Baudžiamoji byla Nr. 1-621-805/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07714-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.14; 1.2.4.1.1; 1.2.5.3; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13;12; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant Linai Stravinskienei,

dalyvaujant prokurorui Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Arūnui Juknevičiui,

kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Vladislovui Milukui,

nukentėjusiojo atstovėms advokatei Eglei Grucytei, įstatyminei atstovei I. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, be pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, specialybės neįgijęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prieš paskiriant kardomąją priemonę – suėmimą, nedirbantis, teistas:

1) 2001 m. birželio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 2003 m. sausio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

3) 2003 m. balandžio 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2006 m. birželio 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 2 mėnesiams;

5) 2007 m. spalio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2011 m. rugpjūčio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį -1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

7) 2011 m. spalio 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2011 m. rugpjūčio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

8) 2012 m. vasario 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

9) 2016 m. liepos 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme;

10) 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (2020 m. liepos 10 d. paleistas atlikęs bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 144 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

R. S. kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. kovo 13 d. apie 18 val. nukentėjusiojo A. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su A. B., tyčia peiliu dūrė ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam A. B. į kaklą, padarydamas nukentėjusiajam A. B. dvi durtines-pjautines žaizdas kaklo dešinėje ir paviršinį linijinį odos pažeidimą sprando srityje, tokiais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą, nes dėl padarytos durtinės pjautinės žaizdos kakle sukėlė gyvybei pavojingą būklę dėl išorinio nukraujavimo, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. S., sunkiai sužalojęs A. B., paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei, o būtent: 2021 m. kovo 13 d. apie 18 val. nukentėjusiojo A. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po to kai sunkiai sužalojo A. B. ir sukėlė pavojų jo gyvybei, turėdamas galimybę suteikti jam pagalbą, tyčia jam nepagelbėjo, neiškvietė medicinos pagalbos, pats jos nesuteikė ir niekam nepranešė, o užklojo nukentėjusįjį A. B. antklode, paleido dideliu garsu televizorių, užtraukė užuolaidas, pasiėmė nusikalstamos veikos padarymo įrankį – peilį, alų, maisto produktus ir iš įvykio vietos pasišalino, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje.

Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies. Dėl dūrių nukentėjusiojo atžvilgiu kaltę visiškai pripažįsta, nesutinka dėl užuolaidų, nes jų netraukė. Parodė, kad eidamas namo (duomenys neskelbtini), kur gyveno pas B. K., sutiko V., kuris pakvietė alaus nusipirkti, tada nuėjo alaus nusipirkti. Atėjo iki parduotuvės-baro, nusipirko vieną „bambalį“, ėjo į stotį išgerti, po to ėjo dar vieną butelį nusipirkti ir sutiko A. kuris pakvietė pas save. Buvo vakaras, apie 16-17 val. A. pažinojo iš anksčiau. V. nenorėjo kartu eiti, bet, kadangi ėjo pagal kvietimą jis, ir V. ėjo pas A., kuris vienas gyvena (duomenys neskelbtini), gerti. Tenai išgėrė litrą alaus, po to nuėjo dar nusipirkti, išgeria ir vėl nusiperka. Buvo trise, jis, V. ir A., daugiau nieko nebuvo. Nesijautė stipriai išgėręs, gėrė alų. Atėjus pas A., kambaryje trise gėrė. Paskui jis A. pasakė, kad atiduotų tai, ką jo paėmęs, būtent piniginę, pasą ir čekį su kortelės PIN kodu, kuriuos A. buvo paėmęs anksčiau, liepos mėnesį, kai jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. A. pasakė, kad neatiduos, taip su juo susibarė. Paskui V. nuėjo čeburekų nusipirkti, A. bandeles, jogurtus dalino, ką pats turėjo. Tada A. nuėjo į virtuvę čeburekams pjaustyti peilio, kurį atsinešęs ant kėdės padėjo. Kaltinamasis parodė, kad, kuomet susipyko, paėmęs tą peilį juo dūrė. Dūrė, nes neatidavė jo daiktų, piniginės, paso, nuotraukų mirusios dukrytės ir dar tokios mergos iš Garliavos. A. pasakius, kad atiduotų jam daiktus, dar kirto iš delno į petį. Jį labai įpykdė, kad neatidavė nuotraukų ir kitų daiktų, dėl to gerdamas labai supyko ir dūrė. Peiliu, nukentėjusiajam sėdint prie kaltinamojo, dūrė į kaklo kairę pusę. Parodė, jog peilis, kuriuo dūrė, buvo stalinis, virtuvinis, geležtė kokių 15 centimetrų, kotas juodas, plastikinis. Pykosi sėdėdami, kai įdūrė, nukentėjusysis suklupo ant kelių. Kai peilį kaltinamasis ištraukė suprato, kad dūrė, nes kraujas bėgo. Kraujas, kaltinamojo manymu, nestipriai bėgo. Parodė, kad V., pamatęs kraują, pabėgo. Po dūrio A. nuo sofos suklupo ant kelienių ant grindų, atsiguldamas ant šono. Po to A. kažką rėkė, tačiau ką, jis nesuprato. Kai V. pabėgo, išėjo ir kaltinamasis. Susirinko alų, dar kažką nuo kėdės, susidėjo viską į maišiuką ir išėjo link Maximos, (duomenys neskelbtini). Parodė, kad, jeigu būtų telefoną turėjęs, būtų paskambinęs medikams. Pats telefono neturėjo, o A. nekraustė, nes jo telefonas buvo pas jį kišenėje, dėl to jam dar vagystę būtų pripaišę. Peilį pasiėmė su savimi ir įsidėjo į „tarbą“, kurioje buvo alus ir dar kažkas. Blogai padarė, gailisi ir viskas. Parodė, kad jį tą pačią dieną sulaikė ir uždarė, iki dabar A. nematęs. Reikėtų A. atsiprašyti, bet neturėjo galimybės. Girdėjo, kad yra prašoma žalos atlyginimo, supranta dėl ko, žalą atlygins kai dirbs, tokiems ieškiniams neprieštarauja. Mano, jog teisinga būtų tik už vaistus ir žalą ligonių kasai atlyginti, o dėl didesnės žalos A. turėtų suprasti, nežino kiek pinigų būtų adekvatu sumokėti jam, konkrečios sumos negali pasakyti. Atsakydamas į prokuroro klausimus, paaiškino, kad sudavė nukentėjusiajam ne 3, o 2 kartus. Po pirmo smūgio nukentėjusysis suklupo, antrą kartą ištraukęs peilį sudavė, nes jis pradėjo rėkti ir mosikavosi rankomis, todėl antrą kartą sudavė. Sutinka, kad, ištraukdamas peilį, įbrėžti galėjo, nes jis muistėsi. Peilį ištraukė, įkalčių nepaliko, viską susirinko. Parodė, kad užuolaidos, kai atėjo pas A. B., buvo užtrauktos. Kai gėrė, televizorius rodė, garso didinti nereikėjo, žiūrėjo amerikietiškas imtynes. Įdūrus peiliu, A. sukniubo, kaltinamasis nieko nedarė, jo neklojo, užuolaidų neužtraukė, pas A. užuolaidos visada būdavo užtrauktos. Nežino kokiu būdu po dūrio A. atsikėlė ir užsiklojo lovoje. A. paliko gulinį ant grindų ant šono. Tik peilį išsitraukė ir išėjo. Kad A. gali numirti, nepagalvojo. Kai po visko jis ėjo (duomenys neskelbtini), su kažkuo ėjo V. rėkdamas, kad „šitas dūrė“ ir tada jo atžvilgiu dujų pripurškė. Dujos buvo ašarinės, iškart buvo iškviesta policija. Parodė, kad tada jis pritūpęs atsisuko bambalį ir vėl traukė, o tada atvažiavo pareigūnai. Susivokė kur esantis kai sulaikė, suprato dėl ko. Parodė, kad buvo sulaikytas nuo A. namų nuėjęs apie 10 metrų. Parodė, jog A. gyvena nuosavame name, yra kaimynų aplinkui. Pas kaimynus nėjo, nes aplink tvoros. Dėl turtinės žalos mano, kad ekspertai galėtų tai nustatyti, nes niekam tai nebuvo įdomu ir jam pačiam neįdomu. Kai daktarai A. paėmė, nežino ko jam reikėjo. Kai paleido iš ligoninės, irgi nežino ar jam ko nors reikėjo, nes uždarytas negali nieko sužinoti. Iš pradžių įdūręs išsigando, o po to įkarštis praėjo. Suprato ką padarė, peilį ištraukė, nemanė, kad sužalojimai pavojingi. Sutinka, kad iš pradžių čiurkšlė kraujo bėgo, jeigu net V. išsigandęs pabėgo. K. A. ramiai atsigulė, nesuprato ko jis guli, manė, kad girtas, jo manymu, jam pagalbos nereikėjo. Jeigu jis galėjo mirti, nesupranta kodėl tada V. nekvietė pagalbos, jeigu su savimi turėjo telefoną.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė I. K. parodė, kad jos brolis turi neįgalumą nuo vaikystės, lanko socialinį centrą, visada gyveno su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini). Mamai mirus tėtis turėjo gyvenimo draugę, lankydavosi pas ją, įvykio metu buvo išvykęs pas ją. Lapkričio 28 dieną mirė tėtis ir brolis liko visiškai vienas. Prašė brolio kraustytis gyventi pas ją, bet jis nesutinka, nes tenai jo namai. Ji gyvena netoli brolio namų soduose, (duomenys neskelbtini). Kasdien lankė brolį, kūreno pečių, tada globos jo atžvilgiu dar neturėjo, bet jau buvau pridavusi prašymą paskirti brolio globą, nes brolis buvo likęs be globėjo. Tą dieną kai įvyko nusikaltimas 2021 metų kovo 12 ar 13 dieną, ji lankėsi pas brolį A. su savo dukra, prieš 17 val. buvo jo namuose. Buvo šeštadienis, su dukra važiavo į parduotuvę, apsipirko maisto sau ir broliui, užsuko į brolio namus palikti produktus, jo namuose nebuvo. Tada ji sudėjo produktus, apžiūrėjo namus, kad tvarkingi, užuolaidos atitrauktos, nes jis nesitraukdavo jų niekada. Apžiūrėjo, kad viskas namuose buvo tvarkinga ir išvažiavo į savo namus. Dukra paleido ją namuose ir išvažiavo savo reikalais. Apie 17.50 val. telefone pamatė, kad skambina brolio kaimynas. Pakėlė ragelį, kaimynas A. pasakė, kad sutiko vyrą (V. Č.), kuris pasakė, kad tas debilas A. namuose padūrė. Pasiteiravus kur, atsakė, kad namie. Paskambinusio kaimyno prašė kviesti pagalbą, sulaikyti tą asmenį, nepaleisti. Kadangi dukros nebuvo, išlėkė pėsčiomis, galvojo susistabdyti mašiną, gal kažkas atveš, bet tuomet grįžinėjo dukra, todėl greitai šoko į mašiną. Nuo pranešimo gavimo atvyko per kokias 7 minutes. Kai su dukra įsuko į kiemą, S. nebuvo. Tik įbėgus vidun, brolio nematė, užsukus į virtuvę pamatė užtrauktas užuolaidas, šaukė dukrai, kad kviestų pagalbą. Tada iš virtuvės įbėgo į kambarį ir pamatė baisius krešulius kraujo ant žemės. Išsigandusi pagalvojo, kad jis išmėsinėtas, pradėjo spiegti, prisuko garsą televizoriaus, atitraukė „koldrą“, kuri buvo permirkus krauju. A. rado lovoje užklotą. Brolis gulėjo ant šono, lovoje užklotas „koldra“ nuo galvos iki kojų. Pamačius tiek kraujo, nesuprato, kuri vieta yra durta, bandė atsegti džemperio užtrauktuką, užčiuopti žaizdą, pradėjo daužyti ranka per veidą, jis atsimerkė, suprato, kad gyvas. Greitąją iškvietė dukra, medikams sakė, jog nesupranta kur yra dūris. Daužydama per veidą A. atsuko ir pamatė žaizdą kakle, paprašė dukros U. atnešti rankšluostį, užspaudė tą vietą, manė, kad vienas dūris, kito nematė, nes buvo visas kraujuotas. Tiek buvo kraujo, kad pati liko visa kruvina. Pirmiausia atvyko Prienų ligoninės savanoris, jei neklysta P. D., su savo lengvąja mašina. Tas berniukas, atvažiavęs greičiau už greitąją pagalbą, įbėgo į kambarį ir pradėjo veikti, kad suteiktų pirmąją pagalbą, jis nutraukė brolį ant grindų su pagalve. Jis pradėjo rengti rūbus, atnešė kažkokį kietą daiktą (deguonies tūtelę), tada atvyko greitoji pagalba, pastatė lašelinę, atrodė, kad A. miršta. Jis iš tikrųjų buvo paliktas numirti, nes buvo užklotas ir paliktas numirti. Matė, kad juosta nagai, kad jo gyvybė gęsta, tikimybė išgyventi buvo maža, daktarai Prienuose pasakė, kad nežino ar išgyvens, nes buvo stipriai nukraujavęs. Kadangi dūriai buvo šalia vienas šalia kito, matomai bespaudžiant užspaudė ir antrą dūrio vietą, nors iš tikrųjų ji pamatė tik vieną. Prienuose jį „intubavo“, išvežė su reanimobiliu tiesiai į Kauno klinikų operacinę. Su A. kalbėjo apie įvykį Kauno klinikose. Šeštadienį jį paguldė, o antradienį ryte paskambino gydytojai ir pasakė, kad pasiimtų. Nubėgo į turgų nupirkti rūbų A., nes jis buvo išvežtas nuogas. Pasiėmus A. paklausė jo, ar jis žino, kas jį padūrė, jis pasakė, kad R.. Paklausiau dėl ko, A. atsakė, kad nežino. Brolis yra beraštis, jis nesupranta, kas ta kortelė, tie PIN kodai, nežino nei skaičių, nei raidžių, dėl to neimtų tokių daiktų, apie kuriuos kalba kaltinamasis. A. sakė, kad vaikas, jis visada Č. taip vadina, pasakė, kad eina kviesti pagalbos. A. sakė „man dūrė, aš kritau, atsisėdau ir spyriau R.“, tada galimai ir buvo antras dūris, nes jis gynėsi. Jis sakė, kad šaukė kaimyną Š.. Mano, kad kai A. šaukė, tada ir buvo užgarsintas televizorius, kad neateitų pagalba. Kai po to kalbėjo su kaimynu A. jis pasakė, kad R. pamatė einat (duomenys neskelbtini), jis atsisėdo ant akmens su bambaliu ir gerdamas alų pasakė, kad buvo pas A. ir kad „jūs neikit pas A., nes jis nuėjo miegoti“. Prašė policijos pareigūnų parodyti sulaikytus asmenis, paaiškino, jog ir anksčiau buvo sakiusi R., prašydama niekuomet neiti pas brolį, o jie vis tiek grįžo. R. teigia, kad brolis kažką iš jo pavogė, bet A. niekada nėra nieko pavogęs nei iš parduotuvių, nei iš niekur. Dabar A. užsitraukia užuolaidas, laiko prie durų lazdą, nes sakė laukia R., jei jis ateis. Savigynai laiko, nors niekada pas mus nėra buvę tokių dalykų, jis nusistatęs prieš žmones. Teigia, kad gynėjo pasisakymas, kad su psichine negalia žmogus neturi išgyvenimų yra nesuvokiamas, nes kiekvieno žmogaus psichinė negalia yra skirtinga. Nė vienas psichologas negali nustatyti iki kokio lygio yra psichinė negalia, tai gali padaryti tik artimi žmonės, kurie bendrauja su žmogumi. Ji pažįsta brolį nuo vaikystės, žino, koks jis buvo prieš tai ir koks yra dabar. Išgirdęs R. vardą jis užsiblokuoja, jis patyrė didelį išgyvenimą. Paėmus iš ligoninės, A. pirmiausia pasakė, kad „mačiau tėtę, mamą, tave, tu verkei, o aš miriau“. Jis suprato, kad jis galėjo numirti ir supranta iki šiol, kad jam yra blogai, kadangi prieš tai jis buvo pakankamai sveikas žmogus, nesilankydavo pas gydytojus. Padurta buvo dešinė veido pusė. Dabar A. visa dešinė veido pusė kitokia, pažeista akis, jis nesileidžia tinkamai apžiūrėti gydytojams, nes bijo. A. pasikeitė, ką jis darė prieš tai, ir ką dabar, yra du skirtingi dalykai. Pirmą savaitę A. visai nemiegojo. Prašė išrašyti vaistų, gydytojai sakė, kad jis patyrė didžiulį šoką, bet vaistų išrašyti negalėjo, kadangi jo kortelė rodė, kad jis dar yra klinikose. Brolis yra beraštis, jis nesupranta, kas ta kortelė, tie PIN kodai, nežino nei skaičių, nei raidžių, dėl to neimtų tokių daiktų, apie kuriuos kalba kaltinamasis. Apie civilinio ieškinio dokumentus paaiškino, kad kvitų nerinko, nes tokioje būsenoje, skaičiuoti ir rinkti čekių ji, būdama šoke, negalėjo, pačiai reikėjo medikamentų. Randai ir žaizdos likę iki šiol. Iki įvykio A. neturėjo jokių sveikatos problemų, išskyrus psichinę negalią. Gydytojai pažymėjo, kadangi buvo padarytos pjautinės žaizdos, galimai pažeisti nervai, kraujagyslės, kurios iššaukė voko nukritimą, vieno vyzdžio tik taškiukas liko, nežinia kaip tai atsilieps regai už mėnesio ar pusės metų.

Liudytojas A. V., parodė, kad A. jo kaimynas. Tą dieną išėjo su šunimis pasivaikščioti, prie jų priėjęs žmogaus prašė paskambinti pareigūnams. Tai įvyko šiais metais, pavasarį, buvo pavakarys. Ėjo su drauge A. G. ties (duomenys neskelbtini) sankryža. Atsisukus pamatė į jį einantį neblaivų pilietį, nepažino to žmogaus. Jis paprašė pakviesti policiją, pasakė, kad padūrė žmogų A.. Per širdį perėjo, negalėjo patikėti, manė, kad jis nusikalba. A. pažinojo, jis yra kaimynas, visada pasisveikina. Einant link A. namų (duomenys neskelbtini), pranešėjas dūrė pirštu į matomą žmogų ir pasakė, kad jis dūrė. Kaltinamasis su krepšeliu ramiu veidu žygiavo (duomenys neskelbtini) ties posūkiu, ėjo nuo A. namų link miesto. Liudytojas jį sustabdė, o jis sako „paleisk, aš einu“, bet jo nepaleido. Pirmiausia skambino pareigūnams, po to A. sesei. Kadangi iš pradžių jis kategoriškai pasakė, kad eis, todėl panaudojo dujų balionėlį, po to jis bandė bėgti, bet pakišo koją ir jis pagriuvo, atsisėdo ant akmens, tada papurškė dar ašarinių dujų ir atvykę pareigūnai jį sulaikė. Liudytojo draugė nuskubėjo iki A. namų pasižiūrėti, o jis iki A. namų nėjo, liko su sulaikytu žmogumi, parodydamas teismo salėje į kaltinamąjį, kuriam dujų papurškė. Tiksliai jo veido, nes daug laiko praėjo, dar įtampa buvo, neprisimena. Sutikus S. dar pamena, kad jis atsisuko į savo draugą ir pasakė „ką tu čia nusišneki“ ir pasakė, kad „neikit pas A., nes jis miega užsirakinęs“, dar ranka numojo. Nuo A. namų maždaug 60 metrų atstumu sutiko apie įvykį pranešusį asmenį, jau iš jo pasakymo suprato, kad ateinantis asmuo yra padūręs A.. Prieš tai jis gal gėrė alų, krepšelyje turėjo, gal dar truktelėjo, muistėsi kažką, draugė liepė purkšti dujas ir nelaukti, kad nepabėgtų. Kaltinamasis jį sutikus buvo tikrai neblaivus, bet kiek, nežino. Po to nuėjo iki A. namų, bet į vidų nėjo. Draugė, nuėjusi į A. namus, rado atvykusią A. sesers dukrą, buvo užėjusi į vidų, sakė, kad vaizdas buvo klaikus. Kraujo labai daug visur buvo.

Liudytoja A. G. parodė, kad nusikaltimas įvyko šiais metais, kovo mėnesį, pavakare. Buvo šeštadienis, tikslios dienos neatsimena, 17-18 val. vakaro, dar nebuvo tamsu. Su draugu išėjo vedžioti savo šunelius, pamaitino kaimyno šunelį ir ėjo link (duomenys neskelbtini) pasivaikščioti. Tuo metu į juos atėjo vienas vaikinas ir paprašė duoti telefoną. Paklausė kam jam reikia telefono, jis atsakė, kad reikia iškviesti policiją, nes nužudė žmogų, čia netoliese sako, kaimynystėje, už poros namų, vienas gyvena. Kadangi A. jų kaimynas, pagalvojo ar ne jį. Paklausus jis patvirtino, kad A.. Einant link namų A. sutiko antrą vyriškį, kuris ėjo link jų su raudonu krepšiu, buvo neblaivus, pirmiau sutiktas vyras pasakė, kad tai tas vyriškis, kuris galimai sužalojo A.. Gatvėje įvyko susistumdymas, draugas savigynai panaudojo dujas, iškvietė policiją ir paskambino A. sesei. Parodė, kad nuo A. jie gyvena 200 metrų atstumu. Tą dieną prieš tai matė A. apie 16 valandą, jis buvo sveikas, grįžęs po turgaus užsuko pasilabinti. Nesimatė jokių sumušimų, pavargęs po turgaus, kur padeda žmonėms dirbti, nuo fizinio darbo. Liudytojos manymu buvo nedaug vartojęs alkoholio, gal alaus išgėręs, su savimi turėjo 1 butelį. Jie sakė A. eiti namo ilsėtis, nes pavargęs. Už kokios 1,5 val. išėjo su šunimis pasivaikščioti kada susitiko nepažįstamą vyrą, jo vardo ir pavardės nežino. Abu vyrai buvo neblaivūs, sutrikę, svirduliavo. Ji tik akimirkai buvo užėjusi vidun, A. tuomet buvo parklupdytas ant sofos, sesuo jį uždengusi ir aplink labai daug kraujo ant patalynės ir žemės. Nežino, gal „koldra“ buvo spaudžiamas kaklas, nežino ar nukentėjusysis buvo sąmoningas. Įvykio metu namai buvo tvarkingi, nenusiaubti, daiktai neišvartyti. Mano, kad šiuo metu A. pasikeitęs, labiau susenęs. Jis apie šitą dalyką nenori atvirauti, kalbėti. Likęs didelis randas ant kaklo, akivaizdžiai matosi, kad viena akis mažesnė, kažkas negerai. Anksčiau ta akis buvo normali, kaip pas sveiką žmogų. Apie emocinius dalykus su A. nekalbėjo, nes tik kaip kaimynai pabendrauja. A. buvo išleistas iš ligoninės po geros savaitės, dėl jo tolimesnio gydymo nežino. A. dabar gyvena vienas, jis mano, kad prisimena viską, bet nepasakoja, o jie ir neklausia. Fizinių pokyčių matyti akyje, nežino jis mato ar ne, randai likę labai matomi ant kaklo.

Liudytojas V. Č. parodė, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis yra pažįstami draugai. Palei Maximą susitiko apie pietus, jis pasiūlė R. alaus išgerti. Buvo dar šviesu, lijo tą dieną ir buvo labai vėsu. Nupirko, išgėrė po to nuėjo į stotį, ten išgėrė. Tada dar trūko, tai ėjo nusipirkti ir susitiko A.. Nežino ar buvo blaivus, ar gėręs A. kai jį sutiko. Tiksliai neatsimena kiek nupirko, du ar vieną ir pasiūlė nueiti pas A. į namus. Tenai gėrė, po kurio laiko jis užsimanęs nuėjo į lauko tualetą. Grįžęs iš lauko, namo langai į vieną kelio pusę, o jis buvo kitoje pusėje, parėjęs pamatė, kad A. kruvinas guli ant lovos. Išsigando ir nubėgo pagalbą iškviesti. Dienos ir laiko neatsimena, negali pasakyti Pats jau buvo vartojęs, kai susitiko, R. irgi buvo išgėręs. Gėrė stiprų alų, 6 laipsnių, po litrą. Iš pradžių alų su R. gėrė dviese. A. pažinojo iš anksčiau, tekę bendrauti ne kartą. Po „dasipirkimo“ ėjo pas A.. R. sakė einam pas A., o jis sakė neiti, išgersim vėl lauke, bet nuėjo. A. gyvena Prienuose, gatvės nežino, šis kartas buvo antras kartas, kai buvo pas A.. Kai atėjo pas A. temo, buvo įjungę šviesą. Neatsimena ar buvo užtrauktos užuolaidos, nes jau pakankamai girtas buvo. Vartojant alkoholį neatsimena ar buvo įjungtas televizorius. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas parodė įvykio aplinkybes. Pagarsinus liudytojo V. Č. apklausos protokolą (1 tomas, b. l. 184-186), tvirtina, kad jo parodymai teisingi, nes dabar kai ką primiršęs. Buvo trise – jis, R. ir A. gėrė alų. A. gėrė su jais, jis vaišino. R. nesakė, kad A. paėmė kažkokius jo daiktus, konflikto irgi nebuvo. Gėrė visi draugiškai. Tualete užtruko porą minučių, ne daugiau. Namo viduje yra tualetas, bet jis ėjo į lauką nusišlapinti, parėjęs pamatė kraują, A. gulėjo ant lovos šonu, o R. sėdėjo ant tos pačios lovos. Tai pamatęs A. su R. nekalbino, išsigandęs pabėgo pagalbos. Matė, kad ant lovos bala kraujo. Išbėgęs susitiko vyrą su moterimi ir pasakė, kad A. kruvinas. Susitiko juos prie ligoninės, beveik sankryžoje. Tų sutiktų žmonių nepažįsta. Ką R. buvo apsirengęs neatsimena. Grumtynių pėdsakų A. namuose jokių nematė. Iki jam išeinant į lauką nebuvo jokių pykčių, nieko negirdėjo, visi gražiai sėdėjo išėjęs irgi nieko negirdėjo. Sutiktiems žmonėms pasakė, kad A. kruvinas, tai jie iškvietė policiją ir greitąją. Pats negalėjo pagalbos iškviesti, nes girtas buvo, mobilų telefoną turėjo. Nežino, ar R. turėjo telefoną, nepastebėjo. Dėl televizoriaus parodė, kad jam būnant viduje jis įjungtas nebuvo.

Liudytojas V. R. parodė, kad įvykis buvo šių metų kovo mėnesį, dirbo kartu su reagavimo skyriaus tyrėja I. G.. Vakare gavo pranešimą iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) yra padurtas žmogus. Kadangi buvo netoliese, į įvykio vietą atvyko greitai. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kaip vėliau paaiškėjo, pranešėją, kuris paaiškino, kad sulaikė asmenį, kuris galimai padūrė A.. Iškart S. sulaikė, patalpino į automobilį, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, paklausus apie aplinkybes nieko paaiškinti nesugebėjo, šalia jo buvo dar vienas neblaivus asmuo Č., kuris irgi buvo neblaivus ir aiškino jog matė, kaip S. dūrė A.. Po to nuvyko į įvykio vietą, pas A. į namus (duomenys neskelbtini), jau buvo atvykę medikai, kurie suteikinėjo A. pirmąją pagalbą. Vėliau aiškinosi liudytojus, dviem asmenims nustatė neblaivumą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms buvo sulaikytas ir Č., kadangi darbas ėjo į pabaigą, atvyko vyresnioji tyrėja V. A. ir E. B., kurie įvykio vietoje atliko tolimesnius veiksmus. Kas apie įvykį pranešė, nežino, R. S. sulaikė (duomenys neskelbtini), namo numerio neatsimena, aikštelėje prie vaikų poliklinikos, ten akmenys tokie yra. Pranešėjas aiškino, kad S. norėjo pasišalinti, nuo A. namų buvo nuėjęs apie 100 metrų. Prie automobilio jis nieko neaiškino, buvo neblaivus, o paskui kieme, kai nustatinėjo neblaivumą, kiek pamena sakė, kad dūrė kelis kartus A., bet nesakė kodėl. S. tuo metu dėvėjo tamsiais rūbais, kai atvyko į A. namus jau buvo atvykę medikai, buvo ir A. sesuo. Kad medikams netrukdyti išėjo į lauką aiškintis aplinkybes ir nusistatinėti liudytojus, Č. sulaikė A. namo kieme kai paaiškėjo naujos aplinkybės, kad jis buvo kartu prie S. tame kambaryje. Buvo kovo mėnuo, vakaras, darbas buvo į pabaigą.

Liudytoja I. G. parodė, kad tą dieną dirbo kartu su tyrėju R., darbo pabaigoje gavo pranešimą, pagal kurį pranešėjas sulaikė asmenį, kuris galbūt kažką padūrė. Datos tikslios nepamena, buvo kovo mėnuo, dirbo iki 19 val., o pranešimą gavo apie 18 val. Atvykus į įvykio vietą rado 3-4 vyrus. Pranešėjas nurodė, kad R. S., kaip vėliau išsiaiškino, kažką padūrė. Jį sulaikė, atliko dalinę apžiūrą, prie savęs draudžiamų daiktų jis neturėjo. Nuvykus į įvykio vietą, namuose pamatė ant žemės gulintį A., kuriam medikai suteikinėjo pirmąją pagalbą, po to jį išsivežė į ligoninę. Nežino kas A. ant žemės paguldė, nes kai įėjo buvo berods 4 medikai, kurie jam suteikinėjo pagalbą ir A. sesuo. Sulaikė ir Č., kuris buvo prie pranešėjo kartu kai sulaikinėjo S.. Sulaikę Č. apžiūrėjo krepšį, kuris jį nešiojosi su savimi, krepšyje rado kruviną peilį, kurį paėmė ir su R. išvyko iš įvykio vietos, nes baigėsi darbas. Paskui į įvykio vietą atvyko vyresnioji tyrėja V. A.. Pranešėjo vardo ir pavardės neatsimena, tiesiog pagal pranešimą vyko į įvykio vietą. Nuo pranešimo gavimo iki atvykimo į įvykio vietą užtruko kokias 4 minutes, kadangi buvo netoliese. Pirmiausia vyko į (duomenys neskelbtini), nuo A. namų 50 metrų atstumu. S. paklausė, kas nutiko, jis jokių aplinkybių nenurodė, pasakė, kad nieko nežino. Peilį kruviną rado krepšyje, kuris buvo pas Č., kai A. gaivino medikai, o radus krepšį Č. buvo sulaikytas. Sulaikant Č., S. tuo metu buvo sulaikytas automobilyje. Rastame krepšyje buvo ir maisto produktų, alkoholio ar tuščių butelių tiksliai nepamena. Po paties įvykio lova buvo kruvina, bet kai atvyko į įvykio vietą A. buvo ant grindų. Ant žemės irgi matėsi kraujo. Kai atvyko gydytojai jau buvo, suteikinėjo A. pagalbą.

Liudytoja apklausta nukentėjusiosios dukra U. K. parodė, kad A. yra jos dėdė, o S. ji nemačiusi. Su savo mama atvyko į A. namus labai puikiai pamena kovo 13 dieną, buvo šeštadienis. Kad kažkas A. atsitiko sužinojo iš kaimyno, kuris paskambino mamai. Grįžus po savo reikalų mama buvo ant kelio, šoko į mašiną rėkdama „važiuok pas A., jį padūrė“. Mama į namus įėjo pirma, o ji iš paskos. Mama tik užėjusi į vidų labai išsigando, pradėjo rėkti, prašė šaukti pagalbą. A. kambarys yra pačiame namo gale, kambarį ir koridorių skiria didelis tarpas. Buvo kraujas ir ant žemės, lova buvo permirkusi krauju. Kruvinas grindis pamatė iškart, o, kadangi jis buvo užklotas „koldra“, ją atidengę pamatė kraujo klaną lovoje. A. kambarys buvo tamsus, užtrauktos užuolaidos, televizorius garsiai įjungtas. Mama pirma pamatė, kad A. yra užklotas, o ji griebė telefoną ir skambino greitajai pagalbai. Tada bėgo pas kaimynus, pas L. Š. prašyti pagalbos, pasitiko greitąją pagalbą ant kelio, atvyko savanoris berniukas P., kuris teikė pagalbą, po to policijos pareigūnai. Kai užėjo į namus juose nieko daugiau nebuvo. Rado A. lovoje gulintį užklotą, kraujo buvo daug lovoje ir ant žemės, tikriausiai ta žaizda purškė. Iš pradžių A. nereagavo, mama jį, kalbino, daužė per veidą, kad sureaguotų, greitoji klausė jos ar turi gyvybės ženklų. Durta buvo į kaklą dešinėje pusėje. Jis nebuvo tiek sąmoningas, kad pasakytų, kas jį padūrė. Kai atvažiavo medikai ir pareigūnai ji nėjo į vidų, gaivinimo procedūros nematė. Kaimynai, kurie skambino mamai, pasakė policijai, kad kaltinamasis kaltas. Liudytoja girdėjo ką Č. kalbėjo su pareigūnais, kad bėgo kviesti pagalbą, nes R. dūrė A.. Patvirtino, kad įvykio dieną, maždaug valandą prieš įvykį ji buvo A. namuose su mama. Namai buvo tvarkingi, A. namuose nebuvo. Tuo metu televizorius buvo išjungtas, langai neužtraukti, nes vidurdieny A. užuolaidų niekada netraukdavo. A. garsiai televizoriaus nežiūrėdavo, bet tą kartą jau užėjus į koridorių televizorius girdėjosi.

Paaiškino, kad po šio įvykio A. vienos akies vokas užkritęs, akies obuolys papilkėjęs, akis neatrodo sveika nors jam yra sunku pasakyti, ar jis mato ja. A. į namus dabar nieko neįsileidžia. Žaizda sugijo, bet yra likęs didelis randas, akis pažeista toje pusėje, kur dūris buvo. A. stacionariai gydomas buvo gal 3 dienas, jį išleido iš ligoninės. A. buvo skirti papildomi vizitai pas gydytojus, bet pagalbos nelabai gavo, niekas nenorėjo užsiimti su tokiu žmogumi. A. jokie vaistai nebuvo paskirti, bet kai paleido jį iš ligoninės sekančią dieną prasidėjo didelis kraujavimas iš nosies. Prienų ligoninėje pasakė, kad viskas gerai, bet abejodami tuo nuvažiavo į kažkurią Kauno ligoninę, ten A. apžiūrėjo ir pasakė, kad stipriai pažeista kraujagyslė, bet daugiau jokio gydymo nebuvo. A. yra geras, jis galvoja, kad visi yra jo draugai, kad visi aplinkui geri. Jis nėra piktybinis ir niekada nebus, kadangi jo patiklumas yra per didelis. Po įvykio jis tapo atsargesnis, bet jo patiklumas liko toks pat. A. suvokia, kas įvyko, puikiai viską atsimena. Toks atsidūrimas ligoninėje jam nebuvo eilinis, nes jis jose beveik nesilanko ir to bijo, tai faktas, kad tai paliko jam traumą. Sunku dabar nuvežti A. pas gydytojus, nes jis bijo, mano, kad jos nori, kad jis ten numirtų, jam taip atrodo. Nėra girdėjusi, kad A. buvo paėmęs iš R. kokius daiktus, namuose pas jį irgi nebuvo svetimų daiktų. Nebūta nusiskundimų, kad pas A. yra svetimų daiktų, kad jų kam negrąžintų ar neatiduotų. Priešingai, kitų žmonių pavogtus daiktus A. nunešdavo į policiją.

Be pirmiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo atstovės ir liudytojų parodymų kaltinamojo kaltę pagrindžia ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio prasme, kurių patikimumu teismas pagrindo abejoti neturi ir kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek kartu visumoje patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tarp kurių yra logiškas ryšys ir seka, kurie sutampa detalėse ir iš esmės vieni kitiems tarpusavyje neprieštarauja bei yra vienas su kitu sąsajoje, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. S. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad jis su V. Č. nesitarė dėl A. B. sužalojimo. Jis jį sužalojo vienas kilusio konflikto metu. 2021 m. kovo 13 d., valandos negali pasakyti, nes nežino, galvoja, kad buvo po pietų, Prienuose, prie parduotuvės Maxima, esančios Vytauto gatvėje, susitiko V. Č., vadinamą „(duomenys neskelbtini)“. Su juo vaikščiojo kartu po miestą, t. y. nuo parduotuvės link autobusų stoties ir vėl atgal. Su V. autobusų stoties tualete išgėrė vieną butelį 1 l alaus. Po to, prie parduotuvės Maxima, susitiko A. B.. Nusprendė visi išgerti alaus. Alų pirko parduotuvėje pas K., vadinamą „ant laiptukų“. Nusipirko 4 l alaus. Už alų mokėjo V. Č. ir jis dar kažkiek turėjo tai davė pinigų. Nusipirkę alų, parėjo pas A. B. į namus. Išgėrė alų. Po to, dar kartą ėjo į miestą su V., dar pirko vieną ar du litrus alaus. Kiek prisimena, tai dar kartą, į miestą buvo išėjęs su A. B. nusipirkti alaus. Kiek buvo valandų, jis nežino, nežiūrėdavo. Po to, geriant alų pas A. B., tarp jo ir B. kilo konfliktas. Jis pradėjo jam priekaištauti, kad jis paėmė jo banko kortelę, nuotraukas. Maždaug prieš 6 savaites, jį B. buvo pakvietęs gyventi pas save. Tačiau vėliau jis persigalvojo ir jo gyventi nepriėmė. Jis tada iš jo susirinko daiktus, tačiau nerado savo banko kortelės ir nuotraukų. Kai jis A. paklausė apie banko kortelę, nuotraukas ir parašė, kad atiduotų, A. pasakė, kad neturi, neatiduos. Jis tada supyko. Paėmė nuo taburetės (kėdės) peilį ir smogė A. B. į kaklą. Smogė jam atrodo du kartus. Tuo metu tiek jis, tiek A. sėdėjo ant lovos-sofos. A. sėdėjo jam iš kairės pusės, o V. jam iš dešinės pusės. Peilis buvo ant kėdės, kuri stovėjo priešais juos. Ten buvo pasidėję alų ir kažką pasipjaustę užkąsti. Peilį laikė ir dūrė dešine ranka. Jis su V. Č. nesitarė tikrai dėl A. B. sužalojimo. Jis jam peiliu dūrė ir sužalojo iš susinervinimo, pykčio, kad jis neatiduoda jo banko kortelės. Po dūrių A. B. nugriuvo ant grindų. Matė, kad bėga kraujas. V. Č. išbėgo iš A. namų. Tada jis paėmė savo maišelį, žalsvos spalvos, taip pat paėmė du ar tai vieną alaus butelius, kurie buvo negerti ir peilį, kuriuo įdūrė A.. Tada išėjo iš A.. Ėjo link parduotuvės Maxima, (duomenys neskelbtini). Išgirdo, kai Č. rėkė „šitas, šitas dūrė“. Tada jis numetė maišelį, bandė bėgti, bet buvo pargriautas nepažįstamo žmogaus, kuris jį sulaikė. Kaip minėjo, jis A. po sužalojimo paliko gulintį ant grindų, prie lovos. Prisipažįsta visiškai, kad iš pykčio jis peiliu dūrė A. B. į kaklą ne mažiau du kartus ir taip jį sužalojo. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra benamis (2 t., b. l. 51-52).

Apklaustas 2021 m. birželio 17 d. kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino dalinai bei parodė, kad dėl to, jog sunkiai sužalojo A. B., pripažįsta visiškai. Dėl to, kad paliko A. B. be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei, pripažįsta dalinai, t. y. pripažįsta, kad paliko jį sužalotą, tačiau jis neturėjo galimybės kaip iškviesti pagalbą. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau savo veiksmų suprato, juos valdyti galėjo. 2021 m. kovo 13 d., valandos negali pasakyti, nes nežino, galvoja, kad buvo po pietų, Prienuose, prie parduotuvės Maxima, esančios Vytauto gatvėje, susitiko, V. Č., vadinamą „(duomenys neskelbtini)“. Su juo vaikščiojo kartu po miestą, išgėrė 2 litrus alaus. Po to, prie parduotuvės Maxima, susitiko A. B.. Nusprendė visi išgerti alaus. Alų pirko parduotuvėje pas K., vadinamą „ant laiptukų“. Nusipirko tris ar tai keturis butelius po 1 l talpos alaus. Už alų mokėjo V. Č. ir jis dar kažkiek turėjo tai davė pinigų. A. pasiūlė eiti pas jį į namus. Nusipirkę alų, parėjo pas A. B. į namus. Išgėrė alų. Jis yra įsitikinęs, kad dar kartą ėjo į miestą su V. ar tai A., dar pirko vieną ar du litrus alaus. Kiek buvo valandų, jis nežino, nežiūrėdavo. Begeriant A. B. iš virtuvės atnešė pats maisto produktus, t. y. dešrą, agurkų, jogurtą, dar kažką. Buvo čeburekų. Čeburekus buvo pirkęs V.. A. taip pat atnešė į kambarį ir padėjo ant kėdės peilį. Šiuo peiliu perpjovė pusiau čeburekus. Kambaryje užuolaidos buvo užtrauktos. Buvo įsijungę šviesą. Ėjo televizorius. Atsimena, kad žiūrėjo „Farus“, žinias, amerikietiškas imtynes per BTV. Buvo šeštadienis, bet rodė kažką su imtynėmis. Sėdėjo ant išskleisto minkšto kampo. Prie lango sėdėjo V., per vidury sėdėjo jis, o jam iš kairės sėdėjo A., kuris dažnai vaikščiojo, tai po to gavosi taip, kad A. atsisėdo į vidurį, o jis prie krašto, t. y. A. sėdėjo jam iš dešinės. Po to, geriant alų tarp jo ir A. B. kilo konfliktas. Jis pradėjo jam priekaištauti, kad A. paėmė jo banko kortelę, nuotraukas. Maždaug vasarį jį A. B. buvo pakvietęs gyventi pas save. Jis buvo atsinešęs savo krepšį su savo daiktais. Kol nuėjo į miestą nupirkti alaus, A. B. persigalvojo ir jo gyventi nepriėmė, pasakė, kad eitų iš jo. Jis tada iš jo susirinko daiktus, tačiau nerado savo banko kortelės ir nuotraukų. Banko kortelė dar jo buvo nenaudota. Sąskaitoje pinigų nebuvo. Jis jau tą dieną, kai pasiėmė daiktus, sakė, kad atiduotų nuotraukas ir banko kortelę, tačiau A. sakė neatiduos. Begeriant tą kartą pas A., jis vėl jo paklausė apie banko kortelę, nuotraukas ir paprašė, kad atiduotų, A. pasakė, kad neturi, neatiduos. Jis tada supyko. Paėmė nuo taburetės (kėdės) peilį ir smogė A. B. į kaklą. Smogė jam atrodo du kartus. Smogė kaip ir atbula ranka. Po antro dūrio peilis liko kakle. Iš karto, po antro dūrio A. nuo kampo vertėsi ant grindų. Iš pradžių suklupo ant kelių, o paskui parvirto ant šono. V. Č. tuo metu, kai jis dūrė A., buvo kambaryje, sėdėjo savo vietoje, t. y. ant kampo prie lango. K. A. nugriuvo ant grindų, jis ištraukė peilį. Trečias sužalojimas gali būti tuo metu, kai ištraukinėjo peilį. Kai ištraukė peilį, tada pradėjo srove bėgti kraujas A. iš kaklo. Tada V. Č. pabėgo iš kambario. Jis į krepšį susirinko visą maistą, alų, peilį, kuriuo sužalojo A. ir išėjo. Galvojo, kad eis pakviesti pagalbos. Iš A. namų paskambinti jis negalėjo ir pakviesti pagalbos, kadangi neturėjo kuo. Jis pats mobilaus ryšio telefono neturi, o pas A. neieškojo ar jis turi. J. A. ant lovos neužkėlė, jo antklode neapdengė. Kas taip padarė, jis nežino. Užuolaidų jis neužtraukė, jos buvo užtrauktos. Prie televizoriaus pulto nelindo. Kaip ėjo televizorius taip ir paliko, jis tikrai nebuvo įjungtas visu garsu. Ėjo link parduotuvės Maxima, (duomenys neskelbtini). Išgirdo, kai Č. rėkė „šitas, šitas dūrė“. Nepažįstamas vyras, jam papurškė dujų. Tada jis numetė maišelį, bandė bėgti, bet buvo pargriautas nepažįstamo žmogaus, kuris jį sulaikė. Tuo metu turbūt tą numestą maišelį su peiliu ir alumi pasiėmė V. Č.. Neprisimena, kad būtų sakęs, jog neitų pas A., nes jis miega. Prisipažįsta visiškai, kad iš pykčio jis peiliu dūrė A. B. į kaklą ne mažiau du kartus, ir taip jį sunkiai sužalojo. Taip pat pripažįsta, kad paliko jį be pagalbos, jos nesuteikė, kai grėsė pavojus jo gyvybei, tačiau jis neturėjo galimybės iškviesti pagalbos. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 57-58).

2021 m. balandžio 26 d. R. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir fotonuotraukomis (2 t., b. l. 59-60, 61-65) užfiksuota kaip R. S. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad šiame name 2021 m. kovo 13 d. jis peiliu sužalojo A. B.. Po to gyvenamojo namo viduje parodė minkštąjį išskleidžiamą kampą ir paaiškino, kad ant šio kampo jis, V. Č. ir A. B. sėdėjo ir gėrė alų. Taip pat paaiškino, kad, geriant alų, jie žiūrėjo televizorių, t. y. televizorius buvo įjungtas. R. S. taip pat parodė kur kas sėdėjo, t. y. parodė vietą, kur sėdėjo V. Č., kur sėdėjo jis pats ir kur sėdėjo A. B.. Taip pat parodė vietą, kur stovėjo kėdė, ant kurios buvo pasidėję alų, maistą bei ant kurios buvo peilis. Įtariamasis R. S. paaiškino, kad geriant alų tarp jo ir A. B. kilo konfliktas, t. y. jis paklausė A. apie banko kortelę ir nuotraukas, kurias, jo manymu, jis buvo paėmęs, ir paprašė, kad atiduotų. A. jam atsakė, kad nieko neturi ir neatiduos. Dėl to jis supyko. Pagriebė nuo kėdės peilį ir dūrė A. B. į kaklą du kartus. Įtariamasis R. S. paaiškino, kad po dūrių A. B. nugriuvo nuo lovos ant grindų, parodė vietą, kur jis nugriuvo. R. S. paaiškino, kad su V. Č. jis nebuvo susitaręs sužaloti A. B., Č. nieko nepadėjo jam, kai jis dūrė peiliu A.. Paaiškino, kad tuo momentu, kai dūrė A., V. Č. buvo kambaryje, ir po to, kai A. nugriuvo ant grindų, V. Č. pabėgo iš kambario. Jis pats tada susirinko alų, maistą nuo kėdės, peilį, kuriuo sužalojo A. ir išėjo iš A. namų. Išeidamas A. B. paliko gulėti ant grindų, ant lovos jo nekėlė ir antklode neužklojo. Netoli A. namų, jį sulaikė nepažįstamas vyras.

2021 m. kovo 19 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė (1 t., b. l. 57-58), kad kada tai buvo nepasakys. Jis buvo turguje, iš turgaus jį parvežė R.. Jis paskui išėjo į miestą. Nusipirko alaus. Prie parduotuvės Maxima susitiko R. ir V.. Kartu su jais parėjo pas save į namus. Gėrė alų. R. iš virtuvės atsinešė dešros, kurią jam buvo nupirkus sesė I.. Atsinešė ir peilį. Jis sėdėjo ant lovos. R. taip pat sėdėjo ant lovos. V. sėdėjo ant kėdės. Su R. susibarė. Jis norėjo jį išvyti. R. pasiėmė peilį ir vieną kartą jam dūrė į kaklą. Jis norėjo gintis ir įspirti jam. Tada R. dar kartą dūrė jam peiliu. Jis po šio dūrio nuo lovos nugriuvo ant grindų. Atsimena, kai V. pasakė, ką tu darai, kad invalidą žmogų sužalojai, jį pakėlė ant lovos. Pasakė, kad eina pakviesti policiją. Matė, kai R. susidėjo į krepšį alų, dešrą, maistą, peilį, kuriuo jam dūrė, „koldra“ jį visą uždengė. Po to, atsimena, kad buvo sesė I.. Atvyko daktarai, jį vežė į ligoninę.

2021 m. kovo 14 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą I. K. parodė (1 t., b. l. 63-64), kad A. B. yra jos brolis. Jis gyvena tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena šiuo meta vienas. Anksčiau gyveno su tėčiu, tačiau jis 2020 m. lapkričio mėnesį mirė. A. B. turi protinę negalią nuo vaikystės, jam yra reikalinga globa. Anksčiau globėjas buvo tėtis. Dabar dėl globos ji yra kreipusis į teismą, vyksta dar teismo procesas ir oficialiai globėja nėra paskirta, tačiau broliu rūpinasi ir jį prižiūri. Pas brolį A. į namus užsukdavo kiekvieną dieną, atveždavo jam valgyti. Jis pats pas ją ateidavo kiekvieną dieną. 2021 m. kovo 13 d., brolis A. B. pas ją į namus neatėjo. Prieš 16 val., ji nuvažiavo į parduotuvę Norfa, nusipirko sau maisto, taip pat nupirko maisto ir broliui. Iš parduotuvės nuvažiavo pas brolį A. į namus. Namuose A. nebuvo. Ji paliko batoną, juodą duoną, dešrą, keptų vištienos sparnelių, du sūrelius, pyrago. Viską sudėjo į šaldytuvą. Grįžo namo. Apie 18 val., maždaug 18.04 val. (mato pagal telefono skambučių registrą) jai į mobilųjį telefoną paskambino A. V. ir pasakė, kad nežino ar tai teisybė, bet jam sako, jog pripjovė A. namie. Ji dar kalbėdama telefonu, sėdo į automobilį ir kartu su dukra U. K. atvažiavo pas brolį į namus. Atvažiavo maždaug per dvi minutes. A. V. paprašė, kad jis nepaleistų tų dviejų žmonių, kurie jiems tą pasakė. Įbėgusi į kambarį, pamatė, kad ant lovos užklota antklodė ir ji yra kruvina. Kambaryje veikė televizorius, jis buvo paleistas ant didelio garso. Matė, kad ant grindų yra daug kraujo. Pakėlusi antklodę, pamatė brolį A. visą kruviną. Pirmas vaizdas jai pasirodė, kad jis visas subadytas. A. gulėjo ant nugaros. Šūktelėjo dukrai, kad kviestų greitąją med. pagalbą. Šaukė „A., A., broli“. Brolis sureagavo, jis atmerkė akis, pasuko galvą. Ji jį truputį pavertė ant šono, ieškojo, kur yra žaizda. Pamatė ant kaklo, arti žandikaulio, dešinėje pusėje žaizdą. Ją spaudė, laikė, kad kuo mažiau bėgtų kraujas. Dukra kalbėjo su pagalbos centru. Brolis A. tai užmerkdavo akis, tai atmerkdavo, bet nieko jai nesakė. Girdėjo, kad jis sunkiai kvėpuoja, kaip šniokščia. Po to dukra išbėgo į kiemą pasikviesti dar pagalbos. Atėjo kaimynė L. Š.. Dar atvyko kažkoks jaunuolis, kuris prisistatė, kad yra savanoris ir atvykęs teikė med. pagalbą. Kaip jis atsirado, ji nežino. Maždaug už dešimt minučių, bent jai taip atrodo, nes dėl susijaudinimo ir išgąsčio atrodė, kad labai ilgai laikas ėjo, atvyko greitoji medicinos pagalba. Brolį A. išvežė į Prienų ligoninę.

2021 m. kovo 14 d. liudytoju apklaustas A. V. parodė (1 t., b. l. 69-70), kad A. B. jis pažįsta. Žino, kad jis yra žmogus su negalia. Jis užeina kartais pas juos į namus, pabendrauja. Turi jo sesers I. K. telefono numerį, jeigu prireiktų A. pagalbos. 2021 m. kovo 13 d., apie 16 val., A. B. užėjo pas juos į namus. Matėsi, kad buvo neblaivus. Pasakė, kad eitų į namus. A. pasakė, kad eis dar į miestą. Po to, jis su drauge A. G. išėjo pasivaikščioti su šunimi. Maždaug apie 18 val., (duomenys neskelbtini) ir įvažiavimo link Maximos parduotuvės sankryžoje, pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) ateina nedidelio ūgio jaunuolis. Jis jo nepažįsta. Matėsi, kad jis yra stipriai neblaivus, nes labai svirduliavo. Priėjęs prie jo, pasakė, kad iškviestų policiją. Jis jo paklausė, kam policija. Tas vaikinas pasakė, kad padūrė žmogų. Jis klausia kokį žmogų, kur. Jis atsakė, kad A., namuose. Jis suprato, kad tai gali būti A. B., nes jis Prienų mieste žinomas kaip A.. Jis iš karto skambino trumpuoju pagalbos telefonu, pranešė ką jam pasakė sutiktas vaikinas. Sutiktas vaikinas pasakė, kad einam parodys. Šis vaikinas su savimi neturėjo jokio maišelio. Kartu su šiuo vaikinu ir drauge ėjo (duomenys neskelbtini) link A. B. namų. Einant jis paskambino I. K., A. seseriai ir pasakė, kad nežino ar teisybė, bet sako, kad padūrė A.. Einant (duomenys neskelbtini), maždaug ties (duomenys neskelbtini) namu, pamatė, kai (duomenys neskelbtini), priešais juos, nuo A. namų, ateina vyras. Pirmasis sutiktas vaikinas, kuris ėjo su jais, parodė ranka į tą antrą vyrą ir pasakė „va šitas“. Tas vyras nusidavė, kad nesupranta kas čia vyksta ir ėjo toliau. Jis pasakė, kad sustotų. Šis vyras turėjo maišelį. Tada tas vyras atsisėdo. Išsiėmė iš maišelio alaus, išgėrė. Pasakė, kad pas A. neikit, nes jis užsirakinęs. Po to, dar kažką sumurmėjo. Po to, atsistojo ir pradėjo bėgti link Vaikų poliklinikos. Jis tada jį pargriovė ant žemės ir papurškė dujų, kurias nešiojasi visada savigynai. Tada dar kartą skambino trumpuoju pagalbos telefonu, kad greičiau atvyktų policija. Nuo to momento, kai sutiko pirmąjį vaikiną, iki antro vyro sutikimo, praėjo apie 3-5 minutės. Antrasis vyras, kuris turėjo maišelį, šį maišelį, norėdamas pabėgti paliko toje vietoje kur iš pradžių atsisėdo. Jis tada tą maišelį padavė pirmam sutiktam vaikinui, kad palaikytų. Kas tame maišelyje buvo nežiūrėjo. Atvykus policijai, antrasis vyras buvo uždarytas į policijos automobilį, o su pirmuoju sutiktu vaikinu policijos pareigūnai nuėjo į A. namus. Jis pats pas A. B. į namus nebuvo nuėjęs, nematė kas ten buvo įvykę.

2021 m. birželio 2 d. liudytoja apklausta U. K. parodė (1 t., b. l. 78-79), kad A. B. yra jos mamos I. K. brolis. Jis gyvena atskirai, adresu (duomenys neskelbtini). A. B. turi negalią, jam yra nustatyta globa. Mama I. kiekvieną dieną, užvažiuodavo pas A. B. į namus, sutvarkydavo, jeigu ką reikėjo, atveždavo valgyti. Dažnai kartu su mama važiuodavo ir ji. 2021 m. kovo 13 d. apie 16 val. kartu su mama buvo užvažiavę pas A. B. į namus. Jos iškūreno krosnį, paliko nupirktą maistą ir išvažiavo. Užtruko apie 1 val. A. namuose. Paties A. tuo metu namie nebuvo. Po to, ji parvežė mamą į namus ir pati išvažiavo į miesto centrą su reikalais. Būnant mieste, ji parašė mamai, kad jau grįžta. Važiuojant savo gatve link namų, pamatė, kad link jos bėga mama I.. Ji įsėdo į automobilį ir pasakė, kad vežtų greičiau pas A.. Mama tuo metu kalbėjo telefonu. Atsimena, kad sakė „laikykit, tik laikykit jį, nepaleiskit“. Į A. namus atvažiavo greitai, gal užtruko apie 2-3 minutes. Mama pirmoji bėgo į namo vidų, o ji iš karto paskui ją. Galima sakyti abi kartu įėjo į A. kambarį, kuriame jis gyvena. Kambaryje buvo pakankamai tamsu, kadangi užuolaidos buvo užtrauktos, šviesa buvo užgesinta. Buvo paleistas tik televizorius, tačiau jis taip gerai neapšvietė, kad viskas būt gerai matyti. Pirmiausiai pamatė, kad ištiesta antklodė. Mama pirmoji pribėgo prie išskleidžiamo kampo ir pakėlė antklodę. Pradėjo šaukti „A., A.“. Gal dar kažką šaukė, negali tiksliai pasakyti. Ji tada uždegė kambaryje šviesą. Pamatė, kad A. guli ant minkštojo kampo ir yra kruvinas. Negali tiksliai pasakyti kaip gulėjo A. ant lovos, t. y. ar ant nugaros, ar dalinai ant kairiojo šono, tačiau tiksliai atsimena, kad veidas buvo pasuktas link sienos, kad ta žaizda buvo viršuje. Mama šaukė, kad kviestų greitąją medicinos pagalbą. Paskambino trumpuoju pagalbos telefonu. Skambino iš mamos telefono. Mama tuo metu rankšluosčiu prispaudus laikė žaizdą. Matė, kad tarp staliuko, ant kurio stovi televizorius ir išskleidžiamo kampo, yra daug kraujo. Kalbant telefonu su greitąja ji dar nubėgo pas kaimynę L. Š., pasakė, kad sužalotas A. ir ji atėjo iki A. namų. Netrukus atvyko jaunas vyras, kuris paklausė ar jos kvietė greitąją medicinos pagalbą ir pamatęs, kad sužalotas A., pradėjo teikti jam medicininę pagalbą. Kaip vėliau paaiškėjo, kad tai medicinos savanoris. Po to, atvyko ir greitosios medicinos darbuotojai. Kai medicinos darbuotojai teikė pagalbą A., ji kambaryje jau nebuvo. Buvo kieme. Matė, kad policijos pareigūnai atsivedė kažkokį vaikiną, kuris rankoje laikė krepšį. Šio vaikino ji nepažįsta. Ar ką nors jis kalbėjo, negali pasakyti, neprisimena. Ji buvo dideliame šoke ir išgąstyje. Atsimena, kad jos kažko klausė policijos pareigūnai, tačiau ką ji jiems atsakė, nežino. Kai greitosios medicinos darbuotojai išsivežė A., ji taip pat išvažiavo. Kartu su policijos pareigūnais liko mama.

2021 m. birželio 4 d. liudytoja apklausta A. G. parodė (1 t., b .l. 81-82), kad A. B. pažįsta nuo vaikystės. Beveik kaimynystėje jie gyveno. Pažįsta ir jo visą šeimą, t. y. brolius, seseris ir tėvus pažinojo. A. užeidavo ir užeina pas juos į namus, pabendrauja. 2021 m. kovo 13 d. apie 16 val. A. B. užėjo pas juos į namus. Matėsi, kad buvo neblaivus. Dar su savimi A. turėjo alaus butelį. Ji sakė, kad eitų jis namo. A. pasakė, kad eina dar į miestą. Po to, apie 18 val., gal kelios minutės prieš 18 val., kartu su draugu A. V. išėjo pasivaikščioti. Einant nuo Maximos, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje susitiko jaunuolį. Ji jį yra mačius mieste iš matymo. Šis jaunuolis atėjo (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad jis yra girtas, nes tiesiog šlitinėjo, svirduliavo labai. Šis jaunuolis pasakė, kad duotų telefoną. Jie paklausė kam tau jis. Jis atsakė, kad reikia kviesti policiją. Jie paklausė kam policija. Jaunuolis atsakė, kad nudūrė žmogų. Pradėjo klausinėti kas kur ką nudūrė. Vaikinas sakė, kad žmogų, va čia netoli gyvena, kur vienas gyvena. Ji paklausė, ar ne A., nes tokia mintis atėjo. Vaikinas atsakė, kad taip, A.. Sakė einam parodys. Ėjom pažiūrėti į A. namus. Jau einant draugas A. V. skambino trumpuoju pagalbos telefonu ir pasakė, ką jam pasakė sutiktas vaikinas. Šis vaikinas su savimi neturėjo jokio krepšelio. Po to A. paskambino I. K., A. seseriai ir pasakė, kad važiuotų pažiūrėti į A. namus, kad gali būti, jog jis padurtas. Einant (duomenys neskelbtini), maždaug ties 10 namu, pamatė, kai (duomenys neskelbtini), priešais juos, nuo A. namų, ateina vyras. Pirmasis sutiktas vaikinas, kuris ėjo su jais, parodė ranka į tą antrą vyrą ir pasakė „va šitas“ ir paklausė, kur tu eini. Tas priešais atėjęs vaikinas pasakė, kad eina į taromatą. Jos draugas A. pasakė, kad niekur neitų. Pirmasis jų sutiktas vaikinas pasakė, kad einam pažiūrėsim į A. namus, o tas priešais atėjęs vaikinas sako, kad neikit pas A., jis užsirakinęs miega. Šis vyras norėjo eiti toliau, tačiau draugas jį sulaikė. Tada jis sustojo, bet po to pradėjo bėgti link vaikų poliklinikos. Draugas jį pargriovė, papurškė dujų, ir tada jau tas vaikinas sėdėjo ant žemės. Šis vyras turėjo sus savimi raudonos spalvos RIMI maišelį, kurį po to padavė laikyti pirmajam sutiktam vaikinui. Po to, draugas vėl skambino trumpuoju pagalbos telefonu, kad greičiau atvyktų policija. Ji tuo metu nuėjo prie Vaikų poliklinikos, kadangi ten matė stovėjo greitoji. Paprašė, kad nuvažiuotų pažiūrėti į A. namus. Greitosios vairuotojas pasakė, kad turi sulaukti pranešimo iš centro, kitaip važiuoti negali. Tada ji vėl grįžo prie savo draugo ir tų sulaikytų vyrų. Jau buvo tuo metu atvažiavę policijos pareigūnai. Po to, ji nuėjo iki A. namų. Užėjo į kambarį. Matė, kad A. buvo dar ant lovos. Buvo daug kraujo. Prie jo buvo I. K.. Spaudė jam kažką prie kaklo. Ji tada išėjo iš kambario. Buvo baisus vaizdas. Greitai atvažiavo greitoji med. pagalba. Po to, atėjo ir policijos pareigūnai į kiemą. Daugiau reikšmingų aplinkybių apie šį įvykį, nežino

2021 m. gegužės 3 d. liudytoja apklausta I. G. parodė (1 t., b. l. 72-73), kad 2021 m. kovo 13 d. iki 19 val., dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju V. R., pagal iš anksto patvirtintą grafiką Prienų mieste ir rajone. Buvo atsakingi už reagavimą į įvykius ir jų įforminimą. Apie 18.10 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budinčio pareigūno per radio ryšį gavo pranešimą nuvykti (duomenys neskelbtini), kadangi ten sulaikytas asmuo, kuris kažką padūrė. Į nurodytą vietą. Atvyko maždaug per 4 minutes. Ant žemės sėdėjo vyras. Vėliau išsiaiškino jo duomenis, kad tai R. S.. Šalia jo buvo dar du vyrai, o gal ir daugiau, tiksliai negali pasakyti, neatkreipė dėmesio. Jei buvo daugiau, tai jie stovėjo atokiau. Vienas iš šalia buvusių vyrų, kaip suprato, pranešėjas, rodydamas į R. S. pasakė, kad šitą imkit, gali būti, kad ji padūrė A.. Kitas vyras, kaip vėliau išsiaiškino Č., rodė ranka taip pat į R. S. ir sakė „va šitas dūrė“. Kartu su tyrėju V. R. atliko dalinę R. S. apžiūrą ir jį įsodino į tarnybinį automobilį. Paklausus R. S. kas čia buvo, dabar tiksliai negali pasakyti ką jis atsakė. Jai atrodo atsakė, kad nieko. Pranešėjo klausė ar jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pranešėjas pasakė, kad paskambinęs yra A. sesei. Ji per radio ryšį paprašė budinčio pareigūno, kad susisiektų su greitosios darbuotojais, jog šie greičiau atvyktų. Tyrėjas V. R. kartu su pranešėju ir Č. nuėjo į A. B. namo kiemą. Matė, kad Č. rankoje turi raudonos spalvos maišelį „Rimi“. Kadangi iš pradžių Č. nebuvo sulaikytas, todėl to maišelio iš Č. nepaėmė ir kas jame buvo nežiūrėjo. Ji iki ten privažiavo tarnybiniu automobiliu. Ten jau buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Buvo įėjusi į namo vidų. Matė, kad A. B. guli ant grindų. Medicinos darbuotojai teikė medicininę pagalbą. Šalia B. buvo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, B. sesuo. Informavo Alytaus AVPK budintį pareigūną, kad yra sužalotas asmuo. Po to, telefonu susisiekė su Prienų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja V. A.. Paprašė, kad atvyktų ir padėtų įforminti įvykį. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, suteikę pirmąją med. pagalbą A. B., jį išvežė į Prienų ligoninės Priėmimo skyrių. Atvykus vyresniajai tyrėjai V. A. nusprendė, kad situacija nėra aiški ir, kad reikia taip pat sulaikyti Č.. Tada pareikalavo, kad Č. padėtų krepšį ant stalo, stovėjusio kieme ir jį pasodino į tarnybinį automobilį. Išvežus B. tiek ji, tiek tyrėja V. A. bendravo su B. seserimi K.. Ji pasakojo, kad jai paskambino pažįstamas. Pavardės neatsimena to žmogaus, tik žino, kad tas pats pranešėjas, kuris pranešė, kad sulaikęs R. S. ir pasakė, kad gali būti, jog padurtas A.. Ji greitai atvažiavo į brolio namus ir rado jį gulintį lovoje, visą kruviną. Sakė, kad A. buvo uždengtas visas antklode. Vizualiai apžiūrėjus kambarį, kuriame buvo sužalotas A. B., peilio nesimatė. Tada apžiūrėjo krepšį, kurį turėjo Č., ir ten rado kruviną peilį. Taip pat jame buvo maisto produktų, alaus. Po to, į įvykio vietą atvyko juos pakeisti nauja pamaina, t. y. vyresnioji tyrėja R. I. ir vyriausiasis patrulis D. B.. Ji su V. R. išvyko iš įvykio vietos.

2021 m. gegužės 3 d. liudytoju apklaustas V. R. parodė (1 t., b. l. 75-76), kad 2021 m. kovo 13 d. iki 19 val. dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja I. G. pagal iš anksto patvirtintą grafiką Prienų mieste ir rajone. Buvo atsakingi už reagavimą į įvykius ir jų įforminimą. Apie 18 val. 10 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budinčio pareigūno per radio ryšį gavo pranešimą nuvykti (duomenys neskelbtini), kadangi ten sulaikytas asmuo, kuris kažką padūrė. Į nurodytą vietą atvyko maždaug per 4 minutes. Atvykstant į įvykio vietą, ties įvažiavimu link Vaikų poliklinikos iš (duomenys neskelbtini), matė, kad ant žemės sėdi vyras. Šalia jo stovėjo žemesnio ūgio vaikinas. Taip pat stovėjo dar vienas vyras, kaip vėliau paaiškėjo pranešėjas. Jiems tik išlipus iš automobilio pranešėjas parodė link sėdinčio ant žemės vyro ir pasakė, kad va šitą imkit, nes gali būti, kad jis padūrė A.. Kitas žemesnio ūgio vaikinas, kaip vėliau, išsiaiškino Č., taip pat sakė, rodydamas į tą patį vyrą, kad jis padūrė A.. Teigė, kad viską matė, bet konkrečiau kažką pasakyti, negalėjo. Matėsi, kad Č. yra girtas, sunkiai galėjo kažką paaiškinti. Vėliau išsiaiškinus duomenis, sužinojo, kad sėdintis ant žemės vyras yra S.. S. pasodino į tarnybinį automobilį. Jis ėjo link A. B. namų. Susitiko priešais ateinančią verkiančią moterį. Ji sakė, kad padūrė A.. Paklausė ar yra greitoji. Moteris pasakė, kad greitoji jau atvykus. Atėjo į A. B. kiemą. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Jis įėjo į gyvenamąjį namą. Matė, kad kambaryje, ant grindų guli A. B.. Medicinos darbuotojai teikė jam pirmąją pagalbą. Prie A. dar buvo moteris, kaip vėliau, išsiaiškino, tai A. sesuo. Kad netrukdyti medicinos darbuotojams, jis išėjo į kiemą, ir aiškinosi kas įvyko. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad prie pranešėjo (šiuo metu negali pasakyti jo duomenų, nes neprisimena) priėjo Č. ir pasakė, kad kviesti policiją, nudūrė A.. Pranešėjas paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir taip pat paskambino A. B. sesei. Pranešėjas taip pat papasakojo, kad antrąjį vyrą (S.) sutiko, kai jau su Č. ėjo link A. namų. Sakė, kad jis norėjo bėgti, bet jis jį sulaikė, papurškė dujų. Aiškinantis jam aplinkybes, į įvykio vietą atvyko vyresn. tyrėja V. A.. Č. sakė, kad A. dūrė. Klausė kur peilis, tačiau Č. nežinojo. Vyresn. tyrėja V. A. paklausė pas S., kur peilis. Jis atsakė, kad krepšyje, tačiau, kai sodino jį į tarnybinį automobilį, krepšio S.s neturėjo. Po to, pamatė, kad kažkokį krepšį turi Č.. Liepė jam tą krepšį padėti kieme ant stalo. Kadangi įvykio aplinkybės nebuvo aiškios. Č. negalėjo tiksliai nurodyti ar jis buvo, kai dūrė A., kas dūrė, todėl sulaikė ir Č.. Vėliau vyresnioji tyrėja V. A., apžiūrėjusi tą krepšį, kurį nešiojosi Č., rado jame kruviną peilį. Išvykus greitajai medicinos pagalbai, išvežus A. B. į ligoninę, jo sesuo, pavardės neprisimena, papasakojo, kad buvo ji maždaug prieš valandą atvykus į A. namus. Viskas buvo gerai, bet A. nebuvo namuose. Po to, jai būnant namuose, paskambino kaimynas, toliau gyvenantis ir pasakė, kad jam pasakė, jog pripjovė A.. Tas žmogus jai pasakė, kad tiksliai jis nežino, kad sulaikęs vyrus laukia policijos. Tada ji atvažiavo su dukra pas A. ir rado jį sužalotą. Po to jis patikrino sulaikytų asmenų, t. y. S. ir Č. girtumus. S. klausė kas įvyko. S. nerišliai, nuotrupomis pasakojo, kad gėrė trise. Paskui „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad reikia jam televizoriaus. Tada jis, t. y. S. susimušė su A., kad A. jis prismaugė, tada dūrė vieną ar du kartus. Sakė, kad jis vienas mušė A.. V. A. į įvykio vietą išsikvietė ekspertą iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Dar atvyko kita jų pamaina vyresn. tyrėja R. I. ir vyr. patrulis D. B., o jis su tyrėja I. G. baigė darbą.

2021 m. birželio 7 d. liudytoju apklaustas V. Č. parodė (1 t., b .l. 184-186), kad 2021 m. kovo 13 d., Prienų mieste, prie parduotuvės Maxima susitiko R. S.. Jis atnešė priduoti į taromatą tuščius butelius ir ten susitiko R. S.. S. pasakė, kad nori išgerti alkoholio, kad jam reikia „pachmielo“. Jis sakė priduos tuščią tarą ir nusipirko alaus. Kartu su juo gėrė alų. Kuri valanda buvo, kai susitiko, negali pasakyti, nežino, kadangi į valandas nežiūrėjo. Negali tiksliai pasakyti kiek su R. S. išgėrė alaus, bet tikrai ne mažiau kaip keturis litrinius butelius. Kartu su R. vaikščiojo po miestą. Buvo atėjęs iki stoties, iki čeburekinės, kur nusipirko čeburekų, vėl grįžo atgal iki Maximos. Po kurio laiko, prie parduotuvės Vytauto gatvėje, kurią vadina „laiptukais“ (ji šalia parduotuvės Maxima yra), sutiko A. B.. Neprisimena, kad A. būtų turėjęs alaus. Atsimena, kad jis turėjo centų. Nusprendė nusipirkti alaus ir išgerti kartu su A.. Nupirko alaus. Kiek tiksliai nupirko negali pasakyti, nes neprisimena, bet jam atrodo tris litrinius butelius ir dar vieną butelį jie turėjo su R. neišgertą. Tiek A., tiek R. pasakė, kad einam pas A. B. į namus. Jis siūlė gerti mieste, tačiau jie vis tiek sakė, kad einam pas A. į namus. Parėjo pas A. B. į namus. Kuri valanda buvo, kai jie atėjo pas A. negali pasakyti, nežiūrėjo. Žino, kad buvo šviesu. Kiek alaus išgėrė pas A. namuose, negali pasakyti. Jis tikrai buvo jau stipriai girtas ir dėl girtumo ne viską prisimena. Galėjo būti, kad išgėrė kokius du butelius alaus. Gėrė gyvenamojo namo kambaryje. Sėdėjo ant išskleidžiamo minkštojo kampo. Kampas buvo iškleistas. Antklodė („koldra“) buvo dalinai susukta ir pastumta prie kampo atlošo. Gerdami alų, užkando jo pirktais čeburekais. Čeburekus atsilauždavo rankomis. Alų gėrė iš vienos stiklinės. Ją padavė A.. Alų ir čeburekus buvo pasidėjęs ant taburetės, kuri stovėjo prie sienos. Daugiau jokio maisto šiame kambaryje nebuvo. Peilio kambaryje nebuvo. A. B. iš virtuvės atnešė tik stiklinę. Jis pats sėdėjo ant kampo, prie sienos. Šalia jo sėdėjo R. S.. A. B. beveik visada vaikščiojo po kambarį. Kai ateidavo jo eilė išgerti, jis atsisėsdavo prie R. S., iš kairės pusės. Televizoriaus nebuvo įjungę. Rūkė cigaretes. Pavadinimo tiksliai neprisimena. Jam atrodo „Cigarela“ vadinasi. Rūkė visi ir A. ir R.. Rūkė tik šios vienos rūšies cigaretes. Jokio konflikto tarp A. ir R. nebuvo. Negali pasakyti už kiek laiko, nuo to momento, kai parėjo pas A., jis užsimanė į tualetą ir išėjo į lauką. Užtruko keletą minučių. Būnant lauke jokio triukšmo, sklindančio iš kambario negirdėjo. Lauke jis buvo netoli įėjimo durų, o A. B. kambario langas gaunasi į kitą pusę, t. y. kitoje pusėje namo. Atėjęs į kambarį, pamatė ant lovos gulintį A. B. ir kraują prie jo. A. gulėjo ant minkštojo kampo, ant dešinio savo šono. Jo galva buvo nukreipta į sieną, link lango. Jo kojos buvo nuleistos ant grindų. Taip lyg būtų sėdėjęs ir nugriuvęs ant dešinio šono. Prie jo veido, ant paklodės pamatė kraują. R. S. tuo metu sėdėjo kaip ir sėdėjęs savo vietoje. A. buvo jam kaip ir už nugaros. Pamatęs kraują jis labai išsigando. Negali pasakyti ar jis ką nors sakė, nes to neatsimena, tik žino, kad iš karto išbėgo iš A. B. namų ieškoti pagalbos. Jam atrodo, kad jis nematė jokio peilio, bent jau jis to neprisimena. Taip pat nematė ir kraujo ant grindų. Gal iš išgąsčio jis neatkreipė dėmesio į grindis. Pamatė daug kraujo prie A. veido ir išsigando. Ėjo link policijos komisariato. (duomenys neskelbtini), beveik sankryžoje, kur yra įvažiavimas link parduotuvės Maxima, susitiko nepažįstamą žmogų ir jam pasakė, kad kviestų pagalbą, kad sužalotas A.. Pasakė, kad nudurtas. Jis nematė, kaip buvo sužalotas A., bet sakė, kad nudurtas, kadangi jis taip galvojo. Jis suprato, kad tiek kraujo gali būti tik pjaunant. Pasakė tam sutiktam vyrui, kad einam parodys. Tas vyras buvo su moterimi. Ėjo link A. namų. Netoli A. namų, ties posūkiu, pamatė, priešpriešai ateinantį R. S.. Ką pasakė tam vyrui, kuris ėjo kartu negali pasakyti, bet kažką panašaus, kad „šitas nudūrė“, ar kad „laikytų“. Tas vyras sulaikė R. S.. Kaip jo rankose atsidūrė maišelis su alumi, maisto produktais, peiliu, negali pasakyti, nes neprisimena, t. y. neprisimena, kas jam jį padavė. Po to atvyko policijos pareigūnai. R. S. pasodino į policijos automobilį, o jis su policijos pareigūnu atėjo į A. B. kiemą. Jis tikrai nebuvo tuo metu kambaryje, kai R. S. dūrė A.. Nežino kodėl R. ir A. sako, kad jis tuo metu buvo kambaryje. Su R. S. tikrai nesitarė, kad reikia sužaloti A., kad pavogs iš jo televizorių. Jis tokių dalykų nei planavo, nei kažkam sakė apie tai. Jis A. B. nuo grindų nepakėlė. Kaip minėjo, kai jis sugrįžo į kambarį, jis gulėjo ant lovos, dalinai, t. y. kojos buvo nuleistos ant grindų. Nebuvo jis užklotas „koldra“. Atsimena, kad televizorius tikrai nebuvo įjungtas ir tuo momentu, kai pamatė jog A. kruvinas, televizorius įjungtas nebuvo. Negali pasakyti, ką sakė policijos pareigūnams įvykio vietoje, kai jie jo klausinėjo. Jei sakė, kad viską matė, tai taip sakydamas turėjo omenyje, kad matė nudurtą A.. Buvo tuo metu ne tik, kad girtas, bet dar ir labai išsigandęs.

2021 m. balandžio 4 d. V. Č., kaip įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotonuotraukomis užfiksuota (1 t., b. l. 153-154, 155-159), kad parodymų patikrinimo metu V. Č. parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad šiame name 2021 m. kovo 13 d. R. S. peiliu sužalojo A. B.. Gyvenamojo namo viduje parodė minkštąjį išskleidžiamą kampą ir paaiškino, kad ant šio kampo jis, R. S. sėdėjo ir gėrė alų. Taip pat paaiškino, kad A. B. vaikščiojo dauguma po kambarį, ant kampo prisėsdavo tik, kai ateidavo jam „eilė“ gerti alų. Taip pat paaiškino, kad alų ir čeburekus, kuriuos valgė buvo pasidėję ant kėdės, stovėjusios prie sienos. Paaiškino, kad peilio kambaryje nebuvo ir jokio kitos maisto kambaryje nebuvo, tik čeburekai ir alus. Televizoriaus įsijungę nebuvo. Po to, V. Č. parodė vietą ant kampo, kur sėdėjo jis, parodė vietą, kur sėdėjo R. S., bei parodė vietą, kur prisėdavo A. B.. Įtariamasis V. Č. paaiškino, kad kiek buvo valandų pasakyti negali, nežiūrėjo į valandas. Taip pat negali pasakyti ir kiek laiko praėjo, kai jis užsimanė išeiti į lauką atlikti gamtos reikalų. Paaiškino, kad lauke užtruko keletą minučių. Jokio triukšmo, sklindančio iš namo vidaus, būdamas lauke, negirdėjo. Paaiškino, kad sugrįžęs į gyvenamojo namo vidų, įžengus keletą žingsnių į kambarį, kuriame visi prieš tai gėrė alų, pamatė ant minkštojo kampo gulintį A. B., pamatė, kad prie A. veido, ant paklodės yra kraujas. Kaip įtariamasis V. Č. aiškindamas parodė vietą kambaryje, kurioje būdamas pamatė gulintį A. B.. Po to naudojant manekeną, Č. paguldė manekeną ant minkštojo kampo tokioje pozoje, kokioje pamatė B.. Paaiškino, kad A. B. gulėjo ant dešinio šono, galva buvo link lango, kojos dalinai nuleistos ant grindų. Po to, parodė vietą, kur tuo metu, kai jis sugrįžo sėdėjo R. S., bei paaiškino, kad A. gulėjo R. S. už nugaros. V. Č. taip pat paaiškino, kad pamatęs kraują labai išsigando. Negali pasakyti ar ką nors pasakė, nes neprisimena, tik atsimena, kad labai išsigando ir iš karto išbėgo ieškoti pagalbos. Ėjo (duomenys neskelbtini) link policijos komisariato. Netoli sankryžos, kur eina gatvė link parduotuvės Maxima sutiko nepažįstamą žmogų, kurio paprašė, kad kviestų pagalbą, kad sužalotas A.. Įtariamasis V. Č. taip pat paaiškino, kad su šiuo nepažįstamu žmogumi ėjo link A. namų ir pamatė priešais ateinantį R. S.. Jis tam žmogui pasakė, kad tai jis nudūrė A., ir tada tas žmogus S. sulaikė.

2021 m. birželio 2 d. prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis prieš V. Č. nutraukta (1 t., b. l. 169-178).

2021 m. kovo 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50-53) konstatuota, kad A. B. konstatuotos dvi durtinės pjautinės žaizdos kaklo dešinėje ir paviršinis linijinis odos pažeidimas sprando srityje. Durtinės pjautinės žaizdos padarytos aštriu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu įrankiu paveikus kaklo dešinę pusę dviem trauminiais poveikiais. Paviršinis odos pažeidimas sprande galėjo būti padarytas tuo pačiu įrankiu vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2021 m. kovo 13 d. užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Po sužalojimų padarymo A. B. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol dėl išorinio kraujavimo išsivystė mažakraujystė ir prarado sąmonę, tikėtina keliolika-keliasdešimt minučių. Sužalojimų padarymo metu A. B. galėjo būti įvairiose pozose ir tarpusavio padėtyse su užpuoliku. A. B. padarytos durtinės pjautinės žaizdos kakle, sukėlusios gyvybei pavojingą būklę dėl išorinio nukraujavimo, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

2021 m. kovo 14 d. – 2021 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje (1 t., b. l. 18-21, 22-34, 35). Sodybą sudaro gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Į sodybos kiemą, išklotą trinkelėmis, patenkama iš (duomenys neskelbtini). Kiemo dešinėje stovi baltų plytų ūkinis pastatas, prie jo stovi medinis stalas, prie jo medinis suolas. Ant stalo stovi popierinė pakuotė su keptomis bulvėmis, guli permatomame plastikiniame maišelyje supakuotas čeburekas. Ant stalo guli du žalios spalvos plastikiniai maišeliai. Vienas tuščias, kitame yra skaidriame plastikiniame maišelyje supakuoti du čeburekai. Ant stalo taip pat stovi vienas 1 l talpos alaus ,,HERKUS“ 7,5 laipsnių stiprumo, butelis, kuriame yra skysčio, turinčio alaus kvapą ir tuščia skaidraus stiklo stiklinė. Ant stalo taip pat guli raudonos spalvos plastikinis maišelis su užrašu ,,RIMI“, kuriame yra dešra, agurkai, nepradarytas 125 g talpos jogurto ,,DOBILAS“ indelis ir peilis baltos spalvos metalo geležte, ant kurios yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, su juodos spalvos plastikine rankena. Netoli stalo, ant žemės, šalia ūkinio pastato sienos stovi dar vienas 1 litro talpos plastikinis alaus ,,HERKUS“ butelis su skysčiu, turinčiu alaus kvapą. Ant stalo rasti įvairūs maisto produktai ir plastikiniai maišeliai buvo paimti ir supakuoti į popierinę dėžę, paketas Nr. 1. Du plastikiniai 1 talpos alaus buteliai ir stiklinė buvo paimti ir supakuoti į popierinę dėžę, paketas Nr. 2. Raudonos spalvos plastikiniame maišelyje, su užrašu „Rimi“, rastas peilis su juodos spalvos plastikine rankena, ant kurio geležtės yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, buvo paimtas ir supakuotas į popierinę pakuotę, paketas Nr. 3. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto medinis. Įėjimas į namą yra nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Į namą patenkame pro medines rudos spalvos duris. Apžiūrint įėjimo duris išorinių laužimo žymių neaptikta. Įėjus patenkama į koridorių, kuriame prie kairės sienos stovi medinė batų dėžė. Ant dėžės matosi raudonos spalvos netaisyklingos formos, panaši į kraują, dėmė. Koridoriuje yra rudos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į tualeto patalpą. Apžiūrėjus šią patalpą tyrimui reikšmingų objektų nerasta, neužfiksuota, nepaimta. Į dešinę nuo tualeto yra vonios kambarys. Apžiūrėjus vonios kambarį, tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta, neužfiksuota, nepaimta. Koridoriaus dešinėje yra medinės baltos spalvos durys su stiklu. Įėjus pro jas, patenkama į kitą koridorių. Šio koridoriaus kairėje prie sienos stovi medinis stalas, prie jo 3 kėdės, medinis staliukas. Koridoriaus dešinėje yra įėjimas į virtuvę. Įėjus į virtuvę, kairėje prie sienos stovi spintelė su kriaukle, ant jos stovi indų džiovyklė, joje sudėti indai, stalo įrankiai. Toliau prie sienos stovi koklinė krosnis su sienele. Krosnis nesikūrena, šalta. Už jos yra durys į svetainę. Sienoje priešais įėjimą į virtuvę yra durys į miegamąjį. Virtuvėje tvarkinga, bendra tvarka nepažeista, tyrimui reikšmingų objektų nepastebėta, neužfiksuota, nepaimta. Įėjus į svetainę, apžiūrint kambarį iš kairės į dešinę, kairėje, prie sienos stovi rūbų džiovyklė, ant jos tvarkingai sukabinti drabužiai. Toliau prie kitos sienos stovi medinė keturių durų spinta. Durys uždarytos. Prie sienos, priešais įėjimo į kambarį duris, prie kairiojo kampo prie lango stovi sofa lova, užklota raudonos - baltos spalvų derinio audiniu. Toliau į dešinę pasieniui prie sofos stovi medinis žurnalinis staliukas, ant jo patiesta baltos spalvos audinys, ant staliuko stovi stiklinė vaza, pintinėlė su vaisiais, stalinė lempa be lempos, guli medicininiai reikmenys (po pirmos med. pagalbos suteikimo). Ant staliuko matosi raudonos spalvos, panašios į kraujo, dėmės. Toliau į dešinę stovi kitas medinis žurnalinis staliukas, ant jo stovi televizorius GRUNDING, įjungtas (kanalas LNK). Toliau žiūrint į dešinę, ant sekančios sienos prie kampo ties grindimis 35 cm X 50 cm plote matosi smulkios, netaisyklingų formų, raudonos spalvos (panašios į kraujo) dėmės, kurios įvykio vietoje pažymėtos Nr. 6. Nuo dėmių, rastų ant sienos, naudojant medvilninį tamponą, išimtą iš spec. konteinerio, buvo padaryta nuoplova, kuris po to įdėtas atgal į spec. konteinerį ir supakuotas į popierinį voką, paketas Nr. 5. Prie sienos stovi kėdė, šalia jos dešiniajame kampe stovi išskleista kampinė sofa-lova, raudonos spalvos. Ant jos netvarkingai užtiesta baltos spalvos paklodė, ant kurios visame plote matosi intensyvios raudonos spalvos (panašios į kraujo) dėmės, įvykio vietoje pažymėta Nr. 4. Minėta paklodė, kaip tyrimui reikšmingas objektas, iš įvykio vietos paimta, supakuota į popierinę pakuotę, paketas Nr. 6. Ant sofos rasta rudos spalvos cigaretės nuorūka, įvykio vietoje pažymėta Nr. 8. Cigaretės nuorūka, kaip tyrimui reikšmingas objektas, iš įvykio vietos paimta, supakuotą į popierinį voką, paketas Nr. 7. Šalia sofos, ant grindų guli antklodė, kurios margas (melsvos, žalios, spalvų derinio su gėlių ornamentais) užvalkalas ant kurio matosi įvairaus dydžio, netaisyklingų formų, raudonos spalvos, panašios į kraujo, dėmės. Ant grindų prie sofos taip pat guli pagalvė, kurios užvalkalas yra rudos spalvos su gėlių ornamentais, ant kurio matosi įvairaus dydžio, netaisyklingų formų, raudonos spalvos, panašios į kraujo, dėmės. Prie sofos stovi medinė taburetė, ant jos stovi rudos spalvos stiklinė, kurioje yra pelenų. Ties kampine sofa - lova ant grindų 350 cm x 120 cm plote matosi įvairaus dydžio, netaisyklingų formų, intensyvios raudonos spalvos kraujo dėmės. Naudojant medvilninį tamponą, išimtą iš spec. konteinerio, buvo padaryta nuoplova nuo rastų dėmių, kuris po to įdėtas atgal į spec. konteinerį ir supakuotas į popierinį voką, paketas Nr. 8. Šiame plote prie pat žurnalinio staliuko, ant kurios stovi televizorius, ant grindų netvarkingai guli vyriški marškiniai, ilgomis rankovėmis, juodos spalvos su pilkų ir mėlynų smulkių juostelių raštu. Marškiniai įvykio vietoje pažymėti Nr. 5.Marškiniai iš įvykio vietos paimti, kaip tyrimui reikšmingas objektas, supakuoti į popierinę pakuotę, paketas Nr. 9. Svetainės viduryje, arčiau išėjimo, ant grindų matosi du rusvos spalvos antsluoksniniai avalynės padų pėdsakai, kurie įvykio vietoje pažymėti Nr. 3 ir Nr. 7. Rasti avalynės padų pėdsakai nukopijuoti ant dviejų juodos spalvos daktiloskopinių plokštelių, kurios atitinkamai supakuotos į popierines pakuotes, paketus Nr. 10 ir Nr. 11. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta, neužfiksuota, nepaimta.

2021 m. kovo 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole pažymėta, kad (1 t., b. l. 97) V. Č. pateikė su savimi turimus daiktus: Č. laisvanoriškai pateikė raudonos spalvos krepšį su krepšyje esančiais daiktais. Raudonos spalvos plastikinis krepšys su užrašu RIMI. Krepšyje buvo popierinė dėžutė su keptomis bulvėmis; plastikinis maišelis, kuriame yra vienas čeburekas; žalios spalvos plastikinis maišelis, kuriame yra du čeburekai; skaidraus stiklo bokalas, ant kurio užrašas VALDOVAS; du buteliai 1 l talpos alaus HERKUS, 7,5 stiprumo, buteliuose yra skystis turintis specifinį alaus kvapą; plastikiniame maišelyje dešra ir agurkai; plastikinis baltos spalvos indelis ant kurio užrašytas užrašas DOBILAS, talpa 125 g.; plastikinė dėžutė, kurioje yra saldūs kukurūzai, ant etiketės užrašas KUKI-MUKI; peilis ant kurio geležtės matosi raudonos spalvos dėmės, būdingos kraujui, peilio rankena plastikinė juodos spalvos. Rasti daiktai įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėti ir išimti.

2021 m. kovo 22 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis (1 t., b. l. 98-99, 100-102) apžiūrėti peilis, du alaus buteliais ir stiklinė, paklodė ir vyriški marškiniai. Peilis yra virtuvinio tipo, vienašmenis. Viso peilio ilgis 24 cm. Peilio rankena yra juodos spalvos, plastikinė. Rankenos antgalis yra sidabro metalo spalvos. Rankenos ilgis – 11,5 cm. Geležtės ilgis – 12,5 cm. Geležtės plotis, ties rankena 2 cm. Ant visos geležtės iš abiejų pusių matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Du alaus buteliai pilni skysčio. Ant butelio yra užklijuota etiketė. Ant etiketės yra užrašai: HERKUS, taip pat nurodytas alaus stiprumas – 6 laipsniai, ant etiketės surašyti gamintojo bei kiti duomenys. Stiklinė yra taurės tipo. Ant stiklinės yra du lipdukai. Ant vienos lipduko užrašas – UTENOS, ant kito pavaizduoti alaus buteliai ir yra užrašas – ALAUS VALDOVAS. Stiklinės viduje matosi gėrimo likučiai. Tikėtina, kad tai alaus putos. Paklodė yra baltos spalvos, 120 x 180 cm. dydžio. Paklodės kampuose yra įsiūtos gumos, vadinama užvelkama paklodė su guma. Paklodės visame plote matosi intensyvios, įvairių dydžių ir formų raudonos spalvos dėmės, panašios į sudžiūvusį kraują. Vyriški marškiniai yra ilgomis rankovėmis. Marškiniai yra juodos spalvos su pilkų ir mėlynų smulkių juostelių raštu. Marškinių ilgis – 64 cm. Marškiniai užsegami metalinėmis sagomis. Ant visų marškinių matosi įvairių dydžių ir formų raudonos spalvos dėmės, panašios į sudžiūvusį kraują. 

2021 m. kovo 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 103) R. S., reikalaujant pateikti drabužius, kurios vilkėjo 2021 m. kovo 13 d., kai sužalojo A. B., sutiko juos pateikti ir pateikė striukę, džemperį, džinsines kelnes.

2021 m. kovo 22 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis (1 t., b. l. 104-105, 106-107) užfiksuoti apžiūrėti R. S. drabužiai: striukė, džemperis, džinsinės kelnės. Ant kelnių dešinės klešnės, 30 cm, žemiau klyno, 30 cm. x 8 cm. plote matosi pailga, tamsiai raudonos spalvos sudžiūvusi dėmė, panaši į kraują.

2021 m. birželio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 121-124, 125) nurodyta, kad 2021 m. kovo 13 d. 18:08:58 val. skambina asmuo (pagal ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta, kad tai U. K.) telefono numeriu (duomenys neskelbtini) į BPC numeriu 112. Skambinančioji nurodo, kad yra padurtas A., perpjautas kaklas, daug kraujuoja, reikalinga greitoji medicinos pagalba, adresu (duomenys neskelbtini).

2021 m. kovo 14 d. Alytaus AVPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 16) nurodyta, kad 2021 m. kovo 13 d. Alytaus apskr. VPK Prienų r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl A. B. sužalojimo. Alkoholio kiekio matuokliu 18.45 val. R. S. nustatytas 1,27 promilių girtumas, 18.48 val. V. Č. nustatytas 3,2 promilių girtumas.

BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-689/2018).

Pagal BK 144 straipsnį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Įstatymo saugoma vertybė šiuo atveju yra žmogaus gyvybė, nukentėjusysis – žmogus, kurio gyvybei gresia pavojus ir kuriam reikia pagalbos, kad jis šio pavojaus išvengtų. Objektyvusis veikos požymis – pirminės pagalbos nesuteikimas nukentėjusiajam turint tokią galimybę. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 144 straipsnį gali atsirasti tokiais atvejais: 1) kai kaltininkas, sukėlęs pavojų, nepagelbėja nukentėjusiajam, kurio gyvybei gresia pavojus, nors turi galimybę suteikti jam pagalbą; 2) kai kaltininkas, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, kurio gyvybei gresia pavojus, jam nepagelbėja, nors turi galimybę suteikti jam pagalbą. Taigi, nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, subjektui būdingi specialūs požymiai: tai gali būti arba asmuo, pats sukėlęs pavojų nukentėjusiajam, arba asmuo, kitais pagrindais turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju. Pareiga rūpintis nukentėjusiuoju gali būti įtvirtinta įvairiuose teisės aktuose, dažniausiai atskiras sritis ar pareigybes reglamentuojančiuose įstatymuose (sveikatos sistemos, policijos veiklos, priešgaisrinės tarnybos ir kt.), arba gali atsirasti ir kitais pagrindais, pavyzdžiui, šalims sudarius įvairias sutartis. Sprendžiant, ar konkretus asmuo turėjo pareigą suteikti nukentėjusiam asmeniui būtinąją pagalbą, reikia nustatyti konkrečias faktines aplinkybes, įskaitant asmens profesiją, vykdomas funkcijas, ir susipažinti su tai reglamentuojančiais teisės aktais. Taigi vieni iš būtinųjų BK 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, kurie turi būti nustatyti, yra: kaltininko sukeltas pavojus nukentėjusiajam arba jo turima pareiga rūpintis nukentėjusiuoju; grėsmė nukentėjusiojo gyvybei; galimybės suteikti pagalbą turėjimas. Bylos aplinkybėms neatitinkant bent vieno iš šių požymių, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-303/2018). Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, padariniai nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai. BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su veikos padarymo momentu, t. y. šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, turėdamas galimybę suteikti pagalbą nukentėjusiajam, jam nepagelbėja, kartu turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju ar pats jam sukėlęs šį pavojų. Šis nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriuo jis turi pareigą rūpintis ar kuriam jis sukėlė pavojų, yra (galbūt yra) pavojingoje gyvybei padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016).

R. S. kaltintas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, t. y. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo BK 135 straipsnio 1 dalį ir dėl A. B. palikimo gyvybei pavojingoje padėtyje pagal BK 144 straipsnį. Tiek teisminio, tiek ikiteisminio tyrimo metu R. S. kaltu prisipažino dalinai, pilnai prisipažino kaltas dėl veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad tyčiniais veiksmais dūręs peiliu sunkiai sužalojo asmens sveikatą. R. S. parodymais jis kartu su savo draugu V. Č. vartojo alkoholinius gėrimus Prienų mieste, po ko susitiko nukentėjusįjį A. B., pastarasis juos pakvietė užeiti į savo namus, kuriuose nusipirkę kelis alaus „bambalius“ toliau vartojo alkoholį. Remiantis kaltinamojo parodymais, jis papriekaištavo nukentėjusiajam dėl to, kad jis negrąžino dokumentų bei nuotraukos, kuriuos praeityje buvo pasilikęs, dėl to supykęs šalia buvusiu peiliu, kuriuo buvo pjaustomas maistas, du kartus dūrė į A. B. į kaklą, po antrojo dūrio, ištraukdamas peilį, galėjo kaklą apibraižyti. Parodė, kad tuo metu nukentėjusysis sėdėjo šalia prie jo ant lovos, nuo suduoto smūgio parkrito. Kaltinamasis pripažino, kad tokiu būdu jis sudavė peiliu du smūgius, nes po pirmo karto nukentėjusysis dar bandė spardytis. Kaltinamasis sutinka, kad dėl jo veiksmų galėjo būti padarytas ir dar vienas sužalojimas, įbrėžimas kakle. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes kilo BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – nukentėjusiajam padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto išvada buvo įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis veikė tyčia, jis, nesant tam jokios dingsties, pavojingu ir asmenį žalojančiu daiktu – peiliu ne mažiau trimis trauminiais poveikiais, durdamas peiliu nukentėjusiajam A. B. į kaklą, padarydamas nukentėjusiajam dvi durtines-pjautines žaizdas kaklo dešinėje ir paviršinį linijinį odos pažeidimą sprando srityje, sąmoningai leido neteisėtiems veiksmams kilti, ko pasekoje atsirado padariniai, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo sunkiai sutrikdyta A. B. sveika. Tarp kaltinamojo padarytos pavojingos veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimo padarymo motyvas, kurį įvardijo kaltinamasis, kad smūgius peiliu nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad pastarasis jam negrąžino jo asmeninių daiktų, bylos duomenimis nepasitvirtino, nes tokių aplinkybių nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei jokie kiti faktiniai bylos duomenys. Ši kaltinamojo iškelta versija dėl ko tyčiniais brutaliais smurtiniais veiksmais pavojingu gyvybei daiktu buvo sužalotas nukentėjusysis, teismo vertinimu, nėra įtikinama, todėl laikytina tik kaltinamojo prasimanyta, siekiant palengvinti savo padėtį, kita vertus, tokios nurodomos aplinkybės jokiu būdu nepateisina kaltinamojo elgesio ir nešalina pastarojo atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Sveikatos sutrikdymo mastas neginčijamai patvirtintas specialisto išvada, joje užfiksuoti duomenys dėl poveikio mechanizmo, lokacijos kūne, padarymo laiko, būdo ir aplinkybių, nukentėjusiojo padėties ir elgsenos iki dėl nukraujavimo šis prarado sąmonę iš esmės atitinka nukentėjusiojo, jo įstatyminės atstovės bei liudytojų apklaustų teisme parodymams, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotoms ir aprašytoms aplinkybėms. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusysis teismo procesiniais sprendimu 2005 m. gegužės 9 d., kuris peržiūrėtas 2020 m. liepos 13 d. pripažintas neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių srityse, išskyrus ribotai veiksniu savitvarkos įgūdžių srityje, todėl ir šiuo aspektu kaip pagrindą imti domėn kaltinamojo parodymus nukentėjusiajam pas save laikius ir negrąžinus kaltinamojo įvardintus dokumentus, nenurodžius konkrečiai kada ir kokiomis aplinkybėmis jie neva tai buvo atiduoti pasaugoti nukentėjusiajam, nėra niekuo pagrįsta, o juolab įrodyta ir nesudaro paskatos elgtis nusikalstamai nukentėjusiojo atžvilgiu, tuo labiau, kad tokių kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepagrindžia jokie kiti faktiniai bylos duomenys. Todėl R. S. parodymai nurodžius tam dingstį vertintini tik kaip gynybinė versija, kuri nepasitvirtino. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino buvus kažkokio daikto, kurį nukentėjusysis galėjo turėti pas save ir negrąžinti kaltinamajam, kita vertus kaltinamasis tiksliai nepaaiškino kokiomis aplinkybėms ir konkrečiai kada jo minimi daiktai buvo paimti nukentėjusiojo, painiojosi juos apibūdindamas, neįvardijo ar jis pats pastarajam perdavė juos pasaugoti, o tokia prasimanyta aplinkybė niekaip nepateisina ir nesudaro pagrindo nusikalstamai įžūliems smurtiniams veiksmams nukentėjusiojo atžvilgiu tikslu tokiu būdu atgauti tariamai R. S. priklausančius daiktus. Tai iš esmės paneigia ne tik nukentėjusiojo įstatyminės atstovės ir be išimties visų teisme apklaustų liudytojų parodymai, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, bet ir liudytojo V. Č., kuris kartu su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju vartojo alkoholį ir, kuris yra labiau kaltinamojo nei, kad nukentėjusiojo draugas, kuris iš vis nenorėjo įvykio dieną eiti pas nukentėjusįjį, kaip labiau pažeidžiamą asmenį, į namus ir kuris, netgi vertinant, kad galimai turėtų siekį padėti kaltinamajam, kelis kartus vienareikšmiškai patvirtino, kad jie pas nukentėjusįjį buvo trise ir viso išgėrimo metu tarp jų tikrai jokių kilusių konfliktų, dingsties elgtis nusikalstamai nebuvo, šūksnių ir barnių negirdėjo, tuo tarpu nuo V. Č. išėjimo į lauko tualetą iki sugrįžimo namo vidun te praėjus vos kelioms minutėms, nukentėjusysis jau buvo rastas kaltinamojo padurtas kraujuose gulintis lovoje, kurio padėtis ir būklė užfiksuota liudytojo duotuose teisme parodymuose, kurie atitinka liudytojų I. K. ir U. K., nukentėjusiajam artimų žmonių, seseriai ir dukterėčiai, nedelsiant atvykusių pagal telefoninį kaimyno skambutį į įvykio vietą užfiksuotoms ir atskleistoms pirminėms įvykio aplinkybėms, po kurių sekė liudytojais apklaustų A. V. ir A. G. pagal V. Č. pagalbos šauksmą pirminę pagalbą kvietusių ir sulaikiusių kaltinamąjį nurodytos faktinės aplinkybės ir policijos pareigūnų V. R. ir I. G. pagal kvietimą atvykusių nedelsiant į įvykio vietą užfiksuoti pirminiai duomenys, kurie sutapo detalėse ir vienas kitą paaiškino ir papildė, tarp jų visų yra loginė seka. Vertinant pirmiau aptartų liudytojų parodymus apie įvykio situaciją, sulyginus nukentėjusiojo parodymus, kuriuos jis įvardijo ikiteisminio tyrimo metu pagal detales, kurias pagal savo fizinę – psichinę sveikatos būklę atsiminė, kuriais fiksuota, kad susiginčijo su kaltinamuoju, kuris jam dūrė peiliu, po pirmo karto jis dar bandė gintis spardydamas kojomis, tačiau gavo ir daugiau smūgių į kaklą, buvo užklotas antklode, prieš akis pamatė savo sesers veidą, su kita faktine baudžiamosios bylos medžiaga, sveikatos sutrikdymo masto lygmenį nukentėjusiajam neginčijamai patvirtina ir specialisto išvada, kuria teismas abejoti pagrindo neturi, kuri yra aiški, detalizuota ir motyvuota. Todėl ištirtų ir surinktų įrodymų visetu seka išvada, kad nukentėjusysis kaltinamojo tyčiniais veiksmais buvo sunkiai sužalotas aptartų duomenų pagrindu nesant tam jokios priežasties ar dingsties.

Analizuojant antrą nusikalstamą veiką, kuria kaltinamas R. S., nors šis nepripažino dėl užtrauktų užuolaidų ir televizoriaus garso, vertintini nukentėjusiojo atstovės I. K. bei jos dukros U. K. parodymai, kurios pirmos atvyko pagal telefoninį kaimyno A. V. skambutį į įvykio vietą, nedelsiant po įvykio, užėjusios A. B. gyvenamojo namo vidun užfiksavo ir apibūdino pastebėtas aplinkybes, U. K. kvietė greitąją medicinos pagalbą, atvyko savanoris P., kuris skubos tvarka, nukėlus nukentėjusįjį ant grindų, ėmėsi teikti būtiną medicinos pagalbą nukentėjusiajam, A. V., sulaikęs kaltinamąjį, informavo policijos pareigūnus. Pirmiau aptartų liudytojų parodymuose prieštaravimų nėra, jie logiški, sutampa detalėse dėl įvykio apžiūros ir iš karto rasto po sužalojimo lovoje kraujo klane iki viršaus užkloto antklode A. B.. Analogiškai patvirtino ir V. Č., pamatęs nuleistomis kojomis gulintį sužalotą nukentėjusįjį greta buvus kaltinamajam, todėl tokius duomenis vertinti kaip nepatikimus ar siekiančius pabloginti kaltinamojo padėtį ar turint suinteresuotumą pagrindo nėra, kadangi atvykus artimiesiems nukentėjusysis buvo paliktas namuose vienas faktiškai be gyvybės ženklų, todėl pirmiausia buvo siekiama išgelbėti nuo mirties A. B.. Šios aplinkybės iš esmės sutapo su pirminiais fiksuotais duomenimis dėl medicinos pagalbos, policijos pareigūnų kvietimo ir pan. Sužalotas asmuo rastas stipriai nukraujavęs lovoje užklotas „koldra“, rodant garsiai įjungtam televizoriui. Policijos pareigūnų įvykio apžiūros protokole yra užfiksuota nukentėjusiojo kambaryje rodoma LNK laida, kas taip pat paneigia kaltinamojo, paskutinio palikusio jo sužalto nukentėjusiojo namus, nurodytas aplinkybes kaip neatitinkančias tikrovės, be to, ir V. Č. patvirtino, kad televizorius iki jis sugrįžo įjungtas nebuvo. Tokie duomenys, vertinant tai, kad prieš tai kaltinamasis dūriais peiliu sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko R. S. iš esmės neneigė ir visiškai prisipažino esąs kaltas, kad pagalbos nekvietė dėl su savimi neva tai neturėto mobiliojo įrenginio, o kraustyti nukentėjusiojo bijodamas, kad „nepripaišyų“ dar vienos nusikalstamos veikos, neketino, ir tuoj pat surinkęs peilį, maisto likučius ir neišgertą alkoholį, pasišalino iš nukentėjusiojo namų, ramiai lyg niekur nieko žingsniuodamas miesto gatvele, o sulaikomas pašalinių priešinosi, logiškai prieštarauja jo paties paaiškinimas, kad R. S. nematė grėsmės nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, kad pagalbą galėjo kviesti V. Č., jei manė, kad reikalinga, todėl kaltinamojo parodymai nukentėjusiajam kažkaip atsiradus lovoje ir nebuvus rimto pavojaus, vertintini kritiškai, nes jie paneigti nuosekliais ir tarpusavyje atitinkančiais liudytojų parodymais ir kita faktine bylos medžiaga ir suponuoja išvadą, kad tokiu būdu buvo siekta užmaskuoti nusikaltimą, kad niekas operatyviai apie tai nesužinotų ir nepagelbėtų nukentėjusiajam. Tokias aplinkybes patvirtina ir sulaikiusio kaltinamąjį liudytojo A. V. ir jo draugės ėjusios kartu A. G. parodymai, pasak kurių, kaltinamasis sulaikomas priešinosi, numojo ranka išgirdęs V. Č. žodžius apie padurtą nukentėjusįjį, sakė netrukdyti nukentėjusiojo, nes šis miega. Taigi, visos šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis sąmoningai nepagelbėjo būtinos skubios pagalbos reikalingam A. B., tokiu elgesiu siekė paties sumanytais būdais nuslėpti nusikaltimą ir patvirtina faktą, kad kaltinamasis niekam nepranešė, medicinos pagalbos nekvietė ir paliko nukentėjusįjį gyvybei pavojingoje padėtyje, žinodamas, kad jis jo paties sunkiai sužalotas gali neišgyventi ir nuo tokių sužalojimų numirti, ko tik kitų asmenų apdairumo, sąžiningo ir greito veikimo ir operatyvios tarnybų reakcijos dėka pavyko išvengti. Kalinamasis R. S. neneigė, kad nuo sužalojimų nukentėjusiajam parkritus, jis susirinko visus daiktus, maisto likučius, peilį įsidėjo į krepšį ir palikęs nukentėjusįjį išėjo. Pagalbos nekvietė, kadangi neturėjo kuo pakviesti, nors žinojo, kad nukentėjusiojo kelnių kišenėje yra telefonas, bet nenorėjo nieko imti, kad nebūtų patrauktas atsakomybėn ir dėl siekio pagrobti telefoną. Tokios aplinkybės rodo priešingai ir patvirtina, kad kaltinamasis buvo nuovokus, kadangi suprato ne tik asmens sužalojimo, bet ir galimai dėl svetimo turto pagrobimo kilsiančios atsakomybės grėsmę, todėl tikėti jo parodymais, kad, jo manymu, didelės grėsmės nuo dūrių peiliu nukentėjusiajam nebuvo, pagrindo nėra. Sužinojus, kad sužalotas A. B., nukentėjusiojo seseriai ir dukterėčiai pirmoms atvykus į įvykio vietą, abi pamatė ir akcentavo užtrauktas užuolaidas, pasak jų, ko gyvenime niekada nebūdavo, nes nukentėjusysis dienos metu niekada to nedarydavo. Kaltinamasis nurodė, jog užuolaidų netraukė. Dėl užtrauktų užuolaidų, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė akcentavo virtuvėje, tuo tarpu jos dukra, kambaryje, o kaltinamasis iš vis neigė jas traukęs, kartu vartojęs alkoholį V. Č. tokių aplinkybių nei patvirtino, nei paneigė, todėl nesant neginčijamų įrodymų dėl paminėto, ši aplinkybė pašalintina iš kaltinimo kaip neįrodyta kaltinamojo atžvilgiu, kas, teismo vertinimu, esminės reikšmės BK 144 straipsnyje nurodytos veikos kvalifikacijai neturi. Aptarti duomenys neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje, nes kaltinamasis tyčiniais veiksmais sužalojęs nukentėjusįjį paliko jį be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei. Nusikalstamos veikos įrodytos.

Dėl bausmės paskyrimo

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamasis tyčiniais smurtiniais veiksmais pasikėsino į labiausiai įstatymo saugomus ir ginamus gėrius – žmogaus sveikatą ir gyvybę. Jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos viena nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), kita sunkių(BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimų kategorijoms. R. S. praeityje teistas daugybę kartų, šias nusikalstamas veikas padarė atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę neužilgo po to kai buvo paleistas iš pataisos namų neišnykus teistumui. Abi nusikalstamos veikos buvo padarytos alkoholio įtakoje nesant jokios paskatos ar dingsties elgtis nusikalstamai. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas lėmė nusikalstamų veikų padarymą bei tai, kad šias nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. prisipažinimas tebuvo dalinis dėl to, kad sužalojo nukentėjusįjį, o galėjimasis nenuoširdus, todėl, teismo vertinimu, negali būti laikytinas lengvinančia atsakomybę aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant ar R. S. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, į gynėjo užduotą klausimą šis formaliai atsakė, kad taip, bet priešingai nei, kad toks teiginys, kaltinamojo elgesys bei pozicija teisminio bylos nagrinėjimo metu aplinkybių aiškinimo prasme gailesčio, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pagal teismo vidinį įsitikinimą nesuponavo, kadangi stebėtas atsainus ir bejausmis kaltinamojo požiūris aiškinant detales kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, kas vyko toliau, kas taip pat neduoda pagrindo visa tai pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Bylos duomenimis kaltinamasis R. S. nesusituokęs, nepilnamečių išlaikytinių neturi (1 t., b. l. 188), jis niekur nedirba (1 t., b. l. 190), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 191), per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas septynis kartus, nuobaudos galiojančios, paskirtų nuobaudų – baudų nesumokėjęs, valstybei susidariusi 648,00 Eur skola (1 t., b. l. 192-197), praeityje teistas dešimt kartų (2 t., b. l. 1-10, 13-19), VšĮ Prienų r. Psichikos sveikatos centre lankęsis pas psichiatrą, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 20). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta (2 t., b. l. 36-39), kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2021 m. kovo 13 d. R. S. konstatuotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) R. S. dėl savo psichinės sveikatos būklės nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. Šiuo metu R. S. neturi kokių nors psichikos sutrikimų (serga kokia psichine liga), dėl kurios negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nėra padidėjęs R. S. įtaigumas, nėra patologinių fantazijų. R. S. nusikalstamos veikos padarymo metu ir dabar gali visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. R. S. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. R. S. dėl savo psichinės sveikatos būklės galėjo ir gali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes ir geba duoti apie jas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme. Pareikšti civiliniai ieškiniai, kuriuos iš dalies pripažįsta kaltinamasis, nėra atlyginti. Todėl, esant pirmiau paminėtam, kaltinamajam skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kuriai pritaria nukentėjusiojo globėja, o visos aptartos aplinkybės vertintinos skirtinos bausmės dydžio inidividualizacijos aspektu.

Bausmę kaltinamasis R. S. prašo leisti atlikti Alytaus pataisos namuose. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Pagal BVK 21 straipsnį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos. To paties kodekso 65 straipsnyje įtvirtinta, jog į konkrečią pataisos įstaigą, pagal Kalėjimų departamento nustatytą tvarką, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Taigi kaltinamajam išaiškintina, kad jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės vietą ir sąlygas parinks ir nustatys pataisos įstaiga.

Kaltinamasis R. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 13 d. 19.25 val. (2 t., b. l. 66-67). 2021 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi R. S. skirta kardomoji priemonė - suėmimas iki 2021 m. kovo 15 d. (2 t., b. l. 77-78), 2021 m. birželio 10 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi R. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki 2021 m. rugsėjo 15 d. (2 t., b. l. 87-89), 2021 m. rugsėjo 7 d. bylą nagrinėjančio teisėjo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. (3 t., b .l. 41-43), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai), o paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 40-41), kuriuo prašo priteisti iš R. S. 714,25 Eur padarytą žalą dėl nukentėjusiojo A. B. gydymo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad nukentėjusiajam 2021 m. kovo 13 d. VšĮ Prienų ligoninėje dėl nepatikslintų kaklo sužalojimų, ūminės pohemoraginės anemijos buvo suteikta chirurgo konsultacija, kurios kaina 19,06 Eur. Taip pat nukentėjusysis nuo 2021 m. kovo 13 d. iki 2021 m. kovo 16 d. dėl kitų patikslintų kaklo sužalojimų buvo gydomas VšĮ LSMU Kauno ligoninėje stacionare, kur jam buvo atlikta bendroji anestezija, ASA 50, veido arba kaklo odos ir poodinio audinio žaizdos, apimančios minkštuosius audinius, sutvarkymas, koaguliacijos faktorių įvedimas, kito serumo įvedimas, kurių kaina 695,19 Eur. Už nukentėjusiojo gydymą sumokėjo Kauno teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo ją visiškai atlyginti (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo priteistina 714,25 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 14 d. teismo nutartimi I. K. yra paskirta A. B. globėja (3 t., b. l. 5-10). Nukentėjusiojo A. B. įstatyminė atstovė I. K. pateiktu civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje prašo iš kaltinamojo priteisti 185,00 Eur turtinę 30 000,00 Eur netirtinę žalą (3 t., b. l. 1-4).

Nurodė, kad po patirto įvykio, kuomet nukentėjusysis buvo staigiai hospitalizuotas į ligoninę, teko turguje supirkti visus būtinuosius drabužius – kelnes (18,00 Eur), šiltą džemperį (40,00 Eur), apatinius drabužius (20,00 Eur), batus (40,00 Eur), kepurę (10,00 Eur). Tam išleido 128,00 Eur tačiau kvitų neturi, kadangi viskas buvo pirkta turguje. Taip pat, kuomet nukentėjusysis A. B. buvo išrašytas iš gydymo įstaigos, jam joks medikamentinis gydymas nebuvo paskirtas, tačiau nuolat reikėjo perrišinėti žaizdą, tad buvo perkami pleistrai, dezinfekcinis skystis ir vaistai nuo skausmo (Nimesill). Viso išlaidos medikamentams sudaro 57,00 Eur (pleistrai - 30 Eur, dezinfekcinis skystis – 10,00 Eur, Nimesill – 17,00 Eur). Pažymėjo, kad neteisėtų kaltinamojo R. S. veiksmų nukentėjusysis A. B., patyrę ir neturtinę žalą. Jis pakankamai ilgą laiką praleido gydymo įstaigoje. Po įvykusio įvykio nukentėjusysis A. B. vartojo medikamentus, kurie mažina skausmą, vartojo raminamuosius vaistus, nes buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl patirto įvykio sumažėjo nukentėjusiojo A. B. judėjimo galimybės, galimybė atlikti netgi elementariausius buities darbus. Po taikyto gydymo, nukentėjusiojo A. B. sveikata neatsistatė, tai yra iki pat dabar jis jaučia galvos skausmą, skausmus kaklo srityje, atsirado liekamieji reiškiniai, tai yra dešinės akies vokas yra užkritęs, sumažėjęs dešinės akies vyzdys, blogėja nukentėjusiojo regėjimas, trinka kaklo ir galvos kraujagyslių kraujotaka. Taigi jo laukia dar ilgas tolimesnis gydymas. Dėl patirtos stresinės situacijos nukentėjusysis A. B. nesaugiai jaučiasi gatvėje ir namuose, kur buvo sužalotas, jaučia nuolatinę baimę, skundžiasi nerimu, dirglumu, sutrikęs miegas. Po įvykusio įvykio pablogėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, jam trūksta pasitikėjimo savimi. Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nusikalstami kaltinamojo R. S. veiksmai sutrikdė visavertį nukentėjusiojo A. B. gyvenimą, todėl prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. 

Bylos duomenimis nukentėjusiajam A. B. nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 25 d. dėl ligos ir/ar būklės (duomenys neskelbtini) atsiradusios iki 24 metų nustatytas 80 procentų nedarbingumas (1 t., b. l. 133). Gydymo įstaigoje operuotas, bendra būklė patenkinama, jaunų nusiskundimų neatžymi, žaizda gyja be infekavimo požymių. Pagal medicinos dokumentų išrašą A. B. iš ligoninės buvo išrašytas 2021 m. kovo 16 d. (po trijų ten praleistų dienų) (3 t., b. l. 12-13). Ligonį išrašant namo rekomenduota operacinius pjūvius tvarstyti steriliais tvarsčiais kas 2-3 dienas iki pilno sugijimo, prieš tai odą dezinfekuoti dezinfekuojančiu tirpalu. Pateikė kvitą, kuriuo patvirtino, jog už tvarstį yra sumokėjusi 1,56 Eur (3 t., b. l. 11). 2021 m. liepos 5 d. šeimos gydytojo išraše nurodyta, kad pacientas kreipėsi dėl po traumos likusios veido asimetrijos, mažesnės dešinės akies. Gydytojas nustatė, kad A. B. yra mažesnis dešinės akies plyšys, akį užmerkia, tačiau daugiau veide asimetrijos nėra, paskirtas vitaminas C, toliau nusiųstas neurologo konsultacijai (3 t., b. l. 14, 15). Gydytojas neurologas nusiuntė pacientą tolimesniems tyrimams – echoskopuotojui ištirti ekstrakranialinių kraujagyslių kraujotaką, oftalmologui – konsultuoti dėl galimos patologijos, radiologui – atlikti galvos smegenų MRT ir įvertinti patologiją (3 t., b. l. 16). Gydytojas oftalmologas A. B. konstatavo voko ptozę (nusileidimą) bei vyzdžio funkcijos sutrikimus (3 t., b. l. 17). 2021 m. rugpjūčio 25 d. gydytojo neurologo išraše nurodyta, kad pacientas kitų jam skirtų tyrimų neatliko dėl neadekvačios būklės, lydintis asmuo pageidavo trečio lygio skubios oftalmologo konsultacijos (3 t., b. l. 18).

Analizuojant nukentėjusiojo A. B. įstatyminės atstovės I. K. pateiktą civilinį ieškinį, kuris susideda iš dviejų dalių, byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai patvirtina faktus, kad po sužalojimo A. B. skubos tvarka buvo išvežtas į gydymo įstaigą, joje hospitalizuotatas, atlikta operacija, gydomas stacionare, namai tam tikrą laiko tarpą, kol vyko ikiteisminis tyrimas, užplombuoti, taigi akivaizdu, kad civiliniame ieškinyje nurodytos pinigų sumos gydymo priemonėms bei rūbams įsigyti visiškai atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra įrodytos tiek nukentėjusiojo įstatyminės atstovės paaiškinimais, tiek jos dukros paaiškinimais, pats kaltinamasis su šia pinigų suma sutiko ir jos neginčijo. Ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri sudaro 185,00 Eur, kuri nėra didelė ir nors nėra pilnai dokumentiškai patvirtinta, tačiau nekelia abejonės, yra protingo dydžio ir vienareikšmiškai sietina su nusikalstama veika, kuriai papildomo įrodinėjimo, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, nebereikia, nes tokio dydžio žalą natūraliai patyrė nukentėjusysis, todėl ji priteistina.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Kartu pažymėtina, kad vien tik žalą padariusio asmens turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. 

Dėl neturtinės žalos pažymėtina tai, kad prieš A. B., dėl diagnozuotos psichikos ligos kaip labiau pažeidžiamą asmenį, buvo padarytas žiaurus smurtinis tyčinis nusikaltimas, kaltinamajam dūrus peiliu į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno dalį ir tik pašalinių asmenų pilietiškumo, dėmesingumo ir operatyvios artimų žmonių ir tarnybų, suteikusių pagalbą, reakcijos dėka pavyko išsaugoti nukentėjusiojo gyvybę. Bylos duomenimis kaltinamasis, pasinaudodamas A. B. sveikatos būkle, turima psichikos negalia, jo patiklumu pasikėsino į pačią didžiausią įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą ir gyvybę, paliko šį be pagalbos kai grėsė pavojus žmogaus gyvybei, ko pasekoje atsirado padariniai – nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata bei likę liekamieji reiškiniai – ne tik išoriškai matomi randai, bet ir veido dešinės pusės asimetrija, dešinės akies regėjimo sutrikimas (blogėjimas), užkritęs vokas, sutrikusi kaklo ir galvos kraujagyslių kraujotaka. Dėl nusikalstamos veikos A. B. fizinė sveikata pablogėjo ir, pasak įstatyminės atstovės, toliau tendencingai blogėja. Be to, A. B. globėjos paaiškinimais, nepaisant jam anksčiau diagnozuotos psichinės ligos, stebima A. B. pakitusi emocinė būklė, jis išgyvena dėl to, kas įvyko, baiminasi, jaučia nerimą dėl paties saugumo, vengia medikų, bijodamas mirti, nenori atlikti būtinų tyrimų, po įvykio atsirado psichologiniai veiksniai, kurių anksčiau nepasireikšdavo. Tai, ką išgyveno A. B., kaip labiau pažeidžiamas nei bet kuris kitas sveikas visuomenės narys, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, patirtus bei likusius ne tik psichologinius (baimės jausmą, saugumo stygių), bet ir fizinės sveikatos padarinius, neturtinė žala privalo būti kompensuota nukentėjusiajam pinigine išraiška. Atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei suformuotą teismų praktiką dėl priteistinos pinigų sumos kuomet asmeniui sunkiai sužalota sveikata bei kaltinamojo realią galimybę pagal socialinę – turtinę padėtį atlyginti nukentėjusiajam padarytą skriaudą, užtikrinant interesų pusiausvyrą ne tik įrodytinumo, bet ir individualizacijos sąveikoje, nesutinkant su kaltinamojo gynėjo teiginiais, kad psichinę negalią turintis žmogus išgyvenimų ir pojūčių neturi kaip normalus žmogus, nes dėl mąstymo sutrikimų jo suvokimas kitoks ir jis negali objektyviai visko vertinti, dėl ko išnyksta pagrindas neturtinei žalai, teismas sprendžia, jog kaip satisfakcija už padarytą skriaudą, patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, diskomfortą, išgąstį ir baimę, užtikrinant psichikos sutrikimų turinčio paciento teisių apsaugą, biologinius, psichologinius ir socialinius poreikius ir pagalbą atstatomąja prasme, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant A. B. 15 000,00 eurų neturtinės žalos, o likusioje dalyje atmestinas.

Bylos duomenimis nukentėjusiajam A. B. 2021 m. birželio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu suteikta 100 procentų garantuojamas teisinė pagalba (2 t., b. l. 135-136), atsižvelgiat į 2021 m. liepos 15 d. teismo nutartį, kuria teismas nutarė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos nurodytam koordinatoriui pranešti apie tai, kad nukentėjusiajam A. B. būtinas advokatas BPK 55 straipsnio 5 dalies pagrindu (2 t., b. l. 115-117). 2021 m. rugsėjo 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 48), pagal kurią už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokato išlaidos sudaro 707,28 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: BK 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas; daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami; dokumentai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta BPK 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo; daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo; kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę (BPK 94 straipsnio 1 dalis).

Daiktinius įrodymus – du alaus butelius, stiklinę, peilį, paklodę, vyriškus marškinius, dvi nuoplovas, cigarečių nuorūką, du avalynės pado pėdsakus, išimtus 2021 m. kovo 13 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, R. S. striukę, džemperį, kelnes, kuriuos 2021 m. kovo 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu pateikė R. S., R. S. DNR lyginamąjį pavyzdį (nuoplovas nuo rankų plaštakų ir pirštų panagių), V. Č. DNR lyginamąjį pavyzdį (nuoplovas nuo rankų plaštakų ir pirštų panagių), taip pat darbines pirštines, žiebtuvėlį, rankinio laikrodžio ekraną, 13 vnt. nuorūkų, paimtus R. S. 2021 m. kovo 13 d. asmens kratos metu, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, suinteresuotiems asmenims neišreiškus valios grąžinti jų daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius (1 t., b. l. 108, 110). (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas su įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašu ir nuotraukomis (1 t., b. l. 35) bei kompaktinis diskas su pagalbos skambučio garso (1 t. b. l. 125) paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir R. S. paskirti galutinę subendrintą 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką bei paskirtos kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo laiką nuo 2021 m. kovo 13 d.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo A. B. įstatyminės atstovės I. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. S. A. B. 185,00 Eur turtinės ir 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybinės ligonių kasos ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai. Priteisti iš R. S. 714,25 Eur turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti, kad žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš R. S. valstybės naudai už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisti 707,28 Eur (septynis šimtus septynis eurus 28 ct). Nurodyta suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.“

Daiktinius įrodymus – du alaus butelius, stiklinę, peilį, paklodę, vyriškus marškinius, dvi nuoplovas, cigarečių nuorūką, du avalynės pado pėdsakus, R. S. striukę, džemperį, kelnes, R. S. DNR lyginamąjį pavyzdį (nuoplovas nuo rankų plaštakų ir pirštų panagių), V. Č. DNR lyginamąjį pavyzdį (nuoplovas nuo rankų plaštakų ir pirštų panagių), R. S. darbines pirštines, žiebtuvėlį, rankinio laikrodžio ekraną, 13 vnt. nuorūkų, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Daiktinius įrodymus – kompaktinį diską su įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašu ir nuotraukomis bei kompaktinį diską su pagalbos skambučio garso palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                                                 Loreta Radzevičienė