Civilinė byla Nr. e2A-15-324/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23644-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.2.13; 2.6.10.9; 3.3.1.15; 3.3.1.18.3 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. liepos 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino ir Izoldos Nėnienės,

sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovui V. J., ieškovų atstovėms advokatei R. G., D. G.,

atsakovų atstovams I. B., R. V. G., Ž. R., advokatui K. J.,

trečiojo asmens atstovui S. B. (S. B.),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V.  J., atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ (toliau – ir JWG) , Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir KMSA) ir Ž. R. projektavimo biuro (toliau – ir ŽRPB) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ dėl neteisėtai vykdomų statybos darbų pašalinimo, ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ bei Ž. R. projektavimo biurui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo; tretieji asmenys: Ž. R., S. S., A. T., U. J., J. L., V. P., Š. L., D. M., A. S., I. S., V. M., V. K., E. S.–K., V. S., daugiabučio namo savininkų bendrija „SPR monolitas 2“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas-3“, uždaroji akcinė bendrovė „Žaliakalnio pasažas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: 

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. J. patikslintu ieškiniu teismo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-21-171017-00929 (toliau – SLD) pagal Ž. R. projektavimo biuro parengtą „Gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“ projektą (toliau – ir projektas); įpareigoti atsakovę UAB „Juice & water group“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti naujai statomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas, ginčo pastatas), Kaune, išardyti visas jo konstrukcijas, to nepadarius nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą teismo antstoliui, sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš statytojo.

2.       Nurodė, atsakovai neįvykdė pareigos informuoti visuomenę apie statinio projektavimą ir numatomą statybą;  projektuojamo namo siena, kuri atitraukta nuo sklypo ribos lygiai 3 metrus, yra aukštesnė nei 8,5 metro; projektu buvo suprojektuotas B energetinio naudingumo pastatas, statytojui siekiant pastatą padaryti A energinio naudingumo klasės, jis privalės atlikti papildomą sienos sustorinimą iš lauko 15-20 cm, statytojas tai turėtų atlikti savo sklypo sąskaita, atstumas iki ieškovo sklypo tokiu atveju dar labiau sumažės; pažeistas atstumo nuo garažų ir atvirų mašinų aikštelių iki gyvenamojo namo reikalavimas, taip pat vienos automobilio stovėjimo vietos požeminiame garaže vienam projektuojamam butui nepakaktų; pažeisti STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193.1-193.2 punktuose nustatyti reikalavimai; architektas P. K., pateikdamas parengto statybos projekto įvertinimą, nurodė, jog detalusis planas (duomenys neskelbtini), neatitinka miesto darnaus vystymo principų, pažeidžia bendrojo plano sprendiniuose numatytą maksimalų užstatymo intensyvumo koeficientą, o pastato projektas viršija detaliojo plano užstatyti leidžiamą koeficientą, suprojektuoto pastato architektūra nėra korektiška urbanizuotoje aplinkoje ir pan.; pažeisti užstatymo intensyvumo bei tankumo reikalavimai; neįvykdyti STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 7-9, 144.10 punktų reikalavimai; projektuojamas namas nuo 2 aukšto turi išsikišimą (konsolę) ir neleistinai priartėja prie sklypo (duomenys neskelbtini), ribos.

3.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-21-171017-00929 dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statyti naują (-us) statinį (-ius) – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Juice & water group“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pradėtą statyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kaltų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos, Ž. R. projektavimo biuro lėšomis, o jei šio įpareigojimo UAB „Juice & water group“ teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, Ž. R. projektavimo biuro.

4.       Nurodė, kad ginčo pastato dalis virš 8,5 m suprojektuota mažesniu nei privalomas minimalus atstumas iki gretimų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), ribų bei su prašymu išduoti statybos leidimą nebuvo pateikti visi privalomi dokumentai, t. y. besiribojančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčio V. J. bei valstybei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikėtinio NŽT rašytiniai sutikimai, kad būtų nesilaikoma privalomų normatyvinių atstumų iki sklypo ribos. Projekto bendrosios dalies ekspertizę atliko ir pasirašė šios teisės neturintis asmuo S. S., kadangi jis turi teisę atlikti statinio projekto architektūrinės dalies ekspertizę, tačiau neturi teisės atlikti projekto bendrosios dalies ekspertizės. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad bus suprojektuota 21 automobilių stovėjimo vieta, tačiau projekto rūsio plane, kuriame numatytas automobilių stovėjimas, numatyta įrengti 16 vietų (penkiose automobilių stovėjimo vietose nurodyta po 2 vietas t. y. 5 vietose talpinama 10 automobilių). Nuo projektuojamos vaikų žaidimų aikštelės žemės sklype neišlaikytas 10 m atstumas iki automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini). Projekte buvo pažeista želdynų plotų apskaičiavimo tvarka, nes į želdynų plotą yra įskaičiuota sporto aikštelė paaugliams, kuri pagal Priklausomųjų želdynų aprašo 8.2 papunktį turėjo būti neįskaičiuota; išskaičiavus sporto aikštelę paaugliams, priklausomųjų želdynų norma (plotas) nebeatitinka minimalių reikalavimų. KMSA neteisėtai išdavė leidimą, todėl jos lėšomis turėtų būti šalinami statybos padariniai. ŽRPB, gavęs statytojo projektavimo užduotį ir projekto rengimo dokumentus, privalėjo parengti projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Projektuotojas taip pat laikytinas atsakingu asmeniu už neteisėtai išduotą leidimą ir pripažintinas kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padariniai. Įvertinant, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktas), o vykdydama šią funkciją, savivaldybės administracija turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose, darytina išvada, kad tarp neteisėtai išduoto leidimo ir KMSA veiksmų yra priežastinis ryšys, nes leidimą išdavusiai institucijai kilo pareiga patikrinti pateiktus dokumentus, kad būtų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose.

5.       Atsakovai KMSA, JWG bei ŽRPB prašė ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovo V. J. ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkino visiškai. Panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LSNS-21-171017-00929 dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys. Leido atsakovei UAB „Juice & water group“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovei UAB „Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (95 procentai išlaidų) bei atsakovo Ž. R. projektavimo biuro lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei UAB „Juice & water group“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (95 procentai išlaidų) bei Ž. R. projektavimo biuro (5 procentai išlaidų). Priteisė ieškovui V. J. iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos bei UAB „Juice & water group“ po 9918 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Priteisė UAB „Juice & water group“ iš ieškovo V. J. 230 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos UAB „Juice & water group“ bei Ž. R. projektavimo biuro po 63,32 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Priteisė valstybei iš ieškovo V. J. 19,24 Eur, iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos, UAB „Juice & water group“ bei Ž. R. projektavimo biuro po 121,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš kiekvieno.

7.       Nurodė, kad viešai prieinamais „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbtais duomenimis nustatyta, jog esminiai skundžiamo statybą leidžiančio dokumento turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, taip pat suprantamos kylančios pasekmės – nauja statyba greta ieškovo sklypo, – buvo įregistruoti ir viešai prieinami nuo 2017 m. spalio 17 d. Kita vertus, ieškovo teigimu, su pačiu techniniu projektu jis galėjo susipažinti tik 2017 m. lapkričio 17 d., gavęs jį iš KMSA. Teismui gausioje šios bylos medžiagoje nepavyko aptikti šią ieškovo akcentuojamą aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Tačiau byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovas V. J. apie statomo statinio techninį projektą ar esminius jo sprendimus sužinojo anksčiau, negu 2017 m. spalio 30 d., gavus VTPSI 2017 m. spalio 30 d. atsakymą. Todėl teismas sprendė, jog ieškovui V. J. terminas ieškinio reikalavimui dėl SLD panaikinimo skaičiuotinas nuo 2017 m. spalio 30 d. Ieškovas V. J. ieškinį teismui išsiuntė 2017 m. lapkričio 30 d., nepraleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Net ir darant prielaidą, jog terminas reikalavimui pareikšti skaičiuotinas nuo informacijos apie SLD išdavimą patalpinimo „Infostatyba“ duomenų bazėje dienos 2017 m. spalio 17 d., bei laikant, jog šis terminas yra praleistas, teismas sprendė, jog egzistuoja pagrindas šį terminą atnaujinti. Termino skaičiavimo pradžios diena laikant 2017 m. spalio 17 d., o ieškinio išsiuntimo diena – 2017 m. lapkričio 30 d., būtų pagrindas išvadai, jog terminas praleistas nežymiai – 13 dienų. Teismas reikšminga aplinkybe pripažino faktą, jog ieškovas gyvena užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini), kas apsunkina jo galimybes operatyviai, efektyviai bei laikantis įstatymo nustatytų terminų surinkti reikiamus įrodymus, juos įvertinti bei reaguoti į nustatytus jo teisių pažeidimus. Byloje nenustatytas ir ieškovo pasyvumas, nenormalus vangumas reaguojant į informaciją apie kaimynystėje vykdomus statybos darbus. Ieškovas V. J. 2017 m. spalio 21 d. kreipėsi į VTPSI, „karštąja linija“, pateikdamas pranešimą dėl (duomenys neskelbtini), vykdomų statybos darbų. Netinkamą jo pasirinktą teisių gynimo būdą lėmė tai, jog savo teisių pažeidimą jis klaidingai susiejo su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-15401-894/2017 patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdymu bei klaidingu įsivaizdavimu, jog statyba vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento. Gavęs VTPSI 2017 m. spalio 30 d. atsakymą, ieškovas pasirinko tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą ir per vieną mėnesį pateikė ieškinį teismui. Tai įrodo, jog ieškovas buvo aktyvus, rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą teismas reikšminga aplinkybe pripažino ir tai, jog įstatymas aiškiai neapibrėžia vieno mėnesio termino skundui (ieškiniui) pareikšti skaičiavimo pradžios momento tais atvejais, kai yra ginčijamas SLD, kaip individualaus pobūdžio administracinis aktas, o teismų (bendrosios kompetencijos ir specializuotų) praktika šiuo klausimu nėra vieninga.

8.       Konstatavo, kad projekto sprendiniai pažeidžia detaliojo plano reikalavimą kiekvienam pastato aukštui virš 8,5 m didinti atstumą 0,5 m nuo planuojamo sklypo ribos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieškovas V. J. būtų davęs savo sutikimą statyti ginčo pastatą nesilaikant šio reikalavimo. Tai yra esminis pažeidimas, dėl kurio pažeidžiami ieškovo V. J. privatūs interesai (apsauga nuo šešėlio, priešgaisrinė apsauga). Teisės aktuose nustatytų atstumų nuo sklype esančių statinių iki kaimyninio sklypo ribos pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Esant tokiam projekto trūkumui, SLD negalėjo būti išduotas, todėl teismas panaikino SLD dalį, kuria leista statyti ginčo statinį.

9.       Teismas sprendė, kad statinio projekto, pagal kurį buvo neteisėtai išduotas SLD, sprendinių keitimas išleidžiant vėlesnes projekto laidas neįtakoja SLD, kaip individualaus administracinio akto, teisėtumo, nes vėlesnės projekto laidos išduodant SLD neegzistavo. Teisės aktai nenustato, jog SLD gali būti išduodamas esant tokiems statinio projekto trūkumams, dėl kurių jis negali būti išduodamas, vėliau statytojui ar projektuotojui šiuos trūkumus šalinant naujomis projekto laidomis, ar kad tokiu būdu (išleidžiant vėlesnes projekto laidas) gali būti užpildomos paties SLD išdavimo teisėtumo spragos. Vadovaujantis statybos reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 45 punktu, gali būti keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai, o ne šalinami esminiai projekto trūkumai, dėl kurių SLD apskritai negalėjo būti išduotas. Priešingas šios normos aiškinimas reikštų toleravimą situacijos, kai SLD išduodamas pagal projektą su esminiais trūkumais, kas padarytų beprasmę pačią SLD išdavimo procedūrą bei su tuo susijusius viešosios teisės aktus, skirtus užtikrinti imperatyvių statybos reikalavimų laikymąsi.

10.       Sprendė, kad lyginant projekto 0 bei A ir C laidas, matomas laikančiųjų konstrukcijų – perdengimų plokščių – išdėstymo viena kitos atžvilgiu pasikeitimas: visose laidose horizontalios priešgaisrinės pertvaros (brėžiniuose oranžine spalva pažymėta laikančioji konstrukcija) aukštis yra -0,50–0 m, tuo tarpu antro aukšto perdengimo plokštės aukštis projekto 0 laidoje yra 2,65–3 m, projekto A laidoje – 2,50–2,85 m, C laidoje – 2,55–2,85 m. Toks vidinių statinio laikančiųjų konstrukcijų – perdengimų plokščių, kolonų ir laiptinės ištisinių sienų – išdėstymo pakeitimas nepatenka į STR 1.05.01:2017 48.1–48.5 punktuose numatytų išimčių sąrašą, todėl, vėlesnėse projekto laidose numačius konstrukcijų išdėstymo pakeitimą, turėjo būti gautas naujas SLD. Teismo nuomone, STR 1.05.01:2017 48.5 punkto nuostata, leidžianti keisti esminius statinio projekto sprendinius negavus naujo SLD tais atvejais, kai mažinami statinio išorės matmenys, negali būti aiškinama kaip leidžianti keisti visų statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymą, sumažinus (net minimaliai, dėl akių) statinio aukštį, nes tokiu aiškinimu būtų iškreipiama STR 1.05.01:2017 48.5 punkto išimties esmė, prarastų prasmę STR 1.04.04:2017 43 punkto imperatyvas. Į STR 1.05.01:2017 48.5 punkto išimtį patenka tik išorinių statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo pakeitimas, dėl kurio sumažinami statinio išorės matmenys. Tai reiškia, jog projekto A, B ir C laidose pakeitus vidinių statinio laikančiųjų konstrukcijų – perdengimų plokščių, kolonų ir laiptinės ištisinių sienų – išdėstymą, turėjo būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė, pakeistas projektas, pakeistam projektui gautas naujas SLD, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

11.       Teismas nesirėmė eksperto L. U. ekspertizės išvada, nes ekspertas netyrė projekto 0 laidos sprendinių atitikimo detaliojo plano sprendiniams, projektuojamo statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo pakeitimo projekto vėlesnėse laidose bei nepasisakė dėl STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 43 punkto reikalavimų taikymo tirtoms projekto laidoms. Teismas nesirėmė liudytojo J. R. 2020 m. sausio 10 d. eksperto išvada, jog dėl pastato aukščio sumažinimo jo laikančiųjų konstrukcijų perstūmimas erdvėje negali būti laikomas jų išdėstymo keitimu, nes tokia išvada prieštarauja: 1) jo paties 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdyje duotiems parodymams, jog laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas reiškia jų padėtį viena kitos atžvilgiu, o projekto C laidoje, lyginant su 0 laida, pasikeitė ne visų perdengimų plokščių lokalizacija erdvėje (priešgaisrinės pertvaros aukštis nepasikeitė); 2) eksperto L. U. išvadai apie laikančiųjų konstrukcijų vietos erdvėje pakeitimą, jo parodymams 2019 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje apie tai, kad išdėstymas – tai padėtis erdvėje, aukštis nusako padėtį erdvėje, o kai keičiamas aukštis, keičiama padėtis erdvėje; 3) teismo ekspertės R. B. ekspertizės išvadai, jog vėlesnėse projekto laidose buvo pakeistas laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas ir toks pakeitimas nepatenka į STR 1.05.01:2017 48 punkte numatytas išimtis; 4) bylos rašytiniams įrodymams, iš kurių matyti laikančiųjų konstrukcijų padėčių erdvėje keitimai viena kitos atžvilgiu skirtingose projekto laidose.

12.       Teismas vertino, kad ieškovas V. J., ginčydamas SLD kitų pažeidimų pagrindu, nepateikė pakankamai įrodymų, jog šie pažeidimai lemia jo teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimą, t. y. lemia jo nuostolių atsiradimą, sumažina jo turto vertę ar iš esmės pablogina gyvenimo sąlygas, daro kitokį neigiamą poveikį, suvaržo ieškovo teises, kad padidėjus gyvenamosios vietovės urbanizacijai padidės ir automobilių srautas, kils aplinkos užterštumo, triukšmo lygiai, o tai kelia grėsmę ieškovo sveikatai ir gyvenimo kokybei. Vien galimas pareigos informuoti visuomenę apie statinio projektavimą ir numatomą statybą pažeidimas, jei toks būtų nustatytas, savaime nesuponuoja pagrindo konstatuoti ieškovo subjektinių teisių ir interesų pažeidimo. Tokį pažeidimą galima būtų konstatuoti tik įrodžius galimo pažeidimo neigiamą poveikį privataus asmens gyvenimo kokybei ar jo nuosavybei. Toks pažeidimas formalus, savaime nesudarantis pakankamo pagrindo naikinti išduotą SLD. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas turėtų spręsti, kad skirtumas tarp maksimalaus leistino (0,45) ir teismo ekspertės R. B. nustatyto (0,47) užstatymo tankumo, automobilių stovėjimo vietų požeminiame garaže tariamai nepakankamas skaičius savaime pažeidžia ieškovo V. J. teises ir teisėtus interesus. Nei detalusis planas, nei kiti teisės aktai nenustato maksimalaus leistino pastate gyvenančių gyventojų skaičiaus, transporto priemonių vienam asmeniui skaičiaus. Ne tik ginčo pastate, bet ir visuose aplinkiniuose gyvenamuosiuose pastatuose gyvenančių asmenų skaičius neribojamas, šie asmenys turi teisę turėti neribotą skaičių transporto priemonių, jas statyti ir laikyti tam neuždraustose vietose, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų bei jose įrašytų ieškovo komentarų matyti, jog jau dabar, t. y. ginčo pastate dar neapsigyvenus nė vienam gyventojui, (duomenys neskelbtini) gatvėje automobiliai parkuojami ant šaligatvio pažeidžiant Kelių eismo taisykles (KET), nes gatvėje galimai nebėra laisvų parkavimo vietų. Todėl nėra pagrindo ieškovo preziumuojamas tariamas neigiamas pasekmes (triukšmas, padidėjęs transporto srautas ir pan.) sieti būtent su ginčo pastato statyba bei ieškinyje nurodytais projekto trūkumais. Ieškovo nurodomą normatyvinio užstatymo intensyvumo reikalavimo (2,7) pažeidimo faktą paneigia teismo ekspertės R. B. išvada, jog šis reikalavimas projekte nepažeistas. Nenustatyta, kad normatyvinio atstumo iki sklypo (duomenys neskelbtini), ribos nesilaikymas kaip nors būtų susijęs su ieškovo V. J. teisėmis ir įstatymo saugomais interesais. Ieškovas nurodo STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 7-9, 144.10 punktų reikalavimų pažeidimą, tačiau nekonkretizuoja ir teismas iš byloje esančių įrodymų nenustatė, kaip šių reikalavimų pažeidimas yra susijęs su ieškovo subjektinėmis teisėmis bei įstatymo saugomais interesais ar jų pažeidimu. Pastato energinio naudingumo klasės reikalavimo pažeidimas patikslintame ieškinyje siejamas su normatyvinio atstumo iki ieškovo sklypo ribos pažeidimu. Normatyvinio atstumo pažeidimas konstatuotas. Teismas byloje nenustatė, kad pastato su žemesne nei teisės aktais reikalaujama energinio naudingumo klase (B vietoje A) projektavimas bei statyba per se galėtų pažeisti kokias nors kaimyninio sklypo bendraturčio ieškovo teises ar įstatymo saugomus interesus. Reikalavimas panaikinti galiojantį detalųjį planą byloje nepareikštas, todėl detalaus plano sprendinių atitikimo kitų teisės aktų reikalavimams klausimas išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų ir negali būti nagrinėjamas. Ieškovui neįrodžius dalies jo nurodomų viešosios teisės pažeidimų, taip pat neįrodžius kitų galimų viešosios teisės pažeidimų įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, teismas šią ieškinio dalį pripažintino nepagrįsta.

13.        Ginčijamu SLD, be daugiabučio gyvenamojo pastato, suteikta teisė statyti ir kitus statinius: įvadinius tinklus, nuotekų rinktuvus, nuotekų išvadus, kitus inžinerinius statinius, ryšių (telekomunikacijų) tinklus. Ieškinyje nenurodytas faktinis pagrindas, kuriuo grindžiamas reikalavimas panaikinti ir tą SLD dalį, kuria suteikta teisė statyti minėtus kitus statinius. Teismas sprendė, kad nenustačius, jog teisė statyti kitus statinius suteikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ši ieškovo V. J. ieškinio dalis negali būti tenkinama.

14.       Teismas laikė nepagrįstu atsakovų teiginį, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valdytoja NŽT sutiko, kad gyvenamasis pastatas būtų statomas neišlaikant normatyvinio atstumo iki šio sklypo ribos. Iš atsakovės KMSA 2020 m. sausio 9 d. prašymo, reg. Nr. DOK-3881, priedų matyti, jog NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 8SD-4096, adresuotu S. B., nurodė, kad neprieštarauja, jog gavus su planuojama teritorija besiribojančiose valdose esančių nekilnojamojo turto savininkų/nuomininkų/naudotojų raštiškus sutikimus, rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą planuojamos teritorijos užstatymo riba būtų nustatyta pagal pateiktą planavimo schemą. Pagal atsakovės KMSA pateiktą detaliojo plano byloje esančią teritorijos užstatymo schemą, atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 3,05 m, pastato užstatymo riba šiaurės vakarų pusėje „nelaiptuota“. Pagal trečiojo asmens NŽT pateiktą 2011 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. 8SD-4096 priedą planuojamos teritorijos užstatymo schemą, atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nenurodytas, tačiau pirmo aukšto (išorinė) užstatymo riba vizualiai sutampa su galiojančiame detaliajame plane nubrėžta užstatymo riba, kuri nuo (duomenys neskelbtini) nutolusi 3,05 m, bei sprendiniuose nurodyta, jog „kiekvienam pastato aukštui, virš 8,5 m didinamas atstumas 0,5 m nuo planuojamo sklypo ribos. NŽT nurodė „neišlaikant reikiamo atstumo nuo projektuojamo pastato iki sklypo ribos, iš gretimų sklypų savininkų gauti raštiškus pritarimus dėl naujo pastato statybos“. Pastato užstatymo riba šiaurės-vakarų pusėje pavaizduota „laiptuota“, t. y. schemoje įgyvendinamas reikalavimas kiekvienam pastato aukštui virš 8,5 m didinti atstumą 0,5 m nuo planuojamo sklypo ribos. Teismas sprendė, jog, nenustačius valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojos NŽT pritarimo projektuojamo pastato statybai nesilaikant normatyvinio atstumo iki šio sklypo ribos, projekto 0 laidos sprendiniai, pagal kuriuos pastato atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra 1,42 m, prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, pagal kuriuos šis atstumas numatytas 3,05 m. Esant tokiam projekto trūkumui, SLD negalėjo būti išduotas.

15.       Teismas konstatavo, kad teiginys, jog trečiasis asmuo S. S. neturi teisės atlikti projekto bendrosios dalies ekspertizės, yra nepagrįstas, nes S. S. išduotas architekto kvalifikacinis atestatas Nr. A 180 patvirtina, jog jis turi teisę atlikti bendrąją statinio projekto ekspertizę. Teismas laikė pagrįstu teiginį, jog projekto ekspertizės aktą pasirašė šios teisės neturintis asmuo. Projekto ekspertizės aktą pasirašė bendrosios ekspertizės vadovas, trečiasis asmuo S. S. kaip fizinis asmuo. Teismas nenustatė, jog jis būtų paskirtas ekspertizės rangovo (juridinio asmens) atlikti ekspertizę, ekspertizės akte nėra ekspertizės rangovo (įmonės) vadovo parašo, todėl sprendė, jog projekto bendrosios dalies ekspertizės aktą pasirašė šios teisės neturintis asmuo. Esant šiam trūkumui, SLD negalėjo būti išduotas. Faktas, jog kartu su projektu buvo pateiktas įstatymo reikalavimų neatitinkantis statinio projekto ekspertizės aktas, yra pagrindas ir išvadai, jog kartu su prašymu išduoti SLD buvo pateikti ne visi dokumentai, privalomi pateikti pagal Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 5 dalį. Tai reiškia, jog prašymas išduoti SLD neturėjo būti priimtas (27 straipsnio 8 dalis), o jį priėmus buvo pažeista įstatyminė SLD išdavimo procedūra, kas reikšminga vertinant atsakovės KMSA veiksmų (ne)teisėtumą bei kitų civilinės atsakomybės pagrindų egzistavimą. Tai taip pat reiškia, jog šio ekspertizės akto išvadomis nebuvo galima vadovautis vertinant projekto sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams.

16.       Teismas padarė išvadą, kad statinio rūsio plano sprendiniai, ant 6 automobilių stovėjimo vietų užrašant „2 vietos“, neatitinka nei STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“, nei STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, nes toks automobilių parkavimo būdas, vienoje stovėjimo vietoje statant du automobilius, teisės aktais nenumatytas. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodytas projektuojamų automobilių vietų skaičius (21) per se nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir yra net didesnis nei reikalaujama (15 vietų), sutalpinti 21 automobilio stovėjimo vietą į projektuojamo pastato rūsio plotą nepažeidžiant STR 2.06.01:1999 bei STR 2.06.04:2014 nustatytų atstumų bei kitų reikalavimų neįmanoma. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, jog projekto architektūros dalies sprendiniai neatitinka nustatytų reikalavimų. Esant šiam trūkumui, SLD negalėjo būti išduotas.

17.       Pažeidimas, susijęs su automobilių stovėjimo vietų skaičiumi, konstatuotas VTPSI 2019 m. kovo 7 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte. Patikslintas VTPSI ieškinys teismui pateiktas 2019 m. kovo 22 d. CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis numato ieškovo teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškinio faktinis pagrindas buvo pakeistas, papildant jį nauju pažeidimu, tai buvo atlikta nepažeidžiant TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto termino bei CPK nustatyto teisinio reguliavimo, todėl atmesti ieškinį dėl procesinio termino pažeidimo nėra pagrindo.

18.       Nuo 2012 m. spalio 7 d. galiojančios redakcijos STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 243 punktas nustato, jog vaikų žaidimo aikštelė turi būti projektuojama ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir gatvių. Detaliojo plano patvirtinimo metu (2012 m. liepos 12 d.) tas pats punktas numatė, jog vaikų žaidimo aikštelė turi būti tokioje sklypo vietoje, kuri matoma bent iš vieno buto kambario ar iš bendro naudojimo patalpų ir ne arčiau kaip 10 m nuo įvažiavimo iš gatvės, buitinių atliekų aikštelės, garažo ir gyvenamojo pastato. Detaliojo plano tvirtinimo metu minimalaus 10 m atstumo iki automobilių stovėjimo aikštelės reikalavimas negaliojo. Vaikų suprojektuota žaidimų aikštelės vieta sutampa su detaliajame plane numatyta vieta, tačiau, esant prieštaravimams tarp skirtingo lygmens teisės aktų, vadovaujamasi aukštesnio lygmens teisės aktu pagal teisės aktų hierarchiją. Nustatęs, jog detaliojo plano sprendinių laikymasis pažeistų STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 243 punkto reikalavimus, projektuotojas privalėjo vadovautis aukštesnio lygmens teisės aktu – STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, nes tai yra vykdomosios valdžios norminis aktas, o detalusis planas yra savivaldybės institucijos aktas patvirtinamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

19.       Teismas padarė išvadą, kad tai, jog šiuo adresu registruota kiemo aikštelė yra faktiškai naudojama automobiliams statyti, savaime nereiškia, kad šis statinys gali būti laikomas automobilių stovėjimo aikštele (nekeičia šio statinio paskirties). Nenustačius automobilių stovėjimo aikštelės buvimo fakto (duomenys neskelbtini) teismas sprendė, jog ieškovė VTPSI neįrodė aplinkybės, jog vaikų žaidimo aikštelė suprojektuota pažeidžiant 10 m atstumo nuo automobilių stovėjimo aikšteles reikalavimą.

20.       Teismas sprendė, jog projekto 0 laidos sprendiniai, susiję su sklypo želdynų plotų apskaičiavimu, pažeidžia Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694, reikalavimus. Esant tokiam projekto trūkumui, SLD negalėjo būti išduotas.

21.       Teismas, spręsdamas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą SLD, atsižvelgė į tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) sklype (duomenys neskelbtini) pagal galiojantį detalųjį planą yra leidžiama daugiabučio gyvenamojo namo statyba; 2) nenustatyta, jog tokio pastato statyba per se ar šiuo metu jau pastatyto pastato pertvarkymas pagal taikytinų teisės aktų reikalavimus prieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 3) nenustatyta, kad šio pastato statyba pagal neteisėtai išduotą SDL, be aukščiau nurodytų neigiamų padarinių gretimų sklypų savininkams, būtų sukėlusi kitų neigiamų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams; 4) ieškovų reikalaujamas taikyti statybos padarinių šalinimo būdas – statinio nugriovimas bei statybvietės sutvarkymas – gali būti brangus ir vykdomas iš dalies viešosiomis (Kauno miesto savivaldybės) lėšomis; 5) byloje nenustatytas turtines teises įgijusio asmens – atsakovės JWG – nesąžiningumas gaunant SLD; 6) galimybės atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį egzistuoja; 7) byloje nenustatyta, kad, negriaunant jau pastatyto pastato, jis ar jo atskiros konstrukcijos (pvz., į (duomenys neskelbtini) pusę išsikišanti konsolė ar konstrukcijos, pažeidžiančios normatyvinius atstumo iki ieškovo V. J. sklypo ribos reikalavimus) negali būti pertvarkyti taip, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nepažeistų kaimyninių sklypų savininkų teisių bei teisėtų interesų; 8) pažeidimai, susiję su ieškovu V. J., gali būti pašalinti ir kitu būdu – gaunant jo rašytinį sutikimą su pastato statyba nesilaikant normatyvinių atstumų reikalavimų arba išperkant iš jo jam priklausančią dalį nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) (šalių derybos dėl to vyko bylos nagrinėjimo metu); 9) dalis konstatuotų projektavimo pažeidimų (projekto ekspertizei keliamų reikalavimų, želdynų ploto apskaičiavimo tvarkos pažeidimai) gali būtų pašalinta vien atitinkamai pakeičiant projekto sprendinius, nustatyta tvarka atliekant projekto ekspertizę bei tinkamiems subjektams ją pasirašant. Teismas sprendė, jog kraštutinės SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos statybos padarinių šalinimo priemonės taikymas, nesuteikus statytojui galimybės pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, nagrinėjamoje byloje pažeistų proporcingumo principą, todėl teismas taikė SĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą alternatyvų statybos pagal neteisėtai išduotą SLD padarinių šalinimo būdą. Atsižvelgęs į tai, jog, atsakovų teigimu, visi projekto trūkumai yra jau pašalinti vėliausioje projekto C laidoje, pagal kurią pastatas faktiškai ir buvo statomas, 3 mėnesių terminas SĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytiems trūkumų šalinimo veiksmams atlikti yra pakankamas.

22.       Byloje nustatyti atsakovės KMSA padaryti pažeidimai, susiję su SLD išdavimo procedūrų nesilaikymu bei projekto sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams tikrinimu, projektuotojo atsakovo ŽRPB pažeidimai parengiant bei teikiant KMSA projektą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, todėl teismas konstatavo šių atsakovų veiksmų neteisėtumą. Teismas sprendė, kad, net ir esant esminių projektavimo klaidų, atsakovei KMSA nepadarius nurodytų procedūrinių pažeidimų, t. y. atsisakius priimti prašymą dėl SLD išdavimo arba tinkamai atlikus pareigą tikrinti projekto sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams bei atsisakius išduoti SLD, neigiami padariniai (statyba pagal neteisėtai išduotą SLD) apskritai nebūtų kilę. Tuo tarpu atsakovo ŽRPB neteisėti veiksmai – teisės aktų reikalavimų neatitinkančio projekto parengimas – nebuvo tiesiogine padarinių atsiradimo priežastimi, jie tik prisidėjo prie sąlygų padariniams kilti sudarymo, nes esant ydingam projektui, bet negavus SLD, statyba nebūtų pradėta. Teismas konstatavo, jog atsakovės KMSA neteisėti veiksmai (neveikimas) yra tiesioginiame, o atsakovo ŽRPB – netiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais neigiamais padariniais. Taigi, šių atsakovų atsakomybės mastas yra nevienodas. Atsižvelgiant į tai teismas nustatė tokias šių atsakovų atsakomybės proporcijas: atsakovės KMSA – 95 procentai, atsakovo ŽRPB – 5 procentai.

23.       Nagrinėjamu atveju, pritaikius SĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą alternatyvų statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdą ir leidus statytojui per nustatytą terminą pertvarkyti statinį, teismas nelaikė, jog tokiu būdu VTPSI ieškinio antrasis reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, nes neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, statytojas įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškovės VTPSI ieškinį visiškai. Ieškovo V. J. ieškinys, patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad kiti SLD išvardinti statiniai, kurių dalyje SLD nenaikinamas, yra priklausiniai ir jų statybai SLD nebūtinas, teismas laikė, jog sprendimu tenkinama 95 procentai ieškovo V. J. ieškinio reikalavimų. 

24.       Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į bylos didelę apimtį, aukštą sudėtingumą, specialių žinių poreikį, šalių patirtos atstovavimo išlaidos laikytinos protingomis, todėl jų nemažino. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas V. J. gyvena (duomenys neskelbtini), turi teisę betarpiškai duoti paaiškinimus teismui žodžiu, užduoti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, liudytojams ir ekspertams, jo kelionių į teismo posėdžius išlaidas pripažino būtinomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl teismas jas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovo V. J. ieškinys pareikštas atsakovams KMSA bei JWG, šio ieškovo bylinėjimosi išlaidos priteistos tik iš šių atsakovų. Ieškovui V. J. iš atsakovų KMSA bei JWG lygiomis dalimis priteisė 16973,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 8486,77 Eur iš kiekvieno, iš ieškovo V. J. atsakovei (duomenys neskelbtini) Eur, iš atsakovų KMSA, JWG bei ŽRPB ieškovei VTPSI po 63,32 Eur.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25.       Apeliacinius skundus šioje byloje pateikė ieškovas V. J. ir atsakovai JWG, KMSA ir ŽRPB.

26.       Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, nustatant, kad pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti pažeidimai, dėl kurių teismo sprendimu buvo panaikinta SDL dalis, lemia ir ieškovo V. J., kaip besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininko, teisių pažeidimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      laikantis nuostatos, kad statytojas gali nesilaikyti statybos specialiųjų ir statybos techninių reikalavimų, jei kaimyninio sklypo savininkas neįrodo tiesioginės tokių pažeidimų įtakos savo teisėms, sukuriama situacija, jog teisės normos nebėra imperatyvūs reikalavimai statytojui; jų galima laikytis arba nesilaikyti priklausomai nuo jų įtakos gretimų sklypų savininkų interesams masto. Toks aiškinimas prasilenkia su bendraisiais teisės principais ir statybos teisės normų paskirtimi. Teisės normų laikymasis/nesilaikymas negali būti siejamas su tiesioginiu ir betarpišku poveikiu gretimo sklypo savininkams/naudotojams, kadangi daugeliu atvejų teisės normų pažeidimas reiškia ne tiesioginį fizinį poveikį besiribojančio žemės sklypo savininkams, o jų gyvenimo sąlygų pablogėjimą, teisės į darnią aplinką bei kitų Konstitucijoje įtvirtintų principų pažeidimą. Teismo išvados, kad turi būti nustatytas/įrodytas konkretus ieškovo teisių realus pažeidimas, ateityje gali itin apriboti ieškovo teises ginti savo teisėtus interesus būsimos statybos gretimame žemės sklype aspektu.

2.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas V. J. nepateikė pakankamai įrodymų, jog jo nurodyti kiti pažeidimai (dėl užstatymo tankio pažeidimo, dėl pastatų energinio naudingumo projektavimo pažeidimų, dėl visuomenės informavimo tvarkos pažeidimo) lemia jo teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimą. Teismas rėmėsi ta teismine praktika, kur teismuose statybos leidimą ginčijo ne besiribojančio žemės sklypo savininkas (naudotojas), o netoliese esančio žemės sklypo (pastatų) savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-198-969/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civ. byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 kolegijos teisėjas G. Sagatys atskiroje nuomonėje nurodė, kad „<...> Teritorijos užstatymo tipas svarbus teritorijų planavimo ir statybos parametras, kurį pažeidus gali būti pažeidžiamas atitinkamoje teritorijoje esančių sklypų savininkų teisėtas lūkestis gyventi aplinkoje, užtikrinančioje tam tikro lygio gyvenimo kokybę, kurios be jų žinios, viešo svarstymo ir galutinio kompetentingų institucijų sprendimo niekas savavališkai nepakeis. Šis lūkestis yra sudėtinė tokių asmenų teisės į privatų gyvenimą dalis. Nagrinėjamoje byloje ieškovai laikėsi pozicijos, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype pagal teritorijų planavimo dokumentus nebuvo galima projektuoti ir statyti trijų sublokuotų dvibučių namų, o dėl šio reikalavimo nesilaikymo atsakovų sklype esančiame statinyje gyvens daugiau asmenų, vyks didesnis transporto judėjimas, padidės triukšmo lygis, dėl didesnio gatvėje statomų automobilių skaičiaus pasunkės įvažiavimas į ieškovų sklypus, susidarys daugiau atliekų ir kt. Taigi, ieškovai nurodė parametrą, kurį, jų manymu, ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas pažeidė, t. y. greta jų esančiame atsakovo žemės sklype gyvenančių asmenų skaičių ir šio parametro pasikeitimo nulemtus jų privataus gyvenimo neigiamus pakitimus. Manau, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindu nurodytų prielaidų pažeisti ieškovų teises ir interesus sukūrimas galimai neteisėtais atsakovų veiksmais turėtų būti laikomas pakankamu pagrindu pripažįstant ieškovų teisę savarankiškai reikšti ieškinį“.

2.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, jei statybos metu nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo ar statinio savininko teisės (byla Nr. 3K-3-83-695/2019). Ieškovas V. J. ieškinį pareiškė siekdamas apginti savo nuosavybės teises, kurio turtas ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė JWG vykdo statybas pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą. Statyba besiribojančiame žemės sklype, kuri yra vykdoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, visais atvejais pažeidžia ir gretimo sklypo savininko/naudotojo teises ir interesus. Šio ginčo atveju pažeidimai, kuriuos teismas šioje byloje laikė nustatytais, ir kurie lemia statinio žemės sklype (duomenys neskelbtini) neatitikimą teisės aktų reikalavimams, tiesiogiai įtakoja ir ieškovo interesus bei sąlygoja jo teisių pažeidimą: statyba gretimame žemės sklype yra vykdoma pažeidimų ir trūkumų statinyje ištaisymą/kompensavimą nukreipiant į gretimas teritorijas (trūkstant parkavimo vietų, bus apkraunama aplinkinė teritorija, nesant pakankamai rekreacijos, šio namo gyventojai, pvz., vaikai, jos ieškos aplinkoje, užstatymo tankis reiškia, kad sklype yra statomas per didelis pastatas, pažeidžiant bendrą teritorijos užstatymo darnumą ir harmoningumą ir kartu nepagrįstai “užgriozdinant” aplinką), todėl besiribojančio žemės sklypo savininko/naudotojo aplinka, betarpiškai susijusi su jo gyvenimo ir veiklos vieta, statant statinius gali būti pakeista tik laikantis teisės normų reikalavimų, bet ne juos pažeidžiant. O jų pažeidimas reiškia ir tokio asmens tiesioginį teisių pažeidimą.

2.4.                      Byloje surinkti įrodymai, įskaitant teismo ekspertės R. B. teismo ekspertizės aktą, patvirtina, kad ginčijamu statybos leidimu taip pat buvo pažeisti ir kiti reikalavimai: gyvenamojo daugiabučio pastato energinio naudingumo klasė turėjo būti ne žemesnė kaip A, tačiau atsakovė išdavė SLD B energinės efektyvumo klasės pastato statyboms. Dėl to ieškovo teisės bus pažeistos dar labiau neišlaikant atstumų iki jam priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Pagal projektą lauko atitvara (siena) projektuojama 42 cm storio ir susideda iš mūro struktūros ir apšiltinimo. Siekiant pastatą padaryti A energetinio naudingumo klasės, statytojas privalės atlikti papildomą sienos apšiltinimą – sustorinimą iš lauko pusė 15-20 cm savo sklypo sąskaita. Tokiu būdu atstumas nuo statomo pastato (duomenys neskelbtini) iki ieškovui priklausančio žemės sklypo dar labiau sumažėtų.

2.5.                      Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė KMSA negalėjo išduoti SLD, nes pagal projektą yra pažeidžiamas sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo tankis, numatytas detaliajame plane, specialiuosiuose architektūriniuose reikalavimuose, pagal kuriuos leistinas maksimalus žemės sklypo užstatymo tankis yra 45 proc. Ekspertės R. B. teismo ekspertizės akte konstatuota, kad užstatymo tankis 2 procentais viršija  galimą maksimalų teritorijos užstatymą. Teismo posėdžio metu ekspertė patvirtino, kad tai reikšmingas nukrypimas nuo teritorijos planavimo dokumentuose numatyto maksimalus užstatymo tankio, neabejotinai turės įtakos teritorijos gyventojų interesams. Teismų praktikoje pripažįstamas reikšmingu užstatymo tankio pažeidimas, nukrypstant ir dešimtąja procento dalimi, t. y. 0,2 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. teisėjo Gedimino Sagačio atskiroji nuomonė civilinėje byloje Nr. e3K-3-l98-969/2018). Teismo ekspertė apskaičiavo žemės sklypo užstatymo tankį pagal projekto 0 laidą, tačiau de facto sklypo užstatymo tankis yra daug labiau didesnis, ką patvirtina atsakovės atstovo pridėta UAB „Geomatininkai“ kadastrinių matavimų byla, architekto P. K. pateikta skaičiuotė, pagal kurią žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo užstatymo tankis, jį skaičiuojant pagal požeminio aukšto, kurio viršutinė dalis iškilusi virš sklypo vidutinė altitudės projekciją yra 70,5 proc, pagal anksčiau galiojusius teisės aktus 66%. Taigi atsakovė JWG viršijo leistiną užstatymo tankumą daugiau nei 20 procentų. Aplinkybes, kad projektu pažeidžiamas žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas pažeidžia ir kaimyninių bei būsimų ginčo pastato gyventojų interesus, patvirtina ir Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 2018/08 (12 t., b. l. 164-168).

2.6.                      Nepagrįsta teismo išvada, jog vien galimas pareigos informuoti visuomenę apie statinio projektavimą ir numatomą statybą pažeidimas, net jei toks būtų nustatytas, laikytinas formaliu ir savaime nesudarytų pakankamo pagrindo naikinti išduotą SLD. Techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60-68 punktuose numatytas visuomenės informavimas apie numatomą statinio projektavimą ir visuomenes dalyvavimas svarstant statinio projektinius pasiūlymus. Atsakovė JWG pažeidė šias nuostatas, kadangi su projektiniais sprendiniais prieš išduodant ginčijamą statybos leidimą nebuvo supažindintas nei ieškovas, nei bendraturtė A. T., nei kiti gretimų bei kaimyninių sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai. Nors projektinėje medžiagoje yra dokumentas „Informacija apie statinio projektavimą“, kuriame nurodoma, jog 2017 m. rugpjūčio 1 d. 17 val. Kauno miesto savivaldybės administracijoje vyks viešas susirinkimas, taip pat pateiktos fotonuotraukos, neva patvirtinančios, jog šis dokumentas buvo viešai iškabintas ant statybos teritoriją juosiančios tvoros, byloje esantis 2017 m. liepos 17 d. vaizdo įrašas iš kaimyninio namo apsaugos kamerų patvirtina, kad realiai visuomenės informavimo procedūra nebuvo įgyvendina, o skelbimas pakabintas formaliai ne daugiau nei kelios sekundės nuotraukai padaryti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad atvykę asmenys (moteris ir vyras) iškabina minėtąjį dokumentą, jį nufotografuoja ir iškart nukabino. Pati atsakovė JWG pripažino, kad pakabinus stende informacinį pranešimą, jis buvo nukabintas, tačiau šį veiksmą, užfiksuotą vaizdo įraše bando pateisinti tuo, kad tariamai buvo suabejota, ar jis pakankamai tvirtai laikysis. Iš STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60-68 punktų turinio analizės darytina išvada, kad įstatymo leidėjas, numatydamas visuomenės informavimo apie numatomą statinio projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinio projektinius pasiūlymus tvarką, siekia užtikrinti viešojo intereso apsaugą statybų procese bei sudaryti sąlygas tam, kad būtų paisoma asmenų, kurių teises ir teisėtus interesus gali paliesti vykdomos statybos, teisių ir interesų. Atsakovei slepiant viešinimo procedūrą, ieškovas ir kiti kaimyninių sklypų savininkai prarado galimybę pasakyti pastabas dėl tuo metu projektuojamo pastato, kuris neigiamai paveiks ieškovo ir aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybę. Tuo atveju, jeigu tinkamai ir savalaikiai būtų įgyvendinti projekto viešo informavimo procedūra, tikėtina, kad ginčijamas SLD apskritai nebūtų išduotas. Vadovaujantis Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (LVAT) praktika, asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės (išplėstinė teisėjų kolegijos 2007m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007; 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. AI56- 440/2009, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A302- 2004/2011). Todėl nustačius visuomenės informavimo procedūros pažeidimą negali būti daroma išvada, kad šis pažeidimas nėra reikšmingas ir neįtakoja asmens, kurio teisių gynybai minima norma ir yra sukurta, interesų.

27.       Atsakovė JWG apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo dalį dėl ieškovo V. J. ieškinio reikalavimų dalies ir ieškovės VTPSI viso patikslinto ieškinio reikalavimo tenkinimo atsakovės JWG atžvilgiu ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo V. J. ir ieškovės VTPSI patikslintų ieškinių reikalavimus atmesti atsakovės JWG atžvilgiu visa apimtimi; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovų V. J. ir VTPSI atsakovės JWG patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      teismas netinkamai vertino įrodymus ir aukštesnės instancijos teismų praktiką, sprendžiant dėl ieškovo V. J. praleisto termino ieškiniui pateikti nustatymo. Aktuali yra LVAT, kaip teismo, sprendžiančio šio pobūdžio teisės problemas pagal savo kompetenciją, suformuota praktika panašiose bylose (CPK 36 straipsnio 2 dalis), todėl teismo bandymas remtis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) pateiktais precedentais, pripažintinas netinkamu antriniu teisės šaltinio naudojimu. Teismo pasirinktas LAT 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civ. byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 aptartas precedentas negalėjo būti panaudotas ir dėl to, jog šioje LAT nagrinėtoje civilinėje byloje ratio decidendi yra skirtingos nei byloje esančios faktinės aplinkybės. LVAT 2017 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.eA-206-556/2017 yra suformuluota taisyklė, jog „Infostatyba“ duomenų bazėje paskelbta viešai prieinama informacija yra visiškai pakankama pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nes tokio pobūdžio dokumente yra atskleidžiami esminiai tokio teisės akto turinio elementai. Dėl šios priežasties ankstesnėse LVAT nutartyse pateiktas terminų skaičiavimo mechanizmas tapo nebetinkamu ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu. Duomenys apie SLD „Infostatyba“ duomenų bazėje buvo paskelbti 2017 m. spalio 17 d., todėl ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2017 m. spalio 17 d. Bylos duomenys patvirtina, kad į VTPSI ieškovas kreipėsi dar 2017 m. spalio 21 d., tai reiškia, kad apie „Infostatyba“ duomenų bazėje pateiktą informaciją jis žinojo gerokai anksčiau nei 2017 m. spalio 30 d. Tiesioginis kreipimasis į VTPSI dėl jo teisės pažeidimo fakto konstatavimo reiškia, jog jis veikė savo rizika, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdus. Tai, kad jis kreipėsi į nekompetentingą spręsti kilusį ginčą instituciją, nepašalino pareigos laikytis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl ieškinį teisme pareiškus tik 2017 m lapkričio 30 d., jis praleido įstatymo nustatytus terminus savo pažeistai teisei ginti. Tai, kad ieškovas praleido procesinį terminą, iš esmės pripažino ir teismas, nurodęs apie sąlygas šį terminą atnaujinti. Pripažinus V. J. procesinį terminą pažeidus 13 dienų laikotarpiu, teismas privalėjo taikyti CPK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas bei konstatuoti, kad V. J. yra praradęs teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Tam, kad šis ieškovas galėtų gintis nuo tariamo savo teisių pažeidimo išduodant SLD, teismas privalėjo atnaujinti procesinio termino skaičiavimą. Teismo teiginiai, jog turi būti ginami ieškovo, kaip neturinčio teisinio išsilavinimo, interesai įrodo ir teismo šališkumą vienai iš ginčo šalių, nes nurodyti teiginiai neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Visa ankstesnė V. J. bendravimo su JWG eiga aiškiai įrodo, kad V. J. buvo puikiai žinoma, kada ir kur jis privalo kreiptis. V. J. nuolat buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, ką įrodo jo vardu ruošti procesiniai dokumentai, todėl V. J., kaip asmeniui, turinčiam ilgalaikio bylinėjimosi patirtį, buvo aiškiai žinoma, kokioms kompetentingoms institucijoms jis privalo pateikti ieškinį.

3.2.                      Teismas netinkamai vertino įrodymus spręsdamas dėl atstumo iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatymo. ŽRPB atstovai, trečiasis asmuo Ž. R. nurodė, kad projekto 0 laidoje dėl pastato aukštingumo buvo padarytos korektūros klaidos, kurios vėlesnėse projekto laidose buvo ištaisytos. Teismas pripažino, kad byloje yra projekto A laida, kurioje gyvenamojo namo aukštingumas yra nurodytas 8,5 m. Byloje nėra kokių nors kitų objektyvių duomenų, paneigiančių projekto A laidos duomenis dėl pastato aukštingumo. Ekspertė R. B. į klausimą dėl gyvenamojo namo pastato aukštingumo nurodė, kad šis klausimas nėra susijęs su projekto 0 laidos bei vėlesnių laidų (A, B, C) sprendiniais, todėl jo nagrinėjimui nėra pakankamų duomenų (ekspertizės 3.13 punktas). Pats teismas realių pastato aukštingumo matavimų neatliko, todėl šią sprendimo dalį pagrindė tik savo paties padaryta prielaida, dėl ko ši sprendimo dalis yra nepagrįsta. Byloje nesant objektyvių duomenų, paneigiančių projekto A laidos informaciją apie pastato 8,5 m aukštingumą, teismas negalėjo konstatuoti pažeidimų dėl gyvenamojo namo statybos prie kaimyninio sklypo ir prievolės gauti V. J. sutikimą dėl to, kad gyvenamasis namas yra statomas 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.

3.3.                      Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl projekte atliktų esminių pakeitimų, sąlygojusių naujo SLD gavimą. Teismas rėmėsi STR 1.05.01:2017 48.5 punkto nuostatomis ir jose numatytomis išimtimis, leidžiančiomis keisti esminius statinio projekto sprendinius, negavus naujo SLD. Šiuo teisės aktu savo išvadas grindė ir liudytojas J. R. bei ekspertas L. U. Prieštaravimų tarp išvadų ir jų apklausos duomenų nėra. Jie tvirtino, kad projekto sprendinių dalyje dėl laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo yra išlaikyta pirminė konstrukcinė schema, kas įgalino ŽRPB leisti naujas projekto laidas nesikreipiant dėl naujo SLD išdavimo. Tai, kad liudytojas J. R. ir ekspertas L. U. nurodė teismui, kas yra laikančiosios konstrukcijos erdviniu požiūriu, nereiškia, jog jie nutolo nuo savo rašytinių išvadų, todėl jų pateiktų išvadų kritika laikytina įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu. Teismas savo argumentus grindžia ekspertės R. B. ekspertizės aktu, tačiau ši ekspertė pagal savo kvalifikacinius gebėjimus (ekspertizės akto parengimo metu turėjo tik pusės metų eksperto darbo patirtį) atsiliko nuo liudytojo J. R. bei L. U. ekspertinio darbo patirties. Dėl to teismo argumentai yra šališki (CPK 21 straipsnis).

3.4.                      Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nustatymo. Nesutiktina su teismo išvada, kad NŽT Kauno skyrius nedavė sutikimo namo statybai, nesilaikant detaliajame plane nustatytų atstumų normatyvo. NŽT atsiliepime į patikslintus ieškinius nėra nurodžiusi, kad ji nebuvo davusi sutikimo projektuoti gyvenamojo namo statybą nukrypstant nuo nustatytų žemės sklypų ribų normatyvų. Ši pozicija nebuvo paneigta ir per NŽT atstovų apklausas teisme. Atvirkščiai, iš NŽT paruoštų procesinių dokumentų matyti, kad NŽT atstovai visus JWG atstovų prašymus dėl leidimo atlikti projektavimo darbus priėmė kaip savaime suprantamą dalyką, t. y. kaip jų norą užsitikrinti savo teisę atlikti gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus, nesilaikant detaliajame plane numatytų atstumų iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Vien tik vizualinio detaliojo plano užstatymo schemos bei NŽT paruoštos planavimo schemos sulyginimo nepakanka tam, jog būtų išsiaiškinta tiksli NŽT pozicija dėl apeliantės atstovams duotų sutikimų.

3.5.                      Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl asmens, turinčio teisę pasirašyti projekto ekspertizę, nustatymo. Teismui pripažinus S. S. teisę atlikti projekto bendrosios dalies ekspertizę akivaizdu, kad jis turi teisę ją ir pasirašyti. Priešinga teismo išvada turi loginių prieštaravimų, todėl yra neteisėta. Byloje esantys dokumentai įrodo, kad statinio projekto ekspertizės aktas KMSA buvo įteiktas, todėl turėjo būti keliamas ne statinio projekto ekspertizės akto trūkumų nustatymo klausimas, bet ekspertizės akto kaip dokumento, sukeliančio specifines teisines pasekmes (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“), nuginčijimo klausimas. Ieškovai tokių reikalavimų nesuformulavo. Galiojančio dokumento pateikimas KMSA negalėjo sukelti neigiamų teisinių pasekmių. 

3.6.                      Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo. Pripažinus, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas projektuojamų automobilių vietų skaičius (21) per se nepažeidžia sprendime nurodytų teisės aktų reikalavimų ir yra net didesnis nei reikalaujama (15 vietų), teismas negalėjo padaryti išvados, jog SLD negalėjo būti išduotas. Neaiškus teismo teiginys, neva nėra galimybės sutalpinti automobilius į projekto sprendiniuose nurodytą 21 automobilio stovėjimo vietą. ŽRPB ir JWG atstovai paaiškino technines galimybes išspręsti automobilių parkavimo problemą dviem aukštais. Teismas nebuvo išvykęs į vietą ir neįsitikino, kad techniškai toks sprendimas negalimas, todėl išvada dėl SLD neatitikimo įstatymo reikalavimams neteisėta.  

3.7.                      Teismas netinkamai nustatė atsakovės teisinį statusą ir jos civilinę atsakomybę. Teisingai nustatyta, kad JWG yra statytoja SĮ 14 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2017-10-31) prasme, kuri dalį savo funkcijų atlikimą pagal įstatymą delegavo ŽRPB kaip projektuotojui (SĮ 16 straipsnio 6 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 31 d.). ŽRPB buvo deleguota ir ta atsakovės JWG funkcijų dalis, kuri yra susijusi su SLD gavimu (SĮ 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas) Ši faktinė aplinkybė byloje nebuvo ginčijama. JWG savo iniciatyva buvo perdavusi ŽRPB visą turimą dokumentaciją, kuri galėjo būti reikšminga gaunant SLD. Perduotų dokumentų pakankamumą ŽRPB pripažino, todėl atsakovė JWG santykiuose su ŽRPB buvo maksimaliai rūpestinga ir apdairi, kas eliminuoja jos tyčinio ar neatsargaus elgesio pobūdį. Tiesioginio kontakto su KMSA atstovais, išdavusiais SLD, JWG neturėjo ir negalėjo įtakoti jų veiksmų. Tai, kad atsakovė JWG elgėsi sąžiningai SLD gavimo metu, pripažino ir teismas. Tai reiškia, kad byloje nėra konstatuotas atsakovės JWG priešingas teisei veikimas ir/ar kaltės faktas gaunant ginčijamą SLD, todėl nebuvo galima jos civilinė atsakomybė nei dėl žalos atsiradimo, nei dėl neteisėto SLD išdavimo, kas apribojo ieškovų teisę reikalauti galimai neteisėtai išduoto statybos leidimo padarinių šalinimo išlaidų apmokėjimo iš atsakovės JWG piniginių lėšų. Nenustačius atsakovės JWG kaltės, ji byloje galėjo turėti tik trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, atsakovų pusėje statusą, tačiau teismas yra išsaugojęs JWG kaip atsakovės teisinį statusą. Atsakovės JWG civilinei atsakomybei kilti byloje turėjo būti konstatuoti jos padaryti įstatymo pažeidimai gaunant SLD. Teismas jokių įstatyminių normų pažeidimo nekonstatavo, todėl jai pareikštus ieškinius turėjo atmesti. Neteisėtas ir nepagrįstas teismo pripažinimas, kad atsakovė JWG vienodai yra atsakinga prieš ieškovus kartu su KMSA bei ŽRPB.

3.8.                      Teismas netinkamai paskirstė atsakovų civilinės atsakomybės naštą. Abu ieškovai siekė SLD panaikinimo, todėl abiejų ieškinių reikalavimo tenkinimas turėjo sukelti tas pačias teisines pasekmes tiems patiems atsakovams. Byloje atsakovais buvo nurodyti JWG, KMSA ir ŽRPB, tačiau pagal V. J. patikslinto ieškinio reikalavimus civilinės atsakomybės našta buvo padalinta tik tarp JWG bei KMSA. Tokį apsisprendimą teismas motyvavo tuo, jog šias ginčo šalis yra nurodęs ieškovas V. J., tačiau ši išvada yra nepagrįsta – byla buvo nagrinėjama kaip vientisas procesas, kurio metu paaiškėjo asmenys, kurie, teismo manymu, yra kalti dėl SLD išdavimo neteisėtumo. 

3.9.                      Teismas ex officio pasirinko kitą alternatyvų neteisėtų statybų padarinių šalinimo būdą, nei prašė ieškovai, todėl niekiniais laikyti teismo argumentai dėl visiško VTPSI ieškinio reikalavimų tenkinimo. Pasirinkęs sąlyginį skundžiamo sprendimo įvykdymo mechanizmą teismas prarado galimybę konstatuoti, kad visi VTPSI reikalavimai yra tenkinami –  atsakovei JWG įvykdžius teismo nurodymus byloje nebus pasiektas tas rezultatas, kurio patikslintais reikalavimais prašė abu ieškovai.

3.10.                      Netinkamai taikytas aritmetinių klaidų taisymo institutas. 2020 m. liepos 29 d. nutartimi teismas  pripažino, jog, apskaičiuodamas ieškovui V. J. priteistinas bylinėjimosi išlaidas, padarė aritmetinių klaidų – vietoje 17 866,89 Eur sumos suskaičiavo ir įrašė 20 880,03 Eur sumą, atitinkamai, rezoliucinėje dalyje įrašytos neteisingos ieškovui V. J. iš atsakovės JWG priteistos bylinėjimosi išlaidos. Sprendime padarytos klaidos negalėjo būti taisomos pasitelkiant sprendimo rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų taisymo institutą, apibrėžtą CPK 276 straipsnio 2 dalyje. Į ieškovo V. J. naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą įtrauktas žyminis mokestis už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: dviem atvejais po 38 Eur, vienu atveju 37,50 Eur. Už vienodo pobūdžio procesinius prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones šis ieškovas byloje sumokėjo skirtingo dydžio žyminį mokestį. Pagal CPK 80 straipsnio 5, 7 dalis, už prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ieškovas  privalėjo mokėti 37,50 Eur dydžio žyminį mokestį (50 Eur x 75 proc. = 37,50 Eur). Kadangi įstatymas nenumato ieškovo pareigos apvalinti mokėtino žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnis), abiem atvejais ieškovas pasirinko didesnį, negu numato įstatymas, žyminio mokesčio tarifą, todėl teismas privalėjo grąžinti permokėtas žyminio mokesčio sumas CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

3.11.                      Laikinosios apsaugos priemonės atsakovės JWG atžvilgiu buvo pritaikytos 2019 m sausio 16 d. nutartimi, todėl sprendime teismas privalėjo nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pabaigos momentą. To nepadarius sprendimo vykdymas tampa komplikuotas, tai suvaržo atsakovės JWG teises tinkamai naudotis savo turtu.

28.       Atsakovas ŽRPB apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. J. ieškinį ir ieškovės VTPSI patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovo ŽRPB naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Ieškovas neįrodė, kad apie ginčijamą SLD sužinojo kitu metu, nei jis buvo paskelbtas ir viešai prieinamas nuo 2017 m. spalio 17 d. Nepagrįstas teismo argumentas, jog byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovas V. J. apie statomo statinio techninį projektą ar esminius jo sprendimus sužinojo anksčiau, negu 2017 m. spalio 30 d. gavus VTPSI 2017 m. spalio 30 d. atsakymą. Teismas termino apskųsti statybą leidžiantį dokumentą pradžią nepagrįstai susiejo ne tiek su informacijos paskelbimu „Infostatyba“ duomenų bazėje momentu, kiek su ieškovo paaiškinimais apie tai, kada jis suprato apie galimą jo teisių pažeidimą. Ieškovas V. J. nei pradiniu, nei patikslintu ieškiniu neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl nebuvo jokių pagrindų teismui savo iniciatyva šį terminą atnaujinti.

4.2.                      Nesutiktina su teismo argumentais, kad projekto sprendiniai pažeidžia detaliojo plano reikalavimą kiekvienam pastato aukštui virš 8,5 m didinti atstumą 0,5 m nuo planuojamo sklypo ribos. Byloje nebuvo ginčo, kad pradinės projekto 0 laidos, kurios pagrindu išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, brėžiniuose ir aprašomojoje dalyje buvo netikslumų/neatitikimų, kadangi brėžiniuose iš tikrųjų buvo suprojektuotas pastatas, kurio aukštesnė nei 8,5 m dalis nuo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nutolusi tik 3 m atstumu. Tačiau techninio-darbo projekto architektūros dalies aiškinamajame rašte buvo nurodyta brėžiniuose pateiktiems duomenims prieštaraujanti informacija, t. y., kad projekto dalis parengta vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. A-2493 paliktu galioti detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 12 d. direktoriaus sprendimu Nr. A-2623, kad gyvenamosios paskirties (daugiabutis) pastatas projektuojamas 3,0 m atstumu nuo rytinės sklypo ribos. Aukštuminė pastato dalis (ketvirtas – šeštas aukštai) projektuojama atitraukiant ją nuo kaimyninio sklypo ribos, kaip nurodyta STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193p. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 37 punktas nustato, jog jei projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma taip: 37.1. techninės specifikacijos; 37.2 aiškinamieji raštai; 37.3. brėžiniai; 37.4. sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Tai patvirtina, kad esant neatitikimų tarp projekto (0 laidos) brėžinių ir aiškinamojo rašto, reikia laikytis statybos techniniame reglamente numatytos projekto dokumentų hierarchijos ir vadovautis ne brėžinyje, o aiškinamajame rašte pateiktais duomenimis. Kadangi projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog prie kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pastatas suprojektuotas laikantis galiojančio detaliojo plano sprendinių ir STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkte nurodytų privalomų atstumų, tai reiškia,  kad gretimo sklypo savininko V. J. raštiškas sutikimas pastato statybai nebuvo reikalingas, todėl ginčo SLD išduotas pagrįstai ir teisėtai. Antra, projekto 0 laidos brėžiniuose ir tekstinėje dalyje (aiškinamajame rašte) buvę neatitikimai buvo pašalinti (ištaisyti) ŽRPB išleidus projekto A laidą, kurioje projekto brėžinių ir tekstinės dalies duomenys buvo suvienodinti: UAB „Bakūžė LT“ techninės priežiūros vadovo A. B. 2018 m. vasario 12 d. pažyma patvirtina, kad pastato 4 aukšto grindų lygis (projekto 0 laidoje) buvo suprojektuotas 9 m lygyje, nors pagal detalųjį planą turėtų būti 8,5 metro; minėta klaida buvo ištaisyta projektuotojui išleidus projekto A laidą, kurioje 4 aukšto grindų altitudė 8,5 m. Projekto A laida patvirtina, kad brėžiniuose „Pjūvis 1 – 1“ ir „Fasadas 31 – 61 trijų pastato aukštis nurodytas 8,5 m, o kiti aukštai suprojektuoti atitraukiant pastato sieną nuo gretimo sklypo ribos, laikantis teisės aktuose nustatytų atstumų. Vėlesnėse projekto B ir C laidose aukščiau nurodytų neatitikimų tarp brėžinių ir projekto tekstinės dalies nesama, o pastato aukštis ir atstumas nuo gretimo sklypo ribos suprojektuoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Specialisto L. U., turinčio teismo eksperto statusą, ekspertizės išvadoje nurodyta, kad projektuotojo atlikti projekto pakeitimai (ištaisant projekto 0 laidos brėžiniuose buvusius pastato 4 aukšto aukštingumo neatitikimus) priskiriami prie neesminių statinio projekto sprendinių, todėl neturėjo būti gautas naujas SLD, užteko patikslinti projektą išleidžiant naują projekto laidą. Trečia, ieškovai kėlė klausimą, ar požeminių daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) konstrukcijų įrengimui 2,1 m atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos turėjo būti gautas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų rašytinis sutikimas. Teismas laikė, kad pagal projekto 0 laidos brėžinius aukštuminė pastato dalis (ketvirtas aukštas) yra 9,0 m aukštyje, ją atitraukus nuo kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini) ribos bet kokiu papildomu atstumu vis tiek išlieka akivaizdus prieštaravimas detaliojo plano sprendiniams, nes pastato dalis, kurios aukštis nuo 8,5 m iki 9,0 m, lieka 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Be to, aiškinamajame rašte nieko nepasisakyta dėl kitų pastato konstrukcijų, esančių 9,80 m, 10,45 m, 11,70 m aukštyje, pavaizduotų brėžiniuose, ir jų atstumo (atitraukimo) nuo kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Teisės aktai leidžia požeminį statinį statyti be gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimo 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais nepažeidžiant gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) teisių ir įstatymų saugomų interesų. Taigi ginčo objekto požeminių konstrukcijų įrengimui 2,1 m atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos neturėjo būti gauti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rašytiniai besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininkų (valdytojų) sutikimai (susitarimai). Tai patvirtina, kad pastatas, kuriam statyti išduotas ginčo statybos leidimas, suprojektuotas tinkamai, išlaikant teisės aktuose reglamentuotus aukštingumo ir atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, dėl ko gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) savininko V. J. raštiškas pritarimas pastato statybai nebuvo reikalingas, o procedūros išduodant SLD nepažeistos. Ketvirta, teismas sprendimą grindė ir tuo, kad R. B. ekspertizės akte nurodyta, kad, patikslinus Projekto brėžinyje „Pjūvis 1-1“ (žymuo Nr. S23(2017)-01-TDP-SA-9) numatytos pastato dalies aukštį, jį sumažinant nuo 9 m. iki 8,5 m. (Projekto A laidos žymuo Nr. S23(2017)- 01-TDP-SA-9), matosi šie pakeitimai: keičiasi statinio laikančiųjų konstrukcijų – perdengimų plokščių išdėstymas; keičiasi statinio laikančiųjų konstrukcijų – kolonų ir laiptinės ištisinių sienų – išdėstymas. Toks vidinių statinio laikančiųjų konstrukcijų – perdengimų plokščių, kolonų ir laiptinės ištisinių sienų – išdėstymo pakeitimas nepatenka į STR 1.05.01:2017 48.1–48.5 punktuose numatytų išimčių sąrašą. Todėl, vėlesnėse projekto laidose numačius konstrukcijų išdėstymo pakeitimą, turėjo būti gautas naujas SLD. Teismas nesirėmė eksperto L. U. ekspertizės išvada, nes ekspertas netyrė projekto 0 laidos sprendinių atitikimo detaliojo plano sprendiniams, projektuojamo statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo pakeitimo projekto vėlesnėse laidose bei nepasisakė dėl STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 43 punkto reikalavimų taikymo tirtoms projekto laidoms. Teismas taip pat nesirėmė liudytojo J. R. 2020 m. sausio 10 d. eksperto išvada, jog dėl pastato aukščio sumažinimo jo laikančiųjų konstrukcijų perstūmimas erdvėje negali būti laikomas jų išdėstymo keitimu, nes tokia išvada prieštarauja teismo ekspertės R. B. ekspertizės išvadai, jog vėlesnėse projekto laidose buvo pakeistas laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas ir toks pakeitimas nepatenka į STR 1.05.01:2017 48 punkte numatytas išimtis. Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nurodyta, jog R. B. yra suteikta teisė eiti statinio projekto, statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto architektūrinės dalies, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Statinių rūšys: pastatai ir inžineriniai statiniai. Statinių kategorija: ypatingi statiniai. Jame nėra nurodyta, kad R. B. turi teisę atlikti teismo ekspertizes, susijusias su statinio konstrukcijomis. VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 2019 m. gruodžio 6 d. patvirtino, jog „SPSC tvarkomuose statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų atestatų registruose nėra informacijos apie R. B. išduotus kvalifikacijos atestatus. R. B. pavardės nėra projektuotojų, išklausiusių energiškai efektyvių pastatų projektavimo mokymus sąrašuose. Pati ekspertė 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje patvirtino, kad ji neturi teisės atlikti ypatingo statinio projekto konstrukcijų dalies ekspertizės ir ypatingo statinio projekto konstrukcijų ekspertizės. Esant tokiems įrodymams, teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ekspertės R. B., neturinčios teisės vertinti ypatingo statinio projekto konstrukcijų dalies sprendinių atitikimo teisės aktams, o ne eksperto L. U. ir specialisto J. R. išvadoms.

4.3.                              Teismas nepagrįstai sprendė, jog, nenustačius valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojos NŽT pritarimo projektuojamo pastato statybai nesilaikant normatyvinio atstumo iki šio sklypo ribos, projekto 0 laidos sprendiniai, pagal kuriuos pastato atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra 1,42 m, prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, pagal kuriuos šis atstumas numatytas 3,05 m. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pagal detaliojo plano sprendinius atstumas nuo ginčo statinio šiaurės-vakarinės užstatymo ribos iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, yra 3,05 m, ką patvirtino per apklausą ekspertė R. B. Detaliajame plane nurodyta, jog esant pastato aukščiui 8,5 m, atstumas iki sklypo ribos ne mažesnis kaip 3 m. Teismo ekspertės R. B. ekspertizės išvadoje nurodoma, jog projekto 0 laidoje atstumas nuo pastato iki šio sklypo (duomenys neskelbtini), yra 1,42 m. Nagrinėjamu atveju techninis projektas buvo parengtas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. A-2493 paliktu galioti (ir šiuo metu galiojančiu) detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 12 d. direktoriaus sprendimu Nr. A-2623. Vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais, pastato atitraukimas nuo gretimo sklypo ribos, siekiant išlaikyti teisės aktuose nustatytus aukščio – atstumo iki kaimyninio sklypo reikalavimus, toje sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kuri ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini) (priešingai, nei ribojimosi su sklypu (duomenys neskelbtini) atveju), nenumatytas. Pradinėje detaliojo plano rengimo stadijoje valstybinio sklypo valdytoja patikėjimo teise NŽT 2011 m. lapkričio 28 d. raštu išreiškė sutikimą detaliojo plano sprendiniams, nurodydama, jog neprieštarauja, kad, gavus su planuojama teritorija besiribojančiose valdose esančių nekilnojamojo turto savininkų/nuomininkų/naudotojų raštiškus sutikimus rengiant sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, planuojamos teritorijos užstatymo riba būtų numatyta pagal pateiktą schemą. Detaliojo plano rengimo metu valstybinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas UAB „Žaliakalnio pasažas“, kuriam pagal 2006 m. rugsėjo 8 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį perėjo valstybinio žemės sklypo nuomos teisės. UAB „Žaliakalnio pasažas“ nuomos teise valdė visą 0,4780 ha ploto valstybinį sklypą, buvo vienintelis jo naudotojas. UAB „Žaliakalnio pasažas“ 2012 m kovo 15 d. raštu sutiko, kad gretimame sklype (duomenys neskelbtini) būtų statomas gyvenamosios paskirties pastatas ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo UAB „Žaliakalnio pasažas“ nuomojamo sklypo ribos, kas patvirtina, jog išduodant statybos leidimą buvo gautas vienintelio valstybinio sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojo sutikimas detaliojo plano, kurio pagrindu parengtas projektas, sprendinių įgyvendinimui. Šiuo metu valstybinis sklypas (duomenys neskelbtini) yra išnuomotas UAB „Žaliakalnio statyba (nuo 2018 m. spalio 9 d.), daugiabučio namo savininkų bendrijai „SPR monolitas 2“ (nuo 2017 m. rugsėjo 29 d.) ir daugiabučio namo savininkų bendrijai „Monolitas-3“ (nuo 2017 m. liepos 1 d.). Kadangi detaliojo plano sprendiniams dėl pastato sklype (duomenys neskelbtini) statymo atstumo iki ribos su valstybiniu sklypu (duomenys neskelbtini) vienintelis pastarojo  sklypo naudotojas (nuomininkas) UAB „Žaliakalnio pasažas“ pritarė dar detaliojo plano derinimo metu (2012 m. kovo 15 d.), o projekto sprendiniai dėl pastato aukštingumo ir atstumo iki valstybinio sklypo ribos neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams, po detaliojo plano patvirtinimo valstybinio sklypo nuomininkėmis tapusių daugiabučių namų savininkų bendrijų „SPR monolitas 2“ ir „Monolitas-3“ pritarimas nereikalingas ir neaktualus. Į bylą pateiktas detaliojo plano brėžinys patvirtina, kad detaliojo plano sprendiniams raštu pritarė UAB „Žaliakalnio pasažas“, UAB „Baileksas“, bendrija „Monolito garažai“, UAB „Plastinės chirurgijos centras“, L. B., J. L., A. T., taip pat – ir daugiabučio namo savininkų bendrija „SPR Monolitas 2“ bei daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas-3“.

4.4.                      Nesutinka su teismo išvada, nesant teisės aktuose įtvirtinto eksplicitinio leidimo projektuoti „dvigubas“ automobilių stovėjimo vietas, pavaizduotas projektuojamo statinio rūsio plane, tokių vietų projektavimą laikyti neteisėtu. Pirma, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“, gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiuose) pastatuose yra privaloma 1 automobilių stovėjimo vieta vienam butui (reglamento 30 lentelės 1.3 p.). Byloje nėra ginčo, kad projekte 21 butui yra numatytos 21 automobilių stovėjimo vietos pastato rūsyje: požeminėje aikštelėje suprojektuotos 16 automobilių stovėjimo vietos, penkioms iš jų numatant galimybę automobilius statyti dviem aukštais, panaudojant ant rūsio grindų statomą mobilų keltuvą, kuriam nėra reikalingas papildomas pamatas ar prieduobė. Nors ieškovai rėmėsi aplinkybe, kad jiems nesuprantamas ar nežinomas tokio mobilaus keltuvo mechanizmų techninės charakteristikos, tačiau jokiuose teisės aktuose, įskaitant ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“, privalomas automobilių parkavimo būdas nėra nurodytas bei automobilių statymas dviem aukštais panaudojant keltuvus nėra draudžiamas. Antra, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog dar projekto derinimo eigoje informacinėje sistemoje „Infostatyba“ projektuotojui ŽRPB buvo pateiktos su projekte numatytu automobilių stovėjimu susijusios pastabos: KMSA Miesto planavimo ir architektūros skyrius paprašė detalizuoti automobilių parkavimo dviem aukštais sprendinius, į ką ŽRPB 2017 m. spalio 5 d. nurodė, kad pastaba priimta, ir rūsio aukštis padidintas iki 3,85 m. VTPSI nenurodė ir niekaip neargumentavo, kokias statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas pažeidžia projekto sprendinys dėl dviaukščio parkavimo bei kuo minėtas parkavimo būdas yra netinkamas. Trečia, ekspertas L. U. 2018 m. spalio 4 d. atliko matavimus, matuojant atstumą nuo suprojektuoto daugiabučio gyvenamojo namo įvažiavimo į požeminį garažą ir šalia esančių pastatų. Ekspertizės išvados 3.7 punkte konstatavo, kad suprojektuotas įvažiavimas į požeminį garažą tenkina STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 124 punkto reikalavimus, t. y. išlaikytas reikiamas atstumas nuo įvažiavimo į požeminį garažą iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų ne mažiau kaip 15 m. ir pagal projekto A laidą nėra pažeistas atstumo reikalavimas nuo suprojektuoto daugiabučio gyvenamojo namo įvažiavimo į požeminį garažą ir aplinkinių gyvenamųjų pastatų. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šias eksperto išvadas ir jo atliktų matavimų tikslumą. Ketvirta, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 108 punkto reikalavimais: „107 punkto 30 lentelėje nurodytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius savivaldybės tarybos sprendimu gali būti mažinamas arba didinamas šiais atvejais: „108.1. suskirstant miestų(miestelių) teritorijas į zonas ir jose nustatant automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus: 1 zona – 0,25; 2 zona –0,5; 3 zona – 0,75; 4 zona – 1.“ Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T-107 patvirtino Kauno miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientų schemą, kurioje sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į 3 zoną, jam taikomas 0,75 koeficientas. Tokiu atveju privalomas automobilių skaičius yra 21 x 0,75 = 15 automobilių ir šis skaičius nepažeidžia projekto sprendinių. Penkta, teismas nepagrįstai ignoravo pačios ieškovės VTPSI nekompetentingus, nesąžiningus, klaidinančius ir turinčius piktnaudžiavimo tarnyba požymių veiksmus. Dar atlikdama pirmąjį ginčijamo SLD išdavimo patikrinimą, VTPSI 2018 m. balandžio 25 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai privalomąjį nurodymą, kuriuo, be kitų nurodymų, įpareigojo savivaldybę paaiškinti aplinkybes, kaip projekte 5 parkavimo vietose numatyta sutalpinti 10 automobilių, bei kokiu teisiniu pagrindu išduotas statybos leidimas, kai pastate butų skaičius 21, o numatytų parkavimo vietų 16. KMSA nurodė aplinkybes dėl projekte numatyto dviaukščio parkavimo panaudojant specialius keltuvus, paaiškindama, kad projekte pateiktas 21 automobilio parkavimo vietos įrengimo sprendinys. 2018 metais, surašydama pirmąjį SLD parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą, VTPSI pažeidimų, susijusių su projekte numatytais automobilių stovėjimo vietų sprendiniais, nenustatė ir pradiniame į bylą teiktame ieškinyje minėto pobūdžio pažeidimo nenurodė. SLD išdavimo teisėtumą tuo pagrindu, kad projektiniai sprendiniai neatitinka reikalavimų dėl minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, VTPSI pradėjo ginčyti tik 2019 m. balandžio 17 d. patikslintame ieškinyje, t. y. praėjus daugiau kaip 10 mėnesių nuo pradinio patikrinimo. Tai patvirtina, kad VTPSI praleido Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustatytą specialųjį 2 mėnesių terminą ieškiniui šiuo teisiniu pagrindu pateikti, todėl VTPSI reikalavimas dėl ginčo statybos leidimo panaikinimo ta apimtimi, kiek statybos leidimo neteisėtumas yra motyvuojamas tariamais parkavimo reikalavimų pažeidimais, yra atmestinas kaip pareikštas praleidus teisės aktuose nustatytą kreipimosi į teismą terminą.

4.5.                      Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi, jog projekto 0 laidos sprendiniai, susiję su sklypo želdynų plotų apskaičiavimu, pažeidžia Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694, reikalavimus Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo priedo 2 punktas numato, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose mažiausias želdynams priskiriamas plotas turi sudaryti 30 procentų nuo viso žemės sklypo ploto. Atsakovas ŽRPB pripažino, kad projekto 0 laidoje aiškinamajame rašte želdinių plotas sklype buvo nurodytas klaidingai. Tačiau projektuotojui išleidus vėliausią projekto C laidą, bendrajame aiškinamajame rašte želdinių plotas ir jo skaičiavimo metodika buvo patikslinti, o suprojektuotas želdinių plotas yra pakankami ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis projekto C laida, į perskaičiuotą želdinių plotą neįtraukta sporto aikštelė, patikslintas projektuojamas želdinių plotas (veja, vaikų ir pagyvenusių žmonių aikštelės) sudaro 235,2 kv. m, t. y. 30 proc. sklypo ploto. Šiuo atveju projekto sprendinys dėl želdinių ploto priskiriamas prie neesminių projekto sprendinių, todėl teisėtai ir tinkamai buvo ŽRPB patikslintas išleidus naują projekto C laidą.

4.6.                      Dėl teismo pritaikytų atsakovų KMSA ir ŽRPB atsakomybės proporcijų nurodė, jog apeliaciniame skunde atsakovas ŽRPB pateikė teisinius argumentus, kodėl teismo sprendimas (tame tarpe ir ŽRPB atžvilgiu) yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl sprendimo dalis dėl statybos padarinių šalinimo ir kaltų asmenų bei jų atsakomybės masto naikintina. Antra, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2017 m. vasario 15 d. sprendime byloje J. M. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 49426/09) pareiškė, kad valstybės institucijų klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita. Projektuotojo ŽRPB pateiktus techninio projekto sprendinius tikrino KMSA ir būtent ji priėmė galutinį sprendimą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Byloje nėra jokių duomenų, kad projektuotojas ŽRPB sąmoningai klaidino jo parengtos projektinės dokumentacijos patikrą vykdančią instituciją KMSA ar kažkaip kitaip neleistinai įtakojo statybos leidimo išdavimą. EŽTT jurisprudencijoje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (žr. dėl pirmiau nurodytų bendrųjų principų sprendimai bylose Lelas v. Croatia, no. 55555/08, par. 74, judgment of 20 May 2010; Trgo v. Croatia, no. 35298/04, par. 67, 11 June 2009 ir kt.). Todėl sprendimo dalis, kuria nutarta, atsakovei JWG nepertvarkius statinio projektinių dokumentų per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti ją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovo ŽRPB lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, yra nepagrįsta ir naikintina.

4.7.                      Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo V. J. ieškinį, konstatavo, kad ieškovas patyrė 20 880,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 3857,78 Eur sudaro kelionės išlaidos, ieškovui vykstant iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į posėdžius Kauno apylinkės teisme, ir 10 600 Eur advokato pagalbai. Sprendimo motyvacinėje dalyje teismui konstatavus, kad ieškovo patirtos išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė visas ieškovo V. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas ir visas 3857,78 Eur kelionės išlaidas. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą, yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegijos 2014-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Ieškovą V. J. visuose teismo posėdžiuose atstovavo kvalifikuota advokatė, paties ieškovo dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu. Ieškovo paaiškinimas dėl ginčo esmės truko vos vieną teismo posėdį, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas kompensuoti ieškovo septynių į kelionių į Lietuvą išlaidas yra nepagrįstas (ypač kompensuojant kartu su ieškovu skridusios jo sutuoktinės kelionių išlaidas). Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovų priteisė 10 600 Eur išlaidų advokato pagalbai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Be to, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir sudėtingumą, 10 600 Eur išlaidos advokato pagalbai neatitinka proporcingumo ir sąžiningumo kriterijų.

29.       Atsakovė KMSA prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį, kuria teismas ieškovo V. J. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, o ieškovės VTPSI ieškinį tenkino visiškai bei priteisė iš atsakovės KMSA  bylinėjimosi išlaidas ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. J. patikslintą ieškinį ir ieškovės VTPSI patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas V. J. nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino reikalavimui dėl statybos leidimo panaikinimo reikšti (motyvuojama argumentais, analogiškais nurodytiems kitų atsakovų).

5.2.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad, terminą praleidus, jis turėtų būti atnaujintas. Įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis) ir termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atstatomas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2008-01-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-154-08). Teismas nepagrįstai reikšmingomis pripažino aplinkybes, jog ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), o terminas praleistas nežymiai, 13 dienų. Sprendime nenustatytos jokios aplinkybės, kuriomis remiantis būtų pagrindas pripažinti, kad priežastys, dėl kurių ieškovas V. J. praleido SLD apskundimo terminą buvo svarbios ir ekstraordinarios bei yra pagrindas ginčo atveju susiklosčiusią situaciją pripažinti išimtine. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog neegzistuoja jokios objektyvios nuo ieškovo valios nepriklausiusios priežastys, kurios sukliudė ieškovui V. J. kreiptis į teismą laiku, t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino. SLD išduotas 2017 m. spalio 17 d. ir tą pačią dieną paskelbtas „Infostatybos“ duomenų bazėje. IS „Infostatyba“ nurodyti esminiai skundžiamo teisės akto turinį sudarantys elementai. Ši teisminė byla tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra pirmoji, t. y. trečioji, ir ta aplinkybė, jog ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) ankstesnių bylų atvejais nesukliudė ieškovui pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą. Jau anksčiau buvo kilęs ginčas dėl statybų žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir dėl to galimai pažeistų teisių gynimo, todėl ieškovui objektyviai egzistavo pagrindas domėtis gretimame žemės sklype vykstančiais darbais ir išduotais statybos leidimais. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovas laikė, jog jo teisės pažeidžiamos jau spalio mėnesį prieš kreipiantis į VTPSI (patikslinto ieškinio 3 psl., 11., 64 psl.). Pažymėtina, kad ieškovo kreipimasis į VTPSI „karštąja linija“ surašytas 2017 m. spalio 21 d., t. y. jau po SLD išdavimo ir paskelbimo IS „Infostatyba“.  Ieškovas veikė netinkamai ir pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. 2018 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad moka naudotis IS „Infostatyba“. Ta aplinkybė, jog ieškovas neieškojo informacijos IS „Infostatyba“ duomenų bazėje, o kreipėsi į VTPSI, yra subjektyvi ir priklausiusi tik nuo ieškovo valios. Faktinės aplinkybės pagrindžia, jog neegzistavo jokios svarbios termino kreiptis į teismą praleidimo priežastys, todėl nėra pagrindų termino atnaujinimui.

5.3.                      Teismas nepagrįstai nustatė, kad projekto sprendiniai pažeidė atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos reikalavimus, dėl ko pažeidžiami ieškovo V. J. privatūs interesai (apsauga nuo šešėlio, priešgaisrinė apsauga). STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkte įtvirtinta, jog esant pastato aukščiui 8,5 m, atstumas nuo žemės sklypo ribos turi būti 3 metrai, o kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 metro. Nagrinėjamoje teritorijoje aktualus KMSA direktoriaus 2012 m. liepos 12 d įsakymu Nr. A-2623 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriame nustatyti statybos reglamentai bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodytas galimo statyti pastato pjūvis aukštingumo prasme, t. y. nurodytas skirtingo aukštingumo zonos ir pastato laiptavimas – esant pastato aukščiui 8,5 m, atstumas ne mažesnis kaip 3 metrai, jei aukštis 12 m – atstumas 4,75 m, jei 15 m – 6,25 m, jei 19 m - 8,25 m. Maksimalus leistinas pastato aukštis 19 metrų. Techninio-darbo projekto statinio architektūros dalies aiškinamajame rašte nurodoma, kad „projekto dalis parengta vadovaujantis <...> detaliuoju planu, patvirtintu 2012-07-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Nr. A-2623“. Techninio-darbo projekto statinio architektūros dalies aiškinamajame rašte nurodoma, kad „27 buto gyvenamosios paskirties (daugiabutis) pastatas projektuojamas 3 m atstumu nuo rytinės sklypo ribos“, „aukštuminė pastato dalis (ketvirtas — šeštas aukštai) projektuojama atitraukiant ją nuo kaimyninio sklypo ribos, kaip nurodyta STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ p. 193“. Taigi tekstinėje projekto dalyje aiškiai nurodyta, kad ginčo pastatas projektuojamas išlaikant statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 p. reglamentuojamus ir detaliajame plane numatytus atstumo iki gretimo ieškovui V. J. priklausančio žemės sklypo ribos ir aukščio rodiklius. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 37 p. nuostatos numato, kad jei projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma taip: 37.1. techninės specifikacijos; 37.2. aiškinamieji raštai: 37.3. brėžiniai; 37.4. sąnaudų kiekių žiniaraščiai. Taigi, esant neatitikimui tarp atitinkamų projekto brėžinių ir aiškinamojo rašto, privalu vadovautis aiškinamajame rašte numatytais sprendiniais. 

5.4.                      Nesutiktina su teismo išvada, kad KMSA negalėjo remtis projekto aiškinamajame rašte pateikiamomis abstrakčiomis formuluotėmis, kuriose nepateikiami jokie konkretūs duomenys apie projektuojamo statinio konstrukcijų aukščius. Nors projekto tekstinėje dalyje ir nebuvo nurodyti konkrečių konstrukcijų aukščiai, buvo aiškiai įvardyta, jog minėti aukščiai atitinka konkretaus teisės akto ir detaliojo plano konkrečius reikalavimus. Tokių duomenų nurodymas projekto tekstinėje dalyje sukuria pareigą statytojui tokių reikalavimų laikytis, o projektuotojui kyla atsakomybė užtikrinti tokių sprendinių įgyvendinimo galimumą. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 45 ir 48 punktai numato, kad jei po statybos leidimo išdavimo keičiami neesminiai projekto sprendiniai, projektuotojas parengia naują projekto laidą, kuriai naujas statybos leidimas nėra išduodamas, t. y. teisinis reglamentavimas sudaro galimybe projektuotojui ištaisyti neatitikimus projekte, parengiant naują projekto laidą ir nekeičiant esminių projekto sprendinių. Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 49 punktu, projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktos projektuotojo parengtos A, B ir C projekto laidos (šių projekto laidų KMSA netikrino). Projektuotojas, parengdamas projekto A laidą, ištaisė techninę klaidą ir suvienodino projekto tekstinėje dalyje ir brėžiniuose esančius duomenis apie projektuojamo pastato aukštį ir atstumus nuo žemės sklypo ribos taip, kad jie atitiktų projekto tekstinėje dalyje nurodytus sprendinius. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės JWG į bylą pateikto rašytinio įrodymo – UAB „Bakūžė LT“ techninės priežiūros vadovo A. B. 2018 m vasario 12 d. pažymos, kurioje nurodoma, kad gavus projektą, buvo pastebėtas neatitikimas: 4 aukšto grindų lygis suprojektuotas 9 m lygyje, nors pagal detalųjį planą jis turėtų būti 8,5 metro; pastaba yra pareikšta ŽRPB, ir minėta klaida yra ištaisyta išleidžiant projekto A laidą, kurioje 4 aukšto grindų altitudė - 8,5 m. Byloje pateikta minėta projekto A laida, kurios brėžinyje „Pjūvis 1-1“ (t. 3 b. l. 47) ir brėžinyje „Fasadas 3‘-b1“ trijų pastato aukštų aukštis nurodomas 8,5 m, kiti aukštai projektuojami atitraukiant pastato sieną išlaikant teisės aktuose reglamentuojamus atstumus. Svarbu ir tai, kad ieškovė VTPSI vadovavosi minėta projekto A laida nagrinėdama ieškovo V. J. skundą (žr. VTPSI 2018 m. kovo 1 d.  raštą Nr. (15.30)-KL2-113; t. 4 b. l. 47 psl.), vadinasi, laikė ją tinkama ir teisėta. Šios aplinkybės teismas nepagrįstai neįvertino. Ekspertas L. U., išanalizavęs ir įvertinęs projekto 0, A ir B laidas, nurodė, kad „suprojektuoto pastato dalies aukštis sumažintas nuo 9,00 m iki 8,50 m. Šis Projekto pakeitimas atliktas išlaikant pastato aukščiausios konstrukcijos (parapeto) altitudę 18,70 m nepakitusią bei išlaikant nepakitusį viso pastato aukštį 18,90 m „Laida A“, „Laida B“ lyginant su „Laida 0“, „atlikti projektiniai pakeitimai priskiriami prie neesminių statinio projekto sprendinių, todėl nagrinėjamu atveju neturėjo būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, užteko patikslinti projektą, išleidžiant naują projekto laidą“. Teismas nepagrįstai selektyviai pasirinko nevertinti eksperto L. U. ekspertizės išvados, klaidingai nurodydamas, kad ekspertas neva netyrė projektuojamo statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo pakeitimo projekto vėlesnėse laidose. Iš eksperto L. U. parengto statybos ekspertizės akto 32-40 psl. matyti, kad ekspertas analizavo pakeitimus projekto 0, A ir B laidose bei įvertino, jog esant nustatytiems pakeitimams neturėjo būti gautas naujas SLD. Byloje pateikta C laida, kurią vertino ieškovė VTPSI ir kurios pagrindu byloje buvo rengiama taikos sutartis. VTPSI savo 2019 m. sausio 14 d. rašte Nr. 2D-692  nurodė, kad tikrina ir vertina projekto C laidą, tačiau atsižvelgdama į projekto C laidos didelę apimtį, bylos sudėtingumą, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, priėmė sprendimą pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą 10 darbo dienų. Duomenų apie projekto C laidos tikrinimo ir vertinimo rezultatus byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad projekto C laida neatitinka teisės aktų reikalavimų. Sprendime nurodoma, kad lyginant projekto 0 bei A ir C laidas, matomas laikančiųjų konstrukcijų – perdengimo plokščių – išdėstymo viena kitos atžvilgiu pasikeitimas, toks pakeitimas, teismo nuomone, nepatenka į statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48.1 - 48.5 p. numatytų išimčių sąrašą, todėl vėlesnėse projekto laidose numačius konstrukcijų išdėstymo pakeitimą, turėjo būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Paneigiant šią teismo išvadą apeliantė teigia, jog STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 p. nuostatos numato, kad pakeitus statinio projekto sprendinius nėra privaloma gauti naują statybos leidimą, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 48.1. laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas; 48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis; 48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys; 48.5. mažinami statinio išorės matmenys. Eksperto L. U. ekspertizėje nurodoma, jog lyginant projekto 0 ir C laidas, rūsio perdangoje buvo suprojektuotos papildomos sijos, kas pagerino konstrukcinius sprendimus užtikrinant konstrukcijos standumą, taip pat buvo pakeista laikančiųjų konstrukcijų vieta erdvėje, nekeičiant pačių konstrukcijų medžiagiškumo. L. U., išnagrinėjęs ir sulyginęs projekto 0 ir C laidas, padarė išvadą, kad „visi nustatyti pakeitimai projekto laidoje „C“, nepakeitė esminių nagrinėjamo statinio projekto sprendinių, numatytų projekto laidoje ,,0“, kuriam buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas“.

5.5.                      Teismas nepagrįstai nesirėmė eksperto J. R. išvada, kuris, įvertinęs projekto 0 ir C laidų konstrukcines dalis, nustatė, jog papildomą pastato standumą užtikrina vertikalus šachtos standumo branduolys. Projekto laidoje C sumažintas pastato dalies aukštis, mažinant kiekvieno aukšto patalpų aukštį. Eksperto išvadoje nurodoma, kad „išanalizavus projekto laidų 0 ir A sprendinius, nustatyta, kad projekto C laidoje atlikti projektinių sprendinių pakeitimai patenka į Reglamento punktuose 48.1, 48.3 ir 48.5 nurodytas išimtis, kai naujo statybą leidžiančio dokumento gauti neprivaloma, nes dėl pastato aukščio sumažinimo, jo laikančiu konstrukcijų persistūmimas erdvėje negali būti laikomas jų išdėstymo keitimu, kadangi pastato konstrukcinė schema (visų rūšių apkrovas ir poveikius laikančiu konstrukcinių elementu visuma ir jų tarpusavio ryšiai) nepasikeitė - kolonų tinklas ir perdangų diskai išliko nepakitę, vertikalus standumo branduolys (vertikalūs laikantys elementai, varžantys horizontalius konstrukcijų poslinkius, apribotas ašimis 3-4 ir B-D, taip pat išliko nepakitęs, išskyrus laiptų aikštelę, kuri nėra konstrukcinės schemos laikantis elementas. Papildomų sijų rūsio perdangoje įvedimas laikančių konstrukcijų savybių nepablogino, o atvirkščiai - pagerino, nes leido tolygiau paskirstyti apkrovas į pamatus“. Ekspertas tiek savo išvadoje, tiek teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog STR 1.05.01:2017 48.5 punkto nuostatos leidžia mažinti statinio išorės matmenis, o pastato aukščio mažinimas yra vienareikšmiškai susijęs su pastato išorės matmenų mažinimu mažinant pastato aukštį, kas yra leidžiama, neabejotinai keičiasi pastato perdangų vieta erdvėje, taigi toks pakeitimas yra galimas. Ginčo atveju buvo svarbu įvertinti, ar parengiant vėlesnes projekto laidas keitėsi pats laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas viena kitos atžvilgiu, jų konstrukcinė schema. Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog projekto C laidoje pagerintos laikančiųjų konstrukcijų savybės, padidėjo pastato mechaninis atsparumas, laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas viena kitos atžvilgiu, jų konstrukcinė schema nepasikeitė, pastatas pamažintas jį pažeminant. Visi šie sprendiniai atitinka STR 1.05.01:2017 48.1 p. ir 48.5 p. nuostatose įtvirtintas išimtis. Ekspertė R. B. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog neturi kvalifikacijos rengti ar vertinti pastato konstrukcinę dalį, todėl teismas nepagrįstai šiuo aspektu vertino jos išvadoje išdėstytą nuomonę. Ieškovės VTPSI atstovė 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu (5:57 min) taip pat patvirtino, jog atsižvelgiant į tai, kad pats statinys ir jo parametrai yra mažinami, nereikalingas naujas SLD. Šios aplinkybės teismas nepagrįstai neįvertino.

5.6.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad nebuvo gautas sutikimas statyti gyvenamąjį namą, neišlaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Byloje buvo keliamas suprojektuoto pastato atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos klausimas, o atsižvelgiant į tai, kad projekte nenumatytas pastato „laiptavimas“ toje pusėje, kuri nukreipta į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir neišlaikomas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 p. nustatytas normatyvinis atstumas, buvo sprendžiama, ar buvo gautas žemės sklypo valdytojo ir (ar) naudotojų sutikimai. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) galioja 2012 m. liepos 12 d. patvirtinto detaliojo plano sprendiniai. Pagal juos nustatytas galimas pastatų aukštis iki 19 m. Skirtingo pastato aukštingumo zonos, atitraukiant pastatą pagal teisės aktų reikalavimus, numatomos nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pagal detaliojo plano sprendinius pastatas toje žemės sklypo dalyje, kuri ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nėra atitraukiamas, todėl minėtas normatyvinis atstumas nėra išlaikomas. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 193 punkto nuostatos numato, kad reglamentuojami atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Iki 2019 m. balandžio 1 d. visas žemės sklypas nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdė NŽT. Detaliojo plano patvirtinimo metu visas žemės sklypas (0,478 ha) buvo išnuomotas UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir UAB „Baileksas“. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1141/2390 dalis nuosavybės teise priklauso UAB „Žaliakalnio pasažas“, 1249/2390 dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, sudarytos šios žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartys: su UAB „Žaliakalnio pasažas“ nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2063 m. lapkričio 9 d., plotas 0,0479 ha; su UAB „Žaliakalnio pasažas“ nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2098 m. liepos 27 d., plotas 0,1803 ha; su daugiabučio namo savininkų bendrija „SPR monolitas 2“ nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2112 m. rugsėjo 29 d., 0,0812 ha; su daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas-3“ nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2112 m. liepos 17 d. 0,0749 ha. Detaliojo plano rengimo metu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valdytoja NŽT 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 8SD-4096, adresuotu detaliojo plano organizatoriui, nurodė, jog „neprieštarauja, kad gavus su planuojama teritorija besiribojančiose valdose esančių nekilnojamojo turto savininkų/nuomininkų/naudotojų raštiškus sutikimus, rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, planuojamos teritorijos užstatymo riba būtų numatyta pagal pateiktą schemą“. Atsakovė KMSA pateikė planavimo schemą, kuri yra tapati detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendiniams. Joje numatyta, kad žemės sklypo dalyje, kuri ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), užstatymo riba „nelaiptuota“. Iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad detaliojo plano sprendinius raštu suderino abu žemės sklypo nuomininkai UAB „Žaliakalnio pasažas“, UAB „Baileksas“, daugiabučio namo savininkų bendrija „SPR monolitas 2“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas-3“, bendrija „Monolito garažai“, UAB „Plastinės chirurgijos centras“, L. B., J. L. ir A. T. Byloje kartu su atsakovės JWG 2019 m. sausio 15 d. prašymu pateiktas UAB „Žaliakalnio pasažas“ 2012 m. kovo 15 d. sutikimas, kuriuo tuometinis žemės sklypo nuomininkas (šiuo metu nuomininkas ir savininkas) neprieštarauja ir sutinka, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), būtų statomas gyvenamosios paskirties pastatas ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Be to, trečiasis asmuo UAB „Žaliakalnio pasažas“ savo 2019 m. sausio 30 d. atsiliepime nurodė, kad „kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojas yra davęs sutikimą statyti statinius mažesniu nei 3 metrų atstumu <...> ir savo valios dėl to nėra pakeitęs. Statybos artimesniu nei 3 metrų atstumu nepažeidžia UAB „Žaliakalnio pasažas“ teisių ar interesų“. Taigi žemės sklypo valdytojas, nuomininkai ir naudotojai, suderindami detaliojo plano sprendinius, sutiko, kad gyvenamasis pastatas būtu statomas neišlaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Detalusis planas yra galiojantis, jo sprendiniai privalomi, todėl rengiant projektą ir išduodant statybos leidimą statytojui, projektuotojui, leidimą išduodančiai institucijai bei kitiems subjektams buvo ir yra privaloma vadovautis detaliojo plano sprendiniais. 

5.7.                      Teismas nepagrįstai susiejo KMSA veiksmus, pareigas ir atsakomybę su projekto ekspertizės aktą pasirašiusio asmens tinkamumu, padarė nepagrįstą išvadą, jog priėmus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeista įstatyminė statybos leidimo išdavimo procedūra, kas yra reikšminga vertinant atsakovės KMSA veiksmų (ne)teisėtumą. Projekto sudėtyje buvo pateiktas bendrosios ekspertizės aktas, kurį pasirašė projekto ekspertizės vadovas trečiasis asmuo S. S., patvirtindamas ekspertizės akte pateiktų projekto patikrinimo ir įvertinimo rezultatų teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl to nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateikti ne visi dokumentai, privalomi pateikti pagal SĮ 27 straipsnio 5 dalį. Teisės aktai neįgalina atsakovės KMSA tirti ir nagrinėti projekto ekspertizės akto turinio teisėtumo, įskaitant ir jį pasirašiusių asmenų teisių apimtį bei nurodytus rekvizitus. Atsakomybė už statybos dalyvių (SĮ 13 straipsnis) pateiktų privalomųjų dokumentų parengimą, tikrumą, teisėtumą ir jų tarpusavio susitarimus tenka išimtinai patiems statybos dalyviams: statytojui ir statinio projekto ekspertizės vadovui. Ieškovė VTPSI nei savo 2019 m. kovo 7 d. SLD parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akte Nr. SLD-20-190307-00027, nei jo pagrindu pareikštame patikslintame ieškinyje nesirėmė argumentu, jog projekto ekspertizės aktas netinkamas, nes buvo pasirašytas ne juridinio asmens atstovo, o fizinio asmens. Savo procesiniuose dokumentuose ši ieškovė aiškiai įvardijo, jog, jos vertinimu, pagal prie projekto pridėtą atestatą Nr. A 180 S. S. turi teisę atlikti statinio projekto architektūrinės dalies ekspertizę, tačiau neturi teisės atlikti projekto bendrosios dalies ekspertizės. Teismas, vertindamas šį VTPSI patikslinto ieškinio argumentą, konstatavo, kad jis yra nepagrįstas ir kad trečiajam asmeniui S. S. išduotas atestatas patvirtina, jog šis asmuo turi teisę atlikti bendrąją statinio projekto ekspertizę. Padarydamas išvadą, jog projekto ekspertizės aktą pasirašė fizinis asmuo, o ne juridinio asmens atstovas, teismas peržengė ieškinio pagrindo ribas, nes teismo nagrinėtų argumentų pagrindu ieškovė VTPSI statybos leidimo neginčijo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prašymas išduoti SLD neturėjo būti priimtas, o jį priėmus pažeista statybos leidimo išdavimo procedūra. Kartu su projektu buvo pateiktas ekspertizės aktas, kurį pasirašė atestuotas asmuo. Teismas nustatęs, kad projekto ekspertizės aktas galimai buvo parengtas ar įformintas netinkamai, nepagrįstai susiejo atsakovės KMSA pareigas ir atsakomybę su šį aktą pasirašiusio asmens tinkamumu. Ekspertizės organizavimas ir sutartinių santykių su jos rengėjais pagrįstumas ar teisėtumas negali būti siejamas ar priskiriamas SLD išduodančiam subjektui, atsakomybė už pateikiamus dokumentus kyla konkretiems statybos dalyviams.

5.8.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad projekto sprendiniai dėl 21 automobilių stovėjimo vietos neatitinka reikalavimų, todėl statybos leidimas negalėjo būti išduotas (šio apeliacinio skundo pagrindo motyvai iš esmės analogiški nurodytiems kitų atsakovų). Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė JWG į bylą yra pateikusi automobilinio keltuvo technines charakteristikas ir paaiškinusi, kad „projekte <...> rūsio aukštis yra 3,85 m. Projekte numatytas italų įmonės „Ideal park“ IP-1 ML markės keltuvas, kurio įrengimui privalomas minimalus 320 cm aukštis iki lubų“, „šis keltuvas yra mobilus, jam nereikalingas papildomas pamatas ar prieduobė“, „statomas ant rūsio grindų“, „daugiau informacijos, nuotraukų ir filmuotos medžiagos galima rasti „Ideal park lifts “ internetinėje svetainėje“. Be to, automobilių stovėjimo galimybes dviem aukštais, naudojant automobilių keltuvus, aptarė ir ekspertas L. U., kuris pasisakė, kad technologiškai yra galimybė nustatyti įvairias automobilio platformos pakėlimo aukščio fiksacijas. Ekspertas įvertino galimybes parkuoti du aukštesnius automobilius (po 1,8 m) ir nustatė, kad tokiu atveju reikalingas patalpos aukštis 3,845 m, kas visiškai atitinka projekte suprojektuoto rūsio patalpos aukštį. Teisės aktai nedraudžia statytojui įrengti mechaninį automobilių keltuvą, jei tai yra sertifikuotas įrenginys, jo įrengimas atitinka specifikacijoje nustatytus reikalavimus, atliekamas techninės būklės patikrinimas ir užtikrinama tinkama priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad projekte numatytas automobilių vietų skaičius yra pakankamas, o teisės aktai nedraudžia projekte numatyti papildomus mechaninius įrenginius automobiliams parkuoti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad projekte numačius 21 automobilį, negalėjo būti išduotas statybos leidimas. VTPSI pirminio 2018 m. liepos 5 d. ieškinio negrindė šiomis aplinkybėmis. 

5.9.                      Neteisėta ir ydinga tokia situacija, kai statybos leidimą tikrinanti kompetentinga institucija, nagrinėdama galimą pažeidimą tuo pačiu klausimu ir tuo pačiu aspektu, pirmo patikrinimo metu pažeidimo nenustato, o po dešimties mėnesiu, atlikdama to paties statybos leidimo ir tos pačios sudėties projekto patikrinimą, nustato pažeidimą ten, kur pirminio patikrinimo metu laikė jo nesant. Dėl tokios situacijos kyla praleisto termino reikšti ieškinį šiuo pagrindu ir paties pažeidimo nustatymo pagrįstumo klausimas. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą, inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai, priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracini aktą išdavusiai institucijai. Teismas nevertino termino, praėjusio nuo Kauno miesto savivaldybės administracijai 2018 m. balandžio 25 d. pateikto privalomojo nurodymo iki VTPSI 2019 m. kovo 25 d. patikslinto ieškinio pateikimo, kuris yra akivaizdžiai praleistas, todėl nepagrįstai nustatė, kad atmesti ieškinį šioje dalyje dėl procesinio termino pažeidimo nėra pagrindo.

5.10.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad statybos leidimas naikintinas dėl projekto 0 laidos sprendinių, susijusių su žemės sklypo želdynų plotų apskaičiavimu. Vadovaujantis Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo 8.4 punktu, priklausomųjų želdynų plotams nepriskiriami sporto aikštynų ir sporto aikštelių plotai. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektuojamas želdinių plotas (veja ir vaikų, paauglių ir pagyvenusių žmonių aikštelės) - 257 m2 (31% sklypo ploto)“. Minimalus norminis želdinių plotas žemės sklype nustatomas vadovaujantis Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo priede pateikiama lentele. Šioje lentelėje 2 p. reglamentuota, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo yra 30 proc. Projektuotojas, parengęs vėlesnes projekto laidas, perskaičiavo želdynų plotą, į kurį neįtraukė sporto aikštelės želdiniams, patikslintas projektuojamas želdinių plotas (veja, vaikų ir pagyvenusių žmonių aikštelės) - 235,2 m2 (30% sklypo ploto). Pats želdynų plotas keistas nebuvo, buvo tik atlikti papildomi perskaičiavimai. KMSA specialistai neatlieka plotų perskaičiavimo, galutinius skaičius statybą leidžiančius dokumentus išduodančiam subjektui pateikia projektuotojas. Atsižvelgiant į tai, kad projektuotojas vėlesnėse projekto laidose perskaičiavo želdinių plotus ir toks perskaičiavimas neturi įtakos projekto sprendiniams, vadovaujantis proporcingumo principu, tokia techninė klaida laikytina mažareikšmiu ir neesminiu trūkumu, kuris nesudaro pagrindo naikinti statybos leidimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad statybos leidimas naikintinas dėl projekto 0 laidos sprendinių, susijusių su žemės sklypo želdynų plotų apskaičiavimu.

5.11.                      Teismas nustatė nepagrįstai trumpą trijų mėnesių terminą nustatytų trūkumų šalinimo veiksmams – projekto pakeitimui, naujo statybą leidžiančio dokumento gavimui, jau pastatyto pastato perstatymui ar pertvarkymui – atlikti. Jį nustatydamas vertino tik tą aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu buvo parengta projekto C laida ir to, teismo manymu, pakanka konstatuoti, kad trūkumai yra pašalinti, tačiau neįvertino, jog projektinė dokumentacija (kuriai turės būti išduodamas naujas SLD) turėtų būti rengiama ir ginčo statinys perstatomas (pertvarkomas) įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų pažeidimų aspektu. Tokiu būdu paneigiamas teismo motyvas, jog projekto trūkumai galimai pašalinti projekto C laidoje, nes teismas sprendime nustatė tokius galimus pažeidimus, kurie nebuvo vertinami išleidžiant vėlesnes projekto laidas. Pavyzdžiui, sprendime konstatuota, kad ginčo pastatas suprojektuotas neišlaikant atstumo nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir nėra gautas šio žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas, taigi įsiteisėjus teismo sprendimui projektinė dokumentacija turėtų būti pertvarkyta, numatant statinio dalies pašalinimą arba statytojas turėtų gauti naują žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko (valdytojo) sutikimą. Tokie sprendiniai projekto C laidoje nebuvo numatyti, o juos keičiant pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, dėl objektyvių ir ne nuo statytojo valios priklausančių priežasčių teismo nustatytas trijų mėnesių terminas būtų nepakankamas. Po SLD išdavimo projektuotojo parengtoms ir išleistoms vėlesnėms projekto laidoms nebuvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, vadinasi, nebuvo atliekamos projektinės dokumentacijos tikrinimo ir derinimo su institucijomis procedūros, o pakeitus sprendinius pagal teismo sprendimą procesas gali užsitęsti dėl ne nuo statytojo valios priklausančių aplinkybių. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog atsakovei JWG ne tik reikės reikiamai pertvarkyti projektinę dokumentaciją (galimai gauti naujus sutikimus), gauti naują SLD, bet ir perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą ar jo dalį, ką įvykdyti, atsižvelgiant į pastato dydį, sudėtingus statybos procesus, sezoniškumą ir pan., per trijų mėnesių terminą būtų neįmanoma. Nepagrįstai trumpas terminas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams ir iš anksto užkerta kelią pasinaudoti galimybe pašalinti trūkumus nenugriaunant ginčo pastato.

5.12.                      Pilna apimtimi tenkindamas ieškovės VTPSI patikslintą ieškinį, teismas nusprendė dėl kaltų asmenų bei jų atsakomybės masto. KMSA laikosi pozicijos, kad jokių neteisėtų veiksmų išduodama SLD neatliko, veikė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šioje byloje negali būti laikoma kaltu asmeniu ir jai negali būti nukreiptas reikalavimas, susijęs su statybos padarinių pašalinimu, tačiau teismui panaikinus statybos leidimo dalį ir atsiradus poreikiui nustatyti kaltus asmenis, apeliaciniame skunde pasisako ir šiuo aspektu. Teismas netinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus bei nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai paskirstė atsakomybės proporcijas. Spręsdamas dėl kaltės, teismas nepagrįstai eliminavo statytojos atsakovės JWG bei trečiojo asmens ekspertizės vadovo S. S. kaltę. Tiek statytojas, turėdamas tikslą pastatyti konkretų objektą, pasamdydamas projektuotoją bei turėdamas pareigą organizuoti statinio projekto ekspertizę, tiek projekto ekspertizę atlikęs S. S., projektą įvertinęs kaip atitinkantį teisės aktų reikalavimus, kas tiesiogiai sąlygojo statybos leidimo išdavimą, laikytini atsakingais (kaltais) asmenimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog tam, kad pripažinti asmenis kaltais, neužtenka nurodyti jų funkcijų ir konstatuoti projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, trūkumus. Būtinas nustatyti priežastinis ryšys, t. y. kad būtent šių asmenų „veiksmai lėmė statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 20 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018).

5.13.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į įsiteisėjusius teismų sprendimus, neįvertino statytojos JWG veiksmų, dėl to nepagrįstai nenustatė akivaizdžios statytojos kaltės. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-879- 343/2018 patenkino atsakovės JWG atskirąjį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir atmetė ieškovo V. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbus ir statybos leidimo galiojimą. Teismas šioje nutartyje sutiko su apeliantės JWG atskirajame skunde nurodomu argumentu, kad nepriklausomai nuo to, ar bus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar ne, patenkinus ieškovo V. J. ieškinį turės būti atliekami griovimo darbai, o šie darbai turės būti atliekami atsakovės JWG sąskaita, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi jokios įtakos sprendimui dėl statybos leidimo galiojimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė JWG atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą nurodė, jos yra pasirengusi prisiimti riziką ir tęsti statybas vykstant šiai bylai, kad atsakovei JWG suprantama, jog tokiu elgesiu ji apriboja galimybę reikalauti žalos atlyginimo iš statybos leidimą išdavusios įstaigos“. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-511-273/2019 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį, kuria teismas atmetė ieškovo V. J. pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, kad atskirojo skundo argumentas, jog ginčo statinys turės būti nugriautas Kauno miesto savivaldybės lėšomis, atmestinas kaip nepagristas. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-879-343/2018 konstatavo, kad patenkinus ieškovo V. J. ieškinį, griovimo darbai turės būti atliekami atsakovės JWG sąskaita, kuri prisiėmė griovimo darbu įvykdymo riziką. Atsakovė JWG savo procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 17 d. atsiliepimą į ieškovo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) aiškiai pasisakė, kad supranta, jog statybų tęsimas, vykstant ginčui dėl statybos leidimo galiojimo, yra rizikingas sprendimas, bet sąmoningai šią riziką prisiima, kas tuo pačiu eliminuoja Kauno miesto savivaldybės atsakomybę dėl galimai neteisėtai išduoto statybos leidimo. Nurodytų teismų procesinių sprendimų ir atsakovės JWG procesiniuose dokumentuose pateiktos pozicijos pirmosios instancijos teismas nevertino, nors juose konstatuotos aplinkybės bei padarytos išvados turi tiesioginę įtaką tinkamam šios bylos išnagrinėjimui, ypač nustatant, kurio proceso dalyvio lėšomis turėtų būti atliekami statinio griovimo darbai, ir yra tiesiogiai susiję su kaltės bei atsakomybės proporcijų nustatymu. Nurodyti teismų sprendimai ir atsakovės JWG prisiimta atsakomybė tęsiant statybos darbus eliminuoja atsakovės KMSA atsakomybę ir pareigą atlyginti 95 proc. patirtų ginčo pastato griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidų. Tokia pareiga išimtinai tenka atsakovei JWG, kuri deklaravo, jog prisiima tokią atsakomybę, o teismai šią poziciją įtvirtino savo nutartyse. Priešingu atveju susidarytų ydinga situacija, kai statytoja, vykstant teisminiam ginčui ir esant rizikai panaikinti statybos leidimą, sąmoningai tęsdama pastato statybą ir didindama galimai patiriamą žalą bei griovimo išlaidas, išvengtų atsakomybės už savo pačios priimtą rizikingą sprendimą.

5.14.                      Vertinant statytojos JWG atsakomybės mastą, pasisakytina apie SĮ statymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą statytojo pareigą organizuoti statinio projekto ekspertizę. Ginčo atveju statinio projekto ekspertizę teismas pripažinta netinkama, nes ją pasirašė netinkamas asmuo. Statinio projekto ekspertizė buvo būtina, joje nustatytos aplinkybės yra pagrindas išduoti statybos leidimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybė už tinkamo statinio projekto eksperto suradimą ir ekspertizės organizavimą pagal SĮ 14 straipsnio 4 dalį tenka statytojui, o byloje nustatyta, kad asmuo, kuriam pavesta atlikti statinio projekto ekspertizę, galimai nebuvo tinkamas, statytojas privalo prisiimti atsakomybę už visas pasekmes, kilusias dėl galimai netinkamo projekto ekspertizės akto parengimo.

5.15.                      Teismas netinkamai ištyrė byloje nustatytas aplinkybes, neįvertino trečiojo asmens S. S. veiksmų atliekant statinio projekto ekspertizės vadovo pareigas, dėl to nepagrįstai nenustatė akivaizdžios projekto ekspertizės vadovo kaltės. Teismui nustačius, kad S. S. nebuvo tinkamas asmuo pasirašyti projekto ekspertizės aktą, konstatuotina akivaizdi šio asmens atsakomybė, nes jis, nepaisydamas jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir žinodamas, kad neturi teisės pasirašyti projekto ekspertizės akto, jį pasirašė. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 141 punktą, ekspertizės vadovas savo parašu patvirtina ekspertizės akte pateiktų projekto (projekto dalies) patikrinimo ir įvertinimo ar statinio (jo dalies) techninės būklės patikrinimo ir įvertinimo rezultatų teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl S. S. pripažintinas kaltu asmeniu, dėl kurio veiksmų buvo priimtas galimai neteisėtas statybos leidimas.

5.16.                      Teismas netinkamai ištyrė ir vertino įrodymus, todėl nepagrįstai paskirstė ir iš atsakovų priteisė ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas negalėjo priimti ir vertinti ieškovo pateiktų kelionės išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nes dauguma jų pateikti užsienio kalba, t. y. neatitinka CPK 11 straipsnio 1 dalyje, 113 straipsnio 3 dalyje, 198 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Tokia situacija sudaro pagrindą taikyti CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir pripažinti, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes priimant rašytinius įrodymus, kurie surašyti ne valstybine kalba, bei jų pagrindu priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmenų, kuriems tokios bylinėjimosi išlaidos priteistos, teisės. 

5.17.                      Iš ieškovo V. J. pateiktų dokumentų (žr. pvz., t. 12, 146 psl.) matyti, kad išlaidos patirtos ne tik ieškovo V. J. kelionėms, bet ir byloje nedalyvaujančio asmens D. J. Teismas šių aplinkybių netyrė, dėl ko buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, o bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai. 

5.18.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad byloje buvo patenkinta 95 proc. ieškovo V. J. pareikštų reikalavimų. Buvo atmesta V. J. patikslinto ieškinio dalis, kuria ginčijamas SLD dėl leidimo statyti įvadinius tinklus, nuotekų rinktuvus, nuotekų išvadus, kitus inžinerinius statinius, ryšių (telekomunikacijų) tinklus. Dalinis ieškovo patikslinto ieškinio tenkinimas sudaro 50 proc., todėl ieškovui galėjo būti priteista ne daugiau kaip 50 proc. tinkamai pagrįstų ir teisės aktų reikalavimus atitinkančių bylinėjimosi išlaidų.

5.19.                      Atsakovas, gyvendamas užsienio valstybėje ir reikšdamas ieškinį teismui, turėjo įvertinti savo galimybes dalyvauti teismo posėdžiuose bei pasirinkti bylos vedimo būdą per atstovą advokatą. Šioje byloje ieškovą atstovavo kvalifikuotas teisininkas advokatas. Teismas nevertino, jog ieškovo patirtos kelionės išlaidos nepriskirtinos būtinosioms išlaidos, nes ieškovas savo paaiškinimus galėjo išdėstyti viename teismo posėdyje. Teismui priteisus visas kelionės išlaidas susiklostė situacija, kad atsakovai yra priversti finansuoti ieškovo (ir galimai jo šeimos narių) keliones tarp (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos.

5.20.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė VTPSI patirtas kelionės išlaidas. Ši  ieškovė, reikšdama ieškinį teismui, turėjo įvertinti savo galimybes dalyvauti teismo posėdžiuose, t. y. VTPSI, kaip valstybinė institucija, turinti padalinį Kauno mieste, turėjo visas galimybes paskirti šioje teritorijoje dirbantį atstovą teisininką, todėl VTPSI patirtos išlaidos nelaikytinos būtinosiomis ir negalėjo būti priteistos.

30.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. J. prašo atmesti atsakovų JWG, KMSA, ŽRPB apeliacinius skundus; tenkinti ieškovo V. J. apeliacinį skundą, jo naudai iš visų atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1.                      teismas teisėtai ir teisingai pripažino, kad ieškovas nėra praleidęs ABTĮ 29 straipsnyje numatyto 1 mėnesio termino ieškiniui pateikti. Ieškovas V. J. apie statomo statinio techninį projektą ar esminius jo sprendimus sužinojo ne anksčiau negu 2017 m. spalio 30 d. gavęs VTPSI atsakymą, o ieškinį teismui išsiuntė 2017 m. lapkričio 30 d., todėl nepraleido vieno mėnesio termino. 2020 m. spalio 17 d. viešai prieinamos „Infostatyba“ informacijos apie esminį skundžiamo SLD turinį nepakako ieškovui suvokti apie galimą jo teisių pažeidimą. Nepagrįsti atsakovės JWG argumentai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto ieškinio termino, negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nes aktuali tik LVAT praktika. Sprendime teismas nurodė tik prielaidą, kad net ir tuo atveju, jeigu senaties pradžios momentas būtų vertinamas pagal atsakovų byloje užimtą poziciją, kad jis prasidėjo 2017 m. spalio 17 d. (nuo ginčijamo SLD paskelbimo “Infostatyba” metu), egzistuotų pagrindai jį atnaujinti. Padarytos prielaidos pagrindu teismas nurodė ir papildomus motyvus, patvirtinančius, jog net ir vertinant atsakovų poziciją kaip pagrįstą (su kuo teismas nesutiko), pažeistos ieškovo V. J. teisės teisme turi būti ginamos, nes egzistuotų pagrindai atnaujinti praleistą terminą.

6.2.                      Svarbu tai, kad byloje nustatyta ne tik procesinio termino atnaujinimui reikšminga aplinkybė, jog ieškovas gyvena užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini), kas apsunkino jo galimybes operatyviai, efektyviai bei laikantis įstatymo nustatytų terminų surinkti reikiamus įrodymus, juos įvertinti bei reaguoti į nustatytus jo teisių pažeidimus ir apskritai juos pastebėti, tačiau dar svarbiau, kad byloje nustatyta, jog egzistavo kliūtis sužinoti apie naujai išduotą SLD dėl ankstesnių civilinių ginčų dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos. Kauno apygardos administraciniame teisme dar 2012 metais buvo nagrinėjama byla pagal ieškovo V. J. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 12 d. direktoriaus įsakymo Nr. A-2623 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo. Teisminio proceso eigoje tarp ieškovo ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų S. B. ir E. B. (buvę sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai) buvo pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią S. B. ir E. B. kompensavo ieškovui nuostolius dėl detaliojo plano sprendiniais sukeliamų neigiamų pasekmių ieškovui priklausančiam nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini). Tuo metu pagal detaliojo plano sprendinius ginčo sklype buvo siekiama statyti 5 aukštų, 15 butų namą. Atsižvelgiant į tai ieškovas atsisakė nuo skundo, o administracinė byla Nr. 1-2916-422/2014 buvo nutraukta. Kadangi ieškovas gyvena užsienyje, jis iš namo bendraturtės sužinojo, jog 2017 m. pradžioje (duomenys neskelbtini) yra pradėtos statybos, o iš statybos darbų buvo galima numanyti, kad statybos darbai vykdomi nukrypstant nuo 2012 metais patvirtinto detalaus plano sprendinių ir akivaizdžiai per mažu atstumu nuo sklypo ribos. Po aktyvių ieškovo veiksmų ir ilgai trukusių užklausų į įvairias institucijas teikimo paaiškėjo, kad E. B. 2016 m. rugpjūčio 10 d. prašymu KMSA direktorius 2016 m. rugsėjo 13 d. priėmė įsakymą Nr. A-2625 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo“ ir koregavo jau ankstesniu KMSA direktoriaus 2012 m. liepos 12 d. įsakymu patvirtintame detaliajame plane nustatytą žemės sklypo Nr. 1 (duomenys neskelbtini) statinių statybos zoną, vaiku žaidimo aikštelės vietą, apželdinamos teritorijos dalį ir automobilių stovėjimo vietų išdėstymą. Paaiškėjo, jog dar 2016 m. gruodžio 21 d. E. B. buvo išduotas leidimas naujai statybai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). E. B. žemės sklypą perleidus atsakovei JWG, 2016 m. gruodžio 30 d. jai buvo išduotas naujas SLD - leidimas statyti naują statinį Nr. LSNS-21-161230-00897. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl naujo KMSA įsakymo panaikinimo ir JWG įpareigojimo pašalinti statomą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Bylos eigoje KMSA direktorius 2017 m. birželio 29 d. priėmė įsakymą Nr. A-2493, kuriuo pats pripažino netekusiu galios teisme ginčijamą 2016 m. rugsėjo 13 d. įsakymą Nr. A-2625 bei panaikino KMSA administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. išduotą SLD - leidimą statyti naują statinį Nr. LSNS-21-161221-00876, ir KMSA direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. išduotą SLD Nr. LSNS-21-161230-00897. Atsižvelgiant į tai, kad šiose dalyse ieškovas V. J. atsisakė savo ieškinio reikalavimų, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-15401-894/2017, kurių esminės sąlygos yra tokios: atsakovė JWG įsipareigojo per 2 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos užpilti žeme sklype (duomenys neskelbtini) esančią duobę 3 m atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos, panaikinti bet kokias statybines konstrukcijas, esančias virš žemės paviršiaus, 3 m atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Atsakovė JWG taikos sutarties sąlygų neįvykdė, priešingai, toliau vykdė statybas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) arčiau nei 2 m. iki ieškovui priklausančio žemės sklypo. Dėl to, ieškovas V. J. jau 2017 m. spalio 21 d. kreipėsi į VTPSI „karštąja linija“, pateikdamas pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų statybos darbų. Tačiau ieškovas tuo metu savo teisių pažeidimą klaidingai susiejo su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdymu bei jo klaidingu supratimu, jog statyba vykdoma neturint SLD. Tik vėliau kreipusis į VTPSI ieškovas sužinojo, jog atsakovei JWG išduotas naujas SLD pagal naują projektą, su kurių turiniais ieškovas susipažino tik atsakovei KMSA pateikus prašomus dokumentus. Gavęs VTPSI 2017 m. spalio 30 d. atsakymą, ieškovas pasirinko tinkamą pažeistų teisių gynimo būdą ir per 1 mėn. pateikė ieškinį teismui. Ieškovas dėl atsakovės JWG neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų kaip atidus ir rūpestingas asmuo negalėjo ne tik žinoti, bet ir numanyti, kad yra inicijuojama nauja daugiabučio gyvenamojo namo statybos leidimo išdavimo procedūra. Šios aplinkybės įrodo, jog ieškovas buvo aktyvus, rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Todėl priešingai, nei nurodė atsakovai, tokioje situacijoje, kuomet tarp šalių buvo patvirtina taikos sutartis, nei ieškovui, nei jokiam kitam savo teises rūpestingai ir atidžiai įgyvendinančiam asmeniui nekiltų net menkiausia abejonė, kad gali būti išduotas naujas SLD. Ieškovas jau keleri metai aktyviai ir rūpestingai siekia apginti savo pažeistas subjektines teises bei tuo pačiu viešąjį interesą, kuris yra pažeidinėjamas šioje byloje. Ne ieškovui, kurio interesai pažeidžiami jau aštunti metai, o būtent atsakovei KMSA kaip valstybinei institucijai, kuri turi įstatyminę pareigą užtikrinti SLD išdavimo procedūrų laikymąsi bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, kilo didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

6.3.                      Visi atsakovai nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, kad projekto sprendiniai pažeidžia STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai" 183, 192 punktų reikalavimus ir KMSA direktoriaus 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A-2623 patvirtintą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano reikalavimą kiekvienam pastato aukštui virš 8,5 metrų didinti atstumą 0,5 m nuo planuojamo sklypo ribos. Tuos argumentus paneigia teismo ekspertės R. B. atliktos ekspertizės aktas, M. G. išpildomoji geodezinė nuotrauka, kurią pateikė pati atsakovė JWG, VTPSI aktai, kuriuose konstatuota, kad nėra besiribojančių žemės sklypų Č. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų rašytinio sutikimo pagal projektą statyti pastatą 3 m atstumu iki jų sklypo, kuomet pastato aukštis 9,8 m., kas vertintina kaip esminė aplinkybė, dėl kurios negalėjo būti išduotas ginčijamas statybos leidimas. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė JWG nebuvo ir nėra gavusi ieškovo V. J. ir A. T., kaip gretimo sklypo savininkų, sutikimo statyti aukštesnį nei 8,5 m. daugiabutį pastatą 3 metrų atstumu nuo ieškovui bendra daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Analizuojant tiek projekto 0 brėžinius, tiek pagal byloje surinktą medžiagą matyti, kad pastatas, jo aukščiui viršijant 8,5 m, nėra atitraukiamas papildomai reikalaujamais atstumais ir yra statomas analogišku 3 m atstumu nuo planuojamos žemės sklypo ribos, dėl ko teisingos ir pagrįstos teismo išvados, kad projekto 0 laidos sklypo aukščių sprendiniai neatitinka detaliojo plano, STR "Gyvenamieji pastatai" 183 punkto reikalavimų, todėl SLD negalėjo būti išduotas.

6.4.                      Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas ir atsakovė KMSA, esant neaiškumams tarp projekto 0 laidos brėžinių ir aiškinamojo rašto, privalėjo vadovautis ne brėžinyje, o aiškinamajame rašte nurodytais duomenimis. Teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju projekto aiškinamajame rašte nurodytos tik abstrakčios formuluotės. Kadangi aiškinamajame rašte nenurodyti nei aukštuminės pastato dalies (ketvirtas-šeštas aukštai), nei neaukštuminės pastato dalies (pirmas-trečias aukštai) aukščiai, iš jų neįmanoma nustatyti, ar pastato konstrukcijos, esančios 8,5 m aukštyje, yra aukštuminėje ar neaukštuminėje dalyje, ar pastato dalis, kurios aukštis viršija 8,5 m. projektuojama laikantis reikalavimo, kad kiekvienam papildomam virš 8.5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar aukštuminė pastato dalis (ketvirtas-šeštas aukštai) projektuojama atitraukiant ją nuo kaimyninio sklypo ribos reikiamu atstumu buvo būtina nustatyti aukštuminės pastato dalies aukštį, kuris nurodomas tik brėžiniuose, o pagal brėžinius aukštuminė pastato dalis, kurios aukštis nuo 8,5 m iki 9,0 m, lieka 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Be to, aiškinamajame rašte nieko nepasisakyta dėl kitų pastato konstrukcijų, esančių 9,80 m, 10,45 m, 11,70 m aukštyje, pavaizduotų brėžiniuose, ir jų atstumo (atitraukimo) nuo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos.

6.5.                      Priešingai atsakovės KMSA apeliacinio skundo argumentams, atsakovei įstatymu nustatytoms funkcijoms ir pareigoms atlikti nepakako vien pasiremti abstrakčiu ir neaiškiu aiškinamuoju raštu, nes ji privalėjo tikrinti statinio projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų (teritorijų) ribų, atitiktį teisės aktų reikalavimams; tikrinti, ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Atsakovė šios pareigos nevykdė ir, tarp projekto brėžinių ir detaliojo plano sprendinių nenustačiusi prieštaravimų, neteisėtai išdavė SLD. 

6.6.                      Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad išleidus naujas projekto laidas buvo pašalinti (ištaisyti) aiškinamojo rašto ir brėžinių neatitikimai, kurių esmė –  pastato sienų, viršijančių 8,5 m. aukštį atitraukimas nuo sklypo ribos pagal įstatymų reikalavimus, dėl ko SLD nebuvo pagrindo naikinti. Ši atsakovų pozicija prieštarauja įstatymo leidėjo nustatyto imperatyvių normų, reguliuojančių statybų procesą, esmei ir prasmei, nes statinio projekto, pagal kurį buvo neteisėtai išduotas SLD, sprendinių keitimas išleidžiant vėlesnes projekto laidas neturi įtakos SLD, kaip individualaus administracinio akto, teisėtumo, nes vėlesnės projekto laidos išduodant SLD neegzistavo. Teisės aktai nenustato, jog SLD gali būti išduodamas, esant tokiems statinio projekto trūkumams, dėl kurių jis negali būti išduodamas, vėliau statytojui ar projektuotojui šiuos trūkumus šalinant naujomis projekto laidomis, ar kad tokiu būdu (išleidžiant vėlesnes projekto laidas) gali būti užpildomos paties SLD išdavimo teisėtumo spragos.

6.7.                      Teisinis reglamentavimas ir ekspertės R. B. teismo ekspertizės aktas patvirtina, jog projekto 0 laidos trūkumai negalėjo būti ištaisyti, išleidžiant projekto A laidą, nes naująja laida buvo keičiamos laikančiosios pastato konstrukcijos, pakeičiamas laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas erdvėje (pastato sieną patraukiant per 1,6 m lyginant su 0 laidos projektu) ir t. t., o tokie darbai vertintini kaip esminis statinio reikalavimų pakeitimas. Statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas yra esminis statinio reikalavimas, kaip apibrėžta SĮ 2 straipsnio 11 dalyje.

6.8.                      Priešingai apeliantų argumentams, teismas pagrįstai atsisakė remtis atsakovės užsakymu atlikta L. U. ekspertizės išvada, nes iš jos turinio matyti, kad ekspertas netyrė projekto 0 laidos sprendinių atitikimo detaliojo plano sprendiniams, projektuojamo statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo pakeitimo projekto vėlesnėse laidose bei nepasisakė dėl STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 43 punkto reikalavimų taikymo tirtoms projekto laidoms. Teismas sprendime nurodytais argumentais pagrįstai atmetė J. R. 2020 m. sausio 1 d. eksperto išvadą.

6.9.                      Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė JWG dar 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į atsakovę KMSA dėl naujosios projekto A laidos tvirtinimo, tačiau KMSA ją tvirtinti atsisakė. Šie atsakovų JWG, ŽRPB, o tuo pačiu ir KMSA veiksmai įrodo, kad visi atsakovai puikiai suvokė projekto 0 laidos ydingumą, o inicijavus bylą teisme operatyviai buvo išleistos naujos projekto laidos, siekiant dangstyti projekto 0 laidos trūkumus. Todėl atmestini atsakovų apeliacinių skundų argumentai, kad projekto A laida buvo ištaisyti projekto 0 laidos trūkumai, kad naujajai projekto laidai nereikėjo gauti naujo SLD, kad naujosiomis laidomis buvo keičiami neesminiai projekto sprendiniai.

6.10.                      Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad teismas neturėjo vadovautis teismo ekspertizės akto 3.7, 3.10, 3.16, punktuose pateiktais atsakymais, nes šie atsakymai susiję su statinio konstrukcijomis (konstruktyvu), tačiau Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše nėra nurodyta, kad R. B. turi teisę atlikti teismo ekspertizes, susijusias su statinio konstrukcijomis. Šie argumentai neturi jokio pagrindo ir vertintini tik kaip siekis kritikuoti atsakovams nepalankias teismo ekspertizės akto išvadas.

6.11.                      Byloje nustatyta, kad pagal detaliojo plano sprendinius atstumas nuo ginčo statinio šiaurės-vakarinės užstatymo ribos iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, turėjo būti 3,05 m. Šias aplinkybes patvirtino ir apklausta ekspertė R. B. Detaliajame plane nurodyta, jog esant pastato aukščiui 8,5 m, atstumas iki sklypo ribos ne mažesnis kaip 3 m. Analogiški norminiai atstumai įtvirtinti STR nuostatuose. Teismo ekspertė R. B. ekspertizės išvadoje nustatė, kad projekto 0 laidoje atstumas nuo pastato iki šio sklypo (duomenys neskelbtini), yra 1,42 m, o valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojos NŽT pritarimo projektuojamo pastato statybai, nesilaikant normatyvinio atstumo iki šio sklypo ribos, nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės VTPSI aktas, kuriame konstatuota, kad nėra besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkų rašytinio sutikimo pagal projektą statyti pastatą 3 m atstumu iki jų sklypo, kuomet pastato aukštis 9,8 m., kas vertintina kaip esminė aplinkybė, dėl kurios negalėjo būti išduotas ginčijamas statybos leidimas. Todėl teisėtos ir pagrįstos teismo išvados, kad SLD negalėjo būti išduotas ir dėl šių norminių atstumų neišlaikymo.

6.12.                      Atmestinas ŽRPB apeliacinio skundo argumentas, kad detaliajame plane nenumatytas pastato (duomenys neskelbtini) atitraukimas iki gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Šias aplinkybes paneigia ne tik teismo posėdžio metu apklausta teismo ekspertė bei teismo ekspertizės aktas, bet ir kitų atsakovų pozicija, tiek išdėstyta byloje, tiek apeliaciniuose skunduose, t. y. kiti atsakovai, įskaitant KMSA ir JWG, sutinka, kad projekto 0 laidos sprendiniais yra neišlaikomas atstumas iki valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, tik šie atsakovai užėmė gynybinę poziciją, kad buvo gautas minėto žemės sklypo valdytojos ir nuomininkės sutikimas.

6.13.                      Nepagrįsti ir neįrodyti visų apeliantų argumentai, kad žemės sklypo valdytoja NŽT, nuomininkas bei naudotojai, suderindami detaliojo plano sprendinius, sutiko, kad gyvenamasis pastatas būtų statomas neišlaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytoja NŽT nesutiko, kad gyvenamasis pastatas būtų statomas neišlaikant normatyvinio atstumo iki šio sklypo ribos. NŽT sutiko, kad planuojamos teritorijos užstatymo riba būtų nustatyta pagal pateiktą planavimo schemą, o pateiktoje planavimo schemoje planuojamos teritorijos užstatymo ribos atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nenurodytas, todėl atmestini apeliantų argumentai, kad trečiasis asmuo NŽT davė sutikimą, kad gyvenamasis pastatas būtų statomas neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, juo labiau, kad NŽT 2011 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 8SD-3760 „Dėl normatyvinio atstumo iki sklypo ribos“ informavo buvusį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininką S. B., jog rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, planuojamos teritorijos užstatymo riba turi išlaikyti normatyvinį atstumą iki sklypo ribos (NŽT 2019 m. gruodžio 16 d. pateikti dokumentai, reg. Nr. DOK-150809). 

6.14.                      Atsakovė JWG nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad trečiasis asmuo NŽT savo atsiliepimuose bei jos atstovai apklausiami teisme aiškiai nenurodė, kad nedavė sutikimo dėl gyvenamojo namo statybos, neišlaikant normatyvinių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos. Šie atsakovės argumentai tėra prielaidos, nes trečiasis asmuo pateikė į bylą dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta duoto sutikimo apimtis, t. y. pagal planavimo schemą. Tai, kad konkretus atstumas joje nebuvo nurodytas (nors dėl jo galima spręsti ir vizualiai), nereiškia, kad NŽT davė sutikimą, kad gyvenamasis pastatas būtų statomas neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, juolab įvertinus tai, kad pagal KMSA 2020 m. sausio 9 d. prašymo, reg. Nr. DOK-3881 priedus, pagal detaliojo plano sprendinius, pagal atsakovės KMSA pateiktą detaliojo plano teritorijos užstatymo schemą, pastato aukščiui esant 8,5 m, atstumas iki sklypo (duomenys neskelbtini) yra 3,05 m.

6.15.                      Kadangi KMSA išdavė SLD be žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojos sutikimo statyti šešių aukščių daugiabutį pastatą neišlaikant norminių atstumų, nereikšmingi argumentai, kad buvo gauti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojų sutikimai. Apeliantai klaidingai nurodo, kad buvo žemės sklypo nuomininkų UAB „Žaliakalnio pasažas“, UAB „Baileksas“, bendrijos „Monolito garažai“, UAB „Plastinės chirurgijos centras“,  L. B., J. L., A. T., taip pat ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „SPR Monolitas 2“ bei daugiabučio namo savininkų bendrijos „Monolitas-3“ sutikimai, nes šie asmenys pritarė detaliojo plano sprendiniams. Pagal detalųjį planą aptariamas atstumas yra 3,05 m. Todėl byloje nebuvo pateikta įrodymų ir apie žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) naudotojų sutikimus. 

6.16.                      Apeliantų argumentai dėl S. S. teisės pasirašyti projekto ekspertizę ir ekspertizės akto galiojimo yra nepagrįsti. Teismas aiškiai nurodė, S. S. turėjo teisę atlikti projekto bendrosios dalies ekspertizę, nes tokią jo teisę patvirtino suteiktas atestatas. Tačiau teismas sutiko, kad S. S. kaip fizinis asmuo negalėjo pasirašyti bendrosios projekto dalies ekspertizės, nes pagal SĮ 27 straipsnio 5 dalies 3 punktą, 34 straipsnio 1 dalį, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 82 punktą, SĮ 17 straipsnį, projekto bendrosios dalies ekspertizės aktą galėjo pasirašyti tik statinio projekto ekspertizės rangovas, kuris apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Nepagrįsti apeliantės JWG teiginiai, kad pateikus projekto ekspertizę KMSA privalėjo ja vadovautis, nes ji nebuvo ginčyta ir nuginčyta. Nėra ginčo, kad S. S. projekto ekspertizės aktą pasirašė ne kaip rangovas, kuriam buvo suteikta teisė ir kvalifikacija atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę, o kaip fizinis asmuo. Todėl teismui pripažinus faktą, kad projekto ekspertizės aktas buvo pasirašytas asmens, neturinčio tokios teisės, o esant šiam trūkumui SLD negalėjo būti išduotas, nereikėjo pripažinti ekspertizės akto negaliojančiu. Nepagrįsti apeliantės KMSA teiginiai, kad ji neturėjo pareigos tikrinti pateikto projekto ekspertizės akto teisėtumo ir tinkamumo. Tai prieštarauja jos pareigoms, įtvirtintoms teisės aktuose, nes pagal jau minėtas SĮ ir statybos techninių reglamentų nuostatas projekto ekspertizės aktas buvo ne tik privalomas dokumentas sprendžiant dėl SLD išdavimo atsakovams, tačiau be ekspertizės akto atsakovė apskritai neturėjo priimti atsakovės JWG prašymo, o jį priėmusi pažeidė ir įstatyminę SLD išdavimo procedūrą. Tai taip pat reiškia, jog šio ekspertizės akto išvadomis nebuvo galima vadovautis vertinant projekto sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams. Atsakovė KMSA, prieš išduodama SLD, privalo įsitikinti visų jai teikiamų dokumentų tinkamumu, juo labiau, kad šiuo atveju, ekspertizės akto trūkumas buvo akivaizdus, nereikalaujantis didelių pastangų ar žinių.

6.17.                      Nesutinka su apeliantų argumentais dėl automobilių statymo vietų, nes byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė netinkamai suprojektavo automobilių stovėjimo vietų skaičių – jų suprojektuota mažiau, nei numatytas minimalus skaičius teisės aktuose ir detaliajame plane. Nors apeliantai sutartinai tvirtina, kad jokie teisės aktai nenumato draudimo numatyti mechanizuotas automobilių pakėlimo sistemas, tačiau akivaizdu, kad tokie sprendiniai privalo atitikti bendruosius STR reikalavimus. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad naujais projekto A laidos brėžinio sprendiniais stovėjimo vietos plotis nebeatitinka norminio pločio, kad automobilių pakėlimas į antrąjį aukštą keltuvu neužtikrina dviejų automobilių stovėjimo vietų atskiro ir nepriklausomo naudojimo, kaip tai numatyta reglamentais. Nėra ir techninių galimybių įrengti automobilių stovėjimo vietų, vieną automobilį pakeliant virš kito, nes tam neužtenka pastatyto garažo aukščio. Teismas pagrįstai nusprendė, kad projekto architektūros dalies sprendiniai neatitinka nustatytų reikalavimų bei pripažino, kad esant šiam trūkumui, SLD negalėjo būti išduotas.

6.18.                      Nepagrįsti atsakovo ŽRPB argumentai, kad eksperto L. U. ekspertizės akte nurodyti matavimai patvirtina, jog suprojektuotas įvažiavimas į požeminį garažą tenkina statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 124 punkto reikalavimus, t. y. išlaikytas reikiamas atstumas nuo įvažiavimo į požeminį garažą iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų - ne mažiau kaip 15 m ir pagal projekto A laidą nėra pažeistas atstumo reikalavimas nuo suprojektuoto daugiabučio gyvenamojo namo įvažiavimo į požeminį garažą ir aplinkinių gyvenamųjų pastatų. Atsakovė KMSA ginčijamą SLD išdavė ne pagal projekto A laidą, o pagal 0, o atsakovai ŽRPB ir JWG tikslingai parengė projekto 0 laidas, siekdami pašalinti esminius statinio trūkumus. Taisyti projektus leidžiant laidas yra galima tik neesminių trūkumų ištaisymui, tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad neišlaikomas 15 metrų atstumas nuo įvažiavimo į požeminį garažą iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų.

6.19.                      Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog teismas turėjo atmesti ieškovės VTPSI argumentus dėl projektinių sprendinių, pažeidžiančių reikalavimus automobilių stovėjimo vietų skaičiui, nes ieškovė VTPSI praleido Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir TPSVPĮ) nustatytą specialųjį 2 mėnesių terminą ieškiniui pateikti. Aiškus ir vienareikšmiškas automobilių stovėjimo vietų skaičiaus pažeidimas konstatuotas VTPSI tik 2019 m. kovo 7 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte. Patikslintas VTPSI ieškinys teismui pateiktas 2019 m. kovo 22 d. Ankstesnės inspekcijos abejonės dėl automobilių vietų skaičiaus nelaikytinos pažeidimų konstatavimu TPSVPĮ prasme. CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis numato ieškovo teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškinio faktinis pagrindas buvo pakeistas papildant jį nauju pažeidimu, tai buvo atlikta nepažeidžiant TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto termino bei CPK nustatyto teisinio reguliavimo.

6.20.                      Atsakovai sutiko, kad projekto 0 laidos sprendiniais, susijusiais su sklypo želdynų plotų apskaičiavimu, buvo pažeistos Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694, nuostatos, tačiau jų vertinimu, esant net ir tokiam projekto trūkumui SLD galėjo būti išduotas. Su tuo ieškovas nesutinka, nes nepaisant to, kad projekto C laida šis trūkumas buvo pašalintas, atsakovė KMSA neteisėtai išdavė ginčijamą SLD pagal projekto 0 laidos sprendinius, o vėlesnėmis laidomis buvo keičiami ir esminiai projekto sprendiniai, pagal naujas laidas nebuvo išduotas naujas SLD, nebuvo atliktos projekto ekspertizės, todėl pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino želdinių ploto sprendinius, numatytus projekto 0 laidoje, kaip esminius trūkumus, dėl kurių KMSA negalėjo išduoti SLD.

6.21.                      Ieškovas nesutinka su atsakovės KMSA argumentais dėl per trumpo termino gavus naują SLD perstatyti ar pertvarkyti ginčo pastatą. Apeliantė JWG, kurią teismas įpareigojo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti statinio reikiamus dokumentus, neginčijo šios teismo sprendimo dalies bei savo apeliaciniame skunde nenurodo, kad teismo nustatytas terminas yra per trumpas ar neproporcingas, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių apeliantė KMSA nutarė ginčyti teismo nustatytą terminą, kuomet jis visiškai nesusijęs su jos interesais. Antra, Kauno apylinkės teismo nustatytas trijų mėnesių terminas įpareigojimams atlikti yra pakankamas atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog patys atsakovai byloje nuosekliai teigė, kad visi projekto trūkumai jau yra pašalinti vėliausioje projekto C laidoje, pagal kurią pastatas faktiškai ir buvo statomas, todėl 3 mėnesių terminas, per kurį iš esmės bus gaunamas tik SLD ir tvarkomi kiti dokumentai, laikytinas pakankamu SĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytiems trūkumų pašalinti. Ši byla nagrinėjama jau 3 metus, o realiai atsakovė JWG stato daugiabutį gyvenamąjį namą (ir pagal senesnius panaikintus SLD) dar ilgiau. Teisminiai ginčai, įskaitant ir anksčiau buvusius, tarp ieškovo V. J. ir JWG tęsėsi labai ilgai, jų nagrinėjimo metu atsakovė nesutiko laikinai sustabdyti vykdomų statybų iki teismo sprendimo priėmimo, dėl ko statytoja JWG puikiai suvokė tiek savo veiksmų esmę, tiek savo veiksmais prisiimamą riziką. Apeliantė KMSA pripažįsta, kad atsakovė JWG projekto C laidai turės gauti naują SLD, tuo tarpu iki šio pripažinimo apeliaciniame skunde kategoriškai nesutiko su teismo išvadomis, kad ginčo projekto 0 laidos trūkumai negalėjo būti ištaisyti, išleidžiant naujas laidas, nes turėjo būti išduotas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi apeliantės KMSA pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa.

6.22.                      Ieškovas V. J. nesutinka su apeliantų argumentais dėl neteisėtai išduoto SLD padarinių šalinimo, atsakomybės paskirstymo, statytojos JWG procesinės padėties, S. S. atsakomybės ir mano, kad teismas, nustatydamas kaltus asmenis dėl neteisėtai išduoto SLD, tarp jų proporcingai paskirstydamas atsakomybės apimtį, nustatydamas JWG procesinę padėtį, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje surinktą medžiagą, vadovavosi įstatymais, suformuota kasacinio teismo praktika bei pamatiniais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Visi apeliantai tiesiog siekia išvengti atsakomybės dėl kiekvieno atliktų nerūpestingų ir neteisėtų veiksmų, kaltę bei atsakomybę perkeliant kitiems atsakovams.

6.23.                      Nepagrįsti apelianto ŽRPB argumentai, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir atsakingu už neteisėtų padarinių šalinimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyti projektuotojo ŽRPB pažeidimai parengiant bei teikiant KMSA projektą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų. Dalį projekto trūkumų byloje pripažino ir pats ŽRPB, todėl nagrinėjamu atveju atsakovo nurodyta EŽTT praktika netaikytina, nes konstatuoti ir projektuoto ŽRPB neteisėti veiksmai. Priešingai apelianto teiginiui, teismas teisingai nustatė atsakovo ŽRPB atsakomybės mastą 5 procentus, nes ŽRPB neteisėti veiksmai - teisės aktų reikalavimų neatitinkančio projekto parengimas - nebuvo tiesiogine padarinių atsiradimo priežastimi, jie tik prisidėjo prie sąlygų padariniams kilti sudarymo, nes esant ydingam projektui, bet negavus SLD, statyba nebūtų pradėta.

6.24.                      Nepagrįsti atsakovės KMSA teiginiai, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų išduodama SLD. Byloje nustatyti atsakovės KMSA pažeidimai, susiję su SLD išdavimo procedūrų nesilaikymu bei projekto sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams tikrinimu. Šie pažeidimai buvo aplaidus ir šiurkštūs, nes atsakovė KMSA nepastebėjo daugybės esminių projekto 0 laidos trūkumų, kuriais pažeidžiamos imperatyvios statybos teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovės KMSA neteisėti veiksmai (neveikimas) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais neigiamais padariniais, o jos atsakomybės mastas 95 procentai. Dėl atsakovės KMSA argumentų, kad kaltais asmenimis turėjo būti pripažinta ir statytoja JWG bei ekspertizę atlikęs asmuo S. S. ieškovas palieka spręsti teismo nuožiūra. Tuo pačiu nurodo, kad šie KMSA apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

6.25.                      Nepagrįsti atsakovės JWG apeliacinio skundo argumentai, kad JWG atsakomybė iš principo nebuvo galima, nes teismo sprendime nenustatyti tyčiniai ar neatsargūs JWG veiksmai neteisėtai išduodant SLD, o ji byloje nepagrįstai dalyvavo atsakove. Nepagrįsti JWG argumentai, kad SĮ 33 straipsnyje 2 dalyje numatytų neteisėtų statybų padarinių šalinimas negalėjo būti siejamas su atsakove, o teismo išvada, kad ji vienodai prieš ieškovus atsakinga kaip ir kiti atsakovai KMSA ir ŽRPB, yra neteisėta. Atsakovė JWG yra žemės sklypo ir jame statomo daugiabučio gyvenamojo namo statytoja bei savininkė. Panaikinus SLD dalį, joks kitas subjektas negalėtų būti įpareigotas nei pertvarkyti projektinius dokumentus ir statinį, nei jį nugriauti. Priešingas aiškinimas pažeistų pamatinius nuosavybės teisės apsaugos principus ir imperatyvias normas. Ieškovas nesutinka, kad šioje byloje nebuvo nustatytas atsakovės JWG nesąžiningumas ir jos nerūpestingi veiksmai. Priešingai, būtent atsakovė JWG visą statybos bei bylos nagrinėjimo procesą demonstravo nepaprastą nesąžiningumą ir kitų asmenų interesų nepaisymą. Pirma, atsakovė JWG veikė nesąžiningai ir neteisėtai ieškovo V. J. atžvilgiu, nevykdė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, toliau vykdė statybas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), arčiau nei 2 m. iki ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos. Tik vėliau paaiškėjo, kad atsakovei dar taikos sutarties sąlygų derinimo metu buvo išduotas visiškai naujas SLD, kuris panaikintas šioje byloje. Iš to seka, jog atsakovė net neketino pašalinti pastato pamatų nuo V. J. žemės sklypo ribos. Antra, 2017 m. liepos 17 d. vaizdo įrašas patvirtina, atsakovės nesąžiningus veiksmus, įgyvendinant STR 1.05.06:2010 VIII skyriuje ,,Visuomenės informavimas apie numatomą statinio projektavimą ir visuomenes dalyvavimas svarstant statinio projektinius pasiūlymus" numatytą būtiną viešojo svarstymo procedūrą, t.y. vaizdo įraše užfiksuota, kad atsakovės JWG darbuotojai užkabino informaciją apie statinio projektavimą ant statybos teritoriją juosiančios tvoros, tačiau tik porai sekundžių nuotraukos padarymui, o po to skelbimą nuo tvoros skubiai nukabino. Trečia, nors Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o apie sustabdytas gyvenamojo namo, statomo (duomenys neskelbtini), statybas bei statybos leidimus ieškovas pranešė asmeniškai atsakovei, atsakovė teismo nutarties nevykdė ir šiuo metu toliau vykdo statybos darbus. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovei skyrė 1200 Eur baudą už Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties nevykdymą. Ketvirta, atsakovė šioje byloje taip pat teikė prašymus dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tačiau teismai šių prašymų netenkino. Penkta, byloje nustatyta, kad atsakovė JWG iki pritaikant laikinąsias apsaugos priemones (draudžiančias atsakovei sudaryti sandorius dėl (duomenys neskelbtini) statomo daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių butų (patalpų) nuosavybės teisių perleidimo) vykdė aktyvią statomo daugiabučio gyvenamojo namo butų pardavimą. Šešta, šioje byloje po pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo nustatyta ir tai, kad atsakovė JWG nuo pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto 0 laidos nukrypo tiek, kad ir bylos eigoje siekdama pateisinti neteisėtai vykdomas statybas buvo išleistos dar trys naujos projekto laidos (A, B, C), tačiau nei vienai iš jų nebuvo išduotas naujas SLD, nors jis buvo būtinas ir atsakovė JWG dėjo maksimalias pastangas gauti naujus leidimus. Septinta, priešingai nei nurodė atsakovė JWG apeliaciniame skunde, ji, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ne kartą teismams nurodė, kad tęsdama daugiabučio gyvenamojo namo statybas, ji prisiima statinio griovimo darbų įvykdymo riziką bei finansinę naštą, tačiau šią poziciją apeliaciniame skunde kardinaliai pakeitė.

6.26.                      Nesutiktina su atsakovo ŽRPB teiginiais teismo nepagrįstai priteistų ieškovo V. J. naudai  bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jų paskirstymo, kadangi iš šio atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos.

6.27.                      Atsakovė JWG yra pateikusi atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, kuria teismas ištaisė aritmetines klaidas, padarytas 2020 m. liepos 28 d. sprendime. Klausimai, susiję su teismo teise ištaisyti aritmetines klaidas, jau yra sprendžiami (išspręsti) Kauno apygardos teisme.

6.28.                      Atmestini nepagrįsti argumentai, kad teismas nustatė netinkamą V. J. patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporciją. Šią proporciją teismas nustatė pagal teisingumo ir protingumo principus.

6.29.                      Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovo išlaidų dydis neprotingai didelis. Šis dydis yra protingas ir proporcingas įvertinus didelę bylos apimtį, jos sudėtingumą, specialių žinių poreikį bei bylos trukmę. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. J. gyvena (duomenys neskelbtini), jis turėjo teisę betarpiškai duoti paaiškinimus teismui žodžiu, užduoti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, liudytojams ir ekspertams, todėl jo kelionių į teismo posėdžius išlaidos pagrįstai pripažintos būtinomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Atsakovai nepagrįstai nurodė, kad teismas be pagrindo priteisė ir ieškovo sutuoktinės kelionės išlaidas. Šių išlaidų ieškovas neprašė atlyginti, o kadangi lėktuvo bilietai buvo įsigyti dviem asmenims, ieškovas negalėjo atspausdinti lėktuvų bilietų kitaip. Atmestini argumentai, kad nepateikus bilietų vertimo į lietuvių kalbą egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Bilietuose nurodyta tik minimali informacija, kuri gali būti suprantama net ir nemokant anglų kalbos. Atsakovai nekėlė klausimo, kad jiems nesuprantamas pateiktų dokumentų turinys.

6.30.                      Atmestini atsakovės JWG argumentai, kad teismas nepagrįstai civilinės atsakomybės naštą perkėlė tik JWG ir KMSA, nes tokius atsakovus nurodė ieškovas savo ieškinyje. Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovo naudai pagal ieškovo reikalavimą, kuris buvo nukreiptas į atsakovus pagal V. J. ieškinį, o savo iniciatyva išeiti už pareikšto prašymo dėl bylinėjimosi išlaido priteisimo ribų teismas neturėjo teisės.

6.31.                      Atmestini nepagrįsti atsakovės JWG skundo argumentai, jog teismui ex officio pasirinkus kitą alternatyvų neteisėtų statybų padarinių šalinimo būdą nei tai siūlė padaryti ieškovai, niekiniais laikyti teismo argumentai dėl visiško VTPSI ieškinio reikalavimų tenkinimo visa apimtimi. Priešingai atsakovės argumentams, net jeigu teismas ir būtų apsirikęs dėl patenkinto ieškinio apimties (t. y., patenkinamas visas ar iš dalies ieškinys), tai savaime nėra absoliutus negaliojimo pagrindas. Kita vertus, ieškovas mano, kad teismas patenkino ieškovės VTPSI ieškinį visiškai, nes, nors savo iniciatyva ir taikė alternatyvų neteisėtų statybų padarinių šalinimo būdą nei ieškiniu prašė VTPSI, tačiau tuo pačiu, atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimų, teismas taikė ir VTPSI prašomą padarinių šalinimo būdą. Todėl pagrįsta ir teisinga teismo išvada, kad VTPSI ieškinys tenkinamas visiškai.

31.       Ieškovė VTPSI atsiliepimu į atsakovų JWG, ŽRPB, KMSA bei ieškovo V. J. apeliacinius skundus prašo atsakovų apeliacinių skundų netenkinti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl ieškovo V. J. apeliacinio skundo, kuriuo jis prašo pakeisti skundžiamo sprendimo motyvuojamąją dalį, palieka spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.                      Apeliantai nepagrįstai nesutinka su teismo išvada, kad projekto sprendiniai pažeidžia detaliojo plano reikalavimą kiekvienam pastato aukštui virš 8,5 m didinti atstumą 0,5 m nuo planuojamo sklypo ribos. Leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimo metu nustatyta, kad su prašymu išduoti leidimą nebuvo pateikti visi privalomi dokumentai, t. y. nepateiktas besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vieno iš savininkų V. J. rašytinis sutikimas. SĮ 27 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kokie dokumentai turi būti pateikiami statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Pagal šio straipsnio 5 dalies 6 punktą, kai žemės sklype numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo žemės sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, turi būti pateikta sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Atsakovo ŽRPB 2017 metais parengto statinio projekto Nr. S23(2017) „Gyvenamosios paskirties (daugiabučio) pastato (duomenys neskelbtini), naujos statybos projektas“, pagal kurį buvo išduotas leidimas, aiškinamajame rašte nurodyta, jog „Aukštuminė pastato dalis (ketvirtas – šeštas aukštai) projektuojama atitraukiant ją nuo kaimyninio sklypo ribos, kaip nurodyta STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ p. 193“. Projekto aiškinamajame rašte nėra įrašyti jokie konkretūs sprendiniai, kurie prieštarautų projekto brėžiniuose esantiems sprendiniams, pateikta tik abstrakti nuoroda į STR 2.02.01:2004 193 punktą ir todėl negali būti vertinama kaip konkretus ir aiškus sprendinys, nustatantis atstumą iki gretimo žemės sklypo ir turintis aukštesnę galią nei projekto brėžiniuose esantys sprendiniai. Atestavimo komisijos 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimas, kuriuo architektui S. S., parengusiam ekspertizės aktą ir padariusiam išvadą, kad „projektą su visomis jo dalimis galima teikti tvirtinimui“, buvo pareikštas įspėjimas bei Atestavimo komisijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimas, kuriuo panaikintas kvalifikacijos atestato galiojimas, turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Be to, byloje S. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog projekto neatitikimas teisės aktams jam buvo žinomas ir kad ateityje ketina taip nesielgti. Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 2018/08, kuriuo pripažinta, kad abiejų architektų Ž. R. ir S. S. parengtų dokumentų, kurie yra klaidinantys ir neobjektyvūs, pagrindu buvo išduotas leidimas ir „tokiu būdu sudarytos sąlygos galimiems tiek aplinkinių namų gyventojų, tiek projektuojamame daugiabutyje gyvensiančių asmenų interesų pažeidimams“.

7.2.                      Atsakovai apeliacinius skundus taip pat grindžia aplinkybe, kad į bylą pateiktose vėlesnėse projekto laidose (A, B ir C) neatitikimų tarp brėžinių ir projekto tekstinės dalies nesama, o pastato aukštis ir atstumas nuo gretimo sklypo ribos suprojektuoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. SLD buvo išduotas pagal projekto 0 laidą. Naujų projekto laidų (projekto versijų) parengimas iš esmės negali pakeisti neteisėtai išduoto leidimo teisinių pasekmių, nes tik galiojančio, teisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu, keičiant neesminius statinio projekto sprendinius, gali būti rengiamos naujos projektų versijos. Tačiau to neįmanoma padaryti, kai pats administracinis aktas surašytas neteisėtai ir nepagrįstai, naujos projektų laidos negali ištaisyti administracinio akto išdavimo metu padarytų pažeidimų, vienintelė įmanoma pasekmė, kuri gali sugrąžinti į buvusią padėtį iki pažeidimo, tai tokio administracinio akto galiojimo panaikinimas. Nė viename teisės akte nėra įtvirtinta nuostata, kad parengus naują projekto laidą, netenka teisinės galios ankstesnioji. VTPSI sutinka su teismo išvada, kad statinio projekto, pagal kurį buvo neteisėtai išduotas SLD, sprendinių keitimas išleidžiant vėlesnes projekto laidas neįtakoja SLD, kaip individualaus administracinio akto, teisėtumo, nes vėlesnės projekto laidos išduodant SLD neegzistuoja.

7.3.                      Teismas nepažeidė procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. 

7.4.                      Teismo posėdžio metu VTPSI atstovė išsamiai paaiškino ir pateikė teisinius argumentus, kodėl leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimo metu buvo nustatytas pažeidimas, jog projekto ekspertizę atlikęs ir pasirašęs asmuo S. S. neturėjo teisės pasirašyti bendrosios projekto ekspertizės (SĮ 2 straipsnio 9 punktas, 17 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 3 punktas 27 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Vadovaujantis SĮ 2 straipsnio 61 dalimi, 2 straipsnio 66 dalimi, SLD išduotas remiantis ne atlikta statinio projekto ekspertize, bet statinio projektu, todėl statinio projekto ekspertizės aktas laikytinas tarpinio procedūrinio pobūdžio sprendimu. Projekto ekspertizę atlikęs S. S. ir projektą įvertinęs kaip atitinkantį teisės aktų reikalavimus tik sudarė prielaidas leidimo išdavimui, tačiau pats savaime nesuteikė teisės vykdyti statybos darbų. Tam, kad statybos darbai galėtų būti vykdomi, privalu parengti ir suderinti statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovų argumentas, jog turėjo būti keliami ne statinio projekto ekspertizės akto trūkumų nustatymas, bet pačios ekspertizės akto, kaip dokumento, sukeliančio specifines teisines pasekmes (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“), nuginčijimo klausimas, yra nepagrįstas. Ekspertizės aktas yra tarpinis dokumentas, o teisines pasekmes sukelia galutinis viešojo administravimo institucijos – KMSA sprendimas, t. y. neteisėtai išduotas leidimas.

7.5.                      Statinių projektams keliami reikalavimai yra nustatyti viešojoje teisėje, todėl nesant teisės aktuose įtvirtinto eksplicitinio leidimo projektuoti „dvigubas“ automobilių stovėjimo vietas, pavaizduotas projektuojamo statinio rūsio plane, tokių vietų projektavimas laikytinas neteisėtu.

7.6.                      Nesutiktina su atsakovų argumentu, jog VTPSI praleido teisės aktuose nustatytą kreipimosi į teismą terminą. TPSVPĮ nustato, kad prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Nėra ginčo byloje dėl to, kad VTPSI kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo per 2 mėnesius nuo statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto surašymo dienos. Atsakovai ginčija tik vieno iš leidimo išdavimo neteisėtumo argumentų pateikimo teismui terminą. Inspekcijos ieškinio reikalavimai panaikinti leidimą ir pašalinti neteisėtai išduoto leidimo pagrindu kilusias pasekmes niekada nebuvo pakeisti ar papildyti. Leidimo išdavimo neteisėtumo pagrindimas papildomu argumentu negali būti prilyginamas atskiram kreipimuisi į teismą ir todėl negali būti taikomi kreipimosi į teismą terminai.

7.7.                      Projekte buvo pažeista želdynų plotų apskaičiavimo tvarka, nustatyta Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694), nes į želdynų plotą yra įskaičiuota sporto aikštelė paaugliams, kuri pagal aprašo 8.2 papunktį turėjo būti neįskaičiuota. Teismas, nustatydamas minėtą leidimo išdavimo pažeidimą, vadovavosi ir teismo ekspertės R. B. ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Ekspertė nurodė, kad „projekto 0 laidoje skirtingose dalyse ir brėžiniuose pateikiama skirtinga ir prieštaringa informacija dėl želdynų plotų. Nėra galimybės jos patikrinti. Taip pat projekto 0 laidoje į želdynų plotą įskaičiuota sporto aikštelė paaugliams, taip pažeidžiant želdynų skaičiavimo tvarką, numatytą „Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos apraše", patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694“. Teismo ekspertizės akto išvados iš esmės atitinka VTPSI kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimo metu padarytą išvadą apie nustatytą želdynų ploto apskaičiavimo pažeidimą.

7.8.                      Atsakovės KMSA apeliacinio skundo argumentas, jog teismo sprendimo dalyje, kuria nuspręsta leisti atsakovei JWG per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują SLD perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus“ yra nustatytas pernelyg trumpas terminas paliktinas nenagrinėtu, nes atsakovė, kurios atžvilgiu priimta minima sprendimo dalis, jos neginčija.

7.9.                      Nesutiktina su atsakovės KMSA apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė VTPSI patirtas kelionės išlaidas. Ieškovės buveinė yra Vilniuje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. D1-64 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“ buvo pakeista VTPSI struktūra, pagal kurią nuo 2019 m. liepos 1 d. buvo įsteigti Rytų Lietuvos, Vidurio Lietuvos ir Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentai, Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentas bei Teisės departamentas, tarp kurių atsakovės KMSA nurodyto Kauno padalinio nėra. VTPSI, dalyvaudama bylos nagrinėjime, patyrė su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, kurias sudaro jos darbuotojo (VTPSI Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus patarėjos D. G.), kurios darbo vieta yra Alytuje, kelionių į teismo posėdžius išlaidos. 

7.10.                      Nesutiktina su atsakovo ŽRPB argumentu dėl kaltų asmenų, kurių sąskaita turės būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padariniai, nustatymo. Asmuo laikomas kaltu, kai jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į tam asmeniui tenkančias pareigas, nepriklausomai nuo to, ar tam tikrus veiksmus jis padarė tyčia, ar dėl neatsargumo. ŽRPB, gavęs statytojo projektavimo užduotį ir projekto rengimo dokumentus, privalėjo parengti projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Nustatant kaltus asmenis dėl statybos, vykdytos pagal neteisėtai išduotą leidimą, kurių lėšomis turėtų būti griaunamas ginčo pastatas, atsižvelgtina į tai, kad reikalavimai vykdomiems statybos darbams įtvirtinti SĮ, t. y. aukščiausios juridinės galios teisės akte, todėl atitinkamą SĮ reglamentavimą privalo žinoti tiek viešojo administravimo subjektai, išduodantys statybos leidimus ar pritariantys jų išdavimui, tiek asmenys, kurie projektuoja statinį. Projektuotojas, parengęs projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes (STR 1.04.04:2017 49 punktas). Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad projektuotojas ŽRPB taip pat laikytinas atsakingu asmeniu už neteisėtai išduotą leidimą ir pripažintinas kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą leidimą padariniai.

7.11.                      Aplinkybė, kad teismas pritaikė SĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą alternatyvų statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdą, nelaikytina ieškinio daliniu patenkinimu, nes neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, statytojas įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

32.       Atsakovas ŽRPB atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo atmesti ieškovo V. J. apeliacinį skundą; dėl atsakovių JWG ir KMSA apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra; tenkinti atsakovo ŽRPB apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovų V. J. ir VTPSI atsakovo ŽRPB naudai pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.                      su KMSA apeliaciniu skundu sutiktina iš dalies: nesutiktina su apeliacinio skundo dalimi dėl kaltų asmenų, jų atsakomybės masto ir atsakomybės proporcijų paskirstymo, dėl šios dalies palaiko savo apeliacinio skundo reikalavimus.

8.2.                      Nesutiktina su ieškovo V. J. apeliaciniu skundu. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad vykdant neteisėtą statybą gretimų žemės sklypų savininkų interesai yra labiau pažeidžiami nei kaimyninių sklypų savininkų, tačiau teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovas V. J. nepateikė pakankamai įrodymų, jog nustatyti pažeidimai lemia jo teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo ieškovo preziumuojamas tariamas neigiamas pasekmes (triukšmas, padidėjęs transporto srautas ir pan.) sieti būtent su ginčo daugiabučio pastato statyba bei ieškinyje nurodytais projekto trūkumais. Ieškovas neįrodė, kaip normatyvinio atstumo iki sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribos nesilaikymas ar gretimai statomo pastato energinio naudingumo klasės reikalavimo galimas pažeidimas būtų kaip nors susijęs su jo teisėmis ir interesais.

33.       Atsakovė JWG atsiliepime į ieškovo V. J., atsakovų KMSA ir ŽRPB apeliacinius skundus prašo atsakovo ŽRPB apeliacinį skundą tenkinti visiškai, atsakovės KMSA apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, V. J. ir VTPSI patikslintus ieškinius atmesti, Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo motyvus dėl JWG kaltės konstatavimo atmesti; ieškovo V. J. apeliacinį skundą atmesti visiškai. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.                      ŽRPB pateiktas apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas taip pačiais motyvais, kurie buvo dėstomi ir apeliantės apeliaciniame skunde. Tikslinga akcentuoti ŽRPB apeliaciniame skunde iškeltą teisės problemą dėl byloje ekspertės R. B. kvalifikacijos.

9.2.                      KMSA apeliacinio skundo turinys įrodo, kad skundžiamo sprendimo neteisėtumas iš esmės yra grindžiamas analogiškais motyvais, kuriuos savo apeliaciniame skunde yra pateikusi ir atsakovė JWG, todėl ji palaiko tuos KMSA apeliacinio skundo argumentus, kuriais KMSA kritikavo skundžiamo sprendimo dalis dėl: ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo; dėl atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo; dėl atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo; dėl projekto ekspertizės aktą pasirašiusio asmens tinkamumo; dėl automobilių stovėjimo vietų nustatymo; dėl želdynų ploto nustatymo. Nors ji savo apeliaciniame skunde ir nekėlė neteisėtų statybos padarinių šalinimo termino nustatymo pagrįstumo, šiuo atveju atsakovė JWG yra linkusi sutikti su KMSA apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamu sprendimu buvo nustatyti nepagrįstai trumpi galimų neteisėtų statybos padarinių šalinimo terminai. Teismas, pasirinkdamas neteisėtų statybų padarinių šalinimo terminus, neįvertino, kokias sunkias teisines pasekmes gali sukelti nurodytų terminų pažeidimas, o tai reiškia, kad ši  sprendimo dalis nebuvo grindžiama teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

9.3.                      Nesutiktina su KMSA apeliacinio skundo argumentais dėl atsakovės JWG kaltės išduodant SLD. KMSA teikia nepagrįstą teismo priimtų procesinių dokumentų interpretaciją dėl atsakovės, kaip statytojos, rizikos atsiradimo tęsiant gyvenamojo namo statybas bylos nagrinėjimo metu. Ši pozicija nepagrįsta teisės normomis. Byloje buvo ginčijamas administracinio akto – SLD – išdavimo teisėtumas, todėl privalėjo būti tiriama, kas sąlygojo tokio dokumento išdavimą. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartyje buvo pasisakoma dėl galimų neigiamų teisinių pasekmių atsiradimo iš tęstinės atsakovės veiklos pagal išduotą KMSA administracinį aktą. Būtent iš savo tęstinės veiklos atsirandančią riziką atsakovė JWG ir deklaravo, kad ją prisiima savo naudai. Tačiau ji negali atsakyti dėl KMSA kaltų veiksmų, kuriais SLD buvo išduotas. KMSA apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškovų ieškinius atmesti gali būti įgyvendintas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau turi būti palikta galioti ta sprendimo argumentų dalis, kuria teismas pripažino, jog atsakovės JWG kaltės dėl neteisėto SLD išdavimo nėra, o jos elgesys neturėjo nesąžiningumo požymių.

9.4.                      Nors V. J. patikslintas ieškinys buvo patenkintas 95 proc., tačiau V. J., tęsdamas piktnaudžiavimą procesu, pateikė apeliacinį skundą. Ieškovas siekia nepagrįstai išplėsti savo veikimo laisvę, reikalaudamas išimtinai sau naudingo kilusio ginčo nagrinėjimo motyvų išdėstymo. Toks elgesys negali būti pripažintas sąžiningu ir rūpestingu, kas suponuoja būtinybę jo atžvilgiu taikyti drausminio poveikio priemones CPK 95 straipsnio 2 dalies tvarka už CPK 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą. Privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

9.5.                      Nesutiktina su ieškovo V. J. argumentais, kad statybos projekto neteisėtumą ieškovai, kaip gretimo sklypo savininkai, gali grįsti visais, net ir nesusijusiais tiesiogiai su jų, kaip gretimo sklypo savininkais, teisių pažeidimais, galimai padarytais pažeidimais statybos leidimo išdavimo procedūros metu. Ieškovas yra fizinis asmuo, neturintis teisės atstovauti kitų asmenų, visuomenės grupių interesų, o taip pat ir valstybės interesų, todėl jo ieškinys gali būti grindžiamas tik tais teisės aktų reikalavimų pažeidimais, kurie pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, kaip gretimo sklypo savininko.

9.6.                      Nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl visuomenės informavimo procedūros nesilaikymo. Atsakovė pripažįsta, kad iš tiesų buvo atvejis, kad pakabinus stende informacinį pranešimą, jis buvo nukabintas, nes buvo suabejota, ar jis pakankamai tvirtai laikysis, tačiau vėliau jis buvo pakabintas panaudojus patikimesnes priemones. V. J. pateikti duomenys apie 2017 m. liepos 17 d. aplinkybes nepaneigia, kad pranešimas buvo pakabintas vėliau ir buvo publikuojamas stende ne trumpesnį kaip STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 61 punkte nustatytą terminą. Net jei ieškovas būtų teisus teigdamas, kad atsakovė iš dalies pažeidė informavimo procedūrą, tai savaime negali pažeisti jo, kaip gretimo sklypo savininko, teisių ar teisėtų interesų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34.       Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus spręsdamas dėl statybą leidžiančio dokumento neteisėto išdavimo, ar nustatė tinkamos trukmės terminą statybos pagal neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimui, ar pagrįstai nenustatė statytojos atsakomybės dėl šių padarinių ir ieškovo teisių pažeidimo dėl visuomenės neinformavimo apie ginčo statybą, ar teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

35.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė absoliutų sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negaliojimo pagrindą,  pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl ieškinio senaties termino

36.       Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

37.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38.       Nesutiktina su apeliantės atsakovės JWG argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino, negalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nes ginčo atveju taikytina tik LVAT praktika. Jokia teisės norma neriboja bendrosios kompetencijos teismo priimant sprendimą vadovautis ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, sprendžiant analogiškus klausimus bylose, kuriose nustatytos aplinkybės yra panašios ar analogiškos nustatytoms nagrinėjant administracines bylas. Konstatuodamas, kad ieškovas V. J. apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2017 m. spalio 30 d., gavęs VTPSI 2017 m. spalio 30 d. atsakymą, teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog V. J. apie statomo statinio techninį projektą ar esminius jo sprendinius sužinojo anksčiau. Nuo 2017 m. spalio 17 d. viešai prieinamoje informacijoje „Infostatyba“ nurodyti esminiai skundžiamo SLD turinį sudarantys elementai, t. y. aktą priėmusi institucija, priėmimo diena, nauja statyba greta ieškovo sklypo, tačiau įrodymais nėra nuginčytas ieškovo teiginys, jog su ginčo statybos techniniu projektu jis galėjo susipažinti tik 2017 m. lapkričio 17 d., gavęs jį iš KMSA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 konstatavo, kad suprasti, jog statinio techniniame projekte nustatyti techniniai parametrai prieštarauja detaliajam planui, gali tik asmuo, susipažinęs, tiek su pačiu techniniu projektu, tiek su detaliuoju planu (ar bent su esminiais jų sprendiniais). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio vertinimo teisingumą patvirtina ir nagrinėjamos bylos procesas – jo trukmė, duomenų gausa, net ir specialių žinių aktualioje srityje turinčių asmenų – ekspertų – nurodyti skirtingi duomenys bei išvados, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties termino taikymo aspektu nebūtų teisinga visų tų žinių (ir dėl SLD teisėtumo, ir dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios) reikalauti iš asmens, neturinčio teisinio išsilavinimo, o teismui nustačius, jog šis terminas yra praleistas, atsisakyti ginti pažeistą jo teisę. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad ginčas tarp šalių nėra pirmas, nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios, nei dėl egzistuojančios galimybės jį atnaujinti – šiuo atveju svarbi kasacinio teismo suformuota praktika, pagal kurią tiek ieškinio senaties termino taikymas, tiek praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas pirmiausia yra susijęs su teisingumo principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

39.       Remiantis nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas V. J., į teismą kreipęsis 2017 m. lapkričio 30 d., ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino nepraleido.

Dėl SLD trūkumų ir ieškovo V. J. teisių pažeidimų

40.       Esminiai trūkumai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas panaikino statybą leidžiantį dokumentą, yra šie:

7.1.                      Projekto sprendiniai pažeidžia reikalavimus STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai" 192 punkto, pagal kurį gyvenamieji pastatai ir su jais susiję (jiems tarnaujantys) tame pačiame sklype statomi statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad būtų įgyvendinti teisės aktais nustatyti šiame sklype statomų bei esančių pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimai, statinių išdėstymas sklype neturi pažeisti ir gretimų sklypų ir pastatų patalpų insoliacijos bei natūralaus apšvietimo reikalavimų, ir 193 punkto, nustatančio reikalavimus statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Teismas konstatavo, kad projekto sprendiniai pažeidžia detaliojo plano reikalavimą kiekvienam pastato aukštui virš 8,5 m didinti atstumą 0,5 m nuo planuojamo sklypo ribos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieškovas V. J. būtų davęs savo sutikimą statyti ginčo pastatą nesilaikant šio reikalavimo. Tai yra esminis pažeidimas, dėl kurio pažeidžiami ieškovo V. J. privatūs interesai (apsauga nuo šešėlio, priešgaisrinė apsauga). Teisės aktuose nustatytų atstumų nuo sklype esančių statinių iki kaimyninio sklypo ribos pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas.

7.2.                      Nesant valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valdytojos Nacionalinės žemės tarnybos pritarimo projektuojamo pastato statybai nesilaikant normatyvinio atstumo iki šio sklypo ribos, projekto sprendiniai, pagal kuriuos pastato atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra 1,42 m, prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, pagal kuriuos šis atstumas numatytas 3,05 m.

7.3.                      Projekto ekspertizės aktą pasirašė šios teisės neturintis asmuo S. S. – pagal Statybos įstatymo 17 straipsnį būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. Pagal SĮ 2 straipsnio 9 dalį, ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Projekto ekspertizės aktą pasirašė bendrosios ekspertizės vadovas, trečiasis asmuo S. S. kaip fizinis asmuo, nenustatyta, jog jis būtų paskirtas ekspertizės rangovo (juridinio asmens) atlikti ekspertizę, ekspertizės akte nėra ekspertizės rangovo (įmonės) vadovo parašo.

7.4.                      Projekto architektūrinės dalies sprendiniai, vienoje vietoje pastatant du automobilius, nėra numatytas teisės aktais. Statinių projektams keliami reikalavimai yra nustatyti viešojoje teisėje, dvigubos (dviem aukštais) jų stovėjimo vietos neatitinka STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“ bei STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustatytų atstumų bei kitų reikalavimų.

7.5.                      Projekto sprendiniai, susiję su sklypo želdynų plotų apskaičiavimu, pažeidžia Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694, reikalavimus.

41.       Teismas sprendė, kad ieškovo V. J. teises pažeidžia atstumo iki jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nesilaikymas.

42.       Atmestinas apelianto ieškovo V. J. prašymas nustatyti, kad ir kiti pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti pažeidimai, dėl kurių teismo sprendimu buvo panaikinta SDL dalis, lemia V. J., kaip besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininko, teisių pažeidimus.

43.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrįstu sprendime nurodytais Lietuvos Konstitucinio teismo išaiškinimais ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015). Teigdamas, kad tais atvejais, kai statyba besiribojančiame žemės sklype, kuri yra vykdoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, visais atvejais pažeidžia ir gretimo žemės sklypo savininko (naudotojo) teises ir interesus, apeliantas ieškovas remiasi  kasacinio teismo praktika, nurodyta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-695/2019, tačiau pažymėtina, kad tokios išvados nurodomoje byloje priimtoje nutartyje nėra (priešingai – konstatuota, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos), be to, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu tik bylų faktinėms aplinkybėms iš esmės sutampant. Nurodomoje byloje ieškovė siekė apginti savo, kaip žemės sklypo savininkės, daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu. Jos buvo apribotos į ieškovės sklypą įsikišant atsakovų gyvenamojo namo katilinės garo vamzdžiui ir neigiamas poveikis daromas nuo atsakovų gyvenamojo namo stogo krentant sniegui ir ledui. Sutikimą statyti pastatą ant sklypo ribos buvo davę ankstesni ieškovei priklausančio žemės sklypo bei namo savininkai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, duodant sutikimą statyti pastatą ant sklypo ribos, turi būti laikomasi tokio susitarimo, todėl statinio, kuriam išduotas toks sutikimas, konstrukcijų išsikišimas už sklypo ribos yra nepagrįstas nei įstatymu, nei šalių sandoriu ir todėl teisiškai turi būti vertinamas kaip neteisėtas kišimasis į gretimą (besiribojantį) žemės sklypą. Būtent dėl šių aplinkybių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartyje ir padarė išvadą, kad, jei statybos metu ir nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo savininko teisės.

44.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi teismų praktika dėl asmens suinteresuotumo ginčyti statybos leidimą, pagal kurią statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teisme nenagrinėtinas; viešąjį interesą gina specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014), privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/201). Priešingai, nei teigia apeliantas ieškovas, toks aiškinimas neprasilenkia su kitais Konstitucijoje įtvirtintais principais, bendraisiais teisės principais ir imperatyvia statybą reglamentuojančių teisės normų paskirtimi. Pagal LR Konstitucijos 30 straipsnį, teisė kreiptis į teismą siejama su asmens konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimu, pažeistų kitų konstitucinių principų apeliantas neįvardijo. Pagal LR Konstitucijos 109 straipsnį teismai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, o pagal įstatymą yra ginamos pažeistos ar ginčijamos asmens teisės arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), viešąjį interesą gina įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1, 2 dalys). Už imperatyviųjų statybos normų laikymosi priežiūrą yra atsakingi Statybos įstatymo 27 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo subjektai, pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį turintys teisę kreiptis į teismą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių. Pažymėtina, jog pastaroji teisės norma kitų asmenų teisę kreiptis į teismą sieja su tų asmenų teisių ir interesų pažeidimu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kiti teismo pripažinti ir ieškovo nurodyti statybos normų nesilaikymo atvejai ieškovo teisių ir interesų nepažeidžia.   

45.       Apeliantas ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią nereikia įrodinėti, jog atstumą iki gretimo žemės sklypo nustatančių statybos normų pažeidimas pažeidžia gretimo sklypo savininko teises, tačiau pastebėtina, kad šis argumentas su analizuojamo teismo sprendimo kritika nesusijęs (pastarasis jo teisių pažeidimas yra pripažintas). Nesutiktina su apeliantu, kad viešosios teisės normų, susijusių su automobilių parkavimu gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) bei želdynų plotų normatyvais, pažeidimas reiškia ir tiesioginį jo teisių pažeidimą dėl to, kad, trūkstant parkavimo vietų, bus apkraunama aplinkinė teritorija, nesant pakankamai rekreacijos namo gyventojai jos ieškos aplinkoje – ne tik ginčo pastate, bet ir visuose aplinkiniuose gyvenamuosiuose pastatuose gyvenančių asmenų skaičius neribojamas, šie asmenys turi teisę turėti neribotą skaičių transporto priemonių, jas statyti ir laikyti tam neuždraustose vietose, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pats ieškovas pateikė įrodymus, kad ginčo pastate, dar neapsigyvenus nė vienam gyventojui, (duomenys neskelbtini) gatvėje automobiliai parkuojami ant šaligatvio, pažeidžiant kelių eismo taisykles. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo ieškovo preziumuojamas tariamas neigiamas pasekmes (triukšmas, padidėjęs transporto srautas ir pan.) sieti būtent su ginčo daugiabučio pastato statyba bei ieškinyje nurodytais projekto trūkumais.

46.       Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad skirtumas tarp maksimalaus leistino (0,45) ir teismo ekspertės R. B. nustatyto (0,47) užstatymo tankumo nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovo teisių pažeidimą – gyvenamųjų namų statyba ir su tuo susijęs gyventojų, automobilių skaičiaus, triukšmo padidėjimas yra normalus reiškinys, nes ieškovas gyvena praktiškai centrinėje miesto teritorijoje, jos urbanizacijos didėjimas neišvengiamas. Nei šios teritorijos detalusis planas, nei kiti teisės aktai nenustato maksimalaus ginčo pastate leistino gyventi asmenų skaičiaus. Be to, apeliantas neįrodė su minėtomis aplinkybėmis susijusių savo nuostolių atsiradimo (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos manymu, remtis apelianto nurodoma su priešingu vertinimu susijusia atskirąja nuomone, pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 18 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, negalima vadovaujantis CPK 4 straipsniu ir 358 straipsnio 1 dalimi (kasacinio teismo nutartis priimama balsų dauguma). Svarbus ir faktas, kad atsakydama į 17-jį klausimą, ar užstatymo intensyvumo ir tankio rodikliai atitinka teisės aktuose įtvirtintas normas bei detaliojo plano sprendimus, ekspertė R. B. nurodė, kad nėra duomenų, jog suprojektuoto pastato sklypo užstatymo intensyvumas viršytų Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 12 d. išduotuose specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nurodytą ir detaliajame plane numatytą maksimalų sklypo užstatymo intensyvumą. Minėtoje kasacinėje byloje ieškovai buvo įvardiję teritorijos užstatymo parametrą, kurį, jų nuomone, ginčijamas statybos leidimas pažeidė, taigi abiejų bylų faktinės aplinkybės yra kitokios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015). Nei apelianto nurodomas Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 2018/08, kuriame konstatuotas neproporcingai didelio pastato suprojektavimas (duomenys neskelbtini), nei UAB „Geomatininkai“ kadastrinių matavimų byla ir architekto  P. K. pateikta skaičiuotė nepatvirtina, jog leistinas užstatymo tankumas yra viršytas daugiau nei 20 procentų – ginčo dalykas yra statybą leidžiančio dokumento teisėtumas, o projekto nulinės laidos, pagal kurią statybos leidimas yra išduotas, duomenis įvertinusi ekspertė R. B. nustatė, kad užstatymo tankis yra viršytas tik 2 procentais.

47.       Ginčo pastato energetinio naudingumo klasės reikalavimų pažeidimo įtaką savo teisėms apeliantas sieja su tuo, kad, siekiant pastatą padaryti A energetinio naudingumo klasės vietoje B, statytojas privalės atlikti papildomą sienos sustorinimą iš lauko pusės 15-20 cm, tokiu būdu atstumas nuo pastato iki ieškovui priklausančio sklypo dar labiau sumažėtų. Kadangi atstumo pažeidimas yra nustatytas ir neatlikus sienos sustorinimo, energetinio naudingumo klasės reikalavimų pažeidimas nevertintinas kaip dar vienas ieškovo teisių pažeidimas.

48.       Visgi apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu dėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad vien galimas pareigos informuoti visuomenę apie statinio projektavimą ir numatomą statybą pažeidimas, jei toks ir būtų nustatytas, savaime nesuponuoja pagrindo konstatuoti ieškovo subjektinių teisių ir interesų pažeidimo. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60-68 punktuose numatyto visuomenės informavimo apie numatomą statinio projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinio projektinius pasiūlymus pažeidimas buvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, statytoja atsakovė JWG nepaneigė, jog šią pareigą pažeidė – ji pripažino ieškovo nurodytas aplinkybes, jog 2017 m. liepos 17 d. skelbimas prie statybos sklypo įrengtame stende buvo pakabintas tik kelioms sekundėms, nufotografuotas ir nukabintas. Teiginio, kad šis faktas nepaneigia, jog skelbimas buvo pakabintas vėliau, statytoja  nepagrindė įrodymais (aptariamos pareigos įvykdymo pareiga tenka jai), todėl jos atsikirtimai apie iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. Kauno m. savivaldybės patalpose įvykusio viešo susirinkimo nepateiktas pastabas ir pasiūlymus patvirtina ieškovo nurodomą aplinkybę, jog, atsakovei slepiant viešinimo procedūrą, tiek ieškovas, tiek kiti kaimyninių sklypų savininkai prarado galimybę pateikti pastabas dėl tuo metu projektuojamo pastato poveikio ieškovo ir aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybei (CPK 178 straipsnis).  Nurodyti faktai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad visuomenės informavimo apie statinio projektavimą ir numatomą statybą pažeidimą būtų galima konstatuoti tik įrodžius tokio pažeidimo neigiamą poveikį asmens gyvenimo kokybei ar jo nuosavybei – šios išvados prieštaringumą patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatyti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, dėl kurių statybos leidimas negalėjo būti išduotas. Apeliantas ieškovas pagrįstai teigia, kad tuo atveju, jeigu projekto viešo informavimo procedūra būtų įgyvendinta tinkamai ir laiku, yra didelė tikimybė, kad ginčo statybos leidimas apskritai nebūtų išduotas. Taigi nagrinėjamu atveju minimas pažeidimas nėra formalus.

49.       Visi atsakovai apeliacine tvarka ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad projekto sprendiniai pažeidžia STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai" 183, 192 punktų reikalavimus ir KMSA direktoriaus 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A-2623 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano reikalavimą kiekvienam pastato aukštui virš 8,5 metrų didinti atstumą 0,5 m nuo planuojamo sklypo ribos.

50.       Pagal STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai" 192.1 punktą, gyvenamasis pastatas išdėstomas taip, kad pastatų fasadų su langų ir durų angomis atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1-2 aukštų (nagrinėjamu atveju pagal projektą numatyta pastatyti 6 aukštų pastatą). Pagal šio teisės akto 192.2. punktą, daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai turi būti išdėstyti taip, kad: 192.2.1. atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus; netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui; 192.2.2. atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus. Pagal 193 punktą, vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu, 192.2 punkto reikalavimai galioja kitiems naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams. Šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio yra ne mažesnis negu jo aukštis (193.1 p.).

51.       Atsakydama teismo nutartyje paskirti ekspertizę nurodytą 10-jų klausimą ekspertė R. B. nustatė ginčo namo konstrukcijų aukščius nuo žemės paviršiaus altitudės, juos skaičiuojant nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo ribos, t. y. pagal projekto 0 laidą trijų aukštų pastato dalies parapeto aukštis yra +10,24 m (9,80 m + 0,44 m) nuo žemės paviršiaus altitudės; ketvirto aukšto balkonuose esančių mūrinių pertvarų viršaus aukštis yra +12,24 m (11,70 m + 0,44 m); šešto aukšto balkono stogelio viršaus aukštis yra +18,44 m (18,00 m + 0,44 m); stogo parapeto viršaus aukštis yra + 19,14 m (18,70 m + 0,44 m) nuo žemės paviršiaus altitudės, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Tokie patys skaičiavimai yra ir atsakovės JWG pateiktoje M. G. išpildomoje geodezinėje nuotraukoje. Apeliantė JWG nepagrįstai teigia, kad nustatant pastato aukščius reikėjo vadovautis ne brėžinyje, o aiškinamajame rašte nurodytais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytos tik abstrakčios formuluotės, jog projektuojant gyvenamąjį namą išlaikomas STR „Gyvenamieji pastatai“ numatytas 3 m atstumas nuo rytinės sklypo ribos, o aukštutinė pastato dalis (ketvirtas-šeštas aukštai) projektuojami atitraukiant ją nuo kaimyninio sklypo ribos, kaip nurodyta STR „Gyvenamieji pastatai“. Kadangi aiškinamajame rašte nenurodyti nei aukštuminės pastato dalies (ketvirtas-šeštas aukštai), nei neaukštuminės pastato dalies (pirmas-trečias aukštai) aukščiai, iš abstrakčių formuluočių neįmanoma nustatyti, ar pastato konstrukcijos, esančios 8,5 m aukštyje, yra aukštuminėje ar neaukštuminėje dalyje, ar pastato dalis, kurios aukštis viršija 8,5 m,  projektuojama laikantis reikalavimo, kad kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Todėl vien iš tokių abstrakčių aiškinamojo rašto formuluočių ir jame pateikiamų duomenų neužteko daryti išvadą, ar išlaikomi norminiai atstumai, buvo būtina analizuoti brėžinius. Tam, kad būtų galima nustatyti, ar aukštuminė pastato dalis (ketvirtas-šeštas aukštai) projektuojama atitraukiant ją nuo kaimyninio sklypo ribos reikiamu atstumu, buvo būtina nustatyti aukštuminės pastato dalies aukštį, kuris nurodomas tik brėžiniuose, o pagal brėžinius aukštuminė pastato dalis, kurios aukštis nuo 8,5 m iki 9,0 m, lieka 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Be to, aiškinamajame rašte nieko nepasisakyta dėl kitų pastato konstrukcijų, esančių 9,80 m, 10,45 m, 11,70 m aukštyje, pavaizduotų brėžiniuose, ir jų atstumo (atitraukimo) nuo kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini) ribos.

52.       Tuo remiantis atmestini apeliantės atsakovės JWG teiginiai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių projekto A laidoje nurodytą pastato aukštingumą 8,5 m. Projektuojant statinių statybą 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

53.       Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 7 priedo 4 punktą, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos (analogiška nuostata galiojo ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio STR 1.01:2010 11 priedo 4 punkte). Ekspertė R. B. nustatė, kad projekto 0 laidoje pastato požeminė dalis yra suprojektuota nepažeidžiant norminio atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos (išvados 2.12 punktas), tačiau iš projekto 0 laidos brėžinių ir faktinių aplinkybių akivaizdu, kad aukštutinė pastato dalis, viršijanti 8,5 m, nebuvo nuo žemės sklypo 3 metrų ribos atitraukiama kas metrą papildomai po 0,5 m (t. y. tokio tipo statiniui žemės sklypas per mažas). Nei ieškovas V. J., nei A. T. (gretimo sklypo (duomenys neskelbtini)) nėra davę rašytinio sutikimo esminiam projekto sprendiniui – statyti aukštesnį nei 8,5 m. daugiabutį pastatą 3 metrų atstumu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos.

54.       Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad išleidus naujas projekto laidas buvo pašalinti (ištaisyti) aiškinamojo rašto ir brėžinių neatitikimai, kurių esmė –  pastato sienų, viršijančių 8,5 m. aukštį, atitraukimas nuo sklypo ribos pagal įstatymų reikalavimus, dėl ko SLD nebuvo pagrindo naikinti. Ši atsakovų pozicija prieštarauja įstatymų leidėjo nustatyto imperatyvių normų, reguliuojančių statybų procesą, esmei ir prasmei, nes statinio projekto, pagal kurį buvo neteisėtai išduotas SLD, sprendinių keitimas išleidžiant vėlesnes projekto laidas neturi įtakos SLD, kaip individualaus administracinio akto, teisėtumui, nes vėlesnės projekto laidos, išduodant SLD neegzistavo. Teisės aktai nenustato, kad SLD gali būti išduodamas, esant tokiems statinio projekto trūkumams, dėl kurių jis negali būti išduodamas, vėliau statytojui ar projektuotojui šiuos trūkumus šalinant naujomis projekto laidomis, ar kad tokiu būdu (išleidžiant vėlesnes projekto laidas) gali būti užpildomos paties SLD išdavimo teisėtumo spragos.

55.       Ieškovai pagrįstai teigia, kad pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 45 punktą gali būti keičiami tik neesminiai statinio projekto sprendiniai, o ne šalinami esminiai projekto trūkumai, dėl kurių SLD apskritai negalėjo būti išduotas. Priešingas šios normos aiškinimas reikštų toleravimą situacijos, kai SLD išduodamas pagal projektą su esminiais trūkumais, kas padarytų beprasmę SLD išdavimo procedūrą bei su tuo susijusių viešosios teisės aktų, skirtų užtikrinti imperatyvių statybos reikalavimų, laikymąsi. STR 1.05.01:2017 48.5 punkto nuostata, leidžianti keisti esminius statinio projekto sprendinius negavus naujo SLD tais atvejais, kai mažinami statinio išorės matmenys, negali būti aiškinama kaip leidžianti keisti visų statinio laikančiųjų konstrukcijų – perdengimo plokščių, kolonų ir laiptinės ištisinių sienų – išdėstymą, sumažinus (net minimaliai, dėl akių) statinio aukštį, nes tokiu aiškinimu būtų iškreipiama STR 1.05.01:2017 48.5 punkto išimties esmė, prarastų prasmę STR 1.04.04:2017 43 punkto imperatyvas, pagal kurį, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai (esminiai statinio projekto sprendiniai yra statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.))  ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai), turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtintas (kai privaloma), pakeistam projektui gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. 

56.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų atsakovės JWG argumentus apie nepagrįstą nesirėmimą eksperto L. U. išvada bei liudytojo J. R. ekspertiniu vertinimu nusprendžiant, kad vėlesnėmis projekto laidomis buvo keičiami esminiai statinio sprendiniai, o vidinių statinio laikančiųjų konstrukcijų – perdengimų plokščių, kolonų ir laiptinės ištisinių sienų – išdėstymo pakeitimas nepatenka į STR 1.05.01:2017 48.1-48.5 punktuose numatytų išimčių sąrašą, todėl, vėlesnėse projekto laidose numačius konstrukcijų išdėstymo pakeitimą, turėjo būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Su pirmosios instancijos teismo atliktu eksperto J. R. išvadų įvertinimu teisėjų kolegija sutinka. Anot šio eksperto, dėl pastato aukščio sumažinimo jo laikančiųjų konstrukcijų perstūmimas erdvėje negali būti laikomas jų išdėstymo keitimu, tačiau tai paneigia priimamos nutarties 55 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas ir ekspertės R. B. teismo ekspertizės akto išvados, atsakant į 1-jį ir 22-jį klausimus.

57.       Ekspertė R. B. patvirtino, jog projekto 0 laidos trūkumai negalėjo būti ištaisyti išleidžiant projekto A laidą, nes naująja laida buvo keičiamos laikančiosios pastato konstrukcijos (pastato dalies aukštį sumažinant nuo 9 m iki 8, 5m), pakeičiamas laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas erdvėje. Pagal projekto 0 laidą, laikančiosios konstrukcijos yra suprojektuotos iš monolitinio gelžbetonio. Tai yra gręžtiniai poliniai pamatai su galvenomis, kolonos, sijos, lifto šachtos ir laiptinės ištisinės sienos kaip vertikalus standumo branduolys bei perdengimų plokštės, kaip standūs horizontalūs diskai. Patikslinus projekto brėžinyje „Pjūvis 1-1“ numatytos pastato dalies aukštį, jį sumažinant nuo 9 m. iki 8,5 m. (projekto A laida), keičiasi statinio laikančiųjų konstrukcijų – perdengimo plokščių, kolonų ir laiptinės ištisinių sienų – išdėstymas; ekspertė nurodytus pokyčius pavaizdavo ir grafiškai 1.2 pav. (pastato sieną patraukiant per 1,6 m lyginant su 0 laidos projektu ir kt.), o tokie darbai vertintini kaip esminis statinio reikalavimų pakeitimas. Statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas yra esminis statinio reikalavimas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).

58.       Nors atsakovų ekspertas L. U. byloje pateikė priešingą išvadą, t. y. kad projekto A laida nebuvo keičiami esminiai projekto sprendiniai, tačiau tiek ekspertas L. U. 2019 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu ir teikdamas rašytinius paaiškinimus, tiek liudytojas J. R. 2020 m. vasario 13 d. posėdyje patvirtino būtent minėtame teisiniame reglamentavime bei ekspertės R. B. apibūdintame projekto A laidoje keičiamų statinio sprendinių esmę (pažymėtina ir tai, kad ekspertas L. U. apskritai netyrė projekto 0 laidos sprendinių atitikimo detaliojo plano sprendiniams, projektuojamo statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo pakeitimo projekto vėlesnėse laidose bei nepasisakė dėl STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 43 punkto reikalavimų taikymo tirtoms projekto laidoms; jam užsakovas pateikė tik klausimus, ar parengus naują projekto laidą prieš tai buvusi projekto laida tampa negaliojančia bei kaip apskaičiuojamas pastato aukštis).

59.       Į STR 1.05.01:2017 48.5 punkto išimtį patenka tik išorinių statinio laikančiųjų konstrukcijų išdėstymo pakeitimas, dėl kurio sumažinami statinio išorės matmenys. Tai reiškia, jog projekto A, B ir C laidose pakeitus vidinių statinio laikančiųjų konstrukcijų – perdengimų plokščių, kolonų ir laiptinės ištisinių sienų – išdėstymą, turėjo būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė, patvirtintas pakeistas projektas, pakeistam projektui gautas naujas SLD, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Taigi apeliantės Kauno miesto savivaldybės nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino UAB „Bakūžė LT“ techninės priežiūros vadovo A. B. 2018 m. vasario 12 d. pažymos, kurioje iš esmės nurodyta, jog projekto neatitikimai buvo ištaisyti išleidžiant projekto A laidą, yra nesvarbi, juolab kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

60.       Apeliantų atsakovų argumentai dėl ekspertės R. B. kvalifikacijos, nesuteikiančios jai teisės atlikti teisme ekspertizes, susijusias su statinio konstrukcijomis, atmestini kaip nepagrįsti.  Pagal šiai ekspertei atestatu Nr. A2089 suteiktą kvalifikaciją, ji yra statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto architektūrinės dalies, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros vadovė; statinių rūšys: pastatai ir inžineriniai statiniai; statinių kategorija: ypatingi statiniai. Sutiktina su ieškovu, kad apeliantai nenurodė teisinio reglamentavimo, pagal kurį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyta ekspertė, kaip asmuo, turintis specialiąsias žinias statinio projekto, statinio projekto vykdymo priežiūros, statinio projekto architektūrinės dalies, statinio projekto architektūrinės dalies vykdymo priežiūros srityje negali atlikti statinio projekto dalies – konstrukcinės dalies – ekspertizės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šių apeliantų teiginių apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepalaikė specialių žinių nurodomoje srityje turinti bylos dalyvė ieškovės VTPSI atstovė. Atsakovo ŽRPB argumentai, kad VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 2019 m. gruodžio 6 d. patvirtino, jog „SPSC tvarkomuose statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų atestatų registruose nėra informacijos apie R. B. išduotus kvalifikacijos atestatus, ar kad jos  pavardės nėra projektuotojų, išklausiusių energetiškai efektyvių pastatų projektavimo mokymus sąrašuose, yra nesusiję su teismo ekspertės kompetencija ir specialiųjų žinių apimtimi, dėl kurios ji yra įrašyta į LR teismo ekspertų sąrašus. Sutiktina su ieškovu V. J., kad atsakovo atstovas, siekdamas įrodyti, jog teismo ekspertė viršijo savo specialiąsias žinias, turėjo teisę ir galimybes pagal Teismo ekspertizės įstatymą kreiptis į Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą dėl analogiškų klausimų išaiškinimo, tačiau to nepadarė, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ginčo vertinimai sietini ne tiek su specialiosiomis žiniomis, kildintinomis iš ekspertės kompetencijos, kiek su nutarties 55, 59 punktuose nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimu. 

61.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, projekto A, B ir C laidose pakeitus vidinių statinio laikančiųjų konstrukcijų – perdengimo plokščių, kolonų ir laiptinės ištisinių sienų – išdėstymą, turėjo būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė, pakeistas projektas patvirtintas, jam gautas statybą leidžiantis dokumentas, ko šiuo atveju nebuvo. Remiantis nurodytais motyvais atmestini apeliantų atsakovų teiginiai apie nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad projekto 0 laidos sklypo aukščių sprendiniai neatitinka detaliojo plano, minėtų statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, dėl ko, nesant gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) savininko ieškovo V. J. sutikimo statyti 8,5 m. viršijantį pastatą (pastato aukštis 9,8 m) neišlaikant norminio atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas.

62.       Nesutiktina su apeliante atsakove JWG, kad pirmosios instancijos teismo vertinimai, susiję su negalimu keisti SĮ 2 straipsnio 11 dalyje numatytus esminius projekto sprendinius išleidžiant vėlesnes projekto laidas, nesirėmimas  ekspertų L. U. ir J. R. išvadomis reiškia teismo šališkumą.

63.       Vadovaujantis nusistovėjusia Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, nešališkumas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., ten pat). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119). EŽTT yra pripažinęs, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94).

64.       Teismo teisė ir pareiga įvertinti byloje esančius įrodymus, tame tarpe ekspertų išvadas, nustatyta CPK 185, 218 straipsniuose. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus COK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 218 straipsnyje įtvirtinta procesinės teisės norma, teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime.

65.       Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl nesutinka su minėtų ekspertų išvadomis, šiam vertinimui pritaria apeliacinės instancijos teismas, todėl vadovautinasi teismo nešališkumo prezumpcija. Kitų – nei objektyvių, nei subjektyvių – nešališkumo pagrindų apeliantė nenurodė, todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.   

66.       Atmestini apeliantų atsakovų argumentai, susiję su projekto 0 laidos prieštaravimu KMSA direktoriaus 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A-2623 patvirtinto detaliojo plano sprendiniams, pagal kuriuos atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), numatytas 3,05 m, o suprojektuotas 1,42 m ir normatyvinio atstumo sumažinimui nėra pastarojo žemės sklypo valdytojo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, rašytinio sutikimo.

67.       Apeliantė ŽRPB nepagrįstai teigia, jog detaliajame plane nenumatytas pastato (duomenys neskelbtini) atitraukimas iki gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Tai paneigia ne tik teismo ekspertizės aktas atsakant į 11-jį klausimą, kur nurodoma, jog pagal projekto 0 laidą mažiausias atstumas nuo ginčo pastato konsolinės dalies iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), taigi ir atstumas nuo pastato iki šio sklypo, yra 1,42 m, ir šis atstumas yra vienodas visose kitose – A, B ir C – projekto laidose (pažymėtina, kad atsakovės KMSA ir JWG neginčija, kad projekto 0 laidos sprendiniais 3,05 m atstumas iki valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos,  yra neišlaikytas).

68.       Nesutiktina su apeliantais atsakovais, kad minėto žemės sklypo valdytojos ir nuomininkės sutikimas sumažinti normatyvinį atstumą buvo gautas. Atsakovė JWG nepagrįstai nurodo, kad trečiasis asmuo NŽT savo atsiliepimuose bei jos atstovai teisme aiškiai neįvardijo, jog nedavė sutikimo dėl gyvenamojo namo statybos, neišlaikant normatyvinių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos. NŽT 2011 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. 8/SD-3760 S. B. nurodė, kad išnagrinėjo jo pateiktą medžiagą dėl detaliojo plano rengimo, nesilaikant normatyvinio atstumo iki valstybinės žemės, ir informavo, kad rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, planuojamos teritorijos užstatymo riba turi išlaikyti normatyvinį atstumą iki sklypo ribos. Atsiliepime į ieškinius, registracijos Nr. DOK-16840, išvardijo imperatyvias teisės normas dėl atitinkamų minimalių atstumų laikymosi ir pažymėjo, jog, gavęs S. B. ir E. B. 2011 m. lapkričio 14 d. prašymą, atsižvelgdamas į KMSA Miesto tvarkymo skyriaus su 2011 m. spalio 11 d. raštą Nr. 43-4-459 bei Urbanistikos skyriaus 2011 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 40-2-2396, 2011 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 8SD-4096 nurodė, jog neprieštarauja, kad gavus su planuojama teritorija besiribojančiose valdose esančių nekilnojamojo turto savininkų/nuomininkų/naudotojų raštiškus sutikimus, rengiant žemės sklypo detalųjį planą planuojamos teritorijos užstatymo riba būtų numatyta pagal pateiktą planavimo schemą. KMSA pateiktoje teritorijos užstatymo schemoje (popierinės bylos 16 tomo 3-5 lapai) atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nurodomas 3,05 m, pastato užstatymo riba šiaurės vakarų pusėje „nelaiptuota“. Pagal NŽT 2019 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 8SD-6391-(14.8.9) pateiktą 2011 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. 8SD-4096 priedą – planuojamos teritorijos užstatymo schemą, esančią bylos 16 tomo priede, atstumas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nenurodytas, tačiau pirmo aukšto (išorinė) užstatymo riba vizualiai sutampa su galiojančiame detaliajame plane nubrėžta užstatymo riba, kuri nuo (duomenys neskelbtini) nutolusi 3,05 m, o sprendinių dalyje nurodyta, jog kiekvienam pastato aukštui, virš 8,5 m didinamas atstumas 0,5 m nuo planuojamo sklypo ribos; neišlaikant reikiamo atstumo nuo projektuojamo pastato iki sklypo ribos, iš gretimų sklypų savininkų reikia gauti raštiškus pritarimus dėl naujo pastato statybos. Pastato užstatymo riba šiaurės-vakarų pusėje pavaizduota „laiptuota“, t. y. schemoje įgyvendinamas reikalavimas kiekvienam pastato aukštui virš 8,5 m didinti atstumą 0,5 m nuo planuojamo sklypo ribos.  Kadangi NŽT sutiko, kad planuojamos teritorijos užstatymo riba būtų nustatyta pagal pateiktą detaliojo planavimo schemą, atmestini apeliantų argumentai, kad trečiasis asmuo NŽT davė sutikimą, jog ginčo pastatas būtų statomas neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo (duomenys neskelbtini) ribos.

69.       Svarbu ir tai, kad iš tuometinių ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų S. ir E. B. 2011 m. spalio 24 d. ir 2011 m. lapkričio 14 d. prašymų, adresuotų NŽT, turinio matyti, kad S. ir E. B. NŽT netgi neprašė pritarimo ginčo pastato statybai nesilaikant normatyvinio atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buvo prašoma leisti tik įrengti atraminę sienelę 1,0- 2,0 m atstumu nuo valstybinės žemės ribos bei pritarti planuojamo pastato statybai pagal susiformavusią gatvės liniją keturiuose taškuose, neišlaikant normatyvinio atstumo nuo sklypo ribos prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2021 m. birželio 15 d. VTPSI atstovė paaiškino, kad NŽT 2020 m. vasario 17 d. raštu informavo inspekciją, jog vykstant bylos procesui statytojas kreipėsi į ją dėl sutikimo statyti statinį neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, tačiau tokį sutikimą išduoti ji atsisakė (nurodomo dokumento pirmosios instancijos teismas į bylą nepriėmė).

70.       Kadangi atsakovė KMSA išdavė SLD be žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojos sutikimo statyti šešių aukščių daugiabutį pastatą neišlaikant norminių atstumų, atmestini nereikšmingi argumentai, kad buvo gauti šio žemės sklypo naudotojų sutikimai. Apeliantai klaidingai nurodo, kad buvo žemės sklypo nuomininkų UAB „Žaliakalnio pasažas“ , UAB „Baileksas“, bendrijos „Monolito garažai“, UAB „Plastinės chirurgijos centras“, L. B., J. L., A. T., daugiabučio namo savininkų bendrijos „SPR Monolitas 2“ bei daugiabučio namo savininkų bendrijos „Monolitas 3“ sutikimai, nes šie asmenys pritarė detaliojo plano sprendiniams. Pagal detalųjį planą,  pastato aukščiui esant 8,5 m, atstumas iki (duomenys neskelbtini) yra 3,05 m, taigi byoje nebuvo pateikta įrodymų apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojų sutikimus.

71.       Apeliantai atsakovai KMSA ir JWG ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad projekto bendrosios dalies ekspertizės aktą pasirašė šios teisės neturintis asmuo S. S. kaip fizinis asmuo, nesant duomenų, jog jis buvo paskirtas ekspertizės rangovu atlikti ekspertizę, ekspertizės akte nėra ekspertizės rangovo (įmonės) vadovo parašo. Atsakovė JWG savo nesutikimą grindžia, tuo, kad ši teismo sprendimo dalis prieštaringa, nes teismas pripažino, jog S. S. turėjo pakankamus kvalifikacinius gebėjimus atlikti projekto bendrosios dalies ekspertizę, tačiau vėliau konstatavo priešingai; taip pat tuo, kad byloje nebuvo keliami reikalavimai pripažinti ekspertizę negaliojančia. Atsakovė KMSA nesutikimą grindžia tuo, kad jai nekilo pareiga ir atsakomybė tikrinti projekto ekspertizės aktą pasirašiusio asmens tinkamumą.

72.       Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atmeta ieškovės VTPSI argumentus, kad apskritai S. S. neturėjo teisės atlikti projekto bendrosios dalies ekspertizės, nes tokią jo teisę patvirtino suteiktas atestatas. Tačiau teismas sutiko, kad S. S. kaip fizinis asmuo negalėjo pasirašyti bendrosios projekto dalies ekspertizės, nes pagal SĮ 27 straipsnio 5 dalies 3 punktą, 34 straipsnio 1 dalį, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 82 punktą, SĮ 17 straipsnį, projekto bendrosios dalies ekspertizės aktą galėjo pasirašyti tik statinio projekto ekspertizės rangovas, kuris apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Nepagrįsti apeliantės JWG teiginiai, kad pateikus projekto ekspertizę KMSA privalėjo ja vadovautis, nes ji nebuvo ginčyta ir nuginčyta. Šiuo atveju nėra ginčo, kad S. S. projekto ekspertizės aktą pasirašė ne kaip rangovas, kuriam buvo suteikta teisė ir kvalifikacija atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę, o kaip fizinis asmuo. Todėl teismui pripažinus faktą, kad projekto ekspertizės aktas buvo pasirašytas asmens, neturinčio tokios teisės, o dėl šio trūkumo SLD negalėjo būti išduotas, ekspertizės akto pripažinti negaliojančiu nereikėjo. Nepagrįsti apeliantės KMSA teiginiai, kad ji neturėjo pareigos tikrinti pateikto projekto ekspertizės akto teisėtumo ir tinkamumo. Šie argumentai prieštarauja jos pareigoms, įtvirtintoms teisės aktuose išduodant SLD, nes pagal SĮ 27 straipsnio 5 dalies 3 punktą, 34 straipsnį projekto ekspertizės aktas buvo privalomas dokumentas, sprendžiant dėl SLD išdavimo atsakovams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad faktas, jog kartu su projektu buvo pateiktas įstatymo reikalavimų neatitinkantis statinio projekto ekspertizės aktas, taip pat yra pagrindas išvadai, jog kartu su prašymu išduoti SLD buvo pateikti ne visi dokumentai, privalomi pateikti pagal SĮ 27 straipsnio 5 dalį, šio ekspertizės akto išvadomis nebuvo galima vadovautis vertinant projekto sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams.

73.       Visi apeliantai atsakovai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl automobilių stovėjimo vietų sprendinių neatitikimo statybos techninių reglamentų nustatytiems normatyvams.

74.       Byloje nustatyta, kad ginčo pastato rūsyje yra suprojektuota 21 vieta automobiliams. Privalomas minimalus automobilių vietų skaičius pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ 108.1 punktą ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016-03-15 sprendimu Nr. T-107 patvirtino Kauno miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientų schemą, kurioje sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į 3 zoną, jam taikomas 0,75 koeficientas, ginčo atveju yra 15 (21 x 0,75) automobilių, kas ir nurodyta detaliojo plano požeminio parkavimo schemoje. Pagal projekto 0 laidos sprendinius atsakovė išdavė SLD projektuojant 21 butą, tačiau pagal projektą požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje numatyta tik 16 stovėjimo vietų, penkiose automobilių parkavimo vietose užrašyta „2 vietos“. Tokie projekto 0 laidoje numatyti automobilių stovėjimo vietų skaičiaus sprendiniai neatitinka nei STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, nei STR 2.06,01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" reikalavimų (sklypo sutvarkymo ir architektūros dalių sprendinių neatitiktis nustatytiems reikalavimams), daugiabučių pastatų kiekvienam butui suprojektuoti 1 automobilio statymo vietą. Projekto 0 laidos aiškinamojo rašto 8 lape pažymėta, kad projektuojama nemechanizuota automobilių saugykla, o 22 lape – jog evakuacijos keliai numatomi iš mechanizuotos automobilių saugyklos (nėra aišku, kokia automobilių saugykla projektuojama). Statinio rūsio plane parodyta 15 automobilių stovėjimo vietų, ant šešių iš jų parašyta „dvi vietos“, jokie sprendiniai papildomai nedetalizuoti. Ekspertės R. B. atliktos ekspertizės išvadoje konstatuota, jog tokie automobilių stovėjimo vietų sprendiniai neatitinka nei STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtinto LE aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61, nei STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933, reikalavimų. Projekto A laidoje brėžinyje „Automobilių pardavimo rūsyje sprendiniai“ nurodoma, kad automobiliai statomi dviem aukštais, stovėjimo vietos vienoje pusėje numatoma 56 cmx160 cm dydžio platforma laikymo mechanizmui. Ši platforma, pastatyta per vidurį tarp dviejų automobilių stovėjimo vietų, bendrai jų plotį sumažina 56 centimetrais, o kiekvienos atskirai – po 28 centimetrus. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“12 lentelėje, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 31 lentelėje nurodoma, kad, pravažiavimui esant 5,5 m. pločio, automobilio stovėjimo vietos plotis turi būti ne mažesnis nei 2,5 m. Minimame brėžinyje nurodomas automobilio stovėjimo vietos plotis sumažinamas, jis nebeatitinka norminio pločio. Šis sprendinys neužtikrina dviejų automobilių stovėjimo vietų atskiro ir nepriklausomo naudojimo (teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų atsakovų pozicija, jog naudojimosi tvarka galėtų būti nustatyta butų savininkų susitarimu, prieštarauja automobilio stovėjimo vietos paskirčiai, nes tam, kad būtų galima pasinaudoti viršutine stovėjimo vieta, apatinė turėtų būti tuščia), todėl tokie sprendiniai negalėtų būti įgyvendinti. Pažymėtina ir tai, kad statybos leidimas yra išduotas ne A projekto laidai, o nulinei, kurioje nėra net ir tokio neįmanomo įgyvendinti sprendinio. Kad projekto 0 laidoje yra padaryti nurodyti teisės aktų pažeidimai, S. S. kaip projekto ekspertizės rengėjas pripažino 2018 m. rugsėjo 26 d.  vykusio Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos posėdžio metu  (nurodė, jog turėjo būti suprojektuota 21 automobilių parkavimo vieta, tačiau tai nebuvo padaryta). Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos tarybos 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu licencija projektuotojui Ž. R. buvo sustabdyta maksimaliai galimam terminui, konstatuota, kad projekto 0 laidoje buvo padaryti pirmiau nurodyti norminių aktų pažeidimai.

75.       Atmestini nepagrįsti apeliantų argumentai, jog teismas turėjo netenkinti ieškovės VTPSI argumentų dėl projektinių sprendinių, pažeidžiančių reikalavimus automobilių stovėjimo vietų skaičiui, nes ši ieškovė praleido Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir TPSVPĮ) nustatytą specialųjį 2 mėnesių terminą ieškiniui pateikti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad VTPSI kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo laiku, t. y. per 2 mėnesius nuo statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto surašymo dienos. Reikalavimas 2018 m. balandžio 26 d. privalomajame nurodyme paaiškinti aplinkybes, kaip projekte 5 parkavimo vietose numatyta sutalpinti 10 automobilių bei kodėl, esant 21 butui, parkavimo vietų numatyta 16, nėra pažeidimų konstatavimas TPSVPĮ prasme. Priešingai nei teigia apeliantai, aiškus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus pažeidimas konstatuotas VTPSI tik 2019 m. kovo 7 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte. Patikslintas VTPSI ieškinys teismui pateiktas 2019 m. kovo 22 d. CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis numato ieškovo teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškinio faktinis pagrindas buvo papildytas įvardijant naują pažeidimą, tai atlikta nepažeidžiant TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto termino bei CPK nustatyto teisinio reguliavimo.

76.       Nepagrįsti apelianto atsakovo ŽRPB argumentai, kad eksperto L. U. ekspertizės akte nurodyti matavimai patvirtina, jog suprojektuotas įvažiavimas į požeminį garažą atitinka STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 124 punkto reikalavimus, t. y. išlaikytas reikiamas atstumas nuo įvažiavimo į požeminį garažą iki greta esančių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų ne mažiau kaip 15 m ir pagal projekto A laidą nėra pažeistas atstumo reikalavimas nuo suprojektuoto daugiabučio gyvenamojo namo įvažiavimo į požeminį garažą ir aplinkinių gyvenamųjų pastatų. Visų pirma, SLD išduotas ne pagal projekto A laidą, o pagal nulinę laidą. Antra, ekspertė R. B. negalėjo atsakyti į klausimą, ar pagal projektą ir vėlesnes jo laidas yra pažeistas atstumo reikalavimas nuo suprojektuoto ginčo pastato įvažiavimo į požeminį garažą ir aplinkinių gyvenamųjų pastatų dėl to, kad STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 3 dalies 3.5 punkte, STR 2.06.04:2017 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 124 punkte nurodytas reglamentuojamas atstumas nuo požeminio garažo įvažiavimo ir išvažiavimo vartų ir ventiliacijos šachtų iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų langų, o ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra informacijos apie aplinkinių pastatų langų vietas. Ekspertas L. U. pastarųjų duomenų taip pat neturėjo, todėl jo išvada nesiremtina.

77.       Apeliantai atsakovai ŽRPB ir KMSA nesutinka su teismo išvadomis, kad projekto 0 laidos sprendiniai, susiję su sklypo želdynų plotų apskaičiavimu, pažeidžia Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 (toliai – Aprašas), reikalavimus, dėl ko SLD negalėjo būti išduotas. Pasisakant dėl šių apeliacinių skundų pagrindų pažymėtina, kad atsakovas ŽRPB teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde pripažino, jog projekto 0 laidoje želdynų plotas sklype buvo nurodytas netinkamai, tačiau išleidus vėliausią projekto C laidą šis trūkumas buvo pašalintas, neįtraukiant sporto aikštelės. Apeliantė atsakovė KMSA neginčija šio pažeidimo, tačiau jį vertina kaip mažareikšmį, neturintį įtakos projekto sprendiniams, nes vėlesnėmis laidomis šis pažeidimas buvo ištaisytas. Taigi, atsakovai sutiko, kad projekto 0 laidos sprendiniais, susijusiais su sklypo želdynų plotų apskaičiavimu, buvo pažeistos Aprašo nuostatos, tačiau atsakovų vertinimu, esant tokiam projekto trūkumui SLD galėjo būti išduotas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino želdinių ploto sprendinius, numatytus projekto 0 laidoje, kaip esminius trūkumus, dėl kurių KMSA negalėjo išduoti SLD, nes nepaisant to, kad projekto C laida šis trūkumas buvo pašalintas, atsakovė KMSA neteisėtai išdavė ginčijamą SLD pagal projekto 0 laidos sprendinius, o vėlesnėmis laidomis buvo keičiami ir esminiai projekto sprendiniai, pagal naujas laidas nebuvo išduotas naujas SLD, nebuvo atlikta projekto ekspertizė (STR 1.04.04:217 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ IX skyrius).   

78.       Tuo remiantis atmestini apeliantės atsakovės JWG ir KMSA argumentai apie pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų prieštaringumą ir aptartų sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams.

79.       Ieškovė VTPSI patikslintu ieškiniu prašė panaikinti SLD, įpareigoti atsakovę JWG per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ginčo statinį, o jei šio įpareigojimo JWG teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę VTPSI atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš KMSA, ŽRPB. ieškovas V. J. pareiškė ieškinio reikalavimus panaikinti SLD ir įpareigoti atsakovę JWG per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo statinį nugriauti, o to nepadarius nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą teismo antstoliui, sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš statytojo. Nustatęs visus nurodytus projekto ir SLD išdavimo pažeidimus bei įvertinęs galimybes reikiamai pertvarkyti ginčo statinio projektinius dokumentus ir jį reikiamai perstatyti ar pertvarkyti gavus naują SLD, o to nepadarius ginčo statinį nugriauti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad  ieškovės VTPSI reikalavimai yra tenkinami visiškai. Kadangi abiejų ieškovų ieškinių reikalavimai faktiškai vienodi, skiriasi tik nežymia (neesmine) dalimi dėl SLD inžineriniams tinklams, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė, kad leidžiant statytojui per nustatytą terminą pertvarkyti statinį, antrasis ieškovų reikalavimas tenkinamas tik iš dalies, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl  ieškovo V. J. ieškinio reikalavimų tenkinimo proporcijos (95 procentų). Apeliantės atsakovės JWG argumentai apie nepagrįstą išvadą dėl visiško ieškovės VTPSI ieškinio tenkinimo atmestini – pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tuo atveju, jei statytoja neįvykdys sprendime nustatyto įpareigojimo, statinys turės būti nugriautas (t. y. bet kokiu atveju ieškinys tenkinamas visiškai).

 Dėl atsakovės JWG apeliacinio skundo argumento laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo termino nustatymo klausimu nepasisakytina, nes toks terminas apeliacine tvarka patikrintame sprendime nenustatytas.

Dėl kaltų asmenų ir jų atsakomybės masto

80.       Spręsdamas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą SLD padarinių šalinimo atsakingų už SLD išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus asmenų lėšomis (SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai), pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė materialinės teisės normas ir jų taikymo klausimu suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl jos nekartotinos, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl kaltų asmenų įvardijimo ir atsakomybės tarp jų paskirstymo nevisiškai atitinka faktines bylos aplinkybes bei sprendime nurodytą teismų praktiką.

81.       Atsakomybę dėl neteisėto SLD išdavimo padarinių šalinimo paskirstydamas tik tarp atsakovų KMSA ir projektuotojo ŽRPB, o jų atsakomybės proporcijas nustatydamas atitinkamai 95 procentus ir 5 procentus, pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, t. y. tuo, kad net ir esant esminių projektavimo klaidų, atsakovei KMSA atsisakius priimti prašymą dėl SLD išdavimo dėl procedūrinių pažeidimų (niekinės projekto ekspertizės, nes ją atliko asmuo, neturintis teisės pasirašyti tokios  ekspertizės aktą) arba tinkamai atlikus pareigą tikrinti projekto sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams bei atsisakius išduoti SLD, neigiami padariniai (statyba pagal neteisėtai išduotą SLD) apskritai nebūtų kilę. Dėl to konstatavo, kad atsakovo ŽRPB neteisėti veiksmai – teisės aktų reikalavimų neatitinkančio projekto parengimas – nebuvo tiesiogine padarinių atsiradimo priežastimi, jie tik prisidėjo prie sąlygų padariniams kilti sudarymo, o tarp atsakovės KMSA neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusių neigiamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl šių atsakovų atsakomybės mastas yra nevienodas.