(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – R. K., T. B., antstolė V. M.,
n u s t a t ė:
pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti išieškotoją vykdymo procese (vykdomosios bylos Nr. 0015/16/14). Nurodė, kad skolininko T. B. atžvilgiu pradėta vykdomoji byla Nr. 0015/16/14 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-1672-806/2015. Pradinis išieškotojas R. K. ir naujasis išieškotojas M. S. 2016-02-04 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis išieškotojas perleido naujajam išieškotojui reikalavimo teisę į skolininko T. B. skolą.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 str. 3 d. pareiškimus dėl klausimų, kylančių vykdymo procese, teismas išnagrinėja rašytinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas.
Pareiškimas netenkintinas.
Įstatymas numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais (CPK 596 str. 1 d.). CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nėra sprendžiamas klausimas, ar materialinių subjektinių teisių perėjimas yra teisėtas, o vien tik atlikus formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą, nustatoma, ar kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent jų perėjimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Tačiau nepaisant to, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese, atlieka tik formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą, tai neeliminuoja teismo pareigos savo iniciatyva (ex officio) tikrinti, ar sandoris, kurio pagrindu įvyko teisių perėmimas (pavyzdžiui, reikalavimo teisės perleidimo sutartis), nėra niekinis ir negaliojantis (CK 1.78 str. 1 d. ir 5 d.), kad nėra CK 6.102 str. nustatytų pagrindų, kai draudžiama perleisti reikalavimą, kad reikalavimas buvo perleistas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (CK 6.101, 6.103 str.). Teismui nustačius, kad sandoris laikytinas niekiniu ir negaliojančiu (kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei), teismas tokio sandorio sudarymo faktą ir teisines pasekmes turi konstatuoti savo iniciatyva (ex officio) (CK 1.78 str. 1 d., 5 d., 1.80–1.81 str.). Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja CK 6.101 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė V. M. vykdo išieškojimą 2015-11-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 1-1672-806/2015 pagrindu, kuriuo išieškotojui R. K. iš T. B. išieškoma 2 000 Eur neturtinė ir 300 Eur turtinė žala (vykdomosios bylos Nr. 0015/16/14) (b. l. 1, 3). Išieškotojas R. K. ir M. S. 2016-02-04 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo ir tarpusavio atsiskaitymų, pagal kurią išieškotojas R. K. perleido M. S. savo reikalavimo teises į T. B. mokėtinas sumas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1672-806/2015, reikalavimo teisės dydis – 2 300 Eur suma (b. l. 4).
Kaip minėta, CK 6.101 str. 1 d. nustato, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles. Tačiau CK 6.102 str. nustato atvejus, kada yra draudžiama perleisti reikalavimą. CK 6.102 straipsnyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kai draudžiama perleisti reikalavimą, yra baigtinis, išskyrus CK 6.102 straipsnio 3 dalis, kurioje atskleidžiami atvejai, kai draudžiama perleisti su kreditoriaus asmeniu neatsiejamai susijusius reikalavimus.
Iš aukščiau aptartų byloje esančių įrodymų bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-17 vykdomasis raštas Nr. 1-1672-806/2015 išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-27 nuosprendžio pagrindu (CPK 179 str. 3 d.), kuriuo pradiniam išieškotojui R. K. buvo priteista 2 000 Eur neturtinė žala dėl skolininko T. B. nusikalstamų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo prieš R. K.. Tad pagal minėtą Reikalavimo perleidimo sutartį perleistas reikalavimas yra susijęs su išieškotojo (pradinio kreditoriaus) R. K. asmeniu, todėl toks perleidimas prieštarauja įstatymams ir yra draudžiamas CK 6.102 str. 3 d. nuostatomis.
Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises.
Atsižvelgiant į tai, kad pradinis išieškotojas R. K. pagal 2016-02-04 sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo ir tarpusavio atsiskaitymų, perleido M. S. savo reikalavimo teises, neatsiejamai susijusias su savo asmeniu, konstatuotina, kad 2016-02-04 Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas prašo pakeisti išieškotoją vykdymo procese, yra niekinė ir negaliojanti, kaip prieštaraujanti CK nuostatoms (CK 6.102 str. 3 d., 1.80 str.). Pradinis išieškotojas R. K. negali būti keičiamas naujuoju išieškotoju M. S. pagal 2015-11-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1672-806/2015 (vykdomosios bylos Nr. 0015/16/14), konstatavus, kad naujajam kreditoriui M. S. neperėjo materialinės ir subjektinės teisės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.102 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsnio 2 ir 3 dalimis,
n u t a r i a:
netenkinti pareiškėjo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pagal 2015-11-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1672-806/2015 (vykdomosios bylos Nr. 0015/16/14).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Lipeikienė