Civilinė byla Nr. e2-3834-618/2018

Proceso Nr. 2-06-3-01374-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.39.2.6.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei L. A. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 155,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2017-05-08 tarp ieškovės ir M. M. sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 10441924, kuria apdrausta transporto priemonė – lengvasis automobilis „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-06-07 protokolu Nr. 30ANPAN-103465097-17 atsakovė L. A. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, t.y. ji 2017-06-04, vairuodama automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo be valstybinės techninės apžiūros, atidarytomis vairuotojo pusės durelėmis, nepasirinko saugaus šoninio atstumo iki šalia stovėjusios transporto priemonės, kliudė kitą transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai. Ieškovė išmokėjo 155,78 Eur dydžio draudimo išmoką trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti ir 2017-07-06 kreipėsi į atsakovę dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo ieškovei. Byloje duomenų, apie tai, kad prašoma suma sumokėta, nėra.

Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“) 59.4. punkte numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako pasišalino iš įvykio vietos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2017-06-07 vairuodama automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo be valstybinės techninės apžiūros, atidarytomis vairuotojo pusės durelėmis, nepasirinko saugaus šoninio atstumo iki šalia stovėjusios transporto priemonės, kliudė kitą transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės išmokėtas draudimo išmokas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 155,78 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. A. 155,78 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 155,78 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-02-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Teisėja                                                                                                                    Larisa Šimanskienė