Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1897-953/2019
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00805-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.4.4.; 6.1.; 21.9.9.; 21.9.10.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2019 m. lapkričio 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius,
sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. T.,
Darbo inspekcijos atstovui K. J.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir
n u s t a t ė :
R. T., ūkininkė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad nustatyta tvarka K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartį, įteikus antrą sutarties egzempliorių, taip pat būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. O būtent, vadovaujantis 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo nustatytomis aplinkybėmis bei darbuotojų paaiškinimais nustatyta, 2019-07-17 K. Č., (duomenys neskelbtini), pagal ūkininkės R. T. nurodymą autokrautuvo Norcan pagalba vykdė aplinkos tvarkymo darbus (turėjo nustumdyti privažiavimo aikštelę). Taip pat 2019-07-17 V. M. ir G. G. ūkininkės R. T. nurodymu (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje teritorijoje ruošė betonavimui aikštelę. Tarp darbuotojų ir darbdavio esant darbo sutarties požymiams - susitarimas dėl darbo vietos (duomenys neskelbtini) bei tam tikrų funkcijų atlikimui (aikštelės paruošimas betonavimui), paklūstant darbdavio nustatytai tvarkai (vykdė darbdavio nurodymus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad su darbuotojais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys, ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Todėl 2019-07-17 dieną darbuotojai K. Č., V. M. ir G. G. dirbo nelegaliai. Ūkininkė R. T., būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad darbuotojai K. Č., V. M. ir G. G. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, įteikus jiems antrus darbo sutarties egzempliorius, taip pat apie asmenų darbo pradžią ne vėliau, kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tuo R. T. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. l d. 1 p., Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. l d. ir 2 d., 43 str. l d. nuostatas, tuo padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 str. l d.
Teisme R. T. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl nusižengimo gailėjosi. Nurodė, kad įvykis įvyko liepos 17 d. 14-15 val. Ji buvo švelniakailių žvėrelių ūkininkė ir turėjo jų fermą, tačiau tie darbininkai su tuo nesusiję, kadangi jau 2 m. žvėrelių neaugina, bet ruošiasi kitai sričiai. Ji išsinuomojo patalpas ir pagal ūkio kvitus laikinai buvo nusamdyti darbininkai, kad jie jas išvalytų. Darbininkai po kelias valandas dirbo. Tiek, kiek jie dirbo, tiek lapelių yra atidavusi Sodrai, o paskui jie nepasirodė, nes kaime visi žmonės mėgsta išgerti. Patikrinimo metu ji buvo buhalterijoje ir darbuotojams buvo nepalikusi knygutės, nes jai reikėjo paduoti buhalterijai, kad pateiktų Sodrai. Paprastai, kai darbuotojai pasirodo ryte, tai ir išrašo kvitą, ką jie turi veikti tą dieną. Tą dieną patikrinimo vietoje jos nebuvo, nes buvo išvažiavusi į buhalteriją. Asmenys negalėjo būti darbo vietoje be jos. Buvo nupirktos patalpos ir ten buvo visokie „laužai“, mėtėsi plytos, mediena, todėl reikėjo viską išnešti ir sutvarkyti. Ten seniau buvo dirbtuvės. Tai buvo UAB (duomenys neskelbtini) atliekamos ir nenaudojamos patalpos. Iš jų reikėjo išnešti visus rakandus, o patalpos buvo didelės. Darbininkai visada turėjo kvitus, bet patikrinimo dieną su ta knygute buvo išvykusi į buhalterija. Ryte išrašo darbininkams kvitus ir vieną egzempliorių jiems palieka. Ant to kvito jiems buvo parašyta, ką turi daryti ir kiek valandų dirbti. Su darbuotojais yra atsiskaityta. Jie ir anksčiau pas ją dirbo ir visada būdavo išrašyti kvitai prieš darbo pradžią. Be to, ne visada tie darbininkai dirbo prie sandėlio, nes buvo ir žolės pjovimas su dalgiu jos sodyboje. Kol buvo žvėreliai, tai metams laiko pagal darbo sutartį buvo įdarbintas M., o kai žvėrių nebeliko, tai jai ir darbininkų nebereikėjo, išskyrus tokiems pagalbiniams darbams. Ji supranta, kad kvitų tokiems darbams negalima išrašyti. Liepos 18 d. darbo inspekcijos atstovai galėjo ją apie tai informuoti, bet jie to nepadarė, tai ji ir toliau išrašinėjo kvitus iš nežinojimo. Nei vienas darbuotojas neturi teisės vairuoti krautuvo, o jos paliepimo vairuoti nebuvo. K. Č. gali paliudyti, kad jis savavališkai tą dieną paėmė krautuvą, kuriam nereikia turėti teisės vairuoti, nes tai yra švelniakailių žvėrelių šėrimo mašina, kuriai nusiima kabina, kur dedamas pašaras, ir tada jis būna fermerių traktorius. Tą krautuvą buvo nuvežusi ten, kad būtų pakeistas tepalas, padangos, bet darbuotojas su juo kažką stumdė – gal žvyrą vežė prie aikštelės, nes prie įėjimo reikėjo betonuoti aikštelę dėl purvyno. Visi tie trys asmenys privalėjo būti įdarbinti, bet to nežinojo, tai rašė kitus. Gailisi dėl pažeidimo, nes nežinojo, bet dabar pasakė, kad gali pasiskambinti į darbo inspekciją ir paklausti, kaip įdarbinti žmogų. Jos ūkis yra minusinis, bet pajamų dar gauna iš kailių, kurie yra aukcione, bei jai padeda mama. Mėnesinių pajamų ji neturi. Ji yra ištekėjusi, jos vyras yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, nežino, kokios jo pajamos.
Darbo inspekcijos atstovas K. J. paaiškino, kad žali lapeliai visą laiką turi būti pas darbuotoją, bet šiam darbo atlikimui tie kvitai apskritai nebuvo galimi išrašyti, todėl ir yra surašytas protokolas. Pagal vyriausybės nutarimą žemės ūkio paslaugų kvitai yra išrašomi nekvalifikuotam darbui žemės ūkio paslaugoms atlikti. Kai darbo inspekcija atliko patikrinimą, tai tada darbai, susiję su žemės ūkiu, nebuvo atliekami. Tai, kas ten buvo atliekama, yra statybų darbai ir tokių darbų nėra įrašyta į sąrašą, kuriuos galima atlikti pagal kvitus. Be to, vairuotojas, kuris vairavo techniką - autokrautuvą, pagal kvitus to negalėtų daryti. Pažeidėja mini sandėlį, bet jie tų patalpų įvardinti sandėliu negali – tai yra negyvenamos paskirties statinys, jis yra avarinės būklės, kuriame seniau buvo sandėliuojami automobiliai, dėl ko yra atliekamas tyrimas kitų institucijų: FNTT ir VMI. Patikrinimo metu buvo vykdomas statybos aikštelės įrengimas, o valymo darbų tuo metu nebuvo atliekami. Todėl buvo surašytas šis protokolas, kadangi pagal atliekamus darbus ūkininkė privalėjo darbuotojus įdarbinti. Liepos 18 d. susiradus ūkininkę, ji nepateikė kvitų, o kada jie buvo surašyti – jie nesiima spręsti. Tačiau tie darbai negalėjo būti atliekami pagal žemės ūkio paslaugų kvitus. Betonavimas, mūrijimas yra statybos darbai ir jie nesusiję su žemės ūkiu ir miškininkyste. Žvėrelių auginimui būtų galima įdarbinti žmogų pagal kvitą, jei tai būtų laikinas darbuotojas pavaduoti susirgusį darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį. Pastoviam žvėrelių šėrimui įdarbinti darbuotoją pagal kvitus negalima.
R. T. kaltė, be jos visiško prisipažinimo, įrodyta ir bylos rašytine medžiaga:
- administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 2);
- 2019-10-15 Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0658-0367, kuriame užfiksuota, kad 2019-07-17, 14 val., atliekant skundo (APS 4-13412) tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Šiaulių skyriaus darbo inspektoriai K. J. ir N. V. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu rasti dirbantys K. Č. (gim. (duomenys neskelbtini), kuris vairavo krautuvą Narcan 760, V. M. bei G. G., kurie Šalia gamybinio pastato ruošė aikštelę betonavimo darbams. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų , kuriam paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 218 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 1009 redakcija) nėra numatytos paslaugos statybų aikštelės paruošimas ir statybos darbai, todėl šių darbų atlikimas pagal Kvitus negalimas. 2019-10-15 R. T. pateikė kvitus kuriuose 2019-07-17 dieną buvo nurodyta „Sandėlio valymas“, šie įrašai prieštarauja tikrinimo metu surinktai informacijai bei pačios R. T. 2019-07-18 teiktam paaiškinimui. Todėl vadovaujantis 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei darbuotojų paaiškinimais nustatyta, kad 2019-07-17 K. Č. (duomenys neskelbtini) pagal ūkininkės R. T. nurodymą autokrautuvo Norcan pagalba vykdė aplinkos tvarkymo darbus (turėjo nustumdyti privažiavimo aikštelę). 2019-07-17 V. M. ir G. G. ūkininkės R. T. nurodymu (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje teritorijoje ruošė betonavimui aikštelę. Tarp darbuotojų ir darbdavio esant darbo sutarties požymiams - susitarimas dėl darbo vietos (duomenys neskelbtini) bei tam tikrų funkcijų atlikimui (aikštelės paruošimas betonavimui), paklūstant darbdavio nustatytai tvarkai (vykdė darbdavio nurodymus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad su darbuotojais nebuvo sudaryta rašytinės darbo sutartys, ir apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią teigtina, kad 2019 m. liepos 17 dieną darbuotojai K. Č., V. M. ir G. G. dirbo nelegaliai (b.l. 3-4);
- 2019-07-18 ūkininkės R. T. paaiškinimu, kuriame nurodė, kad 2019-07-17 darbuotojai dirbantys pagal kvitus (V. M., G. G.) (duomenys neskelbtini) pagal jos pavedimą vykdė darbus - ardė sienas ir ruošė privažiavimo aikštelę. Kvitai buvo išrašyti nuo liepos 1 dienos, sutarė valandinį atlygį, avansas buvo išmokėtas apie liepos 12 d. po 50 eurų kiekvienam. Paslaugų kvitų šiandien su savimi neturi. Kvitai šiuo metu buhalterijoje. Kvitų antruosius egzempliorius pamiršo paduoti darbuotojams. K. Č. nuo liepos 5 d. dirba pas ją po kelias valandas, pagal žemės ūkio paslaugų kvitus. Liepos 17 d. K. Č. dirbo su traktoriuku Norcam 760, jos pavedimu turėjo nustumdyti privažiavimo aikštelę. K. Č. atlygis buvo pagal atliktus darbus, kvito tai pat neišdavė. Visi darbuotojai dirba vidutiniškai po 4 val. per dieną (b.l. 5);
- 2019-07-17 V. M. paaiškinimu, kuriame nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje teritorijoje, atlieka pasiruošimo betonavimui darbus teritorijoje, dirba pagal ūkio paslaugų kvitą, kurį išrašė ūkininkė R. Paslaugų kvito neturi, nes jo neišdavė. Paruošiant aikštelę betonavimui šonuose sudėjo bortelius (b.l. 6);
- 2019-07-17 G. G. paaiškinimu, kuriame nurodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiose patalpose, vykdė pasiruošimą betonavimo darbams. Dirba antrą dieną „pagal kvitą“, kurį išrašė ūkininkė R., kvito kopijos neturi, nes jo neišdavė. Vakar tvarkė teritoriją, dėjo plytas į krūvą (b.l. 7);
- 2019-07-17 K. Č. paaiškinimu, kuriame nurodė, kad VDI patikinimo metu vykdė darbus su krautuvu - „stūmė žolę“, yra įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) darbininku. Tą dieną dirbo 15 min. (b.l. 8).
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. T., ūkininkė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido K. Č., V. M. ir G. G. dirbti nesudarius darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie jų darbo pradžią. R. T. teigimu darbuotojai dirbo pagal žemės ūkio paslaugų kvitus, kuriuose 2019-07-17 buvo įrašas – „Sandėlio valymas“, nors šie įrašai prieštarauja darbuotojų ir jos pačios paaiškinimams. Minėtų darbuotojų ir R. T. paaiškinimuose nurodyta, kad 2019-07-17 K. Č., V. M. ir G. G. vykdė darbdavio - R. T. nurodymus – ruošė betonavimui aikštelę: dėjo plytas į krūvą, tvarkė teritoriją, „stūmdė žolę“, dėjo bortelius. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kuriam paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 218 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 1009 redakcija) nėra numatytos paslaugos statybų aikštelės paruošimas ir statybos darbai, todėl šių darbų atlikimas pagal Kvitus negalimas. Atsižvelgiant į tai, R. T. sprendimas leisti dirbti įstatyme nustatyta tvarka neįforminus darbo santykių su K. Č., V. M. ir G. G. laikytinas administraciniu nusižengimu ir sukelia jai atsakomybę už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, jos veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti teisingai.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyta, kad bendrovėje nelegaliai dirbo trys žmonės), tai, kad, dabar šie asmenys pas ją nebedirba, taigi pažeidimas yra pašalintas. R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama R. T. asmenybė – administracine tvarka praeityje bausta, galiojančių nuobaudų neturi, už analogiško nusižengimo padarymą anksčiau bausta nebuvo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti R. T. paskyrus nuobaudą – ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
R. T. teismo posėdžio metu prašė paskirtą baudą išdėstyti dalimis. Esant R. T. teismo posėdžio metu nurodytoms aplinkybėms apie sunkią jos turtinę padėtį, t.y. nors R. T. yra ūkininkė, tačiau šiuo metu jokios veiklos nevykdo, jos ūkio finansinė padėtis prasta, neturi jokių piniginių įplaukų (b.l. 21-47), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirta bauda išdėstoma dalimis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais, 675 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
R. T. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
R. T. paskirtą 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimtiems) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 100 Eur.
Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, SWIFT kodas HABALT22, arba Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, SWIFT kodas NDEALT2X, arba Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, SWIFT kodas SMPOLT22, arba Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, SWIFT kodas AGBLLT2X, arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas, SWIFT kodas INDULT2X, arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, SWIFT kodas CBVILT2X, arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, SWIFT kodas CBSBLT26, arba Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, SWIFT kodas MDBALT22, nurodant pavedime ROIK numerį 19106903834 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Apie baudos sumokėjimą pranešti teismui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Martynas Galvičius