VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas D. S. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019-10-10 procesinį dokumentą Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-5343 ir įpareigoti Lietuvos banką išsamiai ištirti aplinkybes, nurodytas pareiškėjo 2019-10-01 pareiškime dėl UAB „SB lizingas“ sukčiavimo, dokumentų neišsaugojimo ir klastojimo bei atsisakymo pateikti privačiam fiziniam asmeniui – D. S., su juo susijusius įstatymo saugomus duomenis ir dokumentus.

Paaiškino, kad 2019-09-04 kreipėsi į UAB „SB lizingas“ su reikalavimu pateikti nurodytus duomenis ir dokumentus (skolos (pa)dengimo (įmokų ir pervedimų) dokumentus, skolos dengimo (suderinimo) aktą, visus skolos atsiradimo dokumentus). Pareiškėjas 2019-09-25 gavo UAB „SB lizingas“ 2019-09-06 raštą, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad UAB „SB lizingas“ reikalavimo teisę pagal Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį 2019-01-03 dieną perleido UAB „Intrum Lietuva“. Su šiuo raštu pareiškėjui nepateiktas nei vienas iš jo reikalautų dokumentų, nors prašytus duomenis ir dokumentus finansų institucija privalo pateikti kiekvienam to raštu prašančiam asmeniui. Be to, UAB „SB lizingas“ su 2019-09-06 raštu privalėjo pateikti pareiškėjui visus turimus dokumentus dėl reikalavimo teisių pagal Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį perleidimo (įsigijimo), įskaitant ir pačią reikalavimo teisių perleidimo sutartį, apmokėjimo pagal reikalavimo perleidimo sutartį dokumentus, priėmimo-perdavimo aktus ir kt. Pareiškėjas jau yra atsiskaitęs su tuometiniu UAB „Ūkio banko lizingu“ ir nėra jam skolingas. Apie atsiskaitymą pareiškėjas dar 2018 m. informavo antstolę R. G..

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas Lietuvos bankui pateikė pareiškimą dėl UAB „SB lizingas“ sukčiavimo, dokumentų neišsaugojimo ir klastojimo bei atsisakymo pateikti pareiškėjui su juo susijusius įstatymo saugomus duomenis ir dokumentus. Pareiškėjas prašė atlikti tarnybinį patikrinimą UAB „SB lizingas“ atžvilgiu, įpareigoti nedelsiant pateikti pareiškėjo prašytus dokumentus ir duomenis, skirti UAB „SB lizingas“ ar jos vadovams baudą. Lietuvos bankas pareiškėjo prašymo nenagrinėjo, ginčijamu sprendimu motyvuodamas, kad toks prašymas nepriskirtinas jo kompetencijai. Lietuvos banko pozicija, kad pareiškėjo ir UAB „SB lizingas“ ginčas, kylantis iš vartojimo kredito santykių, nepriklauso nagrinėti dėl ginčo laikotarpio nepagrįsta, nes Lietuvos bankas vartojimo kreditų davėjų veiklą pradėjo prižiūrėti nuo 2012-01-01, o UAB „SB lizingas“ galimus vartojimo santykius su pareiškėju turėjo iki pat 2019-01-03, kuomet perleido reikalavimo teisę UAB „Intrum Lietuva“, taigi ginčo laikotarpis patenka į Lietuvos bankui įstatymais suteiktą priežiūros laikotarpį nuo 2012-01-01 dienos. Be to, pareiškėjo prašomi pateikti dokumentai ir duomenys privalo būti pateikti, nes tokią teisę įtvirtina net Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalis. Nagrinėjamu atveju UAB „SB lizingas“ veiksmai galimai suponuoja Baudžiamojo kodekso ir pinigų plovimą reglamentuojančių normų pažeidimus.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Vartojimo kredito įstatymas reguliuoja tik vartojimo kredito suteikimo ir vartojimo kredito sutarties vykdymo santykius, įskaitant vartojimo kredito sutarties nutraukimo momentą, t. y. taikomas tik galiojančioms vartojimo kredito sutartims. Nutraukus vartojimo kredito sutartį, šis įstatymas nėra taikomas. Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011-04-01, o pareiškėjas vartojimo kredito sutartį buvo sudaręs iki nurodyto laikotarpio. Be to, iki šio įstatymo įsigaliojimo, vartojimo kredito sutartis netgi jau buvo nutraukta. Aplinkybė, kad UAB „SB lizingas“ tik 2019-01-03 perleido reikalavimo teises UAB „Intrum Lietuva“, savaime nereiškia, kad tarp pareiškėjo ir UAB „SB lizingas“ tęsėsi vartojimo kredito santykiai. Vartojimo kredito sutartis, UAB „SB lizingas“ duomenimis, buvo negaliojanti, nes nutraukta (duomenys neskelbtini), o nutraukus vartojimo kredito sutartį, skolos išieškojimas vykdomas bendrais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos banko įgaliojimai (veiksmai) dėl vartojimo kredito sutarčių ir vartojimo kredito davėjų priežiūros nėra absoliutūs ir neriboti. Lietuvos bankas turi teisę prižiūrėti vartojimo kredito sutarčių nuostatų įgyvendinimą, taip pat turi teisę prižiūrėti tik tokius kredito davėjų veiksmus (arba neveikimą), kurie yra nustatyti Vartojimo kredito įstatyme kaip privalomos kredito davėjų pareigos. CK nuostatų laikymosi kontrolė nėra priskirta Lietuvos banko kompetencijai, todėl Lietuvos bankas nėra įgaliotas prižiūrėti, kaip laikomasi CK nustatytų reikalavimų, svarstyti ir (arba) taikyti poveikio priemones už galimus šio, Lietuvos banko kompetencijai nepriskirto, teisės akto nuostatų pažeidimus. Taigi Lietuvos bankas pagrįstai nepradėjo UAB „SB lizingas“  patikrinimo pagal pareiškėjo skundą, nes nagrinėti skunde nurodytus faktus nepriklauso Lietuvos banko kompetencijai.

Net ir tuo atveju, jei pareiškėjo ir UAB „SB lizingas“ tarpusavio santykiams vis dar būtų taikomas Vartojimo kredito įstatymas, jame nėra reguliuojamas su vartojimo kredito sutarties vykdymu susijusių dokumentų (pavyzdžiui, dėl atliktų mokėjimų) saugojimas. Vartojimo kredito davėjas privalo saugoti kreditingumo vertinimo metu surinktą (vertintą) informaciją, duomenis ir dokumentus 3 metus nuo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato ilgesnio šios informacijos, duomenų ir dokumentų saugojimo termino. Toks reikalavimas aiškiai nurodo, kad turi būti saugomi tik su vartotojo kreditingumo vertinimu susiję duomenys ir dokumentai. Be to, dokumentų saugojimui keliami reikalavimai ir jų priežiūra nėra priskirti Lietuvos banko kompetencijai.

Pareiškime Lietuvos bankui pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad UAB „SB lizingas“ veiksmai galimai suponuoja Baudžiamojo kodekso ir pinigų plovimą reglamentuojančių normų pažeidimus, todėl Lietuvos bankas neturėjo galimybės pasisakyti šiuo klausimu. Be to, nurodyto pobūdžio teisės aktų pažeidimus pagal kompetenciją tiria policija arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Lietuvos banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos banko rašto, kuriuo Lietuvos bankas atsisakė pradėti UAB „SB lizingas“ patikrinimą pagal pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes, teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti Lietuvos banką išsamiai ištirti aplinkybes, nurodytas pareiškėjo 2019-10-01 pareiškime dėl UAB „SB lizingas“ sukčiavimo, dokumentų neišsaugojimo ir klastojimo bei atsisakymo pateikti privačiam fiziniam asmeniui – D. S., su juo susijusius įstatymo saugomus duomenis ir dokumentus. Teismas nagrinėjamoje byloje vertins ar Lietuvos bankui buvo priskirta kompetencija atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, t. y. atlikti UAB „SB lizingas“ patikrinimą bei įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.  

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2018-12-01 iki 2020-03-18), taip pat Lietuvos banko įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019-07-21 iki 2020-01-09).

Būtent Lietuvos bankas yra priežiūros institucija, Vartojimo kredito įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka vykdantis vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos priežiūros funkcijas. Viena iš finansų rinkos dalyvių grupių, kurias prižiūri Lietuvos bankas, yra vartojimo kredito davėjai, tokią Lietuvos banko priežiūros kompetenciją įtvirtina Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalis. Lietuvos bankas atlieka vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas (Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Lietuvos bankas organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos banko įstatymo 42-1 straipsnio 1 dalis). Vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, atsirandančius iš sutarčių ar su jais susijusių santykių, turi teisę kreiptis į teismą arba į vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją – Lietuvos banką. Vartotojo kreipimasis į Lietuvos banką neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą (Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims (Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 41 straipsniu, šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki                         2011-04-01, išskyrus šio įstatymo 12, 13, 14 straipsnių nuostatas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl vartojimo kredito gavėjui periodiškai teikiamos šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos iki 2011-04-01 sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims.

Pagal Lietuvos banko įstatymo 42-1 straipsnio 3 dalies 2 punktą, Lietuvos bankas nepradeda patikrinimo pagal gautą skundą apie galimą finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, jeigu nagrinėti skunde nurodytus faktus nepriklauso Lietuvos banko kompetencijai. Akcentuotina aplinkybė, kad teisė prižiūrėti ar vartojimo kredito davėjai ir vartojimo kredito tarpininkai tinkamai laikosi Vartojimo kredito įstatyme nustatytų reikalavimų suteikta Lietuvos bankui 2012-01-01 įsigaliojusiomis Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019-09-04 kreipėsi į UAB „SB lizingas“ prašydamas pateikti: 1) visus be išimties skolos (pa)dengimo (įmokų ir pervedimų) dokumentus, įskaitant pareiškėjo asmeniškai atliktus mokėjimus, pervedimus bei kitų trečiųjų asmenų (įskaitant antstolio pervedimus, jeigu tokių buvo) už pareiškėją ir pareiškėjo vardu atliktus mokėjimus; 2) skolos dengimo (suderinimo) aktą su detalia istorija už visą laikotarpį; 3) visus skolos atsiradimo (kilmės) dokumentus: skolos ar paskolos sutartis, jų pakeitimus, pretenzijų rašymo dokumentus, vekselių (jeigu tokių buvo) nuorašus, vykdomųjų įrašų (jeigu tokių buvo) nuorašus, patvirtinimą apie visišką paskolos (skolos) grąžinimą ir kitus su skolos ar paskolos sutartimi vykdomojoje byloje                                 Nr. 0090/08/01992 susijusius dokumentus.

UAB „SB lizingas“ atsakė pareiškėjui 2019-09-06 raštu, informuodamas, kad UAB „SB lizingas“ reikalavimo teisę į pareiškėjo skolą pagal Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį 2019-01-03 sutartimi perleido naujajam kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“, todėl dėl reikalavimo pateikti duomenis ir dokumentus nurodė kreiptis į minėtą bendrovę.

Pareiškėjas 2019-10-01 su reikalavimu pateikti minėtus dokumentus taip pat kreipėsi į UAB „Intrum Lietuva“, o pastaroji 2019-10-08 atsakymu informavo pareiškėją, kad pareiškėjo įsiskolinimas susidarė dėl netinkamo ir nesavalaikio kredito sutarties, sudarytos su UAB „SB bankas“ įvykdymo, kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir 2008-04-08 Kauno miesto 6-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį raštą, priverstinis išieškojimas perduotas vykdyti antstolės R. G. kontorai. Minėtu atsakymu UAB „Intrum Lietuva“ informavo pareiškėją, kad skolos likutį pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2876 atsakymo parengimo dienai sudaro (duomenys neskelbtini), po reikalavimo perleidimo dienos mokėjimų skolai dengti nebuvo gauta.

Pareiškėjas 2019-10-01 pateikė pareiškimą Lietuvos bankui, prašydamas: 1) atlikti tarnybinį patikrinimą UAB „SB lizingas“ atžvilgiu dėl pareiškėjo įstatymu saugomų dokumentų praradimo ir (ar) sunaikinimo, neteisėto atsisakymo pateikti pareiškėjui duomenis apie jo galimai buvusią skolą (įsiskolinimą), bei piktnaudžiavimą atgaline data perleidžiant realiai nesantį finansinį reikalavimą UAB „Intrum Lietuva“; 2) įpareigoti „UAB „SB lizingas“ nedelsiant pateikti pareiškėjo prašytus dokumentus ir duomenis; 3) skirti UAB „SB lizingas“ ar jos vadovams baudą.

Lietuvos bankas, atsakydamas į pareiškėjo pareiškimą, ginčijamu 2019-10-10 raštu Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-5343 nurodė nepradėsiantis UAB „SB lizingas“ patikrinimo pagal pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, nes nagrinėti pareiškime nurodytus faktus nepriklauso Lietuvos banko kompetencijai (vartojimo kredito sutartis sudaryta ir nutraukta iki Vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo, o Lietuvos bankas teisės aktais neįgaliotas vykdyti Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatų).

Teismas nustatė, kad D. S. (duomenys neskelbtini) sudarė lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kortelės galiojimo terminas – iki (duomenys neskelbtini). Kauno 6-ojo notaro biuro notarė 2008-04-08 pareiškėjo D. S. atžvilgiu išdavė vykdomąjį raštą dėl (duomenys neskelbtini) Eur išieškojimo UAB „SB lizingas“ naudai. UAB „SB lizingas“ ir UAB „Intrum Lietuva“ 2019-01-03 pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „SB lizingas“ fizinių asmenų turimi skoliniai įsipareigojimai perleisti UAB „Intrum Lietuva“. Iš priedo Nr. 1 prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, kad UAB „Intrum Lietuva“ perėjo reikalavimo teisė į D. S. UAB „SB lizingas“ turėtą (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą.

Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės aktų nuostatas matyti, kad Lietuvos bankui yra priskirta kompetencija atlikti vartojimo kredito teikimo, kredito davėjų veiklos priežiūrą, o tokia Lietuvos banko kompetencija siejama su Vartojimo kredito įstatymo Lietuvos bankui suteiktomis funkcijomis. Kadangi Vartojimo kredito įstatymo nuostatos taikomos tik vartojimo kredito sutartims, tai reiškia, kad Lietuvos banko kompetencija nagrinėti vartotojų ginčus siejama su sudaryta vartojimo kredito sutartimi ar su ja susijusiais santykiais. Lietuvos banko kompetencijai priskirta nagrinėti tik vartotojų kreipimusis dėl vartojimo kredito sutarčių sudarytų po 2011-04-01, išskyrus Vartojimo kredito įstatyme numatytas išimtis.

Teismas aptartų faktinių aplinkybių kontekste nustatė, kad pareiškėjo reikalavimai UAB „SB lizingas“, dėl kurių jis kreipėsi į Lietuvos banką, siejami su vartojimo kredito sutartimi, kuri sudaryta ir nutraukta iki 2011-04-01. Lietuvos bankui pagal Vartojimo kredito įstatymo ir Lietuvos banko įstatymo nuostatas nepriskirta kompetencija prižiūrėti tokių sutarčių vykdymo, juolab, kad vartojimo kredito sutartis ne tik sudaryta, bet ir pasibaigusi dar iki Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, kuriomis Lietuvos bankui suteikta kompetencija prižiūrėti vartojimo kredito davėjų ir tarpininkų veiksmus, įsigaliojimo 2012-01-01. Aplinkybė, jog UAB „SB lizingas“ teisės ir pareigos perleistos naujajam kreditoriui UAB „Intrum“, nereiškia, kad pareiškėjo 2005-06-26 sudaryta vartojimo kredito sutartis dar tęsiasi, nes kaip matyti pagal byloje esančią medžiagą, tokia sutartis buvo terminuota ir nutraukta dar iki 2011-04-01.

Pagal byloje esančią faktinę medžiagą matyti, kad pareiškėjas nesutinka su įsiskolinimo pagal kredito sutartį išieškojimo veiksmais, mano, jog skolą sumokėjo ir apie tai pranešė antstoliui. Tačiau tokie UAB „SB bankas“ veiksmai nesusiję su Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos kompetencija, nurodyta Lietuvos banko ir Vartojimo kredito įstatyme. Pažymėtina, kad su teisių perleidimu, vykdymu, nutraukus sutartį, susijusius santykius reglamentuoja CK , Civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) reglamentuoja bylų dėl antstolių veiksmų procesą, o Lietuvos bankui nesuteikta teisė tikrinti vartojimo kredito davėjus ar tarpininkus dėl tokių CK ar CPK nuostatų taikymo. Be to, pagal Lietuvos banko įstatymo ir Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, Lietuvos bankas taip pat neturi teisės tikrinti antstolių veiksmų teisėtumo, todėl skolos išieškojimo veiksmai, atliekami antstolio, šiuo atveju taip pat nepriklauso Lietuvos banko vertinimui.

Lietuvos bankas atsakymą į pareiškėjo pareiškimą dėl patikrinimo UAB „SB lizingas“ atžvilgiu pateikė pagal Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisykles, patvirtintas 2014-05-08 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-76 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-05-04; toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 48 punktą, jeigu Lietuvos bankas neturi įgaliojimų spręsti jam pateiktame prašyme arba skunde išdėstyto klausimo ir nėra kito subjekto, kuriam galėtų perduoti šį prašymą arba skundą nagrinėti pagal kompetenciją, rezoliucijoje rašoma žyma „nenagrinėjamas“ ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo arba skundo gavimo Lietuvos banke dienos apie tai turi būti pranešama jį pateikusiam asmeniui, paaiškinant prašymo arba skundo nenagrinėjimo priežastis ir nurodant šio sprendimo apskundimo tvarką. Kaip matyti pagal bylos medžiagą, atsakymas dėl pareiškėjo 2019-10-01 pareiškimo nenagrinėjimo pateiktas per nustatytą terminą. Ginčijame rašte nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjo keliami reikalavimai nepriklauso nagrinėti Lietuvos banko kompetencijai, taigi atsakymas atitinka ir Taisyklėse jam nustatytus turinio reikalavimus (Taisyklių 70 punktas).

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2019-10-10 raštas Nr. S 2019/(21.12-2101)-12-5343 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio rašto, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Kadangi Lietuvos bankas pagrįstai neatliko pareiškėjo prašomų veiksmų, nes tokie veiksmai nebuvo priskirti Lietuvos banko kompetencijai, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Lietuvos banką išsamiai ištirti aplinkybes, nurodytas pareiškėjo 2019-10-01 pareiškime dėl UAB „SB lizingas“ sukčiavimo, dokumentų neišsaugojimo ir klastojimo bei atsisakymo pateikti privačiam fiziniam asmeniui – D. S., su juo susijusius įstatymo saugomus duomenis ir dokumentus, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.