Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-280-593/2025

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00040-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 16.11.3; 21.11.10.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria nukentėjusiu pripažinto A. A. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 2 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25268818124 ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2025 m. gegužės 3 d. Marijampolės apylinkės teisme gautas A. A. (toliau – ir nukentėjusysis) skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 25268818124. Skunde nukentėjusysis nurodė, jog 2025 m. kovo 20 d. apie 17.08 val. važiuojant dviračiu Šakių aplinkkeliu nuo Griškabūdžio link Jurbarko, jį apie 94 km/h greičiu lenkė mikroautobusas Ford, baltos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). A. A. nurodė, jog automobilis jį lenkė nesaugiai – pravažiavo apie 70-80 cm atstumu (nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 p. reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu). Dėl netikėtumo nukentėjusysis buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, išvažiavo į dešinį kelkraštį, balansavo ir sustojo. Yra įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius, vairuotojas negalėjo jo (A. A.) nematyti, nes dėvėjo ryškius rūbus ir šviesą atspindinčią liemenę, dviračio gale veikė raudonas žibintas, o toks automobilio vairavimas buvo pavojingas jo gyvybei.

2.       2025 m. gegužės 2 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 25268818124. Su 2025 m. gegužės 2 d. Institucijos nutarimu nutraukti administracinę teiseną A. A. nesutiko ir teigė, jog nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tyrimas atliktas neišsamiai, neatsižvelgta į esmines faktines aplinkybes, ignoruojami kelių eismo saugumą užtikrinančių teisės aktų reikalavimai. Nukentėjusysis skundu prašė panaikinti Institucijos 2025 m. gegužės 2 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir Institucijai pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį.

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi A. A. skundą tenkino iš dalies, nutarė panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 2 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25268818124 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, remiantis tuo, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai konstatuoti administracinio nusižengimo sudėtį pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, teismas neturi galimybės spręsti bylos iš esmės, todėl daro išvadą, jog visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų tyrimą

4.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. Kauno apygardos teismui pateikė skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį:

4.1.                      Apeliantas nurodo, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, kadangi nepaisant teismo teiginių apie galimą KET 126 punkte nurodytų rekomendacijų, kurios nėra privalomos, dėl šoninio atstumo, apvažiuojant dviratininką, nesilaikymo ir tuo būdu tariamo ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, yra daugiau nei akivaizdu, kad pažeidimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytas nebuvo.

4.2.                      Skunde taip pat nurodoma, jog ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas taip pat padarytas nebuvo. Apeliantas remiasi ANK 417 straipsnio 3 dalimi ir nurodo, jog administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį atsiranda esant šiems pažeidimams: reikalavimas duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Apelianto nuomone, byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai rodo, kad jokie veiksmai, numatyti ANK 417 straipsnio 3 dalyje atlikti nebuvo. Apeliantas teigia, jog Institucijos atstovo samprotavimai apie tai, kad lenkiant dviratininką nebuvo laikytasi tinkamo rekomendacinio atstumo, yra nesusiję su ANK 417 straipsniu reguliuojamų nesižengimų sfera, nes buvo atliekamas ne dviratininko lenkimas/įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, o jo apvažiavimas, be to rekomendacinio atstumo nesilaikymas negali užtraukti administracinės atsakomybės, todėl bylos grąžinimas tirti teisiškai nereikšmingoms aplinkybėms, kurių konstatavimas nesukeltų administracinės atsakomybės, turėtų būti vertinamas, kaip perteklinis, neteisėtas veiksmas, apkraunant policijos pareigūnus beprasmiška veikla;

4.3.                      Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinė teisena buvo pradėta pagal A. A. pareiškimą. Apeliantas teigia, jog A. A. analogiškus pareiškimus apie tariamą pavojingą vairavimą, galimai sukėlusį jam išgąstį ir neturtinę žalą, apelianto žiniomis, pateikė įvairioms policijos įtaigoms apie 70 kartų. Apelianto manymu A. A. tokiais vaiksmais, galimai piktnaudžiaudamas teise, galimai imituodamas tariamas avarines situacijas, galimai klastodamas savo pareiškimus ir galimai piktnaudžiaudamas tarnyba (A. A. dirba prokuroru) sukėlė didelę žalą valstybei.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nurodo, jog iš dalies sutinka su apelianto skundu:

5.1.                      Atsiliepime remiamasi KET 126 punktu ir pabrėžiama, jog apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 metro šoninį atstumą, kai jų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 metro atstumą, kai greitis viršija 50 km/h. Šio reikalavimo laikytis neprivaloma tik tuo atveju, kai važiuojama atskira eismo juosta. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, atstumo laikymasis nėra rekomendacinio pobūdžio, o visgi yra privalomas, KET reglamentuojamas reikalavimas.

5.2.                      Taip pat nurodoma, kad pagal ANK 420 str. 1 sudėtį pavojinga situacija laikytina, kai eismo dalyviai siekiant išvengti susidūrimo keičia važiavimo greitį ar kryptį, o pagal byloje esantį vaizdo įrašą susidūrimas negrėsė, važiavimo krypties keitimo veiksmai jau buvo po atlikto lenkimo manevro, kai automobilis jau buvo nuvažiavęs į priekį ir jokio pavojaus nebuvo. Teigiama, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko.

5.3.                      Atsiliepime sutinkama su apelianto argumentu, jog KET 126 punkto reikalavimo pažeidimas šiuo atveju neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 420 str. 1 d. Bylos medžiagoje pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad automobilis Ford Transit/Tourneo prieš apvažiuodamas dviratininką važiuoja kairiuoju ratu prie pat vidurio linijos, apvažiavimo metu dar šiek tiek pavažiuoja kairiau. Byloje yra sudaryta schema, kurioje nurodyta, kad kelio vienos juostos važiuojamosios dalies, kuria važiavo dviratininkas, plotis yra 3,5 cm, automobilio plotis yra 2374 mm, pagal viešai prieinamus duomenis (https://autogidas.lt/auto-katalogas/ford/transit/ft-tourneo-trend-2009-2012-k78494?__cf_chl_tk=QUZSYyvo1.Ncq3imcHYsVpK2achnRIwEqUeLFiCXIQo-1754050793-1.0.1.1-MgatyFh7mbwb_TVofxuuWxgYAkETMQCIrx8v_ujCnLc), automobilio veidrodėlio plotis yra apie 200 mm – nukentėjusysis skunde nurodo, kad yra atlikęs matavimus ir nustatęs, kad lenkimo metu didžiausiame atstume tarp transporto priemonės ir dviračio buvo apie 0,8 metro pločio tarpas, kadangi važiavo apie 10 cm nuo eismo juostos krašto, atitinkamai eismo juostoje užėmė apie 0,5 m. Taigi: lenkimo momentu šoninis atstumas tarp automobilio buvo: 350 cm (kelio plotis) – 50 cm (A. A. užimtas atstumas) – 197,4 cm (automobilio plotis) – 20 cm (veidrodėlio plotis), gaunamas šoninis atstumas yra apie 82,6 cm neskaitant, kad vairuotojas prieš apvažiuodamas dviratininką važiavo kairiuoju ratu prie pat vidurio linijos, o pačio apvažiavimo metu dar šiek tiek pavažiavo kairiau. Nukentėjusysis nurodo šoninį atstumą 0,526 m, nurodydamas, kad viso automobilio plotis ( 2,474 m) buvo dešinėje eismo juostoje, nors vaizdo įraše matyti, kad nebuvo, kadangi automobilis važiavo kairiuoju ratu prie pat vidurio linijos..

5.4.                      Institucija sutinka su A. V. pozicija dėl bylos grąžinimo tirti aplinkybes. Atsiliepime teigiama, jog papildomas aplinkybių tyrimas būtų perteklinis veiksmas, kadangi duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės. Taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra. Nukentėjusysis savo važiavimo dviračiu apibūdinimą teikia remdamasis potyriais aptariamo įvykio momentu, tačiau nei staigaus pasukimo iš važiuojamosios dalies, nei staigaus stabdymo, kaip nurodo A. A., vaizdo įraše neįžvelgiama, todėl vertinant vaizdo įrašą ir kitus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nukentėjusysis situaciją sureikšmina. Atsiliepime išreiškiama pozicija, jog byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti nukentėjusiojo judėjimo kryptis bei nuoseklus trajektorijos pakeitimas link kelkraščio įrodo, kad A. V. veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK 420 str. 1 d. sudėties. Taip pat pažymima, jog abiejų eismo dalyvių įvykio vertinimas yra prieštaringas ir šie prieštaravimai negali būti pašalinti net atlikus papildomą tyrimą, pvz. parodymų patikrinimą vietoje, paskyrus autotechninę ekspertizę, nes bus gauti tikėtini, apytiksliai duomenys, o tyrimas negali būti begalinis. Administracinio nusižengimo bylos grąžinimas ir pareigūnų įgaliojimas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato manymu, prieštarauja proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principams. Atsiliepime nurodoma panašių aplinkybių byla (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-160-1049/2025), kurioje pagal vaizdo įrašą buvo atlikta ekspertizė (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-09-09 Nr. 11-1718(24), kurioje toks pat prietaisas fiksavo pažeidimą ir ekspertizės tyrimo vertė buvo 711,78 Eur. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

6.       Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7.       Teismas sutinka su apelianto argumentu, jog šiuo atveju situacija neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai nustatomas pavojingas KET pažeidimas, kuris realiai kelia grėsmę eismo saugumui. Tai reiškia, kad turi būti sukeliama situacija, verčianti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų neatidėliotinų veiksmų savo ar kitų saugumui užtikrinti. Be to, šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti tyčią – pažeidimas turi būti padarytas sąmoningai, suvokiant savo veiksmus ir galimas jų pasekmes (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-243-458/2018). Taigi, atsakomybė pagal šią normą netaikoma už neatsargius, neapdairius ar techninio pobūdžio pažeidimus, jei nėra realios grėsmės eismo saugumui ar tyčinės kaltės. Šiuo atveju, A. A. pateiktame vaizdo įraše matyti, kad vairuotojas nepaliko KET 126 punkte numatyto 1,5 metro šoninio atstumo, tačiau apvažiavo dviratininką taip, kad reali susidūrimo grėsmė nebuvo susidariusi – dviratininkas į kelkraštį pasitraukė jau transporto priemonei pravažiavus. Vaizdo medžiagoje nefiksuojama, kad dviratininkas būtų priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ar greitį, todėl objektyvių duomenų apie pavojingą situaciją nėra. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas veikė tyčia – vaizdo įrašas nepatvirtina, jog jis būtų sąmoningai siekęs pažeisti taisykles ar kelti grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

8.       Sutiktina su apelianto teiginiu, jog pažeidimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje, šiuo atveju taip pat nebuvo padarytas. Atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kyla, kai transporto priemonės vairuotojas neduoda kelio pradedant važiuoti, persirikiuojant ar keičiant važiavimo kryptį, įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas KET, apsisuka geležinkelio pervažose ar vietose, kur matomumas mažesnis nei 100 metrų, arba vairuojant naudoja mobilųjį telefoną rankomis, išskyrus atvejus, kai naudojama laisvų rankų įranga arba telefonas pritvirtintas specialiame laikiklyje. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vairuotojas į priešpriešinio eismo juostą neišvažiavo, buvo tik apvažiuojamas dviratininkas. Tai patvirtina ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktas atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog kelio juostos važiuojamosios dalies, kuria važiavo dviratininkas, plotis yra 3,5 m., o šoninis atstumas tarp automobilio ir dviratininko buvo apie 82,6 cm. Toks atstumas objektyviai nelaikytinas pakankamu, kad būtų galima konstatuoti išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą ir labiau atitinka dalinį transporto priemonės pasislinkimą eismo juostos ribose, neperžengiant kelio ženklinimo vidurinės linijos ir pilnai neišvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Be to, vaizdo medžiagoje matyti, jog objektyviai nebuvo galimybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, nes iš priekio artėjo kita transporto priemonė. 

9.       Teismas sutinka su apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog papildomas šio administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimas būtų perteklinis. Pažymėtina, kad eismo įvykio dalyviai pateikia prieštaringus įvykio vertinimus, o šie prieštaravimai negalėtų būti objektyviai pašalinti net ir atlikus papildomus proceso veiksmus, tokius kaip parodymų patikrinimas įvykio vietoje ar autotechninė ekspertizė, kadangi jų rezultatai būtų tikėtini, apytiksliai ir nepaneigtų esamų prieštaravimų. Administracinio nusižengimo tyrimas negali būti tęsiamas neribotai, o papildomo tyrimo atlikimas šiuo atveju neatitiktų proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principų. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimai, numatyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje bei 417 straipsnio 3 dalyje, padaryti nebuvo, todėl nėra pagrindo nei papildomam aplinkybių tyrimui, nei administracinės atsakomybės taikymui A. V. atžvilgiu.

10.       Esant šioms aplinkybėms, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 19 d. nutartis naikinama paliekant galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 2 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25268818124 nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

A. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. birželio 19 d. nutartį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo A. A. skundas, panaikinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 2 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25268818124.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja