Civilinė byla Nr. 2S-2558-430/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14928-2023-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Seltex“ (toliau – UAB „Seltex“) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti antstolės Daivos Milevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/00242 2023 m. rugsėjo 29 d. priimtą patvarkymą „Dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių“ Nr. S-23-12-16667 dėl pareiškėjai (skolininkei) priklausančio turto pardavimo už pradinę 810 000 Eur kainą. Nurodė, kad:
1.1. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. gegužės 24 d. antstolės Daivos Milevičienės patvarkymu Nr. S-23-12-8904 vykdomojoje byloje paskirta pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio, areštuoto ir iš varžytynių realizuotino turto – žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizė. Teismo ekspertui suformuluota užduotis įvertinti kiekvieną sklypą atskiromis vertėmis, nors prieš tai vykdomojoje byloje turto rinkos vertė nustatyta turtą vertinant kaip vientisą kompleksą; nuspręsta tokį turtą antrosiose varžytynėse taip pat parduoti kaip vieną turtinį vienetą, o ne kaip atskirus žemės sklypus.
1.2. Antstolė paskelbtomis varžytynėmis pardavinėja turtą kaip kompleksą, antstolės aktu kiekvienas žemės sklypas buvo įvertintas atskiromis vertėmis, nevertinant turto, kaip komplekso kainos, tačiau antstolė, paskelbusi antrąsias varžytynes, jas paskelbė remdamasi netinkama kaina, t. y. kaina, kuri nebuvo nustatyta aktu, todėl pradinė turto pardavimo kaina yra ženkliai mažesnė. Pardavinėjant turtą iš varžytynių, jo kaina tesudaro 60 procentų nuo nustatytos aktu rinkos vertės, kuri, kaip skolininkas nurodė anksčiau, yra nustatyta neteisingai – nevertinant aktu, kokia yra turto kaip komplekso kaina.
1.3. Nurodė, kad iš teismo eksperto parengto akto matyti, kad turtas vertintas pagal standartinius Registrų centro verčių zonos koeficientus, kurie neatspindi išskirtinės turto (kaip komplekso) vietos įtakos turto vertei, nevertino turto individualių charakteristikų, kas prieštarauja individualaus vertinimo sampratai, įtvirtintai Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 punkte.
1.4. Teismo eksperto akte nurodyta turto vertė (atskirų sklypų vertės suminė išraiška) yra net 34 procentais mažesnė nei turto, kaip komplekso, rinkos įvertinimo 2020 m. pabaigoje. Antrosios varžytynės neabejotinai turės neigiamų ir negrįžtančių padarinių skolininkui, t. y. turtas bus perleistas varžytynių laimėtojui už nepagrįstai mažą kainą, esant akto nepagrįstumui dėl anksčiau šiame skunde išvardytų aplinkybių, dėl ko, varžytynėse realizavus skolininko turtą nežinant realiosios jo rinkos vertės, turto susigrąžinimas taps neįmanomas.
1.5. Akcentavo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus skolininkui palankų galutinį sprendimą – panaikinti antstolės patvarkymą dėl pardavimo iš antrųjų varžytynių ir skirti pakartotinę ekspertizę bus neįmanoma, nes įvykusių varžytynių tai nepanaikins, kaip ir nebus pagrindo vertinti pakartotinai turto, kuris jau parduotas, realios rinkos kainos, todėl, skolininko vertinimu, šis teismo procesas iš esmės netenka prasmės.
1.6. Pažymėjo, kad maksimaliai antstolės civilinės atsakomybės draudimas galėtų kompensuoti tik 100 000 Eur sumą, tačiau teismui galutiniu sprendimu patenkinus skolininko skundą, skolininko nuostoliai gali siekti 900 000 Eur, neskaičiuojant laiko ir lėšų, skirtų papildomam teismo procesui įrodinėjant antstolės civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygas. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimo užtikrintų tinkamą vykdomąjį procesą ir apsaugotų skolininką nuo grėsmės, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas itin pasunkėtų ir taptų sunkiai įgyvendinamas.
1.8. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra vienintelė reali priemonė, kuri padėtų užsitikrinti, kad skolininko turtas nebūtų parduotas iš varžytynių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Seltex“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja (skolininkė) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia netinkamai nustatyta antrosiose varžytynėse parduodamo turto, t. y. žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina.
4. Nurodė, kad procesinę pareigą įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą konkrečiu atveju turi tuo suinteresuotas asmuo (šiuo atveju – pareiškėja), tačiau vien pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad yra vykdomos pareiškėjai (skolininkei) priklausančio turto antrosios varžytynės ir turtas parduodamas mažesne rinkos kaina, savaime nereiškia, kad varžytynėms pasibaigus turtas bus perleistas kitam savininkui ar perleistas mažesne kaina, nei yra jo rinkos vertė.
5. Nustatė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog varžytynių dalyviai yra pasiūlę kainą, jog varžytynės būtų įvykusios, jog būtų įvykdytos kitos teisės aktuose nustatytos sąlygos, kurioms esant turtas yra perleidžiamas iš varžytynių. Sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog pareiškėjai (skolininkei) priklausantis ginčo turtas iki pareiškėjos skundo dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų išnagrinėjimo bus realizuotas priverstine tvarka (CPK 178 straipsnis), nes net ir esant varžytynių laimėtojui, tai savaime nereiškia, kad pasibaigus varžytynėms nuosavybės teisė į turtą iš karto pereis jų laimėtojui – varžytynių aktas pasirašomas tik sumokėjus pinigus už nupirktą turtą teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 715, 716, 717 straipsniai).
6. Nurodė, kad vien tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos teiginiai, kad varžytynės galbūt įvyks, kad turtas antstolės vykdomojoje byloje, tikėtina, bus parduotas ir perleistas varžytynių laimėtojui mažesne kaina, nei yra jo rinkos vertė, nepateikiant atitinkamų aplinkybių egzistavimą patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Teismo vertinimu, grįsdama prašymą, pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai didžiąja dalimi nukreipti į antstolės veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, o tai nėra šio prašymo nagrinėjimo dalykas. Šioje proceso stadijoje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, todėl nurodyti pareiškėjos argumentai nevertintini. Dėl jų bus pasisakyta ištyrus įrodymus, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
9. Vien pareiškėjos nesutikimas su antstolės atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais nustatant pradinę turto pardavimo kainą nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Sprendė, jog pareiškėja neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės teismo procesinio sprendimo įvykdymui, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. spalio 13 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
11.1. Vykstančios skolininkės turto varžytynės, kurių pabaiga yra 2023 m. spalio 30 d., yra realus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jas taikant laiku, t. y. nelaukiant jų pabaigos.
11.2. Skolininkė teismui nurodė, kad skolininkės skundas dėl antstolės neteisėtų veiksmų nėra paskirtas teisminiam nagrinėjimui, todėl daugiau nei realu, jog skolininkės turtas varžytynėse, kurių pabaiga 2023 m. sausio 30 d., teismui laiku netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki skolininkės skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo bus parduotas.
11.3. Teismo vertinimas (skundžiamos nutarties 11 punktas), jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų būti taikomas, kai turtas bus realizuotas iš varžytynių, t. y. ne a priori, o joms įvykus, yra nelogiškas ir paneigia pačią laikinųjų apsaugos priemonių esmę ir tikslą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, taip užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą laiku, nelaukiant teisinių padarinių kilimo – įvykusių antrųjų varžytynių.
11.4. Teismas nevertino, kad antrosios varžytynės neabejotinai turės neigiamų ir negrįžtančių padarinių skolininkui, t. y. turtas bus perleistas varžytynių laimėtojui už nepagrįstai mažą kainą, esant akto nepagrįstumui aktu nenustačius tikrosios turto kaip komplekso rinkos kainos, dėl ko varžytynėse realizavus skolininko turtą nežinant realios jo rinkos vertės, turto susigrąžinimas taps neįmanomas.
11.5. Teismas nevertino, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus skolininkui palankų galutinį sprendimą – panaikinti antstolės patvarkymą dėl pardavimo iš antrųjų varžytynių, skirti pakartotinę ekspertizę bus neįmanoma, nes įvykusių varžytynių tai nepanaikins, kaip ir nebus pagrindo vertinti pakartotinai turto, kuris jau parduotas, realios rinkos kainos, todėl, skolininko vertinimu, šis teismo procesas iš esmės netenka prasmės, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
11.6. Teismas nevertino, kad skolininko interesas apima ne tik jo pareigą atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, bet ir parduoti turtą varžytynėse už teisingą ir rinkos sąlygas atitinkančią vertę – t. y. kad skolininkas gautų už pardavimą ne tik tiek, kiek reikalinga atsiskaityti su kreditoriumi ir antstole, bet ir skolininkui būtų tinkamai – rinkos verte atlyginama už priverstine tvarka parduodamą jo turtą.
11.7. Teigia, kad turto pardavimas iš varžytynių už nepagrįstai mažą kainą ir kainą, kuri nebuvo aktu nustatyta, yra neteisėtas ir turi būti užkardytas taikant laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pardavus turtą, skolininkas negalėtų jo atgauti, nes jis būtų įgytas sąžiningo įgijėjo ir skolininkas būtų priverstas reikšti antstolei ieškinį dėl žalos, siekiančios beveik 900 000 Eur sumą.
11.8. Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimo užtikrintų tinkamą vykdomąjį procesą ir apsaugotų skolininką nuo grėsmės, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas itin pasunkėtų ir taptų sunkiai įgyvendinamas, ko nevertino teismas skundžiamoje nutartyje.
12. Suinteresuotas asmuo Estateguru tagatisagent Oü prašo atmesti 2023 m. spalio 23 d. UAB „Seltex“ atskirąjį skundą. Nurodė, kad:
12.1. Reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra prima facie pagrįstas. 2023 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-20618-1099/2023 priėmė nutartį, pagal kurią atmetė Skundą, kurio įvykdymą pareikštu atskiruoju skundu Pareiškėjas prašo užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
12.2. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė ir neįrodė jokių neteisėtų antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, priimant patvarkymą. Pareiškėjas, siekdamas vilkinti išieškojimo iš turto procesą, tiesiog skundžia visus antstolės Daivos Milevičienės veiksmus (patvarkymus) (ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) bei tikisi tokiu būdu apsunkinti turto realizavimo procesą.
12.3. Pareiškėjas nepagrindė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
12.4. Pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo (nutarties) įvykdymui nebūtų reikalingas joks priverstinis vykdymas. Toks teismo procesinis sprendimas (nutartis) teisinius padarinius sukeltų be papildomo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra jokios grėsmės, kad teismui netaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo (nutarties) įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
12.5. Turto pirmosios ir antrosios varžytynės neįvyko, kadangi šiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Atsižvelgiant į tai, kad turto varžytynės neįvyko, darytina išvada, jog išnyko bet kokia galima grėsmė, kad teismo sprendimo dėl skundo (reikalavimo panaikinti patvarkymą) įvykdymas gali tapti sunkiau įvykdomas arba apskritai neįvykdomas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
16. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė 2023 m. rugsėjo 29 d. priėmė patvarkymą „Dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių“ Nr. S-23-12-16667 vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/00242, kuriuo skyrė skolininkės (apeliantės) ginčo turto antrąsias varžytynes, nustatė, kad jų pradžia – 2023 m. rugsėjo 29 d. 13:29:14 val., o planuojama pabaiga – 2023 m. spalio 30 d. 13:29:59 val., pradinė turto pardavimo šiose varžytynėse kaina – 810 000 Eur. Pareiškėja, nesutikdama su patvarkymu ir juo nustatyta pradine turto kaina, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų ir teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės Daivos Milevičienės vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/00242 2023 m. rugsėjo 29 d. priimtą patvarkymą „Dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių“ Nr. S-23-12-16667 dėl pareiškėjai (skolininkei) priklausančio turto pardavimo už pradinę 810 000 Eur kainą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
17. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad, apeliantės vertinimu, paskelbtos ir vykstančios varžytynės, kurių pabaiga yra 2023 m. spalio 30 d., bei kad skolininkės skundas dėl antstolės neteisėtų veiksmų nėra paskirtas teisminiam nagrinėjimui, sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
19. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra įtvirtinta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
20. Vien aplinkybė, jog vyksta varžytynės ir jose pardavinėjamas apeliantės turtas, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi pareigą kiekvienu atveju nustatyti, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Vien tai, kad apeliantė pateikė skundą dėl antstolės ir, jos vertinimu, turto pardavimo kaina nustatyta per maža, nesudaro laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino visų apeliantės nurodytų aplinkybių, o nustatinėjo, ar šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrindžia šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
22. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja taip pat tuo, kad varžytynės, apeliantės vertinimu, turės neigiamų ir negrįžtančių padarinių skolininkui, t. y. turtas bus perleistas varžytynių laimėtojui už nepagrįstai mažą kainą. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus skolininkui palankų galutinį sprendimą, turto pardavimas iš varžytynių už nepagrįstai mažą kainą ir kainą, kuri nebuvo aktu nustatyta, yra neteisėtas ir turi būti užkardytas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju skundu dėl antstolės veiksmų apeliantė prašė panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo paskelbtos skolininkės turto antrosios varžytynės, tačiau ne patvarkymą dėl turto kainos nustatymo, kas reiškia, jog apeliantės nurodytos aplinkybės dėl turto vertės šiuo atveju nėra skundo dėl antstolės veiksmų nagrinėjimo objektas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Akcentuotina, kad teismas yra išnagrinėjęs turto vertės nustatymo klausimą pagal apeliantės skundą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-17316-1125/2023, pareiškėjos skundą dėl antstolės nustatytos ginčo turto vertės atmetant. Ši aplinkybė vienareikšmiškai patvirtina, jog apeliantė nepagrįstai remiasi aplinkybe dėl turto vertės.
23. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės nuomone, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimo užtikrintų tinkamą vykdomąjį procesą ir apsaugotų skolininką nuo grėsmės, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas itin pasunkėtų ir taptų sunkiai įgyvendinamas, pagrindo sutikti neturi.
24. Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui, šiuo atveju – pareiškėjai (CPK 178 straipsnis).
25. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus skundo pagrįstumo sąlygai) lemia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020).
26. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad, grįsdama grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliantė turėjo pareigą pateikti tokius įrodymus, kurie suformuotų teismo įsitikinimą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai apeliantei palankaus teismo baigiamojo akto įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teko būtent apeliantei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog pareiškėjai (skolininkei) priklausantis ginčo turtas iki pareiškėjos skundo dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų išnagrinėjimo bus realizuotas priverstine tvarka, byloje nėra pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės teiginius laikė neįrodytais ir deklaratyviais.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, nepateikus įrodymų, neleidžia daryti išvados, jog nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu faktinė situacija iš esmės yra pasikeitusi. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolės veiksmų, kurio reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jau yra išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-20618-1099/2023, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Nors nutartis neįsiteisėjusi, tačiau ši aplinkybė šiuo konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
29. Pažymėtina, kad viešai skelbiamais duomenimis www.evarzytines.lt tinklalapyje varžytynės pasibaigė 2023 m. spalio 30 d. 13.29 val., sistemoje pažymint, jog varžytynės „neįvykusios“, varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Esama situacija vienareikšmiškai patvirtina, kad pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šiuo metu nėra.
30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jas taikyti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Loreta Braždienė