Civilinė byla Nr. e2S-3218-560/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36437-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovų O. L. ir P. Z. (P. Z.) ieškinį atsakovui V. T. dėl užstato (avanso) grąžinimo ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas (byloje atsakovas) V. T. prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindais prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4015-845/2021 ir bylą išnagrinėjus iš naujo ieškinį atmesti, priteisti pareiškėjui iš ieškovų solidariai 4 710,50 Eur dėl teismo sprendimo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, pareiškėjas prašo atnaujintą civilinę bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

2.       Nurodė, jog aiški teisės normos taikymo klaida pasireiškė netinkamai pritaikant įstatyme numatytas sąlygas teismo sprendimui už akių priimti, o tokia klaida lėmė ir kitas teisės taikymo klaidas – nepagrįstai buvo apribota pareiškėjo galimybė dalyvauti procese, teikti įrodymus ir argumentus, procesinius prašymus, nebuvo ištirti visi įrodymai ir argumentai, į bylą buvo surinkti tik fragmentiniai įrodymai ir ištirti ne išsamiai, o formaliai. Teismas pasitikėjo ieškovų pateikta ginčo aplinkybių interpretacija, nors buvo nuorodų apie egzistuojančius kitus įrodymus. Teismas sprendime už akių nenurodė jokių aplinkybių, kada ir kokiu būdu atsakovui buvo įteiktas ieškinys ir jo priedai taip, kad sudarytų sąlygas priimti sprendimą už akių. Nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškinys ir jo priedai būtų įteikti atsakovui tiesiogiai. Atsakovas nežinojo apie civilinę bylą, todėl negalėjo pasinaudoti savo teisių gynimo priemonėmis. Teismas procesinius dokumentus jam siuntė nuomos sutarties buto adresu (duomenys neskelbtini), nors iš bylos duomenų buvo žinoma, kad jame atsakovas negyvena, nuomoja kitiems asmenis, nes atsakovas yra išvykęs gyventi į užsienį. Taip pat procesinius dokumentus siuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kur jam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, nes faktiškai ten negyvena, o gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas turėjo matyti, kad atsakovas negyvena Lietuvoje.

3.       Atsakovo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo asmeninė paskyra nėra aktyvi, atsakovas jau ilgą laiką (kelis metus) ja nesinaudoja. Teismas turėjo pareigą susisiekti su atsakovu atstovu. Ieškovai ieškiniu pripažįsta, kad su atsakovo atstovu bendravo, derinosi dėl buto grąžinimo sąlygų ir datos, kartu su juo pasirašė aktą dėl buto grąžinimo. Teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinius dokumentus atsakovui taip, kad atsakovui būtų žinoma apie civilinę bylą jo atžvilgiu. Teismas skundžiamą sprendimą už akių priėmė 2021 m. balandžio 8 d., t. y. kai jis negalėjo tokio sprendimo priimti vien dėl CPK nustatyto termino praleidimo. Teismas nereikalavo atliktų darbų sąmatos, aprašymo, kad įsitikintų jų apimtimi, taip pat ar darbai trukdė naudotis butu ir kad jis buvo netinkamas gyventi.  Išvadą, kad pradėjus buto sanitarinio mazgo patalpos remonto darbus, ieškovai negalėjo naudotis sanitariniu mazgu ir dėl to butas tapo netinkamas gyvenimui, teismas padarė netyręs buto duomenų, iš kurių matosi, kad bute yra du sanitariniai mazgai. Pastato konstrukcijų dalių pašalinimas buto patalpose siekiant prieiti prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo vamzdyno, o ne jį išardyti. Ieškovų priimtą sprendimą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį lėmė ne deklaruojamas negalimumas naudotis butu, o būtent siekimas pasinaudoti tuo – atsakovas iš pokalbių su ieškovais suprato, kad jie apskritai nėra patenkinti Buto nuomos kaina ir būtų sutikę toliau nuomotis, jeigu atsakovas nuomos mokestį būtų sumažinęs ne laikinai, o iki nuomos termino pabaigos, argumentuojant tuo, kad rinkoje kainos pasikeitė. Nepagrįsti ieškovų argumentai ir dėl užpylimo įvykio per langą. Toks apipylimas buvo senas vienkartinis įvykis ir jo pasekmės buvo pašalintos. Vienkartinis vandens nuotėkis per buto lubas nedaro jo netinkamu naudoti pagal paskirtį. Nei ieškovai, nei teismas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė buto avarinė būklė, kas ir kodėl trukdė naudoti butą pagal paskirtį. Teismas neįvykdė pareigos tinkamai ir objektyviai ištirti ginčui aktualias aplinkybes. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą, kuris nesukuria materialinių teisinių pasekmių. Ieškovai ieškiniu nurodo, kad jau yra nutraukę nuomos sutartį 2020 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimu, tad teismui nebuvo pagrindo iš naujo spręsti nuomos sutarties nutraukimo, dėl jo pasisakyti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Civilinė byla teisminga Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Teismas turėjo perduoti civilinę bylą pagal teismingumą, tačiau, to nepadarius, bylą išnagrinėjo teismas, kuris tokios teisės neturėjo, t. y. neteisėtos sudėties teismas, o tai yra teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas. Jeigu teismas laikė nuomos sutartį nutraukta, jis turėjo išspręsti šalių tarpusavio atsiskaitymo sąlygas, nes nuomos sutarties nutraukimas net ir dėl esminio jos pažeidimo neatleidžia šalių nuo galutinio atsiskaitymo pareigų, numatytų nuomos sutartyje, vykdymo. Teismas turėjo konstatuoti konkrečią nuomos sutarties pasibaigimo datą, kuri bet kuriuo atveju nesutampa su ieškovų nurodyta. Ieškovai turėjo sumokėti atsakovui švaros mokestį, nes butas buvo grąžintas neatlikus nuomos sutartyje numatytų jo valymo darbų, taip pat padengti Buto kosmetinio remonto po nuomininko išsikėlimo išlaidas. Nuomos mokestis turėjo būti skaičiuojamas už visą 2020 m. rugsėjo mėnesį. Pripažinus, kad nuomos sutartis nutraukta nesant esminio jos pažeidimo, ir turint faktą, kad nauji nuomininkai pradėjo naudotis Butu nuo 2020 m. spalio 19 d., papildomai priskaičiuotina nuomos mokesčio už spalio mėnesio 18 dienų.

4.       Suinteresuoti asmenys (byloje ieškovai) O. L. ir P. Z. atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas prašymą panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti procesą grindžia ne kokiais nors naujais įrodymais, kurie patvirtintų kokias nors naujai paaiškėjusias aplinkybes, bet savo asmeniniais įspūdžiais bei pateiktu subjektyviu vertinimu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tik tais atvejais, kai paaiškėja naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos teismui (bet ne pareiškėjui) priėmusiam byloje sprendimą už akių. Nors atsakovas prašyme nurodo, kad byloje yra duomenys, kad atsakovas išvykęs į užsienį, tačiau nenurodo jokių esamos civilinės bylos duomenų, kurie patvirtintų šį faktą. Atsakovas nepateikia teismui jokių įrodymų, liudijančių, kad tuo metu rinkoje esančiomis sąlygomis tikrai buvo galimybė gauti galimai geresnės kokybės butą už mažesnę kainą, arba, kad ieškovai išsinuomojo kitą geresnės kokybės butą. Ieškovai buvo priversti nutraukti nuomos sutartį dėl to, kad butas buvo netinkamas gyventi pagal paskirtį. Bute buvo vykdomi būtent kapitalinio remonto statybos darbai (ardoma betoninė perdanga, keičiamas vamzdynas), bet ne jokie atsakovo įvardijami tyrinėjimo ir stebėjimo darbai. Kapitalinio remonto statybiniai darbai buvo atliekami ne konkrečioje vietoje šalinant iškilusį gedimą, bet šie darbai buvo vykdomi beveik 3 mėnesius, kuriuos ieškovai buvo priversti girdėti atsakovo pasamdytų statybininkų ir jų įrankių keliamą triukšmą, dulkes, purvą, vibracijas. Užpylimo per langą pasekmės nebuvo pašalintos: atitraukus užuolaidas ir apžiūrėjus detaliau buto lubų vietą, per kurią į buto vidų tekėjo lietaus vanduo, buvo pastebėtas pažaliavęs bei seniai atsilupęs lubų dažų sluoksnis, toje vietoje jau seniai buvo susiformavęs žaliasis pelėsis.

5.       Atsakovas pats deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nors kaip nurodo, faktiškai šiuo adresu niekada negyveno, taigi pats sudarė tokias sąlygas, kad niekas niekada atsakovui negalėtų įteikti jokios korespondencijos jo klaidingai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas turėjo pareigą ir galimybę pasirūpinti, kad jo klaidingai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jam klaidingai deklaravus gyvenamąją vietą, būtų priimama jo vardu siunčiama pašto korespondencija, o to nepadaręs atsakovas turi prisiimti visas neigiamas tokio savo akivaizdaus nerūpestingumo ir piktnaudžiavimo savo veiksmais teisines pasekmes ir riziką. Atsakovas yra prisijungęs prie Elektroninių paslaugų portalo sistemos ir yra naudotojas. Apie jokį naują ar pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą ar tikslų adresą (duomenys neskelbtini) atsakovas ieškovų ir Gyventojų registro neinformavo. SODROS išraše duomenų, kad atsakovą sietų kokie nors darbo santykiai su darbdaviu, kuriam galėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai, nėra. Atsakovas, būdamas praktikuojančiu advokatu, puikiai išmano elektroninę teismų sistemą ir geba ja naudotis, nurodyta byla yra elektroninė ir visi joje esantys dokumentai atsakovui yra ir buvo prieinami nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, todėl atsakovas turėjo visas galimybes susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir per EPP sistemą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, o tai sudaro savarankišką atsisakymo atnaujinti procesą pagrindą. Laikant, kad pareiškėjas neturi Lietuvoje gyvenamosios vietos, ieškinys gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, taigi ir tokiu atveju ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, priteisė iš atsakovo ieškovų naudai 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nurodė, kad ieškinys teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 20 d. ir priimtas teisėjos rezoliucija 2021 m. gruodžio 21 d., atsakovui nustatytas 30 d. terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Prie ieškinio pateiktoje 2019 m. birželio 18 d. patalpų nuomos sutartyje atsakovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Atsakovui skirti procesiniai dokumentai 2020 m. gruodžio 22 d. išsiųstas jam per Elektroninių paslaugų portalą (atsakovas turi aktyvią paskyrą Elektroninių paslaugų portale) ir ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai, siųsti šiuo adresu, grąžinti teismui neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų nurodytu adresu, 2021 m. sausio 12 d. procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šie procesiniai dokumentai grąžinti teismui neįteikti. Teismas 2021 m. vasario 1 d. patikrino VSDFV duomenų bazę ir nustatė, kad atsakovas nedirba, verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, be to, nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu kaip nedirbantis valstybės tarnautojo arba profesinės karo tarnybos kario sutuoktinis (draudėjas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija). Nenustačius atsakovo darbovietės adreso, procesiniai dokumentai atsakovui pakartotinai išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad korespondencija pašte turi būti saugoma 30 dienų nuo pranešimo palikimo gyvenamojoje vietoje dienos. Iš žymos ant voko matyti, kad pranešimas apie siunčiamus procesinius dokumentus gavėjo gyvenamojoje vietoje paliktas 2021 m. vasario 5 d. Procesiniai dokumentai į teismą grąžinti neįteikti 2021 m. kovo 22 d.  2021 m. balandžio 8 d. teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo pripažino, kad 2019 m. birželio 18 d. patalpų nuomos sutartis Nr. 2019-06-18 nutraukta 2020 m. rugsėjo 5 d. dėl atsakovo V. T. kaltės ir priteisė iš atsakovo V. T. ieškovų O. L. ir P. Z. naudai 2 465,90 Eur negrąžintą užstatą (avansą), 34,11 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 556,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priimtas teismo sprendimas už akių atsakovui išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2021 m. balandžio 8 d. ir grąžintas teismui neįteiktas 2021 m. gegužės 6 d. Teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2021 m. balandžio 29 d., o 2021 m. gegužės 4 d. išduoti vykdomieji raštai. 2021 m. rugsėjo 7 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 369 str. 1 d. 2 ir 9 punktų pagrindais.

8.       Teismo vertinimu pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri galėtų būti įvertinta kaip nauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Aplinkybė, kad pareiškėjas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą už akių faktiškai sužinojo prasidėjus vykdymo proceso metu nereiškia naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo. Pareiškėjas nekonkretizavo ne tik to, kokias aplinkybes jis pats vertina kaip naujai paaiškėjusias, bet ir to, kada apie tokias sužinojo, t. y. nuo kada turėtų ir galėtų būti skaičiuojamas CPK 368 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas. Procesiniai dokumentai jų neįteikus ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir nepavykus nustatyti darbovietės adreso pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųsti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – procesinius dokumentus paliekant adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovo gyvenamosios vietos adresas nuomos sutartyje nurodomas toks pats, kaip ir nurodytas ieškinyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų informavęs ieškovus apie tikslų savo faktinės gyvenamosios vietos adresą. Atsakovas nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, todėl teismas pagrįstai siuntė procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir juos laikė tinkamai įteiktus. Tiek ieškinio priėmimo stadijoje, tiek ir priimant teismo sprendimą už akių teismui nebuvo pateikti advokato įgaliojimus patvirtinantys dokumentai.  Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas atstovavimo sutartį būtų pateikęs ir ieškovams, nes iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas elektroniniame laiške tik informavo ieškovus, jog advokatas R. Č. už atsakovą pasirašys buto perdavimo aktą, tačiau duomenų apie platesnę advokato įgaliojimų apimtį spręsti nebuvo pagrindo. Atsakovas (ar jo įgaliotas asmuo) pašto dėžutėje turėjo rasti pašto pranešimus apie atsakovui siunčiamus teismo procesinius dokumentus.

9.       Atsakovas yra profesionalus teisininkas (advokatas), kuriam neabejotinai žinomos įstatymo nuostatos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Paties atsakovo pozicija dėl jo gyvenamosios vietos nėra nuosekli. Atsakovas, viena vertus, įrodinėja, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresu faktiškai negyvena, todėl siunčiamų dokumentų negavo, kita vertus prašo bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui pagal jo gyvenamąją vietą. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išvykęs gyventi į užsienį, teisinės reikšmės vertinant procesinių dokumentų įteikimo tinkamumą neturi. Atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, išvykimo į užsienio valstybę nebuvo deklaravęs. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių yra deklaratyvios, o terminas yra praleistas žymiai - du mėnesius. Sutiktina, kad atstovo atostogos ar būtinybė susipažinti su bylos medžiaga galėtų būti objektyviai pateisinama ir svarbi priežastis terminui atnaujinti, tačiau šiuo atveju terminas yra praleistas net du mėnesius. Atsakovas ir jo atstovas nepateikė duomenų apie tai, kokios trukmės buvo atstovo atostogos, kiek laiko užtruko dokumentų vertimai ir kiek šios aplinkybės sąlygojo faktines priežastis, dėl kurių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo buvo praleistas du mėnesius. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti ženkliai praleistą terminą prašymui atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, prašymas atmestinas šiuo pagrindu. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su teismo atliktu formaliu įrodymų vertinimu, taip pat aplinkybė, kad atsakovas turi kitokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nereiškia teismo padarytos teisės taikymo klaidos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Pareiškėjas V. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį ir priimti nutartį atnaujinti procesą civilinėje byloje.

11.       Nurodo, kad teismas nepagrįstai sutapatino proceso atnaujinimo institutą, skirtą peržiūrėti įsiteisėjusius teismo sprendimus, su institutu, skirtu peržiūrėti byloje priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą instancine ar jai prilyginama tvarka. Pareiškėjui tapo žinoma ir galėjo būti žinoma apie civilinę bylą, joje priimtą teismo sprendimą už akių tik nuo to momento, kai teismo sprendimo pagrindu buvo pradėtas vykdymo procesas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo maksimalias pastangas patvirtina užklausos dėl atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos, darbovietės. Su tuo nėra pagrindo sutikti, nes šie duomenys rodo ne maksimalias, o formalias minimalias pastangas. Teismas nesiėmė priemonių užklausti ieškovus, kokiais kontaktais jie bendravo su atsakovu, nesiėmė veiksmų susisiekti su atsakovu ir per jo advokatą R. Č., nedėjo ir neketino dėti protingų pastabų išnaudoti visas galimybes informuoti atsakovą apie civilinės bylos faktą. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas kažkokiu neapibrėžtu būdu turėjo pareigą atskirai samdyti žmogų ir būti jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose vien tam, kad gautų galimai būsiančius kokius nors procesinius dokumentus, neparemtas jokia teisės norma ar bendrąja pareiga. Reikia registruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos tik tada, kai asmuo nutraukia savo santykius su Lietuvos Respublika,  o atsakovo atveju tokio fakto nebuvo. Asmuo turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą, kurioje būna Lietuvos Respublikoje. Teismo teiginiai, kad atsakovas yra netinkamai deklaravęs savo gyvenamąją vietą, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatina gyvenamosios vietos deklaravimą ir atsakovo buvimo (gyvenamąją) vietą konkrečiu laikotarpiu. Atsakovo faktinė buvimo vieta nėra pastovi ir nuolatos keičiasi. Konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą). Sprendimas už akių priimtas neturint teisės jį priimti.

12.       Suinteresuoti asmenys O. L. ir P. Z. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri galėtų būti įvertinta kaip nauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, t. y. esminę reikšmę turinčios aplinkybės, egzistavusios teismo sprendimo už akių priėmimo metu ir nežinomos bei negalėjusios būti žinoma pareiškėjui. Pareiškėjas savo atskirąjį skundą grindžia analogiškas motyvais kaip ir prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė per Elektroninių paslaugų portalą, bandė įteikti atsakovo gyvenamosios vietos adresu, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nenustačius atsakovo darbovietės adreso, procesiniai dokumentai atsakovui pakartotinai išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas tik formaliai nurodė neva negavęs teismo siųstų procesinių dokumentų, nes priešingu atveju būtų nurodęs kitus savo kontaktinius realius duomenis, kuriais jis būtų suinteresuotas gautas visus procesinius dokumentus ir kuriais teismas jam realiai galėtų juos įteikti. Atsakovas, būdamas praktikuojančiu advokatu puikiai išmano elektroninę teismų sistemą ir geba ja naudotis, nurodyta byla yra elektroninė ir visi joje esantys dokumentai atsakovui yra ir buvo prieinami nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti procesą, o atsakovas nepateikė duomenų apie kitokias faktines aplinkybes, susijusias su nuomos sutarties nutraukimu. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4015-845/2021 tenkino ieškovų ieškinį ir pripažino, kad 2019 m. birželio 18 d. patalpų nuomos sutartis Nr. 2019-06-18 nutraukta 2020 m. rugsėjo 5 d. dėl atsakovo V. T. kaltės, bei priteisė iš atsakovo V. T. ieškovų O. L. ir P. Z. naudai 2 465,90 Eur negrąžintą užstatą (avansą), 34,11 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 500,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 556,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas iš atsakovo valstybės naudai priteisė 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

16.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime už akių teismas padarė teisės taikymo klaidą. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

17.       Šiuo atveju apeliantas įrodinėja, kad teisės taikymo klaida yra ta, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie nagrinėjamą bylą. Apelianto teigimu, egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi byla išnagrinėta atsakovui apie ją tinkamai nepranešus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėjęs teismas dėjo visas galimas pastangas tam, kad atsakovas būtų tinkamai informuotas apie teismo procesą. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, procesiniai dokumentai buvo atsakovui siųsti jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, jų neįteikus – deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Dokumentų neįteikus teismas ieškojo informacijos apie atsakovo darbovietę, jų neradus siuntė dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pakartotinai. Taip pat teismas atsakovui procesinius dokumentus siuntė ir per Elektroninių paslaugų portalą. Toks procesinių dokumentų įteikimas laikytinas tinkamu ir atitinkančiu CPK reikalavimus. Į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas teismą būtų informavęs apie kitą savo gyvenamosios vietos adresą. Nors atsakovas nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, todėl ši aplinkybė teismui negalėjo būti žinoma. Apeliantas nurodo, jog teismas turėjo procesinius dokumentus siųsti jo atstovui, tačiau į bylą atsakovas nebuvo pateikęs atstovavimą patvirtinančių dokumentų, todėl teismas tokios pareigos neturėjo. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas būtų netinkamai įteikęs procesinius dokumentus atsakovui, o atsakovo nurodomos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nepatvirtina, kad byloje būtų buvusi padaryta teisės taikymo klaida, kas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

18.       Taip pat apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog yra paaiškėjusios naujos bylos aplinkybės. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia, jų manymu, naujai paaiškėjusia aplinkybe - kad pareiškėjas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą už akių faktiškai sužinojo prasidėjus vykdymo proceso metu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-28 nutartų, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2017-05-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017). Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

19.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri galėtų būti įvertinta kaip nauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Apeliantas nurodo, kad tokiomis aplinkybėmis laikytinos visos pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos ir su ginčo esme susijusios faktinės aplinkybės, dėl kurių tuo pačiu prašymu pateikti įrodymai. Kad naujai paaiškėjusios aplinkybės būtų pripažintos pagrindu atnaujinti bylos procesą, be kitų reikalavimų, šios aplinkybės turi atitikti sąlygas, jog jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos tik po teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo minimos naujos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

20.       Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

21.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl suinteresuotų asmenų patirtos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo V. T. suinteresuoto asmens P. Z. naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuoto asmens P. Z. naudai iš pareiškėjo V. T. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                      Dainius Rinkevičius