Civilinė byla Nr. e2YT-10459-1119/2023
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03444-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 22 d.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,
sekretoriaujant Erikai Andrulienei,
dalyvaujant pareiškėjos S. M. atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei,
suinteresuotam asmeniui J. T.,
suinteresuotam asmeniui A. T.,
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, J. T. , A. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išvadą teikianti institucija - VĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė atsisakė reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė O. T. ir N. T. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patikslino reikalavimą nurodydama, kad gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), priklausė O. T. ir N. T. ne asmeninės nuosavybės teise, bet bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taigi, pareiškėja teismo posėdyje patikslintu pareiškimu prašo:
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini), žymėjimo plane 1A1/ž, 61,53 kv. m bendro ploto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė O. T. ir N. T.
2. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirusio N. T. palikimą (duomenys neskelbtini) miręs V. T. pagal įstatymą priėmė įstatymo nustatytais terminais jį faktiškai užvaldydamas ir rūpindamasis juo kaip savo turtu bei disponuodamas.
Patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas V. T. Paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties ji priėmė tėvo palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Ji turi brolį J. T. ir seserį J. T. Jie dėl palikimo nustatytu terminu nesikreipė, tiksliau atsisakė palikimo, todėl laikytina, kad paveldėtoja yra tik ji viena. Su jos mama J. T. santuoką V. T. nutraukė. Gyvenamasis namas su statiniais, (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas O. T., nors ji buvo santuokoje su N. T., o po O. T. mirties jos sutuoktinis ir sūnus V. T. dėl paveldėjimo kreipėsi, termino nepraleido, tačiau galutinai nuosavybės dokumentų nesusitvarkė. O. T. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1,1200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visą šį turtą V. T. visiškai ir pilnai valdė nuosavybės teise, mokėjo visus mokesčius iki pat savo mirties bei gyveno minėtame name. Paaiškėjo, kad V. T. teisės į minėtą gyvenamąjį namą bei žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. O. T. ir N. T. nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre į paminėtą turtą taip pat nebuvo įregistruotos. Ji yra priėmusi V. T. palikimą, o V. T. ir N. T. yra priėmę O. T. palikimą. N. T. palikimas nepriimtas. Po tėvo N. T. mirties palikimą priėmė sūnus V. T. faktiškai jį užvaldydamas ir juo disponuodamas.
2. Pareiškėjos atstovė advokatė Jelena Pališaitienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad išvadą teikiančios institucijos išvada yra neteisėta ir prašė teismo šiuo įrodymu nesivadovauti, nes ji teismui ir nėra privaloma.
3. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini) , Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomas balanse, todėl įrodymų vertinimą ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą palieka spręsti teismui.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą dalyje, kurioje prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise priklausė O. T. ir N. T., atmesti kaip nepagrįstą dalyje dėl žemės sklypo priklausymo nuosavybės teise, kadangi pareiškėjos nurodytoje vietoje yra valstybinė žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir ta žemė nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Dėl kitų juridinių faktų nustatymo prašo spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu atstovė D. A. parodė, kad O. T. ir N. T. buvo teisėti valstybinės žemės naudotojai, kadangi už šį žemės sklypą sumokėjo, tačiau kažkodėl nesudarė pirkimo pardavimo sutarties. Turtinę teisę pirkti valstybinę žemę, įskaitant įmokas, turi paveldėtojai.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti.
6. Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepime nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai. Išdėstytos faktinės aplinkybės ir reikalavimai visiškai atitinka tikrovę. Teismo posėdyje nurodė, kad tame name gyveno ir senelis ir jos tėvas, kurį nuvažiuodavo kartais aplankyti, tačiau tėvas dažnai vartodavo alkoholį.
7. Suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepime nurodė, kad pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai. Išdėstytos faktinės aplinkybės ir reikalavimai visiškai atitinka tikrovę. Teismo posėdyje nurodė, kad tame name gyveno ir senelis ir jo tėvas, močiutės gerai nepamena, nes buvo per mažas. Namu daugiausia rūpinosi senelis, prižiūrėjo aplinką, mokėjo mokesčius, o tėvas dažnai vartodavo alkoholį. Dabar tame name negyvena niekas.
8. Išvadą teikianti institucija - VĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , priskiriamo II grupės nesudėtingųjų pastatų kategorijai, įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, turi būti suformuotas žemės sklypas ir nustatyta jo nuosavybės teisė. Akcentuotina ir tai, kad nustačius, jog Gyvenamojo namo faktinė situacija neatitinka Projekto, kuriam 1970-02-13 išduotas Šiaulių rajono architekto leidimas Nr. 20, kurio galiojimas yra pasibaigęs 1977-02-13, vadovaujantis išvados rengimo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis, esminių sprendinių (pastato išorės matmenų, pastato laikančių konstrukcijų ir jų išdėstymo išskyrus pastato statybos vietą, kurios identifikuoti dėl Plane nepilnai pateiktos informacijos nebuvo galimybės identifikuoti) dėl ko statyba turi savavališkos statybos požymių, būtina parengti naują statinio statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą bei atlikti statybos užbaigimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią turi patvirtinti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas.
Pareiškimas tenkintinas.
9. Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad N. T. ir O. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš gyventojų registro pažymos matyti, kad N. T. ir O. T. turėjo sūnų V. T. Mirties liudijimai patvirtina, kad O. T. mirė (duomenys neskelbtini), N. T. mirė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimai patvirtina, kad S. T., J. T., A. T. yra V. T. ir J. T. vaikai. Santuokos nutraukimo įrašas patvirtina, kad V. T. ir J. T. (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad V. T. mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono Šiaulių Vaismedžių Medelyno direktoriaus 1971-05-10 įsakymu paskirta O. T. asmeninei statybai, materialiniam naudojimui žemės sklypą bendro ploto 12 arų. 1967 m. parengtas vieno aukšto trijų kambarių gyvenamojo namo tipinis projektas. Gyventojų registro tarnybos duomenimis N. T., O. T., V. T. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini).
10. Liudytoja B. M. parodė, kad N. T. ir O. T. buvo atkelti iš vienkiemio į (duomenys neskelbtini) ir persikėlė (pasistatė) ten namelį, kuriame visą laiką ten gyveno. Susilaukė vaikų R. ir V., pastarasis taip pat gyveno tame name iki pat savo mirties. V. nuostabus žmogus, tik kad išgėrinėdavo.
11. Liudytoja J. A. parodė, kad V. gyveno tame name visą laiką ir tvarkė aplinką, rūpinosi namu.
12. Liudytojas A. A. parodė, kad V. gyveno tame name su savo tėvais, dar jis turėjo vyresnį brolį. Tam tikrą laiko tarpą V. gyveno pas uošvius, bet vėliau grįžo gyventi į tėvų namą. V. prižiūrėjo ūkį, bet buvo mėgėjas išgerti, trūko atsakomybės jam.
13. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė O. T. ir N. T.
14. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad N. T. ir O. T. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono Šiaulių Vaismedžių Medelyno direktoriaus 1971-05-10 įsakymu O. T. skirtas žemės sklypas asmeninei statybai. Suinteresuotų asmenų bei liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad N. T. ir O. T. gyvendami santuokoje statėsi namą, jį tvarkė, prižiūrėjo ir jame gyveno iki pat savo mirties.
15. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas ir įregistruotas viešajame registre. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo prezumpcija gali būti paneigta tik pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles įrodinėjant, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Jokių įrodymų, kad ši įstatyminė prezumpcija yra nuginčyta, byloje nėra. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė N. T. ir O. T. (CPK 444 str. 1 d. 5 p.).
16. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.
17. Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjo N. T. mirties atsirado palikimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame name, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
18. V. T., mirus jo tėvui N. T., pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, nes toliau prižiūrėjo, tvarkė nekilnojamąjį turtą, jame gyveno, mokėjo mokesčius, tvarkė mirusiojo asmeninius daiktus, t. y., valdė ir naudojo palikėjo turtą. Teise valdyti šį turtą V. T. naudojosi atvirai iki pat savo mirties. Šias aplinkybes patvirtino suinteresuoti asmenys J. T., A. T., liudytojai B. M., J. A., A. A.
19. Tai reiškia, kad pareiškėjos tėvas V. T. savo tėvo N. T. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo N. T. mirties, tačiau V. T. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises negavo.
20. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
21. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas V. T. mirusiojo N. T. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1/ž, 61,53 kvadratinių metrų bendro ploto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė O. T., a. k. (duomenys neskelbtini), ir N. T., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) , jo sūnus V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), tėvo N. T. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po tėvo mirties.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi siekiant atlikti statinių nuosavybės teisės teisinę registraciją bei paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jurga Žulpė