Baudžiamoji byla Nr. 2K-211/2011

                                                                                   Teisminio proceso Nr.:1-20-1-01091-2009-6

     Procesinio sprendimo kategorija

     1.2.25.4.3 (S)

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

            teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 7 (septynių ) MGL, t. y. 910 (devynių šimtų dešimties ) Lt, dydžio bauda. Iš A. V. nukentėjusiojo R. V. naudai priteista 31 547,20 Lt neturtinei žalai ir 350 Lt išlaidoms, turėtoms apmokant teisinę pagalbą, atlyginti.

             Pripažinta nukentėjusiajam R. V. teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau  - BPK) 115 straipsnio 2 dalis).

             Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestas.

           

               Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo J. Tomaševičiaus pranešimą,

 

nustatė:

 

                A. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio mėnesį Kaune, Tvirtovės al.,  vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), kuriuo važiuodamas nuo Savanorių pr. Utenos g. 35 pastato link, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, nes artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pagal jo važiavimo kryptį ėjusio pėsčiojo R. V., kurį partrenkė ir sužalojo, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

             Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo pakeisti teismų sprendimų dalį dėl civilinio ieškinio ir priteistą nukentėjusiajam R. V. atlyginti 31 547,20 Lt neturtinės žalos dydį sumažinti iki 10 000 Lt. Savo prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad teismai, nustatydami 31 547,20 Lt neturtinės žalos dydį, nesivadovavo teisingumo principu, nes kilusi civilinė atsakomybė virto jam nubaudimu, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, nes nebuvo atskleistas faktinis jų taikymo turinys. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, nes nustatydami neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad  R. V. prarado galimybę šokti klube „Šokio stilius“, nors byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad nukentėjusysis kada nors ten šoko. Teismai nepakankamai įsigilino į bendruosius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, juos taikė formaliai, todėl nustatė neproporcingai didelį neturtinės žalos dydį. Kasatorius nurodo, kad neturtinės žalos dydis esant panašioms faktinėms bylos aplinkybėms yra labai skirtingas. Šiam teiginiui pagrįsti jis pateikia nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Teismai netaikė ir CK 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl nepakankamai sumažino atlygintinos žalos dydį, ir tai turės sunkių padarinių jo padėčiai ateityje. Nuteistasis pažymi, kad teisingam kompensacijos parinkimui teismų praktikoje taikomi ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis.

Atsiliepimu į nuteistojo A. V. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė siūlo kasacinį skundą atmesti. Ji nurodo, kad teismai atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, t. y. į neturtinės žalos padarinius, kasatoriaus kaltę, jo turtinę padėtį, padarytą turtinę žalą bei kitas aplinkybes, taip pat  sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. A. V. priteista 31 547,20 Lt kompensacija už neturtinę žalą atitinka pirmiau nurodytus principus, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Atmestinas kasacinio skundo teiginys apie CPK 185 straipsnio reikalavimų pažeidimą dėl įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo pomėgį šokti. Akivaizdu, kad dėl abiejų kojų lūžių nukentėjusysis ne tik, kad negalėjo užsiiminėti jam patinkančiu pomėgiu, tačiau ir realiai vaikščioti. Prokurorė pažymi, kad baudžiamosios bylos nagrinėjamos vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, todėl nuoroda į CPK 185 straipsnį yra nereikalinga. Prokurorė, pasisakydama dėl kasatoriaus skundo argumentų dėl CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo 50 000 Lt iki 31 547,20 Lt, t. y tenkino tik dalį ieškinio. Atsižvelgiant į jauną nuteistojo amžių, ateities perspektyvas, nėra duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog priteistos neturtinės žalos dydis virs nubaudimu ar nepakeliama našta nuteistajam.

Atsiliepime nukentėjusysis R. V. siūlo nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti. Jo nuomone, nuteistojo advokatė skunde pateikia klaidingą informaciją apie tai, kad nėra duomenų apie jo gydymą, reabilitaciją ir būsimas operacijas, taip pat apie tai, kad jis nešoko. R. V. teigia, kad visi duomenys yra medicinos įstaigose, kuriose jis gydėsi; dėl sveikatos pablogėjimo operacijos laikinai atidėtos. Jis patvirtina, kad lankė šokių klubą „Šokio stilius“. Nukentėjusysis teigia, kad visam laikui liko invalidas, nes kairė koja kreiva, dėl to tirpsta du kojos pirštai ir padas, vaikščioja šlubuodamas, negali nei bėgioti, nei dviračiu važiuoti, šokti, nuolat skauda kojų lūžių vietas, jos tinsta; gydymas dar nebaigtas. Šiam teiginiui pagrįsti nukentėjusysis prie atsiliepimo prideda ligos istorijos Nr. 207/10 išrašą.

 

                    Nuteistojo A. V.  kasacinis skundas atmestinas.

 

 Dėl BPK 109, 113 ir 115 straipsnių reikalavimų ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies taikymo          

 

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės įgyvendinimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio kyla klausimų, kurių  sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remiasi įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

 Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad šis teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina. Tai - pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija. Kasacinis skundas dėl neturtinės žalos dydžio kasacine tvarka gali būti nagrinėjamas tik ta apimtimi, ar teismai nustatydami neturtinės žalos dydį vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalies normomis, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą baudžiamojoje byloje, ar nebuvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tuo klausimu.

          Pagal Civilinio kodekso  6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusius padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus ( CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), taip pat atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos - gynimo atveju esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – sveikatos sužalojimo pobūdis ir padariniai, kurie vertinami atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui.

          Nukentėjusiajam R. V. eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata - sužalotos abi kojos, todėl jis pasinaudojo įstatymo suteikta teise (BPK 109 straipsnis) ir pareiškė 110 000 Lt civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala sudarė 50 000 Lt, iš kurių dalį atlygino draudimas. Pirmosios instancijos teismas, išlaikydamas nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat CK 6.282 straipsnio, 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 31 547,20 Lt, o klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Iš bylos matyti, kad teismas, nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo padarinius (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris sukėlė atvirus  kojų lūžius, kelias atliktas operacijas, pakitusį R. V. socialinį gyvenimą, nes jis ne tik kad negalėjo šokti, bet ir vaikščioti), taip pat į nuteistojo A. V. kaltę – neatsargumą, į tai, kad nesiekė sąmoningai sukelti nukentėjusiajam fizinių ir dvasinių kančių. Po įvykio jis rūpinosi nukentėjusiuoju, stengėsi jam padėti. Teismas įvertino ir A. V. turtinę padėtį (yra studentas, studijuoja savo lėšomis, išlaikomas, savo turto neturi), pripažino, kad žalą galėtų atlyginti tik per kelerius metus. Buvo įvertintas ir nukentėjusiojo elgesys – jis laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ėjo per pėsčiųjų perėją.

             Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų nesivadovavęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyra  ir dėl to apskaičiavęs neproporcingai didelį neturtinės žalos dydį, kurį dar reikėtų mažinti. Teismas išsamiai aptarė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, juos išanalizavo faktinių bylos aplinkybių kontekste ir motyvuotai paaiškino, kodėl atmeta A. V. apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo. Kolegija laiko, kad kasatoriaus argumentai, jog teismai neįsigilino į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, formaliai juos taikė, jų neatskleidė, nėra teisingi.

         CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtis, kuri suteikia galimybę teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgus į sunkią žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Šiuo atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė duomenų, patvirtinančių itin sunkią ar kritišką nuteistojo materialinę padėtį. Tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, studijuoja, neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis galėtų būti nustatomas mažesnis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas įvykio aplinkybes, civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nuo 50 000 Lt iki 31 547,20 Lt. Teismai savo išvadas pagrindė teismų praktika, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis tokių vertybių kaip sveikatos sužalojimo ar gyvybės praradimo atveju nėra lemiamas kriterijus. Šiuo atveju svarbu yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pažymėtina, kad nuteistasis yra sveikas, darbingo amžiaus, studijuoja aukštojoje mokykloje. Šios aplinkybės sudaro prielaidas spręsti apie jo turtinės padėties pasikeitimą ateityje ir atsirasiančią galimybę atlyginti priteistą neturtinę žalą.

              Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymas yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas, todėl negali būti vienodas. Įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams. Pavyzdžiui, iš asmenų, kurie eismo įvykio metu sunkiai sutrikdė sveikatą, nukentėjusiesiems buvo priteista 60 000 Lt, 50 000 Lt, 63 273,60 Lt, 80 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008; 2K-511/2008; 2K-181/2010; 2K-556/2008). Iš nuteistojo A. V. priteista 31 547,20 Lt suma atitinka teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo neatsargių nusikaltimų bylose, todėl nėra neproporcingai didelė ar neatitinkanti ekonominio gyvenimo rodiklių. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Teismai, nustatydami tokio dydžio piniginę kompensaciją, atsižvelgė į realaus išieškojimo iš nuteistojo tikimybę, nes bylos duomenys patvirtina jo geranorišką siekį atlyginti padarytą žalą per kelerius metus.

              Kolegija laiko, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, nustatydami 31 547,20 Lt neturtinės žalos, padarytos dėl nusikaltimo R. V. sunkiai sužalojus sveikatą, dydį, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, nenukrypo nuo teismų praktikos, nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 109, 113 ir 115 straipsnių reikalavimų, tinkamai taikė ir aiškino neturtinės žalos dydį reglamentuojančias civilinio proceso normas, jų nepažeidė.

 

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

nu t a r i a:

 

             Nuteistojo A.V. kasacinį skundą atmesti.    

 

 

              Teisėjai                                                                                             Antanas Klimavičius

                                       

 

                                                                                                                       Viktoras Aidukas

 

                                                                                                               

                                                                                                                      Josifas Tomaševičius