Baudžiamoji byla              Nr. 1A-20-531/2018

                                              (1A-288-531/2017)

              Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00014-2015-6

(S)

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              1.2.29.1; 2.4.6.3.3; 2.4.7;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis) ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Pocienei,

gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d. (2014 m. epizodas) ir jam paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, bei pagal BK 300 str. 1 d. ir jam paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Be to, šiuo nuosprendžiu R. Ž. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

1. R. Ž. nuteistas:

1.1. - pagal BK 300 str. 1 d. už tai, kad jis pagamino netikrus dokumentus, o būtent, veikdamas su nenustatytu asmeniu, imituodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą R. J., R. J. paskyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore bei buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą ir tokiu būdu, turėdamas tikslą paslėpti R. Ž. ĮI „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“) dokumentus bei sutrukdyti nustatyti šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, 2014 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė netikrus dokumentus: 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo -pardavimo sutartį Nr. 01, 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo akto priedą Nr. 1, kuriuose melagingai įtvirtino žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad R. Ž. pardavė R. J. 100 paprastų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 10000 Lt, kuriai buvo perduoti šios bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai, inventorius, po ko R. J. 2014 m. rugpjūčio 22 d. juos įregistravo VĮ Registrų centro Panevėžio filiale, adresu – Panevėžys, P. P. g. 7, nurodant žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir vadovo pasikeitimą;

1.2. - pagal BK 222 str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas R. Ž. ĮI „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, registruotos adresu – „(duomenys neskelbtini)“, savininku, o nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d., pakeitus įmonės teisinę formą į Uždarąją akcinę bendrovę (toliau-UAB) „(duomenys neskelbtini)“, būdamas vieninteliu akcininku ir direktoriumi, šių pareigų pagrindu pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija Nr. IX-1889) 37 straipsnį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnį, 21 straipsnio 2 punktą, būdamas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, nustatymą ir už buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. V-100 „Dėl bendrų dokumentų saugojimo“, kuriame nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos ir kita) saugomi dešimt metų, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d., tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas, kad nebūtų nustatyta įmonės veikla, turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, paslėpė bendrovės apskaitos dokumentus, imituodamas jų perdavimą R. J., būtent 2014 m. rugpjūčio 14 d., pakeitęs R. Ž. ĮI „(duomenys neskelbtini)“ teisinę formą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. rugpjūčio mėnesį, Panevėžyje, tiksliau nenustatytoje vietoje, pasirašė 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 01, 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo akto priedą Nr. 1, patvirtindamas žinomai melagingus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos parduotos R. J., kuriai perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, inventorius, dėl ko iš dalies negalima nustatyti R. Ž. ĮI „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2013 m., 2014 m. sausio - rugpjūčio mėn. įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.3. R. Ž. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad jis, būdamas R. Ž. ĮI „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, registruotos adresu – „(duomenys neskelbtini)“, savininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija Nr. IX-574, toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio l dalį, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., nenustatytoje vietoje, tyčia, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies 4 punkto (apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę), 6 punkto (nurodomi asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardai arba pirmoji vardo raidė, pavardės, parašai ir pareigos) reikalavimus, nes 2010 m. gegužės - birželio mėnesiais ir spalio - gruodžio mėnesiais darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose įformino 9620 Lt (2788,40 Eur) komandiruotpinigių apskaičiavimą ir jų išmokėjimą A. M., nors šios ūkinės operacijos realiai neįvyko, dėl to iš dalies negalima nustatyti R. Ž. ĮI „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. (2014 m. epizodas) bei BK 300 str. 1 d., ir šioje dalyje priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį.

2.1. Mano, kad nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvadų nepatvirtina įrodymai ir jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat netinkamai įvertinti įrodymai bei neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Skunde kritikuojamas įrodymų vertinimas, nesutinkama su apelianto bei R. J. parodymų vertinimu, pateikiama apelianto versija ir jo nurodomų aplinkybių vertinimas pagal apeliantą. Nuteistojo teigimu, nėra pagrindo netikėti jo parodymais, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys – R. G. parodymai, SEB banko pateikta informacija ir kt., tuo tarpu R. J. parodymai apie jos nesupratimą pasirašant ant kažkokių dokumentų ir atliekant tam tikrus veiksmus Registrų centre vertintini kritiškai. Nuteistojo tvirtinimu, iš akcijų pirkimo - pardavimo sutarties bei dokumentų perdavimo akto matyti, kad jis – R. Ž. perdavė dokumentus ir inventorių, o R. J. perėmė ir susipažino su turiniu. Tai, kad R. J. parodė nepažįstanti R. Ž., iš jo dokumentų negavusi, neduoda pagrindo išvadai, jog R. Ž. šių dokumentų pagal akcijų pirkimo - pardavimo sutartį neperdavė pirkėjai. Apeliantas skunde teigia apie vyraujančią praktiką įmones pirkti bei parduoti per tarpininkus, teigia, kad jam buvo pateikti parašais patvirtinti akcijų pirkimo dokumentai ir sumokėta sutartyje sulygta pinigų suma. Apelianto teigimu, jam nėra žinoma, kokiu tikslu R. J. ar jos vardu tarpininkas įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, ir jis negali būti už tai atsakingas, tuo labiau žinodamas, kad akcijų pirkimo sutartis ir įmonės vadovo pasikeitimas buvo užregistruoti Registrų centre. Apeliantas pabrėžia, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina jo tiesioginės tyčios klastoti dokumentus, o nenustačius klastojimo fakto nėra ir pagrindo teigti apie paslėpimą bendrovės apskaitos dokumentų, imituojant jų perdavimą R. J..

2.2. Apeliantas dėl pas jį rasto R. J. asmens dokumento kopijos nurodo, kad pagal pačios R. J. parodymus – jos asmens dokumento kopiją pokalbio dėl darbo metu paėmė V., kas rodo, jog jis – apeliantas – R. J. asmens dokumento kopiją gavo ne iš jos pačios, o iš tarpininko. Nuteistasis taipogi pažymi, kad SEB banko generatorius ir banko kodų kortelės nebuvo perduoti R. J., nes jais nebuvo naudojamasi, be to, naujasis savininkas bet kada galėjo atsidaryti naują sąskaitą, tuo labiau, jog sutinkamai su banko duomenimis – bendrovės sąskaitose pinigų nėra.

2.3. Apeliaciniame skunde be kita ko kritikuojama teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sandorio fiktyvumą pagrindžia bendrovės dokumentų perdavimo pirkėjai akto duomenys, jų neatitiktis kitiems realiems duomenims. Nuteistasis teigia, ką patvirtino ir įmonės buhalterė R. G., kad perduoti buvo tik turimi dokumentai, nes kiti dokumentai buvo paimti ankstesnio ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 06-1-04027-13. Taipogi, apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodoma apie įmonės veiklos dokumentų trūkumą, nes specialisto išvadoje Nr. 5-5/24 (6 lape) įtvirtinta, kad tiriamojo laikotarpio 2013 - 2014 m. dokumentai tyrimui nebuvo pateikti. Nuteistasis mano nesantis atsakingas už šių dokumentų pateikimą, nes iš akcijų pirkimo - pardavimo sutarties priedo Nr. 1 matyti, jog būtent šie dokumentai buvo parduoti akcijų pirkėjui (tarpininkui), ką patvirtina ir pastarųjų dokumentų neradimas nei pas R. J., nei pas R. Ž..

2.4. Apeliantas skunde teigia apie apylinkės teismo šališkumą, kurį grindžia tuo, kad nuosprendyje nepagrįstai remiamasi R. J. atžvilgiu priimtu 2016-02-17 teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytomis aplinkybėmis, kurių jis neturėjo galimybės ginčyti, ir kurį, beje, kaip ir skundžiamąjį nuosprendį priėmė ta pati teisėja G. K..

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti jos ginamojo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija šią baudžiamąją bylą patikrina apeliaciniame skunde nurodytais aspektais (BPK 320 str. 3 d.).

5.1. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 222 str. 1 d. (2014 m. epizodas) bei BK 300 str. 1 d., kritikuoja teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigia apie teismo išvadų neatitikimą bylos aplinkybėms ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, apelianto manymu, rodančius skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje jo atžvilgiu neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl prašo jį iš pastarųjų išteisinti.

5.2 Teisėjų kolegija, įvertinusi R. Ž. apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamame teismo sprendime pateiktą įrodymų vertinimą jo skundo ribose, nenustatė priežasčių abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl R. Ž. kaltės, kurios, priešingai apelianto teiginiams, yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize bei atitinka teismų praktiką. Teisėjų kolegija be kita ko pastebi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos manymu, byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visiškai pakanka R. Ž. kaltei pagrįsti, o apeliacinio skundo teiginiai to nepaneigia. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Priežasčių konstatuoti, kad apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nėra. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka ir pritardama nuosprendyje nurodytiems motyvams daro išvadą, kad R. Ž. pagal BK 222 str. 1 d. (2014 m. epizodas) bei BK 300 str. 1 d. nuteistas pagrįstai.

6. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. taikymo aspektų.

6.1. Nuteisimo dėl dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo sąlyga yra šių dokumentų suklastojimo ir panaudojimo faktų nustatymas ir jų pagrindimas teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtais ir vėliau apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomais įrodymais.

6.2. Apylinkės teismas, apeliantą R. Ž. pripažindamas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad R. Ž., pagamino netikrus dokumentus, o būtent, veikdamas su nenustatytu asmeniu, imituodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą R. J., R. J. paskyrimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore bei buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą ir tokiu būdu, turėdamas tikslą paslėpti R. Ž. ĮI „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“) dokumentus bei sutrukdyti nustatyti šios bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, 2014 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė netikrus dokumentus: 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 01, 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo akto priedą Nr. 1, kuriuose melagingai įtvirtino žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad R. Ž. pardavė R. J. 100 paprastų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 10 000 Lt, kuriai buvo perduoti šios bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai, inventorius, po ko R. J. 2014 m. rugpjūčio 22 d. juos įregistravo VĮ Registrų centro Panevėžio filiale, adresu – Panevėžys, P. P. g. 7, nurodant žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir vadovo pasikeitimą.

6.3. Taigi, R. Ž. nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus fiktyviam sandoriui sudaryti. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateiktame apeliaciniame skunde jis teigia, kad minėtas sandoris buvo visiškai teisėtas, realiai įvykdytas ir teisiškai užregistruotas. Tačiau tai darė ne jis, o jo neįvardijamas tarpininkas ir kita sandorio šalis – R. J..

6.4. Pagal BK 300 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).

6.5. Kaip minėta, apeliacinio skundo argumentai yra susiję su nuteistojo subjektyviu manymu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, tačiau įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai, o byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visiškai pakanka apelianto kaltei pagrįsti. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir nebuvo užtikrintas objektyvus ir sąžiningas procesas dėl įrodymų vienpusiškumo.

6.6. Apeliaciniame skunde R. Ž. teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jo parodymus dėl akcijų pardavimo per tarpininką, tačiau nenurodė, kokie bylos duomenys tai paneigia. Todėl apeliuoja į tai, kad reikia tikėti jo logiškais paaiškinimais, jog praėjus 3 metams jis gali neprisiminti tarpininkų, kuriuos matė tik du kartus ir bendravo perduodant dokumentus, tuo labiau, kad jokių oficialių tarpininko duomenų, akcijų pardavimo dokumentuose nenurodyta.

6.7. Tačiau apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė, kartu su kitais teismo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais – liudytojos R. J. parodymai apie jai pateiktų dokumentų pasirašymo aplinkybes, R. G. parodymai apie negautą informaciją, susijusią su akcijų pirkimu – pardavimu ir savininko pasikeitimu, 2015 m. balandžio 28 d. kratos protokolas (t. 1, b.l. 114-116), 2016 m. sausio 20 d. apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 117-145), kuomet R. Ž. namuose buvo rasti dokumentai ir daiktai, formaliai jam nebepriklausantys, vienareikšmiškai paneigia R. Ž. paaiškinimus apie tai, kad viskas vyko per tarpininką, kurio jis nebegali prisiminti, ir pagrindžia jam suformuluotą kaltinimą dėl dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo. Nekyla jokių abejonių, kad kaltinime nurodytus dokumentus sandoriui sudaryti, pasirašė jis pats, kaip įmonės vadovas, kuris neneigia, kad tai jis padarė nedalyvaujant kitai sandorio šaliai. Tą patvirtina ir liudytoja R. J., nurodžiusi, jog tuos dokumentus pasirašė, tačiau ne R. Ž. akivaizdoje. Taigi, tarpininkas neabejotinai buvo, ir jį pasirinko pats R. Ž., kuris, nesudarydamas su juo jokios sutarties ir atsisakydamas jį įvardinti, ir taip patvirtinti savo žodžius, prisiėmė visą atsakomybę už tokios sutarties sudarymo pasekmes, taip pat ir už sudaromų dokumentų tikrumą, kas šioje byloje ir kvestionuojama. Dokumentai rodo, kad vyko akcijų – pirkimas pardavimas, pinigų gavimas ir turto bei dokumentacijos perdavimas tiesiogiai su R. J., ką savo parašu patvirtino R. Ž., ir akivaizdu, jog tai neatitinka tikrovės, kas ir patvirtina dokumentų suklastojimo faktą. Be to, pats R. Ž. buvo sandorio iniciatoriumi, siekiančiu nutraukti sąsajas su turima įmone.

6.8. Tai, kad nuteistasis nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos jo kaltei paneigti, nereiškia, kad teismas buvo šališkas, vertindamas kitus, byloje esančius, tačiau nuteistajam nepalankius jo kaltę patvirtinančius įrodymus. Be to, teismų praktikoje laikomasi ir tokios pozicijos, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t. (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistajam nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeisti baudžiamojo proceso principai ir kaltinamojo teisės.

7. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. taikymo aspektų

7.1. Skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. pripažintas kaltu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamasis R. Ž., būdamas atsakingas už savo ĮI „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“) priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą nustatymą bei būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, sąmoningai nevykdė buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos, paslėpė 2013 m. ir 2014 m. (sausio - rugpjūčio mėnesių) atitinkamus įmonės apskaitos dokumentus, ir tai darydamas numatė, kad dėl to nebus galima nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio22 d. ir šių padarinių norėjo.

7.2. Apeliantas skunde iš esmės ginčija šiuos apylinkės teismo konstatuotus faktus, tvirtina, jog inkriminuoto BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nepadarė, teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau šie jo argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, yra susiję su pačių faktų peržiūrėjimu ir subjektyviu apelianto interpretuojamos jų visumos vertinimu.

7.3. Apeliaciniame skunde R. Ž. teigia, kad nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tiek jis, tiek įmonės buhalterė R. G. ne kartą pabrėžė, jog pagal akcijų pirkimo pardavimo sutartį perdavė tik tuos dokumentus kuriuos turėjo. Nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad pakartotinoje 2017 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/24, nurodyta, kad trūksta įmonės veiklos dokumentų, nes joje (išvados 6 lapas) nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio dokumentai (2013 m. ir 2014 m. (sausio - rugpjūčio mėnesių), darbo užmokesčio apskaitos ir išmokėjimo žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, sąskaitų apyvartos žiniaraščiai ir kt.). Kaip nurodoma, už šių dokumentų pateikimą nuteistasis nėra atsakingas, kadangi iš byloje pateikto 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties priedo Nr. 1 matyti, jog būtent šie dokumentai buvo parduoti akcijų pirkėjui (tarpininkui), todėl jis jų ir nepateikė. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2014-08-25 vadovė ir vienintelė akcininkė yra R. J., kuri už tai ir atsakinga.

7.4. Tokie apelianto argumentai pirmos instancijos teismo buvo įvertinti ir paneigti teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytais išsamiais motyvais, kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja.

7.5. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Šiuo atveju specialisto išvadoje yra konstatuotos netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo pasekmės, t.y., kad buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalys, 20 straipsnio l dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. V-100 „Dėl bendrų dokumentų saugojimo“ reikalavimai, nes neišsaugoti R. Ž. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“) buhalterinės apskaitos dokumentai ir jų registrai, todėl iš dalies negalima nustatyti 2013 m. ir 2014 m. sausio - rugpjūčio mėnesių R. Ž. įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b.l. 16 - 33, t. 3). Tokia išvada, įvertinus byloje esančius duomenis, bei atsižvelgus į skundžiamame nuosprendyje aiškiai ir išsamiai aptartus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimo ypatumus, yra pagrįsta. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Šiuo konkrečiu atveju buvo kategoriškai nustatyta, jog analizuojant tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis nėra įmanoma aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti įmonės finansinę būklę, įsipareigojimų dydį, kadangi nebuvo pateikti ūkinės veiklos dokumentai už minėtą laikotarpį.

7.6. Apeliantas iš esmės neneigia kaltinime pagal BK 222 str. 1 d. aprašytos veikos padarinių buvimo, tačiau įvairiais subjektyviais argumentais atsakomybę už tai bando perkelti kitam asmeniui. Nuteistojo R. Ž. teigimu, kaltinime nurodyti dokumentai buvo perduoti naujam savininkui ir jis už jų nepateikimą bei atitinkamai nustatytus padarinius pagal BK 222 str. 1 d. nėra atsakingas, tačiau tokie jo teiginiai yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai.

7.7. Aukščiau šioje nutartyje nurodytais, taip pat skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais yra konstatuotas 2014-08-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 01 bei 2014-08-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo akto priedo Nr. 1 fiktyvumas bei apelianto tyčiniai, sąmoningi, kryptingi veiksmai melagingai įtvirtinant žinomai neteisingus duomenis minėtuose dokumentuose. Pastarųjų dokumentų pripažinimas fiktyviais atitinkamai paneigia ir tai, jog buvo atliekami turto ir dokumentų perdavimo veiksmai. Negavusi jokių dokumentų patvirtino ir liudytoja R. J., kurios parodymais netikėti, juos vertinant visų byloje esančių duomenų kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kad šie dokumentai buvo perduoti apelianto neįvardijamam ir byloje nenustatytam tarpininkui, neginčijamų įrodymų taip pat nėra. Jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinti bei paneigti ir apelianto teiginiai apie kaltinime nurodytų trūkstamų bendrovės apskaitos dokumentų galimą perdavimą ikiteisminio tyrimo subjektams ankstesnio ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinant visas paminėtas aplinkybes ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, faktinis vadovas, iš esmės vadovavęs įmonės ūkinei - finansinei veiklai buvo R. Ž., būtent jis ir yra atsakingas už minėtų kaltinime dokumentų nepateikimą. Šiuo atveju, abejonių dėl R. Ž. kaltės ir jam taikytinos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 str. 1 d. teisėjų kolegijai nėra, todėl apelianto prašymas dėl išteisinimo iš pastarojo atmestinas kaip nepagrįstas.

7.8. Apeliantas savo skunde be kita ko nurodė, kad baigiamųjų kalbų metu buvo akcentuojama, jog R. J. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis (teismo baudžiamasis įsakymas) negali būti laikomas šioje byloje teismo precedentu, nes jis - apeliantas toje byloje nedalyvavo, jokių parodymų nedavė, neturėjo galimybės pasisakyti dėl nuosprendyje įrodytomis pripažintų aplinkybių, neturėjo galimybės šio nuosprendžio skųsti, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė, kad pripažįsta aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, reikšmingomis ir remiantis jomis, konstatavo fiktyvaus 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sandorio sudarymą, kas rodo išskirtinį teismo šališkumą vertinant įrodymus, tuo labiau jog 2016 m. vasario 17 d. teismo baudžiamąją įsakymą, kuriuo R. J. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. l d, priėmė ta pati teisėja G. K..

7.9. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šis apelianto argumentas yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Iš teismo posėdžio protokolo (t. 4 b.l. 120) matyti, kad bylos nagrinėjimo metu teismo dispozicijoje buvo baudžiamoji byla Nr. 1-227-229/2016, iš kurios panaudoti du procesiniai dokumentai: liudytojos R. J. apklausos protokolas (b.l. 108-110) ir Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas (b.l. 165-168), ir kurie šiuo atveju laikytini bylos medžiaga. Taigi, R. Ž., kaip ir kiti proceso dalyviai turėjo galimybę su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti bylos nagrinėjimo metu. Teismą laikyti šališku dėl to, kad jie buvo paskelbti ir įvertinti, nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariamas baudžiamasis įsakymas, priimtas R. J. atžvilgiu ir juo nustatytos faktinės aplinkybės nėra vienintelis ir esminis įrodymas šioje byloje R. Ž. pripažįstant kaltu, nes dėl R. Ž. veiksmų ir kaltės jame iš viso nėra pasisakoma. Juo nustatytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytoja apklaustos R. J. parodymai, taip pat specialisto išvada ir kiti teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai. Gi teismo baudžiamajame įsakyme (t. 1, b.l. 38 – 41) be kita ko nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Ž., apklausiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. numatytais pagrindais pasinaudojo savo teise ir parodymų nedavė, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog jis toje byloje nedalyvavo ir neturėjo galimybės pasisakyti dėl nuosprendyje įrodytomis pripažintų aplinkybių. Be to, šį teismo baudžiamąjį įsakymą yra priėmusi ne skunde nurodoma teisėja G. K., todėl ir skundo argumentas dėl jos šališkumo priimant nuosprendį yra visiškai nepagrįstas.

7.10. Taigi, apelianto iškelta versija apie teisėtą sandorį ir savo nuosavybės perleidimą, taip nutraukiant sąsajas su ja, yra nepagrįsta jokia faktine medžiaga, tačiau paneigiama aptartais įrodymais, patvirtinančiais apsimestinio sandorio sudarymą suklastojant dokumentus, dalyvavimą jame ir jo įteisinimą.

7.11. Apibendrinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai įvertino bylos įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog nuteistasis kaltinime nustatytomis aplinkybėmis suklastojo ir panaudojo dokumentus bei apgaulingai vykdė buhalterinę apskaitą, todėl jam visiškai pagrįstai yra inkriminuotos minėtos nusikalstamos veikos.

7.12. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį ir nuteistąjį visiškai išteisinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r i a:

R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                         Sigitas Bagdonavičius

                                                                      Valdas Ciesiūnas

                                                                      Jolanta Raščiuvienė