Pranešėja Neringa Švedienė
Teisėja Irena Stefanovič
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. vasario 8 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Neringos
Švedienės,
kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Dalios
Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos dėl
proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-42-213/2006-272/2007 (Nr.
2-42-213/2006) pagal ieškovo D. A. ieškinį
atsakovui R. L. dėl žalos
atlyginimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas D. A. pateikė ieškinį, prašydamas išieškoti
iš atsakovo 3577,20 Lt žalos atlyginimo bei 107,32 Lt žyminio mokesčio, 295 Lt
už sugadinto automobilio įvertinimą ir 200 Lt už advokato paslaugas.
Trakų rajono apylinkės teismas
2006-10-23 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovo D. A. 1650 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo
R. L. naudai ir 39,80 Lt išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Išnagrinėjusi
ieškovo D. A. apeliacinį skundą, Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-02-12 sprendimu
panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2006-10-23 sprendimą ir ieškinį
patenkino iš dalies, priteisdama iš atsakovo R. L. : ieškovui D. A. - 3295 Lt žalos atlyginimo ir 197,70 Lt
bylinėjimosi išlaidų, valstybei - 43,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu. Kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo
sprendime nebuvo įvertinti liudytojų D.
G. ir A. J. parodymai.
Liudytojas D. G. paaiškino,
jog 2004-12-05 atsakovas girtas vairavo ieškovo automobilį, jam užvažiavus ant
bordiūro, buvo apgadintas automobilio dugnas, išdaužtas priekinis stiklas,
policijos nekvietė dėl to, kad ieškovas ir atsakovas buvo geri draugai,
atsakovas žadėjo atlyginti žalą, suremontuoti ieškovo automobilį. Analogiškus
parodymus teisme davė ir liudytojas A.
J. . Kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo atmesti šių liudytojų
parodymų, nes jie atitinka ieškovo paaiškinimus, ir padarė išvadą, kad
atsakovas 2004-12-05 autoįvykio metu apgadino ieškovo automobilį. Tai, kad
skolos rašte buvo nurodytas ne tik atsakovo įsipareigojimas nupirkti ieškovo
automobilį, bet ir įsipareigojimas grąžinti ieškovui 3000 Lt sumą, kolegija
vertino kaip susitarimą tarp šalių dėl žalos atlyginimo būdo – atsakovas
įsipareigojo ieškovui sumokėti didesnę sumą negu automobilio, kuris apgadintas
po autoįvykio, vertė. Atsižvelgdama į tai, kad UAB „Transporto studijos“ davė
išvadą, jog transporto priemonės atstatymas netikslingas, kad ieškovas gali
įsigyti analogišką neapgadintą automobilį už mažesnę sumą nei sudarytų remonto
išlaidos, kolegija iš atsakovo priteisė 3000 Lt žalos atlyginimo (LR CK 6.245
str. 1 d. ir 4 d.), bei žalos nustatymui ieškovo turėtas 295 Lt išlaidas, kaip
tiesiogiai susijusias su atsakovo padaryta žala. Dalinai patenkinus ieškinį, teismas
priteisė iš atsakovo ieškovui jo turėtas žyminio mokesčio išlaidas, t.y. 98,85
Lt už ieškinį ir 98,85 Lt už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d. ).
Atsakovas R. L. 2007-04-17 pateikė prašymą atnaujinti
procesą civilinėje byloje Nr. 2-42-213/2006. Trakų rajono apylinkės teismas
2007-04-26 nutartimi atsisakė priimti atsakovo R. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo
civilinėje byloje Nr. 2-42-213/2006 pagal D. A. ieškinį atsakovui R. L. dėl žalos atlyginimo.
Atsakovas R. L. 2007-05-05 pateikė prašymą atnaujinti
procesą civilinėje byloje Nr. 2-42-213/2006. Trakų rajono apylinkės teismas 2007-05-14 nutartimi
nustatė atsakovui R. L. terminą
iki 2007-05-28 nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Trakų rajono apylinkės
teismas 2007-05-31 nutartimi nutarė laikyti atsakovo R. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo
civilinėje byloje pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovui R. L. dėl žalos atlyginimo nepaduotu ir
grąžinti jį atgal.
Atsakovas R. L. 2007-06-11 pateikė pareiškimą,
prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-42-213/2006. Prašymo
atnaujinti procesą argumentai:
1) Vilniaus apygardos teismas 2007-02-12 sprendimu
patenkindamas ieškovo apeliacinį skundą ir panaikindamas pirmosios instancijos
teismo sprendimą, visiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, neteisingai
interpretavo bylos aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir bylos
aplinkybėms prieštaraujantį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas
konstatavo, kad byloje nebuvo gautas nei atsakovo, nei jo advokato paaiškinimas
apie tai, kad atsakovas neėmė ieškovo automobilio, kad nebuvo autoįvykio, apie
kurį jis nepranešė policijai, kad nesitarė su ieškovu, jog pirksiąs jo
automobilį. Tokia išvada visiškai neatitiko faktinių bylos aplinkybių, nes 2006-07-05
atsakovas pateikė Trakų rajono apylinkės teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė,
kad atsakovas neėmė be D. A. leidimo ieškovui priklausančio automobilio FORD SCORPIO, nesukėlė jokio
eismo įvykio, todėl jam yra nesuprantama kokius nuostolius jis turėtų atlyginti
D. A. , kai nepadarė jam jokios žalos.
Atsakovo paaiškinimai buvo bylos medžiagoje, juos įvertino ir pirmosios
instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovas savo kaltės nepripažįsta. Ši
aplinkybė įrodė, kad atsakovo paaiškinimai buvo pateikti byloje, todėl
apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė buvo melaginga ir
prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Remdamasis ta aplinkybe, kad
atsakovas tariamai neprieštaravo dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų, t.y. iš
esmės pripažino, kad ieškovo nurodytos aplinkybės iš tikrųjų egzistavo,
Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog atsakovas buvo kaltas dėl
automobiliui padarytų pažeidimų ir dėl to turėjo atlyginti ieškovui nuostolius.
Jokių kitų įrodymų apie tai, kad atsakovas paėmė iš ieškovo automobilį ir
padarė avariją, byloje nebuvo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir
įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, tame tarpe ir atsakovo paaiškinimus,
todėl jo sprendimas neturėjo būti panaikintas, o ieškovo ieškinys - patenkintas.
2) Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios
instancijos teismo sprendime nebuvo įvertinti liudytojų D. G. ir A. J. parodymai, prieštaravo bylos
nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Liudytojai D. G. ir A. J. teismo proceso metu paliudijo, kad
dalyvavo D.
A. gimtadienyje, per
kurį neva ir įvyko byloje nagrinėjama autoavarija ir jos padariniai. Trakų
rajono apylinkės teismas konstatavo, kad liudytojas A. J. , duodamas teisme parodymus, pats
pripažino, kad buvo labai girtas ir nelabai ką prisimena. Nesuprantama, kuo
vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas šių liudytojų parodymus įvertino
kaip tinkamus ir įrodančius bylos aplinkybes, t.y. atsakovo kaltę. Liudytojai
patys pripažino, kad buvo pernelyg girti, kad galėtų ką nors atsiminti.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis vien tik liudytojų, kurie
autoavarijos naktį buvo smarkiai išgėrę, ir išimtinai ieškovo paaiškinimais,
konstatavo, kad atsakovas buvo kaltas dėl autoįvykio metu padarytų automobilio
pažeidimų ir dėl to turėjo atlyginti ieškovui ginčo sumą. Priimdamas tokį
sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir
teismui, rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo, šalių procesinio
lygiateisiškumo principus. Teismas vadovavosi tik ieškovo naudai bylojančiais
įrodymais, akivaizdžiai ignoruodamas atsakovo pateiktus įrodymus. Tokiu būdu
buvo priimtas visiškai neteisėtas ir įstatymams prieštaraujantis sprendimas, ir
nebuvo įgyvendinta atsakovui Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų garantuojama
teisė į teisingą teismą.
3) Kadangi aiškią teisės normų, reglamentuojančių
įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą, taikymo klaidą padarė apeliacinės instancijos
teismas, o dėl įstatymo numatyto apribojimo atsakovas negalėjo pateikti
kasacinio skundo, atsakovas prašė atnaujinti teismo procesą CPK 366 str. 1 d. 2
p. pagrindu. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovas
negalėjo žinoti, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįvertins svarbių bylos
teisingam išsprendimui esminių įrodymų, ir priims sprendimą, visiškai
prieštaraujantį bylos nagrinėjimo metu surinktiems įrodymams ir jais remiantis
nustatytoms aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamas
draudimas atmesti proceso dalyvių reikalavimus ir prašymus vien tik formaliais pagrindais
aiškiai parodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją dėl CPK nurodytų proceso
atnaujinimo pagrindų aiškinimo ir taikymo. Šiuo atveju teismas privalo
atnaujinti procesą šioje byloje, kadangi to nepadarius, bus paliktas galioti
neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, atsakovo interesai bus neapginti ir
byloje nebus pasiektas teisingumas.
4) Ši byla turėtų būti atnaujinta tuo pagrindu, kad,
tik priėmus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, paaiškėjo esminė bylos
aplinkybė, kuri negalėjo būti žinoma atsakovui bylos nagrinėjimo metu, t.y. atsakovas
negalėjo žinoti, kad, nagrinėdamas bylą, teismas neįvertins vieno iš esminių
įrodymų – atsakovo pateikto paaiškinimo dėl bylos aplinkybių. Nagrinėjamu
atveju byloje buvo pateiktas atsakovo paaiškinimas, kurio egzistavimo teismas
neįvertino. Atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nebuvo žinoma, kad,
nepaisant atsakovo paaiškinimo buvimo byloje, teismas konstatuos, jog
paaiškinimas pateiktas nebuvo. Tai įrodo, kad teismui paaiškinimo buvimas
byloje nebuvo žinomas. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę teisingam bylos
išnagrinėjimui, kadangi, įvertinus teismui pateiktą paaiškinimą, būtų priimtas
visiškai kitoks teismo sprendimas. Naujai paaiškėję faktai, įrodymai turi
atskleisti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumą – jo nepagrįstumą
ir neteisėtumą. Tokių faktų konstatavimas ir atitinkamų juos pagrindžiančių
įrodymų buvimas yra pagrindas priimti kitokį, nei priimtas, sprendimą. Naujos
esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos
nagrinėjimo metu, paaiškėjo, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo sprendimui,
t.y. 2007-02-12, o prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje buvo paduotas
teismui 2007-05-02, įstatymo nurodytas prašymo padavimo terminas nebuvo
praleistas (CK 6 str., CPK 2 str., 6 str., 12 – 14 str., 17 str., 176 - 180
str., 183 str., 185 str., 189 str., 197-198 str., 200 str., 331 str. 6 d., 341
str., 366 str. 1 d. 1 – 9 p. ir 2 d., 368 str. 1 d., 369 str.).
Trakų rajono apylinkės teismas 2007-11-28
nutartimi nutarė prašymą atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje
byloje Nr. 2-42-213/2006 pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovui R. L. dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė,
kad naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovui
bylos nagrinėjimo metu, jam paaiškėjo įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo
2007-02-12 sprendimui civilinėje byloje, todėl atsakovas prašymą dėl proceso
atnaujinimo turėjo pateikti iki 2007-05-14. Teismas nustatė, kad prašymas
paduotas 2007-06-11, t.y. praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą
nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes,
sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas konstatavo, kad pats
atsakovas pripažino, kad naujomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo
ir negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu, yra Vilniaus
apygardos teismo netinkamas įrodymų vertinimas, priimant 2007-02-12 sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą, kuriuo pirmos
instancijos teismo sprendimą panaikino ir patenkino ieškinį, įvertinęs tik
ieškovo paaiškinimus ir liudytojų D. G. bei A. J. parodymus, visiškai nevertindamas
atsakovo R.
L. paaiškinimų byloje.
Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, padarė išvadą, jog nėra pagrindo
procesui atnaujinti. Teismas konstatavo, kad prašyme dėl proceso
atnaujinimo ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės ir išdėstyti
argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra byloje esančių įrodymų vertinimo
dalykas, o ne naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir
negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu. Teismas pažymėjo, kad
jokių kitų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir
negalėjo būti žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu, atsakovas nenurodė,
todėl kitų atsakovo argumentų, išdėstytų prašyme dėl proceso atnaujinimo bei
teismo posėdžio metu, teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Teismas,
konstatavęs, kad prašymas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nėra
pagrįstas įstatymo nustatytais pagrindais, prašymą atmetė ir procesą atnaujinti
atsisakė (LR CPK 185 str., 366 str. 1 d., 368 str., 370 str. 3 d.).
Atsakovas R. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos
teismo nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-42-213/2006.
Teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Atskirojo skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas
neteisingai įvertino pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo faktinį pagrindą
ir padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Prašymo dėl proceso atnaujinimo
pagrindu buvo ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2007-02-12 sprendime
ne tik nevertino atsakovo rašytinių paaiškinimų byloje, bet apskritai nežinojo
apie šių paaiškinimų buvimą byloje.
2) Pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas,
praleidus CPK 368 str. įtvirtintus terminus, kadangi prašymą dėl proceso
atnaujinimo Vilniaus apygardos teismui atsakovas buvo pateikęs 2007-03-30. Be
to, atsakovas du kartus iki CPK 368 str. numatyto termino pabaigos tokį
prašymą buvo pateikęs ir Trakų rajono apylinkės teismui. Šie atlikti veiksmai
patvirtino, jog atsakovas nepažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo
principų bei nepiktnaudžiavo savo turimomis teisėmis.
3) Teismas nesivadovavo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotais išaiškinimais. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2003 yra nurodęs, kad proceso atnaujinimas leidžia užtikrinti, kad
nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais
atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti
apeliacine ar kasacine tvarka. Jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje
priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti ar nepagristi, procesas turi būti
atnaujintas. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios normos turi būti taikomos
ne formaliai, o atsižvelgiant į šio procesinio instituto paskirtį ir įstatymo
leidėjo ketinimus. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo
būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis
leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir
pagrįstumu. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais
argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo,
teisingumo ir protingumo kriterijais.
Atskirasis
skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas proceso atnaujinimo
tvarką civilinėje byloje, nustatė prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus
ir pagrindus, kurie turi būti pagrįsti. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu
naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti
žinomos bylos nagrinėjimo metu.
Pirmosios instancijos teismas
pagrįstai konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas, praleidus
CPK 368 str. įtvirtintus terminus. Šiuo atveju teisiškai reikšminga, kad
nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas 2007-06-11, t.y.
praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo tos dienos, kai asmuo
sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo
pagrindą. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2007-02-12 sprendimui
civilinėje byloje, atsakovas prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo pateikti
iki 2007-05-14, nes proceso atnaujinimo pagrindu jis įvardino patį sprendimą.
Tai, kad atsakovas kelis kartus iki CPK 368 str. numatyto termino pabaigos buvo
pateikęs teismui prašymus dėl proceso atnaujinimo, neturi teisinės reikšmės,
nes šie prašymai nebuvo priimti CPK nustatyta tvarka.
Kolegija sutinka su pirmosios
instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą šioje byloje,
nes visos aplinkybės, kurias nurodo atsakovas, galėjo būti žinomos bylos
nagrinėjimo metu. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007-02-12 sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovui R. L. dėl žalos atlyginimo pats
savaime nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą atsakovo nurodytu
pagrindu. Atsakovo argumentai,
kad Vilniaus apygardos teismas 2007-02-12 sprendime nevertino atsakovo
rašytinių paaiškinimų byloje ir apskritai nežinojo apie šių paaiškinimų buvimą
byloje, parodo nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Vilniaus
apygardos teismas 2007-02-12 sprendime pažymėjo atsakovo atsiliepimą į ieškinį,
įvardindamas bylos lapus (b.l. 46 - 48). Tai, kad atsakovui nepatinka
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-12
sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti
procesą šioje byloje.
Kolegija
pažymi, kad atsakovas, būdamas nenuoseklus ir kritiškai nevertindamas savo
elgesio, siekdamas paties sprendimo pagrindu atnaujinti procesą civilinėje
byloje, parodo, kad padėtis, kai nėra vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas,
yra jo tikslas. Šiuo atveju pats atsakovas nesivadovauja sąžiningumo,
protingumo ir teisingumo principais, laikydamas save privilegijuotu teisinių santykių
dalyviu, ir tai nereiškia, kad galima atnaujinti procesą civilinėje byloje, kai
nėra naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo
būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad nėra atnaujinamas procesas šioje
byloje, nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes savo
procesinėmis teisėmis šalys turi naudotis sąžiningai ir rūpestingai.
Kolegija
nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos
nagrinėjimo dalykui ir skundžiamos
nutarties teisingumui, teisėtumui ir pagrįstumui šioje byloje.
Byloje nėra
duomenų dėl teismo šališkumo, visos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios
su prašymo atnaujinti procesą pagrindu ir terminais, kuriuos nurodė atsakovas,
išnagrinėtos tinkamai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas,
atsisakydamas atnaujinti procesą šioje byloje, tinkamai pritaikė teisės normas
ir nepadarė civilinio proceso normų pažeidimų, užtikrinant proceso
koncentracijos ir asmenų lygiateisiškumo principus. Atskirojo skundo argumentai
nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta
ir pagrįsta, nes apeliantas neįrodė to pagrindo, kuriuo grindė prašymą
atnaujinti procesą šioje byloje (LR CK 1.5 str., LR CPK 6 str., 7 str., 17
str., 95 str., 177 str. -179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338
str., 366 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
n
u t a r ė:
Palikti Trakų
rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Neringa
Švedienė
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Dalia Višinskienė