Civilinė byla Nr. e2A-653-777/2018

                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09063-2017-9

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

              2.1.2.4.1.1; 3.1.14.1; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4

                                                                                                                                        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žydrūno medis“ (toliau – BUAB) ir atsakovų T. R. ir V. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas –  Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-12-01 sprendimo pagal ieškovės BUAB „Žydrūno medis“ ieškinį atsakovams T. R. ir V. G., trečiajam asmeniui Ž. A. dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė 2017-06-26 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus (Klaipėdos miesto apylinkės teismą) su ieškiniu, juo prašė: pripažinti BUAB „Žydrūno medis“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais su atsakovu T. R. negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovei 28 600 Eur skolą; pripažinti BUAB „Žydrūno medis“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais su atsakovu V. G. negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovei 12 350 Eur skolą; priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-15 nutartimi civilinėje byloje                          Nr. eB2-912-513/2016 iškėlė bankroto bylą ieškovei UAB „Žydrūno medis“, administratoriumi paskirtas Markas Olekas. BUAB „Žydrūno medis“ bankroto byloje patvirtinti 38 810,87 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai. BUAB „Žydrūno medis“ yra neatsiskaitęs tiek su pirmos eilės kreditoriais (darbuotojais), tiek su antros eilės (Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba), tiek su trečios eilės kreditoriais.
3. Ieškovė nurodė, jog 2016-03-25 bankroto administratorius pareikalavo UAB „Žydrūno medis“ direktoriaus Ž. A. perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau bendrovės dokumentai ir turtas perduoti nebuvo. BUAB „Žydrūno medis“ buhalterinę apskaitą vedė UAB „Klaipėdos buhalterija“, iš kurios perdavimo–priėmimo aktu bankroto administratorius perėmė ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus (kasą, deklaracijas ir pan.). Iš perimtų dokumentų nustatyta, kad 2015-12-31 bendrovės kasoje buvo 63 974,13 Eur suma, įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudarė 87 592,30 Eur (skola visiems bankroto byloje patvirtintiems kreditoriams, išskyrus darbuotojus, ir skola fiziniams asmenims). Skolą sudarė: 25 599,87 Eur skola biudžetui (Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – „Sodra“) CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2 987,52 Eur skola kreditoriams, dėl kurių skolos išieškojimui buvo išduoti vykdomieji raštai ir jie perduoti vykdyti (UAB „Girmedis“, CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 9 441,97 Eur skola kitiems kreditoriams, su kuriais kalendorinio eiliškumo tvarka turėjo būti atsiskaityta pirmesne eile (CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 49 162,94 Eur skola atsakovams ir bendrovės vadovui Ž. A.. Nurodė ir tai, jog duomenų dėl 49 162,94 Eur skolos atsakovams ir bendrovės vadovui Ž. A., t. y. jų atsiradimo pagrindo ir laiko administratorius neturėjo, išskyrus buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės pateiktus duomenis apie tai, kad po 2016-01-15 su šiais asmenimis buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais pagal nuomos sutartis. Pažymėjo, jog dokumentai dėl sudarytų sutarčių tarp UAB „Žydrūno medis“ ir atsakovų bankroto administratoriui perduoti nebuvo.
4. Ieškovė nurodė, jog UAB „Žydrūno medis“ atsiskaitymas grynaisiais pinigais su atsakovais T. R. ir V. G. prieštaravo CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms normoms, kadangi ieškovui neturint pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, buvo pažeista atsiskaitymo eilė, todėl toks atsiskaitymas niekinis ir negalioja ir CK 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindu turi būti taikyta restitucija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Pirmosios instancijos teismas 2017-12-01 sprendimu ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį  įrodinėja  aplinkybėmis, jog  40 950 Eur atsakovams buvo sumokėta 2016-01-15. Tačiau atsiskaitymai su atsakovais vyko trylika mėnesių nuo 2015 metų sausio pagal rašytines 2015-01-02 savivarčio ir lentpjūvės nuomos sutartis. Duomenų, kad teismui pateiktos nuomos sutartys, kasos išlaidų orderiai būtų suklastoti, sandoriai nuginčyti ar niekiniai, nėra, todėl konstatavo, jog atsiskaitymai su atsakovais pagal šalių pasirašytas nuomos sutartis vyko 2015 metais. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovė nesilaikė buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų, tinkamai neįtraukė į apskaitą grynųjų pinigų, ieškovės buhalterinėje apskaitoje buvo parodomos ne visos ieškovės pajamos ir išlaidos. 2015 metais ieškovė turėjo pradelstų įsiskolinimų VMI ir „Sodrai“, ieškovės vadovas nesilaikė susitarimo iki 2015 metų lapkričio sumokėti skolas VMI ir „Sodrai“, nors kas mėnesį mokėjo daugiau nei 2 000 Eur sumas atsakovams. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio pagrindas yra kitas – po 2016-01-15 imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis atsiskaitymais grynaisiais pinigais su atsakovais, kurių metu iš viso išmokėta 40 950 Eur, o ne 2015 metų neteisėti mokėjimai. Ieškovei nepakeitus / nepatikslinus ieškinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė nepagrįstu ir jį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovų atstovas prašė priteisti iš ieškovės T. R. 1 500 Eur ir V. G. 500 Eur. Atsakovų atstovas pateikė: 2017-07-05 pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 721998, kur nurodyta „už dokumentų surašymą sumokėjo T. R.; 2017-07-07 pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 722000, kur nurodyta 1 000 Eur „už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą“ sumokėjo T. R.; 2017-07-10 pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 721992, kur nurodyta 500 Eur „už atstovavimą, dokumento surašymą“ sumokėjo V. G. (neteisinga nurodyta pavardė). Konstatavo, kad kvitų numeriai neatitinka eiliškumo pagal dokumentų išrašymo datas, teismui nepateikta pažyma apie suteiktas teisines paslaugas, nurodant konkrečių advokato paslaugų užmokesčio dydį. Nesant duomenų, kokioje konkrečioje byloje buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai, nesant duomenų apie byloje suteiktų konkrečių advokato paslaugų užmokesčio dydį, atsakovų atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
9. Ieškovė nurodė, jog ieškinio faktinis pagrindas buvo ieškovės atsiskaitymo su atsakovais grynaisiais pinigais, jis atliktas pažeidžiant 6.930¹ straipsnyje nurodytą tvarką, t. y. pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Atsiskaitymo momento / datos nustatymas yra įrodymų vertinimas, o ne ieškinio pagrindas. Ieškovė šiais faktais rėmėsi, įrodymai yra byloje, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškinio pagrindas yra kitas – po 2016-01-15 atliktas imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis atsiskaitymas grynaisiais pinigais su atsakovais, jų metu iš viso išmokėta 40 950 Eur, o ne 2015 metų neteisėti mokėjimai.
10. Ieškovė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog ieškovės atsiskaitymas su atsakovais 2015 m. buvo neteisėtas, galėjo priimti sprendimą ir ieškinį tenkinti (visiškai ar iš dalies) ir tai nereikštų ieškinio ribų peržengimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą peržengti ieškinio ribas dėl viešojo intereso. Ieškinį pareiškė bankrutuojanti įmonė (jos administratorius), gindama jos kreditorių interesus.
11. Ieškovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančių rašytinių įrodymų nevertino visapusiškai, išvadas padarė remdamasis tik atsakovų atsiliepimuose nurodytais argumentais (pavieniu įrodymu), todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsiskaitymai grynaisiais pinigais vyko 2015 m., atsakovui T. R. buvo išmokėta mažesnė nei 28 600 Eur suma, atsakovui V. G. buvo išmokėta mažesnė nei 12 350 Eur suma. Byloje esanti įrodymų visuma leidžia teigti, kad 40 950 Eur suma atsakovams buvo išmokėta 2016 m. sausį.
12. Atsakovai rašytiniais paaiškinimais dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
13. Atsakovai nurodė, jog yra sąžiningi įgijėjai, t. y. gavę jiems priklausančias pinigines sumas sutartyse nurodytais terminais ir nėra pažeidę jokių teisės aktų reikalavimų ir nėra atsakingi už juridinio asmens veiksmus, kuriais juridinis asmuo tinkamai neįgyvendino jam įstatymais nustatytų reikalavimų. Įstatymas ir teismas turi ginti sąžiningo įgijėjo teises, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
14. Atsakovai nurodė, jog piniginės lėšos atsakovams buvo išmokamos periodiškai, kas mėnesį 2015 m., o ne taip, kaip ieškinyje nurodė ieškovė vienkartine suma 2016 metais UAB „Žydrūno medis“ tapus nemokia, t. y. bylos esmė. Teismui pripažinus šias aplinkybes nustatytomis, o ieškovei iš esmės jų neginčijant, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista mokėjimo eiliškumo tvarka.
15. Atsakovai nurodė, jog ieškovė nepagrįstai preziumuoja, kad UAB „Žydrūno medis“ visas pajamas sudarė atsakovams išmokėtos piniginės sumos. Nurodė, kad UAB „Žydrūno medis” vykdė ūkinę veiklą, tuo tikslu bendrovė nuomojosi iš atsakovų patalpas, įrangą, krovininį automobilį, samdė darbuotojus, apskaičiavo ir mokėjo jiems atlyginimą, turėjo prievolę sumokėti valstybei nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka mokesčius. Nepagrįstai ieškovė teigia, kad bendrovė pirma turėjo sumokėti mokesčius, nes jie neva atsirado pirmiau. Nurodė, jog bendrovei suteiktos gamybos priemonės ir sąlygojo jos veiklą bei pajamų generavimą ir tik vėliau šių pajamų apmokestinimą, todėl atsakovų teisė gauti priklausančias periodines išmokas atsirado anksčiau už valstybės teisę gauti jai priklausančius mokesčius. Nurodė, jog                                    CK 6.930 1 str. taikomas tik atsiskaitymams, pareikštiems vienu metu, o atsakovų reikalavimai atsirado anksčiau.
16. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, juo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – atsakovui T. R. 1 500 Eur, atsakovui V. G. 500 Eur.
17. Atsakovai nurodė, kad byloje yra pateiktas 2017-11-14 prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams priteisimo. Prašyme nurodyta, kad atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro jų atstovo – advokato konsultacijos, susipažinimas su bylos duomenimis, atsiliepimų į ieškinį parengimas ir atstovavimas teisme. Bylinėjimosi išlaidas atsakovai pasidalijo tarpusavio susitarimu. Atsakovams atstovavo tas pats advokatas, atsakovų atsiliepimai yra pasirašyti ir pateikti advokato O. Martinkaus. Advokatas į bylą teikė ir kitus dokumentus, atstovavo atsakovams parengiamajame bei teismo posėdžiuose. Pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kokius teisinius veiksmus, atstovaudamas atsakovams, atliko advokatas O. Martinkus, t. y. teisinių paslaugų pobūdis ir suteikimo faktas žinomas ir neginčijamas.
18. Atsakovai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas ar ieškovė būtų pageidavusi gauti atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų detalizuotą apskaičiavimą. Todėl buvo apsiribota trumpu suteiktų teisinių paslaugų išvardijimu.
19. Atsakovai nurodė, jog jų turėtos 2 000 Eur išlaidos per abu atsakovus kartu yra mažesnės nei numatytos Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius (2015-03-19 redakcija).
20. Atsakovai nurodė, kad pinigų priėmimo kvitų datos patvirtina, jog jose nurodytos sumos sumokėtos bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Nėra pagrindo daryti prielaidas, kad pinigų priėmimo kvituose nurodytos sumos galėjo būti sumokėtos už kitas, su byla nesusijusias teisines paslaugas. Tai, kad V. G. pinigų priėmimo kvito numeris keliais skaičiais ankstesnis nei T. R. išrašytų kvitų, nereiškia, jog šie pinigai advokatui nebuvo sumokėti ar advokatas jų neįtraukė į apskaitą.
21. Atsakovai nurodė, jog prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo privalu atskleisti ir įrodyti tris momentus: 1) kokie teisiniai veiksmai byloje, atstovaujant klientui, atlikti; 2) kokia už tai sumokėta pinigų suma; 3) Ar sumokėta pinigų suma neviršija Valstybės nustatytų maksimalių normatyvų. Visi trys minėti reikalavimai teismui šioje byloje buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui turėjo būti aiškūs.
22. Ieškovė atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti.
23. Ieškovė nurodė, jog iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pinigų priėmimo kvite pažymėjus abstrakčiai paslaugas, nesant kitų dokumentų, pagrindžiančių, jog išlaidos patirtos būtent šioje byloje, remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, teismas pagrįstai atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Ieškovės ir atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalių atstovai, trečiasis asmuo dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl ieškinio pagrindo ir teisės atmesti ieškinį CPK 135 straipsnio 1 dalies pagrindu

26. Ieškovė nurodė, jog ieškinio faktinis pagrindas buvo ieškovės atsiskaitymo su atsakovais grynaisiais pinigais, kuris atliktas pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nurodytą tvarką, t. y. pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Atsiskaitymo momento / datos nustatymas yra įrodymų vertinimas, o ne ieškinio pagrindas. Ieškovė šiais faktais rėmėsi, įrodymai yra byloje, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškinio pagrindas yra kitas – po 2016-01-15 imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis atsiskaitymas grynaisiais pinigais su atsakovais, jo metu iš viso išmokėta 40 950 Eur, o ne 2015 metų neteisėti mokėjimai. Šie ieškovės argumentai yra pagrįsti. Tiriant ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į nurodytas faktines bylos aplinkybes, byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-11 nutartis Nr. 3K-3-387/2008, kuri cituojama kitose 55 bylose). Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio pagrindas yra kitas – po 2016-01-15 imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis atsiskaitymas grynaisiais pinigais su atsakovais, jo metu iš viso išmokėta 40 950 Eur, o ne 2015 metų neteisėti mokėjimai. Ieškovė neturėjo pagrindo keisti / tikslinti ieškinio pagrindą. Juolab, kad ieškovė reikšdama ieškinį pažymėjo, jog iš bankroto administratoriui žinomų ir turimų duomenų po 2016-01-15 atsakovams buvo išmokėta 40 950 Eur suma. Reikšdama ieškinį ieškovė nurodė ir tai, kad jos bankroto administratorei nebuvo perduoti kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys tikslias grynųjų pinigų išmokėjimo datas ir pagrindą. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovus pateikti dokumentus, patvirtinančius ieškovės atsiskaitymo su atsakovais faktą. Ieškovė ieškinio rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog prašo po 2016-01-15 atliktus atsiskaitymus grynaisiais pinigais pripažinti negaliojančiais.
27. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį CPK 135 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovei nepakeitus / nepatikslinus ieškinio pagrindo.
28. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nutarties 26 p. padarytas išvadas dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą peržengti ieškinio ribas dėl viešojo intereso, nenagrinėja, nes jis neturi įtakos skundžiamojo procesinio sprendimo teistumui ir pagrįstumui.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu

29. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant klausimą, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; 2017-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).
30. Ieškovė, prašydama atsiskaitymus grynaisiais pinigais su atsakovais pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, nurodė CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, pažeidimą. Šios normos 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnis 2 dalis).
31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, aiškinant teisės normos imperatyvųjį pobūdį, yra tos nuomonės, kad CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes šios normos 1 dalyje įsakmiai yra nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims, jei neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad atlikti mokėjimai būtų pripažįstami prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniais pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma: pirma, kad skolininkas (nagrinėjamu atveju ieškovė) atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; antra, ar egzistavo tuo metu pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami minėtoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2018).
32. Taigi nagrinėjamoje byloje, spręsdamas klausimą dėl ieškovės atliktų mokėjimų teisėtumo, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieškovės turimų lėšų kiekį bei jai pareikštų reikalavimų, atitinkančių CK 6.9301 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, apimtį šių ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ir tai, ar egzistavo minėto straipsnio 1 dalies                  1–5 punktuose nurodyti reikalavimai, ar atliktas ginčijamas mokėjimas nepažeidžia CK 6.9301 straipsnio 2 dalyje nurodyto kalendorinio eiliškumo.
33. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog 2015-12-03 VMI priėmė sprendimą                                      Nr. (23).31-08)467-179372 iš UAB „Žydrūno medis“ išieškoti į biudžetą 9 707,52 Eur.                      2015-10-27 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas                       Nr. IB-143 ieškovei nurodo, jog ieškovė 2015-10-27 privalėjo sumokėti 3 182,17 Eur. Taip pat byloje nustatyta, jog 2016-03-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-534-889-/2016 dėl išieškojimo ieškovei UAB „Mogo LT“ solidariai iš atsakovų UAB „Žydrūno medis“ ir Ž. A. 1 937,53 Eur skolos, 261,57 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą 2 199,10 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO sistema) duomenų matyti, jog ieškinį UAB „Mogo LT“ UAB „Žydrūno medis“ ir Ž. A. reiškė dėl 2014-06-10 sudarytos lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties, kurios pagrindu ieškovas lizingo sutartyje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovei UAB „Žydrūno medis“ 7 292,63 Eur finansavimą, o atsakovė pagal lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 9.5 punktą įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti visas lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje numatytas įmokas ir mokėjimus. Atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai, todėl ieškovė 2014-11-20 vienašališkai nutraukė lizingo sutartį. Taigi anksčiau paminėti duomenys įrodo, jog ieškovė atsiskaitydama su atsakovais turėjo kitų kreditorių reikalavimų ir juos turėjo patenkinti laikydamasi CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Tokią išvadą pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas.
34. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog bankroto byloje patvirtinti kiti kreditorių reikalavimai atsirado 2014–2015 metais, tačiau pateikti byloje duomenys dėl šių aplinkybių yra neįskaitomi, todėl teisėjų kolegija ieškovės atstovės nurodytų aplinkybių nei patvirtinti, nei paneigi negali. Pažymėtina, kad šių duomenų nevertino ir pirmosios instancijos teismas.
35. Kaip minėta anksčiau, tam, kad atlikti mokėjimai būtų pripažįstami prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniais pagal CK 1.80 straipsnį, turi būti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sąlygų visuma, taigi, be pirmesnės eilės kreditorių egzistavimo, turi būti įvertinta ieškovės finansinė padėtis ginčijamų mokėjimų metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės finansinės padėties.
36. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog ieškovės DNB banko sąskaitose (3 sąskaitos)     2015-02-01–2016-02-01 lėšų nebuvo (nurodyta 0.00). Iš pateikto kasos knygos paskutinio lapo (į bylą pateiktas tik paskutinis kasos knygos lapas) matyti, jog kasoje nuo 2015-12-01 iki     2015-12-31 buvo 63 974,13 Eur. Trečiasis asmuo Ž. A., apklaustas teismo posėdžio metu, paaiškino, jog žinodamas apie įsiskolinimą VMI ir SODRAI ir areštavus sąskaitas, mokėjimus atlikdavo tik grynaisiais, pildant kasos knygą. Tokiu atveju, nesant duomenų, kokia pinigų suma ieškovė disponavo kiekvieno atsiskaitymo su atsakovais metu, nėra galimybės nustatyti ieškovės finansinės padėties ginčijamų atsiskaitymų metu, t. y. ar ieškovei (ne)trūko apyvartinių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog ieškovės atsiskaitymas su atsakovais ir prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau detaliai netyrė ir nenustatė, kada atsirado įsiskolinimai visiems kreditoriams, kaip jie kito, kokie jie buvo kiekvieno atsiskaitymo su atsakovais metu.
37. Išnagrinėjusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino anksčiau nurodytų aplinkybių reikšmingumo CK 6.9301 straipsniui taikyti. Pirmosios instancijos teismas netyręs ir neįvertinęs anksčiau nurodytų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, taip pažeisdamas pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir atsižvelgusi į papildomai išreikalautinų ir tirtinų įrodymų apimtį bei pobūdį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla pirmosios instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, bei į tai, kad ir byloje esami įrodymai nebuvo visapusiškai pirmosios instancijos teismo išnagrinėti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ši byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
38. Iš naujo grąžinę nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismui, t. y. neišnagrinėję bylos iš esmės, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja atsakovų pateikto apeliacinio skundo, kuriuo jie prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.).
39. Už apeliacinį skundą atsakovai be pagrindo sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį, nes jis paduotas ne dėl bylos esmės, o dėl procesinio įstatymo taikymo (skundžiama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų). Pagal įstatymą toks apeliacinis skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis atsakovams (mokėtojas jų atstovas advokatas O. Martinkus) grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
40. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis 1 dalis, 4 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-12-01 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsakovams T. R. ir / ar V. G. grąžinti 45 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017-12-27 mokėjimo nurodymu Nr. 149 „Swedbank“, AB.

Teisėjos                                                                                                                      Kristina Domarkienė

                                      Jolanta Gailevičienė

                                                                                                       Erinija Kazlauskienė