Civilinė byla Nr. e2A-1816-390/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08415-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1;
2.6.18.6; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1 (S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aeropolis“ ieškinį atsakovui J. S. dėl reikalavimų pripažinimo nepagrįstais ir ginčo išsprendimo iš esmės, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aeropolis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. S. (toliau – atsakovas) prašydama pripažinti nepagrįstais atsakovo reikalavimus ieškovei atlyginti 7 177,54 Eur žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė ir ginčą išsprendė iš esmės – priteisė atsakovui J. S. iš ieškovės UAB „Aeropolis“ 7 177,54 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 3 993 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą panaikino ir bylą dalyje dėl remonto darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio nustatymo perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šalis sieja vartojimo teisiniai santykiai, visiškai nevertino atsakovės prašomų iš ieškovės priteisti remonto trūkumų šalinimo išlaidų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismui pripažino, kad ieškovė privalo atlyginti atsakovui automobilio Volvo XC60 remonto trūkumų šalinimo – ridos atkūrimo išlaidas.
4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau –VVTAT) dėl tariamai netinkamai atlikto automobilio Volvo XC60, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Automobilis) remonto. VVTAT 2022 m. kovo 7 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) patenkino atsakovo reikalavimus, nors atsakovas neįrodė, jog Automobilio remonto darbai buvo skirti jo asmeniniams (jo šeimos) poreikiams tenkinti. Automobilis teisinių santykių tarp šalių atsiradimo momentu priklausė UAB „Sevoltė“. Atsakovas nepagrindė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. 2021 m. kovo 22 d. buvo užpildyti Užsakymas ir Perdavimo - priėmimo aktas remontui, kuriame ieškovės darbuotojas įrašė atsakovo pageidaujamus remontuoti gedimus. Atsakovas neprašė diagnozuoti ir tikrinti automobilio ridos. Pasirašydamas užsakymą atsakovas patvirtino suprantantis, jog remonto darbai bus atlikti pagal ieškovės galiojančias taisykles ir taikomus įkainius. Atsakovas pageidavo, kad būtų pakeistas vairuotojo informacinis skydelis (toliau – skydelis). Perduodant automobilį remontui nebuvo žinoma faktinė skydelyje atsispindinti rida, nes skydelis buvo nepataisomai sugedęs. Dėvėto skydelio pirkimas ir kaina su atsakovu buvo derinama telefonu. Atsakovui nebuvo svarbu, kad po remonto darbų skydelio ridos parodymai skirsis nuo originalios ridos. Atvykęs atsiimti automobilį 2021 m. balandžio 13 d. atsakovas žodžiu pareiškė nepasitenkinimą dėl ridos parodymų automobilio skydelyje, kurie padidėjo, rodė virš 100 000 km. Atsakovui buvo paaiškinta, kad tai lėmė didžiausią ridą fiksavusio bloko parodymai, esantys įsigytame dėvėtame skydelyje. Atsakovas pareikalavo nedelsiant atiduoti automobilį, tačiau jam atsisakius sumokėti už remontą ir kilus ginčui, tai padaryti atsisakyta. 2021 m. balandžio 14 d. atsakovas sumokėjo už atliktus remonto darbus ir parašu patvirtino neturintis pretenzijų. Vėliau atsakovas kreipėsi su pretenzija. UAB „Sostena“ (Volvo atstovas Lietuvoje) iš esmės patvirtino, kad skydelio remontas buvo atliktas tinkamai. Skydelyje rodomos ridos atstatymas yra papildoma paslauga, dėl kurios turi būti papildomai susitarta. Atsakovas to atsisakė ir ridos parodymų atstatymo paslaugą nusprendė įsigyti kitame servise – UAB „Sostena“. Kilus nesutarimams atsakovas atsisakė ir kitokio pobūdžio automobilio remonto darbų, įvardintų užsakyme. Ieškovės vertinimu, atsakovas pretenzijoje teigdamas, jog ridos atstatymas turėjo būti įtrauktas į pagal užsakymą atliekamus remonto darbus, piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia automobilio vertės padidinimo.
5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, kad automobilį įsigijo 2021 m. kovo 15 d., t. y. iki jo pateikimo remontui. Sumontuotas skydelis rodė klaidingus parametrus (klaidingą ridą), todėl negali būti pripažįstama, jog jis tinkamai atlieka savo funkciją. Ieškovė nesiaiškino, kokia rida yra fiksuota įgytoje detalėje, o derino tik skydelio kainą. Tai reiškia, kad ieškovė tinkamai neinformavo apie darbams naudotos detalės parametrus, jų nederino, todėl prisiėmė visą atsakomybę už parinktos detalės tinkamumą. Ieškovė nepagrįstai įtaria atsakovą piktnaudžiavimu. Ridos parodymų atstatymo sudėtine dalimi buvo automobilio blokų keitimas naujais. To nereikėtų, jeigu būtų įmontuotas naujas skydelis, o būtinybė keisti kitus blokus – ieškovės neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl ieškovei kyla pareiga atlyginti jos veiksmais padarytų padarinių šalinimo išlaidas. UAB „Sostena“ 2021 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai ir dalys yra susiję išimtinai su ridos atkūrimo darbais, kurie buvo būtini. Kilus nesutarimams dėl atliktų darbų ieškovė atsisakė raštu fiksuoti pakitusią ridą, todėl fiksuoti aplinkybę dėl ženkliai padidėjusios ridos rodmens buvo iškviesta antstolė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies. Priteisė iš ieškovės atsakovui 6 148,57 Eur nuostolių atlyginimą, 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. kovo 7 d. nutarimą dėl J. S. prašymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 20,34 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nurodė, kad ginčas kilo iš rangos teisinių santykių, o esminės ginčijamos ir bylai reikšmingos aplinkybės, ar atsakovas, užsakydamas automobilio skydelio remonto darbus, buvo informuotas apie galimus ridos rodmenų pakeitimus ir sutiko su galimai esminiais ridos pokyčiais. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė sutarė su atsakovu, jog pakeis neveikiantį skydelį ne nauju, o naudotu.
9. Teismas pažymėjo, kad skydelio remonto darbai buvo atlikti 2021 m. balandžio 14 d., tačiau atsakovas pastebėjo ženklų ridos pokytį ir reiškė pretenzijas ieškovei. Ieškovei pakeitus skydelį automobilio ridos rodmenys apytiksliai nuo 18 000 km padidėjo apytiksliai iki 103 000 km, t. y. rida padidėjo daugiau kaip 6 kartus.
10. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovui buvo išaiškinta, jog dėl skydelio pakeitimo ne nauju, ridos rodmenys gali padidėti ir gana ženkliai. Teismas kritiškai vertino ieškovės vadovo ir liudytojo paaiškinimus dėl išsamios ir tinkamos informacijos suteikimo atsakovui - jei ir sakė atsakovui apie ridos rodmenų pasikeitimus, tai nebuvo paaiškinta, jog šie skirtumai gali būti ženklūs, įtakojantys automobilio vertę ir jo techninę priežiūrą, be to, jie nežinojo realios ridos automobilio skydelio keitimo metu. Todėl teismas protingumo, sąžiningumo kriterijų pagrindu sutiko su atsakovo argumentu, kad žinodamas apie ženklų ridos pasikeitimą, atsakovas nebūtų užsakęs remonto darbų pas ieškovę.
11. Kadangi ieškovė iš esmės nesutiko su atsakovo pretenzijomis, atsakovas buvo priverstas kreiptis į UAB „Sostena“ dėl ridos atkūrimo ir patyrė išlaidas. Teismas sprendė, kad tai iš esmės pagrindžia priežastinį ryšį tarp ieškovės veiksmų ir kilusių pasekmių (išlaidų atsiradimo).
12. Tarp šalių nekilo ginčas, kad atsakovas ieškiniu reikalaujamas sumas apmokėjo, kad ieškovei ir UAB „Sostena“ atlikti mokėjimai susiję su skydelio darbais. Teismas nurodė, kad UAB „Sostena“ atstovų paaiškinimai pagrindžia, jog UAB „Sostena“ atkurdama ridos rodmenis, privalėjo atlikti diagnostiką ir keisti 5 elektroninius blokus naujais, nes ieškovės pakeistas skydelis pakeitė ridos duomenis ir kituose 4 blokuose, atsakinguose už ridą. Jei atsakovas iš karto būtų kreipęsis dėl naujo skydelio keitimo, nebūtų reikėję keisti kitų modulių, o būtinos išlaidos sudarytų 1 028,97 Eur (su PVM).
13. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai reikalauja iš ieškovės 694,01 Eur, kurie sumokėti ieškovei už netinkamai atliktą remontą, ir 5 273,06 Eur, kurie sumokėti UAB „Sostena“ šalinant trūkumus, ir atėmus 1 028,97 Eur dydžio būtinas daikto pagerinimo išlaidas, kurias bet kuriuo atveju patirtų už skydelio remontą šioje įmonėje, (6 302,03 Eur - 1 028,97 Eur). Laikė nepagrįstu ieškovės argumentą, kad mažintinos atsakovo išlaidos ir už pakeistas dalis - ieškovė neįrodė, kad atsakovui pakeistos dalys buvo grąžintos. Ieškovė nepaneigė liudytojo S. U. paaiškinimų, jog keičiamos dalys liko servise (UAB „Sostena“), kad perduoti gamintojui, ir atitinkamai sumažinta naujų montuojamų dalių kaina. Teismas 181,50 Eur išlaidas už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą priskyrė prie protingų išlaidų, skirtų žalos prevencijai ar jai sumažinti, ir prie protingų išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).
14. Kadangi atsakovas nėra vartotojas ir nepagrįstai reikalauja dalies patirtų išlaidų, teismas panaikino VVAT 2022 m. kovo 7 d. nutarimą.
15. Kadangi atsakovas iš esmės įrodė savo teisių pažeidimą, kad kokybine prasme sprendimas priimtas atsakovo naudai, teismas priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas, kad nepagrįsti argumentai dėl atsakovo kaip vartotojo teisių gynimo, sumažinta priteistinos žalos suma, sumažino išlaidų advokatui dydį iki 5 000 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ir pripažinti nepagrįstais ne visus atsakovo reikalavimus atlyginti žalą susidedančius iš 7177,54 Eur, o tik 5541,44 Eur dydžio reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu reikalavimą tik 1636,10 Eur sumai, kuri yra apskaičiuota šia tvarka: 7177,54 Eur (atsakovo reikalaujama nuostolių suma) - 694,01 EUR (už remontą pas ieškovę sumokėta suma) - 4665,87 Eur (išmontuotų, bet ieškovui negrąžintų Blokų kaina sudaranti atsakovo nepagrįsto praturtėjimo sumą) - 181,56 Eur (nepagrįstai reikalaujama atsakovo turėtų išlaidų antstoliui suma), atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prijungti prie bylos papildomai pridedamus įrodymus bei skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas sprendime nurodė, kad tarp šalių ginčo nėra dėl to, kad šalys susitarė keisti sugedusį prietaisų skydelį į kitą naudotą, o ne naują skydelį. Tai, kad atsakovas veikė kaip verslininkas užsiimantis automobilių prekyba ir primygtinai prašė ieškovės surasti bei sumontuoti automobilyje naudotą prietaisų skydelį, ir kad jis iki tol atsisakė UAB „Sostena" paslaugų įsigyti ten ir sumontuoti naują prietaisų skydelį, akivaizdu, jog jis žinojo arba privalėjo žinoti apie galimas rizikas susijusias su naudoto skydelio įsigijimu ir montavimu. Kad atsakovas žinojo ir suprato rizikas, yra ir žodiniai liudytojo E. N. paaiškinimai.
16.2. Teismas nepagrįstai daro išvadą, jog „ridos parodymų pasikeitimų" ženklumas yra kertinis elementas nustatant Ieškovo atsakomybę byloje. Teismas nepagrįstai gretina du skirtingus dalykus - faktinę automobilio ridą (kuri nei kiek nepasikeitė po remonto pas ieškovę) su prietaisų skydelyje atsispindinčia rida. Prietaisų skydelyje atsispindinti netiksli rida yra vertintina kaip nepatogumas automobilio savininkui ir jis tokių patiriamų nepatogumų (jeigu de fakto iš viso patiria) finansinės išraiškos galėtų ir bandyti reikalauti iš ieškovės. Tačiau dėl hipotetinio vertės pasikeitimo atsakovas iš viso jokių įrodymų nepateikė. Atsakovas patvirtino, kad jis pirko automobilį pardavimui, todėl jam svarbus elementas buvo kainų skirtumas tarp perkamo automobilio kainos ir parduodamo automobilio kainos. Ir iš byloje esančių pirkimo-pardavimo sutarčių akivaizdu, jog remontuojant automobilį UAB „Sostena" atsakovas nebūtų jo pardavęs su pelnu, todėl aukščiau minima teismo išvada sprendime nėra pagrįsta.
16.3. Iš prietaisų skydelio, kuris buvo įmontuotas pas ieškovę, atspindėtinų klaidų buvo aišku, kad reikėjo automobilyje dar papildomai keisti ir saugos diržų bloką bei atlikti su tuo susijusius darbus, o taip pat kitas detales. Šį faktą patvirtino ir liudytojas S. U.. Tokie darbai ir buvo atlikti UAB „Sostena". Nors tokių darbų atlikimas buvo grindžiamas poreikiu atstatyti ridos parametrus, bet anot liudytojo S. U., atsakovas tokius darbus būtų bet kokiu atveju privalėjęs atlikti net jei sugedęs automobilio prietaisų skydelis būtų buvęs keičiamas į naują nuo pat pradžių.
16.4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas veikė kaip verslininkas ir domėjosi remonto ne tik kainomis bet ir darbų specifika kituose automobilių servisuose, neturėtų būti pagrindu užkrauti visą įrodinėjimo naštą ieškovei, kad atsakovui buvo tinkamai išaiškintos rizikos bei galimos neigiamos pasekmėmis. Be to, panaikinus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. kovo 7 d. nutarimą dėl J. S. prašymo, ieškovu byloje turėjo tapti dabartinis atsakovas, t. y. J. S. ir atitinkamai įrodinėjimo našta paskirstyta tarp šalių kitaip, o ne visą įrodinėjimo naštą paliekant dabartinei Ieškovei, t. y. UAB „Aeropolis“.
16.5. Teismas turėjo pagrindo įžvelgti abipusę šalių kaltę dėl tariamai netinkamai atliktų remonto darbų ir priimti teisingą atsakovo patirtų papildomų išlaidų pas UAB „Sostena" paskirstymą tarp šalių, pvz. 50 / 50 proc. proporcija.
16.6. Ieškovė 2024 m. kovo 13 d. savo rašytiniuose paaiškinimuose įrodinėjo teisę į nepagrįstą atsakovo praturtėjimą dėl to, kad ieškovui buvo negrąžinti išmontuoti blokai, vertės iš viso 4665,87 Eur. Liudytojas S. U. aiškindamas UAB „Sostena" sąskaitą už atliktus ridos atstatymo darbus tvirtino, kad tokie blokai yra negrąžinami atsakovui, nes juos pasilieka sau nuosavybės teise UAB „Sostena", o už naujus atsakovo įsigyjamus blokus mokėtina kaina yra dėl to proporcingai sumažinama. Iš naujai pateiktų įrodymų seka išvada, kad išimtus blokus atsakovas galėjo pasiimti sau ir UAB „Sostena" tam neturėjo trukdyti, jei tik pats atsakovas būtų to panorėjęs (ir tokia praktika yra įprasta daugumoje servisų, kad klientas gali visada pasilikti senas detales). To atsakovas turėjo siekti vadovaujantis šalių bendradarbiavimo principu siekiant sumažinti patiriamus nuostolius. Teismas nepagrįsto atsakovo praturtėjimo fakto iš viso neanalizavo remiantis tik liudytojo S. U. neteisingu teiginiu apie privalomumą atsakovui atiduoti senus blokus siekiant ridos atstatymo paslaugos.
16.7. Sprendimu atsakovo dalis reikalavimų nebuvo patenkinta, todėl proporcinga dalis ieškovės bylinėjimosi išlaidų turi būti priteista iš atsakovo, tačiau teismas nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, kad ieškovė nepateikė teismui objektyvių ir pakankamai įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovui buvo išaiškinta, kas dėl skydelio pakeitimo ne nauju, ridos rodmenys gali padidėti ir gana ženkliai. Vieninteliai įrodymai, kuriais ieškovė įrodinėjo, jog informavo atsakovą apie neigiamas pasekmes, yra žodiniai ieškovės darbuotojų nenuoseklūs parodymai. Akivaizdu, kad liudytojas E. N. yra susijęs pavaldumo santykiais su ieškovu, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi.
17.2. Atsakovas į servisą automobilį atvežė siekdamas pakeisti neveikiantį automobilio prietaisų skydelį. Ieškovė pasiūlė keisti skydelį dėvėtu, su kuo atsakovas sutiko. Tačiau atsakovas niekada nereikalavo skydelio keisti tik dėvėtu, tai buvo ieškovės pasiūlytas variantas. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas būtų žinojęs apie galimas neigiamas pasekmes, jis jokiu būdu nebūtų sutikęs su tokiu ieškovės pasiūlymu. Šiuo atveju atsakovas nebuvo informuotas apie galimas neigiamas pasekmes, nes ieškovė neįvykdė savo įstatyminės pareigos suteikti užsakovui visą sprendimui priimti reikalingą informaciją, o už netinkamą užsakovo lūkesčių išaiškinimą atsakomybė tenka rangovui. Ieškovės remonto darbai negali būti laikomi atliktais tinkamai, nes jie atlikti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus.
17.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Sostena" Volvo serviso vadovo R. N. paaiškinimai objektyviai ir pakankamai pagrindžia, jog UAB „Sostena", atkurdama ridos rodmenis, privalėjo atlikti diagnostiką ir keisti 5 elektroninius blokus naujais, nes ieškovės pakeistas skydelis pakeitė ridos duomenis ir kituose 4 blokuose, atsakinguose už ridą.
17.4. Ieškovė liudytojo S. U. paaiškinimų nepaneigė. Todėl visiškai nepagrįsta apeliacinio skundo dalis dėl nepagrįsto praturtėjimo fakto ištyrimo. Ieškovės išsivaizduojama realybe negali būti pagrindu keisti teismo priimtą sprendimą, kuris motyvuotas, argumentuotas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Taigi ieškovo įsitikinimai turi būti pagrįsti objektyviais įrodymais, o ne tik ieškovo subjektyviu įsitikinimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
3. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - UAB „Sostena" komercinį pasiūlymą sugeneruotą remiantis anonimine kliento užklausa ir kainos pasiūlymą iš UAB „Sostena" administruojamos VOLVO detalių ir aksesuarų elektroninės parduotuvės, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad šie įrodymai paneigia liudytojo S. U. teiginius, kad išimti iš automobilio blokai privalomai turėjo atitekti UAB „Sostena" ir tapti jos nuosavybe. Šių įrodymų ieškovė anksčiau negalėjo pateikti, nes liudytojas parodymus davė tik paskutiniame teismo posėdyje. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo neprijungti naujai pateiktų įrodymų.
4. CPK
314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). 5. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymi, kad ieškovės interesams visą bylos teisminio nagrinėjimo procesą atstovauja teisininkas profesionalus – advokatas, kuriam yra žinomos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą byloje. Tas argumentas, kad tik po minėto liudytojo apklausos ieškovei iškilo būtinybė pateikti prašomą prijungti įrodymą yra nepagrįstas. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti pateiktą naują įrodymą.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
6. Ieškovė prašo skirti apeliacinės instancijos teisme žodinį bylos nagrinėjimą, kad byla būtų kaip įmanomai objektyviau išnagrinėta, o nebūtų grąžinta nagrinėti atgal į pirmosios instancijos teismą.
7. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tokio pareikšto apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, kadangi apeliantės nurodomas argumentas negali būti pripažintas pagrįstu. Nagrinėjamu atveju, faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalių atstovai davė paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
9. Nagrinėjamos bylos duomenimis Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi 2021 m. kovo 15 d. J. S. iš D. F. įsigijo automobilį Volvo XC60, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2020 m., su defektais, neveikė vairuotojo informacinis skydelis, sutartyje nurodyta Automobilio rida – 19 000 km, kaina 25 400 Eur. Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 22 d. atsakovas J. S. pristatė automobilį ieškovei UAB „Aeropolis“ gedimams nustatyti ir juos pašalinti, pristatymo metu šalys rašytinės sutarties nesudarė. Ieškovei nustačius trūkumus, kad neveikia spidometras, sugedę saugos diržai, nėra SRS daviklio, šalys žodžiu susitarė dėl automobilio remonto darbų, tarp jų ir dėl skydelio remonto. Byloje esantis Užsakymas - sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovo užsakymą ieškovė priėmė 2021 m. kovo 22 d., užsakymą įvykdė – 2021 m. balandžio 14 d. Ieškovė 2021 m. balandžio 13 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, Serija AA000 Nr.61068, 694,01 Eur sumai.
10. Kaip rodo bylos aplinkybės, kad atsakovas dėl tariamai netinkamai atliktų darbų 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. birželio 9 d. pateikė ieškovei pretenzijas, tačiau ieškovė į pretenzijas nereagavo. Tada dėl remonto darbų trūkumų ištaisymo J. S. kreipėsi į oficialų Volvo atstovą Lietuvoje - UAB „Sostena“.
11. Taip pat atsakovas 2021m. balandžio 20d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su skundu dėl suteiktų paslaugų. Byloje yra pateikta Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo mėnesio informacija dėl UAB „Aeropolis“ suteiktos paslaugos atitikties reikalavimams pagal Vartotojų teisių apsaugos tarnybos paklausimą (2021-09-13 raštas Nr. 4E-23852), kurioje nurodoma, kad UAB ,,Aeropolis“, atlikdamas automobilio Volvo XC60, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), remonto paslaugą, pažeidė Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybines kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr.2BE-45 ,,Dėl Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 17, 26 ir 28 punktų reikalavimus: automobilio remontas atliktas nesilaikant transporto priemonės gamintojo numatytų techninių reikalavimų. Paslaugos teikėjas neužtikrino, kad pakeistas prietaisų skydelis kitu naudotu prietaisų skydeliu nepakeistų transporto priemonės techninių parametrų.
12. Nustatyta ir tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išnagrinėjusi atsakovo J. S. ir ieškovės UAB „Aeropolis“ ginčą Nutarimu patenkino J. S. reikalavimus: nustatė, jog dėl UAB „Aeropolis“ netinkamai atliktų remonto darbų turi būti atlyginti atsakovo patirti nuostoliai – 7 177,54 Eur. UAB „Aeropolis“, nesutikdama su Nutarimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė išspręsti ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo J. S. reikalavimus (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 20 straipsnio 1 dalis, 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis).
13. Ieškovė pareikštais ieškinio reikalavimais prašė teismą pripažinti nepagrįstais atsakovo reikalavimus atlyginti 7177,57 Eur žalą ( atsakovo sumokėtus ieškovei už remontą – 694,01 Eur, antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą – 181,50 Eur, UAB „Sostena“ už diagnostiką ir remonto darbus – 6302,03 Eur.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės atsakovui 6148,57 Eur nuostoliams atlyginti ir panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022m. kovo 7d. nutarimą dėl atsakovo prašymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
15. Apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo pateikė ieškovė. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkinti ieškinio reikalavimai. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra susiję su netinkamu bylos aplinkybių nustatymu ir įrodymų įvertinimu priimant teismo sprendimą.
16. Byloje nustatyta, kad tarp šalių ginčas kyla iš rangos teisinių santykių ir ginčui yra reikšmingos aplinkybės, ar atsakovas, užsakydamas automobilio skydelio remonto darbus, buvo informuotas apie galimus automobilio ridos rodmenų pakeitimus ir sutiko su tokiais ridos pokyčiais. Tarp šalių ginčo nekyla, kad neveikiantis skydelis turi būti keičiamas ne nauju, o naudotu.
17. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalies nuostatas rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui reikalingą laiką. Jei užsakovo pateikta medžiaga yra netinkama arba turi trūkumų, apie kuriuos rangovas turi žinoti, rangovas apie tai privalo nedelsdamas informuoti užsakovą (CK 6.648 straipsnio 2 dalis).
18. Nustatytos bylos aplinkybės rodo, kad skydelio remonto darbai buvo atlikti 2021m. balandžio 14d., tačiau atsakovas pastebėjo ženklų ridos pokytį ir dėl to kėlė pretenzijas ieškovei. Nustatyta, kad ieškovei pakeitus skydelį automobilio ridos rodmenys apytiksliai nuo 18 000 km padidėjo iki 103 000km.
19. Kaip rodo kita bylos medžiaga, kad ieškovė nesutiko su atsakovo pateiktomis pretenzijomis, todėl atsakovas buvo priverstas ginti savo teises ir kreipėsi į kitą servisą dėl ridos atkūrimo. Nustatyta, kad darbus atliko Volvo įgaliotas atstovas Lietuvoje – UAB „Sostena“ ir pašalino daikto trūkumus. Kadangi, ieškovė per protingą terminą daikto trūkumų nepašalino tai pripažintina, kad ji pažeidė sutartį, todėl privalo atsakovui atlyginti susidariusius nuostolius ( CK 6. 655 straipsnis).
20. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir įvertinęs byloje pateiktus duomenis nustatė, kad ieškovė nepateikė teismui objektyvių ir pakankamų įrodymų faktui patvirtinti, kad atsakovui buvo išaiškinta, jog dėl skydelio pakeitimo ne nauju, ridos rodmenys gali padidėti ir gana ženkliai. Teismas įvertinęs ieškovės vadovo A. Š. paaiškinimus ir apklausto teismo posėdyje liudytojo E. N., dirbusio pas ieškovę serviso priėmėju parodymus, kuriais ieškovė įrodinėjo aplinkybes, kritiškai vertino jų parodymus ir pažymėjo, kad atsakovui apie ridos rodmenų pažeidimus nebuvo paaiškinta, jog ženklūs ridos skirtumai įtakoja automobilio vertę ir jo techninę priežiūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra teisingos ir jas įvertinus galima išvada, kad atsakovas žinodamas apie ženklų ridos pasikeitimą nebūtų užsakęs remonto darbų pas ieškovę.
21. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas skydelio keitimo ir jo atstatymo į originalų aplinkybes rėmėsi darbus atlikusios UAB „Sostena“ serviso vadovo R. N. ir tos pačios bendrovės vadybininko S. U. duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu. Kadangi šių apklaustų liudytojų parodymai neprieštaravo kitai bylos medžiagai, todėl apylinkės teismas priimdamas sprendimą pagrįstai jais vadovavosi.
22. Egzistuoja ar neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, nustatoma įrodinėjimo procese. Apeliantės nuomone, kad įrodinėjimo procesas neatitiko teisės normų reikalavimų, nes buvo netinkamai įvertinti įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinis procesas, inter alia, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Dėl to ir apeliantė teikdama, kad buvo kitokios nei nustatė pirmosios instancijos teismas aplinkybes, turėjo jas įrodyti.
23. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.).
24. Minėta, kad ginčui yra reikšmingos aplinkybės, ar atsakovas, užsakydamas automobilio skydelio remonto darbus, buvo informuotas ieškovės apie galimus automobilio ridos pakeitimus ir su jais sutiko. Įvertinęs įrodymų visetą pagal vidinį įsitikinimą, apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovė minėtų aplinkybių neįrodė, tokią savo išvadą motyvavo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pakartotinai ir atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo duotus nurodymus, vertino įrodymus, liudytojų – R. N., S. U. parodymus, kurie patvirtino skydelio keitimo ir jo atstatymo į originalų aplinkybes. Teismas darydamas išvadas įvertino ir ieškovės liudytojų A. Š. ir E. N. parodymus. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad šių liudytojų parodymus teismas vertino netinkamai, siūlomas apeliantei priimtinas ir kitų įrodymų vertinimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apeliantės pozicija teikia pagrindą išvadai, kad apeliantė siekia, jog iš naujo būtų vertinami byloje esantys įrodymai bei jų turinys ir remiantis apeliantės teiginiais būtų padarytos kitokios, jai palankios išvados.
25. Kitais apeliantė apeliacinio skundo argumentais ketina įrodyti ir šalių abipusės kaltės klausimus ir atsižvelgus į tai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tokiu principu taikyti susidariusių išlaidų paskirstymą tarp šalių, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių nenustačius, apylinkės teismui tai daryti nebuvo teisinio pagrindo.
26. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį pripažįsta pagrįstomis ir teisingomis padarytas išvadas, kurioms remiantis buvo ieškinys patenkintas iš dalies. Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Apeliacinį skundą atmetus apeliantei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės turėtas -2420 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė apie tai patvirtinančius įrodymus. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių, todėl jos priteisiamos atsakovui iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024m. rugpjūčio 8d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės UAB „Aeropolis“ į/k 300023308 priteisti atsakovui J. S. a/k (duomenys neskelbtini) 2420 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Albina Rimdeikaitė