Civilinė byla Nr. e2KT-46-790/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01426-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su pareiškėjo T. M. pateiktu atskiruoju skundu,

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo T. M. atskirasis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi paskyrė jam baudą dėl aiškiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo. Pareiškėjas įstatyme nustatyta tvarka pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui motyvuotą prašymą panaikinti jam paskirtą baudą, tačiau teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkino jo prašymo. Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi jam paskirtą baudą.

Atskirąjį skundą atsisakytina priimti.

2.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

3.       Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų reikalavimų.

4.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) išdėstytą reglamentavimą, civilinėms byloms nagrinėti yra nustatyta trijų pakopų teismų sistema – iš pradžių bylą nagrinėja pirmosios instancijos (apylinkės ar apygardos) teismai, dalyvaujantiems byloje asmenims nesutinkant su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ir pateikus dėl jo apeliacinį skundą, bylą apeliacine tvarka nagrinėja apygardos teismas (jeigu bylą kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėjo apylinkės teismas) arba Lietuvos apeliacinis teismas (jeigu bylą kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėjo apygardos teismas), o tuo atveju, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesutinka su apeliacinės instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, jie gali pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 25–27 straipsniai, CPK II dalis, XVI ir XVII skyriai). Pirmiau nurodyta civilinių bylų nagrinėjimo tvarka yra nuosekli ir yra skirta užtikrinti, kad asmuo galėtų bent kartą pasinaudoti teise į apeliaciją, t. y. galėtų apskųsti aukštesnės instancijos teismui jam nepalankų teismo sprendimą. Asmuo negali reikšti reikalavimų teisme nepaisydamos nustatytos bylų nagrinėjimo tvarkos.

5.       CPK 301 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja bylas pagal apeliacinius skundus ir atskiruosius skundus dėl neįsiteisėjusių apygardos teismų sprendimų ir nutarčių. Tai reiškia, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja tik tas bylas, kurias prieš tai kaip pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo apygardos teismas. Pagal CPK nuostatas, Lietuvos apeliaciniam teismui nėra suteikta kompetencija peržiūrėti apygardos teismo bylas, išnagrinėtas apeliacine tvarka, taip pat Lietuvos apeliaciniam teismui nėra suteikta kompetencija pakartotinai peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo priimtus procesinius sprendimus. Apeliacinės instancijos teismo, taigi, ir Lietuvos apeliacinio teismo priimti procesiniai sprendimai gali būti peržiūrėti tik pateiktus dėl jų kasacinį skundą.

6.       Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pateikęs Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, tačiau teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi jo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas šia nutartimi taip pat paskyrė pareiškėjui baudą, kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis sąmoningai pateikęs aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi šis pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui dėl jos atskirąjį skundą. Tokiu būdu pareiškėjas siekia, kad būtų pakartotinai peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai gali būti skundžiami tik kasacine tvarka, pareiškėjo pateiktą atskirąjį skundą atsisakoma priimti (CPK 115 straipsnio 6 dalis). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti pareiškėjo T. M. pateiktą atskirąjį skundą.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                                              Marius Bajoras