Administracinė byla Nr. I-182-789/2014

Proceso Nr. 3-61-3-01792-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 25, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Simonai Gavorskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo J. N.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Teismas 2013-09-03 nutartimi (b. l. 63–66) priėmė pareiškėjo A. A. skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2013-04-29 sprendimą Nr. 3R-109(2.13-1.) ir įpareigoti Inspekciją atnaujinti terminą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. N. atžvilgiu.

Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją dėl informacijos pateikimo. 2013-02-08 gavo atsakymą, kad 2012-02-29 valstybės įmonei „Registrų centras“ buvo pateikti šie pareiškėjo duomenys: asmens kodas, asmens vardas, pavardė, gimimo data, lytis, įtraukta į apskaitą gyvenamoji vieta, tėvų asmens kodai, o 2012-03-14 ir 2012-09-04 Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo pateiktas A. A. veido atvaizdas. Nurodė, kad su 2012-03-12 raštu kreipėsi į Inspekciją, norėdamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su jo duomenų perdavimu, nes su jo duomenis tikrinusiais subjektais per atsakyme minimą tikrinimo laikotarpį nebuvo susidūręs. Mano, kad jo asmens duomenys buvo neteisėtai perduoti tretiesiems asmenims.

Atkreipė dėmesį, kad nors 2013-03-13 sprendimu Nr. 3R-64(2.13-1.) atsakovė atsisakė nagrinėti prašymo dalį dėl 2012-02-29 atlikto asmens duomenų teikimo, kadangi nuo prašyme nurodyto galimo pažeidimo padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai, tačiau į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją kreipėsi 2013-02-08, t. y. kai 1 metai dar nebuvo praėję. Be to, pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 25 str. kartą per kalendorinius metus duomenų subjektas turi teisę neatlygintinai gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius 1 metus. Taigi norint laiku pateikti prašymus dėl savo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo nepagrįstas būtų reikalavimas dėl asmens duomenų naudojimo teisėtumo kreiptis dažniau negu kas metus, nes dėl to būtų patiriama papildomų išlaidų.

Mano, kad ginčijamu atveju duomenys buvo tvarkomi neteisėtai, kadangi naudodama pareiškėjo asmens duomenis tyrėja neturėjo iš anksto apibrėžto ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, nustatyto prieš renkant asmens duomenis. Be to, tyrėja galėjo tvarkyti tik tokios apimties duomenis, kurių reikia teisėtam tikslui pasiekti, ir tik tada, kai duomenų subjektas duoda sutikimą arba kai pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis, todėl visiškai nesuprantama, kodėl tyrėja peržiūrinėjo pareiškėjo giminystės ryšių duomenis, duomenis apie tėvus, vaikus, sutuoktinius, asmens dokumentų duomenis, informaciją Ieškomų asmenų duomenų bazėje, fotografiją, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro informaciją. Inspekcija ginčijamame sprendime patvirtino faktą, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo renkami administracinio tyrimo tikslais, tačiau tai nesuteikia pagrindo administracinį tyrimą atliekančiam pareigūnui rinkti daugiau asmens duomenų, nei yra reikalinga administraciniam tyrimui. Todėl Inspekcija nustatė, kad J. N. neužtikrino, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti, ir taip pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 str. 1 d. 4 p.

Atkreipė dėmesį, kad tai, jog Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio tyrėja J. N., tvarkydama pareiškėjo asmens duomenis, neužtikrino, jog jie būtų tvarkomi tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti, A. A. tapo aišku tik gavus 2013-04-29 Inspekcijos sprendimą Nr. 3R-109 (2.13-1.), kai buvo praėję daugiau nei pusė metų nuo padaryto teisės pažeidimo, todėl nesutinka su Inspekcijos išvada, kad administracinės nuobaudos skyrimo J. N. terminas suėjo 2012-09-14, nes ji tvarkomus pareiškėjo asmens duomenis peržiūrėjo 2012-03-14. Pažymėjo, kad būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Paaiškino, kad į Inspekciją dėl duomenų tvarkymo teisėtumo kreipėsi 2013-03-05, o apie padarytus pažeidimus pareiškėjui tapo žinoma iš ginčijamo 2013-04-29 sprendimo. Mano, kad būtent skundžiamo sprendimo priėmimo diena (2013-04-29) šiuo atveju laikytina pažeidimo nustatymo diena, todėl 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo 2013-04-29. Nurodė, kad J. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti pradėta, nes nuobaudos skyrimo terminas nėra pasibaigęs.

Atsakovė Inspekcija 2013-09-13 atsiliepime (b. l. 69–70) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. nustatytas duomenų subjekto sutikimas dėl jo duomenų tvarkymo yra tik vienas iš kriterijų, kuriais vadovaujantis asmens duomenų tvarkymas bus laikomas teisėtu, nes minėto straipsnio 1 d. yra nustatyti ir kiti duomenų tvarkymo teisėtumo kriterijai. Mano, kad asmens duomenys, reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai nagrinėti, yra tvarkomi ne duomenų subjekto sutikimu, tačiau vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. nustatytu asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijumi – pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis. Atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, jog policijos funkcijoms įgyvendinti reikalingų duomenų rinkimo tvarką ir duomenų gavėjus apibrėžia specialių jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, taip pat į tai, kad asmens duomenys buvo renkami administracinio tyrimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo tikslais, skundžiamu atveju Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas neprivalėjo pareiškėjo informuoti apie jo asmens duomenų rinkimą iš Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko.

Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato paaiškinimus, jog pareiškėjo asmens duomenys buvo renkami dėl tapatybės nustatymo, kuriais netikėti nėra pagrindo, Inspekcija nustatė, kad surinktų pareiškėjo asmens duomenų apimtis (giminystės ryšių duomenys, informacija apie asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus ir eismo įvykius) neatitiko asmens duomenų rinkimo tikslo, t. y. Inspekcija ginčijamame sprendime konstatavo, kad tyrėja J. N., asmens tapatybės administraciniame tyrime nustatymo tikslais 2012-03-14 Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke peržiūrėdama informaciją apie pareiškėjo giminystės ryšius bei informaciją apie jo padarytus administracinius teisės pažeidimus ir eismo įvykius, neužtikrino, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti, ir taip pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 30 str. 1 d. 4 p.

Atkreipė dėmesį, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 str. 7 p. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Nurodė, kad tyrėja J. N. asmens tapatybės administraciniame tyrime nustatymo tikslais Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke peržiūrėjo informaciją apie pareiškėjo giminystės ryšius bei informaciją apie jo padarytus administracinius teisės pažeidimus ir eismo įvykius konkrečią dieną (2012-03-14), todėl šis pažeidimas nėra trunkamasis ir duomenų peržiūrėjimo diena laikytina teisės pažeidimo padarymo diena. Atsižvelgiant į tai, administracinės nuobaudos skyrimo terminas suėjo 2012-09-14, todėl J. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalėjo būti pradėta. Pabrėžė, kad nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti terminą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną tyrėjos J. N. atžvilgiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. N. 2013-09-13 atsiliepime (b. l. 109–112) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas, ginčydamas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos negalimumą, netinkamai taiko ir aiškina materialinės teisės normas, neadekvačiai, pažeisdamas bendruosius teisės principus, interpretuoja teisės aktų nuostatas. Nurodė, kad ATPK nustatyti trys galimi atvejai, kada administracinė nuobauda gali būti skiriama: 1) ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos; 2) ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo paaiškėjimo dienos, jeigu teisės pažeidimas yra trunkamas; 3) ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieni metai ir administracinė nuobauda yra skiriama už ATPK dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 str. nustatytus pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija 2013-04-29 sprendime nustatė, kad pažeidimas padarytas 2012-03-14, o atsakomybė už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą nustatyta ATPK 21414 str., akivaizdu, kad šiuo atveju buvo padarytas netrunkamas teisės pažeidimas, taip pat padarytas ne ATPK dvyliktajame skirsnyje ar 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 str. nustatytas teisės pažeidimas. Taigi už ATPK 21414 str. nustatyto teisės pažeidimo padarymą administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Mano, kad teisės pažeidimo padarymo diena laikytina 2012-03-14, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kuri užbaigiama nuobaudos paskyrimu, paskutine diena laikytina 2012-09-15. Pažymėjo, kad pareiškėjo patikslintame skunde minimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai administracinėse bylose nėra aktualūs šiai bylai, nes juose buvo nagrinėjami netapatūs šiai bylai administracinės nuobaudos skyrimo atvejai termino taikymo prasme. Be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija pažeidimo padarymo dienos, o teigia, kad terminas, per kurį gali būti skirta administracinė nuobauda, šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo dienos, kai jam tapo žinoma apie pažeidimą – pažeidimo paaiškėjimo jam dienos. Tačiau administracinės nuobaudos paskyrimo terminą įstatymas sieja su kompetentingos institucijos veiksmais. Diskrecijos teisė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra suteikta Inspekcijai, jos pareigūnams (ATPK 2591 str.). Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir administracinės nuobaudos skyrimo procedūra nėra sietina su pareiškėjo sužinojimu apie pažeidimą, nes jis nėra subjektas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka priimtų kokius nors sprendimus minėtoje procedūroje. Mano, kad atsakovė tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nepažeidė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną reglamentuojančių ATPK normų ir skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Be to, mano, kad J. N. negali būti laikoma duomenų valdytoju, dėl to negali būti pažeidusi ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų, nustatančių imperatyvias pareigas duomenų valdytojui, t. y. tyrėja nevykdo duomenų valdytojo funkcijų ir negali būti pažeidusi duomenų valdytojui nustatytų elgesio taisyklių. Nurodė, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjai nėra suteikti įgaliojimai nustatyti asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, taip pat nėra pavesta vykdyti tokią funkciją, kaip kad nurodyta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pateiktoje duomenų valdytojo sąvokoje. Atkreipė dėmesį, kad tyrėja nėra subjektas, galintis būti įvardytas kaip duomenų valdytojas, nes duomenų valdytojai registruojami Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, kurį tvarko Inspekcija. Be to, net ir esant tokiai situacijai, kai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena būtų galima ir administracinės nuobaudos taikymo terminas nebūtų suėjęs, administracinė atsakomybė dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 4 p. pažeidimo turėtų būti taikoma ne J. N., o atitinkamo duomenų valdytojo atžvilgiu.

Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato apibrėžtų ir aiškiai suvokiamų kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima spręsti, kokia Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko informacija konkrečiu atveju teisės pažeidimui išaiškinti gali būti reikšminga, o pažeidimų išaiškinimo taktiką, įvertinęs kiekvieną situaciją individualiai, pasirenka pareigūnas. Mano, kad kadangi pareigūnas turi pareigą išaiškinti teisės pažeidimą, turi būti išnaudojamos visos galimybės, galinčios padėti apsaugoti įstatymu ginamas vertybes. Pažymėjo, kad visų galimybių tinkamai įvykdyti savo pareigas ir laiku bei teisingai išaiškinti teisės pažeidimą neišnaudojimas lemia neišsamų tyrimą, už kurį pareigūnas yra traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, ar net teisės pažeidimo neišaiškinimą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad duomenys buvo renkami liudytojo tapatybei nustatyti ir J. N. dalį duomenų apie pareiškėją surinko teisėtai, o dalį – neteisėtai, tačiau kadangi nuo duomenų rinkimo praėjo beveik metai, ji liko nenubausta.

Pareiškėjas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2013-04-29 sprendimo Nr. 3R-109(2.13-1.) bei reikalavimo įpareigoti Inspekciją atnaujinti terminą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. N. atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas su 2013-01-21 raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, kurioje raštas gautas 2013-01-24, prašydamas pateikti informaciją apie jo surinktus asmens duomenis, šaltinius, tipą, duomenų tvarkymo tikslą ir duomenų gavėjus, kuriems duomenys buvo atskleisti. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2013-02-08 raštu Nr. 1D-1564(52) „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė į minėtą pareiškėjo 2013-01-21 prašymą ir pateikė prašomą informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą (b. l. 44–45). 2012-03-12 Inspekcijoje gautas pareiškėjo 2013-03-06 prašymas „Dėl duomenų tvarkymo teisėtumo patikrinimo“, kuriame prašoma nurodyti aplinkybes, kuo remiantis jo asmens duomenys buvo perduoti valstybės įmonei „Registrų centras“ ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėjo manymu, jo asmens duomenys buvo neteisėtai perduoti tretiesiems asmenims (b. l. 25). 2013-03-13 raštu Nr. 2R-863(2.13.) „Dėl Jūsų 2013 m. kovo 6 d. prašymo“ Inspekcija informavo pareiškėją, kad dalis jo skundo yra išnagrinėta ir dėl to priimtas sprendimas, kuris buvo išsiųstas kartu su minėtu raštu, o kita skundo dalis dar nagrinėjama (b. l. 41). 2013-03-13 sprendimu Nr. 3R-64(2.13-1.) atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl 2012-02-29 atlikto asmens duomenų teikimo, kadangi nuo prašyme nurodyto galimo pažeidimo padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai (b. l. 42). Pažymėtina, kad teismas 2013-09-03 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, kurioje ginčijamas minėtas sprendimas (b. l. 63–66), todėl Inspekcijos 2013-03-13 sprendimas nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas.

Atsakovė su 2013-03-13, 2013-04-05 raštais kreipėsi į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatą, siekdama gauti informaciją, susijusią su pareiškėjo prašyme nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 77, 88). Minėtos institucijos 2013-03-28, 2013-04-03 ir           2013-04-19 pateikė Inspekcijai atsakymus, kuriuose nurodė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu ginčijamu laikotarpiu (b. l. 78, 83, 92–93).

Inspekcija 2013-04-29 raštu Nr. 2R-1535(2.13.) „Dėl Jūsų 2013 m. kovo 6 d. prašymo“ informavo pareiškėją apie priimtą ginčijamą sprendimą ir jį išsiuntė pareiškėjui (b. l. 40). Inspekcija skundžiamame 2013-04-29 sprendime Nr. 3R-109(2.13-1.) nusprendė A. A. 2013-03-06 prašymo dalį dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio tyrėjos J. N. veiksmų dėl informacijos apie pareiškėjo giminystės ryšius ir jo padarytus administracinius teisės pažeidimus ir eismo įvykius rinkimo pripažinti pagrįstu, o kitą pareiškėjo 2013-03-06 prašymo dalį atmesti (b. l. 46–48).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir ATPK. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 2, 4 p. nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. Asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 3 p.). Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 49 str. skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio būtina skundo tyrimą pratęsti. Skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką. Inspekcija, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą. Sprendimą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui, pasirašo Inspekcijos direktorius (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 51 str.).

Iš ginčijamo Inspekcijos 2013-04-29 sprendimo matyti, kad į pareiškėjo 2013-03-06 prašymą buvo atsakyta Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 49 str. nustatytu terminu ir, vadovaujantis to paties įstatymo 51 str., priimtas sprendimas, kuris pasirašytas Inspekcijos direktoriaus. Taip pat pažymėtina, kad individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus. Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu aktu iš esmės grindžia tuo, kad tyrėja neturėjo aiškaus teisėto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo tikslo, duomenis tvarkė nesant pareiškėjo sutikimo ir ne tokios apimties, kuri buvo būtina. Pažymėtina, kad ginčijamu sprendimu Inspekcija iš dalies tenkino pareiškėjo 2013-03-06 prašymą ir konstatavo tyrėjos J. N. neteisėtus veiksmus tvarkant didesnės apimties pareiškėjo duomenis, nei buvo būtina atliekant administracinio teisės pažeidimo tyrimą.

Pažymėtina, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. nustatytas duomenų subjekto sutikimas dėl jo duomenų tvarkymo yra tik vienas iš kriterijų, kuriais vadovaujantis asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, nes minėto straipsnio 1 d. yra nustatyti ir kiti duomenų tvarkymo teisėtumo kriterijai. Todėl pareiškėjo teiginys, kad tyrėja be pareiškėjo sutikimo iš viso neturėjo teisės tvarkyti jo asmens duomenų, yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjo asmens duomenys, reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai nagrinėti, galėjo būti ir buvo tvarkomi, nes pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 3 p.), o ne duomenų subjekto sutikimu.

Nors pareiškėjas mano, kad tyrėja, tvarkydama jo asmens duomenis, neturėjo aiškaus teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, tačiau iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2013-04-19 rašto ir jo priedų (b. l. 92–97) matyti, kad tyrėja A. A. asmens duomenis tvarkė administracinio teisės pažeidimo tyrimo tikslais. Minėtas tikslas yra teisėtas, nes vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 5 p.), o administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys A. A. nurodė kaip galimą įvykio liudytoją. Taigi tyrėja J. N., siekdama išsiaiškinti tiriamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes ir nustatyti galimo įvykio liudytojo tapatybę, turėjo teisėtą pagrindą tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis. Tačiau svarbu tai, kad tvarkomi duomenys turėjo būti tokios apimties, kuri būtina nustatytam tikslui pasiekti.

Teismo nuomone, Inspekcija, atlikusi pareiškėjo 2013-03-06 prašymo tyrimą ir surinkusi su pažeidimu susijusią informaciją, nuodugniai išnagrinėjo situaciją ir pagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo tyrimą atlikusi tyrėja J. N. tvarkė pareiškėjo asmens duomenis didesne apimtimi, nei buvo reikalinga administracinio teisės pažeidimo tyrimui, t. y. Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke neteisėtai peržiūrėjo informaciją apie pareiškėjo giminystės ryšius bei apie jo padarytus administracinius teisės pažeidimus ir eismo įvykius, nes minėti duomenys nebuvo susiję su A. A., kaip galimo įvykio liudytojo, tapatybės nustatymu. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir policijos uždavinį tirti ir atskleisti teisės pažeidimus, teismas konstatuoja, kad kitus pareiškėjo asmens duomenis (anketinius duomenis, asmens dokumentų duomenis, informaciją Ieškomų asmenų duomenų bazėje ir asmens fotografiją) tyrėja peržiūrėjo pagrįstai.

Be to, J. N. savo atsiliepime pažymėjo, kad ji negali būti laikoma duomenų valdytoju, dėl to negali būti pažeidusi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų, nustatančių imperatyvias pareigas duomenų valdytojui. Pažymėtina, kad J. N. yra duomenų tvarkytoja (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 6 d.) ir turėjo pareigą pareiškėjo asmens duomenis tvarkyti tik tokios apimties, kuri būtina teisėtiems tikslams pasiekti.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus bei išanalizavęs teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Inspekcijos 2013-04-29 sprendimo Nr. 3R-109(2.13-1.), todėl pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos 88 str. 1 p.).

Pareiškėjas savo skunde taip pat prašo įpareigoti Inspekciją atnaujinti terminą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. N. atžvilgiu. Iš ginčijamo akto matyti, kad nors Inspekcija ir nustatė, kad J. N., tvarkydama pareiškėjo asmens duomenis, pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reglamentavimą, tačiau konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, nes 2012-09-14 suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Iš minėto pareiškėjo reikalavimo matyti, kad jis siekia, jog J. N., kuri, kaip nustatyta ginčijamame sprendime, 2012-03-14 Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke peržiūrėdama informaciją apie pareiškėjo giminystės ryšius bei apie jo padarytus administracinius teisės pažeidimus ir eismo įvykius, neužtikrino, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti, t. y. pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 4 p., būtų nubausta už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 53 str. nustatyta, kad asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė už asmens duomenų tvarkymą pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą nustatyta ATPK 21414 str. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 str. nustatyti terminai (ATPK 250 str. 7 p.). Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 str. nustatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieni metai (ATPK 35 str. 1 d.).

Inspekcija ginčijamame 2013-04-29 sprendime pagrįstai nustatė, kad pažeidimas padarytas 2012-03-14, kai J. N., pažeisdama Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 4 p., tvarkė pareiškėjo asmens duomenis didesne apimtimi, nei buvo būtina administracinio teisės pažeidimo tyrimo tikslais nustatant liudytojo tapatybę.

Pareiškėjas nurodo, kad 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo ginčijamo akto priėmimo dienos (2013-04-29), nes būtent minėtą dieną jam tapo žinoma apie padarytą pažeidimą ir tai laikytina pažeidimo nustatymo diena. Pareiškėjas mano, kad J. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti pradėta, nes 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo pažeidimo nustatymo dienos, nėra pasibaigęs. Pažymėtina, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad šiuo atveju nuobaudos skyrimo termino pradžia turėtų būti siejama su pažeidimo nustatymo diena (pareiškėjo sužinojimu apie padarytą pažeidimą), nes ATPK 35 str. aiškiai įtvirtintas 6 mėnesių nuobaudos skyrimo termino skaičiavimas nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o ne nuo pažeidimo nustatymo dienos, ir tik trunkamų pažeidimų ir ATPK dvyliktajame skirsnyje ar 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 str. nustatytų teisės pažeidimų atveju minėtas terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

Iš nustatytų pažeidimo aplinkybių, kurių pareiškėjas neginčija, matyti, kad šiuo atveju buvo padarytas ne trunkamas teisės pažeidimas, taip pat padarytas ne ATPK dvyliktajame skirsnyje ar 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 str. nustatytas teisės pažeidimas. Taigi teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju už ATPK 21414 str. nustatyto teisės pažeidimo padarymą administracinė nuobauda galėjo būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (2012-03-14), t. y. ne vėliau kaip 2012-09-14. Todėl atsakovė ginčijamame 2013-04-29 sprendime pagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. N. atžvilgiu negali būti pradėta, nes yra pasibaigęs ATPK 35 str. nustatytas nuo teisės pažeidimo padarymo dienos skaičiuojamas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Pareiškėjas teismo prašo įpareigoti Inspekciją atnaujinti terminą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. N. atžvilgiu. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminų atnaujinimas ar pratęsimas įstatyme nėra nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-11 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18/2012). Nesant teisinio pagrindo atnaujinti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nėra pagrindo įpareigoti Inspekciją atnaujinti šį terminą ir pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. N. atžvilgiu. Taigi teismas daro išvadą, kad dėl pasibaigusio administracinės nuobaudos skyrimo termino nėra galimybės J. N. taikyti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją atnaujinti terminą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. N. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                     Raimondas Blauzdžius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Halina Zaikauskaitė