Civilinė byla Nr. e2-8308-1102/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03504-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

3.2.6.1; 3.4.1.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

sekretoriaujant Neringai Stuglytei, 

dalyvaujant ieškovės T. M. O. atstovui advokatui Jurij Binevič,

atsakovo A. E. M. O. kuratoriui advokatui Jonui Kurlavičiui,

viešame teismo posėdyje nuotolinio vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka  išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. M. O. ieškinį atsakovui A. E. M. O. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės T. M. O. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui A. E. M. O. (toliau – ir atsakovas), kuriame ieškovė prašė  panaikinti šalių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Naujosios Vilnios stačiatikių apaštalų Petro ir Povilo parapijoje ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą,  po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei palikti santuokinę pavardę, nustatyti, kad šalių turtinėms teisėms santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinės pasekmės kyla nuo ieškinio pateikimo teismui dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: iš karto po santuokos sudarymo sutuoktiniai išvyko dirbti į Suomijos Respubliką. 2014 metų gruodžio mėnesį atsakovas paliko ieškovę ir išvyko, bendravimas su atsakovu nutrūko. Atsakovas gyvena atskirai, šeima nesirūpina, santykių su ieškovė nepalaiko. Iš socialinių tinklų ieškovė sužinojo, kad atsakovas gyvena įvairiuose Europos šalyse, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pakeitė orientaciją ir gyvena su vyru. Toks atsakovo elgesys sugriovė ieškovės pasitikėjimą žmonėms, sukėlė depresiją. Mano, kad sutuoktinis pažeidė įstatyme nustatytas sutuoktinio lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir materialiosios paramos pareigas, ignoravo bendro gyvenimo taisykles, todėl santuoka iširo dėl atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų nevykdymo, dėl to bendras šalių gyvenimas tapo nebegalimas. Nurodė neprieštaraujanti, kad atsakovui būtų paskirtas kuratorius, pateikė advokato Jono Kurlavičiaus sutikimą būti paskirtam kuratoriumi, kuriame advokatas patvirtino, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, kad jo interesai nėra priešingi šalių interesams (2021 m. vasario 5 d. CBP-3501; 2021 m. kovo 17 d. DOK-50329).

Teismas šioje byloje 2021 m. kovo 30 d. nutartimi atsakovui paskyrė kuratorių advokatą Joną Kurlavičių. Kuratorius atsakovo vardu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais iš esmės sutinka, tačiau mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Byloje nepakanka duomenų, kad atsakovas visiškai nesirūpino šeima bei kad būtent jis paliko šeimą. Abu sutuoktiniai yra darbingi, nereikalauja vienas kito išlaikymo, abu dirbo užsienyje ir negyveno deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Todėl mano, kad nėra pakankamo pagrindo taikyti Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalies normą, nustatančią, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Su kitais ieškinio reikalavimais sutiko (2021 m. balandžio 16 d. DOK-71671). 

Posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl sutuoktinio kaltės. Teigė, kad ieškovė šiuo metu dirba ir gyvena Didžiojoje Britanijoje, dirba apsaugos srityje, dėl darbinio užimtumo neturi galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Patvirtino, kad visi emociniai, socialiniai, ūkiniai šalių tarpusavio santykiai yra nutrūkę, santuoka yra netekusi savo socialinės reikšmės, todėl nutrauktina.

Atsakovo kuratorius posėdžio metu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsiliepime išdėstytais motyvais. Pastebėjo, kad nėra įrodymų, išskyrus ieškinio teiginius, dėl atsakovo kaltės. Patvirtino, kad neturi jokio suinteresuotumo byla, nei ieškovės, nei atsakovo asmeniškai nepažįsta, su ieškovės atstovu betarpiškai bendrauja pirmą kartą. Apie šeimos situaciją žinojo tik tiek, kiek yra pasakojęs ieškovės brolis, su kuriuo kuratorius yra pažįstamas. Jo žiniomis, sutuoktiniai buvo išvykę į Suomiją, Angliją, šiuo metu gyvena atskirai, ryšių nepalaiko. Mano, kad santuokos nutraukimas atsakovo interesų nepažeis, nes šeima faktiškai iširusi. 

Ieškinys tenkintinas iš dalies

1.       Dėl santuokos nutraukimo (santuokos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo)

Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė T. M. O. (pavardė iki santuokos – P.), gimusi (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. E. M. O., gimęs (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Naujosios Vilnios stačiatikių ap. Petro ir Povilo parapijoje ir (duomenys neskelbtini) įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – ir Vilniaus miesto CMS) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2). Šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų (Gyventojų registro 2021 m. vasario 24 d. pažyma Nr. GR.3A-780-1).

Sutuoktiniams, sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49 straipsnis, 3.59 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Dėl to, ieškovei siekiant nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to atsirandančiomis teisinėmis pasekmėmis, teismas sprendžia dėl akto įrašo dėl šalių bažnyčioje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo ir išsprendžia kitus klausimus dėl civilinių teisinių pasekmių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Ieškovė kėlė reikalavimą santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl sutuoktinio kaltės, atsakovo atstovas (kuratorius) nesutiko su reikalavimu, prašė santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgus į tai, kad be ieškovės rašytinių paaiškinimų byloje nėra kitų įrodymų apie santuokos iširimo aplinkybes, kad ieškovė nedalyvavo teismo posėdyje ir prisiekusi sakyti byloje tiesą šių aplinkybių nepatvirtino, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų, kad galima būtų konstatuoti, kad santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų už 2012-2021 metus nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. dirbo MB (duomenys neskelbtini), ieškovė dirbo UABdn (2012 m. rugpjūčio 7-25 d.), UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2013 m. kovo 26 d.), UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2013 m. vasario 14 d. iki gegužės 23 d.), UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2013 m. vasario 28 d. iki balandžio 15 d.), taip pat ieškovė 2012 m. vertėsi individualia veikla. Vėliau duomenų apie šalių darbinius santykius Lietuvos Respublikoje nėra. Tikėtina, kad šalių (jų atstovų) teiginiai, kad sutuoktiniai yra išvykę gyventi į užsienį, yra teisingi. Teismas vertina, kad yra tikėtina, jog tarp sutuoktinių nebeliko abipusio lojalumo, palaikymo, supratimo, siekio išsaugoti šeimą. Atsižvelgus į tai, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nei vienas nereiškė prašymo nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, nepateikta pakankamai įrodymų dėl atsakovo kaltės, santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2.       Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jos turimą santuokinę pavardę, todėl jai paliktina pavardė „M. O.“. Atsakovo pavardė nekeičiama.

3.         Dėl sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlusio momento

CK 3.53 straipsnyje nustatyta, jog faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas. CK 3.67 straipsnis reglamentuoja, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Ieškovė prašė nustatyti, kad šalių turtinėms teisėms santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinės pasekmės kyla nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl santuokinio gyvenimo pabaigos momento. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei nesant prieštaravimų tarp šalių, įvertinus, kad yra tikėtina, kad sutuoktiniai jau ilgą laiką negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkina ir nustato, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo ieškovės pirminio ieškinio teisme registravimo dienos, 2021 m. vasario 5 d.

4.       Dėl turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Iš bylos duomenų, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas asmeninio bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Ieškovė ieškinyje nekėlė reikalavimo dėl turto padalijimo. Nustačius, kad dalintino turto nėra, teismas vertina, kad turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas.

5. Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo.

Ieškovė nurodė, kad bendrų kreditorių šalys neturi, ieškovė asmeninių kreditorių neturi. Iš Antstolių informacinės sistemos 2021 m. vasario 8 d. duomenų nustatyta, kad šalių atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose, kitų duomenų apie įsiskolinimus taip pat nėra, todėl nėra pagrindo pasisakyti šiuo klausimu.

6. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis). 

7. Dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Remiantis bylos dokumentais, ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą panaikinti santuokos apskaitos įrašą (2021 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1713 banke „Swedbank“, AB), turtinių reikalavimų byloje nekėlė (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Laikant, kad ieškinys tenkintas iš dalies, 75 proc. apimtyje (netenkintas reikalavimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės), todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 75 x 0,75 = 56,25 Eur dydžio patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovės T. M. O. (pavardė iki santuokos – P.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. E. M. O., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Naujosios Vilnios stačiatikių ap. Petro ir Povilo parapijoje ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „M. O.“. Atsakovo A. E. M. O. pavardė nekeičiama.

Nustatyti, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo 2021 m. vasario 5 d.

Priteisti iš atsakovo A. E. M. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei T. M. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.

Teisėja                                              Eglė Mauricė