijos teismo atlikto jų įvertinimo ir (ar) su tuo susijusio proceso teisės normų pažeidimo.

66.       Apeliantas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016 ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui civilinės
atsakomybės taikymo įrodinėjimo procese, kadangi nebuvo pagrindo remtis aptariamoje byloje suformuotais prejudiciniais faktais. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies darytina išvada, kad teismas nurodytą nutartį pacitavo ne kaip sudarančią pagrindą remtis prejudicinę reikšmę turinčiais faktais byloje ir (ar) sudarančią pagrindą paskirstyti įrodinėjimo naštą šalims, papildomai nurodė kaip akcentą bendrame sprendimo motyvavimo dėl bendrovės vadovo pareigos užtikrinti tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos vedimą, ūkinių operacijų apskaitymą kontekste.

67.       Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų pakankamumo principą, kadangi padarė teisiškai reikšmingas išvadas byloje nesant jokių arba esant nepakankamiems įrodymams apie tam tikrų faktų egzistavimą ar padarė teisiškai reikšmingas išvadas, prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams apie tam tikrų faktų egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi teismo išvados dėl įrodinėjimo nebuvo logiškai ir nuosekliai pagrįstos byloje esančiais duomenimis.

68.       Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

69.       Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

70.       Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino abiejų ginčo šalių poziciją, rėmėsi materialiosios ir proceso teisės nuostatomis, jų pagrindu išsprendė dėl ginčo esmės. Teismas atsakė į esminius šalių argumentus ir savo išvadas motyvavo. Todėl pripažintina, kad teismas atsakė į esminius šalių argumentus ir savo išvadas pakankamai motyvavo. Teismo sprendimo turinys dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytinumo yra aiškus ir įtikinamas. Sprendime įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos ir neprieštaringos. Bylos tiesioginių ir netiesioginių įrodymų įrodomoji reikšmė motyvuota sprendime, nė vienam iš įrodymų nesuteikiant išskirtinės reikšmės.

71.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą remdamasis išsamia bylos medžiaga – liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas nevykdė įstatymo reikalavimų dėl buhalterinės apskaitos, tinkamo turto panaudojimo ir kitų valdymo organų nariams keliamų pareigų, todėl sukėlė žalą bendrovei.

72.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą ir rungimosi principą ar tinkamai nemotyvavo savo sprendimo. Jis išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, objektyviai įvertino surinktą medžiagą ir padarė teisingas bei motyvuotas išvadas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigas veikti tik bendrovės interesais, laikytis rūpestingumo, lojalumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų apie jo neteisėtus veiksmus, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės reikalavimai yra įrodyti. Apeliantas savaip interpretuoja dalį liudytojų parodymų ir pateikia tik jam palankius paaiškinimus, neatskleisdamas bylos aplinkybių viseto. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi išsamia byloje surinktų įrodymų analize, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir visapusiškai išanalizuotomis aplinkybėmis. Apeliacinio skundo argumentai neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidų vertindamas įrodymus ar priimdamas sprendimą. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus pateiktus duomenis, tinkamai motyvavo savo išvadas ir konstatavo ieškovės reikalavimų pagrįstumą atsakovo atžvilgiu.

73.       Atsižvelgdama į aptartus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje ir (ar) nukrypo
nuo aktualios teismų praktikos bylose dėl vadovo deliktinės atsakomybės taikymo dėl bendrovei
padarytos turtinės žalos atlyginimo pažeidus CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas juridinio asmens
valdymo organo nario pareigas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo pašalinti dalį skundžiamo sprendimo motyvų

74.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad „Byloje esanti UAB ,,Audifina“ 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita apie atliktą patikrinimą pagal sutartį Nr. P22-07 patvirtina, kad (i) per laikotarpį 2016-01-01 – 2022-10-31 UAB ,,Termopalas“ dėl prekių ir paslaugų pardavimo UAB ,,Interjero projektų studija“ iš viso patyrė 3 487 404 Eur sąnaudų; (ii) per laikotarpį 2016-01-01 – 2022-10-31 UAB ,,Termopalas“ iš prekių ir paslaugų pardavimo UAB ,,Interjero projektų studija“ iš viso gavo 2 455 096 Eur pajamų; (iii) per laikotarpį 2016-01-01 – 2022-10-31 UAB ,,Termopalas“ dėl prekių ir paslaugų pardavimo UAB ,,Interjero projektų studija“ iš viso patyrė 1 032 308 Eur nuostolių. Iš tokių UAB ,,Interjero projektų studija“ sandorių vykdymo UAB ,,Termopalas“ ne tik negavo jokios ekonominės naudos, tačiau dar ir patyrė reikšmingų nuostolių, kurie pagal Ataskaitoje pateikiamus duomenis šiuo metu sudaro net 1 032 308 Eur sumą. Laikotarpiu 2016-01-01 – 2022-10-31 UAB ,,Termopalas“ prekes ir paslaugas UAB ,,Interjero projektų studija“ pardavinėjo už tokią kainą, kuri yra mažesnė net už UAB ,,Termopalas“ realiai patirtas finansines sąnaudas, kurios buvo panaudotos tokių minėtai įmonei parduodamų prekių ir paslaugų sukūrimui. Nurodyto laikotarpio apskaitos duomenys pagrindžia, kad UAB ,,Termopalas“ iš prekybos su UAB ,,Interjero projektų studija“ gavo ne tik pajamų, bet ir patyrė reikšmingų sąnaudų, kurios akivaizdžiai viršijo tokių gautų pajamų vertę pinigais. Atlikus UAB ,,Termopalas“ patirtų sąnaudų auditą, buvo nustatyta, kad tokias sąnaudas sudarė ne tik UAB ,,Termopalas“ patirtos išlaidos, susijusios su prekių baldams gaminti įsigijimu ir pervežimu (prekių savikaina), tačiau ir kitos išlaidos, kurias šiuo atveju sudarė UAB ,,Termopalas“ išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, kurie pagal minėtoje Ataskaitoje pateikiamus duomenis, buvo priskirti dirbti išimtinai su UAB ,,Interjero projektų studija“ užsakymais (DOK-3106, 1 priedas).“

75.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pašalinti nurodytus sprendimo motyvus, kadangi, atsakovo vertinimu, jie nėra reikšmingi nagrinėjamoje byloje, tačiau reiškia teismo vertinimą (konstatavimą) dėl UAB ,,Audifina“ 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaitoje apie atliktą patikrinimą pagal sutartį Nr. P22-07 analizuojamų ieškovės ir trečiojo asmens sandorių ekonominio nenaudingumo. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad sprendime teismas konstatavo, jog „Iš tokių UAB ,,Interjero projektų studija“ sandorių vykdymo UAB ,,Termopalas“ ne tik negavo jokios ekonominės naudos, tačiau dar ir patyrė reikšmingų nuostolių, kurie pagal Ataskaitoje pateikiamus duomenis šiuo metu sudaro net 1 032 308 Eur sumą.“ Atsakovo įsitikinimu, jeigu toks sprendimas įsiteisėtų, tokiu atveju šis teiginys galėtų būti traktuojamas kaip įrodytas ir patvirtintas teismo sprendimu. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto vertinimu nesutinka.

76.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriuos kvestionuoja atsakovas, vertintini ne kaip teismo konstatavimas (vertinimas) dėl 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaitoje analizuojamų ieškovės ir trečiojo asmens sandorių ekonominio nenaudingumo, bet kaip teismo atliktas 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaitos pacitavimas. Įvertinus sprendimo motyvuojamosios dalies motyvų visumą, kuriais pasisakoma dėl 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaitos, yra akivaizdu, kad šie teismo motyvai pagal savo turinį reiškia ne pirmosios instancijos teismo atliktą 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaitos turinio įvertinimą, bet atitinka citavimą perfrazuojant, t. y. aprašant ataskaitos turinį. Tokį vertinimą suponuoja tai, kad šie sprendimo motyvai yra pateikiami be kabučių, o citatos pabaigoje, glausta forma aptarus ataskaitą ir jos turinį, pateikiama nuoroda į duomenų šaltinį – 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaitą (sprendime – „DOK-3106, 1 priedas“), iš kurio buvo cituojama.

77.       Atsakovas prašo pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies turinio visus motyvus, susijusius su 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita, motyvuodamas ir tuo, kad nurodyta ataskaita yra visiškai nesusijusi su nagrinėjama byla. Tačiau, kaip jau buvo aptarta pirmiau, apelianto kvestionuojami sprendimo motyvai yra netiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, nes 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita yra pateikta kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-274-324/2024 pagal šioje byloje trečiuoju asmeniu esančios UAB „Termopalas“ pareikštą ieškinį tam pačiam atsakovui dėl trečiojo asmens turtui padarytos turtinės žalos, kurią sudaro 1 032 308 Eur žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės tuo pačiu metu (atitinkamai nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d.) buvo tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens vadovu. Abiejose bylose ieškiniai atsakovui pareikšti dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Be to, kaip tvirtina nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai, abiejų bendrovių veikla taip pat buvo susijusi: ieškovė savo parduodamų baldų neprojektavo, negamino ir nemontavo, o gaunami baldų gamybos užsakymai įprastai buvo nukreipiami vykdyti trečiajam asmeniui. Ieškovė netgi neturi pakankamai darbo jėgos tam, kad galėtų pati tiesiogiai (ne per tarpininkus) įvykdyti iš klientų gaunamus baldų gamybos užsakymus. Taigi 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita yra netiesiogiai susijusi ir sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl to paties atsakovo veiksmais ieškovei padarytos žalos atlyginimo, suteikia pagrindo vertinti atsakovo elgesį jo (ne)sąžiningumo aspektu, taip pat kitais išnagrinėtai bylai reikšmingais aspektais (dėl atsakovui, kaip bendrovės vadovui, taikomų fiduciarumo, lojalumo ir kitų pareigų nesilaikymo), savo veiksmais padarius žalos ne tik ieškovės, bet galbūt ir kitų juridinių asmenų, kuriems nurodytas asmuo vadovavo (šiuo atveju – trečiajam asmeniui), turtui. 

78.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu
teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taigi prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023; 2024 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-421/2024).

79.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime pacituota 2022 m. gruodžio 12 d. ataskaita ir joje specialistų nustatytų aplinkybių paminėjimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas susiejo šias aplinkybes su konkrečiais atsakovo veiksmais ieškinio kontekste. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad sprendimui įsiteisėjus, citatos iš aptariamos ataskaitos paminėjimas būtų laikomas kaip prejudicinis faktas, nesant prejudicialumo taisyklės taikymo būtinųjų elementų.

Dėl ieškinio senaties

80.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neturėjo objektyvios galimybės apie savo pažeistas teises sužinoti anksčiau, nei atsakovas buvo atleistas iš pareigų (2022 m. gruodžio 16 d.) ir ieškinį dėl žalos pareiškė 2023 m. lapkričio 9 d. nepraleidusi ieškinio senaties termino. Atsakovas apeliaciniame skunde pasisako dėl ieškinio senaties taikymo ir pažymi, kad ieškinio senaties klausimas šioje byloje jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-863/2023, kuriame nurodyta, jog ieškovės akcininkas E. M., liudydamas šioje byloje, nurodė, kad finansinė ieškovės situacija buvo detaliai aptariama kasmet žodžiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-178-464/2024 ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko pirmosios instancijos sprendimą nepakeistu. Teismas pripažino įrodytu faktus, kad apie mokamus priedus atsakovui E. M. buvo žinoma, o taip pat jam buvo žinoma ir ieškovo, kaip bendrovės, finansinė padėtis. Atsakovas prašė teismo atmesti ieškinį ir dėl senaties termino praleidimo. Apelianto argumentai dėl senaties atmestini kaip nepagrįsti.

81.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai).

82.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškinio senaties terminas galėjo prasidėti nuo 2022 m. gruodžio 16 d., t. y. kai atsakovas buvo atleistas iš pareigų ieškovės bendrovėje, ir ieškovė įstatyme nustatyto termino nėra praleidusi. Su šiuo teismo motyvu atsakovas nesutinka.

83.       CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš tokių sutrumpintų terminų yra įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kuri nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių kilusiam ginčui taikytinas būtent šis sutrumpintas ieškinio senaties terminas.

84.       Nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl ieškinio senaties termino pradžios momento. Apelianto teigimu, ieškovės ieškinys dėl prašomas priteisti žalos atlyginimo galėjo būti pareikštas žymiai anksčiau, nes apie bendrovės finansinę padėtį bendrovės akcininkams buvo žinoma kasmet ir tai yra konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-863/2023, todėl CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas yra praleistas.

85.       Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

86.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, jog ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

87.       Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011). Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023 23 punktas).

88.       Nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą kreipėsi su tiesioginiu ieškiniu buvusiam bendrovės vadovui dėl jo vadovavimo metu atliktų neteisėtų veiksmų, nukreiptų į ieškovės teisių pažeidimą, ir dėl to atsiradusios turtinės žalos atlyginimo.

89.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžios momentą sieja su laikotarpiu, kuomet jis dar vadovavo bendrovei. Remiantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimą. Juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimą jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikšti ieškinį teisme. Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kai atsakovas, kaip juridinio asmens valdymo organas – vadovas, neatliko savo pareigų tinkamai ir nesiėmė priemonių, kad būtų ginami juridinio asmens interesai, ieškinio senaties termino taikymas, ieškinio senaties pradžią skaičiuojant nuo neteisėtų veiksmų padarymo, neatitiktų teisingumo principo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybių visumą ir įvertinusi tai, kad atsakovas, kaip ieškovės vadovas, kuriam tenka pareiga įgyvendinti ir ginti bendrovės teises, ieškinio teisme nereiškė, be to, reikalavimas atlyginti žalą yra kildinamas būtent dėl jo, kaip vadovo, netinkamo pareigų vykdymo, daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė neturėjo objektyvios galimybės apie savo galbūt pažeistas teises sužinoti pirmiau, nei atsakovas buvo atleistas iš ieškovės vadovo pareigų.

90.       Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2087-863/2023 nėra nustatyta prejudicinės reikšmės faktų nagrinėjamai bylai. Teismas įvertino, kad visų akcininkų pasirašytas sprendimas dėl finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir pelno (nuostolių) paskirstymo, objektyviai neįrodo bendrovėje atliekamų konkrečių ūkinių operacijų apskaitos, turto apskaitos teisingumo. Nors išnagrinėtoje byloje teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu E. M. pripažino, jog atsakovas pristatydavo metinius ieškovės bendrovės rezultatus, o nagrinėjamoje byloje patvirtino, kad jam buvo žinomi ieškovės finansinių ataskaitų dokumentai, kurie rodo, jog atsakovo vadovavimo laikotarpiu ieškovės pelnas vidutiniškai siekė apie 38 000 Eur, tačiau visa tai neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovei buvo žinoma apie atsakovo netinkamą pareigų vykdymą, kuris lėmė žalos, esančios šios bylos ginčo objektu, kilimą.

91.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neturėjo objektyvios galimybės apie savo pažeistas teises sužinoti anksčiau, nei atsakovas buvo atleistas iš pareigų (2022 m. gruodžio 16 d.) ir ieškinį dėl žalos pareiškė 2023 m. lapkričio 9 d. nepraleidusi ieškinio senaties termino.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, ieškovės patirtos žalos ir priežastinio ryšio

92.       CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).

93.       Kaip jau buvo aptarta pirmiau, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, eidamas bendrovės vadovo pareigas, neveikė rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai bendrovės interesais, t. y. neužtikrino tinkamo ir teisėto bendrovės lėšų apskaitymo ir panaudojimo, nes iš bendrovės finansinių dokumentų nėra galimybės nustatyti ieškovės pardavimo pajamų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje, atsiskaitymų priimant grynaisiais pinigais (grynųjų pinigų paėmimo nepagrindė apskaitos dokumentais), bendrovės lėšomis pirko prekes, kurios buvo skirtos ne bendrovės veiklai, panaudojo ieškovės lėšas (turtą)
ne bendrovės interesų tenkinimui, o savo ar (ir) savo šeimos asmeninių interesų tenkinimui (t. y.
neteisėti veiksmai), tokiais savo veiksmais padarė žalą bendrovei (priežastinis ryšys) ir ši žala yra pakankamai tikėtina. 

94.       Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos įvertinimu nesutinka, dėstydamas savo argumentus pagal kiekvieną ieškovės nurodytą jo neteisėtų veiksmų epizodą (dėl baldų sumontavimo ir pardavimo Latvijoje, Papėje; dėl langų valymo roboto; dėl guminės aikštelės dangos pirkimo; dėl kompiuterio pirkimo; dėl baldų aptraukimo paslaugos pirkimo; dėl baldų pagaminimo ir sumontavimo atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute; dėl darbuotojui (-ams) gamintų baldų; dėl buitinės technikos pirkimo; dėl pardavimo pajamų neapskaitymo ieškovės buhalterinėje apskaitoje, atsiskaitymus priimant grynuosius pinigus), tačiau teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl kiekvieno ieškovės ieškinyje nurodyto ir pirmosios instancijos teismo nustatyto epizodo, kadangi atsakovas apeliaciniame skunde, pasisakydamas dėl atskirų jo neteisėtų veiksmų epizodų, iš esmės nurodo tapačius argumentus (epizodus pagrindžiančių įrodymų kritiką), akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, kadangi teismui turėjo nepakakti įrodymų prieiti prie sprendime padarytų išvadų, ir (ar) padarytos išvados yra prieštaringos, pagrįstos prielaidomis; nurodo, kaip, jo nuomone, teismas turėjo vertinti vieno ar kito byloje esančio įrodymo įrodomąją vertę. Tačiau dėl nurodytų proceso taisyklių nepažeidimo teisėjų kolegija jau pasisakė, todėl tų pačių argumentų nekartoja, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kolegijos vertinimu, yra pagrįstai paremtas tiesioginiais ir netiesioginiais rašytiniais įrodymais, tarp jų – ir 2023 m. kovo 17 d. išvada, liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais, nes ieškovės ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės galėjo būti ir buvo įrodinėjamos visomis leistinomis priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017), ir padarytos labiau tikėtinos išvados dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo įrodytumo. Jokių objektyvių įrodymų, išskyrus savo subjektyvius samprotavimus ir vertinimus, paneigiančių šias išvadas arba įgalinančius prieiti priešingos išvados, atsakovas nepateikė.

95.       Pažymėtina, kad byloje susiklosčiusios situacijos atveju ieškovė neturėjo galimybės pateikti tiesioginius įrodymus, pavyzdžiui, kad grynieji pinigai atsakovui faktiškai buvo perduoti, nes tokie įrodymai objektyviai neegzistuoja. Todėl įpareigojimas juos pateikti reikštų ieškovės
įpareigojimą padaryti tai, kas neįmanoma, o tai prieštarautų protingumo principui (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Todėl atmestini, kaip prieštaraujantys byloje esančių įrodymų visumai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovei tiesioginiais įrodymais neįrodžius pinigų perdavimo fakto atsakovui tada, kai pinigai buvo perduoti darbuotojams, tokį reikalavimą teismas turėjo atmesti vien šiuo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visi pirkėjai patvirtino, jog baldus pirko iš ieškovės, pagamintus baldus yra priėmę, už baldus atsiskaitė grynaisiais pinigais, bet šie pirkėjų atsiskaitymai bendrovės apskaitoje neužfiksuoti. Teismas nusprendė, kad byloje aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netikėti apklaustų liudytojų parodymais, nenustatyta.

Dėl liudytojų parodymų vertinimo

96.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų apelianto argumentų, susijusių su rašytinius patvirtinimus davusių pirkėjų patikimumu ir įrodomąja galia, taip pat nepasisakė ir dėl kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumo dėl jų suinteresuotumo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kadangi pirmosios instancijos teismas šiuos, kaip  ir kitus bylos įrodymus, įvertino tinkamai ir pakankamai motyvuotai.

97.       Pagal CPK 189 straipsnio 1 dalį liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ar giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Jų parodymus teismas įvertina pagal CPK 185 straipsnio taisykles.

98.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirkėjai (Ž. G., P. Č., N. K., M. R., G. A., T. V., D. N., P. R.) patvirtino (raštu), jog baldus pirko iš ieškovės, pagamintus baldus priėmė ir už juos atsiskaitė grynaisiais pinigais. Tokie pirkėjų atsiskaitymai bendrovės apskaitoje neužfiksuoti. Byloje apklausti liudytojai – pirkėjai patvirtino, kad jie atsiskaitė grynaisiais pinigais su atsakovu arba pinigus perdavė konkretiems darbuotojams: A. B., T. A. arba M. L.. Teismas nusprendė, kad byloje aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netikėti apklaustų liudytojų parodymais, nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir apeliantas, išskyrus tai, kad kai kurie iš minėtų pirkėjų pripažino, jog jų pasirašytas patvirtinimas buvo parengtas ieškovo atstovės advokatės M. J. ir būtent sakinys apie tai, kad P. U. nurodė, jog atsiskaičius grynaisiais pinigais bus pritaikyta 21 proc. nuolaida, jau buvo iš anksto įrašytas advokatės.

99.       Pasisakydama dėl tokių apelianto argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad netgi ir pripažinus, jog šiuos pirkėjų patvirtinimus rengė ir aplinkybes surašė ieškovės atstovė, kuri juos galbūt formulavo kaip naudingiau ieškovei, byloje liudytojais apklausti pirkėjai, davę priesaiką, patvirtino, jog jie atsiskaitė grynaisiais pinigais su atsakovu arba pinigus perdavė konkretiems darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo minėta pirmiau, BAĮ nustatė, kad ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus (BAĮ 9, 19, 21 straipsniai), FAĮ nustato ūkinių operacijų registravimo ir pagrindimo reikalavimus, finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą (šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis) ir numato, kad visos ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais ir visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose (šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys), o subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą (šio įstatymo 13 straipsnio 1dalis), apeliantas aptartu liudytojų (pirkėjų) vertinimu nepaneigia savo, kaip buvusio bendrovės vadovo, veiksmų neteisėtumo. 

100.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojų A. B., T. A. ir M. L. parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai dėl fakto, kad jie yra MB „Dirba vyrai“ steigėjai, kuri užsiima tokia pačia veikla, kaip ir ieškovė, todėl yra suinteresuoti ir duoda neobjektyvius parodymus, jog gautus atsiskaitymus iš pirkėjų perdavė atsakovui. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino, kad vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad minimų liudytojų parodymai yra nepatikimi. Teismas nusprendė, kad nėra objektyvaus pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kurių nurodytos faktinės aplinkybės dėl baldų gaminimo ir apmokėjimo už juos, perduodant pinigus grynaisiais, iš esmės sutapo su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, liudytojų (pirkėjų) nurodytomis aplinkybėmis, o iš dalies ir su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis. Apelianto vertinimu, šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka.

101.       Šių liudytojų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, analizė rodo, kad jie iš esmės patvirtino tas pačias aplinkybes dėl bendrovėje susiklosčiusios praktikos, jog atsakovo nurodymu iš pirkėjų buvo priimami atsiskaitymai grynaisiais pinigais, o gautos sumos buvo perduodamos atsakovui asmeniškai arba paliekama pas jį kabinete stalčiuje, nes tik atsakovo žinioje buvo sąskaitų išrašymas ir gautų piniginių lėšų apskaitymas bendrovės buhalterijoje.
Tai, kad šie liudytojai teismo posėdžių metu negalėjo tiksliai prisiminti visų konkrečių aplinkybių (iš kokio konkretaus pirkėjo priėmė grynuosius, nors patvirtino, kad pinigus priėmė, kadangi
tokia praktika bendrovėje egzistavo) nepaneigia pirkėjų rašytiniuose patvirtinimuose
nurodytų aplinkybių bei pirkėjų patvirtinimų teismo posėdžiuose, jog už baldus atsiskaitė ir grynuosius pinigus perdavė tiesiogiai atsakovui arba konkretiems darbuotojams.

102.       Apeliantas apeliaciniame skunde paima atskirus sakinius iš aptariamų liudytojų parodymų teismo posėdžiuose ir lygina juos detalėse su kitų liudytojų parodymais, konstatuodamas nedidelius neatitikimus. Tačiau teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, prieina išvadą, kad tie neatitikimai yra neesminiai, apelianto nustatyti lyginant juos atsietai nuo liudytojų parodymų visumos ir iš dalies iškreipia liudytojų parodymų esmę. Teisėjų kolegija, neaptardama kiekvieno iš liudytojų parodymų neatitikimo, apie kuriuos kalba apeliantas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra objektyvaus pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais ir jais nesiremti, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo.

Dėl sprendimo dalies, kuria ieškovei priteistinos žalos dydis sumažintas 18 000 Eur

103.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su sprendimo dalimi, kuria jai priteistinas iš atsakovo turtinės žalos dydis buvo sumažintas 18 000 Eur. Savo nesutikimą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė byloje įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, teisinį ir faktinį ryšį tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios turtinės žalos, žalos dydį, t. y. ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti atskiri atsakovo neteisėtų veiksmų epizodai įrodyti visiškai, todėl nepriteisdamas ieškovei 18 000 Eur žalos atlyginimo, teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias deliktinę atsakomybę bei visišką nuostolių atlyginimą nukentėjusiajam. Be to, šio savo sprendimo teismas tinkamai nemotyvavo. Teisėjų kolegija su ieškove nesutinka.

104.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės įrodinėtinas aplinkybes dėl pardavimo pajamų neapskaitymo ieškovės buhalterinėje apskaitoje, atsiskaitymus priimant grynaisiais pinigais (kaip atskirą epizodą), sprendime nurodė, kad: pirkėjai atsiskaitė grynaisiais pinigais su atsakovu arba pinigus perdavė konkretiems darbuotojams; pirkėjų mokėti grynieji pinigai bendrovės sąskaitoje neapskaityti; liudytoju apklaustas E. M. patvirtino, kad trečiojo asmens patalpose buvo seifas, į kurį buvo dedami grynieji pinigai ir atleidžiant atsakovą iš pareigų šiame seife buvo 18 000 Eur grynųjų pinigų. Todėl minėta pinigų suma, pirmosios instancijos teismo įvertinimu, yra ieškovės (vieno iš jos akcininkų) žinioje ir turi būti apskaityta bendrovėje. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 18 000 Eur (ieškovės veikloje neapskaityti grynieji pinigai) turi būti atimami iš ieškovei iš atsakovo priteistinos žalos dydžio.

105.       Ieškovė tvirtina nesuprantanti, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad seife rasti vieno iš ieškovės akcininkų E. M. 18 000 Eur priežastingumo ir sąsajumo aspektu yra būtent atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų materialusis rezultatas, todėl, jos vertinimu, ši sprendimo dalis yra teisiškai nepagrįsta. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, nes pats E. M. teisme pripažino aplinkybes, kurias patvirtino liudytojais byloje apklausti asmenys, kad atsakovo pinigai (26 900 Eur) buvo paimti su E. M. žinia, jo nurodymu iš jam ar jo sūnui pažįstamų asmenų ir perduoti E. M. į jo įrengtą seifą trečiojo asmens patalpose. Pažymėtina, kad ir apeliantė nepaaiškina jokių su 18 000 Eur atsiradimu pas trečiąjį asmenį aplinkybių, nenurodo, kad jie būtų apskaityti ieškovės ar trečiojo asmens apskaitoje, taigi nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog 18 000 Eur seife yra atsakovo iš pirkėjų gauti pinigai, neapskaityti bendrovės apskaitoje. Beje, apeliantė ir neneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados dėl seife rastų pinigų priežastingumo ir sąsajumo aspektų.

106.       Apeliantės teigimu, teismo sprendimo skundžiamoje dalyje dėl 18 000 Eur nepriteisimo nėra nurodyti teisiniai argumentai ir teismo motyvai, kuriais remiantis nuspręsta, kad šios sumos apimtyje yra pagrindas sumažinti ieškovei priteistiną turtinę žalą ir atleisti atsakovą nuo šios turtinės prievolės vykdymo. Teismui teisiškai nepagrindus ir nemotyvavus šios sprendimo dalies, buvo paneigtas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), o tai per se prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, sumažinęs ieškovei priteistinos turtinės žalos dydį 18 000 Eur, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, t. y. vieno liudytojo duotus parodymus įvertino pažeidžiant teismų praktikoje suformuotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Tai lėmė sprendimo dalies dėl 18 000 Eur nepriteisimo ieškovei neteisingą priėmimą.

107.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas sprendime šią epizodo dalį motyvavo nepakankamai išsamiai, tačiau teismo motyvų neišsamumas nėra pagrindas tokį sprendimą naikinti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), juolab kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantės argumentai, kad tokiu būdu teismas galbūt taikė arba turtinės žalos sumažinimą ir (ar) atsakovo atleidimo nuo atsakomybės ir (ar) atsakomybės netaikymą atsakovui, stokoja pagrįstumo, nes akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas netaikė nė vieno iš apeliantės nurodytų institutų, bet tiesiog įvertino ieškovės įrodinėjamą žalos dydį (epizode dėl pardavimo pajamų neapskaitymo ieškovės buhalterinėje apskaitoje, atsiskaitymus priimant grynuosius pinigus) neįrodytu dėl 18 000 Eur, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (liudytojų parodymus ir kt.). Naikinti ar keisti šią sprendimo dalį ir tenkinti ieškovės ieškinį teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo.

Dėl ieškovės ieškinio patikslinimo (reikalavimų sumažinimo)

108.       Byloje nustatyta, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 230 104,54 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2024 m. kovo 15 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, rašytinių paaiškinimų ir pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo civilinėje byloje Nr. e2-567-480/2024 (dokumento registracijos Nr. DOK-6600). Pateiktu prašymu, be kita ko, ieškovė prašė sumažinti ieškinio reikalavimus 7 200 Eur, nekeičiant ieškinio dalyko.

109.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamos bylos kontekste aptariama situacija, kai ieškovė, prašiusi priteisti turtinę žalą (ją įrodinėdama atskirais epizodais), teisminiam procesui nepasibaigus, patikslina prašomą priteisti dydį, sudaro prielaidas ne ieškinio dalykui pakeisti, o atsisakyti dalies reikalavimo. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas bylą išnagrinėjo pagal patikslintą ieškovės reikalavimą ir dėl sumažintos reikalavimo dalies (7 200 Eur) nepasisakė. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad sprendime nurodyti motyvai nėra pagrįsti jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais, stokoja išsamumo, o tai sudaro pagrindą vertinti, jog sprendimo dalis dėl 7 200 Eur neatitinka teismo sprendimo turiniui keliamų pagrįstumo ir motyvuotumo reikalavimų, priimta netinkamai pritaikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ieškinio reikalavimų sumažinimą civiliniame procese, dėl to ši bylos dalis išspręsta neteisingai. Teisėjų kolegija su apeliante nesutinka.

110.       Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, be kitų procesinių šalies teisių, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio. Įvertinus ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, sutiktina su apeliante, kad jos 2024 m. kovo 15 d. prašymas kvalifikuotinas kaip ieškinio reikalavimo sumos sumažinimas. Kita vertus, nurodytu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime ir nenurodė, jog apeliantės prašymas vertinamas kaip pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Šiuo atveju sutiktina su apeliante tik tuo aspektu, kad šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies motyvacijos stoka sukėlė abejonių teismo sprendimo pagrįstumu.

111.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad ieškinio reikalavimų sumažinimo ir ieškinio dalyko (pagrindo) keitimo institutai yra netapatūs teisinių padarinių kontekste. Ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-3-150-687/2020).

112.       Šiuo atveju ieškovė, teisėjų kolegijos vertinimu, pareikšdama 2024 m. kovo 15 d. prašymą, nepakeitė nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, kuris iš esmės nepasikeitė, nes buvo prašoma atlyginti žalą, padarytą dėl atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vietoje pradinio ieškinio reikalavimo dėl 230 104,54 Eur žalos atlyginimo patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimus 7 200 Eur – iki 222 904,54 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo atsakovo neteisėtų veiksmų epizodo pagal sumažintą ieškinio reikalavimą (dėl projektavimo paslaugų UAB „Termopalas“), nelaikydamas, kad tai yra ieškinio dalyko pakeitimas, tačiau laikydamas, jog tokio reikalavimo patenkinimas nesukels ieškovei teisinių pasekmių (žalos atlyginimo).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

113.       Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

114.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, ieškovei priteisdamas 197 820,18 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo, priteisė ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas, apeliaciniu skundu prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, iš esmės šios sprendimo dalies nekvestionuoja ir motyvų neteikia, todėl teisėjų kolegija taip pat išsamiau dėl to nepasisako.

Dėl bylos (ne)sustabdymo

115.       Apeliantas pirmosios instancijos teismui 2024 m. vasario 27 d. pateikė prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-567-480/2024 sustabdymo. Šiame prašyme buvo nurodyta, kad pagal atsakovo 2024 m. vasario 23 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00040-23), todėl pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, teismas turėtų stabdyti bylą. Analogiškas apelianto prašymas reiškiamas ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apelianto prašymo netenkino, prašymas netenkinamas ir apeliacinės instancijos teisme.

116.       CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat konstatuota, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407-916/2016).

117.       Kasacinio teismo yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 4 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007).

118.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nestabdyti civilinės bylos proceso, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas neturi tiesioginės įtakos galimybei nustatyti ginčo aplinkybes ir išspręsti klausimus civilinio proceso tvarka. Taip pat nėra poreikio atlikti veiksmus ar rinkti įrodymus, kurie negalėtų būti gauti civiline tvarka. Teismas įvertino ir teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos stabdymas nėra būtinas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirinko užtikrinti proceso operatyvumą ir greitesnį ginčo išsprendimą, atsižvelgdamas į ekonomiškumo ir efektyvumo principus. Nei prašyme, nei apeliaciniame skunde apeliantas nepagrindžia būtinumo stabdyti civilinę bylą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl civilinio pobūdžio turtinių reikalavimų priteisimo ir civilinės teisinės atsakomybės taikymo atsakovui. Civilinės teisinės atsakomybės paskirtis yra kompensacinė – atlyginti ieškovės patirtus turtinius nuostolius, kurie gali atsirasti delikto atveju. Civilinės teisinės atsakomybės taikymo kontekste, vertinant įrodymus, yra vadovaujamasi įrodymų pakankamumo standartu, kuris nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Baudžiamojoje teisenoje visos abejonės aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai, nes baudžiamosios atsakomybės taikymas ir jos paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas šiuo atveju neapribojo ir (ar) nepanaikino teismo galimybės išspręsti bylą ir nustatyti ginčui reikšmingas aplinkybes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

119.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymu. Savo nesutikimą apeliantė sieja su tuo, kad dėl sprendimo dalies, kurioje dėl ieškovės 2024 m. kovo 15 d. prašymo (ne)tenkinimo, (ne)pagrįstumo teismas nepasisakė, o ji nesutinka, jog paskirstant bylinėjimosi išlaidas teismas pritaikė atmesto ieškinio teisines pasekmes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl ieškovės ieškinio patikslinimo (reikalavimų sumažinimo) pagrįstumo (2024 m. kovo 15 d. prašymo) apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė šios nutarties 108–112 punktuose, todėl dar kartą dėl to nepasisako. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl teismo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovei, kadangi atsakovas savo apeliaciniame skunde šios aplinkybės iš esmės nekvestionuoja (prašo ieškovės ieškinį atmesti visiškai).

120.       Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas tarp šalių jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 230 104,54 Eur žalos atlyginimą. Byloje pareikštu prašymu ieškovė ieškinio reikalavimus sumažino 7 200 Eur, t. y. iki 222 904,54 Eur ieškinio sumos. Dėl 7 200 Eur ieškovė ieškinio neatsisakė, o tik patikslino ieškinio reikalavimą, todėl teismas dėl šio reikalavimo nieko nepasisakė. Esant nurodytai faktinei situacijai, teismas nusprendė, kad dėl tokio ieškovės pasirinkto procesinio teisių įgyvendinimo, dėl ieškinio dalies, dėl kurios nepriimtas teismo sprendimas (7 200 Eur), taikytinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pasekmės kaip dėl atmesto ieškinio (jo dalies).

121.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirminiame ieškinyje atlygintinos turtinės žalos dydį nurodė 230 104,54 Eur. Dalis iš šios reikalaujamos atlyginti turtinės žalos buvo 7 200 Eur turtinė žala už projektavimo paslaugas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad iš atsakovo perduotų dokumentų matyti, kad bendrovė suteikė projektavimo paslaugas trečiajam asmeniui pagal 2022 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IPS2022-035, tačiau jos suteikimo aplinkybės nėra aiškios ir suprantamos. Atsakovas procesiniuose dokumentuose iš esmės neteikė paaiškinimų dėl trečiajam asmeniui suteiktų projektavimo paslaugų aplinkybių ir su tuo susijusios pardavimo sąskaitos išrašymo (atsiskaitymo) pagrįstumo. Kaip nurodo pati ieškovė, jai tik 2024 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu tapo žinoma, kad bendrovės išrašyta sąskaita už projektavimo paslaugas buvo apmokėta (2024 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 01:44:55), todėl ji pateikė 2024 m. kovo 15 d. prašymą dėl ieškinio reikalavimo sumos sumažinimo 7 200 Eur, nekeičiant ieškinio dalyko. Pirmosios instancijos teismas, nors šio ieškovės prašymo atskirai nuo teismo sprendimo neišsprendė, tačiau iš sprendimo turinio matyti, kad ieškinį išnagrinėjo pagal patikslintą (sumažintą) ieškovės reikalavimą.

122.       Taigi, ieškovė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo žalą sumažino ne dėl to, kad ji sumažėjo dėl atsakovo mokėjimų, t. y. kad atsakovas jį patenkino jau bylos nagrinėjimo eigoje, o dėl to, jog nutarė neįrodinėti atsakovo neteisėtų veiksmų, susijusių su aptariamu epizodu. Tai lėmė įrodinėtinų faktų apimties sumažėjimą, o tuo pačiu ir ieškinio reikalavimų pasikeitimą (patikslinimą, sumažinimą). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 3 dalis), atsižvelgęs į Rekomendacijas ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtį, teismo posėdžių laiką ir kita). Perskirstyti ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

123.       Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų bei atsiliepimų į juos argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

124.       Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės leidžia nesutikti nei su ieškovės, nei su atsakovo apeliacinių skundų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai nustatė atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, neteisėtus veiksmus už jo imperatyvių pareigų ir fiduciarinių pareigų pažeidimą, ieškovės patirtos žalos, priežastinio ryšio, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, bei neteisingai išsprendė ginčą iš esmės, ieškinį patenkindamas iš dalies. Taigi ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

125.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies (principas „pralaimėjęs moka“). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

126.       Atmetus ieškovės UAB ,,Interjero projektų studija“ ir atsakovo P. U. apeliacinius skundus, nė viena iš šalių neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo UAB „Termopalas“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimų į apeliacinius skundus, priteisimą.

127.       Trečiasis asmuo UAB „Termopalas“ pateikė įrodymus, kad pagal 2024 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, suteiktų paslaugų ataskaitą bei 2024 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimo nurodymą ji patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. III ketvirtį (2024 m. rugpjūčio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui taikomas 2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudaro 2 161 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 809,3 Eur (2 161 x 1,3). Trečiojo asmens prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau jam priteisiamas 726 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tik iš atsakovo už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, nes trečiasis asmuo veikė ieškovės pusėje (prašė ieškovės apeliacinį skundą patenkinti) ir prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.

Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu

128.        Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apelianto teigimu, ieškovės piktnaudžiavimą teismo procese patvirtina tai, kad ieškovė ieškinyje reikalavo priteisti 65 165,00 Eur (dėl pirkėjo M. R.). Tačiau byloje pateiktas pirkėjo rašytinis patvirtinimas ir vėliau byloje pateiktas susitarimas tarp ieškovės ir šio pirkėjo, patvirtina, kad M. R. sumokėta suma už pagamintus baldus sudaro 59 150 Eur. Apelianto vertinimu, ieškovė sąmoningai ir tyčia ieškinyje nurodė didesnę reikalaujamą priteisti turtinę žalą. Be to, apelianto teigimu, ieškovės piktnaudžiavimo procesu faktą patvirtina ir tai, jog su pirkėjais N. K. ir D. N. patvirtinimų sudarymo ir pasirašymo aplinkybės yra abejotinos ir sudaro pagrindą daryti išvadą apie ieškovės byloje teiktos informacijos šių patvirtinimų sudarymo kontekste neteisingumą ir (ar) apeliantui nepalankių įrodymų ,,kūrimą“. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovo prašymas pripažinti piktnaudžiavimą procesu yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo kitaip įvertinti apelianto nurodytas aplinkybes.

129.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

130.       Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

131.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

132.       Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo teismo nuožiūra skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsižvelgiant į ieškovės procesinį elgesį, kuris, apelianto teigimu, rodo, kaip buvo kuriami ir rengiami įrodymai šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomi ieškovės (ar jos atstovės) veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas priteisti turtinę žalą, vėliau patikslinant (padidinant ar sumažinant) jos dydį, abejonės dėl pateiktų atskirų pirkėjų patvirtinimų sudarymo ir pasirašymo aplinkybių, kiti ieškovės veiksmai renkant įrodymus patys savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šių teisių įgyvendinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Termopalas“ (juridinio asmens kodas 133144646) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjos                                                                                      Dalia Kačinskienė

                                                                                                          Neringa Švedienė

                                                                                                          Alma Urbanavičienė