Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-189-953/2016

                                                                             Teisminio proceso Nr. 4-70-3-04491-2015-0

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1; 2.1.2; 2.7.4.7;         2.14.3

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. sausio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,

sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. G.,

transporto priemonės savininkei S. S.,

išnagrinėjęs T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį,

n u s t a t ė :

T. G. 2015 m. gruodžio 16 d. 23.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančią S. S.), neturėdamas tam teisės, nes teisės vairuoti nėra įgijęs, bei vengė tikrintis blaivumą.

T. G. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad policijos pareigūnai prie jo privažiavo ne vairuojant automobilį, o jau jam sustojus. Jo draugė J. J. tuo metu sėdėjo keleivio vietoje, o draugas D. S. – ant automobilio galinės sėdynės. Automobilis priklausė D. S. mamai S. S.. Automobilį vairavo neturėdamas tam teisės ir vartojęs alkoholį. Pareigūnai pildė dokumentus, siūlė tikrintis blaivumą, tačiau jis nesitikrino, kadangi galėjo „įpūsti“. Pareigūnai nurodė, jog atsisakymas tikrintis blaivumą yra prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. Įvykio metu D. S. taip pat nebuvo blaivus, bet jis turi teisę vairuoti transporto priemones. J. J. buvo blaivi, neturi teisės vairuoti transporto priemones. Su tuo automobiliu važinėjo D. S., tą vakarą apie 20-21 val. buvo pas jį atvažiavęs, jis atsigėrė alaus. D. S. jam leido vairuoti automobilį, kadangi nežinojo, kad jis neturi tam teisės. Jis matė, kad gėrė alų su J. J.. Nuoširdžiai gailisi.

Liudytojas T. S. teisme parodė, kad pažeidimo padarymo dieną dirbo su kolega E. P.. Privažiavo prie sustojusio automobilio, kuriame buvo pažeidėjas ir du keleiviai, ir užfiksavo pažeidimą, t.y., kad asmuo vairavo neturėdamas teisės ir galimai neblaivus, nes asmeniui pasiūlius nusistatyti blaivumą, jis atsisakė. Posėdžio metu atpažino asmenį (T. G.), kuris vairavo automobilį.

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad pažeidimo dieną dirbo su kolega T. S.. Pastebėjo atvažiuojantį automobilį, kuris neprivažiavęs jų automobilio nusuko. Įtarę, kad kažkas gali būti ne taip, pasekė automobilį ir jam sustojus prie jo privažiavo. Vairuotojas nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, atsisakė pasitikrinti blaivumą nenurodydamas priežasčių. Surašius protokolą, nurodė, kad gali pasitikrinti. Be vairuotojo automobilyje buvo dar mergina ir vaikinas. Automobilis priklausė šalia sėdinčio jaunuolio mamai. Automobilis vilkiko pagalba buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Blaivumo keleiviams nenustatinėjo, tačiau bendraujant matėsi, kad mergina blaivi, o vaikinas galėjo būti išgėręs, tačiau proto ribose.

Liudytoja S. S. teisme parodė, kad automobiliu naudojasi ji pati. Sūnus paprašė, kad duotų automobilį ir ji davė, kadangi sūnus turi teisę vairuoti. Šiuo metu automobilis aikštelėje, dėl T. G. padaryto pažeidimo. Nurodė, kad sūnus buvo pas T. G. ir sakė, kad automobilį paliks pas jį ir pareis namo. Sūnus buvo girtas, todėl automobilio nevairavo, tik buvo kartu. Nesakė, kad išgėrinėjo su T. G..

Liudytoja J. J. teisme parodė, kad buvo trise pas T. G. namuose: ji, T. G. ir D. S.. Su T. G. vartojo alkoholinius gėrimus, tuo metu D. S. su jais nebuvo. Jam atvykus, D. S. buvo blaivus, nematė, kad jis vartotų alkoholį. Vėliau sugalvojo pasivažinėti, todėl su D. S. mamos automobiliu išvyko. Vairavo T. G.. Nežino, kodėl nevairavo D. S., jo neklausė. T. G. neturi teisės vairuoti.

Liudytojas D. S. teisme parodė, kad asmuo, sėdintis salėje (T. G.) yra pažįstamas. Pasiėmęs mamos automobilį „Audi A6“ tiesiai nuvyko pas T. G., kur dar buvo ir J. J.. Jis alkoholio nevartojo. Po pabuvimo pas T. G., sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jiems sustojus, prie jų privažiavo policijos automobilis. Jis sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. T. G. neturėjo teisės vairuoti, tačiau tai sužinojo tik dabar. Įvykio metu buvo blaivus. Policijos pareigūnams ir mamai turbūt pasirodė, kad jis buvo neblaivus, gali būti, kad T. G. jį apkalbėjo.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad T. G. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, fotonuotraukomis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

T. G. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 129 straipsnį, nes pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat vengė apsvaigimo patikrinimo.

T. G. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, į tai, jog administracinio teisės pažeidimo padarymo metu vairavo ne jam, o jo draugo D. S. mamai S. S. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, bei į tai, kad yra jauno amžiaus, dirbantis, nors anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., padarė pirmą kartą, pažeidimas padarytas nakties metu, kai transporto priemonių eismas nėra intensyvus, prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, darytina išvada, jog norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje esant numatytai galimybei taikyti transporto priemonės konfiskavimą ar jo netaikyti, administracinė nuobauda – bauda be transporto priemonės konfiskavimo – T. G. yra pakankama ir administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti paskyrus minimalią baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. ATPK 26 straipsnis nustato, kad ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daikto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 129 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bei liudytojų parodymų, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymo metu, transporto priemonė „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ir tebepriklauso S. S., kuri teisme parodė, kad ji pati naudojasi automobiliu, bei tai, kad automobilį davė savo blaiviam, turinčiam teisę vairuoti sūnui. Duomenų, patvirtinančių, kad D. S. buvo neblaivus iki atvykstant pas T. G., nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. S. negalėjo žinoti ir nežinojo, jog sūnus be jos leidimo leis naudotis jai priklausančia transporto priemone kitam asmeniui, todėl nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių aplinkybių teigti, jog S. S. nesielgė taip rūpestingai, kaip galėtų, užkirsdama kelią neteisėtai panaudoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, jog automobilio konfiskavimas šiuo atveju būtų neadekvatus padarytam pažeidimui ir S. S. veiksmams, todėl automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas.

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

n u t a r ė :

T. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje paskirti – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.

Teisėjas                                                                                                        Martynas Galvičius