Administracinė byla Nr.1-125-423 /11

                                                                                                        Proceso Nr. 3-62-3-638-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3., 13.2.3

(S)

                            KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S       

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 14 d.

  Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Kukalienės, Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,

dalyvaujant pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorui M. Š., 

atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovei Giedrei Garliauskienei, 

trečiojo suinteresuoto asmens I. U. atstovui  advokatui Viliui Putkiui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui V. U. ir jo atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Macedulskui,

trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio atstovams Daliai Lungevičienei ir Aliui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo ir statybos leidimų panaikinimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūra, siekdamas apginti viešąjį interesą, su prašymu  kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus  2004-11-18 įsakymą Nr. D1-526 ,,Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ ir 2009-03-20 išduotus statybos leidimus Nr. SL-4.39.GN. ir SL-4.40.GN (b.l 10-13).

Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu paaiškino, kad Kultūros paveldo departamento prie KM Alytaus teritorinio padalinio prašymas dėl viešojo intereso gynimo Kauno apygardos prokuratūroje gautas 2010-04-23. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2010-05-20 pateikė papildomus dokumentus, susijusius su detaliojo planavimo ir statybos leidimų išdavimo procedūromis žemės sklypuose kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Alytaus AVA Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010-05-28 pateikė papildomą informaciją ir dokumentus. Patikrinus gautą medžiagą, nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko 2001-05-08 sprendimu Nr. 33-14857 V. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės suteikiant lygiavertį 0,96 ha žemės sklypą. Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2004-11-18 įsakymu Nr. D1-526  buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu Bukaučiškių k., Daugų sen., Alytaus raj., detalusis planas, kuriuo buvo suformuoti du žemės sklypai (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). 2008-04-05 pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 332 ir Nr. 333 šiuos sklypus įsigijo V. U. ir I. U.. Detaliojo plano sprendiniais sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta mažaaukščių namų statyba, o sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta statyti sodybą. 2009-03-20 Alytaus rajono savivaldybės Architektūros tarnyba išdavė statybos leidimus Nr. SL-439.GN. ir Nr. SL- 440.GN. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-18 įsakymas Nr. D1-526 yra neteisėtas, pažeidžiantis imperatyvias įstatymo nuostatas. (duomenys neskelbtini) koplyčia – mauzoliejus į vietinės reikšmės nekilnojamųjų vertybių sąrašus įrašytas 1984 m., 1995-06-30 sprendimu patvirtintos koplyčios teritorijos ribos ir apsaugos zonos, 2005-04-26 paskelbta saugoma valstybės vertybe. Ginčo žemės sklypai patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) kaimo dvaro koplyčios-mauzoliejaus vizualinės apsaugos zoną. Ginčijami aktai yra neteisėti, pažeidžiantys Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 str., 17 str. 3 d., 18 str. 2 ir 3 d. imperatyvias nuostatas. Nei dėl detaliojo plano, nei dėl projektavimo sąlygų sąvado derinimo nebuvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamento prie KM Alytaus teritorinį padalinį. Terminas skundui paduoti nėra praleistas. Prašo prašymą tenkinti.

Atsakovas atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovė posėdžio metu paaiškino, kad Alytaus rajono savivaldybės taryba 1995-06-30 sprendimu Nr. 36 ,,Dėl archeologinių, istorijos ir kultūros, architektūros paminklų teritorijų ir jų apsauginių zonų tvirtinimo“ patvirtino Alytaus rajono archeologijos, architektūros, istorijos ir kultūros  paminklų teritorijas su jų apsaugos zonomis, ribomis ir plotais pagal priedą, pažymint, kad (duomenys neskelbtini) koplyčiai priklauso 8,8 ha teritorija. Vykdant žemės reformą registro pažymėjimuose nebuvo įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga, t.y. kad nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių  teritorijoje, jos apsaugos zonoje. Dėl šios priežasties teritorijų planavimo organizatorius nesikreipė dėl planavimo sąlygų išdavimo į Kultūros paveldo departamento prie KM Alytaus teritorinį padalinį. Rengiant ir tvirtinat ginčo žemės sklypų detalųjį planą buvo atliktos visos procedūros. Statybos leidimai taip pat išduoti laikantis teisės aktų reikalavimų, juos naikinti nėra įstatyminio pagrindo. Prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. U. ir jo atstovas  posėdžio metu paaiškino, jog nėra jokių duomenų, kad į vizualinės apsaugos zoną patenka visas sklypas, nėra aiškiai nustatytos jo ribos, neįrodyta, kad vizualinės apsaugos zonoje statyti draudžiama, o statinys užgoš kraštovaizdį. Kultūros paveldo departamento prie KM Alytaus teritorinis skyrius ginčijamus aktus gavo 2009-08-07, o Alytaus rajono apylinkės prokuratūra 2010-04-19, todėl nuo šios dienos ir turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti. Neaišku, dėl kokių priežasčių skundžiami aktai perduoti Kauno apygardos prokuratūrai. Prokuratūros sistema turėjo veikti vieningai. Teismui nusprendus skundą tenkinti, turėtų būti laikomasi Statybos įstatymo 281 str. 2d.  4 p. nuostatų. Kadangi pareiškėjas neįrodė, kad vizualinės apsaugos zonoje statyti draudžiama, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiojo suinteresuoto asmens I. U. atstovas paaiškino, kad pareiškėjo prašymas paremtas neoriginaliais dokumentais. Neneigė, kad suderinimas buvo reikalingas, tačiau tretysis suinteresuotas asmuo neprivalėjo žinoti apie vizualinės apsaugos zonos dydį, jo pareiga buvo atlikti veiksmus statybos leidimui gauti. Vizualinė apsaugos zona yra tik tam tikri apribojimai, tačiau nebūtinai siejami su statybos draudimu. Pateikti įrodymai, nuotraukos, architektūros pjūvis įrodo, kad statomas namas neužgoš kultūros paminklo. Taip pat prašo įvertinti  Statybos įstatymo 281 str. 2  d. 4 p. ir leisti per protingą terminą ištaisyti klaidas. Prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie KM Alytaus teritorinio padalinio atstovai paaiškino, kad 1993-11-18 patvirtintas koplyčios - vietinės reikšmės architektūros paminklo teritorijos reguliuojamo užstatymo ir saugomo gamtinio landšafto zonos planas, kuriuo nustatyta vizualinės apsaugos zona (landšafto zona). Pagal tuo metu galiojusį Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 9 str. sprendimai dėl objektų įrašymo į Registrą buvo skelbiami ,,Valstybės žiniose“. Kad minėtas objektas įrašytas į vertybių kultūros sąrašą paskelbta 1998-02-07 leidinyje ,,Valstybės žinios“. Kadangi nei dėl detaliojo plano, nei dėl projektavimo sąlygų sąvado derinimo nebuvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamento prie KM Alytaus teritorinį padalinį, prašo prašymą tenkinti. 

Prašymas tenkintinas.

LVAT teisėjų kolegija  dėl viešojo intereso gynimo yra konstatavusi, jog pareiškėjo pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas (LVAT 2009-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A822-65/2009) .

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Iš bylos duomenų matyti nekvestionuotinas faktas, kad (duomenys neskelbtini) koplyčia-mauzoliejus yra pripažinta saugoma nekilnojamąją kultūros vertybe (b.l. 121). Ši administracinė byla inicijuota esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertingas objektas ir teritorija būtų tinkamai saugomi ir racionaliai naudojami, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų. Taigi prokuroras, atsižvelgiant į ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatas, turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų I. U. ir V. U. atstovai nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūra neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nes yra praleidusi terminą skundui paduoti. Tačiau šis atstovų teiginys nepagrįstas jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos prokuratūra 2010-04-23 iš Kultūros paveldo departamento prie KM Alytaus teritorinio padalinio (persiųsta iš Alytaus rajono apylinkės prokuratūros) gavo prašymą dėl detaliojo plano ir statybos leidimų žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) km, Alytaus raj., panaikinimo (b.l.15 ). Prokuratūra, rinkdama medžiagą, 2010-05-07 raštu Nr. (P-833) 22-2706-10 kreipėsi į Alytaus AVA Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl informacijos pateikimo. Pastaroji 2010-05-26 raštu Nr. (1.5)V3-1382, kuris Kauno apygardos prokuratūroje gautas 2010-05-28, pateikė informaciją ir papildomus dokumentus, tame tarpe ir ginčijamą 2004-11-18 įsakymą Nr. D1-526 (b.l. 28-29). Pareiškėjas, gavęs ginčijamus ir kitus su ginčo dalyku susijusius dokumentus, juos išanalizavo ir 2010-06-17, per įmanomai trumpiausią laiko tarpą, nepraleisdamas ABTĮ 33 str. 1 d. numatyto prašymo padavimo teismui termino, Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl viešąjį interesą pažeidžiančio įsakymo ir statybos leidimų panaikinimo (b.l. 10-13).

LVAT yra pažymėjęs, kad ne visi duomenys, kurie ABTĮ 23, 24 straipsnių prasme reikalingi kreipiantis į teismą, tuo pačiu yra būtini tam, kad būtų nustatytas viešojo intereso pažeidimas. Kai kurie duomenys nors ir reikalingi tam, kad pareiškimas atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų priimtas nagrinėti teisme vertintini daugiau kaip techninio pobūdžio. Kiekvienu atveju nustačius, kad prokurorui pakako ar turėjo pakakti duomenų viešojo intereso pažeidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis į teismą eiga, todėl likę duomenys pareiškimui tinkamai įforminti turi būti surenkami per jau prasidėjusį ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą. Jei šie duomenys negalėjo būti surinkti per vieno mėnesio terminą, prokurorui, kaip ir kitiems bylą inicijuojantiems subjektams, nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą (ABTĮ 34 str. 2 d.). Priešingas aiškinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareiškimui į teismą surašyti, prasideda termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžia, nepagrįstai iškeltų prokurorus privačių asmenų atžvilgiu, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai (2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad argumentas, jog prašymo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo prašymo gavimo Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje, nėra pagrįstas. Terminas skundui paduoti, skaičiuotinas nuo Alytaus AVA Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono Žemėtvarkos skyriaus 2010-05-26 rašto Nr. (1.5)V3-1382 gavimo dienos, t.y. nuo 2010-05-28 ir jis nėra praleistas, nes prokuroras sistemingai ir nuosekliai rinko būtiną medžiagą (pvz: 2004-11-18 įsakymas Nr. D1-526), ją gavęs bei susipažinęs su pateiktų duomenų viseto turiniu, operatyviai kreipėsi į teismą su prašymu dėl aktų panaikinimo (LVAT 2010-02-05 nutartis adm. byloje Nr. AS146-91/2010, 2010-04-30 adm. byloje Nr. AS143-286/2010).

Ginčas byloje kilęs dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-18 įsakymo Nr. D1-526 ,,Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ ir 2009-03-20 išduotų statybos leidimų  Nr. SL-4.39.GN. ir SL-4.40.GN panaikinimo (b.l. 62-63, 80-81).

Bylos medžiaga patvirtina, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2004-11-18 įsakymu Nr. Dl-526 „ Dėl detaliojo plano tvirtinimo" patvirtino žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą (b.l. 80-81). Detaliuoju planu buvo suformuoti du žemės sklypai (unikalūs sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano sprendiniais numatyta mažaaukščių namų statyba. Sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) remiantis ūkininko ūkio įstatymu taip pat numatyta sodybos statyba. Šiuose sklypuose numatytiems statybos darbams Alytaus rajono savivaldybės administracija 2009-03-20 išdavė ginčijamus statybos leidimus     (b.l. 62-63).

Byloje esančiais įrodymais, t.y. 2010-04-15 Kultūros paveldo departamento prie KM Alytaus teritorinio padalinio raštu Nr. 2A-89 (b.l. 16-17), 2009-08-07 Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. (3.10)-I426-1781 (b.l. 20, ), 2010-05-26 Alytaus AVA ŽTD Alytaus žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (1.5)V3-1382 (b.l. 28-29), žemės sklypo planais (b.l. 27, 42, 77-78, 116, 122-123, 144-145, 169), 1995-06-30 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 36 (b.l. 59-61, 112-114), sprendinių brėžiniu (b.l. 79), 2008-12-02 Kultūros paveldo departamento prie KM Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-903 (b.l. 146-149) neginčijamai nustatyta, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-18 įsakymu Nr. D1-526 ,,Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Daugų seniūnijoje, Alytaus rajone,  detalusis planas ir 2009-03-20 išduoti statybos leidimai Nr. SL-4.39.GN. ir SL-4.40.GN yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi  abu ginčo žemės sklypai patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) kaimo dvaro koplyčios – mauzoliejaus vizualinės apsaugos zoną.

Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog vizualinė apsaugos zona - tai plotai už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos nuo fizinio poveikio zonų ar teritorijų, kuriuose aplinkos pakeitimai gali pakenkti šių vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliam jų apžvelgimui.

Nekilnojamoji kultūros vertybė  į vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašus įrašyta 1984 m. (kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kaimo dvaro koplyčios – mauzoliejaus reguliuojamo užstatymo ir saugomo gamtinio landšafto zonos ribų planas patvirtintas 1993-11-18 (b.l. 196), teritorijos ribų ir apsaugos zonų planas patvirtintas 1995-06-30 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 36, todėl, kolegijos nuomone, apie Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ir jos apsaugos zonos ribas Alytaus rajono savivaldybė administracija, išduodama planavimo sąlygas ir tvirtindama ginčijamą detalųjį planą žinojo arba privalėjo žinoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nekilnojamoji kultūros vertybė 1997-12-31 perrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir jai suteiktas kodas S512. 2005-04-26 Lietuvos Respublikos Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 koplyčia paskelbta valstybės saugoma ir nustatytas saugojimo režimas: saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui bei viešajai pagarbai.

Remiantis ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusio Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi teritorijų planavimo dokumentai turėjo būti suderinti su už kultūros vertybių apsaugą atsakinga institucija – Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Nesuderinti dokumentai yra negaliojantys Nekilnojamųjų kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu. Pagal šio įstatymo 20 straipsnį detaliajame plane turėjo būti numatytos nekilnojamosios kultūros vertybės saugojimo ir integravimo į visuomenės gyvenimą priemonės, tačiau detaliame plane apie nekilnojamąją kultūros vertybę net neužsimenama. Kadangi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinį padalinį detaliojo planavimo dokumentui rengti Alytaus rajono savivaldybės administracija nesikreipė ir parengtas detalusis planas nebuvo pateiktas derinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritoriniam padaliniui, pažeidžiant Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų 2004-12-28 įsakymu Nr. D21-696, ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio reikalavimus.

Atsakovo motyvas, jog ginčijami administraciniai aktai yra teisėti, kadangi faktas, jog nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) įregistruotas tik 2009-03-30, t.y. tuomet, kai ginčijami statybos leidimai jau buvo išduoti, nėra pagrįstas. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (1994-12-22 red. Nr. I-733, įsigaliojusi nuo 1995-02-01) 9 straipsnio 4 dalyje nenumatyta pareiga įregistruoti nekilnojamąją kultūros vertybę į Registrą, t.y. objektai, kurie nebuvo įrašyti į Registrą, savivaldybių sprendimu gali būti įrašyti į vietinius nekilnojamųjų kultūros vertybių registrus, o apie tai pranešta Kultūros vertybių apsaugos departamentui. Be to, remiantis faktais, kad (duomenys neskelbtini) koplyčia – mauzoliejus jau 1993-05-19 įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių kompiuterizuotos informacinės sistemos duomenų bazę, 1997-12-31 objektui suteiktas unikalus kodas (duomenys neskelbtini), 2005-04-29 Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV 190 koplyčia pripažinta saugoma nekilnojamąja vertybe, darytina išvada, kad koplyčios vertybinis-kultūrinis statusas buvo žinomas arba privalėjo būti žinomas atsakovui. Be to, net ir nenustačius saugomam objektui individualios apsaugos zonos, minėto įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu taikytini minimalūs vizualinės apsaugos zonos kriterijai, t.y. kol nenustatytos individualios apsaugos zonos, taikytina 500 metrų vizualinė apsaugos zona. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad išduodant  2009-03-20 statybos leidimus Nr. SL-4.39.GN. ir SL-4.40.GN atsakovas privalėjo vadovautis minėtomis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nuostatomis.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų I. U. ir V. U. atstovai teismo prašė, tenkinus skundą, taikyti Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 4 p. (2010-07-02 red., įsigaliojusi nuo 2010-10-01), kuriame reglamentuota nuostata, jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų teritorijų planavimo ar kitų įstatymais jiems prilygintų teritorijų planavimo dokumentų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas byloje yra Kauno apygardos prokuratūra, kuri su skundu ir jame suformuluotais reikalavimais kreipėsi į teismą. Teismas, nagrinėdamas bylą, bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustato skunde suformuluoto ginčo dalyką, pagrindą, ginčo ribas ir kitas esmines bylos aplinkybes. Pastebėtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo administraciniame procese nėra ginčo šalis. Jis gali sutikti arba nesutikti su skundu, nurodyti motyvus, dėl kurių skundas tenkintinas arba naikintinas, turintis įtakos jo teisėms ar pareigoms, tačiau ABTĮ nereglamentuota trečiojo suinteresuoto asmens teisė reikšti savarankiškus reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuota, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų I. U. ir V. U. atstovų reikalavimas taikyti Statybos įstatymo 281 str. 1 d. 4 p. nuostatas yra savarankiškas, išankstinio pobūdžio reikalavimas, peržengiantis trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir pareigas reglamentuotas ABTĮ. Teismui tenkinus Kauno apygardos prokuratūros prašymą ir panaikinus ginčijamus aktus, tretieji suinteresuoti asmenys įgyja galimybę Statybos įstatymo 281 str. 1 d. 4 d. pagrindu kreiptis į teismą su skundu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t.y. išreikštas reikalavimas yra savarankiškas reikalavimas, kuris gali būti kitos bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje esančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-18 įsakymas Nr. D1-526 ,,Dėl  detaliojo plano tvirtinimo“ ir 2009-03-20 išduoti statybos leidimai Nr. SL-4.39.GN. ir SL-4.40.GN yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-18 įsakymą               Nr. D1-526 ,,Dėl detaliojo plano tvirtinimo“ ir 2009-03-20 statybos leidimus Nr. SL-4.39.GN. ir SL-4.40.GN.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                                      Asta Urbonienė

            Daina Kukalienė

            Gintaras Čekanauskas