Civilinė byla Nr. e2-348-933/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00403-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarties, kuria apribota suinteresuoto asmens A. S. teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare dvejiems metams civilinėje byloje dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ iškelta nemokumo byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta UAB „Henkoo“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 28 d. 

2.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo patenkintas nemokumo administratorės prašymas – bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A. S. paskirta bauda už įmonės dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei po 20 Eur už kiekvieną įmonės dokumentų neperdavimo dieną, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos.

3.       2023 m. sausio 18 d. nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą apriboti buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės A. S. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare.

4.       Nemokumo administratorė prašymą grindė dviem Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais: 1) JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu – suinteresuotas asmuo neiniciavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu – suinteresuotas asmuo įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl nemokumo bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, neperdavė nemokumo administratorei turto ir dokumentų. Nemokumo administratorė paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (suinteresuotas asmuo) veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, tai yra nesikreipė į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė buvo nemoki (vėliausiai 2019 m. spalio 17 d.), o taip pat sąmoningais tyčiniais veiksmais nevykdo jai priskirtų pareigų dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo nemokumo administratorei.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 3 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės prašymą – apribojo A. S. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare dviem metams.

6.       Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokios įmonės sąvoką Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme – bendrovės įsipareigojimai daugiau nei dvigubai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė dar 2018 m. pabaigoje privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tokių veiksmų neatliko.

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi, iškėlęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, įpareigojo bendrovės valdymo organus perduoti nemokumo administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą ir naudojamą turtą, taip pat visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Objektyvių duomenų apie tai, kodėl nevykdomi nurodyti reikalavimai perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, suinteresuotas asmuo A. S. nepateikė. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi A. S. buvo paskirta bauda už teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartyje nurodytų reikalavimų perduoti bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtą nevykdymą, tačiau ir po baudos skyrimo suinteresuotas asmuo dokumentų ir turto neperdavė. Teismas nusprendė, kad buvusi bendrovės vadovė nebendradarbiauja su nemokumo administratore, o švelnesnės poveikio priemonės (sankcijos) dėl dokumentų neperdavimo nemotyvuoja ir neskatina įvykdyti teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų.

8.       Teismas nenustatė, kad suinteresuotas asmuo sistemiškai nevykdytų teisės aktuose nustatytų pareigų vadovaujant kitoms bendrovėms, todėl atsižvelgdamas į tai, jog ribojimas eiti įmonės vadovo pareigas lemia socialiai nenaudingą rezultatą darbingam žmogui, sprendė, kad teisių apribojimas eiti vadovės pareigas ir (ar) būti kolegialaus valdymo organo nare dviejų metų terminui yra pakankama prevencinė priemonė viešiesiems ir privatiems juridiniams asmenims nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų, apsaugoti.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Suinteresuotas asmuo A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį ir nemokumo administratorės prašymo netenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

9.1.                      Teismas vadovavosi išimtinai tik nemokumo administratorės argumentais, kurių dalis yra nepagrįsti. Teismas nevertino, kokia dalimi įsipareigojimai buvo pradelsti, o įmonės būklę galima vertinti tik dėl pradelstų įsipareigojimų. Nemokumas ĮBĮ prasme yra laikoma tokia būsena, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas tokių aplinkybių nenustatinėjo, nepareikalavo nemokumo administratorės pateikti duomenis apie pradelstus įsipareigojimus minėtai datai, sutapatino skolas su pradelstomis skolomis, dėl to teismas netinkamai taikė įstatymą.

9.2.                      UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelis kartus buvo bandoma kelti nemokumo bylą Vilniaus apygardos teisme, tačiau teismas nenustatė pagrindų, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek 2019 m., tiek ir vėliau (iki pat 2022 m.) vykdė veiklą, gavo pajamas, mokėjo kreditoriams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buvo sudariusi rangos sutartis su keliais užsakovais, tarp jų 2018 m. rugsėjo 25 d. su UAB „Ronekta“, 2019 m. gegužės 16 d. su UAB „ABS development“. Nors 2019 m. pabaigoje skolos sudarė 3 804,69 Eur, tačiau tai nereiškia, kad įmonė buvo nemoki ir neketino vykdyti veiklos, negrąžinti skolų. Teismo išvada, kad įmonė buvo nemoki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. pabaigoje neatitinka tikrovės.

9.3.                      Nėra ir kito pagrindo – dėl buhalterinių dokumentų neperdavimo – apriboti suinteresuoto asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare dvejiems metams. Nors A. S. pripažino, kad dalis dokumentų yra jos žinioje, tačiau kita dalis yra pas buhalterinę apskaitą vedantį asmenį. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir įmonė neturi galimybės apmokėti už buhalterines paslaugas, buhalterinė apskaita nėra iki galo paruošta perduoti tokia forma, kokia prašo nemokumo administratorė. Kadangi suinteresuotam asmeniui A. S. atsirado galimybė sumokėti už buhalterines paslaugas, visus buhalterinius dokumentus planuoja perduoti nemokumo administratorei per 2023 m. vasario mėn. Visų įmonės dokumentų šiuo metu negali perduoti nemokumo administratorei, nes dalis jų yra pateikta auditoriui.

9.4.                      Suinteresuotam asmeniui A. S. jau buvo skirta bauda už dokumentų neperdavimą. Kadangi negalima bausti už tą patį nusižengimą du kartus, teismas negalėjo skirti jai poveikio priemonės – uždrausti eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejus metus.

10.       Atsakovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

10.1.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokios įmonės sąvoką, todėl jos vadovė 2018 m. pabaigoje privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepagrįsti argumentai, kad teismas nevertino, kokia dalimi įsipareigojimai buvo pradelsti. Visų pirma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė laiku nepateikė įmonės finansinių ataskaitų – paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka buvo sudaryti ir pateikti Juridinių asmenų registrui tik 2018 m. Vėlesni dokumentai nebuvo pateikti nei nemokumo administratorei, nei Vilniaus apygardos teismui, kuris nagrinėjo klausimą dėl vadovavimo teisių apribojimo. Teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki – balanso duomenimis, įmonės turtą sudarė 57 554 Eur (visas turtas trumpalaikis), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 40 933 Eur. Taigi, įmonės įsipareigojimai daugiau nei dvigubai viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Suinteresuotas asmuo A. S. nepateikė duomenų, kokia dalimi 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyti finansiniai įsipareigojimai buvo pradelsti, kokie jų mokėjimo terminai.

10.2.                      Pareiga įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti paskirtai nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus JANĮ nustatyta būtent juridinio asmens vadovui. Aplinkybė, kad dokumentai yra pas trečiuosius asmenis nepaneigia ir neatleidžia A. S., kaip paskutinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, nuo įstatymu nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą ir visus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta 2022 m. birželio 3 d., įsiteisėjo 2022 m. birželio 28 d. Taigi, apeliantė savo pareigos perduoti dokumentus nevykdo jau daugiau kaip 7 mėnesius, tai laikytina ženkliu JANĮ nustatytos pareigos pažeidimu, dėl kurio nevykdymo vilkinamos bendrovės bankroto procedūros, nemokumo administratorė neturi galimybės nustatyti bendrovės turto ir atitinkamai jį realizuoti bankroto procese teisės aktų nustatyta tvarka, kad būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Nors Vilniaus apygardos teismas taikė suinteresuotam asmeniui A. S. JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą poveikio priemonę, tačiau ši priemonė nebuvo veiksminga – A. S. įmonės dokumentų neperdavė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).

13.       Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvusiai bendrovės vadovei buvo apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje

15.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2018 m. rugsėjo 25 d. Rangos sutartį su UAB „Ronekta“ ir 2019 m. gegužės 16 d. Statybos rangos sutartį su UAB „ABS Development“.

16.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17.       Apeliantė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui 2018 m. rugsėjo 25 d. Rangos sutarties su UAB „Ronekta“ ir 2019 m. gegužės 16 d. Statybos rangos sutarties su UAB „ABS Development“ nenurodė, taip pat nepagrindė, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepriima apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų dokumentų.

Dėl teisės eiti juridinių asmenų valdymo organų pareigas apribojimo

18.       JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).

19.       Teismas, tiek nagrinėdamas suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-302-881/2023 16 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

20.       Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, kad visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Audronė Balsiukienė „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022).

21.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovės vadovė neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti, taip pat nustatęs, jog bendrovės vadovė bankroto proceso metu neperdavė visų įmonės dokumentų nemokumo administratorei, nusprendė, kad yra pagrindas taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą atsakomybę – apribojo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare. Tai yra, pirmosios instancijos teismas taikė apeliantei poveikio priemonę dviem pagrindais – JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 punktu.

Dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto pagrindo

22.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įmonė dar 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Apeliantės vertinimu, teismas, nustatydamas minėtą faktą, vadovavosi išimtinai nemokumo administratorės argumentais, neatkreipė dėmesio į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelis kartus buvo bandoma kelti nemokumo bylą, tačiau teismas, vertinęs nemokumo bylos iškėlimo pagrindus, nenustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Be to, bendrovė tiek 2019 m., tiek ir vėliau vykdė veiklą, buvo sudariusi kelias rangos sutartis, gavo pajamas, mokėdavo kreditoriams.

23.       Apeliantės nurodytu laikotarpiu galiojusiu ĮBĮ redakcija nustatė, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017).

25.       Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo juridinio asmens vadovės teises pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, atkreiptinas dėmesys į apeliantės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad įmonei kelis kartus buvo bandoma kelti nemokumo bylą Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. eB2-3754-603/2020 ir Nr. eB2-1588-855/2021), tačiau bankroto byla nebuvo keliama, nes teismas nenustatė pagrindų, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų atsiskaityti su kreditoriais.

26.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3754-603/2020 buvo atsisakyta iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitiko nemokios įmonės kriterijų. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, besąlygiškai patvirtinančių, jog atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o priešingai, atsakovė deda pastangas, siekdama plėtoti įmonės veiklą. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1588-855/2021 atsisakė iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, kadangi teismas laikė, kad atsakovės turtinė padėtis neatitiko faktinės nemokumo būklės ir akivaizdaus atsakovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta faktinė situacija ir apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai suteikia pagrindą nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės vadovė dar 2018 m. pabaigoje turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad bendrovės vadovė dar 2018 m. pabaigoje turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, formaliai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansiniais duomenimis, neįvertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. ir 2021 m. kovo 10 d. nutartimis, sprendžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo bylos iškėlimo klausimą. Šiuo atveju vien tik formalus 2018 m. finansinių duomenų vertinimas, neištyrus kitų reikšmingų aplinkybių, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad egzistuoja JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga taikyti bendrovės vadovei poveikio priemonę – apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare.

Dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto pagrindo

28.       JANĮ 57 straipsnyje reglamentuotos juridinių asmenų valdymo organų, taip pat neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko pareigos, susijusios su dokumentų ir turto perdavimu bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį asmenims, kuriems nustatytos tokios pareigos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas už minėtų pareigų nevykdymą taip pat turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių  iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta nemokumo byla. Minėta nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organams buvo nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalėjo perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Kadangi nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. birželio 28 d., tai terminas, per kurį buvusi bendrovės vadovė turėjo pareigą perduoti nemokumo administratorei dokumentus ir turtą baigėsi 2022 m. liepos 13 d. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu skirti buvusiai bendrovės vadovei baudą už pareigos perduoti bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtą nevykdymą, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A. S. paskirta bauda už įmonės dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei po 20 Eur už kiekvieną įmonės dokumentų neperdavimo dieną, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos. Taigi, buvusiai vadovei jau buvo pritaikyta sankcija už pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus netinkamą vykdymą, tačiau ir po paskirtos baudos už įmonės dokumentų neperdavimą, bendrovės vadovė nustatytų įpareigojimų toliau neįvykdė.

30.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė, kaip buvusi bendrovės vadovė, nustatytu terminu neįvykdė teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei bankrutuojančios bendrijos turtą ir dokumentus. Apeliantė, teisindama savo neveikimą, nurodė, kad dalis bendrovės dokumentų yra pas buhalterinę apskaitą vedantį asmenį, kuriam nėra galimybės apmokėti už buhalterines paslaugas, dėl ko bendrovės buhalterinė apskaita nėra iki galo paruošta perduoti. Be to, dalis dokumentų yra pateikti auditoriui tam, kad šis įvertintų ir galėtų pateikti išvadą dėl bedrovės nemokumo momento.

31.       Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės nebendradarbiavimas su nemokumo administratore bei tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nuo 2019 m. neteikė finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, rodo tyčinį vengimą atskleisti bendrovės finansinę padėtį, jos kaitą, tokie apeliantės veiksmai kliudo nustatyti įmonės nemokumą sukėlusias priežastis bei apriboja nemokumo administratorės galimybes efektyviai vykdyti bankroto procedūras, pažeidžia kreditorių teises. Apeliantė atskirajame skunde objektyvių, jos neveikimą pateisinančių priežasčių nenurodė. O jos argumentai nepateisina teismo įpareigojimo nevykdymo. 

32.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pritaikius aptariamą poveikio priemonę (apribojus teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu), ji bus nubausta už tą patį pažeidimą antrą kartą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas antrąją sankciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A. S. už besitęsiantį Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. nutarties nevykdymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Šiuo atveju atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su tariamu non bis in idem (liet. negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paskirta bauda dėl teismo įpareigojimo nevykdymo, nėra kliūtis spręsti dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos poveikio priemonės – teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, taikymo, esant JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje 3 punkte įtvirtintam pagrindui. Pirma, baudos už teismo įpareigojimo nevykdymo paskyrimo faktas ir (ar) jos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos (įpareigojimo) vykdymo, todėl bauda gali būti skiriama pakartotinai. Antra, JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama poveikio priemonė nėra teismo nuobauda, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas baudžiamas du kartus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1291-567/2022 30 punktas). Taigi, vien ta aplinkybė, kad apeliantei buvo skirta bauda, savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad buvo pažeistas non bis in idem principas.

33.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė pažeidė juridinio asmens vadovo pareigą teikti nemokumo administratorei turtą ir dokumentus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo už minėtų pareigų nevykdymą suinteresuotam asmeniui apribojo teisę dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare. Atskirajame skunde nenurodyta objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį šioje dalyje.

Dėl procesinės baigties

34.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, reguliuojančias sankcijos skyrimą pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą pagrindą. Tačiau įvertinus tai, kad teismo paskirtai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų neteisėto neveikimo atvejų, taip pat įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirajame skunde nurodytais argumentais naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti, kad A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare dvejiems metams apribota Lietuvos Respublikos juridinio asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Teisėjas                        Irmantas Šulcas