Civilinė byla Nr. e2A-1831-871/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01174-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.18.1; 2.6.18.2; 2.6.18.6; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ramunės Mikonienės ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Synergy Supply“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Synergy Supply“ dėl avanso grąžinimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Synergy Supply“ priešieškinį ieškovei I. R. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

2.       Ieškovė I. R. (toliau – ir ieškovė) paduotu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės UAB „Synergy Supply“ (toliau – ir atsakovė) 8 297,70 Eur avanso dalį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei nustatyti, kad šalių 2024 m. kovo 25 d. sudarytame užsakyme-sutartyje Nr. 1834 (toliau – ir Sutartis) nurodyti gaminio objektai, ieškovei nutraukus Sutartį, tarp šalių paskirstomi taip: lentyna LG001, sandėliuko apsiuvimo LG002 durys, spinta LG003 ir komoda LG005 perduodami atsakovei, įvykdžius ieškovės reikalavimą dėl 8 297,70 Eur avanso dalies grąžinimo; sandėliuko apsiuvimas LG002 (išskyrus duris), stalas LG004 ir lentynos LG006 rėmai lieka ieškovei. Ieškinys buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Paaiškino, kad šalys nuotoliniu būdu, naudodamos ryšio priemones, pasirašė 2024 m. kovo 25 d. užsakymą-sutartį Nr. 1834, kuriuo susitarė, kad atsakovė savo medžiagomis ir rizika pagamins, pristatys ir sumontuos sutartyje nurodytus gaminius – lentyną LG001, sandėliuko apsiuvimą LG002, spintą LG003, stalą LG004, komodą LG005, lentynas MDF dengto ąžuolo faneruote LG006 (toliau – ir gaminiai). Užsakymo kaina sudarė 19 733,14 Eur, avansas – 9 866,57 Eur. Avansą ieškovė (tiksliau – jos sutuoktinis) sumokėjo po Sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į Sutarties 2 punktą, gaminiai turėjo būti pagaminti ir pristatyti per 60 darbo dienų nuo avanso sumokėjimo (t. y. ne vėliau kaip 2024 m. birželio 19 d.). Nepaisant to, sutartu terminu gaminiai nebuvo pagaminti ir pristatyti. 

2.2.                      Taip pat paaiškino, kad iš susirašinėjimo matyti, jog 2024 m. rugpjūčio 19 d. ieškovei kreipusis raštu į atsakovę dėl gaminio pristatymo vėlavimo, atsakovė atrašė, kad baldai vėluoja dėl išėjusio iš darbo darbuotojo, taip pat dėl darbuotojų atostogų (nors tokia pati informacija buvo pateikta ieškovei dar liepos mėnesį telefonu). Be to, atsakovė nurodė, jog visi baldų užsakymai vėluos dar apie 3–4 savaites (nors tuo metu gaminio pristatymo terminas jau buvo pradelstas du mėnesius). Ieškovei paprašius atsiųsti jau pagamintų baldų nuotraukas, atsakovė tokio prašymo netenkino. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės nurodytu terminu, atsižvelgdama į atsakovės teiginius, kad baldai jau yra gamybos procese, 2024 m. rugpjūčio 20 d. nustatė protingą papildomą dviejų savaičių terminą baldams pagaminti ir pristatyti. 2024 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė sutiko su ieškovės nustatytu terminu ir pažadėjo visą gaminį pristatyti per dvi savaites. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 24 d. informavo ieškovę apie ketinimus atvykti su sandėliuko apsiuvimu (LG002), taip pat užklausė, ar nuimti laiptai. Vis dėlto laiptų nuėmimo šalys iš anksto nederino ir ieškovei apie tai nebuvo žinoma. Pasibaigus ieškovės nustatytam terminui, atsakovė taip ir nepristatė jokios gaminių dalies. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 3 d. vėl kreipėsi į atsakovę, kuri nurodė atvešianti gaminius ketvirtadienį (2024 m. rugsėjo 5 d.), tačiau tą dieną ieškovei buvo atvežtas tik stalas LG004 ir metalinis rėmas LG001. Metalinis rėmas LG001 turėjo tvirtintis prie sandėliuko apsiuvimo (LG002), tačiau sandėliuko apdaila buvo blogai išmatuota, prie metalinio rėmo LG001 trūko lentynų ir spintelių, papildomų kojelių, kurios tvirtinasi prie lubų ir grindų. Žadėjo sekančiu montavimu viską sumontuoti, tačiau atvykę 2024 m. rugsėjo 10 d. ir vėl neatsivežė kas priklauso metaliniui rėmui LG001 – ne tik tinkamos sandėliuko apsiuvimo plokštės (LG002), bet ir papildomų detalių pritvirtinti metalinius rėmus (LG001) prie grindų ir lubų. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl itin mažos apimties pristatymo, taip pat kaip kompensacijos už vėlavimą papildomai paprašė, kad atsakovė apsiūtų aliumininį profilį, esantį šalia sandėliuko (LG002) sienos iš tos pačios medžiagos. Atsakovė neprieštaravo, telefonu žadėjo, kad visi likę baldai bus pristatyti 2024 m. rugsėjo 6 d. Vis dėl to tą dieną ieškovė negalėjo susisiekti su atsakove, o vėliau atsakovė atrašė, kad jos meistrai tą dieną neatvyks. 2024 m. rugsėjo 10 d. rytą ieškovei pavykus susisiekti su atsakove, ši nurodė, kad pas ieškovę turėjo atvykti meistrai, nors apie tai šalys nesitarė. Meistrai atvyko 13 val. bei pakartotinai atvežė ir sumontavo tas pačias blogai išmatuotas ir nepataisytas sandėliuko apsiuvimo (LG002) plokštes. Dėl šios priežasties sandėliuko durys atsidaro tik 20–30 proc. apimtimi. Be to, plokštės nekokybiškai išpjautos, dėl ko jos nesutampa su sandėliuko durimis, taip pat neišpjautas kampas virš durų. Taigi, 2024 m. rugsėjo 10 d., be jau turimo stalo (LG004), ieškovė gavo ir sandėliuko apsiuvimą (LG002), tačiau nekokybišką. Atsakovė pakartotinai į atvyko tik 2024 m. spalio 2 d. Pradėjus montuoti spintą (LG003), ieškovė iš karto pastebėjo, kad jos spalva ir tekstūra labai skiriasi nuo kitų jos turimų baldų. Apie tai užsiminus atsakovei, ši kaltino pačią ieškovę, teigė, kad gali perdaryti išorines baldų dureles pagal reikiamą spalvą. Be to, ieškovė pastebėjo, kad netinkamas ir durelių frezavimo plotis. Atsakovė žadėjo perdaryti. Tuomet atsakovės montuotojai pareiškė, kad yra neatitikimai dėl kištukinių lizdų. Paaiškėjo, kad atsakovė jų brėžiniuose taip ir nepažymėjo. Montuotojams tęsiant darbus, ieškovė pastebėjo, kad nėra įtaisytas ir LED apšvietimas, kuris turėjo būti įfrezuotas į baldinę plokštę. Dėl šios priežasties montuotojai išardė ir išsivežė spintą (LG003) atgal į gamyklą pataisymui. Be to, atgal į gamyklą buvo išvežti ir jau anksčiau atvežti lentynos LG001 metaliniai rėmai, nes montuotojas, juos pridėjęs prie sienos, nustatė, kad ir tie rėmai blogai išmatuoti ir negali būti montuojami. Atvežtos komodos LG005 baldinės plokštės spalva taip pat buvo netinkama. Montuotojai jos vežti į gamyklą nenorėjo, todėl ieškovė sutiko kol kas ją palikti savo namuose. Vonios lentyna LG006 buvo sumontuota 2024 m. spalio 2 d., ieškovė jos montavimo metu nedalyvavo ir tik vėliau pamatė, kad pakabinti tik metaliniai rėmai be jokių lentynėlių, nors turėjo būti įrengta visiškai. Be to, išaiškėjo, kad metaliniai rėmai prikabinti nelygiai bei paliktas tarpas tarp lubų ir vieno iš rėmų. Po šių darbų atlikimo ieškovei susisiekus su atsakove, pastaroji apkaltino, kad dėl šios kaltės atsakovei teks vėl stoti į gamybos eilę.

2.3.                      Pažymėjo, kad beveik visi atsakovės patiekti gaminiai (išskyrus stalą LG004, kuris yra be trūkumų) neatitinka kokybės reikalavimų ir/ar Sutarties priedo Nr. 1 (suderinimo brėžinių). Pvz., sandėliuko (sandėliuko apsiuvimas LG002) durys yra su broku, atsidaro tik 20–30 proc. apimtimi (t. y. dar mažiau nei atsakovės nurodomas 45 laipsnių kampas, nors ieškovė pageidavo, kad durys atsidarytų 90 laipsnių kampu). Objektas lentynos LG006 yra be lentynėlių, lentynos nebaigtos montuoti: metalinės dalys (laikikliai) yra nepritvirtintos prie lubų, be to, nevienodo ilgio, viena jų (kairioji) trumpesnė ir nesiekia lubų aukščio. Komodos LG005 spalva ir medžiagos tekstūra skiriasi nuo ieškovės pageidautos spalvos. Pagal projektą, indaujos (spinta LG003) nugarinėje dalyje turėjo būti įtaisytas veidrodis, tačiau jis nebuvo įtvirtintas, uždaromosios dalies pagrindas turėjo būti stiklas, be to, indaujos spalva bei durelių frezavimo gylis neatitiko projekto, taip pat nebuvo įrengtas LED apšvietimas nė viename indaujos skyrelyje. Lentynų LG001 spalva taip pat buvo netinkama. Atsakovė 2024 m. spalio 7 d. elektroniniame laiške nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nebuvo paruošusi kištukinio lizdo ir jungiklių ir kad dėl šios priežasties atsakovė buvo priversta išsivežti spintą LG003 atgal. Iš tiesų atsakovė niekada neinformavo ieškovės, kad ji turės paruošti kištukinį lizdą ir jungtukus. Atsakovės atstovas į ieškovės namus buvo atvykęs tiek 2024 m. kovo 14 d. (apžiūrėjo svetainėje esančius baldus, pagal kuriuos turėjo būti gaminami užsakomi baldai), tiek 2024 m. balandžio 11 d. (dar kartą apžiūrėjo baldus, pasižymėjo kodus, spalvas, aptarė su ieškove, kaip bus paslėpti signalizacijos laidai, kad jų nesimatytų). Nė vieno iš šių atvykimo metu jokių nurodymų apie papildomą vietos paruošimą, išskyrus signalizacijos bloko ir laidų pailginimą, atsakovės atstovas ieškovei nepateikė. Be to, šalys buvo susitarusios, kad tinkamais jungtukais pasirūpins pati atsakovė, kurios atstovas tuo tikslu ne sykį pats apžiūrėjo vietą, kur bus montuojamas baldas, ir joje atliko matavimus. 2024 m. rugsėjo 16 d. atsakyme taip pat nepagrįstai nurodyta, kad ieškovei yra pristatyta lentyna LG001. Vis dėlto šios lentynos iki 2024 m. spalio 2 d. ieškovė taip ir negavo.

2.4.                      Nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalimi, nutraukė Sutartį nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. Atsakovė su vienašališku Sutarties nutraukimu nesutiko. Ieškovė bendradarbiavo su atsakove ir po 2024 m. rugsėjo 10 d. išsiųsto pranešimo apie Sutarties nutraukimą, tokiu būdu bandydama vis dar išsaugoti sutartinius santykius ir paskatinti atsakovę greičiau įvykdyti Sutartį. Atsakovė iki galutinio termino (2024 m. spalio 3 d.) taip ir nepristatė viso gaminio, todėl ieškovė 2024 m. spalio 7 d. pakartotinai informavo atsakovę apie nutrauktą Sutartį ir pareikalavo grąžinti avansą, iš jo atskaičius stalo LG004 kainą, tačiau atsakovė šio reikalavimo iki šiol neįgyvendino.

2.5.                      Pažymėjo, kad įvertinus tai, kad ji patirs papildomų išlaidų (susijusių su lentynų LG006 įrengimo užbaigimu bei naujų durų sandėliuko apsiuvimui LG002 gamyba), kurių nebūtų atsiradę, jei atsakovė būtų laiku įvykdžiusi Sutartį ir pristačiusi kokybiškas gaminio dalis, bei tai, kad visiška restitucija neleistų šalių grąžinti į lygiavertę padėtį, o būtų naudingesnė išimtinai atsakovei, dėl kurios kaltės nutraukta Sutartis, minėtos lentynos LG006 (tiksliau sakant – tik metaliniai laikikliai, kuriuose atsakovė turėjo įtaisyti lentynėles) bei sandėliuko apsiuvimas LG002 (išskyrus nekokybiškas duris, kurios grąžintinos atsakovei) turi būti paliekami ieškovei, kaip kompensacija už atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nemažinant ieškovei iš atsakovės priteistinos avanso sumos. Komoda LG005, kuri yra nekokybiška dėl spalvos neatitikties projektui, grąžintina atsakovei.

3.       Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.                      Nurodė, kad ji, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, 2024 m. rugsėjo 5 d. ieškovei pristatė dalį (t. y. 80 procentų) užsakyto gaminio, t. y. lentyną LG001, sandėliuko apsiuvimą LG002, stalą LG004, lentynas MDF dengtas ąžuolo faneruote LG006. Kelios dienos iki 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovė gavo iš ieškovės papildomą užsakymą dėl papildomų darbų atlikimo, t. y. aliuminio profilio paslėpimo. Šie papildomi darbai nebuvo aptarti numatyti Sutartyje, tačiau atsakovė geranoriškai sutiko šiuo papildomus darbu atlikti. Ieškovė ieškinyje tikslingai šias aplinkybes nutyli, nors tokių papildomų darbų užsakymas neabejotinai turėjo įtakos sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminams. Atsakovė 2024 m. spalio 2 d. su jau pagamintais gaminiais atvyko pas ieškovę į namus, tačiau negalėjo atlikti jų montavimo darbų, nes ieškovė pagal susitarimą nebuvo paruošusi vietos numatytų darbų vykdymui, t. y. nebuvo iškeldinti elektros jungikliai, rozetė. Pažymėjo, jog atsakovės veikla yra baldų gamyba, todėl ji nėra atsakinga už elektros instaliacijos ar elektros įrenginių, tokių kaip signalizacijos laidų, šildymo daviklių, elektros rozečių, elektros jungiklių, pašalinimą ir/ar perkėlimą, todėl elektros jungiklių bei rozečių iškeldinimu turėjo pasirūpinti pati ieškovė dar iki pirminės Sutarties įvykdymo dienos (iki 2024 m. birželio 19 d). Taigi, neturint galimybės sumontuoti gaminių, atsakovė juos išsivežė. Tačiau šalys susitarė, jog ieškovė per kelias dienas pašalins likusias kliūtis ir tinkamai paruoš vietą baldų montavimo darbų vykdymui. Ieškovė nurodė, jog susisieks su elektrikais dėl laidų ir rozečių perkėlimo ir informuos atsakovę, kada paruošiamieji darbais bus baigti, kad atsakovė galėtų baigti montavimo darbus. Nuo 2024 m. spalio 2 d. iki 2024 m. spalio 7 d. atsakovė negavo iš ieškovės jokios informacijos dėl gaminių montavimo vietos paruošimo. Bei 2024 m. spalio 7 d. gavo tik elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, jog Sutartis iš ieškovės pusės yra nutraukiama, nesuteikiant atsakovei galimybės tęsti montavimo darbų, nors Sutartis iš atsakovės pusės tuo metu buvo įvykdyta 80 procentų apimtimi (sandėliuko apsiuvimas LG002, atalas LG004, komoda LG005, lentynos MDF dengtos ąžuolo faneruote LG006). Taigi atsakovė laikosi pozicijos, jog numatyti montavimo darbai nurodytą dieną nebuvo atlikti ne dėl atsakovės kaltės. Remiantis Sutarties 7.2 papunkčiu, ieškovė įsipareigojo sutartu laiku sudaryti sąlygas sumontuoti gaminius, pasirūpinti gamintojo darbuotojų priėmimu į montavimo vietą, tačiau šios pareigos ieškovė nevykdė. Nors ieškovė deklaratyviai nurodo, jog ji nebuvo informuota apie pareigą paruoši vietą gaminių montavimui, tačiau jog tokia pareiga numatyta pačioje Sutartyje. Galiausiai apie tai ieškovei buvo užsiminta ir dar prieš brėžinių suderinimą atliekant gaminių matavimus. Pažymėjo, kad ji tinkamai atliko ieškovės, kaip vartotojos, informavimo pareigą (susitikimo metu ieškovei buvo suteikta išsami informacija apie gaminių gamybą ir proceso eigą, preliminariai aptartas gaminių dizainas, atlikti matavimai, preliminariai aptartos sutarties sąlygos), suteikė ieškovei galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis, ieškovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių keisti jai netinkamas sutarties sąlygas. Taigi, šiuo atveju neegzistuoja CK 6.674 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, suteikiančios ieškovei teisę nutraukti tarp šalių pasirašytą sutartį ir neapmokėti už atliktus darbus, t. y. pagamintus gaminius.

3.2.                      Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja 8 297,70 Eur dydžio avanso dalies grąžinimo CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė neginčija fakto, jog tarp šalių buvo sudaryta Sutartis. Taigi, šiuo atveju nepagrįsto parturtėjimo instituto taikymas yra negalimas. Atsakovė mano, jog tarp šalių kilęs ginčas turėtų būti sprendžiamas remiantis vartojimo ir vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti, pareikšdamas vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų – jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti alternatyvių jo teisių gynimo būdų, o būtent, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kadangi tarp šalių sudaryta Sutartis yra kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, todėl remiantis CK 6.673 straipsnio 2 dalimi ieškovei, kaip užsakovei, yra sudaryta galimybė nutraukti sutartį iki darbų rezultato priėmimo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina prievolės sumokėti rangovui proporcingai atliktam darbui. Atsakovė yra įvykdžiusi 80 procentų apimtyje. Atsakovė yra pagaminusi visus ieškovės užsakytus gaminius, tačiau nėra baigusi šių gaminių montavimo darbų, nes to padaryti negalėjo dėl ieškovės kaltės. 

4.       Ieškovės dublikas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1       Nurodė, kad per visą Sutarties galiojimo laikotarpį projekte atliko tik vieną nereikšmingą pakeitimą – paprašė pakeisti stalą LG004. Tuo metu, kai ieškovė pateikė prašymą atsakovei dėl stalo medžiagos keitimo, vyko baldų brėžinių derinimas. Atsakovė šiam prašymui neprieštaravo ir nenurodė, kad pakeitimas gali turėti įtakos Sutarties tinkamam vykdymui. Visas kitas ieškinyje aprašytas susirašinėjimas, susijęs su atsakovės įvardijamais ieškovės atliktais projekto keitimais, iš tikrųjų parodo, kad būtent atsakovė darė daugybę projektavimo klaidų, nepateikdama projektuose informacijos, būtinos tinkamai baldų gamybai. Dėl šios priežasties ieškovė buvo priversta nuolat teikti pastabas dėl projektų papildymų ar pataisymų (dėl laiko stokos dauguma pastabų buvo duota telefonu, kitos nurodytos ir el. paštu), tačiau tai nereiškia, kad tokiais veiksmais ieškovė buvo neapsisprendusi ar keitė nuomonę.

4.2.       Pažymėjo, kad atsakovė atsiliepime nurodo jokiais duomenimis nepagrįstus skaičius dėl to, kad ši jau 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo pristačiusi 80 procentų užsakytų gaminių. 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovė iš tiesų pristatė tik stalą LG004, o atvežtas sandėliuko apsiuvimas LG002 buvo blogai išmatuotas, todėl negalėjo būti sumontuotas ir buvo išvežtas atgal. Jokie kiti Sutartyje numatyti baldai tą dieną ieškovei net nebuvo atvežti. Atsakovė atsiliepime mini tą patį Sutarties įvykdymo procentą tiek 2024 m. rugsėjo 5 d., tiek ir 2024 m. spalio 7 d. Taigi, lieka visiškai neaišku, kas atsakovei trukdė per daugiau nei mėnesį toliau vykdyti Sutartį. Atsakovė nurodo, kad gaminys LG006 saugomas atsakovės sandėlyje, nes ieškovė nesudarė galimybių sumontuoti, tačiau toks teiginys prieštarauja nuotraukoje matomam vaizdui: metaliniai rėmai akivaizdžiai yra sumontuoti (pritvirtinti) prie sienos. Gaminio nuotrauka skiriasi nuo pateikto projekto, nes nuotraukoje nėra jokių lentynėlių (nepaisant to, kad atsakovė tvirtina, jog „pabaigtas“ gaminys „saugomas jos sandėlyje“). Tokia pati situacija yra ir su gaminiu LG001–atsakovės pateiktoje nuotraukoje matyti tik pavienės gaminio dalys, nors projekte jų numatyta žymiai daugiau ir įvairesnių. Įvertinus šias aplinkybes, netgi šiuo metu negalima laikyti, kad atsakovė yra įvykdžiusi 80 procentų Sutarties. Atsakovė daugelyje atsiliepimo vietų vis kartoja, kad Sutartis negalėjo būti įvykdyta todėl, kad ieškovė nesudarė galimybės atlikti montavimo darbų, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti, nes ieškovė tokias galimybes sudarė ne kartą (2024 m. rugsėjo 5 d., 2024 m. rugsėjo 10 d., 2024 m. spalio 2 d.). Tuo tarpu pačios atsakovės darbininkai, atvykę 2024 m. spalio 2 d., sumontavo tik dalį Sutartyje numatytų baldų, be to, su broku ir nepilnus (jau minėtus objektus LG00 ir LG006 be lentynų – tik rėmus). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės nurodomas Sutarties įvykdymo procentas buvo pasiektas jau 2024 m. rugsėjo 5 d. (nors Sutartis turėjo būti įvykdyta 100 procentų jau 2024 m. birželio 19 d.).

4.3.       Nurodė, kad atsakovė melagingai teigia, esą ieškovė pagal susitarimą nebuvo paruošusi vietos numatytų darbų vykdymui, t. y. nebuvo iškeldinti elektros jungikliai, rozetė. Elektros jungikliai buvo svarbūs tik vieno baldo atveju (Spinta LG003), o visų kitų baldų montavimui vietos paruošimas neturėjo įtakos. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė detalius paaiškinimus ir pridėjo nuotraukas, įrodančias, kad baldų montavimo vieta buvo paruošta dar nuo 2024 m. birželio mėn. Kita vertus, dėl minėto atsakovės aplaidumo rengiant baldų projektus, blogai atliktų sienos matavimų, būtent ieškovei teko dėti papildomas pastangas, kad baldai būtų tinkamai sumontuoti. Be to, pagal pirminę idėją kištukas turėjo būti sumontuotas pačiame atsakovės gamintame balde. Taip pat atvežtas baldas iš esmės neatitiko projekto, nes jame nebuvo įtaisytas LED apšvietimas, taip pat jis buvo netinkamos spalvos, nederančios su kitais baldais, trūko ir kitų baldų, kurie pagal Sutartį tuo metu jau turėjo būti pagaminti ir atvežti.

3.       Atsakovės triplikas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Nurodė, kad ieškovė siekia pasilikti gaminį – sandėliuko apsiuvimą LG002, tačiau nesutinka pasilikti sandėliukų durų. Ieškovė nurodo, jog durys yra su broku, nes sandėliuko durys atsirado tik 20–30 proc. apimtimi. Akcentavo, kad ji negamino ieškovei priklausančio sandėliuko durų, todėl už jų kokybę neatsako. Atsakovės prie sandėliuko durų pritvirtino tik MDF plokštę. Tokios pačios plokštės buvo tvirtinamos ir ant sandėliuko sienų, dėl kurių ieškovė pretenzijų nereiškia. Dar prieš šalims pradedant bendradarbiauti, atsakovė įspėjo ieškovę, jog yra nemažai rizikos, kad sumontavus sandėliuko apsiuvimą ant ieškovei priklausančių sandėliuko durų, pačių durų atsidarymo laipsnis gerokai sumažės, tačiau ieškovė nurodė, kad jai svarbesnis estetinis sandėliuko vaizdas, todėl sandėliuko durų atsidarymo laipsnis šiuo atveju nėra svarbus. Tai, kad dar prieš atliekant sandėliuko durų apsiuvimo darbus ieškovei buvo žinomas sandėliuko durų atsidarymo laipsnio sumažėjimas patvirtina ir tai, jog buvo sugalvotas techninis sprendimas, kuris buvo abipusiu šalių sutarimu aptartas, nupjaunat minėtą plokštę 45 laipsnių kampu, būtent dėl to, kad sandėliuko durys galėtų atsidaryti kažkiek didesne apimtimi. Šį faktą, jog dar prieš atliekant sandėliuko durų apsiuvimo darbus ieškovei buvo žinomas sandėliuko durų atsidarymo laipsnio sumažėjimas patvirtina ir kartu su atsiliepimu pateiktas atsakovo susirašinėjimas su interjero dizainere, kuri teikė paslaugas ieškovei. Sandėliuko apsiuvimas gali būti ypač lengvai pašalinamas, nes MDF plokštės yra pritvirtintas klijais, tokiu atveju sandėliuko durys galėtų atsidaryti pilna apimtimi, tačiau ieškovė vis tiek turi pareigą atsiskaityti pilnai už gaminį – sandėliuko apsiuvimas LG002, nes atsakovė darbus jau yra atlikusi, o darbų rezultatas yra perduotas ir naudojamas ieškovės. Sandėliuko apsiuvimo LG002 vertė yra 3 157,74 Eur (kaina su PVM), todėl ieškovė, siekdama šį gaminį pasilikti, turi pareigą su atsakove pilnai už šį gaminį sumokėti.

5.2.                      Nurodė, kad ieškovė prašo grąžinti atsakovės pagamintą gaminį – komodą LG005, bei nurodo, jog komodos LG005 spalva ir medžiagos tekstūra skiriasi nuo ieškovės pageidautos spalvos. Pažymėjo, kad kartu su atsiliepimu į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ieškovė pati patvirtino gaminių suderinimo brėžinius, kuriuose ir buvo nurodytas pačios ieškovės išsirinktas spalvos kodas. Taip pat atsakovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog pagal ieškovės išreikštą spalvos pageidavimą įsigijo atitinkamos spalvos beicą (dažus) ir būtent iš ieškovės nurodytos spalvos pagamino šiuos gaminius: spintą LG003, komodą LG005 ir lentyną LG001. Tačiau net jeigu ieškovei vizualiai atrodo, jog komoda LG005 turėtų būti kitos spalvos (atspalvio), tai nekliudo naudotis daiktu pagal tiesioginę jo paskirtį, todėl ieškovė turi pareigą sumokėti už šį baldą, juo labiau, jog ieškovė šiuo baldu jau naudojasi nuo 2024 m. spalio 2 d.

4.       Atsakovė padavė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės 9 107,22 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei pripažinti, kad Sutartis CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai ir konstatuoti, jog ši sutartis ieškovės iniciatyva buvo nutraukta CK 6.673 straipsnio 2 dalies pagrindu. Priešieškinis buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      Nurodė, kad Sutarties 6 punkte buvo nustatyta ieškovės atsiskaitymo su pagamintus gaminius tvarka ir terminai. Ieškovė atsakovei sumokėjo 9 866,57 Eur dydžio avansą. Likusią Sutarties kainą, vadovaujantis Sutarties 6 punkto nuostatomis, ieškovė turėjo sumokėti prieš montavimą, pasilikdama 10 procentų Sutarties kainos galimiems defektams. Visą Sutarties kainą ieškovė turėjo sumokėti iš karto po perdavimo-priėmimo akto ar PVM sąskaitos faktūros pasirašymo. Tačiau eigoje šalys derybų metu susitarė pakeisti galutinio atsiskaitymo terminus ir susitarė, jog likusią Sutarties kainą už gaminius ieškovė sumoka atsakovei per 3 darbo dienas nuo projekto užbaigimo, t. y. gaminių sumontavimo. Kadangi po 2024 m. spalio 2 d. ieškovė neleido atsakovei baigti gaminių montavimo darbų, atsakovei 2024 m. spalio 18 d. buvo išrašyta sąskaita už faktiškai pagamintus gaminius ir faktiškai atliktus gaminių montavimo darbus. Ieškovei sąskaita už gaminius buvo išrašyta ir išsiųsta elektroniniu paštu 2024 m. spalio 18 d. Atsakovė, vadovaujantis Sutarties 11 punktu, paskaičiavo 327,57 Eur dydžio delspinigius. Taip pat, kadangi atsakovė neatliko dalies gaminių montavimo darbų, atsakovė 300 Eur suma sumažino nesumontuotų baldų kainą. Taigi, pagal ieškovei išrašytą iš pateiktą sąskaitą, ieškovė už gaminius turėtų mokėti iš viso 18 973,79 Eur sumą. Kadangi ieškovė buvo sumokėjusi 9 866,57 Eur dydžio avansą, tai pagal šią sąskaitą ieškovė turi pareigą pagal sąskaitą atsakovei sumokėti 9 107,22 Eur.

6.2.                      Nurodė, kad ieškovė tarp šalių sudarytą Sutartį nutraukė nuo vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatomis. CK 6.217 straipsnyje numatyti bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai. Taigi, tik tam tikrai įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais nutraukus sutartį, toks nutraukimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. Šiuo atveju tarp šalių pasirašytoje Sutartyje įsipareigojimų įvykdymo terminas nebuvo laikoma esmine Sutarties sąlyga. CK nuostatos taip pat nenumato nesavalaikio sutarties vykdymo kaip pagrindo suteikiančio teisę šaliai nutraukti sutartį. Nors Sutarties 2 punkte buvo nustatytas Sutarties įvykdymo terminas, tačiau ši sąlyga negali būti vertinama kaip esminė, o šios sąlygos pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas. Visų pirma, tarp šalių pasirašytos Sutarties vykdymą ir jos eigą tiesiogiai sąlygojo eilė aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti ir numatyti. Pavyzdžiui, atsakovė negalėjo daryti įtakos tiekėjų, iš kurių buvo užsakomos medžiagos gaminiui gaminti, pristatymo terminams, atsakovė šiuo atveju turėjo galimybę tik kontroliuoti šių medžiagų savalaikį pristatymą, numatyti sankcijas tiekėjams už medžiagų pristatymo vėlavimą. Taip pat atsakovė neturėjo galimybės daryti įtakos ir pačios ieškovės veiksmų atžvilgiu – ieškovei tinkamai ir savalaikiai paruošiant gaminių montavimo vietą bei ieškovės galimybėms priimti atsakovės darbuotojus į patalpas, kuriose buvo montuojami gaminiai. Antra, šalys nelaikė Sutarties įvykdymo termino esmine sutarties sąlygas, be to Sutarties įvykdymo terminas šalių susitarimo buvo pratęstas, o atsakovė laikėsi šalių susitarimo ir Sutartį papildomai terminais vykdė tinkamai ir savalaikiai. Sutartį ieškovė nutraukė CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu, motyvuojant dar ir tuo, jog atsakovė gaminius pagamino nekokybiškus. Tačiau šiai dienai gaminiai nėra pilnai sumontuoti, todėl ieškovės deklaratyvūs argumentai dėl gaminių netinkamos kokybės yra nepagrįsti. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyti kokie nors gaminių defektai, tai nesuteikia teisės ieškovei nutraukti tarp šalių sudarytą Sutartį CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu. CK 6.65 straipsnio1 dalyje nustatyta, jog jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Ir tik tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Šiuo gi atveju net jeigu ir būtų laikoma, jog gaminiai turi trūkumų, visų pirma ieškovė turėjo sudaryti galimybę atsakovei šiuos trūkumus pašalinti. Ir tik tuo atveju, jeigu atsakovė būtų atsisakiusi pašalinti šiuo trūkumus per protingą terminą arba jeigu šie trūkumai būtų esminiai ir nepašalinami, ieškovė turėtų teisę nutraukti Sutartį dėl gaminių netinkamos kokybės. Pripažinus, jog ieškovė neturėjo teisinio pagrindo Sutartį nutraukti CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažintina, kad Sutartis ieškovės iniciatyva buvo nutraukta CK 6.673 straipsnio 2 dalies pagrindu, nesant atsakovės kaltei. 

5.       Ieškovė atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

7.1.       Nurodė, kad ieškovė tinkamai išlaikė sutarties nutraukimo procedūrą: atsakovei buvo suteikti papildomi terminai, ji pati juos pažeidė. Po pirminės pretenzijos dėl sutarties nutraukimo, atsakovė nurodė, kad turi teisę į papildomą terminą, tik tada bus laikoma, kad Sutartis nutraukiama pagrįstai. Atsakovei buvo suteiktas papildomas terminas. Ji neįvykdė sutarties: neatvežė visų kokybiškai pagamintų baldų ir jų nesumontavo, o anksčiau nustatytų trūkumų netaisė. Atsižvelgiant į tai, Sutartis buvo nutraukta pagrįstai ir tinkamai. 

7.2.       Nurodė, kad ieškovė, kaip patirtų nuostolių (kurių nepadengia atsakovės sutartyje numatyti simboliniai delspinigiai) kompensavimui, pareikalavo sumažinti pagamintų baldų kainas. Atsakovė su tuo nesutiko. Ieškovė nutraukė Sutartį. Ieškovė, kreipdamasi į teismą pareikalavo dalinio nuostolių atlyginimo: ji sumoka tik už kokybiškai pagamintą stalą, sandėliuko apsiuvimas ir lentynų rėmai lieka kaip kompensacija už sutarties pažeidimą ir ieškovės patirtus nuostolius (stresą, daugkartinius atsakovės vizitus ir begalinį susirašinėjimą bei kalbėjimą telefonu, teisines išlaidas, nepatogumus, atliktų darbų trūkumų taisymą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mokėti už gaminius, kurie yra iš dalies sumontuoti, nes jų sumontavimas padarė ieškovei daugiau žalos, nei naudos, nes trūkumų taisymui ieškovė patirs išlaidas. Be to, ieškovė turėjo kreiptis į kitą gamintoją, kad baldai visgi būtų pagaminti. Šiuo metu kainos yra išaugusios ir ji turėjo sumažinti savo užsakymą, nes byla ir pas atsakovę įšaldyti pinigai neleidžia ieškovei pilnai patenkinti savo poreikių dėl naujų baldų pagaminimo.

6.       Ieškovė 2025 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriuo prašė taikyti iš dalies nutrauktos Sutarties teisines pasekmes ir priteisti ieškovei iš atsakovės 7 968,24 Eur sumokėtos avanso dalį, 434,13 Eur dydžio netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu iškilo būtinybė patikslinti ieškinio reikalavimus dėl gaminių kainos (per klaidą nebuvo priskaičiuotas PVM) ir dėl to grąžinamos avanso sumos, o taip pat dėl to, kokia apimtimi nutraukta Sutartis. Pažymėjo, kad ieškovė nutraukė Sutartį dėl atsakovės kaltės, t. y. vėlavimo ir netinkamos gaminių kokybės. Iki sutarties nutraukimo atsakovė atvežė tik stalą, dėl kurio kokybės ieškovė priekaištų neturėjo, todėl po Sutarties nutraukimo pageidavo stalą pasilikti, išskaičiuojant stalo vertę iš grąžintino avanso. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė sutartį nutraukė dalyje, t. y. dėl likusių nepagamintų ir ieškovės nepriimtų gaminių. Stalo kaina su PVM yra 1 898,33 Eur., todėl grąžintinas avansas, kurį ieškovė tikslindama ieškinio dalyką prašo priteisti, yra 7 968,24 Eur. Sandėliuko lentynos LG001 ir indauja LG003 pagaminti su trūkumais, be sudedamųjų dalių, klaidingais išmatavimais ir netinkama spalva, todėl nepriimti, nesumontuoti. Komoda LG004 pagaminta netinkamos spalvos ir tekstūros, buvo palikta laikinai pas ieškovę, tačiau nepriimta, grąžintina atsakovei. Sandėliuko apsiuvimas LG002 buvo sumontuotas taip, kad sandėliuko durys galėjo atidaryti tik iki 30 proc. Tai trukdė naudotis sandėliuko patalpa ir yra laikoma esminiu netinkamos gamybos padariniu. Nepriimtas. Vonios lentynos LG006 pristatyti tik rėmai, be lentynų. Netinkamų išmatavimų, be lentynų, nepritvirtintas prie lubų kaip buvo numatyta, nes netinkamai sumontuota. Nepriimta. Kadangi be žalos padarymo išmontuoti negalima, todėl paliktina ieškovei. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinyje ir šiame pareiškime nurodytus sutarties nutraukimo pagrindus, neperduotus ir nepriimtus gaminius, laikytina, kad Sutartis dalyje dėl gaminių LG001 (sandėliuko lentynos), LG003 (indauja), LG004 (komoda) LG002 (sandėliuko apsiuvimas) ir LG006 (vonios lentynos) nutraukta nuo 2025 m. spalio 7 d., todėl ieškovei grąžintina 7 968,24 Eur sumokėta avanso dalis. Kaip nurodyta ieškinyje, vadovaudamasi Sutarties 11 punkto nuostata (pagal kurią, atsakovei nepagrįstai uždelsus pagaminti gaminius laiku, atsakovė moka ieškovei 0,02 proc. delspinigius nuo gaminių kainos už kiekvieną uždelstą dieną) ir CK 6.221 straipsnio 2 dalimi (sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas), ieškovei priteistini 434,13 Eur dydžio delspinigiai (0,02 proc. x 19 733,14 Eur x 110 dienų).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 5 d. sprendimu:

9.1       priėmė ieškovės ieškinio reikalavimų dalinį atsisakymą ir nutraukė bylos dalį dėl pradinio ieškinio reikalavimo nustatyti gaminių paskirstymo tvarką tarp šalių bei dėl reikalavimo priteisti 329,46 Eur sumokėto avanso dalį;

9.2       kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 5 442,05 Eur sumokėto avanso dalį, 394,85 Eur delspinigius, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. sausio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 852,13 Eur bylinėjimosi išlaidas;

9.3       priešieškinį atmetė.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sutarties šalys yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), ir baldų gamybos verslu besiverčiantis juridinis asmuo (verslininkas), todėl Sutartis laikytina vartojimo rangos sutartimi.

9.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sutarties nutraukimo nurodė, kad nėra ginčo, jog šalių sutartis buvo ieškovės vienašališkai nutraukta 2024 m. spalio 7 d. Nustatyta, kad ieškovės atstovė A. V. 2024 m. spalio 7 d. išsiuntė atsakovės vadovui M. B. tokio turinio elektroninį laišką: „<...> Spalio 3 d. praėjo, o sutartis neįvykdyta, todėl Klientė nutraukia Sutartį, Nr. 1834 ir reikalauja grąžinti sumokėtą avansą. Kaip ir buvo minėta ankstesniame susirašinėjime, Klientė pasilieka stalą ir sandėliuko apdailą. Atskaičius iš sumokėto avanso stalo ir sandėliuko apdailos kainą, likusią avanso sumą prašome grąžinti Klientei į jos sąskaitą per 5 dienas. Negavus avanso grąžinimo nurodytu terminu, Klientė kreipsis į vartotojų ginčus nagrinėjančias institucijas/teismą <...>“. Šiame pranešime teisinis sutarties nutraukimo pagrindas nenurodytas. Todėl nusprendė, kad negalima laikyti, jog ieškovė sutartį nutraukė būtent CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pažymėjo, kad atsakovės minima CK 6.217 straipsnio 2 dalies norma yra nurodoma tik ieškovės procesiniuose dokumentuose ir yra jos nuomonė dėl bylos aplinkybėms taikytinos teisės, kuri teismui nėra privaloma. Atsakovei neginčijant ieškovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį iki rangos darbų jai perdavimo, vien ieškovės vadovavimasis CK 6.217 straipsnio 2 dalies teisės norma, net jei ji byloje ir netaikytina, negali būti pagrindu pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Atsižvelgiant į tai nusprendė, kad šis priešieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas. Nurodė, kad Sutarties 2 punktas nustato gaminio pagaminimo terminą – 60 darbo dienų nuo avanso sumokėjimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šis terminas atsakovės buvo praleistas. Tačiau iš sutarties turinio nematyti, kad griežtas rangos darbų atlikimo termino laikymasis ieškovei turi esminę reikšmę ir sutartyje tokie prievolės įvykdymo termino nesilaikymo padariniai yra individualiai aptarti. CK 6.694 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti pagrindai byloje neįrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, nusprendė, kad, nežiūrint to, jog sutartis yra vienašališkai nutraukta, ieškovė negali būti atleidžiama nuo pareigos priimti atsakovės tinkamai atliktų darbų rezultatą ir už jį atsiskaityti. Įstatymas nenumato užsakovo pareigos atsiskaityti už netinkamai rangovo atliktą darbą, taip pat už darbą, atliktą po sutarties nutraukimo, nes sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo jos vykdymo. Todėl būtina nustatyti, kuriuos darbus atsakovė tinkamai atliko iki 2024 m. spalio 7 d. Tarp šalių nėra ginčo dėl stalo LG004 ir ieškovės pareigos už jį sumokėti sutartą kainą (1 898,33 Eur). Tačiau šalys nesutaria dėl atsiskaitymo už likusius gaminius.

10.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl lentynos LG001 nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad lentyna LG001 iki sutarties nutraukimo ieškovei nebuvo pristatyta ir sumontuota. Pažymėjo, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo ne tik pagaminti, bet ir pristatyti bei sumontuoti nurodytus gaminius. Nustatyta, kad atsakovė neįvykdė pareigos pristatyti ir sumontuoti lentyną LG001. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovė nesudarė galimybių atlikti lentynos montavimo darbų, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Atsakovė nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė galimybių atlikti montavimo darbus nesudarymas iš ieškovės pusės. Bylos duomenimis, elektros instaliacijos įrenginių perkėlimas buvo aktualus tik montuojant spintą LG003. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų sudariusi kokias nors kliūtis atsakovei tinkamai atlikti lentynos LG001 montavimo darbus. Atsakovė nurodo, kad lentyna yra pagaminta ir teikia nuotraukas, kuriomis įrodinėja šią aplinkybę. Vertino, kad iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar jose pavaizduotos nesumontuoto baldo dalys yra gaminys LG001 ir ar jis atitinka sutartas technines specifikacijas. Pažymėjo, kad šalims posėdyje siūlė reikšti prašymus dėl teismo ekspertizės skyrimo tikslu nustatyti, ar atsakovės pagaminti gaminiai atitinka Sutarties reikalavimus, tačiau tokie prašymai teismui nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė tinkamai įvykdė prievolę pagaminti, pristatyti ir sumontuoti lentyną LG001, todėl ieškovei nekyla pareiga už ją atsiskaityti.

11.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sandėliuko apsiuvimo LG002 nurodė, kad byloje nustatyta, jog sandėliuko apsiuvimas LG002 ieškovei buvo pristatytas ir sumontuotas dar 2024 m. rugsėjo 5 d. Ieškovė nurodo vienintelį jo trūkumą – sandėliuko durys atsidaro tik 20–30 proc. (t. y. dar mažiau nei atsakovės nurodomas 45 laipsnių kampas, nors ieškovė pageidavo, kad durys atsidarytų 90 laipsnių kampu). Pažymėjo, kad nei Sutartis, nei kiti su ja susiję dokumentai nenumato techninių reikalavimų sandėliuko durų varstymo kampui, tačiau posėdyje atsakovės vadovas M. B. paaiškino, kad suprato, jog durys turi atsidaryti 90 laipsnių kampu, tačiau faktiškai tokiu kampu neatsidaro, atsidaro tik apie 45 laipsnių kampu. Taigi, nusprendė, kad šis gaminys sutarties nutraukimo dieną ieškovei buvo perduotas netinkamos kokybės. Kita vertus, bylos duomenys leidžia spręsti, jog nustatytas gaminio kokybės trūkumas nėra tiek esminis, kad lemtų visišką ieškovės atleidimą nuo pareigos už jį atsiskaityti. Nustatė, kad šio gaminio sutarta kaina su PVM yra 3 157,74 Eur. Bylos duomenimis, nustatytas trūkumas gali būti pašalintas išfrezavus durų MDF plokštės kraštinę atitinkamu kampu. Taip pat pažymėjo, kad tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek pradiniame ieškinyje ieškovė sandėliuko apsiuvimą LG002 (išskyrus duris) pageidavo pasilikti. Šalys nepateikė duomenų, kiek kainavo sandėliuko durų apsiuvimas ir kiek kainuotų jo trūkumų ištaisymas. Todėl vertino, kad šis trūkumas neturėtų būti įvertintas didesne suma, negu 20 procentų visos gaminio kainos su PVM. Todėl nusprendė, jog ieškovė privalo sumokėti atsakovei 2 526,19 Eur už sandėliuko apsiuvimą ir jo montavimą.

12.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl spintos LG003 nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog spinta LG003 sutarties nutraukimo dieną ieškovei nebuvo pristatyta ir sumontuota. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad spintą sumontuoti atsakovė negalėjo dėl to, kad jos pristatymo ieškovei dieną (2024 m. spalio 2 d.) nebuvo pilnai paruošta vieta gaminio montavimui, t. y. nebuvo iškeldinti elektros jungikliai, rozetė. Sutarties 7.1 papunkčiu ieškovė įsipareigojo sudaryti sąlygas gaminio montavimo darbams atlikti – paruošti vietą iki montavimo darbų pradžios. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų iš anksto aiškiai nurodžiusi ieškovei, kaip konkrečiai pastaroji turėtų paruošti gaminio montavimo vietą, kokius konkrečiai elektros įrenginius ji turi pašalinti ar perkelti iki gaminio montavimo darbų pradžios. Pažymėjo, kad ieškovė yra vartotoja, neprivalanti tiksliai išmanyti technines sutarties vykdymo sąlygas, tuo tarpu jas išmanyti privalo būtent atsakovė, kaip šios srities profesionalė. Todėl būtent atsakovei tenka pareiga iš anksto informuoti ieškovę apie būtinus konkrečius darbus, kuriuos pastaroji privalo atlikti iki gaminio montavimo pradžios. Tokia pareiga kyla iš CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatytos prievolės esmės. Bylos duomenimis, nežiūrint to, kad iki 2024 m. spalio 2 d. atsakovės darbuotojai vyko pas ieškovę montuoti gaminių net du kartus ir turėjo galimybę išsamiai įvertinti visas esamas vietos sąlygas, tokia informacija ieškovei nebuvo suteikta. Todėl negalima spręsti, jog spinta LG003 2024 m. spalio 2 d. nebuvo sumontuota dėl ieškovės kaltės. Be to, pagal sutartyje nurodytus techninius reikalavimus, spintoje LG003 turėjo būti sumontuotas veidrodis bei LED apšvietimas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, kad pagamintas gaminys atitiko šiuos reikalavimus. Pažymėjo, kad LED apšvietimo nebuvimo trūkumą pripažino ir pats atsakovės vadovas, savo 2024 m. spalio 7 d. el. laiške nurodydamas: „LED juosta balde nėra susijusi su šiais jungikliais, tai mūsų darbo dalis, ją praleido gamybos meistras, jį įdėjome pas save gamyboje, nes buvo sutarta ir kitaip nebūtume palikę. Stengiamės viską kruopščiai padaryti o jei ir yra nedidelių klaidų jas ištaisyti.“ Spinta turėjo būti pagaminta iš MDF, dengto ąžuolo lukštu (beicas lakas NSL-164-10501). Iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, jog gaminio spalva yra akivaizdžiai šviesesnė negu numatyta brėžiniuose. Nors atsakovė ir pateikė įrodymą, jog UAB „Olidėja“ 2024 m. rugsėjo 4 d. pirko iš UAB „Fleksus“ dažus, kurių kodas NSL-164-10501, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtent šie dažai buvo panaudoti spintos LG003 bei kitų sutartų gaminių gamybai. Todėl nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pagamintas gaminys atitiko reikalavimą dėl dangos spalvos. Vertino, kad nurodyti įrodymai įrodo, jog Sutarties nutraukimo dieną atsakovė nebuvo tinkamai atlikusi rangos darbų, susijusiu su spinta LG003, todėl ieškovė neprivalo už juos atsiskaityti.

13.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl komodos LG005 nurodė, kad iš byloje esančių komodos LG005 nuotraukų matyti, jog faktiškai pagaminto gaminio spalva akivaizdžiai skiriasi nuo brėžiniuose pavaizduoto gaminio spalvos, taip pat ieškovės atsakovei 2024 m. balandžio 28 d. siųsto pageidaujamos baldų spalvos pavyzdžio. Kaip minėta, pateikta sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad UAB „Olidėja“ 2024 m. rugsėjo 4 d. įsigijo iš UAB „Fleksus“ dažus, kurių kodas NSL-164-10501, nėra pakankamas įrodymas, jog šie dažai buvo panaudoti ieškovės užsakytų baldų gamybai. Kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė ieškovei perdavė sutarties nuostatas atitinkantį gaminį, todėl ieškovei nekyla pareiga už jį atsiskaityti.

14.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl lentynų LG006 nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad sutarties nutraukimo dieną atsakovė buvo sumontavusi tik metalines lentynų LG006 konstrukcijas. Iš pateiktų nuotraukų bei vaizdo įrašo matyti, kad lentynos LG006 be lentynėlių, viršutinė rėmo dalis nepritvirtinta prie lubų. Todėl konstatavo, kad ieškovei buvo perduotas netinkamos kokybės gaminys. Atsakovė nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovės sudarytos kliūtys lentynų tinkamam montavimui bei pilnam komplektavimui, nepateikė tą patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo spręsti, jog netinkamas rangos darbų atlikimas buvo nulemtas ieškovės veiksmų ar neveikimo. Atsižvelgiant į tai, nusprendė, jog ieškovei nekyla pareiga atsiskaityti už šį gaminį.

15.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl už darbus mokėtinos sumos nurodė, kad nustatyta, jog atsakovė iki sutarties nutraukimo tinkamai atliko darbų už 4 424,52 Eur sumą (1 898,33 + 2 526,19). Taip pat nustatyta, kad ieškovė pagal sutarti yra sumokėjusi 9 866,57 Eur avansą. Kaip minėta, ieškovė neturi pareigos mokėti už netinkamai atliktus ar visai neatliktus darbus, todėl nusprendė, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovei 5 442,05 Eur sumokėto avanso sumą (9 866,57 – 4 424,52), kita ieškinio dalis bei priešieškinis yra nepagrįsti, todėl atmestini.

16.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl delspinigių nurodė, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 434,13 Eur dydžio netesybas už 110 dienų. Sutarties 11 punktas numato, kad, gamintojui nepagrįstai uždelsus pagaminti gaminius nustatytu laiku, gamintojas moka užsakovui 0,02 proc. delspinigius nuo gaminių kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Byloje nustatyta, kad ieškovė avansą sumokėjo 2024 m. kovo 27 d., 60 darbo dienų termino eiga prasidėjo nuo 2024 m. kovo 28 d. Termino paskutinė diena buvo 2024 m. birželio 20 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki šios datos atsakovė sutarties nebuvo įvykdžiusi. 2024 m. rugpjūčio 19 d. el. laiške atsakovės vadovas pripažino tai, kad atsakovė vėluoja įvykdyti užsakymą laiku. 2024 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė pranešė atsakovei, jog „Niekas mėnesio nelauks. Duodam dvi savaites pristatyti baldams!!!!“, t. y. nustatė papildomą dviejų savaičių terminą prievolei įvykdyti. Šio dviejų savaičių termino paskutinė diena buvo 2024 m. rugsėjo 3 d., tačiau ir iki šios dienos gaminiai ieškovei nebuvo pristatyti. Dalis užsakytų baldų (stalas bei sandėliuko apsiuvimas) ieškovei buvo pristatyta tik 2024 m. rugsėjo 5 d. 2024 m. rusėjo 23 d. ieškovės atstovė dar kartą nustatė atsakovei papildomą terminą iki 2024 m. spalio 3 d. sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, tačiau ir iki šios datos atsakovė jų neįvykdė. Atstovės laiške, be kita ko, nurodyta: „Jeigu iki to laiko negalėsite įvykdyti įsipareigojimų ir galėsite tik spalio 8d., tuomet (priėmus toliau nurodomas sąlygas) baldų pristatymo ir montavimo datą reikės derinti atskirai, nes klientė turės pasitelkti kitus asmenis“. Tačiau akivaizdu, jog ši sąlyga reiškia reikalavimą derėtis dėl termino pabaigos datos tuo atveju, jeigu sąlyga dėl 2024 m. spalio 3 d. atsakovės nebus priimta. Atsakovės vadovas 2024 m. rusėjo 25 d. su nurodytomis sąlygomis sutiko, taip pat sutiko „padengti vėlavimo kompensaciją pagal sutarties sąlygas – 0,02% už kiekvieną pavėluotą darbo dieną“. Taigi, iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad, ieškovei net kelis kartus nustačius papildomus sutarties įvykdymo terminus, atsakovė taip ir nesugebėjo iki jų pabaigos tinkamai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Papildomų terminų nustatymą šiuo atveju vertino kaip ieškovės bendradarbiavimo pareigos, taip pat CK 6.217 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos vykdymą ir nurodė, kad tai negali eliminuoti atsakovės atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, tokiu būdu panaudojant ieškovės geranorišką bendradarbiavimą prieš ją pačią. Pažymėjo, kad nuo laikotarpiu 2024 m. birželio 21 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovė nebuvo įvykdžiusi jokios sutarties dalies, todėl delspinigiai už šį laikotarpį sudaro 299,94 Eur sumą (19 733,14 Eur x 0,02 proc. x 76 d.) bei 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovė tinkamai įvykdė darbų už 4 424,52 Eur sumą, todėl už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki sutarties nutraukimo 2024 m. spalio 7 d. delspinigiai sudaro 94,91 Eur (15 308,62 Eur x 0,02 proc. x 31 d.). Bendra delspinigių suma sudaro 394,85 Eur (299,94 Eur + 94,91 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo, pažeidė CPK 141 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė pagrindiniame ieškinyje ir rengiantis bylos nagrinėjimui bei net pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, nereiškė reikalavimo dėl netesybų priteisimo. 2025 m. gruodžio 30 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriame nurodė, jog šiuo pareiškimu yra mažinami pradinio ieškinio reikalavimai. Nors šiuo pareiškimu ieškovė iš tikrųjų sumažino dalį pradinio ieškinio reikalavimų, t. y. atsisakė dalies reikalavimo dėl avanso dalies gražinimo ir atsisakė reikalavimo dėl gaminių paskirstymo tvarkos, tačiau, be visa to, pareiškė ir naują reikalavimą dėl 434,13 Eur dydžio netesybų priteisimo. Akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovė suklaidino pirmosios instancijos teismą. Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovė byloje neįrodė, kad reikalavimo dėl netesybų priteisimo būtinumas iškilo vėliau. CPK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nors pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, numatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas privalo nustatyti ne trumpesnį nei 14 dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, lydraštis su pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo atsakovės atstovui buvo išsiųstas 2026 m. sausio 5 d. ir laikomas įteiktu tik 2026 m. sausio 6 d. Tuo tarpu bylos nagrinėjimas teismo posėdyje įvyko 2026 m. sausio 15 d., kas patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė atsakovei ne trumpesnio kaip 14 dienų termino tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui.

19.2.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino ir nenurodė, nuo kokių baldų kainos yra skaičiuojamos netesybos, nepaaiškino, kodėl netesybų sumą skaičiuoja būtent nuo šių sumų, todėl skundžiamo sprendimo dalies dėl netesybų dydžio patikrinimas galėtų būti vykdomas tik spėjamojo pobūdžio. Už pirmąjį netesybų skaičiavimo laikotarpį, t. y. nuo 2024 m. birželio 21 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. pirmosios instancijos teismas netesybas skaičiavo nuo visos Sutarties kainos, tačiau už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. iki 2024 m. spalio 7 d. – nuo sumažintos Sutarties kainos, tačiau skundžiamame sprendime nepaaiškino, už kokius gaminius buvo skaičiuojamos netesybos minėtu laikotarpiu. Pažymėjo, kad už laikotarpį, kada šalys buvo pratęsusios sutarties įvykdymo terminą, netesybos buvo paskaičiuotos nepagrįstai ir neteisėtai. Taip pat pažymėjo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog sutartis nebuvo įvykdyta ar kad dėl sutarties neįvykdymo yra kalta atsakovė. Atsakovė vykdė sutartį šalių pratęstais terminai, t. y. likus dienai iki pratęsto sutarties termino pabaigos – 2024 m. spalio 2 d., atsakovės darbuotojai atvyko montuoti pagamintų baldų (gaminių), tačiau dėl neparuoštos vietos gaminių montavimui, baldų montavimo darbai nebuvo baigti montuoti.

19.3.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimus dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovei kyla pareiga už šiuos gaminius atsiskaityti su atsakove. Remiantis Sutarties nuostatomis, ieškovė už gaminius turėjo sumokėti dalimis, t. y. pirmiausiai pervedant avansą, o likusią dalį po gaminių perdavimo ieškovei. Ieškovė 2024 m. kovo 27 d. sumokėjo 9 866,57 Eur dydžio avansą, kuris sudarė 50 procentų kiekvieno iš gaminių kainos. Taigi, tai reiškia, jog ieškovė, vykdydama Sutartį, už kiekvieną iš gaminių yra sumokėjusi atsakovei 50 procentų sutartos kiekvieno gaminio kainos. Kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovei kyla pareiga sumokėti atsakovei už stalą LG004 likusią 949,17 Eur kainos dalį ir už sandėliuko apsiuvimą LG002 947,32 Eur likusią kainos dalį, pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti atsakovės priešieškinį nemažesnėje dalyje nei 1 896,49 Eur dydžio skolos priteisimo už šiuos gaminius. Nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovei kyla pareiga atsiskaityti su atsakove, tačiau atmetė atsakovės priešieškinį pilna apimtimi, nors atsakovės priešieškinio reikalavimas apėmė tą gaminių kainos dalį, kurios ieškovė nebuvo sumokėjusi atsakovei. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra akivaizdžiai prieštaringa. Ir nors pirmosios instancijos teismas turi pareigą aiškiai motyvuoti, kodėl nustačius atsiskaitymo pareigą, atsakovės reikalavimas yra atmetamas, šios pareigos nevykdė. Taigi tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinių teisės normų pažeidimą, kuris neabejotinai turėjo reikšmės teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Pažymėjo, kad mano, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir tokiu būdu pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias draudimą peržengti pareikštus reikalavimus – ieškovė nei su pradiniu ieškiniu, nei pareiškimu dėl ieškinio dalyko tikslinimo nereiškė reikalavimo ieškovės sumokėto avanso dalį už atitinkamą gaminį, užskaityti kaip galutinę už gaminį mokėtiną sumą.

19.4.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos dėl Sutarties įvykdymo apimčių, yra grįstos tik prielaidomis arba išimtinai ieškovės pateiktais paaiškinimai, ignoruojant ir skundžiamame sprendime netgi nepasisakant dėl atsakovės pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog sutarties nutraukimo dieną lentyna LG001 nebuvo pristatyta. Visų pirma, tai kad lentyna LG001 buvo pagaminta iki sutarties nutraukimo, patvirtina atsakovės ir subrangovo UAB „Olideja“ 2024 m. rugsėjo 29 d. pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, kurio pagrindu atsakovei buvo perduotos medinės lentynos dalys, UAB „Politeca“ 2024 m. birželio 28 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. PL24006817 už lentynos metalinius rėmus, bei į bylą pateiktos gaminio dalių nuotraukos. Antra, tai jog lentynos LG001 metaliniai rėmai buvo pristatyti ieškovei, patvirtina pačios ieškovės liudijimai teismo posėdžio metu, kurie patvirtina, jog šis gaminys ieškovei buvo pristatytas 2024 m. rugsėjo 5 d. Lentynos LG001 medinės lentynos ieškovei buvo pristatytos 2024 m. spalio 2 d. Trečia, vienintelis nebaigtas sutarties įvykdymo etapas yra tai kad nebuvo baigti lentynos montavimo darbai ieškovės name. Lentyna 2024 m. rugsėjo 5 d. negalėjo būti montuojama, nes ji turėjo būti tvirtinama prie sandėliuko sienos, kuri buvo apklijuota MDF plokšte (gaminys sandėliuko apsiuvimas LG002). 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo tvirtinamas sandėliuko apsiuvimas LG002. Montuojant šį gaminį turėjo būti laikytis montavimo eiliškumo, t. y. baldas negalėjo būti pradėtas montuoti, kol pilnai nebuvo baigti sandėliuko apsiuvimo darbai, vėliau, t. y. pilnai išdžiūvus klijams, kuriais buvo tvirtinamos MDF plokštės prie sandėliuko sienų, turėjo būti tvirtinamas metalinis lentynos rėmas, o tik vėliau dedamos medinės lentynos. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog gaminys – sandėliuko apsiuvimas LG002 turi trūkumą, todėl šio gaminio kainą sumažino 20 proc. nuo šalių suderintos gaminio kainos. Visų pirma, atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis gaminys turi defektų. Tai, kad dar prieš atliekant sandėliuko durų apsiuvimo darbus, ieškovei buvo žinomas sandėliuko durų atsidarymo laipsnio sumažėjimas, patvirtina tai, jog buvo sugalvotas techninis sprendimas, kuris buvo abipusiu šalių sutarimu aptartas, nupjaunat minėtą plokštę 45 laipsnių kampu, būtent dėl to, kad sandėliuko durys galėtų atsidaryti kažkiek didesne apimtimi. Šį faktą, jog dar prieš atliekant sandėliuko durų apsiuvimo darbus ieškovei buvo žinomas sandėliuko durų atsidarymo laipsnio sumažėjimas patvirtina ir kartu su atsiliepimu pateiktas atsakovės susirašinėjimas su interjero dizainere, kuri teikė paslaugas ieškovei. Antra, net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog sandėliuko durys atsirado mažesniu intervalu nei ieškovė tikėjosi, sandėliuko apsiuvimas gali būti ypač lengvai pašalinamas keliais būdais, t. y. kadangi MDF plokštės yra pritvirtintas klijais, nuėmus MDF plokštę sandėliuko durys galėtų atsidaryti pilna apimtimi, arba plokštės priklijuotos ant sandėliuko sienų ir durų galima būtų nupjauti didesniu kampu. Trečia, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas šio gaminio kainą, nepateikė tokio apskaičiavimo metodikos, dėl ko nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas minėto gamino kainą sumažino net 20 proc. nuo šalių suderintos gaminio kainos. Pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog Sutarties nutraukimo dieną spinta LG003 nebuvo pristatyta ir sumontuota. Šias aplinkybes paneigia pačios ieškovės paaiškinimai, pateikti procesiniuose dokumentuose, bei teismo posėdžių metu. Visų pirma, tai kad spinta LG003 buvo pagaminta iki Sutarties nutraukimo, patvirtina atsakovės ir subrangovo UAB „Olideja“ 2024 m. rugsėjo 29 d. pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, į bylą pateiktos dalinai sumontuoto gaminio nuotraukos. Antra, tai jog spinta LG003 buvo pristatyta ieškovei, patvirtina pačios ieškovės liudijimai teismo posėdžio metu, kurie patvirtina, jog šis gaminys ieškovei buvo pristatytas 2024 m. spalio 2 d. Trečia, vienintelis nebaigtas sutarties įvykdymo etapas – nebuvo baigti spintos LG003 montavimo darbai ieškovės name. Šis gaminys yra pagamintas pagal individualų užsakymą, pritaikytas ieškovės namo ir vietos, kurioje turėjo būti montuojamas baldas parametrams. Be to, į šį baldą turėjo buvo įmontuota ir ieškovės name pajungta elektros instaliacija, kas iš esmės ir lėmė, jog gaminio montavimo darbai ieškovės name nebuvo baigti. Nors ieškovė byloje neigė žinojusi apie jos pareigą paruošt baldų montavimo vietą, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pačios ieškovės liudijimai teismo posėdžio metu šią ieškovės poziciją paneigia. Visų pirma, tarp šalių pasirašytos Sutarties 7.1 papunktyje yra nustatyta užsakovo pareiga sudaryti sąlygas sumontuoti gaminius, paruošti vietą montavimo darbams atlikti iki montavimo darbų pradžios. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog Sutartį skaitė ir ją suprato. Antra, kita ne mažiau reikšminga aplinkybė, kad teismo posėdžio metu ieškovė pavirtinto, jog jai buvo žinoma jos pareiga paruošti vietą gaminio montavimui. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog negali būti laikoma, kad gaminys nebuvo baigtas montuoti dėl užsakovo kaltės, yra padarytos prielaidomis, nors pati ieškovė šią pareigą pripažino.

18.       Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Nurodė, kad baldų gamyba pagal individualų užsakymą yra vientisas rezultatas. Vartotojas negali būti verčiamas mokėti už nebaigtą montuoti spintą (LG003) ar netinkamos spalvos komodą (LG005), blogai išmatuotą ir be detalių netinkamai sumontuotą lentyną LG001 (kuri sugadino sieną) ar lentynų baldą LT006 vien todėl, kad rangovas dalį medžiagų atvežė į objektą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškovė negali būti laikoma praturtėjusia, nes ji gavo ne tai, ką užsakė, ir turės patirti papildomų išlaidų trūkumams ištaisyti.

20.2.                      Pasisakydama dėl netesybų nurodė, kad atsakovė nuosekliai visame šalių tarpusavio susitarinėjime pati sutiko su netesybomis, kurias ji privalo mokėti ieškovei už vėlavimą vykdyti Sutartį. Ieškovės teisę į delspinigius pripažino ir formuluodama priešieškinio reikalavimus, nes vėlavimo pristatyti baldus fakto neginčijo, todėl 84 priešieškinio punkte nurodė, kad ieškovei priklauso 327,57 Eur netesybų. Vadovaujantis tuo, kad teisė į netesybas pripažinta priešieškiniu, ieškovė, tikslindama reikalavimą paprašė priteisti ir netesybas, teisę į kurias priešieškiniu pripažino atsakovė, ir kurias ieškovė minėjo ieškinio 37 punkte. Taigi, nesuprantama, kodėl apeliantė pati pripažinusi teisę į netesybas, apeliaciniu skundu kelia šį klausimą, nes tiek vėlavimo faktas yra akivaizdus ir pačios atsakovės pripažintas, tiek ir teisė į netesybas nurodyta pačios atsakovės priešieškiniu. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio dalyko patikslinimą, užtikrino proceso ekonomiškumą, kad ieškovei nereiktų inicijuoti naujos bylos dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių tarp šalių iš esmės ginčas nekilo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovei pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo buvo matomas nuo pat jo įregistravimo, taigi daugiau kaip 14 dienų. Atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, pati privalo rūpintis proceso eiga. Jei atsakovė manė, kad jos teisės pažeidžiamos, ji privalėjo teismo posėdžio metu reikšti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadariusi, ji konkliudentiniais veiksmais sutiko su bylos nagrinėjimu ir prarado teisę šiuo pagrindu skųstis apeliacinėje instancijoje. Be to, atsakovė klausimo dėl delspinigių nekėlė nei sprendžiant klausimą dėl bylos nagrinėjimo nuo paskutinio procesinio veiksmo, nei bylos nagrinėjimo metu, nei apie tai pasisakė baigiamosiose kalbose, todėl laikytina, kad su teise į delspinigius ir tokiu reikalavimu sutiko. Apeliantė skunde teigia, kad netesybos skaičiuotos nepagrįstai, nes šalys neva buvo pratęsusios terminą. Šis argumentas yra nepagrįstas ir prieštarauja pačios apeliantės ankstesnei pozicijai. Be to, teisėje galioja principas, kad šalis negali neigti faktų, kuriuos pati anksčiau pripažino (venire contra factum proprium). Kadangi atsakovė pati fiksavo vėlavimą ir skaičiavo delspinigius (nors ir mažesne apimtimi nei ieškovė), jos pasikeitusi pozicija apeliacinėje instancijoje, kad netesybos negalėjo būti skaičiuojamos, yra piktnaudžiavimas procesu ir nesąžiningas bandymas išvengti atsakomybės. Ieškovė geranoriškai sutiko laukti baldų ilgiau, tikėdamasi tinkamo įvykdymo, tačiau tai nereiškia pradinio sutartinio termino panaikinimo atgaline data. Vėlavimas prasidėjo nuo 2024 m. birželio 19 d., o vėlesni ieškovės raginimai ir sutikimas priimti vėluojančius gaminius nepašalina rangovo atsakomybės už terminų praleidimą.

20.3.                      Nurodė, kad individualaus užsakymo specifika lemia, kad vartotojas perka galutinį rezultatą (sumontuotus baldus), o ne detalių rinkinį, už kurį šiuo atveju reikalauja apmokėti rangovas. Todėl apeliantės bandymas išskirti „pagaminimo“ faktą nuo „montavimo“ neturi teisinės reikšmės sutarties tinkamo įvykdymo prasme. Apeliantė bando sukurti „užsakovės kaltės“ regimybę, nurodydama neparuoštus elektros įvadus ar jungiklius, tačiau neįrodo priežastinio ryšio tarp šių aplinkybių ir visiško sutarties neįvykdymo: pagal nusistovėjusią teismų praktiką, būtent rangovas, kaip savo srities profesionalas, privalo laiku ir aiškiai informuoti vartotoją apie tai, kokius paruošiamuosius darbus (elektros jungiklio perkėlimą ir pan.) būtina atlikti iki montavimo pradžios. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų laiku pateikusi tokius reikalavimus ar brėžinius, priešingai – teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad ieškovė apie ta nebuvo informuota, pirmą kartą tokį kaltinimą ieškovė sužinojo tik jau eskalavusis konfliktui. Pabrėžė, kad net ir tose vietose, kur kliūčių nebuvo (pvz., LG001 lentynos prie sandėliuko sienos), darbai nebuvo atlikti tinkamai. Esminė priežastis, kodėl montavimas nebuvo užbaigtas, buvo ne elektros instaliacija, o paties gaminio trūkumai (netinkama spalva, neatitinkantys matmenys, baldo viduje įmontuoto apšvietimo nebuvimas ir t.t.), kuriuos atsakovė pati iš esmės pripažino.

20.4.                      Pažymėjo, kad atsakovės pateiktas vidinis perdavimo aktas su subrangovu niekaip neįrodo prievolės įvykdymo ieškovei fakto, nes ieškovė nėra šio akto šalis, o rangovo ir subrangovo tarpusavio santykiai negali paneigti faktinių baldų trūkumų ieškovės objekte, kurie užfiksuoti vėlesnėmis nuotraukomis ir susirašinėjimu. Net ir po šio akto pasirašymo atsakovės darbuotojai ir atsakovės vadovas pripažino baldų trūkumus, vežėsi detales taisyti. Jei gaminiai 2024 m. rugsėjo 29 d. būtų buvę „tinkam“, nebūtų buvę jokio pagrindo jų koreguoti vėliau. Šio akto surašymo laikas atrodo dirbtinis ir nelogiškas. Mažai tikėtina, kad subrangovas galėjo patvirtinti galutinį tinkamą rezultatą dar net nepradėjus montavimo darbų ieškovės objekte (kurie vyko spalio mėnesį). Tai leidžia pagrįstai manyti, kad dokumentas galėjo būti sudarytas siekiant tik sukurti procesinį įrodymą, o ne užfiksuoti realią situaciją.

20.5.                      Nurodė, kad apeliantė klaidingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, spręsdamas dėl avanso dalies įskaitymo už paliktus gaminius. Esant ginčui, kur ieškovė yra vartotoja, apeliantės priekaištai dėl „ieškinio ribų peržengimo“ prieštarauja pačiai vartotojų apsaugos esmei. Teismas, nustatęs, kad verslininkas (atsakovė) nevykdė savo pareigų, turi teisę ir pareigą parinkti tokį teisinių pasekmių modelį (restituciją), kuris geriausiai apgintų vartotoją nuo nepagrįstų nuostolių, net jei vartotojas formaliai nesuformulavo visų matematinių skaičiavimų taip, kaip juos vėliau sprendimu detalizavo teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė viso ieškovės prašyto avanso, o įvertino pas ieškovę likusių (nors ir nekokybiškų) gaminių vertę, yra ne ieškinio ribų peržengimas, o ieškinio tenkinimas iš dalies, parenkant teisingiausią restitucijos būdą. Kai ieškovas prašo nutraukti sutartį ir grąžinti avansą, teismas privalo nuspręsti, kaip šalys grįžta į pradinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 7 968,24 Eur avansą, tačiau pripažino, kad dalis baldų (kurie vertinami 2 526,19 Eur) liko pas ieškovę. Atėmęs šią sumą iš avanso, teismas tiesiog apskaičiavo realią atsakovės skolą ieškovei (5 442,05 Eur). Tai yra matematinis teismo išvados pagrindimas, o ne naujo reikalavimo sugalvojimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023 41 punktą).

21.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

22.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies bei priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

23.       Bylos duomenimis, ieškovė (užsakovė) ir atsakovė (gamintoja) 2024 m. kovo 25 d. sudarė užsakymą-sutartį Nr. 1834, kuria gamintojas įsipareigojo savo medžiagomis ir rizika pagaminti, pristatyti ir sumontuoti šiuos gaminius: lentyną LG001 (kaina – 5 605,52 Eur su PVM); sandėliuko apsiuvimą LG002 (kaina – 3 157,73 Eur su PVM); spintą LG003 (kaina – 5 939,27 Eur su PVM); stalą LG004 (kaina – 1 898,33 Eur su PVM); komodą LG005 (kaina – 1 583,49 Eur su PVM); 2 lentynas LG006 (kaina – 1 548,80 Eur su PVM) (1 punktas) (1 t., e. b. l. 17–18).

24.       Šalys susitarė, kad gaminių pagaminimo terminas – 60 darbo dienų (Sutarties 2 punktas) bei paaiškino, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2024 m. birželio 19 d. Šalių sulygta užsakymo kaina – 19 733,14 Eur bei avansas – 9 866,57 Eur (Sutarties 4, 5 punktai). 

25.       Atsakovė paaiškino, kad darbams atlikti pasitelkė subrangovą – UAB „Olidėja“ (2 t., e. b. l. 97).

26.       Ieškovė 2024 m. rugsėjo 10 d. pranešimu informavo atsakovę, kad, esant Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo vėlavimui, nutraukia Sutartį nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. ir atsisako priimti gaminius bei reikalauja grąžinti jos pagal Sutartį sumokėtą avansą (t. y. 9 866,57 Eur), taip pat papildomai reikalauja sumokėti Sutarties 11 punkte nurodyto dydžio delspinigius (1 t., e. b. l. 44–45, 111). Atsakovė 2024 m. rugsėjo 16 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad sutinka su aplinkybe, kad ji vėluoja pristatyti visus gaminius sutartu terminu, tačiau pažymėjo, kad šiai dienai yra pristačiusi 70 proc. gaminių (lentyną LG001 (metalo dalis pristatyta, tačiau reikalingas dalinis užbaigimas, t. y. 80 proc. baigta); sandėliuko apsiuvimą LG002 (100 proc. baigta); stalą LG004 (100 proc. baigta); lentynas LG006 (metalo dalis pristatyta, tačiau reikalingas dalinis užbaigimas, t. y. 80 proc. baigta)). Taip pat pažymėjo, kad nesutinka su vienašaliu Sutarties nutraukimu, sutinka atlyginti nuostolius dėl vėlavimo bei iki 2024 m. spalio 8 d. imtinai pilna apimtimi įvykdyti savo įsipareigojimus, neapimant smulkių defektų, kurie gali būti koreguojami atskiru šalių susitarimu ar sumažinant bendrą darbų kainą (1 t., e. b. l. 46–48, 110). Ieškovės atstovė, 2024 m. rugsėjo 23 d. el. laišku informavo atsakovę, kad ieškovė geranoriškai sutiko suteikti paskutinį terminą pažeidimams ištaisyti, be kita ko, nurodydama, kad visų baldų atvežimas ir sumontavimas turi įvykti iki spalio 3 d. (1. t., e. b. l. 109). Atsakovė 2024 m. rugsėjo 25 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad sutinka, jog visų baldų atvežimas ir montavimas turi įvykti iki spalio 3 d. bei, kad sutinka padengti vėlavimo kompensaciją pagal Sutarties nuostatas (1 t., e. b. l. 108).

27.       Ieškovės atstovė 2024 m. spalio 7 d. el. laišku informavo atsakovę, kad ieškovė nutraukia sutartį bei reikalauja grąžinti avansą (1 t., e. b. l. 107).

Dėl ginčo esmės

28.       Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo ir šalys to neginčija, kad tarp jų susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.

29.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2018 15 punktą).

30.       Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ji, vienašališkai nutraukusi Sutarties dalį, iš esmės prašo taikyti restituciją, išskyrus dėl stalo LG004, kuris ieškovei buvo pristatytas bei atitiko specifikacijas, dėl kurių šalys buvo susitarius Sutartimi.

31.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad restitucija – įstatyme nustatytas civilinių teisių gynimo būdas, kai šalys grąžinamos į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK įtvirtintas restitucijos, kaip civilinių teisių gynimo būdo, taikymas, be kita ko, grindžiamas bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisyklėmis.

32.       Bendriausio pobūdžio teisės normos, reglamentuojančios restituciją, įtvirtintos CK šeštosios knygos X skyriuje.

33.       Sutarčių teisėje taikytinos bendrosios restitucijos taisyklės nustatytos CK 6.222 straipsnyje. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-469/2024).

Dėl lentynos LG001

34.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog Sutarties nutraukimo dieną lentyna LG001 nebuvo pristatyta – tai, kad lentyna LG001 buvo pagaminta iki Sutarties nutraukimo, patvirtina atsakovės ir UAB „Olideja” 2024 m. rugsėjo 29 d. pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, kurio pagrindu atsakovei buvo perduotos medinės lentynos dalys (2 t., e. b. l. 32), UAB „Politeca” 2024 m. birželio 28 d. atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. PL24006817 už metalinius rėmus (2 t., e. b. l. 34) bei į bylą pateiktos gaminio dalių nuotraukos; tai, kad lentynos LG001 metaliniai rėmai buvo pristatyti ieškovei, patvirtina pačios ieškovės liudijimai teismo posėdžio metu, kurie patvirtina, jog šis gaminys buvo pristatytas 2024 m. rugsėjo 5 d.; lentynos LG001 medinės lentynos ieškovei buvo pristatytos 2024 m. spalio 2 d.; vienintelis nebaigtas Sutarties įvykdymo etapas yra tai, kad nebuvo baigti lentynos montavimo darbai ieškovės name. Teisėjų kolegija nurodytus argumentus laiko nepagrįstais.

35.       Iš ieškovės ieškinyje išdėstytų paaiškinimų matyti, kad ji neneigia, jog lentynos LG001 metalinis rėmas buvo pristatytas 2024 m. rugsėjo 5 d., o lentynos – 2024 m. spalio 2 d., tačiau taip pat paaiškino, kad 2024 m. spalio 2 d. montuotojai pastebėjo, jog metalinis rėmas buvo blogai išmatuotas, dėl ko negalėjo jo tvirtinti prie sandėliuko apsiuvimo LG002 bei išsivežė atgal į gamyklą. Šias aplinkybes atsakovė patvirtino į bylą pateiktame triplike (tripliko 31 punktas). Be to, iš kartu su ieškiniu pateiktų priedų – atsakovės 2024 m. kovo 20 d. komercinio pasiūlymo bei sandėliuko projekto vizualizacijų – matyti, kad lentyna LG001 turėjo būti ne tik su medinėmis lentynomis, tačiau ir su spintelėmis (1 t., e. b. l. 18–20). Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad spintelės jai pristatytos nebuvo. Atsakovė apie spinteles plačiau nepasisakė. Sutartis vienašališkai nutraukta 2024 m. spalio 7 d. Iki šios datos ieškovei nebuvo pristatytos visos šio baldo sudedamosios dalys. Nors atsakovė teiktuose procesiniuose dokumentuose teigė, kad ieškovė nesudarė galimybių atlikti jo montavimo darbų, tačiau tokių teiginių nepagrindė bei, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, net nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė galimybių atlikti montavimo darbus nesudarymas iš ieškovės pusės. Taigi, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė tinkamai įvykdė prievolę pagaminti, pristatyti ir sumontuoti lentyną LG001.

Dėl sandėliuko apsiuvimo LG002

36.       Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sandėliuko apsiuvimas LG002 turi defektų – tai, kad dar prieš atliekant sandėliuko durų apsiuvimo darbus ieškovei buvo žinomas sandėliuko durų atsidarymo laipsnio sumažėjimas, patvirtina kartu su atsiliepimu pateiktas atsakovės susirašinėjimas su interjero dizainere, kuri teikė paslaugas ieškovei (atsiliepimo 67 punktas).

37.       Iš ieškovės paaiškinimų bei byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad sandėliuko durys atsidaro mažesniu nei 90 laipsnių kampu (1 t., e. b. l. 27). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad norėjo, jog durys atsidarytų 90 laipsnių kampu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovė remiasi atsiliepime pateiktu atsakovės vadovo ir ieškovės interjero dizainerės susirašinėjimu, tačiau, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovės vadovas M. B. teismo posėdžio, vykusio 2025 m. spalio 7 d., metu, komentuodamas minėtą susirašinėjimą, patvirtino, jog suprato, kad durys turi atsidaryti 90 laipsnių kampu, tačiau po sumontavimo atsidarymas buvo mažesniu, apie 45 laipsnių, kampu. Taigi, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šis gaminys Sutarties nutraukimo dieną ieškovei buvo perduotas netinkamos kokybės. Nepaisant to, pradinė ieškovės pozicija, kuri išdėstyta ieškinyje, patvirtina, jog dėl dalies sandėliuko apsiuvimo ieškovė pretenzijų nereiškė – prašė sandėliuko apsiuvimą LG002 (išskyrus duris) palikti jai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendinant vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018 37 punktą). Todėl vertintina, kad, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, už dalį darbų ieškovė turi atsiskaityti.

38.       Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą šio gaminio dalies kainą, pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė kainos apskaičiavimo metodikos, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip pažymėta skundžiamame sprendime, šalys nepateikė duomenų, kiek kainavo sandėliuko durų apsiuvimas ir kiek kainuotų jo trūkumų ištaisymas. Tokie duomenys nepateikti ir kartu su apeliaciniu skundu. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta kaina, pažymint, kad trūkumas neturėtų būti įvertintas didesne suma, negu 20 procentų visos gaminio kainos su PVM, buvo nustatyta, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) ir yra pagrįsta.

39.       Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl gaminių, esančių ieškovės žinioje lemties. 

40.       Kasacinis teismas, remdamasis teisės doktrina, yra akcentavęs, kad atskiri sutarčių teisės institutai (pvz., pirkimo–pardavimo sutarčių, rangos sutarčių) gali nustatyti specialiąsias restitucijos taisykles, kuriomis nukrypstama nuo bendrųjų taisyklių ir kurios pagal bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisykles taikomos prioritetiškai (Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius, Justitia, p. 299). 

41.       Situacija, kai rangos sutartis nutraukiama rangovui atlikus dalį darbų, vertintina kaip atitinkanti CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatytą restitucijos taikymo išimtį – užsakovas negali grąžinti rangovui jo atliktų darbų, todėl negali reikalauti, kad rangovas grąžintų už juos sumokėtą kainą. Todėl rangos sutarties nutraukimo atveju, be kita ko, taikytina CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 3 dalyje nustatyta speciali rangos santykiams taikytina teisės norma, pagal kurią tuo atveju, jeigu rangovas nepašalina sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

42.       Procesinė situacija, kai teismas, teisiškai kvalifikavęs nagrinėjamus santykius, pritaiko kitą, negu prašo ieškovas, specialų įstatymo nustatytą teisių gynimo būdą, teismų praktikoje nelaikoma teismo diskrecijos ribų peržengimu, tačiau šalys turi būti deramai išklausytos dėl teismo nustatyto teisių gynimo būdo taikymui reikšmingų bylos aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-469/2024).

43.       Nagrinėjamu atveju gaminys buvo sumontuotas ieškovės namuose, pritvirtinant jį prie sandėliuko, todėl vertintina, kad egzistuoja CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta restitucijos taikymo išimtis. Ieškovės prašymas grąžinti jos sumokėtą avansą šiuo atveju kvalifikuotinas kaip prašymas atlyginti nuostolius, kurį pirmosios instancijos teismas, įvertinus tai, kad aptariamas gaminys buvo su trūkumais, pagrįstai tenkino.

Dėl spintos LG003

44.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog Sutarties nutraukimo dieną spinta LG003 nebuvo pristatyta ir sumontuota – tai kad spinta LG003 buvo pagaminta iki Sutarties nutraukimo, patvirtina atsakovės ir UAB „Olideja” 2024 m. rugsėjo 29 d. pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas (2 t., e. b. l. 32) ir į bylą pateiktos dalinai sumontuoto gaminio nuotraukos; tai jog spinta LG003 buvo pristatyta ieškovei, patvirtina pačios ieškovės liudijimai teismo posėdžio metu, kurie patvirtina, jog šis gaminys ieškovei buvo pristatytas 2024 m. spalio 2 d. Taip pat pažymėjo, kad kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė byloje neįrodė, kad sumontuoti minėto gaminio ieškovės name negalėjo dėl ieškovės kaltės – nors ieškovė byloje neigė žinojusi apie jos pareigą paruošti baldų montavimo vietą, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pačios ieškovės liudijimai teismo posėdžio metu šią ieškovės poziciją paneigia, t. y. visų pirma, tarp Sutarties 7.1 papunktyje yra nustatyta užsakovo pareiga sudaryti sąlygas sumontuoti gaminius, paruošti vietą montavimo darbams atlikti iki montavimo darbų pradžios, bei antra, teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog jai buvo žinoma jos pareiga paruošti vietą gaminio montavimui. Teisėjų kolegija nurodytus argumentus laiko nepagrįstais.

45.       Iš ieškovės ieškinyje išdėstytų paaiškinimų matyti, kad ji neneigia, jog spinta LG003 buvo pristatyta 2024 m. spalio 2 d. ir pradėta montuoti, tačiau taip pat paaiškino, kad montuotojai pareiškė, jog yra neatitikimai dėl kištukinių lizdų ir jungiklių (šie nebuvo perkelti), todėl baldas iki galo nebuvo sumontuotas. 

46.       Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo nurodytam, kad būtent atsakovei, kaip savo srities profesionalei, teko pareiga iš anksto informuoti ieškovę apie būtinus konkrečius darbus, kuriuos pastaroji privalėjo atlikti iki gaminio montavimo pradžios. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė patvirtino, jog buvo susipažinusi su Sutarties 7.1 papunktyje nustatyta pareiga, tačiau teismo posėdžio metu ji taip pat paaiškino, kad ją suprato kaip pareigą atitraukti montavimo darbams galinčius trukdyti daiktus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų iš anksto aiškiai nurodžiusi ieškovei, kaip konkrečiai pastaroji turėtų paruošti gaminio montavimo vietą. Taigi, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad negalima spręsti, jog spinta LG003 2024 m. spalio 2 d. nebuvo sumontuota dėl ieškovės kaltės.

47.       Be to, ieškovė ieškinyje taip pat paaiškino, kad pastebėjo, jog spintos spalva ir tekstūra skyrėsi nuo kitų jos turimų baldų, nebuvo LED apšviešimo, kuris turėjo būti įfrezuotas į baldinę plokštę, nebuvo veidrodžio nugarinėje spintos dalyje. Teismo posėdžio, vykusio 2025 m. spalio 7 d., metu paaiškino, kad atsakovas tą dieną skambino, klausė kur turi eiti LED apšvietimas bei taip pat nurodė, kad ji turės stoti į gamybos eilę, dėl ko jai trūko kantrybė, nebenorėjo su juo dirbti. Nors atsakovė teigia, kartu pateikdama, 2024 m. rugsėjo 4 d. UAB „Olidėja“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. FS-17716 (2 t., e. b. l. 36), kad naudojo tuos dažus, kuriuos nurodė ieškovė, tačiau, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepateikė įrodymų, kad būtent šie dažai buvo panaudoti spintos LG003 bei kitų sutartų gaminių gamybai. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad jie šviesesni nei kiti ieškovės name esantys tuo kodu nudažyti baldai (1 t., e. b. l. 40–43). Tai, kad spintoje turėjo būti veidrodis, LED apšvietimas numatyta šalių sudarytoje Sutartyje (1.3 papunktis). Iš ieškovės pateiktos nuotraukos matyti, kad baldas šių specifikacijų neatitinka (1 t., e. b. l. 33). Atsakovė apeliaciniame skunde plačiau dėl šių trūkumų nepasisakė, jų neneigia.  Taigi, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Sutarties nutraukimo dieną atsakovė nebuvo tinkamai atlikusi rangos darbų, susijusiu su spinta LG003, todėl ieškovė neprivalo už juos atsiskaityti.

Dėl komodos LG005

48.       Apeliantė pažymėjo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog komoda LG005 neatitinka Sutarties nuostatų – ieškovė nesuteikė galimybės suvienodinti baldo spalvą, atliekant korekcijas; į bylą yra pateikta eilė rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, jog baldo spalva buvo derinama su ieškove; į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė baldus, pagamintus pagal ieškovės užsakymą, dažė dažais, kurie buvo įsigyti būtent pagal ieškovės nurodytą spalvą; net jeigu ir būtų vertinama, jog gaminys yra taisytinas dėl spalvos, baldo atspalvio neatitikimas negali būti laikomu defektu, dėl kurio baldo iš vis negalima naudoti pagal jo tiesioginė paskirtį. Teisėjų kolegija nurodytus argumentus laiko nepagrįstais. 

49.       Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad komoda buvo pristatyta 2025 m. spalio 2 d., tačiau medžiagos tekstūra ir spalva nebuvo tokios, dėl kurių buvo susitarta. Apeliantė neginčija, kad yra spalvos neatitikimas. Tai, kad spalva skiriasi, matyti iš baldo projekto bei jo nuotraukos (1 t., e. b. l. 18, 177). Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė siuntė atsakovei spalvos pavyzdį ir kodą (NSL164-10501) iš senų baldų, t. y. baldų, kurie jau buvo sumontuoti jos namuose ir prie kurių ji norėjo priderinti naujų baldų spalvą, sutarties (1 t., e. b. l. 79, 82). Nors jau minėtoje 2024 m. rugsėjo 4 d. UAB „Olidėja“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. FS-17716 nurodytas spalvos kodas sutampa, tačiau pagamintos komodos spalva yra akivaizdžiai šviesesnė. Taigi, pateikti įrodymai nepatvirtina, kad klaida įvyko dėl ieškovės veiksmų, pateikiant klaidingus duomenis. Vienašalis Sutarties nutraukimas šioje byloje nebuvo ginčytas. Atsakovė nepašalino nurodyto neatitikimų iki jos nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo nuspręsti, jog atsakovė ieškovei perdavė sutarties nuostatas atitinkantį gaminį. 

50.       Pastebėtina, kad šalys, visu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpiu, teigė, jog komoda buvo pristatyta ieškovei ir yra jos žinioje. Tai matyti ir iš pradinio ieškinio reikalavimų – ieškovė nurodė, kad sulaikė komodos perdavimą ieškovei, kol nebus grąžintas avansas. Nors vėliau ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus, tačiau 2025 m. gruodžio 29 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad komodą grąžino ieškovei. Taigi, vertintina, kad nors komoda ir yra su defektais, tačiau nereikalavo, ją pristačius, papildomų montavimo darbų, todėl ši, taikant restituciją, turėtų būti grąžinta atsakovei, įpareigojant ieškovę sudaryti sąlygas atsakovei ją išsigabenti.  

Dėl lentynų LG006

51.       Apeliantė pažymėjo, kad neatitikimas įvyko dėl to, jog montavimo metu darbuotojas skyles sienoje išgręžė per žemai, dėl ko pritvirtinus lentynų rėmą, lentynos rėmo dalis, kuri turėjo būti tvirtinama prie sienos, nesiekia lubų, tačiau pats baldas, t. y. lentynos rėmas buvo pagamintas tinkamai, pagal projektą.

52.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pateiktomis nuotraukomis vertina, kad šie argumentai nepagrįsti – kaip teigė ir pati ieškovė, iš nuotraukų matyti, kad kairė konstrukcijos pusė yra trumpesnė nei dešinė, abi dalys nėra pritvirtintos prie lubų. Taigi, trūkumas yra ne tik dėl per žemai išgręžtų skylių, tačiau ir dėl paties metalinio rėmo trūkumo (1 t., e. b. l. 38–39). Be to, ieškovei taip pat nebuvo pristatytos bei sumontuotos medinės lentynėlės (18, 36–37). Taigi, atsakovė neįgyvendino ir šių Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, gaminys yra su defektais. Kaip ir sandėliuko apsiuvimo atveju, vertintina, kad ieškovės prašymas grąžinti jos sumokėtą avansą šiuo atveju kvalifikuotinas kaip prašymas atlyginti nuostolius, kurį pirmosios instancijos teismas, įvertinus tai, kad aptariamas gaminys buvo sumontuotas ieškovės namuose, pritvirtinant jį prie sienos, bei yra su trūkumais, pagrįstai tenkino.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

53.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi ieškovė nereiškė reikalavimo jos sumokėto avanso dalį už atitinkamą gaminį, užskaityti kaip galutinę už gaminį mokėtiną sumą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti priešieškinio reikalavimus dalyje, kurioje nusprendė, kad ieškovei kyla pareiga atsiskaityti. Teisėjų kolegija su išdėstyta pozicija neturi pagrindo sutikti.

54.       Priešieškinis buvo atmestas, nes ieškovė nebuvo skolinga atsakovei – ieškovės sumokėtas avansas sudarė 9 866,57 Eur, tuo tarpu atsakovė iki sutarties nutraukimo tinkamai atliko darbų už 4 424,52 Eur sumą. Sutartimi, priešingai nei teigia apeliantė, nebuvo susitarta, kad avansas sudaro 50 procentų kiekvieno iš gaminių kainos. Sutartyje lakoniškai pažymėta, kad „Avansas: 9 866,57 Eur [...]“ (Sutarties 5 punktas). Taigi, avansas sumokėtas ne už kiekvieną gaminį atskirai, o kaip Sutartyje nurodytos kainos dalis. Avansinės lėšos yra pagrindinių mokėjimų sąskaita perduotos lėšos. Jeigu sutartis nutraukiama, o avanso lėšos nėra iš viso ar iš dalies panaudotos, tai jos turi būti grąžinamos restitucijos tvarka kaip tai, kas buvo perduota pagal sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2009). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nepanaudota avanso dalis, šiuo atveju 5 442,05 Eur, grąžintina ieškovei bei atsakovės priešieškinis dėl skolos iš ieškovės priteisimo atmestinas.

55.       Apeliantė taip pat ginčija skundžiamo sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui – ieškovė 2025 m. gruodžio 29 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo pareiškė naują reikalavimą dėl netesybų priteisimo, kuris priimtas teisėjo 2026 m. sausio 5 d. rezoliucija, tuo tarpu byla iš esmės išnagrinėta 2026 m. sausio 15 d. teismo posėdyje, t. y. praėjus dešimčiai dienų. Kita vertus, atsakovės teisės nebuvo niekaip apribotos – priimtas pareiškimas 2026 m. sausio 5 d. išsiųstas atsakovei, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, ryšium su tuo, kad neturėjo galimybės atsikirsti į naujai pareikštą reikalavimą. Be to, iš pačios atsakovės ieškovei išrašytos 2024 m. spalio 18 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ji sumažino mokėtiną suma delspinigiais (1 t., e. b. l. 167). Taigi, šis procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo vertinti, kad bylą turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip to prašo atsakovė.

56.       Pasisakant dėl priteistų netesybų dydžio pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamame sprendime nurodyta, nuo kokių baldų kainos yra skaičiuojamos netesybos – pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuo laikotarpiu 2024 m. birželio 21 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovė nebuvo įvykdžiusi jokios sutarties dalies, todėl delspinigiai už šį laikotarpį sudaro 299,94 Eur sumą (19 733,14 Eur x 0,02 proc. x 76 d.) bei 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovė tinkamai įvykdė darbų už 4 424,52 Eur sumą, todėl už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki sutarties nutraukimo 2024 m. spalio 7 d. delspinigiai sudaro 94,91 Eur (15 308,62 Eur x 0,02 proc. x 31 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, delspinigių dydis apskaičiuotas teisingai. 

57.       Apeliantė taip pat mano, jog už laikotarpį, kada šalys buvo pratęsusios Sutarties įvykdymo terminą, netesybos buvo paskaičiuotos nepagrįstai ir neteisėtai. Teisėjų kolegija su nurodyta pozicija nesutinka.

58.       CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad nepagrįstai uždelsus pagaminti gaminius nustatytu laiku, gamintojas moka užsakovui 0,02 proc. delspinigius nuo gaminių kainos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 11 punktas).

59.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

60.       Kaip jau buvo paminėta pirmiau, šalys susitarė, kad gaminių pagaminimo terminas – 60 darbo dienų (Sutarties 2 punktas) bei paaiškino, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2024 m. birželio 19 d. Atsakovė neginčijo, kad vėlavo įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Tai, kad ieškovė geranoriškai sutiko palaukti gaminių pristatymo ilgiau, nereiškia, jog buvo pakeista pirmiau nurodyta Sutarties nuostata dėl gaminių pagaminimo termino. Aiškinant priešingai, būtų paneigti kasacinio teismo praktikoje išskirti netesybų tikslai ir kartu ieškovės teisė gauti nuostolių atlyginimą, dėl kurio šalys susitarė ir kurio nereikia įrodinėti.

61.       CK 6.75 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai. Šiuo atveju, kaip nuspręsta pirmiau, atsakovė neįrodė, kad laiku pagamino, pristatė ir sumontavo Sutartyje nurodytus gaminius bei, kad tie gaminiai, kurių dalį pagamino, pristatė / sumontavo, buvo tokie, kokius šalys aptarė Sutartyje.

Dėl bylos procesinės baigties

62.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

63.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamas sprendimas patikslintinas toje dalyje, kuria buvo nuspręsta dėl restitucijos komodos LG005 atžvilgiu, įpareigojant ieškovę sudaryti sąlygas atsakovei ją išsigabenti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

64.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

65.       Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

66.       Nustačius, kad atsakovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

67.       Atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jos naudai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais, 

n u t a r i a :        

        Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Synergy Supply“ apeliacinį skundą atmesti.

        Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 5 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir šioje dalyje rezoliucinę dalį papildyti taip:

        „Įpareigoti ieškovę I. R. sudaryti sąlygas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Synergy Supply“ išsigabenti komodą LG005“.

        Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Synergy Supply“, juridinio asmens kodas 304851414, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                            Renata Beinoravičienė

    Ramunė Mikonienė

                                                                                                                                                                                                   Linas Zinkevičius