Civilinė byla Nr. e2A-1606-653/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34044-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovams Vilniaus apygardos prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl nutarimų atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. C. prašė teismo panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2018-08-09 nutarimą Nr. 2.VI-71 bei Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2018-09-26 nutarimą Nr. 13.12.-64. 

2.       Ieškinyje nurodo, kad ji gyvena nuosavame name adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra į Adresų registrą įtraukta D1 kategorijos, 2-jų eismo juostų, Vilniaus miesto gatvė. Projektinis greitis šiose gatvėje – 40 km/h. 2017 m. 650-osios individualių gyvenamųjų namų bendrijos „Tarandė“ iniciatyva prasidėjo šios gatvės rekonstrukcija pagal 2015 m. UAB „Infrastruktūros inžinerija“ parengtą Techninio darbo projektą Nr. 2015/01-TDP „(duomenys neskelbtini) gatvių atkarpų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo“ (toliau – ir Projektas) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-05-23 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-01-160523-00440 (toliau – ir SLD). Rekonstravus gatvę sumažėjo pėsčiųjų eismui skirtas plotas, šio ploto sąskaitą išplatinta gatvės važiuojamoji dalis nepalikus vietos pėsčiųjų eismui. Gatvė yra neapšviesta, pėstieji priversti eiti važiuojamąja gatvės dalimi, tuo šiurkščiai pažeidžiamas eismo saugumas. Kol gatvė nebuvo naujai išasfaltuota, vairuotojai mažindavo greitį dėl kelio dangos nelygimų, todėl pėsčiųjų eismas buvo saugesnis. Pagerėjus kelio dangos kokybei, automobiliai važiuoja greičiau, o kai gatvės plotyje nebeliko vietos pėstiesiems ir dviratininkams, jie juda važiuojamąja kelio dalimi, tai sukelia pavojų jų sveikatai ir gyvybei, ypač tamsiu paros metu ir žiemą. Žiemą gatvė dar labiau susiaurėja dėl į šonus nustumto sniego sangrūdų.

3.       Manydama, kad po gatvės rekonstrukcijos eismas šioje gatvėje tapo nesaugus, kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir Inspekcija), prašydama patikrinti, ar SLD buvo išduotas teisėtai. Inspekcijos 2017-06-05 atsakyme buvo nurodyta, kad statytojui surašytas 2017-04-28 privalomasis nurodymas Nr. 23.29)-PN-657, įpareigojantis atlikti Projekto pakeitimus, užtikrinant nustatytus norminius atstumus nuo sklypų, įvertinant įvažiavimų kiekį į sklypus bei jų vietas iki 2017-07-16. Matydama, kad gatvės rekonstrukcija baigėsi, jokių eismo saugumą užtikrinančių priemonių statytojas nenustatė, ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atsižvelgiant į tai, kad statybos teisės ir eismo saugumo normų pažeidimas sukelia neigiamas pasekmės ne tik ieškovei, bet ir visai plačiajai visuomenei, kuri naudojasi (duomenys neskelbtini) gatve susisiekimui, prašė Vilniaus apygardos prokuratūros pateikti / patikrinti atitinkamą informaciją. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė nutarė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, priimdama 2018-08-09 nutarimą Nr. 2.VI-71. Apskundus šį nutarimą Lietuvos Generalinės prokuratūros 2018-09-26 nutarimu Nr. 13.12.-64 atsisakyta panaikinti anksčiau nurodytą nutarimą.

4.       Atsakovė Vilniaus apygardos prokuratūra teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

5.       Atsiliepime nurodė, kad pagal 2018-05-10 gautą pareiškimą, atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-05-23 išdavė SLD statytojui Vilniaus miesto savivaldybei įgyvendinti Projektą. Pagal 2016-02-29 Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų projektavimo sutartį Nr. A326-32116-(2.9.4.2-UK4), 650-oji individualių gyvenamųjų namų bendrija „Tarandė“ įsipareigojo savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe Savivaldybės vardu užsakyti ir gauti prisijungimo sąlygas, pagal prisijungimo sąlygas atlikti (duomenys neskelbtini) gatvių atkarpų (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbus. Prokuroras nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos darbai pagal Projektą atlikti pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir kartu viešąjį interesą, kurį turi ginti prokuroras. Pažymėjo, kad nėra tinkama bylos šalis.

6.       Atsakovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

7.       Nurodo, kad ieškovė, skusdama prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pateikė netinkamos formos procesinį dokumentą – ieškinį. Ieškinio (ginčo) teisena sprendžiami teisės klausimai, o ieškovės pateiktu dokumentu kvestionuojami prokuroro veiksmai, todėl ieškinys laikytinas skundu dėl prokuroro veiksmų, kuriais atsisakyta kreiptis į teismą, ir nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka. Vilniaus apygardos prokuratūra į šį procesą įtraukta atsakove nepagrįstai. Teigia, jog pirmiausia turi išanalizuoti pareiškime išdėstytas aplinkybes ir jų pagrindu atsiradusius teisinius santykius, tinkamai pritaikyti tuos santykius reglamentuojančias teisės normas ir nustatyti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą. Nurodo, jog nutarimuose motyvuotai ir išsamiai išdėstė aplinkybes, argumentus, susijusius su pareiškimu. Pažymėjo, kad ieškovės nurodyta aplinkybė dėl duomenų apie Inspekcijos 2017-04-28 privalomojo nurodymo Nr. (23.29)-PN-657 įvykdymą nebuvimo yra nepagrįsta – Vilniaus apygardos prokuratūros surinktoje medžiagoje yra Inspekcijos 2017-05-25 patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog nurodymas yra įvykdytas. Teismui pateiktos nutarimų kopijos, taip pat teikiami Vilniaus apygardos prokuratūros atlikto tyrimo dokumentai iš kurių matyti, kad sprendimai yra motyvuoti, prokuroras rinko faktinius duomenis, juos analizavo ir vertino, argumentavo išvadą atsisakyti kreiptis į teismą. Aplinkybė, jog ieškovė nesutinka su prokurorų atlikto tyrimo argumentais ir rezultatais nesuponuoja pakartotinio skundo nagrinėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-23 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

9.       Teismas nurodė, kad teisės aktuose numatyta teisė skųsti tik aukštesniojo prokuroro priimtą nutarimą, vadinasi, ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2018-08-09 nutarimo Nr. 2.VI-71 panaikinimo negali būti nagrinėjamas. Dėl to pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pasisakys tik dėl ieškovės reikalavimo, susijusio su Generalinės prokuratūros prokuroro priimto nutarimo teisėtumu (tuo pačiu vertinant ir Vilniaus apygardos prokuroro priimto nutarimo teisėtumą).

10.       Teismas nurodė, kad įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Sisteminė CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leido teismui daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų – antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą – skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti (tai yra paduoti skundą) teismui. Tuo tarpu teismas ex officio tikrina, ar skundas neturi trūkumų. Tik atlikus minėtus procesinius veiksmus, teismas gali spręsti klausimą dėl skundo priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo. Teismas sprendė, kad nors ieškovė pateikė ieškinį, jame suformuotas aiškus reikalavimas – panaikinti Lietuvos Generalinės prokuratūros nutarimą, todėl toks ieškinys (skundas) nagrinėtinas teisme ir, bylą išnagrinėjus iš esmės, priimamas teismo sprendimas. 

11.       Pažymėjo, kad ieškiniu (skundu) ieškovė iš esmės kelia klausimą dėl įpareigojimo prokurorui teikti ieškinį teismui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nagrinėdamas ieškovės ieškinį (skundą) dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės ir negali spręsti dėl viešojo intereso pažeidimo. Dėl to sprendimu bus patikrinama, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, tai yra, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.

12.       Teismas, įvertinęs ieškinyje (skunde) dėstomus argumentus bei išanalizavęs prokuratūros medžiagą pagal ieškovės kreipimąsi, darė išvadą, kad nenustačius prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, pareikšto ieškinio (skundo) negalima patenkinti. Iš teismui pateiktos Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus užvestos bylos medžiagos teismas nustatė, kad priešinga,i nei skunde (ieškinyje) teigia ieškovė, Vilniaus apygardos prokuratūra rinko įrodymus iš įvairių valstybės, savivaldybės institucijų, išsireikalavo įrodymus, detaliai aiškinosi skunde dėstomas aplinkybes (jų pagrįstumą). Visas ieškovės nurodytas aplinkybes prokuroras ištyrė, įvertino ir tik tuomet atsisakė kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Ieškovė teismui nenurodė, kokios proceso normos buvo galimai pažeistos priimant aukštesniojo prokuroro nutarimą, jokių proceso normų pažeidimų, priimant skundžiamą prokuroro nutarimą, teismas taip pat nenustatė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

13.       Apeliantė (ieškovė) L. C. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.

14.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kokios ieškovės nurodytos aplinkybės buvo tiriamos ir vertinamos, neanalizavo atsakovų motyvų, kurių pagrindu buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Apeliantės nuomone, nors prokuroras surinko įrodymus iš įvairių institucijų, jis juos įvertino netinkamai. Apeliantė ieškinyje aptarė kiekvieną prokuroro argumentą dėl surinktų įrodymų, nurodydama, kodėl nesutinka su prokuroro pateiktu vertinimu, tačiau teismas atskirų apeliantės argumentų neanalizavo. Skundžiamo sprendimo argumentas dėl prokuroro diskrecijos taikyti viešojo intereso gynimo priemones reiškia, kad nagrinėjamojoje situacijoje teisingumas negali būti įvykdytas, nes teisingumą vykdo teismai, o teismas nurodė, kad negali spręsti dėl viešojo intereso pažeidimo, nes gerbia prokuroro diskreciją.

15.       Mano, kad nagrinėjamu atveju proceso normų pažeidimo aspektas apima ne tik formalų įrodymų rinkimą ir jų vertinimą, bet ir tinkamą teisės normų, reglamentuojančių teisinius ir techninius reikalavimus miesto gatvės rekonstrukcijai, taikymą. Prokuroro argumentai, dėl kurių nebuvo reaguojama į apeliantės nurodytus pažeidimus, apeliantės netenkino, todėl ji pasinaudojo Prokuratūros įstatymo 19 str. 5 d. įtvirtinta teise skųsti prokurorų nutarimus. Asmens teisė apskųsti prokuroro nutarimą negali būti suprantama kaip teisė prašyti teismo tiesiog patikrinti, ar prokuroras surinko ir įvertino rašytinę medžiagą. Ieškiniu siekiama skųsti prokuroro sprendimą laikyti Projektą ir SLD atitinkančiais teisės normų reikalavimus, o ne pačią pareiškimo nagrinėjimo eigą dviejų pakopų prokuratūrose. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti prokuroro nutarimų motyvus ir pripažinęs, kad nutarimų motyvai neatitinka teisės normų, šiuos nutarimus panaikinti.

16.       Atsakovė Generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

17.       Pažymėjo, jog teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Ieškovė, nors ir nekvestionuoja prokuroro diskrecijos teisės dėl viešojo intereso gynimo, siekia, kad teismas iš esmės išspręstų ginčą viešojo intereso pažeidimo aspektu, t. y. pasisakytų dėl teisminio ginčo, susijusio su gatvės rekonstrukcijos teisėtumu, kuris įstatymų nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme. Ta aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su prokuroro ištirtų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, nesuponuoja pakartotinio prokuroro tyrimo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai prieštarauja teismų praktikai.

18.       Atsakovė Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-23 sprendimą nepakeistą.

19.       Atsiliepime nurodoma, kad Apygardos prokuratūros nutarime buvo įvertintos visos ieškovės nurodytos aplinkybės dėl rekonstrukcijos darbų, įskaitant ir aplinkybes dėl ieškovės nurodyto privalomo visuomenės informavimo apie numatomą (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimą. Vien aplinkybė, kad išduodant SLD galimai buvo nesilaikyta leidimo išdavimo metu galiojusio STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ reikalavimų dėl visuomenės informavimo apie numatomą (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstravimą, nesudaro pagrindo, įvertinus pasikeitusį teisinį reglamentavimą, konstatuoti viešojo intereso pažeidimą ir imtis priemonių panaikinti SLD. Apygardos prokuratūros prokurorė surinko duomenis, reikalingus pareiškėjos pašymu nurodytoms aplinkybėms ištirti, juos ištyrė, įvertino aplinkybes, reikšmingas viešojo intereso pažeidimo ir galimai pažeisto viešojo intereso gynimo klausimams išspręsti. Nutarime padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos Projektas parengtas ir įgyvendintas nepažeidžiant viešojo intereso, kurį turi ginti prokuroras.

20.       Apeliantė klaidingai nurodo, jog teismas turėjo vertinti prokuroro nutarimų motyvus ir pripažinęs, kad nutarimų motyvai neatitinka teisės normų, šiuos nutarimus panaikinti. Teismų praktikoje yra aiškiai suformuotos skundo dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėjimo ribų ir tirtinų aplinkybių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Apeliacinis skundas netenkintinas.

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

23.       Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės (pareiškėjos) ieškinys (skundas) dėl nutarimų atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

24.       Prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.). Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

25.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-23 sprendime nenustatęs jokių proceso normų pažeidimų, priimant skundžiamą prokuroro nutarimą, ieškovės ieškinį atmetė. Tuo tarpu apeliantė, skųsdama teismui pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo, kokios ieškovės nurodytos aplinkybės buvo tiriamos ir vertinamos, neanalizavo atsakovų motyvų, kurių pagrindu buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemone. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais, kadangi iš byloje esančių nutarimų turinio matyti, jog juose buvo vertinamos apeliantės pareiškime, adresuotame Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui, ir skunde, adresuotame Generalinei prokuratūrai, nurodytos aplinkybės. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nedetalizavo, kokias aplinkybes Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui ir Generalinei prokuratūrai buvo nurodžiusi apeliantė, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, pati apeliantė nenurodė, kokios būtent aplinkybės, jos nuomone, nebuvo įvertintos.

26.       Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kokius procesinius pažeidimus padarė Generalinė prokuratūra, priimdama skundžiamą nutarimą. Pareiškėja skunde pakartotinai dėsto prokuratūrai nurodytas faktines aplinkybes ir jas vertina, tačiau pažymėtina, kad būtent prokuroras pagal faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant aukščiu aptartą prokuroro diskrecijos teisę. Teismui suteikta teisė vertinti prokuroro veiksmus tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. patikrinti, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras.

27.       Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas pareiškėjos argumentais nurodančiais pareiškėjos nesutikimą su prokuroro motyvuota pozicija dėl viešojo intereso nebuvimo. Pažymėtina, kad pareiškėjos subjektyvi nuomonė apie tai, jog prokuratūra turėjo kitaip įvertinti pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, nėra pagrindas teismui naikinti prokurorų nutarimus. Minėta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, todėl atmestinas apeliantės arguemtnas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino prokuroro nutarimų motyvų. Šiuo atveju prokurorai tyrė pareiškėjos nurodytas aplinkybes, rinko įrodymus, tą patvirtino ir pati apeliantė apeliaciniame skunde, juos analizavo, vertino surinktus duomenis bei savo padarytas išvadas nutarimuose motyvavo. Todėl aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis įvertinus surinktus įrodymus, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

28.       Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundų motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                         Alvydas Barkauskas

Andrius Ignotas

Jelena Šiškina