Administracinė byla Nr. I-11-342/2012
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00167-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija: 16.2.; 16.6.; 74.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V.J., jo atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, 2012 m. birželio 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V.J. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009-05-29 įsakymo Nr. 30-TE-152 panaikinimo, grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo,
n u s t a t ė :
pareiškėjas V.J. (toliau - ir pareiškėjas) skundu (b.l. 4-6) prašo:
- panaikinti 2009-05-29 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 30-TE-152, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą);
- grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriaus specialisto pareigas;
- priteisti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, t.y. nuo 2009-05-29 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo 2009-05-29 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-95 išdėstytais argumentais, jog savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Teigia, kad atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas) minėtoje išvadoje konstatuoja, kad pareiškėjas būdamas policijos pareigūnu, vairavo automobilį būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti blaivumą, siekdamas nuslėpti šį faktą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) įtvirtintą tarnybinio nusižengimo sąvoką, tarnybinių nuobaudų sąrašą bei kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką. Tvirtina, kad atsakovas ginčo atveju nesilaikė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, LR vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikino tvarkos (toliau – Tvarka) 6, 10 punktų nuostatų, pagal kurias tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Nurodo, kad pareiškėjas apeliacine tvarka skundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-08 nutarimą, kuriuo jam buvo skirta administracinė nuobauda už vairavimą neblaiviam (ATPK 126 str. 4 d.), padarius eismo įvykį (ATPK 127 str. 2 d.), vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (ATPK 123 str. 5 d.). Taigi, tarnybinis patikrinimas, pareiškėjo manymu, turėjo būti sustabdytas iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, įsiteisėjimo. To atsakovas ginčo atveju nepadarė, tai yra esminė procedūrinė pažaida, todėl yra pagrindas ginčijamą įsakymą panaikinti.
Atsakovas atsiliepimu (b.l. 10-11) skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu atliktas kompetentingo pareigūno, pradėtas remiantis piliečio pranešimu ir pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena bei manant, jog pareiškėjo veiksmai galimai žemina pareigūno vardą. Pareigūno vardą žeminančiais veiksmais nurodo pareiškėjo vairavimą transporto priemonės ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu apgadintas metalinis apsaugos atitvaras, jo siekį pasišalinti iš policijos tarnybinių patalpų, vengimą nusistatyti blaivumą, trukdymą policijos pareigūnams įforminti eismo įvykį, nepranešimą apie eismo įvykį savo tiesioginiam vadovui. Tokius pareiškėjo veiksmus vertina, kaip akivaizdžiai priešingus įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų beri pareigūnų tikslams ir uždaviniams, žeminančius pareigūno vardą ir orumą institucijos, kurioje pareiškėjas dirbo. Tokie veiksmai, atsakovo manymu, akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Minėti pareiškėjo veiksmai rodo nepagarbą visuomenei, žemina pareigūno vardą, diskredituoja visą vidaus reikalų instituciją. Pažymi, kad statutinėje organizacijoje asmuo turi kai kurias išskirtines teises, kartu numatytos ir didesnės pareigos bei atsakomybė už padarytus tarnybinius nusižengimus. Mano, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdyje dalyvaujantys bylos proceso dalyviai (jų atstovai) palaiko savo pirmines pozicijas, skunde bei atsiliepime išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas V.J. ginčija atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-05-29 priimto įsakymo Nr. 30-TE-152, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagrįstumą ir teisėtumą.Todėl sprendžiant šį administracinį ginčą būtina įvertinti minėtos materialinės teisės normos taikymo teisinius ir faktinius aspektus, nustatyti ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.
Nustatyta, kad pareiškėjas V.J. nuo 1993 m. iki atleidimo iš vidaus tarnybos - 2009-05-29, dirbo statutiniu valstybės tarnautoju vidaus reikalų sistemoje, o į Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Jūsų uosto policijos skyriaus specialisto pareigas paskirtas 2007-04-23 (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 29). Pareiškėjas tarnyboje skatintas 10 kartų - padėkomis ir piniginėmis premijomis, tarnybine tvarka baustas 7 kartus – už tarnybinės drausmės pažeidimus, aplaidų pareigų vykdymą jam buvo skirta: 1 pastaba, 3 papeikimai, 3 griežti papeikimai, ginčo atleidimo dienai galiojančių tarnybinių nuobaudų neturėjo (b.l. 153-155).
2009-05-26 pareiškėjas pasirašytinai informuotas apie tai, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo, t.y. 2009-05-24, 23.40 val. jis įtartas neblaivus vairavęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Debreceno g., Klaipėdos m., atsitrenkęs į metalinį apsaugos atitvarą ir nuvažiavęs iš eismo įvykio vietos, taip pat atsisakęs vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus pasitikrinti blaivumą, teikti paaiškinimus, eismo įvykio įforminimo metu demonstravęs neigiamas emocijas, žeminęs ir įžeidinėjęs policijos pareigūnus, nesielgęs kaip blaivus, žinantis savo pareigas pareigūnas, tokiais veiksmais galimai pažeidęs LR generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintų Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 7.1, 7.6, 14.1 punktų reikalavimus, pažeminęs policijos pareigūno vardą (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 23). Pareiškėjas 2009-05-27 paaiškinime atsakovui nurodė, kad savo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, todėl nesitikrino girtumo, pareigūnų neįžeidinėjo (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 24). 2009-05-27 pareiškėjas pasirašytinai informuotas apie tai, kad yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimai jo padaryto tarnybinio nusižengimo, t.y. neatvykimo į į tarnybą 2009-05-25 (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 25). Į tai, pareiškėjas 2009-05-28 paaiškinime nurodė, kad į tarnybą neatvyko nes jautėsi blogai, buvo streso būsenoje dėl jam 2009-05-25 surašyto KET protokolo, o neatvykimo priežastis neturėjo galimybių pranešti, nes neveikė telefonas, vėliau – apie 10.00 val. viršininko T.B. paskambino ir pasakė kas atsitiko (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b.l. 26).
Atlikus tarnybinį patikrinimą, atsakovas ginčijamu įsakymu pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2009-05-29 (b.l. 7). Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis minėta Statuto norma ir 2009-05-29 tarnybinio patikrinimo „Dėl V.J. nusižengimo“ išvada Nr. 30-IS-95, kurioje pasiūlyta pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (tarnybinio patikrinimo medžiaga b.l. 34-38). Akcentuotina, kad tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (Tvarkos 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), tai yra individualaus teisės akto dalimi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006).
Taip pat byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-08 nutarimu (b.l. 19-20) pripažino pareiškėją kaltu dėl 2009-05-24 eismo įvykio ir už administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 123 str. 5 d, skyrė jam galutinę administracinę nuobaudą 2 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 m. ir 6 mėn. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2010-09-03 nutartimi minėtą apylinkės teismo nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr. prijungta administracinė byla Nr. A2.6.-5284-659/2010, b.l. 31-34). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-10-27 nutarimu pareiškėjo atžvilgiu iškeltą administracinę bylą pagal ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d. nutraukė, nesant pareiškėjo veikoje šių administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių (žr. prijungta administracinė byla Nr. A2.6.-5284-659/2010, b.l. 63-65).
LVAT 2012-02-06 nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-27 nutarimą paliko nepakeistą (žr. prijungta administracinė byla Nr. A2.6.-5284-659/2010, b.l. 75-77). Šioje nutartyje LVAT pažymėjo, kad: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-08 nutarimas, kuriuo V.J. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 123 str. 5 d., 126 str. 4 d. ir 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, buvo panaikintas LVAT 2010-09-03 nutartimi, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių; taigi, laikotarpiu nuo 2009-05-24 iki 2011-05-24 jokia administracinio poveikio priemonė V.J. už minėtų pažeidimų padarymą nebuvo pritaikyta; konstatavo, jog nagrinėjamu atveju spręsti dėl V.J. patraukimo administracinėn atsakomybėn, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui (ATPK 250 str. 7 p.), nebėra teisinio pagrindo; atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla V.J. atžvilgiu nutraukta, jo kaltė šiame procese šiuo pagrindu nenustatinėjama.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-10 nutarimu (b.l. 22) pareiškėjas buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. 5 000 Lt bauda už vairavimą būnant neblaiviam – jam nustatytas 0,67 promilių girtumo laipsnis, neturint teisės vairuoti transporto priemonės, kai ši teisė atimta, už eismo įvykio sukėlimą, kurio metu apgadinti du automobiliai. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs (b.l. 22, 23).
Liudytoju byloje apklausto T.B., t.y. pareigūno, kurio tarnybiniame pavaldume pareiškėjas tuo metu buvo, parodymai patvirtina pareiškėjo argumentus, jog apie neatvykimo į tarnybą 2009-05-25 pareiškėjas jam pranešė apie 10-11 val. telefonu, o šis informavo pareiškėjo tiesioginį vadovą D.S. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad įvykus eismo įvykiui, pareigūnas be jokių išlygų, nedelsiant turi informuoti savo tiesioginį vadovą.
Liudytoju byloje apklaustas A.T. patvirtino, kad tai jis yra pareigūnas braižęs ginčo eismo įvykio schemą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas atvežtas į budėtojų dalį atsisakė tikrintis girtumą, buvo susinervinęs, piktas, kalbėdamas telefonu keikėsi, vaikštinėjo pirmyn ir atgal, jį reikėjo ramint. Be to, vizualiai matė, kad pareiškėjas neblaivus, o pareiškėjui padėjus tarnybinį pažymėjimą ant stalo suprato, kad tai pareigūnas. Į gydymo įstaigą pareiškėjo patikrinti neblaivumo nevežė, kitas kolega surašė protokolą apie tai, kad pareiškėjas vengia tikintis. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepripažino, kad vairavo, pastoviai kartojo, kad jis nevairavo ir piktinosi, kodėl dokumentai surašomi jo vardu, o, ar pareiškėjas nurodė, kas vairavo neprisimena.
Liudytoju byloje apklausto M.B. parodymai patvirtina, kad pareiškėjas eismo įvykio vietoje atsisakė paklusti šio pareigūno reikalavimui pasitikrinti neblaivumą, o nesant įvykyje sužeistų asmenų, pareiškėjo į gydymo įstaigą privalomai nevežė, pažymėdamas, kad pareiškėjas atsisakė pasitikrinti ar nėra neblaivus. Be to, pareiškėjas rodė tarnybinį pažymėjimą, demonstruodamas, kad yra už jį aukštesnis laipsniu, į rankas pažymėjimo nedavė. Duoti paaiškinimą dėl eismo įvykio pareiškėjas atsisakė. Surašius protokolą dėl eismo įvykio pareiškėją išleido iš komisariato.
Liudytoja byloje apklaustos D.V. parodymai vertinami, kaip patvirtinantys bylos aplinkybes, jog ji dalyvavo ginčo eismo įvykyje, tačiau iš ten pasišalino, žinodama, kad pareiškėjas yra pareigūnas, paliko jį aiškintis dėl eismo įvykio su kitais atvykusiais pareigūnais. Taip pat ši liudytoja parodė, kad tuo metu teisės vairuoti neturėjo, pareiškėjas buvo išgėręs, jis jos ir neklausė ar ji turi teisę vairuoti, o ji norėdama jam padėti vairavo jo (pareiškėjo) automobilį, tačiau sukdama posūkyje atsitrenkė į tvorelę.
Liudytoju byloje apklausto P.N. parodymai patvirtina, kad tai jis yra asmuo matęs visą ginčo eismo įvykio situaciją, pranešęs apie ginčo eismo įvykį policijai ir jų eismo įvykyje sulaukęs. Šis liudytojas nurodė, kad ginčo įvykio vietoje matė už vairo sėdintį pareiškėją ir moterį, kuris išlipusi iš keleivio vietos, svirduliavo ir vėl atsisėdo į automobilį.
Liudytoju byloje apklausto J.K. parodymai patvirtina, kad jis yra pareigūnas, dirbęs viename ekipaže su kolega A.K., atvykęs į eismo įvykio vietą, matęs prie vairo sėdintį pareiškėją bei neblaivią moterį, kuri buvo įvykio vietoje, tačiau po to kažkur dingo. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad pareiškėjas buvo neblaivus, atsisakė tikrintis alkotesteriu bei neprisipažino vairavęs automobilį.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pripažįsta ir bylos nagrinėjimo metu neginčija aplinkybės, jog perduodamas savo automobilį vairuoti D.V. jos neklausė ar ji turi vairuotojo pažymėjimą, o D.V. parodymai patvirtina, kad ji teisės vairuoti ir neturėjo (žr. prijungta administracinė byla Nr. A2.6.-5284-659/2010, b.l. 54, 60).
Pažymėtina, kad teisinė atsakomybė – tai teisės pažeidėjui daromas poveikis, pasireiškiantis tiek tokio poelgio pasmerkimu, tiek teisinių sankcijų taikymu, dėl kurio pažeidimo padarymu kaltas asmuo patiria nepalankių moralinio, asmeninio, turtinio, organizacinio, fizinio pobūdžio padarinių. Tarnybinė atsakomybė – savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, taikoma kaltiems asmenims, padariusiems tarnybinius nusižengimus, skiriant jiems tarnybines nuobaudas (Statuto 2 straipsnio 6 dalis, 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai; Tvarkos 4.2 punktas). Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės, tačiau yra draudžiamas dvigubas baudimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės sistemoje ir taikytinas teismams nagrinėjant konkrečias bylas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, vertinant tai, jog bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad administracinė atsakomybė dėl 2009-05-24 ginčo eismo įvykio pareiškėjo atžvilgiu netaikytina suėjus jo patraukimo administracinės atsakomybėn terminui, laikytina, kad šioje byloje tirti pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimo teismui nėra jokių faktinių ir juridinių kliūčių. Taigi minėta LVAT 2012-02-06 nutartis, turinti prejudicinę reikšmę pareiškėjo administracinės atsakomybės aspektu, neužkerta kelio šioje byloje vertinti pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, buvusio ne tarnybos metu, neblaivaus, dalyvavusio ginčo eismo įvykyje, elgesį ir (ar) veiksmus, tarnybinės atsakomybės taikymo apsektais.
Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.
Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be to, atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-11-129/2004, Nr. A-11-803/2005; Nr. A-7-247/2004; Nr. A-8-489/2007).
Pažymėtina, kad stojančiam į vidaus tarnybą asmeniui, be kita ko, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Statuto 12 straipsnis nustato, kad asmuo iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybą, prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia laikytis Statuto 12 straipsnio 2 dalies numatytų reikalavimų: būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais (Statuto 3 str. 1 d.). Statutinio pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis. Policijos pareigūno priesaiką 1993-11-23 davė ir pareiškėjas (b.l. 163).
Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007). Esant minėtam Statuto pagrindui, įstaigos vadovui numatytas vienintelis sprendimo būdas – tokį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos; atleidimas iš vidaus tarnybos yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtintas ,,Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 - 231/2008). Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto nustatytam pagrindui pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurios pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Taigi, atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai netaikytini. Tam, kad būtų nustatyti pareigūno vardą žeminantys kalti veiksmai (poelgis), yra būtina konstatuoti visumą šio neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių. Tokių aplinkybių nustatymui būtinas tyrimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtintas ,,Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“ ).
Išanalizavus ir įvertinus virš išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais ne tarnybos metu sąmoningai elgėsi priešingai visuomenėje galiojančioms moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų – būdamas neblaivus (pareiškėjas ir neginčija, kad prieš eismo įvykį vartojo alkoholio), perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui – D.V., neįsitikęs ar ji turi teisę vairuoti transporto priemonę ir (ar) turi su savimi vairuotojo pažymėjimą, ir tai lėmė, jog savo transporto priemonę jis leido vairuoti asmeniui neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę, ko pasekoje įvyko eismo įvykis, buvo apgadintas automobilis ir kelio atitvaras. Pažymėtina, kad pareiškėjui, kaip policijos pareigūnui turėjo būti žinoma, kad už perdavimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti, yra taikoma administracinė atsakomybė (žr. ATPK 128 str. 3 d.). Be to, draudimas duoti transporto priemonę vairuoti asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę, įtvirtintas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (byloje taikytina aktuali šio akto redakcija, galiojusi nuo 2008-07-01 iki 2010-01-01, žr. Valstybės Žinios, 2000, Nr. 92-2883; Valstybės Žinios, 2007, Nr. 128-5213) 13 str. 1 d. – „Draudžiama (...) duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę.“
Pareiškėjas neužkirsdamas kelio tam, kad iš eismo įvykio nepasišalintų automobilį vairavusi D.V., kuri, jo teigimu, ir padarė eismo įvykį, pažeidė imperatyvias (privalomas) minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintas, eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui - nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai. Taip pat tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (žr. Valstybės Žinios, 2003, Nr. 7-263; Valstybės Žinios, 2008, Nr. 88-3530) 231.1. ir 231.2. papunkčių privalomus reikalavimus vairuotojui ar kitam eismo dalyviui įvykus eismo įvykiui - nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad automobilis po atsitrenkimo į kelio atitvarą nesustojo, o juo toliau buvo nuvažiuota ir sustota šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, be to, po to, iš karto pareiškėjas pats siekė pasišalinti iš įvykio vietos – jis tikslu užrakinti automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietą (žr. prijungta administracinė byla Nr. A2.6.-5284-659/2010, b.l. 54), tačiau tuo metu eismo įvykį mačiusio, liudytojo P.N. iniciatyva iškviesti policijos pareigūnai atvyko pirmiau ir taip pareiškėjas buvo užfiksuotas sėdintis už automobilio vairo. Duomenų, kad pareiškėjas ir (ar) D.V. būtų skambinę policijai tikslu pranešti apie ginčo eismo įvykį byloje nėra.
Pareiškėjas tiriantiems ginčo eismo įvykį pareigūnams tvirtindamas, kad ne jis vairavo automobilį, tačiau konkrečiai nenurodė, kas eismo įvykio metu vairavo jo automobilį. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė minėtų Kelių eismo taisyklių 32.1. papunktyje įtvirtintą nuostatą, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja ir privalo policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.
Pareiškėjas atsisakydamas vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus pasitikrinti ar nėra neblaivus, pažeidė minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatą, reglamentuojančią, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina, kad bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog atvykę pareigūnai už automobilio vairo rado sėdintį būtent pareiškėją, todėl akivaizdu, kad netikrinti jo alkotesteriu, kaip vairuotojo galimai ir sukėlusio eismo įvykį, pareigūnai neturėjo jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo eismo įvykio metu nebuvo sužaloti kiti asmenys, o apgadintas tik pareiškėjo automobilis ir kelio metalinis atitvaras, pareiškėjui atsisakius pasitikrinti ar nėra neblaivus bei neginčijant, kad jis yra neblaivus, leidžia teigti, kad pareigūnams ginčo situacijoje nebuvo pagrindo vadovautis Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (byloje taikytina šio akto redakcija, galiojusi nuo 2008-12-12 iki 2009-06-28, žr.Valstybės Žinios, 2006, Nr. 56-2000) nuostatomis, reglamentuojančiomis, tvarką, kada pareigūnai turi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristatyti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą). Pažymėtina, kad pagal šių taisyklių 7 punktą, policijos pareigūnai, tikrinimo metu nustatę, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), ar jam nesutikus tikrintis, teisės aktų nustatyta tvarka surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą, priima nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir informuoja transporto priemonės vairuotoją apie jo teisę apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šiuo atveju pareigūnai atitinkamai ir veikė. Be to, aptariamų taisyklių 4 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi, pareiškėjas žinodamas, kad yra statutinis valstybės tarnautojas, nepagrįstai atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus pasitikrinti ar nėra neblaivus, taip iš esmės trukdydamas nustatyti visas reikšmingas ginčo eismo įvykio aplinkybes.
Pareiškėjas apie ginčo eismo įvykį neįformuodamas savo tiesioginio vadovo pažeidė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (byloje taikytina aktuali šio akto redakcija, galiojanti nuo 2006-12-13, Valstybės Žinios, 2004, Nr. 113-4257) 14.5 nuostatą, kuri privalomai įpareigoja ne tarnybos metu policijos pareigūną patekusį į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, nedelsiant apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui.
Virš išanalizuoti ir įvertinti pareiškėjo veiksmai ginčo eismo įvykio situacijoje, vertintini, kaip akivaizdžiai žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, žeminantys pareigūno vardą, orumą institucijos, kurioje jis tuo metu dirbo, darantys įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir pagrįstai sukelia jam pasekmes, nustatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte Atsižvelgus į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą įsakymą.
Taigi, pareiškėjo veiksmai ginčo situacijoje sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas suprasdamas, jog yra ne tarnybos metu, viešoje vietoje, neblaivus, eismo įvykio dalyvis, eismo įvykio metu padaryta materialinė žala, veikė netiesiogine tyčios forma, t.y. perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam tokios teisės, nepadėjo įvykį tiriantiems pareigūnams savalaikiai atskleisti aplinkybės, kas konkrečiai vairavo jo transporto priemonę, ar tas asmuo nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, neapsaugojo eismo įvykio vietos, o ir pats siekė iš jos pasišalinti, nepagrįstai atsisakė būti tikrinamas pareigūnų ar nėra neblaivus, nedelsiant apie įvykį privalomai neinformavo savo tiesioginio vadovo. Tokiais veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti eismo dalyviams nustatytų teisių ir pareigų, kitų minėtų teisės aktų reikalavimų, o visa tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą policijos sistema, joje dirbančiais pareigūnais (tarnybomis), menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Tokie pareiškėjo veiksmai, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, daro įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atsakovo pagrįstai kvalifikuoti pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad šis įsakymas priimtas 2009-05-29 tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu. Ištyrus tarnybinio patikrinimo išvados turinį, ji laikytina iš esmės pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis. Konstatuotina, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu atliktas laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos.
Pažymėtina, kad teismas iš esmės neįrodyta aplinkybe ginčo tarnybinio patikrinimo išvadoje laiko aplinkybę dėl pareiškėjo neatvykimo į tarnybą 2009-05-25 bei netinkamo elgesio kitų pareigūnų atžvilgiu, nes šiems kaltinimams pagrįsti faktinių duomenų byloje akivaizdžiai nepakanka. Be to, byloje įrodžius, jog pareiškėjo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip pažeminę pareigūno vardą, ši aplinkybė laikytina iš esmės pertekline ir (ar) ginčo atleidimo faktinių ir juridinių pagrindų nekeičianti aplinkybė.
Byloje įrodžius, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas teisėtai ir pagrįstai, kiti pareiškėjo skundo reikalavimai - grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos skyriaus specialisto pareigas; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, laikytini išvestiniai iš pirmojo ir galėtų būti tenkinami tik teismui konstatavus ginčo atleidimą neteisėtu, todėl šie reikalavimai papildomai neanalizuotini ir taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus virš išdėstytas teisines ir faktines aplinkybes pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal ABTĮ 44 str. 1 d. nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo V.J. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009-05-29 įsakymo Nr. 30-TE-152 panaikinimo, grąžinimo į vidaus tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Aušrelė Mažrimienė