Civilinė byla Nr. 2A-5-479/2018

                               Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15469-2015-4

                               Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                           2.2.2.3.1.10; 3.3.1.18.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovei A. R. dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. R. dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją. Ieškovė nurodė, kad ji yra daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – DNSB „(duomenys neskelbtini)“) narė, o atsakovė yra šios bendrijos pirmininkė. Ieškovė teigė, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai daug kartų kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti bendrijos dokumentus susipažinti, tačiau jokie dokumentai ir informacija bendrijos nariams nebuvo teikiami. Dėl to ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovę DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę A. R. ieškovei pateikti: 1) DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narių 2015-12-01 dieną sąrašą; 2) DNSB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, dirbusių bendrijoje nuo 2010-01-01 iki 2015-12-01 pagal darbo sutartį, darbo sutarčių kopijas (be asmens duomenų, kuriuos skelbti draudžia įstatymas); 3) DNSB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, dirbusių bendrijoje nuo 2010-01-01 iki 2015-12-01, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo suvestinę, tai yra kiek darbuotojams buvo priskaičiuota ir išmokėta atlyginimo kiekvieną mėnesį nurodytu laikotarpiu; 4) DNSB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo kopiją, laikotarpis nuo 2010-01-01 iki 2015-12-01; 5) visuotinio bendrijos narių susirinkimo, kurio metu E. A. buvo paskirtas (įgaliotas) eiti bendrijos pirmininko pareigas, protokolo kopiją; 6) informaciją, kokiu laikotarpiu E. A. ėjo bendrijos pirmininko pareigas ir kiek jam buvo priskaičiuota ir išmokėta atlyginimo; 7) visų bendrijoje vykusių bendrijos visuotinių susirinkimų, valdybos susirinkimų, įgaliotinių susirinkimų protokolų kopijas, laikotarpis nuo 2010-01-01 iki 2015-12-01; 8) šiuo metu pareigas einančių bendrijos valdybos narių, įgaliotinių, ginčų nagrinėjimo komisijos ir revizijos komisijos narių sąrašą; 9) šiuo metu galiojančių bendrijos įstatų, įgaliotinių, valdybos narių rinkimų protokolų kopijas; 10) visų (duomenys neskelbtini) namo sąskaitų faktūrų kopijas, laikotarpis nuo  2013-01-01 iki 2015-12-01; 11) visuotinių bendrijos narių susirinkimų, kuriuose buvo priimti sprendimai didinti administravimo mokestį, protokolų kopijas; 12) nuo kada advokatas L. S. bendrijai teikia paslaugas ir koks atlyginimas jam išmokėtas už tokių paslaugų teikimą iki 2015-12-01; 13) ar bendrijos įgaliotiniai apklausė laiptinių gyventojus, svarstydami įstatus, rinkdami valdybos narius ir bendrijos pirmininką (kokiu būdu); 14) DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas kreiptis į bendrijos narius su melaginga informacija 2015 m. vasario 5–6 d., protokolo kopiją; 15) kas pasirašė darbo sutartį su DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke A. R. nuo 2010-01-01 ir koks atlyginimas jai nustatytas.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-30 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir įpareigojo atsakovę DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę A. R. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei ieškinio punktuose Nr. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15 nurodytą informaciją ir dokumentus, priteisė valstybei iš atsakovės 41 Eur žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad atsakovė yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, o ieškovė yra šios bendrijos narė. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė kartu su kitais bendrijos nariais kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti su DNSB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusią informaciją ir dokumentus, tačiau informacija ir dokumentai nebuvo pateikti. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė turi teisę gauti, o atsakovė privalo pateikti ieškovei ieškinyje nurodytą informaciją ir dokumentus, tačiau savo pareigos tinkamai nevykdė. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl teismas įpareigojo atsakovę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei teismo sprendime nurodytą informaciją ir dokumentus.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Apeliaciniu skundu atsakovė A. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantė nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Skunde nurodoma, kad ieškovės reikalavimai yra reiškiami bendrijai, o ne fiziniam asmeniui, todėl teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų.
2. Teismas tinkamai neįvertino bylos aplinkybių ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neleidžia ieškovei susipažinti su bendrijos veiklos dokumentais. Apeliantė teigė, kad ieškovė gali atvykti ir susipažinti su dokumentais, tačiau šios teisės ieškovė tinkamai neįgyvendina.
3. Teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė turi teisę gauti visą ieškinyje nurodytą informaciją. Apeliantės teigimu, dalies ieškinyje nurodytos informacijos ieškovė neturi teisės gauti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės teisę susipažinti su visais ieškinyje nurodytais dokumentais ir informacija.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. U. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-30 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad A. R. yra tinkama atsakovė, nes jai yra mokamas atlyginimas, todėl ji privalo tinkamai vykdyti bendrijos pirmininkės pareigas. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad ieškovė ir kiti bendrijos nariai turi teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį.  

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
6. Apeliantė skunde nurodė, kad ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Skunde nurodoma, kad ieškovės reikalavimai yra reiškiami bendrijai, o ne fiziniam asmeniui, todėl teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų. Su šiomis skundo nuostatomis galima sutikti.
7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė, o ieškovė yra šios bendrijos narė. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovę DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę A. R. pateikti ieškovei ieškinyje nurodytus dokumentus ir informaciją, susijusią su bendrijos veikla. Taigi ieškovės reikalavimų faktinis ir teisinis pagrindai yra susiję su bendrijos nario teise gauti informaciją apie daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad buto ar kitos patalpos savininkui įstojus į bendriją, tarp bendrijos ir jos nario atsiranda teisiniai santykiai, kurie yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) ir kitų teisės aktų normomis. Pažymėtina, kad narystė daugiabučio namo savininkų bendrijoje jos nariui suteikia teises ir pareigas, iš jų ir teisę į informaciją apie bendriją. DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Taigi informacijos ir dokumentų, susijusių su bendrijos veikla, pateikimas yra viena iš įstatyme numatytų bendrijos pareigų. Kolegija pažymi, kad informacijos apie bendrijos veiklą teikimas yra bendrijos, kaip juridinio asmens, o ne jos valdymo organų pareiga. Nors DNSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte nustatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu, tačiau ši teisės norma nustato bendrijos pareigos teikti informaciją jos nariams vykdymo tvarką ir už šios pareigos įvykdymą atsakingą subjektą, tai yra bendrijos pirmininką. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pagal bendrijos nario reikalavimą DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu suteikti informaciją apie bendrijos veiklą atsakovu turi būti traukiamas ne bendrijos valdymo organas (pirmininkas), o bendrija, kaip juridinis asmuo, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog šioje byloje atsakovė A. R. nėra tinkama atsakovė pagal ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją.
8. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (CPK 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovei nebuvo pasiūlyta netinkamą atsakovę pakeisti tinkama. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepasiūlydamas ieškovei netinkamą atsakovę pakeisti tinkama, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus, nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos ir nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, tai yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“, teisių ir pareigų, todėl tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
9. Skunde nurodoma ir tai, kad dalies ieškinyje nurodytos informacijos ieškovė neturi teisės gauti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės teisę susipažinti su visais ieškinyje nurodytais dokumentais ir informacija. Su šia skundo nuostata taip pat galima iš dalies sutikti.
10. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Be to, pagal DNSBĮ 14 straipsnio 7 dalį bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Taigi įstatyme yra aiškiai nurodyta, kokio pobūdžio informaciją, susijusią su bendrijos veikla, turi teisę gauti bendrijos narys. Nagrinėjamoje byloje ieškovė be kita ko teismo prašė įpareigoti atsakovę pateikti informaciją apie DNSB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, dirbusius bendrijoje nuo 2010-01-01 iki 2015-12-01, pateikti jų darbo sutarčių kopijas, duomenis apie jiems išmokėtą darbo užmokestį, taip pat namo sąskaitų faktūrų kopijas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-01, bendrijos sudarytas teisinių paslaugų sutartis. Pažymėtina, kad tenkindamas šiuos ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė yra įpareigojama suteikti šią informaciją, nors nei DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punkto, nei 14 straipsnio 7 dalies nuostatos nenumato bendrijos nario teisės gauti minėtą informaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovės prašomos informacijos pobūdžio ir nesiaiškino, ar ieškovė turi teisę gauti prašomus duomenis pagal DNSBĮ ir kitų teisės aktų nuostatas bei DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, todėl skundžiamas teismo sprendimas ir šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
11. Atsižvelgdama į tai, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamai atsakovei, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovei nebuvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovę tinkama, taip pat įvertinusi tai, kad teismas tinkamai neįvertino ieškovės prašomos informacijos pobūdžio ir nesiaiškino, ar ieškovė turi teisę gauti prašomus duomenis pagal galiojančius teisės aktus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodyti pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir bylą perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti ieškovei netinkamą atsakovę pakeisti tinkama. Tik tuo atveju, jeigu bus aiškiai išreikšta ieškovės valia dėl atsakovo pasirinkimo ir ieškovė nesutiks atsakovės pakeisti kitu atsakovu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi bylą nagrinėti iš esmės. Be to, nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti ieškovės prašomos informacijos pobūdį ir nustatyti, ar galiojantys teisės aktai, taip pat DNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai suteikia bendrijos nariui teisę gauti tokio pobūdžio informaciją. Teismų praktika yra formuojama ta linkme, kad informacija turi būti teikiama atsižvelgiant į informacijos gavimo tikslą bei informacijos teikimo formą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-490-686/2016).
13. Panaikinus teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kolegija nepasisako, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i a :

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                             Žydrūnas Bertašius

                                                                                                                            Irma Čuchraj

              Albina Pupeikienė